Forumas: temos peržiūra
Tėvo mokymas
Mielieji sielos broliai ir sesės, noriu su jumis pasidalinti Tėvo mokymu, kurio paprašiau iš Tėvo visiems mums, kad pasakytų kažką, kas sustiprintų mus. Ir štai užrašiau besiliejančias mintis:
.
Miela dukra, aš neatsakau nė vienam savo vaikui to, ko jam iš tikro reikia. Manyje telpa viskas, ir viską paskleidžiu Aš visai kūrinijai. Tavyje yra manoji gyva dalelė, yra ir kituose Mano vaikuose ir visus Aš myliu vienoda ir begaline meile. Aš neturiu laiko, aš beribis ir bekraštis.
Atraskite Mane savyje, mieli mano vaikai, ir jus užlies dar nematyta pilnatvė. Realybė nėra kažkur anapus, ji yra čia pat jumyse, kiekviename. Atsivėrę Man ir prisipildę iš Mūsų Rojaus Tėvų meilės, harmonijos, gailestingumo, išminties, imate patys tai skleisti į išorę. Spinduliuokite atsiverdami Man, atsiverdami Mums Tėvams. Pakilus jūsų virpesiams į aukštesnį lygį, jūs ir imate pajausti dar daugiau meilės, harmonijos aplink save ir savyje. Keičiatės jūs, o aplinka visada išlieka gyva ir kupina harmonijos ir šviesos. Atsivėrę Mums, atveriate vartus savo sielai ir įsileidžiate naujas galimybes. Jos kuria naujas aplinkybes. Jūsų, brangieji, atsivėrimas Mums ir veiksmai sąlygoja jūsų sielų vystymąsi; jūsų charakterio ugdymui čia, Urantijoje, yra pati pradžia. Sunkumai jus grūdina, bet gi jūs nė vienas neliekate nuošaly nuo Mūsų, jūsų brangių Tėvų. Mūsų vedimas jums juntamas priklausomai nuo jūsų pasitikėjimo Mumis, Mūsų realumu. Pastangos niekada nelieka nepastebėtos, kad ir kokios menkos jos būtų. Viskas jumyse. Jūsų valia atsiverti lobių skrynią ir pasiimti tai, ko trokštate. Bet šie lobiai yra begaliniai ir neišsenkami dvasiniai turtai, kurie tik auga, augant jums su Mumis, einant jums Mūsų parengtu keliu.
Mieli vaikai, niekada neabejokite Manimi, savo Tėvu, niekada neabejokite Mumis, visais Tėvais. Jūs patys nepajėgūs priimti teisingų sprendimų, paskleisti šviesos ir nuveikti žygdarbius. Be Mūsų jie tik blankus atspindys to, kaip galėtų būti įvykdyti remiantis Mumis. Tam ir sukurta kūrinija, tam ir parengta, kad joje darniai veiktų visi Mano vaikai kaip vienos šeimos lygiateisiai nariai, padėdami vienas kitam, padėdami visumos labui. Savo patyrimu, atsivėrę Mums Tėvams, spalvinate aplinką, ir spalvos tik ryškės, jums einant tvirčiau link Mūsų.
Būkite KŪRĖJAIS, kokiais esame Mes. Kurkite atskleisdami save, savo unikalią asmenybę, Mano jums padovanotą. Ji kaip mozaika, kurios kiekvieną detalę dabar bandote dėlioti. Bet tam turite visą amžinybę, laikas jūsų ir kartu visa amžinybė, kuri neturi laiko. Pamirškite savo rūpesčius, būkit čia ir dabar su Manimi Tėvu, kurkite save, dėliokite lyg mozaiką iš mažų detalių, kurių kiekviena yra jūsų asmeninis pasirinkimas būti su Mumis kiekvieną akimirką, kurią nuspalviname Savimi.
