Forumas: temos peržiūra
Tėvo mokymas apie norus ir troškimus
Kada forume pradėjom kalbėtis apie norus ir užduotis, kokios iškyla mūsų kelyje, nusprendžiau apie tai paklausti paties Tėvo, o ką gi Jis atsakytų į tai kas yra norai ir kaip jie kyla mumyse. Ir štai mieli sielos broliai ir sesės, noriu su jumis pasidalinti Tėvo mokymu, kuris tiesiog ėmė lietis iš vidaus:
.
Miela dukra, norai gimsta iš jūsų atvertos sielos, kada ji visa atverta Mums. Tu negali panorėti to, ko nenorėtume Mes. Jums suteikta laisva valia veikti, ir ji gali būti priešinga Mūsų valiai, bet Mes niekada negalime priversti elgtis taip, kaip elgiamės Mes Rojaus Tėvai. Kūrinijoje nėra prievartos, nes Mes paskleidžiame tik begalinę meilę, šviesą, išmintį, gėrį, dvasingumą ir kitus dvasinius turtus visiems ir visų labui. Kiekvieno gerovei. Nė vieno nelieka apleisto. Štai tu sakai, kad ėmei patirti Mūsų ir tau paskirtų angelų serafimų nuostabią globą, bet šito norėjai tu pati. Tu pati iš sielos gelmių troškai sustiprinimo sprendžiant tau iškilusius sunkumus. Mes tau padėjome ir padedame, nes tavo motyvai nukreipti visumos šviesinimo labui. Mes palaikome ir pritariame bet kokiam žmogaus sielos troškimui ar ketinimui, jei jis nukreiptas visumos gerovei, o ne tik savo naudai ir egoizmo patenkinimui.
Tavo siela kupina nuošidžių ketinimų ir troškimų, todėl kad jie kyla iš Mūsų Rojaus Tėvų. Mes žinome tave daug geriau nei tu pati save, ir kadangi tu pati atsiduodi Mūsų vedimui iš vidaus savo laisva valia, Mes ir paskatiname tave veikti dar ryžtingiau ir drąsiau, nes matome tavyje savo ir visos kūrinijos gyvąjį vaiką, gyvą dukrą, trokštančią eiti Mūsų nutiestu gyvu meilės keliu. Mes visada nukreipiame tuos savo vaikus, kurie turi potencialą kilti link Mūsų ir trokšta nešti Mūsų šviesą visai kūrinijai. Tu esi viena iš mano gyvųjų vaikų ir matome tavyje troškimą nešti šviesą kitiems. Kiekvienam atseikėta pagal galimybes. O galimybės beribios, tik jūsų asmenybės skirtingos. Kiek trokštate eiti Mūsų link, tiek ir pasisemiate galimybių, tokios ir klostosi aplinkybės jūsų ir visų labui ir gerovei. Jums duota didelė pagalba iš šalies, tai jūsų dvasiniai vedliai šiuo ilgu amžinybės keliu, kurie ištikimai jums tarnaus ir rūpinsis kiekviename žingsnyje, nė akimirkai neapleisdami jūsų. Bet tai priklauso vėlgi nuo jūsų kiekvieno asmeninio pasirinkimo. Noro Mes jums suteikti negalime. Bet Mes ir taip siteikiame tiek daug, kad jums sunku įsivaizduoti. Jus veda iš vidaus Mano jums kiekvienam suteikta gyva dalelė, Mano gyvasis fragmentas Minties derintojas, jus saugo angelai serafimai ir kitos dvasios bei tarpinės būtybės, nukreipiančios teisinga linkme, kad su Mūsų meile ir tiesa bei išmintimi atliktumėt patikėtas ir suplanuotas užduotis, įvykdytumėt su meile iškilusius sprendimus. Taigi jūsų norai iškyla Mums vedant iš vidaus, bet ar jiems pritariate ir pasirenkate jų įvykdymą ir veikimo motyvą, priklauso nuo kiekvieno jūsų asmeniškai. Mes nieko priversti negalime o ir nenorime. Norime, kad pasirinktumėte Mano suteikta laisva valia ir su meile, kokią Aš išspinduliuoju visai kūrinijai ir kiekvieną akimirką, nepaliaujamai. Ji negali nustoti tekėjusi tiek iš Manęs, tiek iš visų Rojaus Trejybės asmenų. Mes esame neišsenkantis šaltinis, liejantis gausų turtą visai kūrinijai. Jei jūs manote, kad liekate vieniši nors akimirkai, labai stipriai klystate. Jūs niekada nebūnate ir nebūsite vieniši. Iš vidaus visada vedame Mes Rojaus Tėvai, globoja šalia esantys angelai serafimai, nepailstamai dirbantys tiek dieną tiek naktį, padeda kitos įvairios dvasios ir tarpinės būtybės. Jums padeda visa kūrinijos šeima, tik atgręžkite savo širdis Mums, savo išalkusias Mūsų šviesos ir meilės sielas ir išvysite, ir pastebėsite, kokia nuolatinė ir stipri pagalba lydi jus visada. Tik nebėkite nuo Mūsų, o artėkite Mūsų link, dieviškumo link. Jis tik pakylėja jūsų sielas laisvės skrydžiui, stiprindamas jus ir leisdamas atsiverti-atsiskleisti jūsų asmenybei, jos grožiui.
