Forumas: temos peržiūra
Tėvo mokymas apie garbinimą, 2009 10 24
Tai ką užrašiau vakar.
2009,10,24
Mylimoji, bučiuoju tavo pėdas, Tavo lūpas, akis, Tavo suskirdusias rankas. Myliu Tave. Tavo begalinį alsavimą. Tavo nuostabios sielos aromatą. Mano Mylimoji, kokia tu graži, kokia nuostabi. Kokia išmintinga, mano revoliucioniere. Šypsausi. Man gera su tavim.
Myliu Jus visus , mano Vaikeliai. Mano mažulėliai.
Kiekvieną šeštadienį skubate į savo šventovę. Garbinate. Meldžiatės.
Mano mažulėliai, tikroji šventovė yra ne tam tikra vieta, ne pastatas. Tai yra Jūsų vidus. Jūsų vidinė harmonija su manimi. Didžiausias manęs garbinimas ir pati didžiausia palaima yra tada,kai atsiveria Jūsų vidus. Kai suspurda besąlygiška meilė šalia esančiam. Tikroji šventovė ir tikrasis manęs garbinimas yra tada, kai jūs liudijate mane kitiems mūsų mažulėliams, kurie dar žaidžia su „mažais žaisliukais“.
Mano vaikučiai, Jūs garbinate tada, kai nešate meilę kitiems mano vaikeliams. Apgaubkite juos begaline meile ir šiluma be jokių reikalavimų, be taisymo ir perdarymo. Jie visi yra tobuli. Juos visus aš išmyluosiu ir išbučiuosiu. Aš visus visus Jus sukūriau visiškai tobulus jų ateityje.
Tai, kad Jūs kitus matote netobulais, nėra tiesa. Tai iliuzija.Jūs visi visi esate užbaigti, bet kvėpuojate ir gyvenate tik šiuo momentu. Suvokite savo pačių tobulą amžiną baigtumą. Viskas jau yra sugalvota ir išjausta. Viskas yra tobula.
Kai pradedate piešti nuostabų piešinį, juk po pirmų štrichų nesakote kad piešinys netobulas, jis dar nebaigtas šiuo momentu. Bet jūsų viduje yra jau sukurtas tobulas užbaigtas paveikslas. Jūs mėgaujatės kūrybos procesu.
Taip ir mano sugalvotas paveikslas yra tobulas. Mėgaukitės kūrybos procesu. Pačiu piešimu, kuris yra gyvenimas, Jūsų meilė, Jūsų alsavimas...
Myliu jus visus ...
Kurkite šventoves kiekvieną akimirką, bendraudami su kiekvienu mažulėliu. Skleiskite, liudikite jam Tėvo meilę. Tapkite manimi ir mylėkite kiekvieną sutiktąjį taip kaip aš myliu Jus.
JŪs tą galite daryti visur visur. Ir netgi laidotuvėse, ir vestuvėse, ir troleibuse.
Tiesiog kiekvieną akimirką suvokite, kad Jūs dabar, tiesiog dabar liudijate Tėvą, mane, mus kartu. Nes mes esame viena.
Myliu Jus, mano patys nuostabiausi, geriausi, tobuliausi, baigčiausi. Myliu Jus... Myliu...
Nerkite į tai. Paskęskite mano meilėje. Nutildykit savo šokliuojantį protą.
Tiesiog tylėkite. Tylėkite ir tylėkite .........tol , kol pavirsite pačia meile.
Džiaukitės gyvenimu visada. Būkite paprasti, tyri, atsivėrę, nuoširdūs ir mažulėliai. Mano mažulėliai-didžiulėliai. Jokių teorijų. Tik meilė. Ir viskas vyks savaime.
Myliu jus , mano mylimieji,
Su Jumis amžinai esantis Jūsų Tėvas.
birute
Birutė
2009-10-25 16:48:43
Komentarai
Miela Birute, ačiū tau už tokį nuostabų ir šviesų Tėvo mokymą.Ačiū, kad pasidalinai juo su mumis visais.