Visas jūsų gyvenimas susideda iš įvykių ir aplinkybių, bet renkatės kiekvienas asmeniškai, darote sprendimą arba pasikliaudami Mumis, arba nusigrežę nuo Mūsų. Taip ir įvykiai dėliojasi, priklausomai nuo jūsų asmeninio pasirinkimo. Arba esate su Mumis ir einate link Mūsų Tėvų arba be Mūsų, nors niekur nuo Mūsų nutolti negalite. Jūs visą laiką Mumyse, tik sprendimas ir galimybės jums duotos, ir kiekvienam asmeniškai. Eikite ir atraskite jas, klauskite Mūsų ir atsakysime. Tik klauskite, nestovėkite ir neliūdėkite. Kiekviena akimirka brangi, kiekviena akimirka gali būti dovana jums ir visumai.
.
Ačiū brangus Tėve už nuostabų mokymą visiems.
2009.06.25
Jurgita
2009-06-29 11:38:02
Komentarai
Malonu, Algimanai, kad susivaldai ir gali, kai nori, pakeisti toną. Ačiū.Nors ir nepasakyčiau, kad likau labai sužavėtas nauju tavo komentarų. Nepradėsiu tavęs varginti visais neaiškumais, tačiau vienas, mano manymu, tikrai vertas mudviejų dėmesio. Rašai:
"Mūsų Forumas nėra skirtas VISIEMS, JIS YRA SKIRTAS NUOŠIRDIEMS DVASINIAMS MOKYTOJAMS".
Nelabai norėtųsi tikėti, kad bandai išguiti iš forumo besimokančius ir ieškančius, o palikti tiktai atradusius ir mokančius. Ar tai tiesa? Ar nori bendrauti tik su "mokytojais"? O ką jūs mokysite, jeigu neliks mokinių?
P.S.
Būtų nuostabu, jeigu pasistengtum neklijuoti savo etikėčių. Pats turėtum suprasti, jeigu vieni šauks "bailiai!", o kiti "kvailiai!", tai forumas virs kažkokiu prasivardžiavimo konkursu, o ne patyrimų dalijimusi. Nejaugu tu to sieki?
Mano vardas Audrius, jeigu tau tai neduoda ramybės. Dabar stenkis elgtis gražiau.
bičas
2009-07-13 11:36:53
Labai džiaugiuosi dėl tavęs Arūnai ,dėl tavo šios
dienos patyrimo manau neveltui vakar visi susirinkom
Kaune ,esi geras žmogus Arūnai daug ką supranti ir daug
kam padedi .Iš visos širdies linkiu ir toliau klausytis
Tėvo balso kurį kažkada ir aš girdėjau .
Marijus[Šakiai]
2009-07-11 19:50:15
Mieli mano broliai ir sesės sieloje.Pastarasias dienas aš labai daug galvojau ir buvo visko-abejonių savim,kildavo klausimai,kodėl mums tiek reikia visiškai ir beviltiškai ginčytis,nesutarti tarpusavy ir t.t.Skaičiau savo sesės sieloje Jurgitos mokymus,gautus iš Tėvo.Mielieji,aš negaliu tiksliai įvardyti,kas atsitiko,bet jau kelintą kartą(nebūtinai kasdien ar tik tam tikrais laiko tarpais) šmėsteldavo mintis.Kartais sakinys.Visada galvojau,kad tai mano pasąmonės teršalai ar didelis noras išgirsti Tėvą.Nuolatos prisimindavau vieną sakinį-daug svarbiau yra įtikėti ir atgimti iš dvasios,negu išgirsti Tėvą.Stabdydavau save ties ta nuostata.Ir netgi šiandien,kuomet Kaune buvo atvažiavusi Laima iš Klaipėdos,tiek vakar,tiek šiandien aš paskyriau savo garbinimą Rojaus Trejybei,kad jis prisijungtų prie mano sielos brolių ir sesių garbinimo.Ta prasme,kad aš atiduodu savo aukštas vibracijas(kiek jų pas mane yra)visų bendrai nuoširdžiai garbinimo maldai,prašymų ir padėkos maldai.Pasakysiu jums atvirai,kad ir kas