Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Tėvo mokymas

Mielieji sielos broliai ir sesės, noriu su jumis pasidalinti Tėvo mokymu, kurio paprašiau iš Tėvo visiems mums, kad pasakytų kažką, kas sustiprintų mus. Ir štai užrašiau besiliejančias mintis:
.
Miela dukra, aš neatsakau nė vienam savo vaikui to, ko jam iš tikro reikia. Manyje telpa viskas, ir viską paskleidžiu Aš visai kūrinijai. Tavyje yra manoji gyva dalelė, yra ir kituose Mano vaikuose ir visus Aš myliu vienoda ir begaline meile. Aš neturiu laiko, aš beribis ir bekraštis.
Atraskite Mane savyje, mieli mano vaikai, ir jus užlies dar nematyta pilnatvė. Realybė nėra kažkur anapus, ji yra čia pat jumyse, kiekviename. Atsivėrę Man ir prisipildę iš Mūsų Rojaus Tėvų meilės, harmonijos, gailestingumo, išminties, imate patys tai skleisti į išorę. Spinduliuokite atsiverdami Man, atsiverdami Mums Tėvams. Pakilus jūsų virpesiams į aukštesnį lygį, jūs ir imate pajausti dar daugiau meilės, harmonijos aplink save ir savyje. Keičiatės jūs, o aplinka visada išlieka gyva ir kupina harmonijos ir šviesos. Atsivėrę Mums, atveriate vartus savo sielai ir įsileidžiate naujas galimybes. Jos kuria naujas aplinkybes. Jūsų, brangieji, atsivėrimas Mums ir veiksmai sąlygoja jūsų sielų vystymąsi; jūsų charakterio ugdymui čia, Urantijoje, yra pati pradžia. Sunkumai jus grūdina, bet gi jūs nė vienas neliekate nuošaly nuo Mūsų, jūsų brangių Tėvų. Mūsų vedimas jums juntamas priklausomai nuo jūsų pasitikėjimo Mumis, Mūsų realumu. Pastangos niekada nelieka nepastebėtos, kad ir kokios menkos jos būtų. Viskas jumyse. Jūsų valia atsiverti lobių skrynią ir pasiimti tai, ko trokštate. Bet šie lobiai yra begaliniai ir neišsenkami dvasiniai turtai, kurie tik auga, augant jums su Mumis, einant jums Mūsų parengtu keliu.
Mieli vaikai, niekada neabejokite Manimi, savo Tėvu, niekada neabejokite Mumis, visais Tėvais. Jūs patys nepajėgūs priimti teisingų sprendimų, paskleisti šviesos ir nuveikti žygdarbius. Be Mūsų jie tik blankus atspindys to, kaip galėtų būti įvykdyti remiantis Mumis. Tam ir sukurta kūrinija, tam ir parengta, kad joje darniai veiktų visi Mano vaikai kaip vienos šeimos lygiateisiai nariai, padėdami vienas kitam, padėdami visumos labui. Savo patyrimu, atsivėrę Mums Tėvams, spalvinate aplinką, ir spalvos tik ryškės, jums einant tvirčiau link Mūsų.
Būkite KŪRĖJAIS, kokiais esame Mes. Kurkite atskleisdami save, savo unikalią asmenybę, Mano jums padovanotą. Ji kaip mozaika, kurios kiekvieną detalę dabar bandote dėlioti. Bet tam turite visą amžinybę, laikas jūsų ir kartu visa amžinybė, kuri neturi laiko. Pamirškite savo rūpesčius, būkit čia ir dabar su Manimi Tėvu, kurkite save, dėliokite lyg mozaiką iš mažų detalių, kurių kiekviena yra jūsų asmeninis pasirinkimas būti su Mumis kiekvieną akimirką, kurią nuspalviname Savimi.
Visas jūsų gyvenimas susideda iš įvykių ir aplinkybių, bet renkatės kiekvienas asmeniškai, darote sprendimą arba pasikliaudami Mumis, arba nusigrežę nuo Mūsų. Taip ir įvykiai dėliojasi, priklausomai nuo jūsų asmeninio pasirinkimo. Arba esate su Mumis ir einate link Mūsų Tėvų arba be Mūsų, nors niekur nuo Mūsų nutolti negalite. Jūs visą laiką Mumyse, tik sprendimas ir galimybės jums duotos, ir kiekvienam asmeniškai. Eikite ir atraskite jas, klauskite Mūsų ir atsakysime. Tik klauskite, nestovėkite ir neliūdėkite. Kiekviena akimirka brangi, kiekviena akimirka gali būti dovana jums ir visumai.
.
Ačiū brangus Tėve už nuostabų mokymą visiems.
2009.06.25