Gyvenkite pagal Mus, gyvenkite su Mumis ir Mumyse. Darykite sprendimus pasikliaudami Mūsų Rojaus Tėvų veikimu iš vidaus. Tik pasiryžkite ir nebijokite. Ir žinokite, Mes džiaugiamės kiekvienu jūsų, atsigręžiančiu į Mus ir pradedančiu eiti jums kiekvienam nutiestu gyvu meilės keliu, kuris yra amžinas ir niekada nesibaigiantis. Jis yra šlovinantis jus, jei juo einate drąsiai kaip Mūsų gyvieji sūnūs ir dukros.
.
Ačiū tėve už tokį ilgą nuotabų mokymą.
2009.07.11
Jurgita (Vilnius)
2009-07-12 22:05:12
Komentarai
Pastangos mūsų Jonai, vaisiai Tėvo. Gal kažkada tuos vaisiius, jeigu aišku jie bus , parodys ir mums. O tai ką tu Jonai esi rašęs ir tikrai dauk yra ne kas kitą kaip kelio sukimas atgal į tamsą ir tam parodyti nereikia čia tavęs sudirbinėti į skutelius, tai gyvulinio proto darbas sudirbinėti vienas kitą ir tada bus to tiesa , kuris kitą sudirbo. O būtent tu tą čia ir darai sudirbinėji intelektu ir vis stebiesi kaip neatsiranda tas , kuris čia tavo tokį iškilų protą sudirbtų. Tą ką čia vis siūlai ir sakai, kad tik reikia ta rasti ar pastebėti yra ir buvo siūloma jau ne vieną tūkstantį metų ir ne vieno autoriaus ir tavieji siūlymai ne išimtis tiems siūlymams jie tapatūs jiems. Bet visa tai nuo pat pradžių tiesa niekada nebuvo. O ji ta vadinamoji tiesa tebeperšama ir toliau ir užsispyrusiai tokių kaip tu, kas iš viso yra visiška tamsa.Todėl kai atsirado kas siūlo šviesą ir išlindai tu kaip tamsa , nes tamsa švisos nemėgsta. Ir aš pasirikau tai kas man yra šviesa ir atėjau į šį forumą , bet ne klausytis čia tavosios tamsos paistalų ar priekabių.Todėl ir prašau netrukdyti tavęs manajam pasirinkimui ir tų kitų , kurie taip pat ateis čia į šitą forumą. Turi savo kelią juk, nekartą esi sakęs kad juo užtikrintai eini , netgi Jėzaus keliu tai vadini tai ir eik juo niekas tau juo eiti netrukdo, netrukdyk ir tu , ar taip sunku tai daryti. Negaišk veltui savo brangaus laiko, kuris tikrai yra brangus mums kiekvienam. Negelbėk tavuoju supratimu čia paklydusių ir supainiotu avelių, ir nedirbk gydytoju.rimantas ( Kaunas )
2009-07-15 14:13:07
Aš nesutinku su tokiu mokymu, kaip ir nemanau, kad jūs esate tie šventieji, kurie neturi kitų norų ir troškimų, kaip tik tokių, kurie gimsta iš jūsų atvertos sielos ir Dievo. Taip jūs norite paneigti savo žmogiškumą, aš tai suprantu. Vadovaujantis jūsų logika, žmogus, kurio siela nėra "atverta", arba neturi jokių norų, arba jie kyla tik iš "tamsos šaltinio". Tačiau jūs patys turbūt suprantate, kad taip nėra, o jeigu nesuprantate, tada jums reikėtų labai perkratyti savo atmintį ir pasitelkti daugybę pavyzdžių iš gyvenimo. Kai kyla koks nors klausimas, atsakymą geriausiai patvirtina taip vadinamieji empiriniai duomenys. Tai yra tie pavyzdžiai, kurie yra paimami iš aplinkos, iš gyvenimo. Derinant logiką su empiriniais duomenimis, gaunamas atsakymas. Atsakymo galime neturėti, jei trūksta bent vieno iš šių dalykų - arba logikos, arba ją patvirtinančių duomenų.