įvyko,bet tikrai įvyko.Atsisveikinant su visais,mes dėkojome Tėvui,Laimos maldos žodžius aš silpnai tegirdėjau,bet tuo metu garbinau Tėvą,Amžinąjį Sūnų-Motiną-Brolį,Begalinę Dvasią-Motiną-Sesę ir visą šį garbinimą prašiau pridėti prie Laimos maldos,prie kitų mano sielos sesių ir brolių maldų.Ir netikėtai perėjo per mane mintis-Mylėkite vieni kitus..Paskui,sekundės bėgy trenkė galingas balsas,-Arūnai,jei nori Mane girdėti-klausykis sielos morontiniu protu..Tai mane tikrai truputį išgąsdino,bet tai buvo taip tikra,kad iš akių nuriedėjo ašaros.Mielieji,aš visiškai neteigiu,kad tai buvo Tėvo balsas.Bet aš jį,tą balsą,išgirdau realiai.Ir žinote,tepasakysiu tik tiek,kad nuskambėjus balsui pamačiau savo užteršto proto plokštumą.Ne,aš negirdžiu Tėvo nuolatos,bet šiandien tikrai buvo kitaip.Per daug galingai,kad abejočiau,jog girdėjau.Kas tai buvo,aš neapsiimu spręsti
arunas
2009-07-11 19:14:21
Mano mielieji, mano nėra parašyta nė vieno mokymo BE MEILĖS. Ir nėra nė vieno žmogaus, kurio aš nemylėčiau kaip savo tikro vaiko, kaip Tėvo, nes aš jus VISUS myliu TĖVO MEILE.
Todėl aš jums, IŠ MEILĖS, ir sakau, kad esate BAILIAI TIE, KURIE BiJOTE SAVO VARDĄ PASIRAŠYTI.
Aš jums tą sakau MOKYDAMAS, KAD SUŽINOTUMĖTE PRIEŽASTĮ, KODĖL ŠITAIP ELGIATĖS, NES IKI ŠIOL NEŽINOJOTE, NES MATĖTE, KAD ŠITAIP DARO VISI. Tačiau ir jų yra toji pati priežastis - BAIMĖ. Ir ji dingsta tik ATRADUS TĖVĄ SAVYJE.
Kada aš jums sakau daug įvairių dalykų labai tiesiai, be didelių išvedžiojimų, tačiau parodydamas NUOSEKLIĄ GRANDINĘ priežasčių, veiksmų, ir pasekmių, tą darau JŪSŲ MOKYMO LABUI, kad išplėsčiau KONTEKSTĄ, ir tą aš darau jums kaip būsimiesiems DVASINIAMS MOKYTOJAMS, kad patys galėtumėte pažinti žmones geriau, o tuo pačiu galėtumėte iš mano mokymų pasisemti gelmės, kurios dar iki šiol nebuvote atskleidę savyje.
Mūsų Forumas nėra skirtas VISIEMS, JIS YRA SKIRTAS NUOŠIRDIEMS DVASINIAMS MOKYTOJAMS, KURIE DIEVĄ VADINA JAU TĖVU, ATRASTU SAVYJE - TĖVU, O NE DIEVU.
Tai du skirtingi patyrimai - TĖVO PATYRIMAS YRA GYVAS MEILĖS PATYRIMAS, o žodžio DIEVAS vartojimas tik ir paliudija patį faktą, kad toks žmogus GYVO ryšio su TĖVU BŪTENT IR NETURI. Jis tik kartoja kaip papūga žodžius - skaitytus, girdėtus, bet taip ir nepatirtus, kas yra meilė TĖVUI IR IŠ TĖVO.
Aš nerašau jums šiaip sau.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-07-11 14:45:11
Algimantai, nejaugi būtina rašyti tokį didelį "dangoraižį", kad matytųsi? Manai trumpesnio komentaro nepakanka, kad jis turėtų vertę, gal bijai, kad "konkurentai" neužgoštų? :))
Apmaudu, kad taip manęs nekenti. Tačiau lieku tavo bičiulis. Dėl meilės galima ištverti viską, ane? :)
O ar galėtum dėl meilės, dėl Dievo, dėl šventumo pabandyti rašyti jeigu ne mažiau, tai bent jau su teigiama nuostata, be smerkimo, be pykčio? Žiūrėk - juk dauguma sugeba. Tu tik pabandyk, vieną, antrą, trečią kartą. Stenkis kontroliuoti savo jausmus, prašyk Tėvo pagalbos, ir tikrai pavyks.
