Forumas: temos peržiūra
Žalingas PAULIAUS PRAMANYTAS Jėzaus KULTAS NUTOLINO URANTIJĄ NUO GYVOJO TĖVO.
Mielieji, pamąstykime šiek tiek giliau ir pažvelkime į dabartinę aplinką.
Mūsų Sūnui Kūrėjui, Mykolui, dar prieš savęs padovanojimo misiją, įsikūnijant žmogiškuoju pavidalu kaip Jėzui iš Nazareto, buvo suteikti tam tikri apribojimai šio ypač rizikingo įsikūnijimo metu, gimstant bejėgiu kūdikiu iš moters įsčių, kaip gimsta ir visi vaikai Urantijoje.
Nuo Tėvo šiuos apribojimus jam, kaip Sūnui Kūrėjui, perdavė Emanuelis, kuris priklauso Dienų Sąjungos dvasių rangui – Rojaus Trejybės atstovams Vietinėje Visatoje.
Kiekviena iš septynių šimtų tūkstančių Vietinių Visatų turi po VIENĄ DIENŲ SĄJUNGĄ, KURI VEIKIA KAIP ROJAUS TREJYBĖS PATARĖJA VIETINĖS VISATOS VADOVAMS – SŪNUI KŪRĖJUI IR VIETINĖS VISATOS MOTINAI DVASIAI.
Taigi prieš išvykstant mūsų Sūnui Kūrėjui, Mykolui, į žmogiškojo įsikūnijimo misiją Urantijoje, Emanuelis perėmė vadovavimą visai Vietinei Visatai ir perdavė Tėvo numatytus apribojimus būsimosios misijos metu.
Taip pat Emanuelis perdavė ir Gabrielio ir savo patarimus, ir būtent tarp jų buvo ir tokie:
“Taip, kaip tau gali atrodyti tinkama, tu turi susitapatinti su egzistuojančiais religiniais ir dvasiniais judėjimais, kokie gali būti sutinkami Urantijoje, bet visais įmanomais būdais stenkis išvengti, kad nebūtų FORMALIAI SUKURTA ORGANIZUOTAS KULTAS, SUSTABARĖJUSI RELIGIJA, ar atsiskyrusi etinė mirtingųjų grupuotė. Tavasis gyvenimas ir mokymai turi tapti bendruoju palikimu visoms religijoms ir visoms tautoms.” (Urantijos Knyga, 1330-01)
“Dėl to, kad tu be reikalo neprisidėtum prie vėlesniųjų Urantijos religinių tikėjimų stereotipinių sistemų ar kitokių neprogresyvių religinių srovių sukūrimo, mes dar daugiau tau patariame: Nepalik po savęs planetoje jokių užrašų. Susilaikyk nuo bet kokio rašymo ant atsparių medžiagų; neleisk savo bičiuliams daryti tavo statulėlių ar tavęs materialiame kūne kitokių pavaizdavimų. ŽIŪRĖK, KAD PLANETOJE NELIKTŲ NIEKO, KĄ POTENCIALIAI BŪTŲ GALIMA GARBINTI TAU IŠVYKUS.” (Urantijos Knyga, 1330-02)
Jėzus labai ištikimai laikėsi visų jam suteiktų apribojimų ir patarimų visos savo misijos metu. Dėl to jos pabaigoje jis specialai dar sugrįžo ten, kur dirbo ir sunaikino visus užrašus, net ir paskaičiavimus, kokie jam buvo reikalingi, kai jis dirbo valčių gamintoju, kai gamino baldus, bet kokius išmatavimus, bet kokius užrašytus skaičius jis visus sunaikino, nes puikiai suvokė šitų patarimų SVARBĄ.
ŽMOGAUS GYVULINIS PROTAS YRA TOKS SILPNAS IR TUOJ PAT PUOLA GARBINTI IR DIEVINTI BET KĄ,KAS TIK NORS KIEK PARODO KOKĮ NORS NEĮPRASTĄ VEIKSMĄ.
Pažiūrėkite, kas vyksta su dainininko Maiklo Džeksono gerbėjais po jo mirties. Jie jau ir jį ima vadinti "dievu," kuris bus amžinai, net ir patys rengiasi kaip jis, perukus nešioja kaip jis.
Tai ir yra gyvulinio proto veikimas.
O ką padarė Paulius ir jo šalininkai? Būtent jie ir iškėlė Jėzaus KULTĄ Į PADANGES, UŽTEMDYDAMI TĖVĄ, KURIS TURĖJO PO JĖZAUS MISIJOS URANTIJOJE APŠVIESTI VISUS ŽMONES, KAD NEBELIKTŲ JOKIŲ KULTŲ, O BŪTŲ TIK GAVASIS TĖVAS IR GYVOJI RELIGIJA, KYLANTI ATRADUS TĖVO ASMENĮ SAVO VIDUJE.
O kas yra šiandien?
"Jis (mano pastaba - Jėzus) yra neregimojo Dievo atvaizdas, VISOS KŪRINIJOS PIRMAGIMIS, nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje... Ir jis yra Kūno - Bažnyčios galva... Dabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus ir savo kūne papildau, ko dar TRUKSTA KRISTAUS VARGAMS dėl jo Kūno, kuris yra BAŽNYČIA. Aš tapau JOS tarnu Dievo man duotu paskyrimu..." (Laiškas kolosiečiams 1, 15-18-24-25)
AR MATOTE KOKS YRA TIKRAI SILPNAS ŽMOGAUS, NET IR PAULIAUS, GYVULINIS PROTAS, kad jis jau BAŽNYČIĄ PRILYGINA KRISTUI, ir jis pats jau yra BAŽNYČIOS tarnas.
O Laiške hebrajams jau Jėzus yra vadinamas ir vyriausiuoju KUNIGU.
To, ko Jėzus NEDARĖ dėl mintėtų patarimų, patys jo pasėkėjai pridarė. Oi ir dar kaip pridarė, kad srebiame iki šiol ir dar ilgai neišrėbsime, kad iš bažnyčių dingtų visos Jėzaus statulėlės, ir ne tik ant kryžiaus, BET VISOS, kad nebūtų negyvų ritualų ir dogmų, KAD GALŲ GALE ATSIRASTŲ GYVAS TĖVAS, KO IR SIEKĖ JĖZUS - NE SAVE IŠKELTI, O TĖVĄ, KAD ŠVYTĖTŲ VISA KŪRINIJA NUO TĖVO, IR ROJAUS TREJYBĖS, MEILĖS GYVŲ VIRPESIŲ ATSIVĖRUSIOSE JAM SIELOSE, kaip JIS ŠVYTĖJO ir Jėzaus atsivėrusioje sieloje.
Štai TIK TADA nebeliks IR JĖZAU SSTATULĖLIŲ, IR PARDAVĖJŲ JĖZAUS ATVAIZDŲ, IR MULKINTOJŲ IŠ VATIKANO - KARDINOLŲ IR NET POPIEŽIAUS - kurie NET IR DABAR kaišioja drobulę ir tvirtina, kad tai toji pati, į kurią buvo įvyniotas Jėzaus kūnas. Ir lengvatikių yra pilna ir tiki žmonės tais pramanais, ir VATIKANO MULKINTOJAIS.
Ir tiki vien dėl to, kad neatveria SIELOS TĖVUI, ESANČIAM JOS VIDUJE, NES GYVULINIS PROTAS NELEIDŽIA, BIJO.
Ar matote KIEK DARBO LAUKIA MŪSŲ JAU DABAR, IR ATEITYJE PER ŠIMTMEČIUS, KURIUOS PRALEISIME ČIA, URANTIJOJE, ŠVIESINDAMI IR MOKYDAMI ŽMONES - TAMSIUS IR BAIGŠČIUS ŠVIESOS - DVASINĖS ŠVIESOS, GYVOSIOS TĖVO ŠVIESOS?
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-07-02 12:17:22
Komentarai
Mielasis Audriau iš Vilniaus, turiu tave nuvilti dėl vadinamojo Naujojo amžiaus judėjimo, su kuriuo mes neturime jokių sąsajų, nes jie visi yra lygiai tokie pat sektantai, kaip ir katalikai, nes ramiasi tuo pačiu ribotu ir negyvu šaltiniu - Naujuoju Testamentu.Kristus, kaip mūsų Visatos vienas iš dviejų Sukūrėjų ir Valdovų, manęs paprašė įkurti GYVĄJĄ šventovę ir ją kūriau - tai dabartinė mūsų Rojaus Trejybės šventovė. Tėvo įgaliotas įkūriau GYVĄJĄ ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMO RELIGIJĄ, kuri apims visas Urantijos religijas, nes joje yra GYVAS PATYRIMAS SU ROJAUS TREJYBE. Aš nieko nedariau ir nedarau nuo savęs, viską darau Rojaus Trejybės - Tėvo, Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio, ir Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės - vardu, o taip pat Sūnaus Kūrėjo-Jėzaus ir Vietinės Visatos Motinos Dvasios, kuri pasireiškia per savo Šventąją Dvasią, vardu.
Būtent todėl žmonės ir ateis pas mus į Rojaus Trejybės GYVĄJĄ šventovę, į mūsų GYVĄSIAS pamaldas iš įvairių ritualinių dabartinių negyvų bažnyčių, kurios visos išnyks. Atvažiuos žmonės ir iš kitų pasaulio šalių, ir parveš GYVĄJĄ ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJOS KIBIRŠKTĖLĘ SAVYJE Į SAVO ŠALĮ, IR TEN IMS GARBINTI ROJAUS TREJYBĘ IR MELSTIS GYVAI, BE RITUALŲ IR DOGMŲ. Ir prie tų žmonių jungsis vietiniai žmonės, kurie gyvai ir nuoširdžiai ieškos Tėvo, ir nerasdami Jo ritualinėse negyvose bažnyčiose, o atras Jį savyje pradėję lankyti ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖS GYVĄSIAIS PAMALDAS.