Aš sutinku, kad kai kurie troškimai (geri ar blogi) gali būti įkvėpti aukštesnių jėgų. Tačiau dauguma yra tokie, kuriuos generuoja pats žmogus. O jis yra klystantis. Štai kodėl, nors ir vedamas pagal savo supratimą kilnių siekių ir gerų troškimų, jis rezultate dažnai sukuria blogį.
Atsiprašau, Jurgita, tai prieštarauja tavo gautam mokymui, bet būtent tai ir reikėjo išsiaiškinti. To nesuvokus, labai paprasta nukrypti į tokį ribinį vertinimą, kad jei kažkieno troškimai neatitinka tavųjų, tai tas žmogus automatiškai laikomas "tamsos jėgų" ar "gyvulinės prigimties" valdomu, norinčiu sugriauti "Gyvąjį,Patirtinį Rojaus Trejybės Evoliucinį Planą ir Kelią"... Tai, mielieji, yra akivaizdus pavyzdys. Apsidairykite aplinkui, pastebėkite pasaulį, prisiminkite save, ir jūs kiekvienas galbūt surasite daugybę tai patvirtinančių pavyzdžių.
Jonas
2009-07-15 10:09:31
Mielieji,
Neslėpsiu – vakar savo gėdai susierzinau paskaitęs “bevardžio” eilinę sapalionę ir parašiau jam, kad nesikabinėtų prie atskirų, iš konteksto ištrauktų sakinių. Bet ir tas pirmasis, jo cituojamas sakinys, yra nenuginčyjama tiesa, jeigu “tą kontekstą” žmogus jau nešioja savyje, toje pačioje sieloje, kurioje tik ir gali gimti tie tikrieji, dieviškumu dvelkiantys, nesavanaudiški, norai, troškimai. Taip, siela turi būti pilnai atverta ir noras turi veržtis iš JOS ir tik iš JOS, bet ne iš savanaudiškojo-racionalaus proto. Dvasioje gimus, sielos būsena kaip tik ir tampa atverta ir prisipildžiusi Tėvo Meilės. Kitaip ir būti negali, nes joje įsiviešpatauja dvasią keliantys Tėvo meilės virpesiai, kurie modeliuoja ir troškimus, ir norus,ir kurie niekaip negalės būti kitokie, kaip tik tie, kurie atitiks Tėvų valią, ir todėl Tėvų bus priimami ir visada palaikomi. Akivaizdu, visa pagelba priklauso tik nuo mūsų pačių apsisprendimo, t.y. mums kiekvienam Tėvo padovanotos laisvos valios pasirinkimo ir sprendimo, nes iš Tėvų pusės mums, visiems JO dukroms ir sūnums viskas tiekiama nepertraukiamu srautu. Tik mums spręsti ar visa tai priimti, ar atsisakyti.
Mūsų mylimo Tėvo mokyme Jurgitai tiesiogiai beveik nekalbama apie savanaudiškus, Tėvų valios bei kūrinijos poreikių neatitinkančius norus, troškimus, nes įtikėjusiai sielai pastarieji tampa svetimi, visiškai nepriimtini. Įtikėjęs , savyje radęs Tėvą ir naujai gimęs Dvasioje žmogus ima daugiau skirti gėrį nuo blogio, nes pradeda žymiai aiškiau skirti ir jų vaisius, kaip pasekmes, todėl visiškai nenuostabu, kad TĖVO MEILĖS ŠEIMOJE blogiui nebelieka vietos egzistuoti. Štai čia ir yra ta didžioji takoskyra, kuri urantus skiria nuo visų religinių sektų išpažynėjų. Lyg visi kalbam ir ta pačia lietuviška šneka, bet sektantai niekaip negali mūsų suprasti.Nieko nepadarysi, čia jau jų problema, bet ir težino: mes jų neatstumiam, bet tiktai prošome nebrukti mums savo beprasmių “argumentų”, ir apskritai, mažiau trukdyti, o daugiau klausytis.