Puiku, kad vis daugiau mūsų sielos brolių ir sesių pradeda užrašyti Tėvo suteikiamus VISIEMS MOKYMUS, ir tuo pačiu patvirtina mintį, jog Tėvas prieinamas VISIEMS BE IŠIMTIES.
Nuostabiausia yra man tai, kad mes, patys žemiausi lasvavaliai kūrinijos tvariniai, turime ir visada nešamės Tėvo-Rojaus Trejybės dalelę, Minties Derintoją - savyje, kur bebūtume, ką bedarytume. Tik labai gaila, jog KOL KAS, tik labai retas kuris tą žino, o dar mažiau kas tai laiko realia ir tikrai egzistuojančia DVASIA jo viduje, o dar mažiau žino ir jaučia, kad mes ir patys esame DVASIOS.
KOL KAS šito mūsų TIKROJO paveikslo niekas, išskyrus patį KŪRĖJĄ - TROJAUS TREJYBĘ - dar nemato, tik KŪRĖJUI mes jau iš tikrųjų esame IŠTOBULINTI IR ESAME JAU ROJUJE, NES JIS LAIKO APKABINĘS VISĄ AMŽINYBĘ IR BEGALYBĘ DABARTIES AKIMIRKOJE.
Ir tik mums patiems iki mūsų ištobulinimo potencialo pavertimo REALIU, AKTUALU, teks REALIAI NUKELIAUTI ir pasiekti savąjį likimą - Rojų - mums numatytą Rojaus Trejybės, ir stovinti JOS BETARPIŠKOJE akivaizdoje ištarti JIEMS DUODAMĄ IŠTIKIMYBĖS PRIESAIKĄ KAIP IŠTOBULINTIEMS RIBINIAMS TVARINIAMS. Todėl iki tos AMŽINYBĖS TIKROVĖS mūsų laukia visas evoliucinis kelias per prisikėlimo patyrimą, tūkstančius metų užtruksiantį sielos morontinį etapą, ir nepalyginamai ilgiau užtruksiantį, milijardus metų apimsiantį, mūsų TOBULĖJIMO patyrimą REALIOS-AKTUALIOS DVASIOS PAVIDALU žengiant per suvervistą i Havonos milijardą pasaulių ir tik tada mes tapsime TUO, KUO TĖVUI JAU ESAME ŠITĄ PAČIĄ AKIMIRKĄ - TOBULI.
Ir visa tai vyksta TIKROVĖJE IR JAU DABAR.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-10-25 18:58:40
Aciu, Birute uz nuostabu, sviesu ir dziaugsminga pasidalinima.
Nuo siol visus Tevo mokymus, isskyrus Algimantui pateiktus, issisaugosiu.
Juk, tikiuosi, kad Algimantas netrins savo idetu Tevo mokymu???
Vita
2009-10-26 09:15:30
Meilė, meilė, meilė, kaip gera, ačiū
Arnoldas
2009-10-25 23:43:11
žaviuosi ir džiaugiuosi tokiais gražiais Tėvo mokymais, kokius gauna Birutė.
Vakar gavau kitokio pobūdžio mokymą iš Tėvo, ir taip pat labai stiprų, kuo ir noriu su jumis pasidalinti.
Kaip jau įprasta, su kaimyne tamsiais šlapiais, išdaužyto asfalto duobėtais parko takais vedžiojome jos Lašiuką. Jokio apšvietimo, todėl ir praeivių nematyti. Klausausi Stelos pasakojimų, laiks nuo laiko paglostau meilės vis prašantį šuniuką ir pasidžiaugiu, kad jos jaunas amžius ne kliūtis mūsų kasdieniniam bendravimui.
Kaip visada, netikėtai išgirstu pažįstamą maloniai skambantį ciksėjimą virš kairės ausies. Palaimingas jausmas nusmelkia mane, kad Tėvas primena, jog niekada vienos nepalieka. Padėkoju. Ko bereikia iki pilnos laimės.
Staiga smūgis, ir aš virstu... bet ne. Kojos tarsi įauga į žemę. Spėju įvertinti nukirptais aulais patogius batus. Dar daugiau! Jaučiu pagalbą. Nematomos rankos ištiesina virstantį mano kūną ir akimirksniu atstato mano fizinę pusiausvyrą.