Taip palaipsniui, Tėvo dvasios vedimo ir asmeninių patyrimų dėka, Rojaus Trejybės religija apims visą URANTIJĄ.
Ir šitokiu būdu išnyks religijų prieštaravimai ir susipriešinimai, nes GYVOJI ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJA YRA PATIRIAMA PER SIELOS ATSIVĖRIMĄ TĖVUI, o ne kunigui per išpažintį nuodemes išskaičiuojant, kaip buhalteriui suvedant balansą.
Ir būtent ši GYVOJI ROJAUS TREJYBĖS religija leis sieloms vis stipriau ir stipriau pajusti Tėvo GYVĄ BUVIMĄ viduje, ir IŠSILAISVINTI IŠ nuodėmių ir viso blogio, pykčio, susipriešinimo , pavydo, patiriant Tėvo gyvą meilę.
ŠTAI TOKIA RELIGIJA JAU LIETUVOJE YRA SUKURTA IR VYSTOSI SEPTYNERI METAI.
O juk prieš septynerius metus nebuvo nė VIENO ŽMOGAUS VISOJE URANTIJOJE, kuris būtų net tokią mintį pagalvojęs savo viduje, kad būtent MES IR BŪSIME TIE KŪRĖJAI PASAULIO RELIGIJOS, KURI YRA VISOS KŪRINIJOS ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMO RELIGIJA.
Jūs tik pažiūrėkite, KOKIA pažanga yra jau šiandien, kiek jau mūsų taip nuostabiai rašo mūsų Forume apie savo dvasinius patyrimus su Rojaus Trejybės meile, kiek jau yra jums pasakojančių apie savo ATSIVĖRIMĄ ROJAUS TRJEYBEI, jūs tik pasiskaitykite Violetos, Jurgitos, Gailės, Arūno mokymus, o kokios liejasi giluminės Arūno eilės, kokie posmai sklinda iš Jurgitos, Gailės, Vitos, Arnoldo, kokiais giluminiais klausimais jus moko Rimantas, ir Arnoldas, o Petro šviesos mokymai, o kokios Vaido(VDS) ir Tomo iš Vilniaus įžvalgos, kokie nuoseklūs Irenos mokymai, o Laimos veikla Klaipėdoje, kitos Laimos - prie Panevėžio, o kiek ryžto ir atsidavimo Tėvui ir Rojaus Trejybei Ritos veikloje toli nuo Lietuvos, kitokioje aplinkoje - Londone, o mūsų Rita ir Astra Šakiuose, kur jau ir Marijus vis drąsiau bunda, ir Marija, taip, kad Šakiai taps švytinčiais, o kiek yra mūsų sielos brolių ir sesių kurie skaito mūsų Forumą, tik neparašo, bet jie taip pat auga ir dar tikrai parašys. Ar galima buvo net įsivaizduoti prieš septynerius metus, kad GYVASIS ROJAUS TREJYBĖS VEDIMAS IŠ VIDAUS MUS TAIP PAŽADINS IR VES TOLYN NUO RITUALINĖS IR NEGYVOS BAŽNYČIOS Į ROJAUS TREJYBĖS GYVĄJĮ GARBINIMĄ, KOKIO NĖRA NĖ VIENAME URANTIJOS KRAŠTE - NEI JUNGTINĖSE VALSTIJOSE, KUR JAU ATRODO VISKO PILNA, NEI KANADOJE, NEI JAPONIJOJE, NEI KINIJOJE, NEI INDIJOJE, NEI TAIP IŠGARBINTAME, KAI KURIŲ IŠ MŪSŲ SIELOS BROLIŲ IR SESIŲ, TIBETE, NEI HIMALAJUOSE, NEI VISOJE EUROPOJE, AFRIKOJE, AUSTRALIJOJE. Tai yra tik čia - mažyčiame žemės lopinėlyje, bet gigantiškame dvasios milžine, vertinant Rojaus Trejybės požiūriu.
Ar jūs suvokiate, kaip juokinga net užsiminti apie kokias nors Naujojo amžiaus sektas, ir net ieškant kokio nors jų panašumo su urantais, kada jie, kaip ir katalikų sekta, protestantų, pravoslavų sektos, mormonų sekta, ir kitos sektos iš BUVUSIOS krikščionybės RELIGIJOS, yra negyvi judėjimai, VISI, besiremiantys ta pačias negyva BIBLIJA - SENUOJU IR NAUJUOJU TESTAMENTAIS.
Nudžiuvęs medis negali vesti gyvų vaisių. Dėl to jis visas yra suaižėjęs ir vis labiau aižėjantis, kol galų gale visiškai nutriuš ir neliks jo nė žymės, kad kažkada iš viso buvo Urantijoje.
Būtent dėl to Jėzus ir perdavė man žinią, kad įkurčiau GYVĄJĄ šventovę, o Tėvas suteikė ĮGALIOJIMUS IR GALIĄ įkurti GYVĄJĄ RELIGIJĄ VISAI PLANETAI. Ne LIETUVAI, o visai PLANETAI.
Tai reikalinga mums visiems, kada vis labiau ir labiau susipriešinant religijoms, vis labiau ir labiau žmonėms nusivilaint bažnyčiomis, kad jie vis tik jau turėtų ATRAMĄ MŪSŲ GYVOJOJE ROJAUS TRJEYBĖS GARBINIMO RELIGIJOJE.
Rojaus Trejybės tokia yra valia, kad niekas nebūtų NAIKINAMA ir dar paliekant tuščią vietą. Todėl VIETOJE ŠITO TURI KILTI VIS DIDESNĖ IR GYVOJI ŠVIESA.
Mes - urantai - ir esame tam, kad padėtume jums visiems, mūsų mylimiems sielos broliams ir sesėms, kurie jau patys norite didesnės šviesos negu ją jums siūlo jūsų įprasti šaltiniai.
Jeigu šitoji ROJAUS TRKEYBĖS GYVOJI religija nebūtų buvusi įkurta, tai dabar net ir tie, kurie jau yra savo sielas atvėrę, taip ir nežinotų, KO GI STINGA JŲ GYVAI SIELAI, KODĖL JAI TRŪKSTA ERDVĖS NEGYVOJE IR RITUALINĖJE BAŽNYČIOJE, IR NERASTŲ VIETOS, KUR GI PATENKINTI TĄ VIDINĮ SIELOS TROŠKIMĄ KOLEKTYVINIAM GARBINIMUI.
O štai dabar mes ir esame ne tik tam, kad apšviestume, bet ir pakviestume į gyvąją Rojaus Trejybės šventovę.
Ir kada siela vis daugiau ir daugiau atsiveria, tada ji jau niekada nebesugrįš į ritualinę bažnyčią, kuri yra pasmerkta merdėjimui jau dabar, o ateityje ir visiškam išnykimui. Tačiau jau dabar yra pasodintas GYVASIS IR AMŽINASIS ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMO RELIGIJOS MEDIS, KURIS JAU DUODA GYVUS MEILĖS IR ŠVIESOS VAISIUS PER MŪSŲ NAUJUS PATYRIMUS KASDIENOJE.
Taip kad Rojaus Trejybė tuštumos nepalieka, nes visda pasirūpina, kad būtų sukurta tai, kas yra aukštesnis ir į ką jau būtų galima atsiremti, kad išnyktų tai, kas yra žemesnis.
Tačiau ar remsitės į aukštesnį, tai jau jūsų valia, bet ne Tėvo. Tik jūs esate savojo sprendimo šeimininkai.
Mano mielas Audriau iš Vilniaus, nejaugi tu taip ir nesuvoki, kad būtent dėl jūsų visokių priekabiavimų mes niekaip ir negalime studijuoti VISOS URANTIJOS KNYGOS SAVOJOJE SVETAINĖJE. Jūs visą laiką kaišiojate pagalius į mūsų ratus, ir visada dar mus kaltinate ir be perstojo viskuo, ko mes net mintyse neturime, o būtent jūs darote tą, kuo kaltinate mus.
Kas gi kaltas, kad jūs mums nuolat trukdote studijuoti Urantijos Knygą, vis kišdami savo nesąmones iš jūsų vadinamojo šventojo rašto. Ir urantai užsikabina už jūsų kokių nors priekabių ir tada jau nebe studijos galvoje. Kita vertus tu turi suvokti, kad Urantjos Knyga, tai ne šiaip passikaitymo knyga, čia nepašokinėsi taip, kaip užsimanysi.
Norėdamas paraštyi vieną kokį nors teiginį, turi jau neblogai nusimanyti daugybėje kitų Urantijos Knygos vietų. Todėl mūsų yra tik pati pradžia ir žmoės užsikabina ten, kur lengviau. O lengviau atsikirtinėti jums, nes jie jau mato SKIRTUMĄ tarp jūsų žemo lygio ir savo nesulyginamai aukštesnio, ko jūs ne tik namatote, net ir nematysite.
TAI IRGI GERAI, NES JIE ĮGYJA PRAKTIKOS PATIEKDAMI SAVO KLAUSIMUS, SAMPROTAVIMUS, IR TAI PRISIDEDA PRIE JŲ MĄSTYMO GILINIMO, PRIEŠINGAI JŪSŲ SUSTABARĖJSUIAM MĄSTYMUI, KURIS VISIŠKAI NESIVYSTO.
Pasakysiu dar daugiau - jūsų mąstymas DEGRADUOJOA, NES TOKIOS GALIMYBĖS VISOJE KŪRINIJOJE NĖRA, KAD BŪTŲ STATIKA, IŠSKYRUS ROJŲ, KURIS YRA STATIŠKAS.
Taip, kad viskas kūrinijoje yra JUDĖJIME. Mąstymas - taip pat. Tik jis gali arba vystytis, arba ristis žemyn. Jūsų, biblininkų - ritasi žemyn.
