Forumas: temos peržiūra
Tėvo mokymas apie norus ir troškimus
Kada forume pradėjom kalbėtis apie norus ir užduotis, kokios iškyla mūsų kelyje, nusprendžiau apie tai paklausti paties Tėvo, o ką gi Jis atsakytų į tai kas yra norai ir kaip jie kyla mumyse. Ir štai mieli sielos broliai ir sesės, noriu su jumis pasidalinti Tėvo mokymu, kuris tiesiog ėmė lietis iš vidaus:
.
Miela dukra, norai gimsta iš jūsų atvertos sielos, kada ji visa atverta Mums. Tu negali panorėti to, ko nenorėtume Mes. Jums suteikta laisva valia veikti, ir ji gali būti priešinga Mūsų valiai, bet Mes niekada negalime priversti elgtis taip, kaip elgiamės Mes Rojaus Tėvai. Kūrinijoje nėra prievartos, nes Mes paskleidžiame tik begalinę meilę, šviesą, išmintį, gėrį, dvasingumą ir kitus dvasinius turtus visiems ir visų labui. Kiekvieno gerovei. Nė vieno nelieka apleisto. Štai tu sakai, kad ėmei patirti Mūsų ir tau paskirtų angelų serafimų nuostabią globą, bet šito norėjai tu pati. Tu pati iš sielos gelmių troškai sustiprinimo sprendžiant tau iškilusius sunkumus. Mes tau padėjome ir padedame, nes tavo motyvai nukreipti visumos šviesinimo labui. Mes palaikome ir pritariame bet kokiam žmogaus sielos troškimui ar ketinimui, jei jis nukreiptas visumos gerovei, o ne tik savo naudai ir egoizmo patenkinimui.
Tavo siela kupina nuošidžių ketinimų ir troškimų, todėl kad jie kyla iš Mūsų Rojaus Tėvų. Mes žinome tave daug geriau nei tu pati save, ir kadangi tu pati atsiduodi Mūsų vedimui iš vidaus savo laisva valia, Mes ir paskatiname tave veikti dar ryžtingiau ir drąsiau, nes matome tavyje savo ir visos kūrinijos gyvąjį vaiką, gyvą dukrą, trokštančią eiti Mūsų nutiestu gyvu meilės keliu. Mes visada nukreipiame tuos savo vaikus, kurie turi potencialą kilti link Mūsų ir trokšta nešti Mūsų šviesą visai kūrinijai. Tu esi viena iš mano gyvųjų vaikų ir matome tavyje troškimą nešti šviesą kitiems. Kiekvienam atseikėta pagal galimybes. O galimybės beribios, tik jūsų asmenybės skirtingos. Kiek trokštate eiti Mūsų link, tiek ir pasisemiate galimybių, tokios ir klostosi aplinkybės jūsų ir visų labui ir gerovei. Jums duota didelė pagalba iš šalies, tai jūsų dvasiniai vedliai šiuo ilgu amžinybės keliu, kurie ištikimai jums tarnaus ir rūpinsis kiekviename žingsnyje, nė akimirkai neapleisdami jūsų. Bet tai priklauso vėlgi nuo jūsų kiekvieno asmeninio pasirinkimo. Noro Mes jums suteikti negalime. Bet Mes ir taip siteikiame tiek daug, kad jums sunku įsivaizduoti. Jus veda iš vidaus Mano jums kiekvienam suteikta gyva dalelė, Mano gyvasis fragmentas Minties derintojas, jus saugo angelai serafimai ir kitos dvasios bei tarpinės būtybės, nukreipiančios teisinga linkme, kad su Mūsų meile ir tiesa bei išmintimi atliktumėt patikėtas ir suplanuotas užduotis, įvykdytumėt su meile iškilusius sprendimus. Taigi jūsų norai iškyla Mums vedant iš vidaus, bet ar jiems pritariate ir pasirenkate jų įvykdymą ir veikimo motyvą, priklauso nuo kiekvieno jūsų asmeniškai. Mes nieko priversti negalime o ir nenorime. Norime, kad pasirinktumėte Mano suteikta laisva valia ir su meile, kokią Aš išspinduliuoju visai kūrinijai ir kiekvieną akimirką, nepaliaujamai. Ji negali nustoti tekėjusi tiek iš Manęs, tiek iš visų Rojaus Trejybės asmenų. Mes esame neišsenkantis šaltinis, liejantis gausų turtą visai kūrinijai. Jei jūs manote, kad liekate vieniši nors akimirkai, labai stipriai klystate. Jūs niekada nebūnate ir nebūsite vieniši. Iš vidaus visada vedame Mes Rojaus Tėvai, globoja šalia esantys angelai serafimai, nepailstamai dirbantys tiek dieną tiek naktį, padeda kitos įvairios dvasios ir tarpinės būtybės. Jums padeda visa kūrinijos šeima, tik atgręžkite savo širdis Mums, savo išalkusias Mūsų šviesos ir meilės sielas ir išvysite, ir pastebėsite, kokia nuolatinė ir stipri pagalba lydi jus visada. Tik nebėkite nuo Mūsų, o artėkite Mūsų link, dieviškumo link. Jis tik pakylėja jūsų sielas laisvės skrydžiui, stiprindamas jus ir leisdamas atsiverti-atsiskleisti jūsų asmenybei, jos grožiui.