Jurgita
2009-06-29 11:38:02

Komentarai

:)))
Kai lietuviai kalbėdami apie dvasinius dalykus remiasi sovietinių laikų "citatom", man visuomet darosi juokinga :). Irute, aš irgi šiek tiek gyvenau "tais laikais"... Atleisk, irgi nenorėjau užgauti.
Miela Jurgita, šiame forume mano klausimai negali būti atsakyti, nes jie yra TAU ASMENIŠKAI. Tuo tarpu forume atsakyti ne šie klausimai, bet kelis šimtus kartų pakartotos to paties "mokymo" mintys. Negi jūsų tėvukas laiko jus tokiais bukais, kad kartoja ir kartoja tą patį ir tą patį ir tą patį? Jūs gi sukatės tame pačiame ratelyje, iš kurio nei norite, nei galite ištrūkti. "Raktas į visus Tėvo mokymus yra atverta siela Tėvams", o raktas į atvertą sielą yra visi tokie mokymai, kurie yra ne kas kita kaip jūsų pačių "kūryba". Ir sukantis tame maloniai palaimingame tų pačių žodžių, tų pačių frazių, tų pačių minčių ir idėjų beprasmybės ratelyje gyvenimas praeina...
Gerai, tyliu :))

Jonas
2009-07-01 13:47:25



Mielas Jonai,kam reikėjo, puikiai suprato TĖVO apreikštas tiesas per Jurgitą.TĖVAS savo darbus dirba palengva bet užtikrintai,iš patirties žinau,kad kartais esmė atsiskleidžia po kiek laiko,JO darbas yra juvelyrinis/tai nėra "топорная работа"/.Susidaro įspūdis,kad tu, brolau, be jokių asmeninių pąstangų,nori saldžius vaisius valgyti/jeigu,žinoma,ne su piktais kėtinimais "sėdi"šiame forume/.Atleisk.Užgaut tavęs nenoriu.
Su meile

IRENA/Šakiai/
2009-07-01 13:21:26



Jonai,
atsakysiu taip, kad suprasi. štai reklama per TV: "Olia, lia sexy cola, gera dėl to, kad jos visi nori." Štai čia yra tavo versliško mastymo prasmė. Visi jos nori ne dėl to, kad ji yra kuo nors naudinga (nors iš esmės nuodinga), bet todėl, kad ji sexy. Nereikia nei daug mastymo, nei apmastymo. Perki, vartoji ir jauti malonumą. Bet ar tikrai... :))))

Vaidas (VDS)
2009-07-01 13:49:46



Jonai, aš visai nesijaudinu :)) Tu uždavei labai daug klausimų, kurie jau seniai yra atsakyti čia forume. Peržvelk gilius Tėvo pamokymus per Algimantą, per kitus sielos brolius ir seses ir tu suprasi, kokia visų mokymų esmė. Tau atrodo, kad jie kartojasi ir nieko juose naujo? Vadinasi skaitai nenuoširdžiai, o tik vadovaudamasis savo loginiu protu. Raktas į visus Tėvo mokymus yra atverta siela Tėvams. Supranti? Tai yra raktas, kuris atrakina esmę mokymuose. O kiek šis ar kitas mokymas suteikia man ar kitam sielos broliui ar sesei, priklauso nuo atsivėrimo skaitant, nuo kiekvienam asmeniškai iškilusių vidinių klausimų ir daugybės kitų dalykų, kurie mus supa. Kiekvienas mokymas sustiprina, jis tarsi mažas laiptelis, po kurio seka kitas laiptelis ir taip tolyn laiptelis po laiptelio pasitikėjimo Tėvais link. Tačiau ar gaunamais mokymais vadovausimės, priklauso nuo kiekvieno asmeniškai, štai ir nuo tavęs.
Galiu tik pasakyti tau tai, ką man yra pasakęs Tėvas, kad su Juo įmanoma viskas ir Jame slypi tokia neišsemiama gelmė, kurios mes dar nelabai juntame, nes neatsiveriame pakankamai. Viskas mumyse ir priklauso tik nuo mūsų.
Be to, kada pats nuoširdžiai panorėsi išgirsti ir nuraminsi savo protą, tu irgi išgirsi, o tada ir suprasi, kokia jų esmė ir kokia gelmė,ir ką jie gali duoti asmeniškai tau. Kiekvieno gyvenimas idvidualus ir kiekvienam reikia kažko, ką ir suteikia Tėvas. Jis žino, ko reikia tau, daug geriau nei tu pats.