Gero savaitgalio!
bičiulis
2009-07-11 12:35:08
Mielieji, palyginkite du tekstus - vieną PILNĄ BAIMĖS ir nuspalvintą noro, kad tik kas nepabėgtų TOLYN Į ŠVIESĄ, KOKIOS šis bijantis mūsų sielos brolis net pavydi JAU ŠITA ŠVIESA GYVENANČIAI Jurigtai, todėl ir rašančiai SUSTIPRINANČIUS IR KUPINOS MEILĖS IR ŠVIESOS ŽODŽIUS.
Štai Jurgita nuoširdžiai parašo tokius savo samprotavimus, dar pacituodama ir Tėvo jai suteikto mokymo GILUMINĘ TIESĄ:
"Nemanyk, kad mano sielos troškimai buvo tik mano asmeniniai. Juk visada veda Tėvas, ir be Jo nieko nebūtų įvykę. Mano šie nuoširdūs norai, aš manau, ir buvo Tėvo man iš vidaus pateikti norai ar užduotys, ir sutapo su Jo valia. O pamažu atsidavus Jo vedimui iš vidaus, iš pradžių man net nesuvokiant šito, ir ėmė rutuliotis įvykiai savaime. Tą sunku paaiškinti, tą reikia išbandyti pačiam. ...tokių patyrimų nebūtų buvę nė vieno be Tėvų vedimo ir mano nuoširdaus noro eiti pirmyn, eiti link Jų :)
"Miela dukra, aš neatsakau nė vienam savo vaikui to, ko jam iš tikro reikia. Manyje telpa viskas, ir viską paskleidžiu Aš visai kūrinijai." Galima užsiduoti daug užduočių sau, bet kiek jos reikalingos tavo augimui, žino tik Rojaus Tėvai. Visada juk labai svarbus veikimo motyvas."
Ką gi sako Jurgita, ir ko nepajėgus suprasti bailus anonimas - o gi tai,kad Tėvas vedė ją visą laiką, ir tie jos ankstesni asmeniniai norai nebuvo vien tik jos norai, tai buvo, ir yra, Tėvo norai. Tik tuo metu jai atrodė, kad šito ji nori pati, kad šitaip bus geriau jai pačiai.
Kodėl žmogus užjaučia kitą, siekia tiesos, padrąsina abejojantį, o gi todėl, kad šitokius norus jam iš vidaus perteikia Tėvo dvasia - Minties Derintojas. Tik žmogus tokių dalykų NEŽINOJO IKI URANTIJOS KNYGOS APREIŠKIMO TIEK, KIEK SUŽINOJO IŠ JOS. Todėl žmonės tai suvedė tik į žmogus charakterio valingumą, na dar kai kas į genetinį paveldėjimą, ir tai tik iki senelių ar prosenelių giminės, bet ne per dešimtis tūkstančių metų einančią protėvių genetinę liniją.
O juk šitie norai dar be Minties Diernotjo tobulai ir suvienytai yra perteikiami ir Sūnaus Kūrėjo - Jėzaus Tiesos Dvasios, ir Vietinės Visatos Motinos Dvasios Šventosios Dvasios, o šitų abiejų dvasių Jėzaus apaštalai neskyrė iš viso, todėl evangelijose yra pripainiota, kad jas skaitydami mūsų sielos broliai irgi nežino, ir dabar dar nežino, kas yra Tiesos Dvasia, o kas gi yra Šventoji Dvasia. O juk dar yra ir septynios Pagalbinės Proto Dvasios - intuicijos, drąsos, žinių, supratimo, patarimo, garbinimo, ir išminties - kurios dirba vieningai iš vidaus. O dar poveikis angelų serafimų iš išorės, ir Tarpinių Būtybių - taip pat iš išorės, kad žmogus per aplinkybių sukeliamas sankryžas priimtų sprendimus šviesos ir visų labui remdamasis meilės impulsais iš vidaus. Todėl vedime dalyvauija ištisas KOLETYVAS DVASIŲ, KAD TIK MUS APŠVIESTŲ, SUSTIPRINTŲ, IR PARAGINTŲ NEBIJOTI ŽENGTI PATIRTINIU KELIU,KURIS YRA GYVAS AMŽINYBĖS KELIAS Į ROJŲ, JAU DABAR EINA JIS Į ROJŲ.
Ir tuoj pat nuoširdžių Jurgitos giluminių ir gyvų žodžių mėginimas paimti į trumparegiško materialaus ir gyvulinio proto BAIMĖS gniaužtus, kad tik ji suabejotų savo gyvu ryšiu su Tėvu, kad tik jis susilpnėtų, kad tik ji jokiu būdu nepabėgtų iš BANDOS, kuri visa yra apimta BAIMĖ IR NEGYVO RITUALŲ IR DOGMŲ VERGIJOS, ĮVARYTUS JUOS VISUS NAUJOJO TESTAMENTO, IR YPAČ PAULIAUS PATEIKTŲ PRASIMANYMŲ APEI NEEGZISTUOJANTĮ PRAGARĄ IR KANČIAS JAME UŽ NUODĖMES.
"Tikrai labai norėčiau, kad būtent Dievas tave vestų.
Tik... norisi priminti tau, kad nevisada veda tik Tėvas. Todėl kiek keistokai atrodo toks entuziazmas, kai žmogus gali užsimanyti bet ko, pateisindamas tai Tėvo vardu." Štai atrodytų paprasti irgi nuoširdūs žodžiai, bet keik juose baimės ir net pavydo, kad kitas jaučia entuziazmą, o jis nejaučia, dėl to tuoj pat ir mėgina nusodinti Jurgitą, gąsdindamas kažkuo, ko PATS NESUVOKIA. Todėl ir prirašo tiesiogine prasme nesąmonių "Noriu valgyti - Tėvas veda, noriu miegoti - Tėvo vedimas, sugalvojau gyvenimo pakopą - irgi Tėvas atsakingas.."
Toks bailaus anonimo jovalas padarytias ŠTAI ŠITUOSE VOS KELIUOSE SAKINIUOSE, kad daug reikia pastangų jį nors kiek išnarplioti, kad suvoktų jo parašytus žodžius kaip tikrą nesąmonę.
Tačiau, tą jums turiu padaryti, kad galėtumėte plačiau pažvelgti ir į panašių piktybinių bailių dogmatų NUOLAT rašomus tekstus.
Pirmiausia, valgymas ir miegas yra mūsų fizinio pavidalo jau išeikvotos energijos atstatymo metodas. Tik vieniems maisto ir miego reikia daugiau, kitiems mažiau, o dar kai kuriems jau pakanka ir Tėvo suteikiamos vien tik dvasinės energijos. Tai visiškai nesusiję su mūsų NORAIS.
Todėl energijos atstatymo būdas irgi priklauso nuo gyvo ryšio su TĖVU, o ne nuo pačių žmonių susigalvotų normų.
Dabar visiška nesąmonės yra teigti, jog Tėvas yra ATSAKINGAS už mūsų kokius nors norus. I rJUrgita šito nei teigė, nei tokios ir minties turėjo. Tai jau bailaus anonimo prasimanymai.
Tėvas neatsako nė už nieką visoje kūrinijoje, nes JIS be perstojo lieja vien tik MEILĘ, kad vis labiau ją patirtų KIEKVIENAS KŪRINIJOS ŠEIMOS NARYS, IR PATS JA NUŠVITĘS SUSPINDĖTŲ VISIEMS VIENODAI, TAIP, KAIP TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ.
Tėvas suteikė tai, kas jau yra TOBULA - GALINGIAUSIĄ MEILĖS JĖGĄ IR ASMENYBĖS SU LAISVA VALIA DOVANĄ, KURI IR GALI ŠITĄ MEILĘ PATIRTI, ATRADUSI TĖVĄ SAVYJE, ARBA ATSTUMTI LAISVA VALIA.
Atsakingas gali būti tik pats asmuo, kuris turi PASITRINKIMO LAISVĘ.
TĖVAS YRA LAISVOS VALIOS IR MEILĖS šALTINIS, TAČIAU JIS PATS PASIRINKIMO NETURI TOKIO - DALINTI MEILĘ AR SUSTABDYTI. JIS TEGALI MEILĘ DALINTI VISIEMS, IR VISIEMS VIENODAI, IR NĖ AKIMIRKAI NESUSTODAMAS, NES KITAIP KŪRINIJA SUGRIŪTŲ. Tėvas, būdamas ne tik tobulas, bet ir tobulumo Šaltinis ir Centras, negali priimti savo laisva valia KITOKIO sprendimo - sustabdyti meilės dalinimą nors akimirkai, nes meilė yra gyva ir negali nė akimirkai virsti NEGYVA.Ir Tėvas - TOBULOS IŠMINTIES ŠALTINIS - TĄ ŽINO IR ATITINKAMAI LIEJĄ MEILĘ BE PERSTOJO.
Todėl MEILĖ NET NEŽINO, KAS YRA NEGYVA, NES NEGYVA IŠ VISO KŪRINIJOJE NEEGZISTUOJA. VISA EBNERGIJA IR JOS ATSTATYMAS YRA GYVAS METODAS IR NUOSTABIAI VALDOMAS PER VISĄ KŪRINIJĄ.
Todėl UŽ KĄ NORS versti atsakomybę Tėvui ne tik neišmintinga, bet ir pavojinga, nes taip galima nusipaistyti iki zombių lygio, ką ir daro daugelis tikinčiųjų NEMĄSTYDAMI ATLIEKA NEGYVUS RITUALUS IR NESUKA SAU GALVOS, KODĖL BŪTENT ŠITAIP ELGIASI. KODĖL BŪTENT JIE YRA IŠ TIKRŲJŲ TOKIE NEATSAKINGI TIEK SAVO, TIEK ATEINANČIŲ KARTŲ ATŽVILGIU, drauge su jais ir šitas mūsų sielos brolis-anomimas? O gi todėl, kad jų protas yra paverstas į zombių protą.
Ir tą padarė ne kas kita, kaip NAUJASIS TESTAMENTAS, BET YPAČ BAŽNYČIA.
Toliau bailus anonimas, dėl savo neišmanymo, rašo: "Todėl kiek keistokai atrodo toks entuziazmas, kai žmogus gali užsimanyti bet ko, pateisindamas tai Tėvo vardu... nemanau, kad tai labai jau geras dalykas. Gal iš pirmo žvilgsnio pasirodys nevykusi analogija, bet pas alkoholikus irgi įvykiai tampa nekontroliuojami - kas ir padaro juos ligoniais. Nesakau, kad žmogus privalo viską kontroliuoti šimtu procentu, bet ir paleisti įvykius savieiga irgi nėra tinkamiausias būdas gyventi."
Entuziazmo, kuris veda į šviesą ir tiesiai pas Tėvą, būtent ir pavydi dauguma tamsių ir dagmatiškai tikiničių mūsų sieos borlių, nes jie šito entuziazmo nejaučia patys. Todėl jiems tai kelia pavydo kartėlį. Ir tą jie jaučia savo vidumi, bet negali paaiškinti, kodėl šitokia jų pavydo būsena. O Tėvo atradimas savyje yra pajuntamas, ir tas entuziazmas yra tiesiog natūrali būsena, kada atradęs Tėvą savyje ir savo valią suliejęs su Tėvo valia tu jau nebeeikvoji savosios valios nuslopinimui ir Tėvo valiosd vykdymui, dabar tu energiją naudoji tik Tėvo valios vykdymui su entuziazmu, nes iš Tėvo jauti GYVUS MEILĖS ENERGIJOS VIRPSIUS, KURIE SIELĄ IR KELIĄ Į SKRYDĮ TĖVO KMELĖS ORO SROVĖSE. TAi panašu, kaip anksčiau važiavai dviračiu pireš vėją, o dabar jau važiuoji pavėjui. Atlieki tą patį veiksmą, bet kiek mažiau energijos sunaudoji ir tuo pačiu lieka visas antuziamas iš Tėvo, nes jauti ir kitų sielios brolių ir sesių, kurie yra NUOŠIRDŪS, pritarimą ir patvirtinimą šito kelio, VIENINTELIO KELIO TIESINGUMĄ IR TIKRUMĄ.