Gyvenkite pagal Mus, gyvenkite su Mumis ir Mumyse. Darykite sprendimus pasikliaudami Mūsų Rojaus Tėvų veikimu iš vidaus. Tik pasiryžkite ir nebijokite. Ir žinokite, Mes džiaugiamės kiekvienu jūsų, atsigręžiančiu į Mus ir pradedančiu eiti jums kiekvienam nutiestu gyvu meilės keliu, kuris yra amžinas ir niekada nesibaigiantis. Jis yra šlovinantis jus, jei juo einate drąsiai kaip Mūsų gyvieji sūnūs ir dukros.
.
Ačiū tėve už tokį ilgą nuotabų mokymą.
2009.07.11
Jurgita (Vilnius)
2009-07-12 22:05:12
Komentarai
Jonai, vienas fragmentas nieko nereiškia, reikia nagrinėti visumą ir žvelgti į bet kokį mokymą kaip visumą. Jei tu imsi narstyti kiekvieną žodį, nesuprasi teksto esmės. Tik tai juk svarbiausia. Ką gali reikšti vienas žodis ar sakinys prieš viso teksto bendrą informaciją? O gi labai labai mažai. Tu elgiesi kaip dabartinis mokslininkas, bandantis užfiksuoti pačią mažiausią dalelę visatoje, bet nesuprasdamas vistiek jos kilmės ir reikšmės visumai. Štai kūrinija visa kas akimirką plečiasi, o tu kažkodėk traukiesi savo ieškojimais į save, kai turėtum plėsti mąstymą žvelgdamas į visumą, o ne į atskirą fragmentą.Ir Tėvas prašo Jį mylėti, o ne narstyti tai, iš ko susideda Jo meilė.
Jurgita (Vilnius)
2009-07-14 15:32:23
"Tu negali panorėti to, ko nenorėtume Mes." ir čia: "Noro Mes jums suteikti negalime." - kaip suderinti šiuos teiginius?
"Kūrinijoje nėra prievartos," - iš kur tada atsiranda prievarta? Ar žmogus nėra Kūrinijos dalis?
Kaip žmogaus norai ir troškimai atspindi žmogaus dvasinį pasaulį? Koks yra tas troškimų, aistrų "mechanizmas"? Iš kur jie kyla? Geri ir blogi troškimai? Kodėl sakoma, kad "gerais norais ir pragaras grįstas"? Kodėl dažnai būna "norėjau geriau, išėjo kaip visada"? Kur yra norų "saikas"?
*
arunai, Vaidai ir rimantai, susiekite prašau savo teiginius su tema, man "tokiam bukam" tai nesisieja.
*
Vaidai, tau siūlau paskaityti ką nors ne urantiško ir ne krikščioniško, šiaip požiūriui praplėsti apie šį pasaulį. Tiktų ir tas pats Quinnas arba Fromas.
Jonas
2009-07-14 15:01:44
Mielieji, šio mokymo tekstas nieko bendra neturi su savęs iškėlimu ar didžiavimusi. Tai kvaila, nes nėra prasmės tai daryti. Nuo Tėvų juk nieko nėra paslėpta. Jei patys išgirstumėt Tėvą, dar ne tiek meilės žodžių ir padrasinimų išgirstumėt, kad skrajotumėt iš džiaugsmo :) O juk taip saldu ir neapsakomai gera girdėti šviesos kupinas Tėvo mintis, kurios labai pakylėja ir nuramina.
Šiame mokyme teisiog yra tokių šviesos minčių, kurios paskatina labiau pasitikėti savimi, patikėti realia Rojaus Tėvų ir kitų dvasinių pagalbininkų nuoširdžia pagalba mums. Tuo sunku patikėti, bet nežengus žingsnio Tėvų link ir neįmanoma įsitikinti šiuo realumu. Kiekvieno teisė rinktis.