Jurgita (Vilnius)
2009-07-01 13:14:20



Jurgita, ačiū už pasidalinimą. Man kilo klausimų, tik nesijaudink :) gal galėtum pasakyti, ką tu supratai konkrečiai iš to mokymo ir kokia buvo jo mintis, prasmė ar raginimas tau asmeniškai? Kuri mokymo mintis yra TAU svarbiausia? Ten toks truputį minčių kratinys ir ne visai aišku, kas akcentuojama ir kas norėta pasakyti, ypač kai viskas yra jau ne kartą girdėta. Tu gražiai parašei savo įspūdžius ir išvadas, tačiau kas iš to ir kas toliau? Atsiverti? Na gerai, bet ar tai yra konkretus raginimas tau? Ar tu esi užsivėrusi? Jei taip, tai nebūtum nei išgirdus, o jei ne, tai kam jis, gal ne tau? O jei kalba eina apie tavo aplinką, aplinkos šviesinimą, tai gal reikėtų verčiau rašyti apie tai, kaip tas mokymas ar atsivėrimas veikia ar turėtų veikti tavo realią aplinką?
O gal tai tavo pasąmonės vaisius, susidėliojęs iš Algimanto mokymų, tiesiog juos atkartojantis?

Jonas
2009-07-01 12:06:50



Matyti, kad forume atsirado dar viena bendravardė, šaunu :) Tuoj atsiras tiek žmonių su tais pačiais vardais, kad tikrai teks kažką sugalvot kaip pasirašinėt...
Iš tikrųjų, Rojaus Tėvų meilė yra begalinė ir realiai reiškiasi per Jiems atsiveriančius visa siela vaikus. Mums tereikia visiškai pasitikėti Jais, nes nuo Jų nieko nėra paslėpta, taigi viskas priklauso nuo kiekvieno mūsų noro atsiverti Jiems.
Kada nusprendžiau paprašyti šio mokymo, vakare gavau tarsi dovaną iš Rojaus Tėvų. Bežiūrint kažkokį filmą staiga užliejo palaima ir išgirdau kvietimą: Aš noriu pabendrauti su tavimi. Tai, kas vyko garbinimo metu, sunku nusakyti žodžiais... Patyriau tokią Tėvų galią, šlovę apgaubtą meile ir tokiu dideliu mąstu, kad sunku išreikšti žodžiais... tarsi Jie būtų leidę patirti tai, kokie yra iš tikrųjų, ir taip, kaip aš tuo metu galėjau suprasti....kartu sekė kažkokie vaizdiniai, ko niekad nėra buvę, o ir nelabai žinau ką jie reiškia. Dabar daug aiškiau suvokiu, kokia yra tikroji garbinimo gelmė. Tiesiog noriu pasakyti šituo patyrimu, kad Tėvų meilės vartai yra atviri kiekvienam pro juos norinčiam žengti atvira siela, visu nuoširdumu, o Tėvai žino, ko reikia kiekvienam asmeniškai. Žino visus mūsų troškimus :)
Vakar iš Tėvo išgirdau dar kai ką, kuo noriu pasidalinti: "Miela dukra, tavo meilės virpesiai šviesina tą aplinką, kurioje esi ir tu jau pastebi, kokia tiršta tamsa ir kaip ji persmelkia kitus manuosius vaikus. Aš nė vieno nepamirštu, bet jūs mane pamirštate, jūs imate kaltinti neteisumu. Aš gi stengiuosi dėl jūsų ir visumos labui. Manyje yra tokia galybė, kurios tik menką dalelę patyrei, bet ji jokiu būdu neužgožia nė vieno jūsų ir neužgoš. Ji kels ir puoselės jūsų Aužtesnįjį Aš link Manęs, jūsų Tėvo".

Jurgita (Vilnius)
2009-07-01 08:04:24



Aciu Tau, Jurgita uz tai, kad islaikai savo sirdi tyra ir sviesia.
Aciu Tau Tevuli, uz mokymus, kuriuos musu tarpe ima girdeti vis daugiau broliu ir sesiu.
Tai tik pati pradzia, mes patiriame vis daugiau ir pasidaliname vis drasiau.
Uz visus ir viska aciu Tau, Trejybe!