Kodėl? Todėl, kad aš jums jau net pateikiu citatas iš jūsų pačių vadinamojo švento rašto, ir tai jūs man neatsakote į klausimą - kur dingo Jėzaus kūnas, jeigu jis prisikėlė ne su savo buvusiu materialiu kūnu, ką būtent ir tvirtina Naujasis Testamentas?
Jūs jau prieštaraujate savo pačių garbinamam šaltiniui, o kada MES jam prieštaraujame, tai jūs šaukiate, kad tai iš Šėtono, nes nieko neglaima keisti, viskas jau jame pasakyta.
Kada jums naudinga, SAVANAUDIŠKAI NAUDINGA JŪSŲ GYVULINIAM EGO, jūs pasirodo net savo rašto "šventumo" nebepaisote, kada argumentų nebeturite, nes patys esate patekę į savo rašto jums paspęstus spąstus. Jonas jau kaip bejėgis ir aklas kačiukas tik inkščia, kad tik jo nebevarginčiau savo klausimu, nors į jį taip ir nebesugeba atasakyti, o dar taip neseniai liūtu riaumojo.
Net ir tu, toks aršus Rašto "gynėjas" jam "nusidedi" be jokios sąžinės graužaties sugalvodaams, kad jame yra "tuščios" vietos "improvizacijoms," nors pats Raštas būtent ir DRAUDŽIA BET KOKIAS IMPROVIZACIJAS. Dar kartą cituoju, kad nepalaikytų nauji skaitytojai, jog tai mano susigalvojimas:
Tą būtent Petras sako JUMS:
"Pirmiausia žinokite, KAD JOKIA RAŠTO PRANAŠYSTĖ NEGALI BŪTI SAVAVALIŠKAI AIŠKINAMA, NES PRANAŠYSTĖ NIEKUOMET NĖRA ATĖJUSI ŽMOGAUS VALIA, BET ŠVENTOSIOS DVASIOS PAAKINTI ŽMONĖS KALBĖJO DIEVO VARDU."
Tuo tarpu jūs gi dabar interpretuodami patys PANEIGIATE, KAD NAUJASIS TESTAMENTAS KAIP "ŠVENTASIS" RAŠTAS YRA SUKURTAS IŠ ŠVENTOSIOS DVASIOS, NES NET JO ŽODŽIO NEBESILAIKOTE.
DAR KARTĄ įsiskaitykite į Mato evangelijos į Jėzaus lūpas įspraustus žodžius, nors JIE ir ABSURDIŠKI IR JŲ JĖZUS NIEKADA NESAKĖ, IR NĖ VIENAS LOGIŠKAI MĄSTANTIS ŽMOGUS NESAKYTŲ TOKIOS NELOGIŠKOS MINTIES, BET GI TAI SAKO JŪSŲ AUTORITETAS - MATAS, todėl jūs PRIVALOTE JAM PAKLUSTI BE JOKIŲ IŠVEDŽIOJIMŲ IR IMPROVIZACIJŲ, NES BŪTENT JŪS GI BESĄLYGIŠKAI LAIKOTE JO ŽODĮ KAIP GAUTĄ IŠ ŠVENTOSIOS DVASIOS:
“Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, NĖ VIENA RAIDELĖ, NĖ VIENAS BRŪKŠNELIS neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys.“ ( Mato, 5, 17-18)
Būtent jūs mane ir privertėte sėsti ir rašyti atskirą mokymą apie Naujojo Testamento prieštaravimus, nenuoseklumus, ir kitus ŽMOGIŠKUS ASPEKTUS, kad kitiems bent būtų nauda ir galų gale skaitydami iš Naujojo Testamento paimtas citatas, kurios iš viso yra ne kas kita, kaip PAISTALAI, pamatytų, kad toks dalykas ne tik prasilenkia su Šventąja Dvasia, bet ir su elementariu sveikai mąstančio žmogaus padorumu.
Jeigu jūs nelįstumėte į mūsų Forumą, tai šito mokymo ir nebūčiau pradėjęs rašyti, o užsiiminėčiau Urantijos Knygos studijomis mūsų Forume. Kada jį užbaigsiu, negaliu pasakyti, dabar jo apimtis 115 kompiuterio puslapių.Tačiau TOKIA Tėvo yra valia, kad reikia panagrinėti Naująjį Testamentą su jo paties teiginiais, kaip dar jo niekas nenagrinėjo iki šiol.
Aš niekada nieko neteigiu NEŽINODAMAS. O jūs visada, net nežinodami mūsų šaltinio, sakote apie mus tokius dalykus, kokie iš viso neegzistuoja mūsų net ir mintyse.
Kad būtų kažkiek jums aiškiau, pasidalinsiu savo kai kuriais patyrimais, kaip aš ruošiausi atsakyti į klausimus, ar diskutuoti.
Kada manęs per paskaitas klausdavo, koks yra skirtumas tarp Jėzaus ir Mohameto, aš negalėdavau atsakyti, nes be Mohameto vardo ir islamo pavadinimo aš nežinojau apie jį daugiau nieko. Ėjo metai, o klausimai net skirtinguose miestuose kartodavosi. Ir vis nieko žmonėms negalėdavau atsakyti. Tačiau atėjo metas, kada pradėjau studijuoti Mohameto gyvenimą. Ir dar iš skirtingų dviejų šaltinių - vieno rytietiško, kito vakarietiško. Tada pristigo žinojimo jau ne apie Mohametą, bet apie tariamai jo gautus apreiškimus iš Alacho - suras - iš kurių vėliau ir buvo sudėliotas Koranas, bet jau po Mohameto mirties. Nusipirkau Koraną rusų kalba ir pradėjau jį studijuoti.
Ir tik tada galėjau žmonėms atsakyti, kas buvo Jėzus, jį pažinęs iš Urantijios Knygos apreiškimo, ir Mohameto gyvenimo studijų ir Korano studijų.
Kada susitikdavau su krišnaitais, aš jų klausdavau, kas yra Krišna, jie man aiškindavo, tačiau į mano vis sukonkretinančius klausimus jie nerasdavo atsskymo, ir net imdavo pykti dėl to. Jų aiškinimas buvo toks vaikiškas, nė iš tolo nepanašus į Urantjos Knygos Dievo sampratą. Todėl studijavau Bhagavatgitos knygą. O tada aš jau galėjau su krišnatais bendrauti žinodamas, ką jie suteikia sampratai Krišna,kodėl ji yra klaidinga, kiek ji yra neatitinkanti tikrovės ir kodėl.
Kada mormonai, arba kaip jie save vadina Jėzaus Kristaus pastarųjų Dienų Šventųjų Bažnyčioas nariai ėmė atsirasti Lietuvoje galbūt prieš penkiolika-šešiolika metų, iš jų gavau Mormono knygą rusų kalba, ir ją laikiau keletą matų neatvertstą. O mormonus vis susitikdavau ir mes ilgai diskutuodavome. Aš jiems rodydavau Urantijos Knygą irgi anglų kalba. Jie labai ja domėjosi. Ir atėjo toks laikas, kada mano siela pajuto, kad juos geriau suvoksiu tik pradėjęs studijuoti jų šaltinį - Mormono Knygą. Tą ir pradėjau daryti. Ir juos vis dažniua sutikdamas mieste, pradėjau su jais kalbėti jiems artima samprata. Ir tada pamačiau,kad jie turi mnaijos vis sutikdamas mieste, matydavau, kad jie turi dar kitą ir storesnę knygą. Kadangi mes kalbėdavomės angliškai, nes jie amerikonai, tada dar nemokėjo iš jų lietuviškai nė vienas, dabar jau pramoko visai neblogai, tai aš jų vis paprašydavau Moromono Knygos lietuvių ir anglų kalbomis. Ir jie man pažadėdavo, bet niekada per maždaug ketverius-penkerius metus savo pažado NĖ VIENAS TAIP IR NEIŠTĘSĖJO.
Tačiau Tėvas man rodė kitą kelią ir suteikė galimybę pačiam gauti anglų kalba ir Mormono Knygą ir net tą jų didesnę knygą su jų pranašo Juozapo Smito gautais apreiškimais devynioliktame amžiuje. Ir tą knygą aš taip pat išstudijavau.
Todėl kada susitinkame mieste, tai jie mane kalbina ateiti pas juos, o aš jiems sakau, jūs man tikrai nepasakysite naujo nieko, o aš jums tikrai pasakyti galiu labai daug, ko jūs net nežinote, jeigu jūs tik šito norite. Kodėl jie man nepasakys nieko naujo aš jiems paaišknau, kad esu išstudijavęs ir Mormono Knygą, ir Juozapo Smito apreiškimų knygą - Doctrine and Covenants - ir žinau jų bažnyčios veiklą, ir kaip ji valdoma, ką ji teigia, ko siekia ir kokiu būdu, nes būtent Smitas savo iš Jėzaus gautuose apreiškimuose ir aškina, kokia turi būti jų bažnyčia - NAUJOSIOS JERUZALĖS. Tada jie labai nustemba tai išgirdę iš manęs. Tuomet savo ruožtu aš jiems aiškinu apie Urantijos Knygą, apie Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, apie Rojaus Trejybės GYVĄJĄ ŠVENTOVĘ. Jie labai nustemba ir klausia, labai nuoširdžiai, gal aš pranašas?
LABAI MIELAI PABENDRAUIJAME.
Kai kurie net paklausia, kur galėtų gauti tokias knygas. Kadangi KALBU JUMS VĖL yra jau ir angliškai, tai kuprinėje ir nešiojuosi visada po porą egzempliorių tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis, ir Urantijos Knygą lietuvių kalba. Todėl aš jiems knygas ir parodau. Vienam KALBU JUMS VĖL padovanojau. O šiaip duodu lapelį su mūsų svetainės adresu, kur abi knygas jie gali susirasti. Kadangi jų bažnyčia yra griežtai apribojusi vartojimą tiek maisto, tiek gėrimų, tiek pramogų atžvilgiu, tai klausiau, ar jie gali naudotis kompiuteriu. Man vienas paaškino, jog gali kartą per savaitę.