Ir dar truputėlį šia tema.
Kitas gi šaltinis – tamsos šaltinis, tai yra šaltinis kylantis iš to evoliucinio-gyvuliškos prigimties gaivalo ir gyvulinio proto, kuris nedaug ką bendro yra turintis ir su siela, ir su visumos poreikiais, ir su Tėvo valios vykdymu. Į tokius norus mūsų Tėvai neatsižvelgia ir nereaguoja ir tai šiame mokyme yra taip pat pasakyta. Štai tada, ką patys prisidirbam, tą ir turim, ir be velnių pagalbos patys sau savo laisva valia susikuriame peklą. Bet kaip būna gera, kai klaidžiojimas gūdžioje tamsoje vieną gražią dieną baigiasi, ir kai visa nušvinta naujom spalvom, kai aiškiai pradedi suvoki, kad esi gimęs amžinybei ir žinai, ką joje veiksi gyvendamas nuostabiausioje ir beribėje Rojaus Tėvų meilėje ir JŲ šeimoje.
Su meile,
Tomas VLN
2009-07-14 22:36:22
Jonai,neįmanoma susieti teiginius su tema tau,būtent tau,kad suprastum.Mokyme Jurgitai jau pirmame Tėvo sakinyje pasakyta aiškiai-norai gimsta iš jūsų atvertos sielos..Liūdna,bet tavo siela nėra atverta Trejybei.Todėl bet kokį aiškinimą tu neigsi,nes nesuprasi.Ne intelektas stovi prieky,bet dvasingumas.Bet žinant,kad tu tikrai esi protingas,norom nenorom parodo tavo ego išsiaukštinimą urantų atžvilgiu.Jonai,rangykis nesirangęs,bet tu akivaizdžiai nori suvelti mūsų protus.Tai jau piktybiškumas arba blogis,kaip nori,taip vadink..Jurgita,kalbėdama apie visumą,turi ne tik regimą visumą omeny,bet ir tą visumą,kurią sudaro ir visa kūrinija su jos dvasinėmis būtybėmis,taip pat ir PATIRTINIUS GYVAI ROJAUS TĖVUS.Tai kaip tu gali elgtis ir kalbėti sąžiningai,jei tik atvira siela,ATRADUS TĖVĄ SAVYJE,gali kalbėti tiesą?Esi elementarus melagis,nes tiesą pateiki jau iškreiptai.Ir nereikia dangstytis po mandagumo,geranoriškumo kauke.Jau esu vakar rašęs,kad įvardykim aiškiai,kas esam.Kadangi tikslingai kenki,taip ir sakyk-esu kenkėjas,kuris nori sugriauti Gyvąjį,Patirtinį Rojaus Trejybės Evoliucinį Planą ir Kelią.To tau padaryti tikrai nepavyks,nors ir pasitelktum visas nesamo pragaro jėgas.Urantai kaip ėjo,taip ir eis,o tu ir kiti(tomu podobnyje)liksite už borto.Jei tau maloniau pačiam sau prieštarauti,prašau.Tau gana šito negyvo gyvenimo,gerai,gali tavo siela ir numirti,nes tu renkiesi.Ir pabaigai-tu tikrai čia pabūk,nes reikia kartais ir pajuokauti pasišaipant draugiškai iš tavęs laisvalaikiu,kaip su mūsų baime žaidžia tarpinės būtybės laisvalaikiu..Žiūrėk,tuoj pirtelę pajudins ar pakels į viršų,liksi nuogas..Neužpyk,pajuokavau.Žinai,jaučiu tau draugiškumą kažkodėl.Atsisveikinu su tavim kol kas.Iki,vistiek tapsim bendražygiais ir be diklofoso.Atėmiau iš Rimanto.....
arunas
2009-07-14 18:29:24
Jonai atsakymai į temą yra viršuje ir tu jų nematai - tai tik tavo asmeninė problema, tu beje daug ko forume nematai ir tai yra taip pat asmeninė tavo problema, aš į temą šiek tiek paaiškinau Audriui.
Jei jau taip nori žinoti, taip iš tiesų tu mane skaudini smarkiai savo visais pasisakymais forume. Bet man ne asmeniškai skauda. Man skauda todėl, kad tavo atsakymai iš tiesų atrodo (tik atrodo) protingi ir jie gali labai suklaidinti daugybę žmonių (o tavo nuomone išgelbėti nuo suklydimo). Tavo buvimas čia yra grynai piktybinis tam, kad pakenkti Urantijos Knygos propagavimui, o kartu ir toms dvasinėms vertybėms, kurias propaguoja Urantijos Knyga. Tu esi labai piktas žmogus ir darai labai kenksmingus darbus šiame forume. Bet tegul tau atleidžia Dievas-Tėvas.
Tai nėra koks nors mano asmeninis nevilties šauksmas, pritrūkus argumentų. Aš tau jų galiu pateikti, o ir esu patekęs labai daug. Bet tai visiškai beprasmiška. Tikriausiai yra tiesa, jei žmogus savo valia pasirenka piktybinį kelią, tai tik jo paties valioje jį ir sustabdyti ir jam jau jokie argumentai nepadės. Aš labai norėčiau, kad mano šitas pasisakymas ko nors blogo neatneštų tau (čia ne apie tavo mastymo pakeitimą, šiek tiek kitus dalykus).
Vaidas (VDS)
2009-07-14 18:15:07
Jei jūsų argumentų yra tik tiek, kad jie galų gale atsiremia į mano asmenį, tai kurių galų jums nagrinėti pačias temas, ar ne? Sunku urantams, tidėl vis turime nukrypti ir nukrypti...
*
Vaidai, tu jautiesi beviltiškai ne dėl manęs, o dėl savo nepajėgumo. Tai aš klausiu ir tavęs - kas yra norai ir troškimai, kaip jie kyla, geri ir blogi? Atsakinėk ne konkrečiai man, ir ne su tikslu ką nors įrodyti, o tiesiog nagrinėk temą. Tačiau tu, užsiciklinęs ties mano asmeniu ir pašaliniais dalykais, net nesiteiki atsakyti į temos klausimus. O be to, kažką teigdamas, tu turėk ir pagrindimą, nes kaip mat gali atsidurti kvailio vietoje. Pavyzdžiui, kodėl iš fragmentų spręsti apie visumą yra blogai, o iš menamos visumos apie fragmentus - gerai? Kaip galėtum tai paaiškinti? Ir dar - tu nuolat savo pasisakymuose akcentuoji įrodymus, labiau negu kiti forumo nariai, tačiau kas tau pasidarė, kad staiga pats užsimanei neigti įrodymų svarbą ir galimybę? Juk ne man, o tau yra svarbūs tie įrodymai, ar ne? Ir prie ko čia urantiški principai, argi jie yra urantiški? Juk tai paprasti padorumo principai. Tik dėl to neįskaudinimo nereikia perlenkti lazdos - kiekvienas atsakingas yra už savo reakcijas. Specialiai skaudinti niekas nesiruošia, bet jei kažkas įsižeidžia "lygioje vietoje", tai ar aš dėl to turiu apskritai nekalbėti? Patikėk, iš urantų savo atžvilgiu esu gavęs tiek įžeidimų, kad jeigu būčiau skaudinęsis, turėčiau būti jau gal nebegyvas arba ištisai žaizdotas. Bet išmokau tai priimti sveikai ir su meile :) taigi nors ir nenorėdamas, rašau tau šias eilutes, kad pasistengtum bent truputį pažvelgti į esmę. Tai, kad prisipažįsti nesugebąs įžvelgti mano argumentų, nereiškia kad jų nėra, tiesiog urantai yra labai "specifiniai" žmonės, vertinant argumentus :). Bet aš juk ne vienam tau rašau, ar ne?