Persigandusi Stela negali praverti burnos ir tik gestais rodo į nueinantį paauglių ketvertuką. Man taip pat prireikia laiko laiko susivokti, kas atsitiko. Atgavusi amą Stela bando lyg ir pasiteisinti, kad viskas įvyko taip žaibiškai, jog nespėjo man pagelbėti. Ir pati nusistebėjo, kaip nuo tokio smūgio, tyčinio, atsilaikiau nesusižeidusi ir net nesugriūvus į šalia vandens prisigėrusią duobę.
O aš šypsausi. nebegirdžiu jos aikčiojimų - prakalbo mano siela. Akimirksniu ją užliejo niekada anksčiau taip stipriai nepatirta meilės banga tiems nuo narkotikų ar alkoholio apsvaigusiems mano sielos broliukams, kokios nejutau net savo anūkams. Tą galingą meilės srautą ir pasiunčiau jiems. Neapsakoma palaima užliejo mane tuo pačiu atidavimo metu.
Tai Tėvo atsakymas man į šeštadienio prašymo maldą mūsų gyvojoje Rojaus Trejybės Šventovėje.
Šįryt prieš šešias išsiliejo garbinimo malda su ryškia projekcija apie tai, kokia sielos kančia gena vaikus iš tėvų namų į tamsias gatves. Trumpi vaizdai parodė mano akims globos namus, niūrius kalėjimus... ir iki savižudybių.
- -
Jei tik būčiau švietusi... jei nenutrūkstamai dirbčiau dvasinį darbą... jei tarnaučiau Tėvui ir Rojaus Trejybei ne savęs maloniam užliūliavimui...
Štai ir pajutau tikrą skirtumą tarp jausmų, sužadintų, prašant meilės prisipildymo ir instinktyviai išsiveržusio gailestingumo, prieš tai nesusimąstant apie saldžią tarnystę Tėvui.
Trokštu kasdieną. kas akimirką pasauliui nešti gyvą, ne žvakės liepsnelės, šviesą.
Kad šitaip šviesti dar nesugebu, byloja ir parko "šarkelė', kurios draugijos nepriėmiau, nes neturėjau meilės, nemačiau, kad ir ji toks pat Tėvo mylimas vaikas, kaip ir aš, įstengdama matyti vien tik jos gelsvame, pikčio raukšlelėmis nusėtame veide į kiekvieną įsmigusias gero nelinkinčias akutes. Į mane ji tik numojo; "Be pigu būti sveikai ir linksmai, kai piniguose maudosi. Bet aš jai nepavydžiu, kai visi parko šunys purvinomis letenomis šokinėja ant jos, kad paglostytų."
Gailė
2009-11-16 11:21:28
Miela Gaile,nelabai randu žodžių tam užplūdusiam jausmui aprašyti,paskaičius tavo nuotykį.Asmeniškai manę sužavėjo ta nuostabi pagalba,tų nematomų,draugiškų rankų,kurios padėjo tavo kūnui atgauti pusiausvyrą.Bet labiausiai manę pradžiugino tas suvokimas,kad dvasiškai esi gerokai ugtelėjusi,kad Tėvas dar vieną sielos indą yra sklidinai pripildęs Gyvuoju vandeniu.Ačiū,kad pasidalinai savo patyrimu.Tikriausiai,taip ir eisim mums,Tėvo nutiestu keliu,draugiškai pasiremdami į vienas kito petį.
Visiems linkiu geros dienos.
Su meile,
IRENA
2009-11-16 12:03:39
Mielieji,savę vadinantys naujokais,plienas užsigrūdina ugnį.Jeigu jūs iš tiesų JAU mylite TĖVĄ-KŪRĖJĄ,nepaisysite nieko,net "paglostymus prieš plauką",kartais net sūrią ašarą nurysitę,bet vistiek sau tarsite:"Tėve,iš meilės Tau,pasistengsiu į tai nereaguoti,išmoksiu būti tvirtas/tą/,ir TU man padėsi"
Su meile,
IRENA
2009-11-17 15:24:47
Vedlys, mielas Algirdai , tai apie ką tu kalbi ,matė jau senai,nuo pat forumo pradžios, kažkokiu laipsniu pagal savo lygmenį aišku lojimą ir tampymą į šalis matė ir karavano dalyviai,norintys eiti karavano keliu, bet tikrai ne visi.O kadangi jiems trūko išminties apie kurią jis vis pabrėždavo ir ne tik apie ją ,tai tie karavano dalyviai ir skaidė savo dėmesį , taip brangų ir svarbų jiems patiems laiką skirdami atsilodinėjimui. Taigi ir gerai , kad lieka vis mažiau ne tik lojimų , bet ir atsilodinėjimų iš einančių ar norinčių eiti karavano keliu pusės.