Palyginimas su alkoholiku yra ne tik nevykę,s bet jis neturi nieko bendro. Žmogus VISUS ĮVYKIUS KONTROKLIUOJA PATS, IR VISADA PRIIMA LAISVA VALIA APSISPRENDIMĄ. Jo lasva valia ne tik neparalyžiuota, bet ji yra sulieta su TĖVO VALIA, KURIS NUKREIPTA Į ŠIVESĄ IR LAISVĘ DARYTI GĖRĮ VISŲ LABUI IŠ MEILĖS VISIEMS SU PAČIA GILUMINE TĖVO IŠMINTIMI. Tuo tarpu alkoholoko laisva valia yra paralyžiuota, nes smegenys yra pveiktos narkotiko, kuris iki tol buvusios aukštesnio dažnio energetinius virpesius nužemina į vis žemesnius, todėl tokiam žmogui ilgesnį laiką neišgėrus prasideda ne tik baimės priepuoliai, bet ir fizinio kūno negalios, nes organizmas yra visas DEHIDRUOTAS. Ir tik vėl išgėrus, ir nukritus į įprastus smegenims žemus energetinius virpesius, smegenys būna užblokuojamos, kad žmogus jaučiasi tarsi ir vėl ramesnis. Ir tokio žmogaus smegenys iš viso nebepajėgia suvokti, kas yra laisva valia. Ir be Tėvo pagalbos neįmanoma iš tokios padėties išsikapstyti.
Mielasis ir bailusls anonime, tokie, kaip tu esate arčiau alkoholikų ta prasme, nes nesuvikiate, kas yra Tėvo valia, todėl bijote net jo vardo, nes visada tokie, kaip jūs ir teprašote Dievas, bet niekada ne TĖVAS, kadangi TĖVO JŪS NEPAŽĮSTATE, TUO PAČIU JŪS NEPAŽĮSTATE JĖZAUS, dėl to ir nesuvokita, KĄ JŪS RAŠINĖJATE ŠITAME FORUME VAKARYKŠTĖS NAKTIES TMASOJE, KADA MES JAU ESAME KITO RYTO PATEKĖJUSIOS TĖVO SAULĖS MŪSŲ VIDUJE ŠVEISOJE. Būtent dėl to Jurgita ir gali daryti ir daro savo gyvneime tai, kas atitinka TĖVO VALIĄ, ir tuo džiaugiasi, kai tu net bijai apie tai sau pagalvoti, kad tokie žmonės iš vios yra tikri.
O JIE IR TAU SKINA ŠVIESOS KELIĄ, KAD BŪTŲ MAŽIAU KLIŪČIŲ tau atrasti Tėvą savyje.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-07-10 16:34:03
Tikrai labai norėčiau, kad būtent Dievas tave vestų.
Tik kai skaitau tokias tavo komentaro vietas: "Juk visada veda Tėvas...", norisi priminti tau, kad nevisada veda tik Tėvas. Todėl kiek keistokai atrodo toks entuziazmas, kai žmogus gali užsimanyti bet ko, pateisindamas tai Tėvo vardu. Noriu valgyti - Tėvas veda, noriu miegoti - Tėvo vedimas, sugalvojau gyvenimo pakopą - irgi Tėvas atsakingas... O kad įvykiai ima rutuliotis savaime, - nemanau, kad tai labai jau geras dalykas. Gal iš pirmo žvilgsnio pasirodys nevykusi analogija, bet pas alkoholikus irgi įvykiai tampa nekontroliuojami - kas ir padaro juos ligoniais. Nesakau, kad žmogus privalo viską kontroliuoti šimtu procentu, bet ir paleisti įvykius savieiga irgi nėra tinkamiausias būdas gyventi.