Jonas
2009-07-14 17:55:50
Jonai,
esi žmogus, kuris iš atskirų fragmentų sprendžia apie visumą. Tai pasako, kad su tavimi diskutuoti beviltiška. Šiaip Jonai aš gerai vertinu žmones, kurie mėgsta smulkmeniškai viską išsiaiškinti. Bet iš daugybės tavo pasisakymų aš mačiau tik vieną šiek tiek rimtesnį mokslinį pasisakymą, kuriam aš turiu paaiškinimą, kuris yra grindžiamas tik tam tikromis mano prielaidomis, bet kuriuo realiai žmogiškasis protas suabejoti galėjo. Aš specialiai nesakau kokį, gal tu ir pats suprasi. Bet tik vieną, daugiau nei vieno rimto mokslinio, o tuo labiau dvasinio tavo argumento aš tavo pasisakymuose neįžvelgiau. Aš tau esu rašęs, kad dar prieš kelis metus pats buvau labai panašus į tave. Tačiau dabar būti toks nenoriu. Nenoriu, nes, studijuodamas Urantijos Knygą, patyriau realiai tą, ką jau buvau išgyvenęs dvasiškai iki jos skaitymo. Patirtiniu būdu sakant gyvenau gyvenimą pagal Urantijos Knygą ir tik ją studijuodamas supratau, kodėl aš gyvenau tokį gyvenimą. Negana to, supratau, kuriose vietose dariau klaidas ir kokias konkrečias klaidas dariau. Ištaisęs daromas klaidas, greitai pajutau rezultatus, ypač dvasinėje srityje. Jausmų ir asmeninių patyrimų neįmanoma išversti į įrodymus. Bet truputį apsidairyk, kiek žmonių, ir vis naujų, čia tą tvirtina. Ir kas svarbiausia tai nėra kokie nors fanatiški tvirtinimai - tai dažniausiai žmonių, nuėjusių ilgą ir įvairiapusišką dvasinių ieškojimų kelią, tvirtinimai. Ir tikrai nieks čia tau nieko neįrodys, jei tu pats neužsinorėsi pagyventi pagal urantiškus principus. Taip tau reikia pagyventi būtent pagal urantiškus principus, tokius kaip: prieš ką nors darydamas pagalvok ar ko nors neįskaudinsi; ką nors darydamas pagalvok, ar tavo norimas pasiekti rezultatas nepakenks kuriam nors žmogui; ar siekdamas rezultato pirmiausiai galvoji apie kitus žmones ar galvoji kaip pirmiausiai patenkinti savo ar savo šeimos narių savanaudiškus interesus. Šie principai labai sunkūs, bet matyti jų rezultatus yra nuostabu. Bet jei net nepabandysi, tai ir nesuprasi, tada bent netrukdyk, gerai?
Vaidas (VDS)
2009-07-14 17:03:39
Ir dar mano manymu, viena problema. Tu pati paklausei tėvo, kas yra norai, ir kaip jie kyla mumyse. Tai buvo normalus geras klausimas, užduotas ne dėl tavęs vienos, o dėl visų. Tačiau atsakymo į šį klausimą juk taip ir nėra?
Jonas
2009-07-14 16:30:30
Miela Jurgita, ačiū, bet ar tu tuo nori pasakyti, kad mano paminėti fragmentai yra tavo pasąmonės šiukšlės, ar kaip kitaip?
Nes visuma susideda iš fragmentų, aš suprantu kad reikia žiūrėti platesnio konteksto, bet vistiek, norėdamas pamatyti DARNIĄ visumą, turiu arba išmesti tas šiukšles, arba jas kažkaip įvertinti kaip visumos dalį. Bet kaip visumos dalis jos nesiderina.
Jurgita, aš esu tas žmogus, kuris iš atskirų fragmentų sprendžia apie visumą. Šis metodas yra ieškotojo metodas, gali tai vadinti mokslininko metodu, bet tai yra tikrai patikimas būdas. Kitas būdas - kai atmetus nepageidaujamus fragmentus, sukuriama kažkokia NORIMA visuma, man nėra priimtinas. Šitaip aš galiu susikurti bet kokią visumos viziją, išmėtyti iš teksto viską, kas jai prieštarauja, ir pateikti kaip gražų rezultatą, bet kiek tame bus tiesos?
Be to, aš surašiau mane dominančius klausimus apie norus ir troškimus, į kuriuos šis mokymas neatsako ir apie kuriuos galėtume pakalbėti. O tai, kad Dievą geriau yra mylėti o ne narstyti, dar pats rašiau forume labai seniai.
Beje, jei kalbėti apie visumą - kas tavo manymu šiame mokyme yra toji visuma/esmė? Kuri iš perteiktų minčių yra pagrindinė? Ir kaip ji susijusi su norais ir troškimais?
Su meile :)
Jonas
2009-07-14 16:13:59
Tai kad mielas Jonai tau pačiam tikrai labai praverstų kištelti galvą aukščiau krikščioniškos balos. O tai dabar sėdi jos kubile , kyšt truputį galvelę apsidairai ir norėtusi ir baugu.
rimantas ( Kaunas )
2009-07-14 15:54:11
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]