Norėdamas pažinti vienų ar kitų mūsų sielos brolių tikėjimą, turi susipažinti su jų šaltiniais, ir tik tada gali pasakyti, kiek gilūs ar seklūs yra jų mokymai.
Todėl šiandien aš ir galiu atsakyti bet kam - budistui, mormonui, mohametonui, katalikui, protestantui, pravoslavui, Sai Babos pasekėjui, daoistui, ar dvasinių mokytojų, tokių, kaip Melkizedekų, El Morio, Sen Žermeno, ir panašių išpažintojų - ko verti yra jų žingsniai, kur jie nuves, ir kodėl.
Tačiau nė vienam nesakau, kad jie yra iš Šėtono gauti, nes žinau jų kilmę ir vertę. Žinau DABAR, todėl ir galiu sakyti. Kol buvau nesusipažinęs su šaltiniais, tol negalėjau lyginti nei su Urantijos Knyga, nei su KALBU JUMS VĖL, nei su Rojaus Trejybės asmenų sutekiamais mokymais.
Dabar galiu ne tik palyginti, ir tą padarau, bet ir paaiškinti, kodėl yra tokie skirtumai.
Todėl, mano mielas Audriau iš Vilniaus, jeigu tu nors menka dalele turėtum loginio suvokimo, tai prieš pradėdamas kalbėti apie urantus ir net lyginti juos su Naujojo amžiaus judėjimu, jų "dėdėmis ir tetomis," turėtum NUOSEKLIAI - NUO VIRŠELIO IKI VIRŠELIO - NEŠOKINĖDAMAS perskaityti visą Urantijos Knygą. Tai būtų ne tik logiškas TAVO žingsnis, bet ir GARBINGAS IŠ TAVO PUSĖS.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-07-17 12:45:03
Gerbiamas Algimantai, alia tu ir sukčiavimo meistras, aš pateikiau forume temą kaip urantijos knygoje teigiama, kad buvo suformuotas klaidingas krikščioniškas tikėjimas, neva evangelijoje teigiama, kad jėzus prisikėlė su materialiu kūnu. Aš pateikiau ištrauką iš evangelijos kur taip nepasakyta, tą pačią ištrauką pateiki ir tu, bet jau teigi, kad evangelijoje parašyta, kad prisikėlė jėzaus materialus kūnas-BET TEN GI TAIP NEPARAŠYTA, TU KĄ VISUS IDIOTAIS LAIKAI, IR KAIP TAU NEGĖDA, AČIŪ DIEVUI DAR SKAITYTI MOKAME? O po to pateiki Jonui savo pikdžiugišką klausimą neva tai ką Jonai kur gi Jėzaus kūnas dingo? BET GERBIAMASIS, EVANGELIJOJE NENUSILIEDŽIAMA IKI TOKIŲ TECHNINIO LYGIO DETALIŲ APIE KAŽKOKIŲ PRINCŲ< MISTINIŲ BŪTYBIŲ SUSIRINKIMUS IR PRIIMTUS SPRENDIMUS SUNAIKINTI JĖZAUS KŪNĄ Į DULKES< TO NEREIKIA< JUK IR TAIP AIŠKU< KAD MIRĘS KŪNAS YRA TIK MIRĘS KŪNAS (MĖSOS GABALAS SU KAULAIS) O DVASINĖ ŽMOGAUS AR ŠIUO ATVEJU JĖZAUS ASMENYBĖ (AR BŪTYBĖ) YRA VISAI KAS KITA.
audrius/vilnius/
2009-07-16 07:40:59
Mielas Jonai, specialiai savo ankstesni, bet išsamų paaiškinimą iš Urantijos Knygos, kur ir kaip prisikėlė Jėzus ir kaip ir kodėl Jėzaus kūnas buvo paimtas iš kapavietės sutrumpinau, kad galėtum TU PATS pamatyti, jog parašyta EVANGELIJOSE, KURIAS TU LAIKAI DIEVO ŽODŽIU, NORS JIS TĖRA TIK "DIEVO" ŽODIS, kad JĖZAUS KŪNO NEBĖRA, IR ANGELAS PAAIŠKINO, KAD JIS PRISIKĖLĖ, DĖL TO JO IR NEBERA KAPAVIETĖJE, NES JEIGU JIS BUTU PSISIKELES NE SU SAVO BUVUSIU KUNU, TAI JO KUNAS IR TEBEBUTU GULEJĘS KAPAVIETEJE IR MOTERYS IR APAŠTALAI JĮ IR BUTŲ SURADĘ ir NIEKAS NEBŪTŲ PERGYVENĘS TIEK, KIEK PERGYVENO, KAIP PAMATĖ, JOG KAPAVIETĖ TUŠČIA.
“Po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, Marija Magdalietė ir kita Marija ėjo aplankyti kapo. Staiga smarkiai sudrebėjo žemė: Viešpaties angelas nužengė iš dangaus, nurito šalin akmenį ir atsisėdo ant jo. Jo išvaizda buvo it žaibo, o drabužiai balti kaip sniegas. Išsigandę jo, sargybiniai sudrebėjo ir pastiro lyg negyvi. O angelas tarė moterims: ‘Jūs nebijokite! Aš žinau, kad IEŠKOTE JĖZAUS, kuris buvo nukryžiuotas. JO ČIA NEBĖRA, JIS PRISIKĖLĖ, kaip buvo sakęs. Įeikite, APŽIŪRĖKITE VIETĄ, KUR JO GULĖTA. Ir SKUBIAI DUOKITE ŽINIĄ jo mokiniams: 'Jis PRISIKĖLĖ IŠ NUMIRUSIŲ ir eina pirma jūsų į Galilėją; tenai jį ir pamatysite'. Štai aš jums tai paskelbiau.’ Jos greitomis paliko kapą, apimtos išgąsčio ir didelio džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams.” (Mato, 28,1-8)
O štai dar kitas šio epizodo pasakojimo variantas, kurį pateikia Lukas:
“Pirmąją savaitės dieną, rytui brėkštant, moterys atėjo prie kapo, nešdamosi paruoštus tepalus. Jos rado akmenį nuritintą nuo kapo, o įėjusios vidun, neberado Viešpaties Jėzaus kūno. Jos sutriko ir nežinojo, ką daryti, bet štai prisiartino du vyrai spindinčiais drabužiais. Moterys išsigando ir nuleido žemyn akis, o tie vyrai prabilo: ‘Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? NĖRA JO ČIA, JIS PRISIKĖLĖ! Atsiminkite, ką jis yra jums sakęs, būdamas Galilėjoje: 'Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!'“ Tuomet jos prisiminė Jėzaus žodžius. Moterys sugrįžo nuo kapo ir viską pranešė Vienuolikai ir visiems kitiems. Tai buvo Marija Magdalietė, Joana, Jokūbo motina Marija; jos ir jų draugės papasakojo tai apaštalams. TAS PRANEŠIMAS JIEMS PASIRODĖ ESĄ TUŠČIOS ŠNEKOS, IR JIE MOTERIMIS NETIKĖJO. Vis dėl to Petras pašokęs NUBĖGO PRIE KAPO. ŽVILGTELĖJO PASILENKĘS IR MATO TIKTAI DROPBULES. Jis grįžo atgal, be galo stebėdamasis tuo, kas buvo atsitikę.” (Luko, 24, 1-12)
Taigi, mielas Jonai, tu JAU PRADĖJAI NEIGTI NET EVANGELIJĄ, KURI SAKO, KAD JĖZUS PRISIKĖLĖ, NES KAPAS TUŠČIAS, KAD NET MOTERIMIS NETIKINTIS Petras ir Jonas, tik patys atbėgę prie kapavietės ir pamatę tuščią kapą suprato, kad Jėzus prisikėlė su KŪNU.
Šitą dar konkrečiau pasako Matas, kalbėdamas, kad ir šventųjų KŪNAI PRISIKĖLĖ, NES ATSIVĖRĖ VISI KAPŲ RŪSIAI, KURIUOSE IR BUVO LAIDOJAMI NUMIRĘ KŪNAI.
“Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa. O apie devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: Eli, Eli, lema sabachtani?, tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?! Kai kurie iš ten stovėjusių išgirdę sakė, jog jis šaukiąsis Elijo. Ir tuoj pat vienas iš jų pribėgęs paėmė kempinę, primirkė ją perrūgusio vyno, užmovė ant nendrės ir padavė jam gerti. Kiti kalbėjo: „Liaukis! Pažiūrėsim, ar ateis Elijas jo išgelbėti“. Tuomet Jėzus, dar kartą sušukęs skardžiu balsu, atidavė dvasią. IR ŠTAI ŠVENTYKLOS UŽDANGA PERPLYŠO PUSIAU NUO VIRŠAUS IKI APAČIOS, IR ŽEMĖ SUDREBĖJO, IR UOLOS ĖMĖ SKELDĖTI. ATSIVĖRĖ KAPŲ RŪSIAI, ir daug užmigusių šventųjų KŪNŲ prisikėlė iš numirusių. Išėję IŠ KAPŲ po Jėzaus PRISIKĖLIMO, jie ATĖJO į šventąjį MIESTĄ ir daug kam PASIRODĖ.(Mato, 27,45-53)
Taigi, mielas Jonai, melo kojos trumpos. Tu sakai jau net šventvagystes Bibiljos atžvilgiu, nes neigi evengelijų teiginius, kad Jėzus prieikėlė su materialiu kūnu, kas NEĮMANOMA, JAU VIEN DĖL TO EVANGELIJOS YRA ŽMOGAUS ŽODIS, O NE DIEVO. tačiau juk tu tiki, kad jos yra būtent Dievo žodis. O darbar užsimojai net ir JĮ paneigti.