Gal pradžiai įsitikink, kad viskas tavo gyvenime vyksta būtent pagal Dievo valią, o jau vėliau tuo džiaukis, gerai?
bičiulis
2009-07-10 13:55:06
Nemanyk, kad mano sielos troškimai buvo tik mano asmeniniai. Juk visada veda Tėvas, ir be Jo nieko nebūtų įvykę. Mano šie nuoširdūs norai, aš manau, ir buvo Tėvo man iš vidaus pateikti norai ar užduotys, ir sutapo su Jo valia. O pamažu atsidavus Jo vedimui iš vidaus, iš pradžių man net nesuvokiant šito, ir ėmė rutuliotis įvykiai savaime. Tą sunku paaiškinti, tą reikia išbandyti pačiam. Aš suprantu, kad labai smalsu ir įdomu skaityti kito patyrimus, bet tokių patyrimų nebūtų buvę nė vieno be Tėvų vedimo ir mano nuoširdaus noro eiti pirmyn, eiti link Jų :)
"Miela dukra, aš neatsakau nė vienam savo vaikui to, ko jam iš tikro reikia. Manyje telpa viskas, ir viską paskleidžiu Aš visai kūrinijai." šitą aš pašiau iš gauto mokymo, o tai pasako labai daug. Rojaus Tėvai neatsako tiems mūsų norams, jei jie naudingi ir reikalingi mūsų dvasiniam augimui ir vystymuisi Jų link. Galima užsiduoti daug užduočių sau, bet kiek jos reikalingos tavo augimui, žino tik Rojaus Tėvai. Visada juk labai svarbus veikimo motyvas.
Jurgita (Vilnius)
2009-07-10 11:44:58
Aš atsiprašau, bet jau ir man norėtųsi šitą daugiau suprasti apie Jurgitos patyrimus ir užduotis-pakopas.
Anksčiau aš įsivaizdavau, kad ne pats žmogus, o Dievas žmogui parengia tas užduotis. Tačiau Jurgita pateikia labai įdomią versiją - ji pati sau iškelia tas užduotis, o po to bando pasitelkti Tėvą tų užduočių įveikimui. Išties "pažangus" metodas dvasiniame kelyje :(
Gal kažką ne taip supratau?
bičiulis
2009-07-10 10:33:12
Neįmanoma išvardinti visų asmeninių pasiekimų ar įveiktų užduočių, bet esminės yra tos, kad, aš viduje nuoširdžiai troškau ir dar anksčiau Dievui sakydavau, kad noriu sutikti žmogų kaip mokytoją, kuris man padėtų Jį suprasti geriau ir suprasti kas yra meilė. Tai buvo Algimantas, kuris padėjo atrasti Tėvą savy, ir štai aš įveikiau sau iškeltą užduotį - suradau Tėvą, o ir visą Rojaus Trejybę. Ir realiai patyriau ir patiriu Jų meilę. Tai daug daugiau nei kada tuomet galėjau įsivaizduoti. Po to sekė kitas nuoširdus noras išgirsti Tėvą, ir štai aš išgirdau. Įveikiau dar vieną laiptelį. Dabar suprantu, kada mąsčiau, kad gali kiti, žinojau kad galiu ir aš. Tai duota kiekvienam. Taip ir įvyko kaip siela troško. Taigi tai esminės mano gyvenimo pakopos, o kokios seks po jų, aš nežinau. Visi kiti sunkumai, įveikti remiantis šiomis esminėmis, iškylantys kasdieniame gyvenime.
O ką tu pasiekiai šiame gyvenime, kuo tau gali padėti mano patirtis?
Jurgita (Vilnius)
2009-07-10 08:07:34
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.