Be to, kiekvienam Rojaus Tėvai pataria ir sako tai, kam ir kokiam žingsniui yra pasirengęs asmeniškai kiekvienas Jų vaikas. Augant sielai iš vidaus, gilėja ir mokymai, nes einant vis drąsiau šiuo gyvu meilės keliu didėja ir pasitikėjimas Rojaus Tėvais.
Jurgita (Vilnius)
2009-07-13 13:03:03
Tai kas vyksta siomis dienomis, galeciau prilyginti stebuklui. Bet tai ne stebuklas- su Tevu, Trejybe imanoma viskas!
Nuostabu skaityti naujus Tevo mokymus suteiktus per Jurgita. Norisi garbinti, norisi skrieti ant sielos sparnu, daryti gerus darbus. Tikrasis geris, atvirumas nieko nekainuoja. Tereikia tik istiesti ranka ir tu pajusi parama, vedima, meile, kuria Tevas dovanoja visiems savo vaikams. To neismastysi protu, tai atsiverimas, noras gyventi visu labui, sviesinti aplinka, dalintis. Tai sirdies daina. Isgirskite ja zmones, juk tereikia klausytis sirdimi.
Vita
2009-07-13 12:36:15
Algimantas sako, kad svarbiausias DARBAS yra pasitikėti, atsiverti ir garbinti. Na taip, tai iš tikrųjų sunkus darbas...
Taip, ką padarysi, mielas Algimantai, nepramušančios ir deja, nesuteikiančios skaitantiems išmintiems yra tavo kalbos. Ir žmonės (tiesa, ne visi) jaučia, kaip tai yra netikra. Tavo siūlomas kelias gali būti priimtinas tik tada, kai jis palaikomas tam tikrų aistrų, tokių kaip garbės ir šlovės siekimas, palaimos siekimas, pranašumo siekimas, viešpatavimo/dieviškumo siekimas, nemirtingumo siekimas. Nors kalbama apie harmoniją ir visos kūrinijos gerovę, iš esmės tai yra savo ego iškėlimas virš visos tos kūrinijos, ne ją harmonizuojant, o paniekinant. Nes nepaisoma elementarių suvokimo principų, kaip visa ši kūrinija veikia/sąveikauja. Ir viskas jau dabar turi savo kainą. Tavo palaimos troškimas sukelia santykių krizę su kitais žmonėmis, garbės ir tiesos monopolio troškimas sukuria neadekvatų savęs ir aplinkos vertinimą, iš ko išplaukia aistra pakeisti ne save, o viską aplinkui, ir t.t. Taip sekant tokiais norais, troškimais ir aistromis, nesi niekuo geresnis už mūsų supuvusią visuomenę, tiesiog dar viena supuvusios kultūros apraiška, tik prisidengusi tariamai dieviškais dalykais. Pasaulis jau matė ir tebemato daug tokių perkeitėjų, ir kiekvieną kartą darydavosi tik blogiau. Ir aš tau sakau, Algimantai, labai užtikrintai - galutinio teigiamo rezultato tu nepasieksi. Tu gali apgauti save, suklaidinti/įtikinti tūkstantį ar milijoną žmonių, pasiekti tarpinių pergalių, pajausti pasitenkinimo palaimą, bet jei tavo mąstymas nepasikeis, tu nieko vertingo nepasieksi.
Jonas
2009-07-13 12:02:01
Aciu Jurgitai ir Algimantui uz nuostabius zodzius, sustiprinimo zodzius mums visiems. Aciu TREJYBEI uz pamokymus per musu sielos brolius ir seses.
rita
2009-07-13 12:18:37
Miela Jurgita, ačiū tau už šito nuostabaus mokymo, kurį tu gavai iš MŪSŲ VISŲ TĖVO, pasidalinimą.
Koks jis yra padrąsinantis ir sustiprinantis, kad tik PATIKĖTUME, KOKIA MILŽINIŠKA MUMS YRA SUTEIKIAMA PAGALBA IŠ VIDAUS IR IŠ IŠORĖS.
TAČIAU kaip mums sunkiai sekasi tuo patikėti.
Juk tiek daug yra patyrimų, paliudijimų, kad tikrai pagalba yra suteikiama, o kai reikia žengti KONKRETŲ ŽINGSNĮ TEN, KUR PATYRIMO DAR NEBUVO SUKAUPTA, tai ankstesni patyrimai atrodo nublanksta ir per akimirką iškyla naujos abejonės ir nepasitikėjimas.