Vita
2009-06-30 11:44:19



Mielieji, Tėvas nėra skirtas SMALSUOLIAMS, kaip dabar JŲ valdoma yra pavirtusi TV, radijas, ir spauda, skirta tik tam,kad sušuktų TO DAR NEBUVO, PIRMĄ KARTĄ!
Būtent ŠITO ir nereikia niekam, išskyrus smalsaujančius, bet neieškančius GYVO TĖVO SAVYJE.
Tėvas būtent ir kalba MEILĖS VIRPESIAIS, IR GYVAIS VIRPESIAIS. IR NUO TAVO ATSIVĖRIMO JAM VISA SAVO SIELA IR PAMATAI, KOKIA YRA VIS NAUJA IR NEPASIKARTOJANTI TĖVO MEILĖ IR KOKIE NUOSTABŪS IR VIS NAUJI MOKYMAI, KURIE NIEKADA NEPASIKARTOJA, NES YRA GYVI.
Tik AKLAS DVASIŠKAI to nemato.
Todėl mielieji, tik skaitykite Tėvo mokymus kaip skaitote MALDĄ - ATSIVĖRĘ SAVO VISA SIELA, IR TIK TADA JŪSŲ SIELA PATIRS JO MOKYMŲ GYVYBĘ IR GELMĘ.
TAI GYVI MOKYMAI. Kitaip jūs ne tik jų nesuvoksite, bet ir patirsite nuobodulį, nes jūsų smalsumui nėra ką veikti juos skaitant.
Kada dar nebuvo išleista Urantijos Knygos vertimo į lietuvių kalbą, man teta pasakė, kai jai daviau skaityti Sai Babos mokymus: "Ai, kad tas pats per tą patį, nieko naujo, tik meilė ir meilė, man neįdomu." Aš jai pasakiau, jog nesvarbu, kad jis kalba apie meilę ir vien tik apie ją, bet kalba vis naujai, nes kaskart ta pati meilė vis kitokiu atspalviu yra atskleidžiama, ką gali pajausti tik atsivėrusi Tėvui ir Jį atradusi savyje.
Ir DVYLIKA METŲ JI NIEKO NESUPRASDAVO,KĄ AŠ JAI ČIA AIŠKINDAVAU APIE JĖZŲ, APIE TĖVĄ, KŪRINIJĄ, APIE PRISIKĖLIMĄ, APIE MEILĘ, APIE TARNAVIMĄ VISŲ LABUI, APIE SAVO NUOŠIRDŽIĄ MALDĄ.
Ji vis klausėsi, net kartais pykteldavo, kad aš nusišneku, nesu kaip žmogus, o ji nori būti kaip visi. Ką gi kaip visi tai kaip visi. Ir kaip visi pradėjo sirgti. Liga vis stiprėjo. Ėjo metai, bet vis tiek neprisleido Tėvo. O sirgo vis stipriau ir stipriau, nebegalėjo pati vaikščioti, bet vis tiek į Tėvą NENORĖJO ATSIGRĘŽTI TAIP, KAIP JĄ MOKIAU AŠ. Atsirado ir papildomų ligų. Ir visos ligos tik stiprėjo, padėtis sunkėjo, o jos užsispyrimas nė kiek nesikeitė.
Kada buvo jau taip jai sunku, kad išvežiau ją į ligoninę, kuri jos nepriėmė, nes turėtų būti gydoma kitoje ligoninėje. Kita ligoninė irgi palaikiusi savaitę, pasakė, kad reikia dar į kitą ligoninę. Ten pabuvo kelias dienas, ir jie pasakė, kad jai reikia dar į ketvirtą ligoninę. Teta vis kalbėjo jog taip yra dėl to, kad aš neduodu kyšių. Aš ir jai visą laiką aiškindavau, kad niekada neduotų kyšių niekam. Ir po kiekvieno lankymo vis sakiau, JOKIŲ KYŠIŲ. O ketvirtoji ligoninė jau ją visą dustančią nutarė kitą dieną operuoti.
Kada aš atėjau pas ją prieš operaciją, ji man pirma pasakė - šiandien meldžiausi.
DVYLIKA METŲ MANO ŽODŽIAI JAI ATSIMUŠDAVO KAIP ŽIRNIAI NUO SIENOS. PO DVYLIKOS METŲ JAI ASMENIŠKAI SUTEIKIAMŲ MANO MOKYMŲ VIS TIK JI KEIRPĖSI Į TĖVĄ SAVO MALDA.
Po operacijos ji NEPABUDO IR DAR SAVAITĘ BUVO KOMOS BŪSENOJE, iš kurios ir iškeliavo į tolimesnį pažadinimą.
JOS LIGOS BUVO JOS AKLO UŽSISPYRIMO PASEKMĖ - NEMATYTI IR NEJAUSTI MEILĖS GYVŲ VIRPESIŲ, NES SIELA NEBUVO PAŽADINTA IKI PAT PASKUTINIOSIOS NAKTIES PRIEŠ OPERACIJĄ.
TAČIAU TOKS BUVO JOS PASIRINKIMAS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2009-06-29 20:17:11



Viena labai aiški mintis - nebijokite. Baimė yra vienas didžiausių žmogaus dvasinio vystymosi priešų, stabdžių.

Jurgita
2009-06-30 16:57:50



Gerbiemieji, gal galėtumėte Tėvo paprašyti jus mokyti trumpiau ir konkrečiau? O tai visi tie priimami tekstai visiškai vienodi ir nieko naujo nebepasakantys, tik pasikartojantys.

Sėkmės
2009-06-29 17:02:22




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal