Forumas: temos peržiūra
Auksinė taisyklė
"Amžius, einantis po save padovanojančio Sūnaus, gali tęstis nuo dešimties tūkstančių iki šimto tūkstančių metų. Nėra jokio savavališkai nustatyto laiko nė vienai iš šitų viena po kitos einančių dieviškosios tvarkos erų. Tai yra didžiulės etinės ir dvasinės pažangos amžius. Dėl šitų amžių dvasinės įtakos, žmogiškasis charakteris yra milžinišku laipsniu transformuojamas ir patiria fenomenalų vystymąsi. Auksinę taisyklę yra įmanoma pritaikyti taip, kad ji veiktų praktiškai. Jėzaus mokymai iš tikrųjų gali būti pritaikomi mirtingųjų pasauliui, kuris pradinį mokymą gavo iš ikipadovanojančių save Sūnų su savo dieviškąja tvarka, kilninančia charakterį ir vystančia kultūrą."[UK52:5:8]
Iš šios citatos matome, kad pagal laiką esame tik pačioje pradžioje. Praėjo tik du tūkstančiai metų, o mes jau turime pažangą, nežiūrint į tai, kad vystomės ne pagal planą, o su problemomis (maištas, izoliacija). Turim naują apreiškimą – Urantijos knygą. Todėl džiaukimės tuo ką turime gero ir nesijaudinkim dėl nesklandumų. Viskas eina natūraliai ir kitaip būti negali. Ir laiko šiek tiek dar turim :)
Bet tie, kas išgirdo Jėzaus Kristaus (save padovanojančio Sūnaus) mokymus, turi jau šiandien pradėti drąsiai gyventi pagal Auksinę taisyklę.
"Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai Įstatymas ir Pranašai”.NT Mato 7:12 "Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: ‘Mylėk savo artimą’ ir nekęsk savo priešo. O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus."NT Mato 5:43-44
„Jėzus nedvejodamas panaudojo iš Raštų geresniąją dalį, tuo tarpu atmetė menkesniąją dalį. Savo didįjį priesaką, “Mylėk savo artimą kaip save patį,” jis paėmė iš to Rašto, kuris sako: “Nekeršyk savosios tautos vaikams, bet iš tiesų mylėk savo artimą kaip save patį.” Jėzus pasinaudojo šito Rašto teigiama puse, tuo tarpu atmetė neigiamą pusę. Jis net priešinosi neigiamam arba pasyviam nesipriešinimui. Jis sakė: “Kada priešas tau trenkia per vieną skruostą, tada tu nestovėk praradęs žadą ir pasyvus, bet su teigiama nuostata atsuk ir kitą skruostą; tai yra, padaryk kokį tik įmanoma geriausią dalyką, kad savo klystantį sielos brolį aktyviu veiksmu išvestum iš blogio kelių į geresnius teisaus gyvenimo kelius.” Jėzus iš savo pasekėjų reikalavo, kad į bet kokią gyvenimo situaciją reaguotų teigiamai ir energingai. Kito skruosto atsukimas, arba bet kokio kito jį tipizuojančio veiksmo atlikimas, reikalauja iniciatyvos, priverčia tikinčiojo asmenybę pasireikšti energingai, aktyviai, ir drąsiai.“
UK[159:5:4]
Rimantas
2009-06-28 11:34:20
Komentarai
Rašiau šias ištraukas kitoje temoje, bet jos puikiai tinka šioje:"Jėzus nepropagavo negatyvios praktikos, kada pasiduodama įžeidinėjimams tų, kurie galėtų tyčia stengtis nesąžiningai pasinaudoti tais, kurie blogiui nesipriešina, bet vietoje šito jis propagavo, kad jo pasekėjai turėtų būti išmintingi ir pasirengę greitai ir teigiamai gėriu reaguoti į blogį ta prasme, kad jie galėtų veiksmingai nugalėti blogį gėriu. Neužmirškite, jog tikrasis gėris nuolat yra galingesnis už patį žalingiausią blogį. Mokytojas mokė teigiamos teisumo normos: “Kas tiktai nori būti mano mokinys, tas turi nekreipti dėmesio į savąjį aš ir iki pat galo atlikti savo kasdienes pareigas tam, kad eitų su manimi.” Ir jis pats šitaip gyveno tuo, kad “jis darė gerus darbus.” Ir šitą evangelijos aspektą gerai iliustruoja daug parabolių, kurias jis vėliau pateikė savo pasekėjams. Jis savo pasekėjų niekada neragino kantriai vykdyti savo įsipareigojimus, bet vietoje šito jis ragino juos, kad Dievo karalystėje jie gyventų iki galo energingai ir su entuziazmu atliktų savo žmogiškąsias pareigas ir dieviškąsias privilegijas.
Kada Jėzus savo apaštalus mokė, kad jie, kam nors neteisėtai atėmus iš jų apsiaustą, turėtų atiduoti ir kitą drabužį, tada jis omenyje turėjo ne tiek dar vieną drabužį tiesiogine žodžio prasme, kiek tą mintį, jog reikėtų padaryti ką nors teigiamo tam, jog būtų išgelbėtas blogai pasielgęs žmogus, vietoje senojo patarimo atkeršyti – “akis už akį” ir panašiai. Jėzui pasibjaurėjimą kėlė tiek mintis apie kerštą, tiek ir mintis tapti tiesiog pasyviu neteisingumo stebėtoju ar auka. Šituo atveju jis mokė juos tokių trijų metodų, kaip kovoti su blogiu, ir kaip pasipriešinti blogiui:
1. Už blogį atsilyginti blogiu – teigiamas, bet neteisingas metodas.
2. Kentėti blogį nesiskundžiant ir nesipriešinant – grynai neigiamas metodas.
3. Gėriu atsilyginti už blogį, pareikšti valią tokiu būdu, kad taptum padėties šeimininku, blogį nugalėti gėriu – teigiamas ir teisingas metodas.
Vienas iš apaštalų kartą paklausė: “Mokytojau, ką aš turėčiau daryti, jeigu nepažįstamasis mane priverstų jo nešulį nunešti vieną mylią?” Jėzus atsakė: “Nesisėsk ir neaimanuok, kad palengvėtų, nors šį nepažįstamąjį pašnibždomis ir keiki. Teisumas atsiranda ne iš tokio pasyvaus požiūrio. Jeigu tu negali sugalvoti nieko veiksmingesnio teigiamo, ką galėtum padaryti, tai bent jau gali šį nešulį nunešti ir antrą mylią. Tai tikrai mes iššūkį neteisiam ir nedoram nepažįstamajam.”
Vaidas (VDS)
2009-06-30 14:34:42
Netikėtai nustebau, kai vakar tik atsidaręs forumą, pirmiausiai išsirinkau šią temą. Nes šiomis dienomis man kaip tik pasitaikė kelios progos "atsukti kitą veido pusę".
Panašiai ir įvyko, nes paskutiniu metu, kai mane užsipuola, vietoje susierzinimo jaučių niekuo nepaaiškinamą vidinę ramybę. Ir vėliau abejojau ar teisingai elgiausi. Tačiau perskaitęs temą suvokiau - viskas vyko teisingai, tik nepakankamai "energingai, aktyviai, ir drąsiai.“.
Dabar man tapo aišku kuria linkme ateityje reikės save keisti.
Širdingai dėkoju Rimantui už šią temą !
Egidijus
2009-06-30 14:17:11
Atsiprašau už stilistiką, skubėjimas eilinį kartą pakiša koją.
Abejojantiems dėl tiesos ir drąsiai klystantiems turiu pasakyti:
Nors Jonas yra geras mūsų visų bičiulis, bet vardu "bičiulis" pasirašinėja ne jis, bet aš - Audrius, irgi jūsų
bičiulis
2009-06-29 17:12:56
Mielas urantų bičiuli Jonai,
tai vis neištveri be to urantų forumo?Nieko čia keisto,visai suprantama.Tik būk vyras,o ne bailys,nustok pasirašinėti svetimais vardais ir šūkauti,kad čia ne tu.Juk visiems ir taip viskas aišku.
?
2009-06-29 17:05:47
Taip, Marijau, sunku, jeigu gyveni pagal pasauliečių taisykles, kurios beveik nepasikeitė per šiuos du tūstančius metų. Jėzus Kristus mums paskelbė naujas taisykles, tik mes dar nespėjome jų įsisąmoninti. Elgdamiesi taip, kaip Jis moko tikrai pamatysime, kad taip gyventi lengviau. Kažkam tai net gali būti Tėvo atradimo savyje kelias. Nepabijok atrodyti idiotu prieš didžiąją daugumą žmonių ir būsi išmintingas prieš Tėvą. Nebūtina iš karto griebti jautį už ragų, kol esi silpnas. Pradėk nuo idiotiško įpročio ugdymo–tyliai džiaukis savo nesėkmėmis :)
Garbė Jėzui Kristui
Rimantas
2009-06-29 15:31:55
Čia parašyti auksiniai žodžiai kuriais tikrai turėtume vadovautis ,bet taip sunku juos įgivendinti musų tikrame
pasaulietiškame gyvenime .
Marijus[Šakiai]
2009-06-29 14:07:31
Tikrai daug gražių minčių sklinda iš mūsų bičiulių urantų. Aš irgi sutinku, jog Jėzaus mokymų įsisąmoninimas ir įgyvendinimas padarytų daugelį žmonių laimingais, oriais ir didžiai gražiais Dievo kūriniais. Tik matau vieną įdomų dalyką - juk dar gerokai prieš Jėzaus Kristaus atėjimą mūsų žemėje buvo paskelbta daugybė labai šviesių ir gerų mokymų. Pavyzdžiui, Parmenidas, Platonas, daugybė kitų filosofų buvo paskelbę daugybę nepraradusių iki mūsų dienų vertės idėjų apie dauktų laikinumą, dvasinių vertybių amžinumą, - niekas netrukdė dar prieš Kristaus atėjimą žmonėms tapti tobulais kaip Dievas, nes antikos filosofija seniausiai apibrėžė kas yra gerai, o kas blogai, ko žmonės turėtų siekti, o ko vengti. Tad, šia prasme Jėzus nieko naujo nepasakė. Tai kodėl vis gi mes laikome būtent Jį savo mokytoju?
Matomai, viskas yra kur kas giliau, nei bandymas savo elgesiu pamėgdžioti Kristų. Ir tas gylis atsivers tik tam žmogui, kuris suvoks Jėzaus dieviškąją prigimti. Tuo toliau žmogus pažengs dvasiniame gyvenime, kuo labiau patikės, jog Jėzus yra Dievas. Juk tą Jis mums ir pasakė: "Aš esu Kelias, tiesa ir gyvenimas". Įsidėmėkim - "Esu KELIAS...". Tai ne šiaip sau parabolė, tai tiesioginė nuoroda, kad tik per Jį žmogus gali keliauti (į amžinybę). Ne per Jo mokymus, bet per JĮ.
bičiulis
2009-06-29 16:29:43
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]