O juk pagalba ir NAUJAM žingsniui yra suteikiama tokia pat harmoninga ir galinga, kaip ir prieš tai žengiant tuo metu irgi dar nepatirtą žingsnį. Tačiau kai pažvelgi į praeitį, atrodo, kad tas žingsnis tave baugino ir be reikalo, arba pats ar pati bauginaisi, kad šito tai jau neįveiksi, kad baisu, o dabar matai, kad įveikei, ir tikrai nereikėjo taip bijoti, nes bijodamas tik apsunkinai ir sprendimo priėmimą, jį atidėliojai, o ir jo įgyvendinimą susilpninai.
Kaip vis tik yra nuostabu, kada mus, kaip mažulėlius vaikelius, TAIP MYLI IR GLOBOJA MŪSŲ Rojaus Tėvai iš vidaus; ir to dar neužtenka, JIE mums kiekvienam parūpina pagalbininkus dar iš išorės, kad tik mums padėtų patikėti tiek savo jėgomis, tiek JŲ buvimu, o tuo pačiu ir pasitikėti JAIS daug daugiau.
Tačiau iš viso nuostabiausia yra tai, kad Rojaus Trejybės visi TRYS asmenys, mus mylėdami be perstojo, nepalikdami mūsų nė akimirkai vienų, NIEKADA NIEKO NEREIKALAUJA, KAD DARYTUME PAGAL JŲ VALĄ, KAD ŠOKTUME PAGAL JŲ DŪDELĘ. Tai pagalvokite, KOKĮ PASITIKĖKJIMĄ JIE RODO MUMS, VISADA PALIKDAMI APSISPRENDIMĄ PAGAL MŪSŲ PAČIŲ SUPRATIMĄ IR LAISVĄ VALIĄ. Tik savo ruožtu Jie mus moko KAIP GI PAJUSTI JŲ VEDIMĄ - ATSIVERIANT JIEMS. Bet net ir čia Jie NEREIKALAUJA atsiverti, o tik kviečia ir ragina.
O miego metu, kada mes nebekontroliuojame savosios sąmonės, mums Tėvo dvasia - Minties Derintojas - perteikia mokymus, panašius į Jurgitos pateiktą, kad tik atsiduotume Tėvo vedimui iš vidaus, kad tik nebijotume. Ir jau atsibudus, kada protas būna nusiraminęs, ir gimsta kokia nors ŠVIESOS MINTIS. O juk ji būtent ir ateina jau iš pasąmonėje esančio Tėvo anksčiau perteikto mokymo. Ir tik tada pajunti, kad tokios mintys yra, arba BUVO ANKSČIAU, tavo protui neįprastos, todėl perdaug ir nekreipi, ARBA ANKSČIAU NEKREIPEI, dėmesio, ir toliau gyveni, ARBA ANKSČIAU GYVENAI, įprastinėmis nerimo ir pilnomis problemų mintimis.
Mielieji, nepraleiskite tokių jums gimstančių ŠVIEOSOS MINČIŲ - UŽSIRAŠYKITE JAS, NES JOS YRA IŠ TĖVO, MŪSŲ MYLIMO TĖVO. Ir po kurio laiko iš tokių minčių susidėlios nuoseklus mokymas. Ir nebijokite juo GYVENTI, nes jis yra VISŲ MŪSŲ LABUI, IR KIEKVIENO ASMENIŠKAI. VISOS KŪRINIJOS LABUI.
Juk mūsų Rojaus Tėvai mus moko ir suteikia mums visapusišką, net ir išorinę, pagalbą, tačiau UŽ MUS NEDIRBA NĖ VIENAS, NES KURINIJOJE NĖRA NEI PONŲ, NEI TARNŲ. KIEKVIENAS TURIME ATLIKTI SAVO - SŪNAUS AR DUKROS - DARBĄ.
Dabar mūsų darbas yra vis labiau pasitikėti Tėvo buvimu mūsų viduje, vis labiau Jam atsiverti, GYVAI garbinti Rojaus Trejybę tiek asmeniškai, tiek kolektyviai, kad siela vis labiau ir giliau pajustų gyvą ryšį su Tėvu ir Rojaus Trejybės kitais dvemis asmenimis, o taip pat tarpusavyje, ir net su visa kūrinijos šeima, gyventi meile kasdeniuose darbuose, ir vis daugiau, ir ryžtingiau, paliudyti savo sielos broliams ir sesėms gyvą Tėvo-Rojaus Trejybės buvimą savyje ir Jų pasireiškimą mūsų asmneniniais šviesos darbais be jokios baimės ir su dideliu ryžtų visų mūsų sielos brolių ir sesių šviesinimo labui.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-07-13 11:24:04
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]