Kadangi tu painiojiesi savo paties samprotavimuose, tai painiokis ir toliau mėgindamas kaip ungurys išsilankstyti, aiškinant tai, ką sako Naujasis Testamentas, KAIP JĖZUS IR ŠVIENTIEJI PRISIKĖLĖ SU MATERIALIU KŪNU, kai, anot tavęs, jis šito NESAKO.
TU NETIKI URANTIJOS KNYGOS APREIŠKIMU IR JOS AIŠKINIMU APIE JĖZAUS PRISIKĖLIMĄ BE MATERIALAUS KŪNO, TUO TARPU JO MATERIALAUS KŪNO SUNAIKINIMĄ DVASINIŲ BŪTYBIŲ IR TARPINIŲ BŪTYBIŲ BENDRŲ VEIKSMŲ DĖKA, KAD TOLIAU NEBEBŪTŲ IŠ JO TYČIOJAMASI VISATOS TVARINIŲ AKYSE, IR TAI TOJI VIENINTELĖ PRIEŽASTIS DĖL KO DINGO JĖZAU SKŪNAS, KAI JIS JAU BUVO PRISIKĖLĘS ANKSČIAU IR SU ŠITUO KŪNU NEBETURĖJO JOKIO RYŠIO
DABAR TU JAU NEBETIKI IR NAUJUOSJU TESTAMNETU, KURIS SAKO, KAD JĖZUS PRISIKĖLĖ SU SAVO MATERILAIU KŪNU, BŪTENT DĖL TO JO IR NEBERADO KAPAVIETĖJE.
TAI KUO GI TU VIS TIK DAR TIKI?
IR KUR DINGO JĖZAUS KŪNAS?
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-07-16 00:24:13
Na, Jonai,
Pagaliau ir aš tave perkandau!
Skaityk labai atidžiai, kad suvoktum ir paskiau neklaidžiotum:
Jonai,brangusis, tu gi genijus, net super genijus! O kadangi ne aš, bet artimi tau ir tavo mąstymo būdui analitikai yra nustatę, kad genijus yra labai greta bepročio, o kadangi tu esi net super genijus, tai be jokios abejonės tai reikštų, kad tu esi pats tikriausias beprotis. (paskutinė po kablelio sakinio dalis - mano įžvalga). Dabar, kai žinai diagnozę - veik neatidėliodamas!
Sėkmės!
Tomas VLN
2009-07-15 19:42:38
“Šabui praėjus, Marija Magdalietė, Marija, Jokūbo motina, ir Salomė nusipirko kvepalų, kad nuėjusios galėtų Jėzų patepti. Labai anksti, pirmąją savaitės dieną, jos ateina saulei tekant prie kapo. Jos kalbėjosi tarp savęs: ‘Kas mums nuritins akmenį nuo kapo angos?’ Bet, pažvelgusios iš arčiau, pamatė, kad akmuo nuristas. O buvo jis labai didelis. Įėjusios į kapo rūsį, išvydo dešinėje sėdintį jaunuolį baltais drabužiais ir nustėro. Bet jis joms tarė: ‘Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra. Štai vieta, kur jį buvo paguldę. Eikite, pasakykite jo mokiniams ir Petrui: jis eina pirma jūsų į Galilėją. Tenaijį pamatysite, kaip jis yra jums sakęs’. Jos išėjo ir skubiai nubėgo nuo kapo, nes jas buvo pagavęs drebulys ir siaubas. Persigandusios jos niekam nieko nesakė.” (Morkaus, 16, 1-8)
O dabar paskaitykite, ką rašo Matas:
“Po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, Marija Magdalietė ir kita Marija ėjo aplankyti kapo. Staiga smarkiai sudrebėjo žemė: Viešpaties angelas nužengė iš dangaus, nurito šalin akmenį ir atsisėdo ant jo. Jo išvaizda buvo it žaibo, o drabužiai balti kaip sniegas. Išsigandę jo, sargybiniai sudrebėjo ir pastiro lyg negyvi. O angelas tarė moterims: ‘Jūs nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. Jo čia nebėra, jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Įeikite, apžiūrėkite vietą, kur jo gulėta. Ir skubiai duokite žinią jo mokiniams: 'Jis prisikėlė iš numirusių ir eina pirma jūsų į Galilėją; tenai jį ir pamatysite'. Štai aš jums tai paskelbiau.’ Jos greitomis paliko kapą, apimtos išgąsčio ir didelio džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams.” (Mato, 28,1-8)
O štai dar kitas šio epizodo pasakojimo variantas, kurį pateikia Lukas:
“Pirmąją savaitės dieną, rytui brėkštant, moterys atėjo prie kapo, nešdamosi paruoštus tepalus. Jos rado akmenį nuritintą nuo kapo, o įėjusios vidun, neberado Viešpaties Jėzaus kūno. Jos sutriko ir nežinojo, ką daryti, bet štai prisiartino du vyrai spindinčiais drabužiais. Moterys išsigando ir nuleido žemyn akis, o tie vyrai prabilo: ‘Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra jo čia, jis prisikėlė! Atsiminkite, ką jis yra jums sakęs, būdamas Galilėjoje: 'Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!'“ Tuomet jos prisiminė Jėzaus žodžius. Moterys sugrįžo nuo kapo ir viską pranešė Vienuolikai ir visiems kitiems. Tai buvo Marija Magdalietė, Joana, Jokūbo motina Marija; jos ir jų draugės papasakojo tai apaštalams. Tas pranešimas jiems pasirodė esąs tuščios šnekos, ir jie moterimis netikėjo. Vis dėlto Petras pašokęs nubėgo prie kapo. Žvilgtelėjo pasilenkęs ir mato tiktai drobules. Jis grįžo atgal, be galo stebėdamasis tuo, kas buvo atsitikę.” (Luko, 24, 1-12)
Ir ketvirtosios evangelijos autorius, Jonas, pateikia SAVO prisiminimus apie tuščią kapavietę, ir jie taip pat turi skirtumų, palyginus su prieš tai pateiktais variantais:
“Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: ‘Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo.’ Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs jis mato paliktas drobules, tačiau į vidų nėjo. Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą. Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo. Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių. Paskui mokiniai vėl sugrįžo namo.” (Jono, 20,1-10)
“O Marija stovėjo lauke palei kapą ir verkė. Verkdama ji pasilenkė į kapo vidų ir pamatė du angelus baltais drabužiais, sėdinčius – vieną galvūgalyje, kitą kojų vietoje – ten, kur būta Jėzaus kūno. Jie paklausė ją: ‘Moterie, ko verki?’ Ji atsakė: ‘Kad paėmė mano Viešpatį ir nežinau, kur jį padėjo.’ Tai tarusi, ji atsisuko ir pamatė stovintį Jėzų, bet nepažino, kad tai Jėzus. O jis tarė jai: ‘Moterie, ko verki? Ko ieškai?’ Jinai, manydama, jog tai sodininkas, atsakė: ‘Gerbiamasis! Jei tamsta jį išnešei, pasakyk man, kur padėjai. Aš jį pasiimsiu.’ Jėzus jai sako: ‘Marija!’ Ji atsigręžė ir sušuko hebrajiškai: ‘Rabuni!’ (Tai reiškia: ‘Mokytojau’). Jėzus jai tarė: ‘Nelaikyk manęs! Aš dar neįžengiau pas Tėvą. Verčiau eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: 'Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą'. Marija Magdalietė nuėjo ir pranešė mokiniams, kad mačiusi Viešpatį ir ką jis jai sakęs.” (Jono, 20, 12-18)
Tai kuris gi aprašytas epizodas yra tikrasis? Kaip gi reikėtų, net ir evengelija tikinčiajam, papasakoti apie tuščią kapo suradimą, kai visi keturi autoriai skirtingai pasakoja šitą patį epizodą?
Tai tik rodo, jog šitie pasakojimai nėra joks Dievo žodis, o keturių skirtingų žmonių prisiminimai, kurie kiekvienam iš jų atrodė skirtingai, todėl juos skirtingai ir prisiminė.
Tačiau liūdniausia yra net ne šitie skirtingi pasakojimai, bet tikrovės iškraipymas, kad Jėzus prisikėlė su savo materialiu kūnu. Jėzus prisikėlė morontiniu, arba sielos pavidalu. Būtent tokiu pavidalu būsime prikelti ir mes. Tik mūsų prisikėlimas įvyks ne mūsų planetoje, bet mūsų Vietinės Sistemos, Satanijos, prisikėlimo salėje.
Jėzaus prisikėlimas Urantijos Knygos epochiniame apreiškime yra aprašytas šitaip:
“189 DOKUMENTAS
PRISIKĖLIMAS
NETRUKUS, kai tik Jėzus penktadienio popietę buvo palaidotas, Nebadono archangelų vadovas, tuo metu buvęs Urantijoje, sukvietė miegančiųjų valinių tvarinių prikėlimo tarybą ir ėmė svarstyti, kokiu metodu būtų galima prikelti Jėzų. Šitie susirinkę vietinės visatos sūnūs, Mykolo tvariniai, šitaip padarė savo pačių iniciatyva; Gabrielis jų nebuvo sukvietęs. Iki vidurnakčio jie buvo priėję tokios išvados, jog tvarinys negali nieko padaryti, kad Kūrėjo prisikėlimą palengvintų. Jie nusprendė įsiklausyti į tą patarimą, kurį jiems pateikė Gabrielis, jiems paaiškinęs, kadangi Mykolas “savąją gyvybę atidavė savo laisva valia, tai jis taip pat turi ir tą galią ją susigrąžinti sutinkamai su savo apsisprendimu.” Iškart kai tik šitoji archangelų, Gyvybės Nešėjų, ir jų įvairių partnerių, kurie jiems padeda tame darbe, kai tvariniai atstatomi ir sukuriami morontijoje, taryba savo pasitarimą baigė, tada Jėzaus Personalizuotas Derintojas, kuris asmeniškai vadovavo susirinkusioms dangiškosioms gausybėms tuo metu buvusioms Urantijoje, nerimastingai laukiantiems stebėtojams pasakė šiuos žodžius:
“Nė vienas iš jūsų negali nieko padaryti, kad padėtų savo Kūrėjui-tėvui sugrįžti į gyvenimą. Kaip šios sferos mirtingasis jis patyrė mirtingojo mirtį; kaip visatos Valdovas jis vis tiek gyvena. Tai, ką jūs stebite, yra Jėzaus iš Nazareto mirtingas perėjimas iš gyvenimo materialiame kūne į gyvenimą morontijoje. Šito Jėzaus dvasinis perėjimas buvo užbaigtas tuo metu, kada aš atsiskyriau nuo jo asmenybės ir tapau jūsų laikinuoju valdytoju. Jūsų Kūrėjas-tėvas nusprendė pereiti per visą savo mirtingųjų tvarinių patyrimą, nuo gimimo materialiuose pasauliuose, toliau per natūralią mirtį ir prisikėlimą morontijoje, į tikrosios dvasinės egzistencijos statusą. Tam tikrą šito patyrimo fazę jūs netrukus pamatysite, bet joje dalyvauti jūs negalite. Tų dalykų, kuriuos jūs paprastai darote tvariniui, negalite padaryti Kūrėjui. Sūnus Kūrėjas pats savyje turi tą galią, kad save padovanotų bet kurio iš savo sukurtų sūnų pavidalu; jis pats savyje turi tą galią, kad atiduotų savo matomą gyvybę ir ją vėl susigrąžintų; ir šitą galią jis turi Rojaus Tėvo tiesioginiu įsakymu, ir aš žinau, ką sakau.”
Kada jie išgirdo šiuos Personalizuoto Derintojo žodžius, tada visi ėmė nerimastingai laukti, pradedant Gabrieliumi ir baigiant pačiu nuolankiausiu cherubimu. Jie matė Jėzaus mirtingą kūną kape; jie pastebėjo jų mylimo Valdovo veiklos visatoje įrodymų; ir tokių reiškinių nesuprasdami, jie kantriai laukė naujų įvykių.
1. MORONTINIS PERĖJIMAS
Sekmadienio rytą antrą keturiasdešimt penkios, Rojaus įsikūnijimų komisija, susidedanti iš septynių nenustatytų Rojaus asmenybių, atvyko į vietą ir nedelsiant išsidėstė prie kapavietės. Be dešimties minučių trečią, iš Juozapo naujosios kapavietės ėmė sklisti sumaišytos materialios ir morontinės veiklos intensyvios vibracijos, o dvi minutės po trijų, šitą sekmadienio rytą, balandžio 9-ąją, 30 m. po Kr. gim., prisikėlusi Jėzaus iš Nazareto morontinė forma ir asmenybė išėjo iš kapavietės.
Kai tik prisikėlęs Jėzus laidojimo kapavietę paliko, tai materialus kūnas, kuriame jis gyveno ir dirbo žemėje beveik trisdešimt šešerius metus, vis dar tebegulėjo kapavietės nišoje, nepajudintas ir suvyniotas į drobulę, lygiai taip, kaip penktadienio popietę jį ilsėtis ramybėje buvo paguldę Juozapas ir jo pagalbininkai. Taip pat ir akmuo prieš įėjimą į kapavietę buvo visiškai nepajudintas; Piloto antspaudas buvo vis dar nesulaužytas; kareiviai vis dar tebebuvo sargyboje. Šventyklos sargybiniai budėjo visą laiką; romėnų sargyba buvo pakeista vidurnaktį. Nė vienas iš šitų sargų neįtarė, kad tas objektas, dėl kurio jie budi, prisikėlė nauja ir aukštesne egzistencijos forma, ir kad jo kūnas, kurį jie saugo, dabar yra nebereikalingas išorinis apvalkalas, kuris nebeturi jokio tolimesnio ryšio su išlaisvinta ir prikelta Jėzaus morontine asmenybe.
Žmonija neskuba suvokti, jog, viso to, kas yra asmenis, materija yra morontijos griaučiai, ir jog ir vienas, ir kitas yra besitęsiančios dvasinės tikrovės atspindėtas šešėlis. Kiek dar praeis laiko iki to meto, kada jūs žiūrėsite į laiką kaip į amžinybės ir erdvės judantį atvaizdą, kaip į Rojaus realybių pralekiantį šešėlį?
Tiek, kiek mes galime spręsti, nė vienas tvarinys iš šitos visatos, o taip pat ir jokia kita asmenybė iš kitos visatos visiškai nebuvo susijusi su Jėzaus iš Nazareto šituo morontiniu prisikėlimu. Penktadienį savąją gyvybę jis atidavė kaip šios sferos mirtingasis; sekmadienio rytą jis vėl ją susigrąžino kaip Norlatiadeko žvaigždyno Satanijos sistemos morontinė būtybė. Daug ko, kas yra susiję su Jėzaus prisikėlimu, mes nesuprantame. Bet mes žinome, jog tai atsitiko taip, kaip mes papasakojome ir maždaug mūsų nurodytu laiku. Mes taip pat galime pastebėti, jog visi žinomi reiškiniai, susiję su morontiniu perėjimu, arba morontiniu prisikėlimu, įvyko tiesiog Juozapo naujojoje kapavietėje, kur mirtingi materialūs Jėzaus palaikai gulėjo įvynioti į laidojimo drobulę.
Mes žinome, kad nė vienas vietinės visatos tvarinys šitame morontiniame pažadinime nedalyvavo. Mes pastebėjome, kaip tos septynios Rojaus asmenybės kapavietę apsupo, bet nematėme nieko, kad jos ką nors darytų, kas būtų susiję su Mokytojo pažadinimu. Kai tiktai Jėzus pasirodė greta Gabrielio, tiesiog virš kapavietės, tada tos septynios asmenybės iš Rojaus davė ženklą, rodantį, kad jos ketina nedelsiant išvykti į Uversą
Jėzaus pirmasis veiksmas prisikėlus iš kapo buvo pasisveikinimas su Gabrieliu ir nurodymas jam toliau likti atsakingu už vykdomosios valdžios reikalus visatoje vadovaujant Emanueliui, o tada Melkizedekų vadovui jis nurodė perduoti jo broliškus linkėjimus Emanueliui. Po šito jis paprašė Edentijos Patį Aukštąjį, kad jo mirtingąjį perėjimą patvirtintų Dienų Senieji; ir atsisukęs į susirinkusias morontines grupes iš šių septynių gyvenamųjų pasaulių, čia atvykusias pasveikinti savo Kūrėjo kaip savosios kategorijos tvarinio, Jėzus ištarė pirmuosius savo pomirtinės karjeros žodžius. Morontinis Jėzus pasakė: “Užbaigęs savo gyvenimą materialiame kūne, aš norėčiau trumpą laiką iš tikrųjų pabūti čia laikinojoje formoje, kad galėčiau geriau pažinti savo kylančiųjų tvarinių gyvenimą ir toliau apreikšti savo Tėvo Rojuje valią.”
Baigęs kalbėti, Jėzus davė ženklą Personalizuotam Derintojui, ir tuomet visos protingos visatos būtybės, kurios buvo surinktos į Urantiją, kad pamatytų prisikėlimą, nedelsiant buvo išsiųstos su atitinkamomis savo užduotimis visatoje.
Dabar Jėzus užmezgė morontinio lygio ryšius, jį supažindino, kaip tvarinį, su gyvenimo, kurį jis buvo apsisprendęs trumpą laiką gyventi Urantijoje, reikalavimais. Šitam įvadui į morontinį pasaulį prireikė daugiau negu vienos valandos žemės laiku, ir du kartus reikėjo padaryti pertrauką dėl jo troškimo pabendrauti su savo buvusiais bičiuliais materialiame kūne, kada jie išėjo iš Jeruzalės, kad stebėdamiesi įdėmiai apžiūrėtų tuščią kapavietę tam, jog surastų tai, ką jie laikė jo prisikėlimo įrodymu.
Dabar Jėzaus mirtingas perėjimas – morontinis Žmogaus Sūnaus prisikėlimas – yra užbaigtas. Mokytojo, kaip tokios asmenybės, kuri yra tarpinė tarp to, kas yra materialus ir kas yra dvasinis, pereinamoji patirtis prasidėjo. Ir jis visa tai atliko dėka tos galios, kuri neatskiriamai yra jo paties viduje; nė viena asmenybė jokios pagalbos jam nesuteikė. Dabar jis gyvena kaip morontijos Jėzus, ir tuo metu, kada jis pradeda šitą morontinį gyvenimą, jo materialus kūnas nepaliestas guli tenai kapavietėje. Kareiviai vis dar tebesaugo, o gubernatoriaus antspaudas ant akmenų dar nesulaužytas.
2. JĖZAUS MATERIALUS KŪNAS
Dešimt minučių po trijų, kada prisikėlęs Jėzus bendravo su susirinkusiomis morontinėmis asmenybėmis iš Satanijos septynių gyvenamųjų pasaulių, archangelų – prisikėlimo angelų – vadovas kreipėsi į Gabrielį ir paprašė Jėzaus mirtingojo kūno. Tarė archangelų vadovas: “Mes negalime dalyvauti Mykolo, mūsų valdovo, savęs padovanojimo patyrimo morontiniame prisikėlime, bet mes norėtume jo mirtingus palaikus paimti į savąją globą, kad jie nedelsiant būtų sunaikinti. Mes nesiūlome panaudoti savojo dematerializavimo metodo; mes tiesiog norėtume sukelti pagreitinto laiko procesą. Užtenka to, kad mes matėme, kaip Valdovas gyvena ir miršta Urantijoje; dangiškųjų gausybių bus pasigailėta tuo, kad jų atmintyje nebus to vaizdo, kaip ilgai irsta visatos Kūrėjo ir Rėmėjo žmogiškoji forma. Viso Nebadono protingų būtybių vardu, aš prašau mandato, kad į mano globą būtų atiduotas Jėzaus iš Nazareto mirtingas kūnas ir kad mes būtume įgalioti jį nedelsiant sunaikinti.”
Ir kada Gabrielis pasitarė su vyresniuoju Pačiu Aukštuoju iš Edentijos, tada dangiškųjų gausybių atstovui archangelui buvo duotas leidimas atlikti tokį Jėzaus fizinių palaikų sunaikinimą, koks jam atrodys tinkamas.
Kai tik šitas archangelų vadovo prašymas buvo patenkintas, tada jis pasikvietė sau į pagalbą daug savo bičiulių, drauge su didžiuliu kiekiu atstovų iš visų dangiškųjų asmenybių kategorijų, ir tuomet, padedant Urantijos tarpinėms būtybėms, pradėjo Jėzaus fizinio kūno pasiėmimo procesą. Šitas miręs kūnas buvo grynai materialus kūrinys; jis buvo fizinis ir materialus tikrąja šio žodžio prasme; iš kapavietės jo nebuvo galima pašalinti taip, kaip iš užantspauduoto kapo galėjo išeiti prisikėlusi morontinė forma. Padedant tam tikroms morontinėms pagalbinėms asmenybėms, morontinę formą galima padaryti tokią, kad vienu metu, ji būtų tarsi dvasinė, taip, kad ji nereaguotų į įprastą materiją, tuo tarpu kitu metu, ji gali tapti matoma materialioms būtybėms ir su ja gali bendrauti materialios būtybės, tokios, kaip ir šių sferų mirtingieji.
Ruošiantis Jėzaus kūną iš kapavietės pašalinti prieš tai, kada jie oriai ir pagarbiai jį sunaikins beveik tik akimirksnį trunkančio suirimo dėka, Urantijos antrinės tarpinės būtybės gavo užduotį nuo įėjimo į kapavietę nuridenti į šalį akmenis. Didesnis iš šitų dviejų akmenų buvo masyvus apskritas luitas, didele dalimi panašus į malūno girnas, ir jis judėjo grioveliu, iškaltu uoloje, tokiu būdu, kad jį buvo galima ridenti pirmyn ir atgal, atidarant arba uždarant kapavietę. Kada saugantys žydų sargybiniai ir romėnų kareiviai, blankioje ryto šviesoje, pamatė, kaip šitas didžiulis akmuo ima ristis į šalį nuo įėjimo į kapavietę, akivaizdžiai pats savaime – be kokių nors matomų priemonių, kurios tokį judėjimą paaiškintų – tada juos apėmė baimė ir panika, ir jie lėkte nulėkė iš tos vietos. Žydai parbėgo į namus, po to sugrįžo, kad apie šiuos dalykus praneštų savo kapitonui šventykloje. Romėnai nulėkė į Antonijo tvirtovę ir pranešė, ką buvo matę, centurionui, kai tiktai šis atvyko į budėjimą.
Žydų lyderiai pradėjo tą nešvarų reikalą, kad tariamai atsikratytų nuo Jėzaus pasiūlydami kyšį išdavikui Judui, o dabar, kada susidūrė su šita gluminančia padėtimi, vietoje to, kad galvotų, kaip nubausti tuos sargybinius, kurie pabėgo iš savo posto, jie griebėsi to, kad šiuos sargybinius ir romėnų kareivius ėmė papirkinėti. Jie kiekvienam iš šitų dvidešimties vyrų sumokėjo tam tikrą sumą pinigų ir paliepė jiems, kad visiems sakytų: “Tuo metu, kada mes naktį miegojome, jo mokiniai užpuolė mus ir jo kūną išsinešė.” Ir žydų lyderiai kareiviams tvirtai pažadėjo, kad juos gins prieš Pilotą, jeigu kada nors gubernatorius sužinotų, kad jie paėmė kyšį.
Krikščioniškas tikėjimas į Jėzaus prisikėlimą buvo grindžiamas “tuščios kapavietės” faktu. Iš tikrųjų tai buvo faktas, jog kapavietė buvo tuščia, bet kai dėl prisikėlimo, tai nėra tiesa. Kapavietė iš tiesų buvo tuščia, kada atėjo pirmieji tikintieji, ir šitas faktas, susietas su neabejotinu Mokytojo prisikėlimo faktu, atvedė į tai, kad buvo suformuluotas toks tikėjimas, kuris buvo neteisingas: mokymas, kad iš kapo prisikėlė Jėzaus materialus ir mirtingas kūnas. Tiesa, turinti reikalo su dvasinėmis realybėmis ir amžinosiomis vertybėmis, nevisada gali būti sukuriama akivaizdžių faktų suderinimu. Nors atskiri faktai gali būti materialiai ir teisingi, bet tai nereiškia, jog faktų grupės sujungimas turi būtinai vesti į teisingas dvasines išvadas.
Juozapo kapavietė buvo tuščia ne dėl to, kad Jėzaus kūnas buvo atstatytas arba prikeltas, bet dėl to, kad buvo patenkintas dangiškųjų gausybių prašymas ypatingai ir unikaliai jį sunaikinti, kad būtų “dulkės į dulkę” sugrįžimas, neįsiterpiant laiko uždelsimui ir nevykstant mirtingo irimo ir materialaus gedimo įprastiems ir matomiems procesams.
Mirtingi Jėzaus palaikai patyrė tą patį natūralų elementų suirimo procesą, koks yra būdingas visiems žmogiškiesiems kūnams žemėje, išskyrus tai, kad laiko atžvilgiu, šitas natūralus suirimo būdas buvo nepaprastai paspartintas, pagreitintas iki tokio laipsnio, kad įvyko beveik akimirksniu.
Mykolo prisikėlimo tikrieji įrodymai savo prigimtimi yra dvasiniai, nors šitą mokymą ir sustiprina šios sferos daugelio mirtingųjų, kurie su prisikėlusiu morontiniu Mokytoju susitiko, jį atpažino, ir su juo bendravo, parodymai. Jis tapo beveik vieno tūkstančio žmogiškųjų būtybių asmeninio patyrimo dalimi iki to laiko, kada su Urantija atsisveikino galutinai.”
Ir vien tik ĮTIKĖJIMAS savo atsivėrusia Tėvui gyva siela, savo vidumi įtikėjimas į šitą evangeliją ir suteikia automatinį atlygį – PRISIKĖLIMĄ, kuris įvyksta po vadinamosios materialaus kūno mirties.
Materialus kūnas lieka šitoje planetoje. Jis mums daugiau nebereikalingas, kaip būna nebereikalingi net ir materialiam mūsų kūnui visiškai sudėvėti drabužiai. O prikelia mūsų tikrąjį aš, kuris, kaip amžinoji asmenybės dovana, yra padovanotas Tėvo. Todėl kalbėti apie prisikėlimą su materialiu kūnu net ir rminties neturėkite, nes jums po prisikėlimo bus suteiktas daug geresnis pavidalas, individualus ir sukurtas specialiai asmeniškai jums kaip pagal geriausią užsakymą.
Todėl toks prisikėlimas, kokį aprašo evangelijoje Matas, nevyksta:
“Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa. O apie devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: Eli, Eli, lema sabachtani?, tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?! Kai kurie iš ten stovėjusių išgirdę sakė, jog jis šaukiąsis Elijo. Ir tuoj pat vienas iš jų pribėgęs paėmė kempinę, primirkė ją perrūgusio vyno, užmovė ant nendrės ir padavė jam gerti. Kiti kalbėjo: „Liaukis! Pažiūrėsim, ar ateis Elijas jo išgelbėti“. Tuomet Jėzus, dar kartą sušukęs skardžiu balsu, atidavė dvasią. IR ŠTAI ŠVENTYKLOS UŽDANGA PERPLYŠO PUSIAU NUO VIRŠAUS IKI APAČIOS, IR ŽEMĖ SUDREBĖJO, IR UOLOS ĖMĖ SKELDĖTI. ATSIVĖRĖ KAPŲ RŪSIAI, ir daug užmigusių švntųjų KŪNŲ prisikėlė iš numirusių. Išėję IŠ KAPŲ po Jėzaus PRISIKĖLIMO, jie ATĖJO į šventąjį MIESTĄ ir daug kam PASIRODĖ. Šimtininkas ir kiti su juo sergintys Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: ’Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!’” (Mato, 27,45-54)
Tai būtent kai kurių iš jūsų vadinamas Dievo žodis yra tik "dievo" žodis, nes tai tik žmonių atmintyje ar pasakojimuose skirtingai išlikęs net laibai svarbus epizodas - tuščios kapavietės suradimas. Visos keturios evangelijos vis kitaip jį pateikia. Ir taip pat patiekia, kad Jėzus, kaip iš šventieji iš kapų prisikėlė su materialiu kūnu.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-07-15 18:07:37
Audriau,
tingiu daugiau ieškoti tad įdedu pirmą pasitaikiusį:
"Nepakanka tikėti, kad išliko vien Jėzaus asmenybė, buvimas ir jėga. Turime žinoti, kad buvo prikeltas Jo kūnas, nes prisikėlusio Jėzaus kūnas – pirmas atpirktas ir pakeistas materialus dalykas. Tai dieviškas pasižadėjimas, kad vieną dieną bus atpirktas ir pakeistas likęs materialus pasaulis."
Ištrauka iš knygos "Šiuolaikinis krikščionis" (Tikėjimo žodis, 2009).
Kam čia tas sąmokslo teorijas kurti? Arba diskutuok nuoširdžiai...