rimantas ( Kaunas )
2009-11-17 15:23:57
Gal ne prie šios temos reikėjo prisiklijuoti, bet mums kaip naujokams manau atleistina
...taip gyly, užėjus į šį forumą vaizdelis toks, kad kaip žmonės sako,- šunys loja - karavanas eina. Bet, kad karavano dalyviai skaido savo dėmesį ; dalį skirdami atsilodinėjimui... Šiandien vedlys pamatė, kad ne tik lojama, kad ir į šalis tampoma.
Algirdas
2009-11-17 15:09:16
SVEIKI, ESU TIK UŽKLYDĘS SVEČIAS, GAL NE PRIE ŠITOS TEMOS REIKĖJO PRISIKLIJUOTI, BET MANE SUŽAVĖJO DU SKIRTINGI PATYRIMAI.
KAI PRAEITĄ KARTĄ PAS JUS UŽSUKAU, MANE NUPURTĖ: PATEKAU TARSI Į MUTINĮ. SAVĘS TIK PAKLAUSIAU, KAS VEDĖ MANE PRIE IEŠKOTI TIESOS TEN, KUR VIENI KITUS ĮŽEIDINĖJA. ESU GANĖTINAI PAVARGĘS, NE KARTĄ BANDŽIAU NUSIŽUDYTI. SUPRANTAMA, IEŠKAU KELIO IŠ SAVOJO LIŪNO. BET JEI DAR KARTĄ ČIA UŽSUKAU, TAI GAL IR NE ŠIAIP SAU. IR KĄ GI MATAU? APSIVALĖTE. TAMPA AIŠKIAU IR TOKIOMS PASIKLYDUSIOMS AVIMS, KOKS AŠ ESU. KALBU APIE NEŠVARIAIS BATAIS PAS JUS ĮSISISTOJUSĮ SU ŠVYTINČIA KAUKE STAUGIANTĮ VILKĄ. BEJE, IR JĮ IŠTRYNĖTE. TĄ PATĮ IR AŠ PADARYČIAU. ANKSČIAU TOKIOS JO VILIONĖS GAL IR BŪTŲ PATRAUKĘ, BET NE DABAR, KAI JAU ŠIEK TIEK APSISKAITĘS.
LINKIU TAM STAUGIANČIAM VILKUI STAUGTI KITOSE SVETAINĖSE, ČIA NET AVYS NE TOKIOS NAIVIOS. KITUR GAL PRITAPTŲ. KITUR NEMAČIAU TOKIOS AKINANČIOS ŠVIESOS. ČIA GALĖTŲ SAVO IŠDIDŽIĄ GALVĄ APVAINIKUOTI NEBENT VARNALĖŠŲ LAPAIS. SAKO, GERAI IŠTRAUKIA KARŠTĮ. LINKIU JAM BLAIVAUS PROTO IR IŠMINTIES SUPRASTI AKIVAIZDŽIĄ TIESĄ: ŠVIESOS TAMSA NEUŽKLOSI.
TIKIUOSI, DAR SUSITIKSIME. ESU NEVERNAS TAMOŠIUS; DEŠIMT KART MATUOJU, VIENUOLIKTĄ KERPU. GAL REIKIA IR TOKIŲ NEDRĄSUOLIŲ, KURIE NORI EITI KAŽKIENO PRAVALYTU TAKU.
SU PAGARBA.
gylys
2009-11-17 11:36:55
nuostabus patyrimas Gaile
Arnoldas
2009-11-16 22:48:20
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]