Vaidas (VDS)
2009-07-15 17:57:25
Mielas Tomai,tai tikrai nekrikščioniškai tu čia su Jonu...Bet nugriuvom trise-tu,aš ir žmona..
arunas
2009-07-15 22:24:55
GERAI PATEIKIU JUMS ANTRĄ PALYGINIMĄ TARP URANTIJOS KNYGOS TEIGINIO IR EVANGELIJOS_ SURASKITE KUR EVANGELIJOJE SAKOMA< KAD KRISTAUS KŪNAS PRISIKĖLĖ MATERIALUS.
URANTIJOS KNYGA -4 DALIS-189 dokumentas 2.JĖZAUS MATERIALUS KŪNAS.-IŠTRAUKA
Krikščioniškas tikėjimas į Jėzaus prisikėlimą buvo grindžiamas “tuščios kapavietės” faktu. Iš tikrųjų tai buvo faktas, jog kapavietė buvo tuščia, bet kai dėl prisikėlimo, tai nėra tiesa. Kapavietė iš tiesų buvo tuščia, kada atėjo pirmieji tikintieji, ir šitas faktas, susietas su neabejotinu Mokytojo prisikėlimo faktu, atvedė į tai, kad buvo suformuluotas toks tikėjimas, kuris buvo neteisingas: mokymas, kad iš kapo prisikėlė Jėzaus materialus ir mirtingas kūnas. Tiesa, turinti reikalo su dvasinėmis realybėmis ir amžinosiomis vertybėmis, nevisada gali būti sukuriama akivaizdžių faktų suderinimu. Nors atskiri faktai gali būti materialiai ir teisingi, bet tai nereiškia, jog faktų grupės sujungimas turi būtinai vesti į teisingas dvasines išvadas.
EVANGELIJA PAGAL MATĄ
Mt 28Tuščias kapas
1 Po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, Marija Magdalietė ir kita Marija ėjo aplankyti kapo.[i1] 2 Staiga smarkiai sudrebėjo žemė: Viešpaties angelas nužengė iš dangaus, nurito šalin akmenį ir atsisėdo ant jo. 3 Jo išvaizda buvo it žaibo, o drabužiai balti kaip sniegas. 4 Išsigandę jo, sargybiniai sudrebėjo ir pastiro lyg negyvi. 5 O angelas tarė moterims: „Jūs nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. 6 Jo čia nebėra, jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Įeikite, apžiūrėkite vietą, kur jo gulėta. 7 Ir skubiai duokite žinią jo mokiniams: 'Jis prisikėlė iš numirusių ir eina pirma jūsų į Galilėją; tenai jį ir pamatysite'. Štai aš jums tai paskelbiau“. 8 Jos greitomis paliko kapą, apimtos išgąsčio ir didelio džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams.
Jėzus pasirodo moterims
9 Ir štai priešais pasirodė Jėzus ir tarė: „Sveikos!“ Jos prisiartino ir, puolusios žemėn, apkabino jo kojas. 10 Jėzus joms pasakė: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams[i2], kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys“. 11 Joms beeinant, keli sargybiniai atbėgo į miestą ir pranešė aukštiesiems kunigams, kas buvo įvykę.
Vadovų suktybės
12 Tie susitiko su seniūnais, pasitarę davė kareiviams daug pinigų ir primokė: 13 „Sakykite, kad, jums bemiegant, jo mokiniai atėję naktį jį išvogė. 14 O jeigu apie tai išgirstų valdytojas, mes jį perkalbėsime ir apginsime jus“. 15 Šie, paėmę pinigus, taip ir padarė, kaip buvo pamokyti. Tas gandas tarp žydų yra pasklidęs iki šios dienos.
Jėzaus apsireiškimas mokiniams
16 [i3]Vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus. 17 Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo. 18 Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. 19 Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, 20 mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“.[i4]
audrius/vilnius/
2009-07-15 15:46:26
Audriau,
na ko taip piktai?
Pasiėmei citatas iš Knygos, į kurias atsakymą gali gauti, jei įdėmiai skaitei pirmas tris Knygos dalis. Todėl ir tau sunkiau suvokti. Tam, kad atsakyti į tavo klausimą reikia labai daug laiko. Ir niekas čia neprimalta. Tik reikia žinoti tam tikrą dvasinę hierarchiją, kuri pirmą kartą labai išsamiai apreikšta būtent Urantijos Knygoje, reikia žinoti, kas yra tas minties derintojas, kuris gyvena dabar jau kiekviename žmoguje, iš kur jis atsiranda, kokia yra dvasinių pasaulių struktūra, bet tam paprasčiausiai reikia labai daug kantrybės ir žingeidumo. Nesistebiu tavo reakcija. Tie žmonės, kurie gavo šį apreiškimą prie šių terminų buvo pratinami daugybę metų, o tu nori per vieną komentarą viską suprasti. Na ne taip viskas paprasta...
Vaidas (VDS)
2009-07-15 15:27:49
IŠTRAUKA IŠ URANTIJOS KNYGOS- 4 dalis- JĖZAUS GYVENIMAS-LAIKAS KAPAVIETĖJE - Mes žinome, jog Mokytojo fizinis kūnas Juozapo kapavietėje gulėjo maždaug iki sekmadienio ryto trečios valandos, bet mes visiškai nesame tikri dėl Jėzaus asmenybės statuso per tą trisdešimt šešių valandų laikotarpį. Kartais šiuos dalykus mes sau patiems drįsdavome aiškinti maždaug šitaip:
1. Mykolo Kūrėjo sąmonė turėjo būti laisva ir visiškai nepriklausoma nuo su ja susieto mirtingojo proto, kuris buvo fizinio įsikūnijimo metu.
2. Mes žinome, jog buvęs Jėzaus Minties Derintojas šituo laikotarpiu buvo žemėje ir asmeniškai vadovavo susirinkusioms dangiškosioms gausybėms.
3. Žmogaus iš Nazareto įgyta dvasinė tapatybė, kuri susiformavo per savo gyvenimą materialiame kūne, pirma, dėl betarpiškų jo Minties Derintojo pastangų, o vėliau dėl to, kad jis pats tobulai suderino idealios mirtingojo egzistencijos fizinius poreikius ir dvasinius reikalavimus, kaip tai buvo įgyvendinta niekada nenutrūkstamu pasirinkimu vykdyti Tėvo valią, turėjo būti atiduota Rojaus Tėvo globai. Ar šitoji dvasinė realybė sugrįžo, kad taptų prisikėlusios asmenybės dalimi, ar nesugrįžo, tai šito mes nežinome, bet mes manome, kad ji sugrįžo. Bet visatoje yra ir tokių, kurie laikosi tokios nuomonės, jog šitoji Jėzaus sielos tapatybė dabar ilsisi “Tėvo krūtinėje,” kad vėliau būtų paleista tam, jog vadovautų Nebadono Užbaigtumo Korpusams jų neatskleistame likime ryšium su išorinės erdvės neorganizuotų sferų nesukurtomis visatomis.
4. Mes manome, kad Jėzaus žmogiškoji arba mirtingoji sąmonė per šitas trisdešimt šešias valandas miegojo. Mes turime pagrindo manyti, kad žmogiškasis Jėzus nieko nežinojo, kas vyko visatoje per šitą laikotarpį. Mirtingojo sąmonei nebebuvo laiko tėkmės; gyvybės prisikėlimas ėjo po mirties miego tarsi tą patį akimirksnį.
Ir tai yra maždaug viskas, ką mes galime pasakyti apie Jėzaus statusą per šitą laikotarpį kapavietėje. Yra daug tarpusavyje susijusių faktų, į kuriuos mes galime daryti nuorodą, nors vargu ar mes esame kompetentingi tam, kad imtumėmės jų aiškinimo.
Satanijos pirmojo gyvenamojo pasaulio prisikėlimo salių milžiniškame kieme dabar galima matyti nuostabų materialų-morontinį statinį, žinomą kaip “Mykolo Memorialas,” ant kurio dabar yra uždėtas Gabrielio antspaudas. Šitas memorialas buvo sukurtas netrukus, kai tik Mykolas iš šito pasaulio išvyko, ir ant jo
--------------------------------------------------------------------------------
[2016]▼
yra užrašas: “Prisimenant Jėzaus iš Nazareto mirtingąjį perėjimą Urantijoje.”
Tebėra išlikę dokumentai, kurie rodo, jog per šitą laikotarpį Salvingtono aukščiausioji taryba, susidedanti iš šimto narių, Urantijoje buvo surengusi administracinį susirinkimą, kuriam vadovavo Gabrielis. Taip pat yra dokumentai, rodantys, jog Uversos Dienų Senieji per šį laikotarpį buvo susisiekę su Mykolu, kad aptartų Nebadono visatos statusą.
Mes žinome, jog bent jau vieną pranešimą Mykolas perdavė Emanueliui Salvingtone tuo metu, kada Mokytojo kūnas gulėjo kapavietėje.
Yra rimta priežastis tikėti, jog kažkokia asmenybė sėdėjo Kaligastijos vietoje sistemos Planetų Princų taryboje Jeruseme, kada buvo posėdžiaujama tuo metu, kada Jėzaus miręs kūnas gulėjo kapavietėje.
Edentijos dokumentai pažymi, jog Žvaigždyno Tėvas iš Norlatiadeko buvo Urantijoje, ir kad jis gavo nurodymus iš Mykolo per šį laikotarpį, kada Jėzaus kūnas buvo kapavietėje.
O taip pat yra daug ir kitų duomenų, kurie liudija, jog nevisa Jėzaus asmenybė miegojo ir buvo be sąmonės šituo akivaizdžios fizinės mirties laikotarpiu.
_KAS ČIA PER MĖŠLAS PRIMALTAS_PAAIŠKINKITE MAN - JŪS URANTAI-EINŠTEINAI-TOKIE PROTUOLIAI KAIP RIMANTAS IŠ KAUNO AR KITI BESISVAIDANTYS KILOMETRINĖMIS CITATOMIS, O PO MAN SAKOTE KODĖL AŠ DRĮSTU ABEJOTI?????
audrius/vilnius
2009-07-15 14:52:49
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.