Forumas: temos peržiūra
Tėvo mokymas apie bažnyčią,,2009 08 01
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš garbinu tave, kad tu taip nuosekliai vedi mane, kaip ir kiekvieną iš mūsų, savo gyvuoju meilės ir tiesos keliu, aš garbinu tave iš meilės ir laisva valia, gauta iš tavęs. Amen.
Mylimas Tėve, aš noriu išgirsti Tavo mokymą apie bažnyčią, kas yra bažnycia, kaip ją mes turėtume suprasti?
----------------------------
Mano mylimas sūnau, aš džiaugiuosi tavo pastangomis siekti vis gilesnio supratimo ir aplinkui esamų reiškinių, ir institucijų, kurios daro poveikį Mano kūrinijai, nes būtent kiekvieno iš jūsų elgesys tarpusavyje ir veikia visos Mano kūrinijos būvį amžinybės akimirkoje, ir taip, kaip ją patiria kiekvienas individas.
Kiekvienas mano vaikas gali sužinoti daug daugiau negu jis skaitys jūsų pačių prirašytas knygas, jeigu tik atsivers Man tiek, kad išgirs Mano jam suteikiamus mokymus, kurie jį ugdys, stiprins, nors iš pradžių galės ir gluminti, ir net bauginti, savo šviesa.
Tačiau savo mylimą vaiką mokydamas, Aš jį visada stiprinu ir raminu, kad jo baimė ištirptų Manojoje gyvojoje meilėje, ir jis patirtų, kad jo nuogąstavimai dėl jį akinančios šviesos yra jo paties susikurti ir tikrovėje neturi jokio gyvo atspindžio, nes Manojoje kūrinijoje nėra BAIMĖS TAMSOS ŠEŠĖLIŲ. Tokius šešėlius jūs patys susiformuojate sau, o tada įtakingesni ir stipresni perša savo sielos broliams ir sesėms, kurie nėra tokie stiprūs ir ryžtingi, kad jiems pasipriešintų. Ir per kartų kartas jus pasiekia tokie iškraipyti Manosios Meilės ir Šviesos mokymai, kurie nebeturi nieko bendro su Manimi, nors kalba ir apie Mane.
Todėl ir tavo klausimas apie bažnyčią yra aktualus ne tik tiems, kurie lanko bažnyčią, ir ne vienerius metus, bet ir tiems, kurie ją ignoruoja, ar neigia iš viso. Aš jį atsakysiu taip, kaip yra iš tikrųjų, o ne taip, kaip jūs norėtumėte kad būtų.
Bažnyčia yra visa kūrinija, nes ji yra MANO GYVAS PASIREIŠKIMAS, PER GYVĄ RYŠĮ SU MANIMI, KADA JŪS ATSIVERIATE MAN IR UŽMEZGATE GYVĄ KOMUNIJĄ SU MANIMI. Bažnyčia esu AŠ. Bažnyčia esi TU gyvame ryšyje su Manimi. Bažnyčia yra kiekvienas Mano vaikas, atsivėręs visa savo siela Man ir trokštantis palaikyti GYVĄ KOMUNIJĄ SU MANIMI IR GARBINDAMAS IR MANE, IR ROJAUS KITUS DU MANO LYGIAVERČIUS PARTNERIUS IŠ MEILĖS IR LAISVA VALIA.
Bažnyčia tai nėra bendruomenė. Bažnyčia – tai nėra pastatas. O BŪTENT ŠITAIP JUS MOKĖ IKI ŠIOL, KAD JĖZUS YRA BAŽNYČIOS GALVA IR VYRIAUSIASIS KUNIGAS, O TIKINTIEJI SUDARO BAŽNYČIOS KŪNĄ.
Atėjo laikas jums sužinoti, kad tai nėra tiesa.
Bažnyčia yra tik kiekvieno ASMENINIS IR GYVAS RYŠYS SU MANIMI, NES TIK TOKIAME GYVAME BENDRAVIME JŪSŲ SIELA PAJUNTA MANO GYVĄ MEIL;Ę IR PATIRIA MANO GYVĄ BUVIMĄ PAČIOS SIELOS VIDUJE. Štai tik toks gyvas komunijos ryšys yra bažnyčia, nes tik šitokiu gyvu ryšiu Mano vaikas ir gali paliudyti, pirmiausia, SAU, o vėliau ir kitiems sielos broliams ir sesėms, o dar vėliau ir VISIEMS SIELOS IR DVASIOS BROLIAMS IR SESĖMS VISOJE KŪRINIJOS APIMTYJE, kad JIS YRA GYVOJI BAŽNYČIA, ARBA DAR GRAŽESNIS ŽODIS YRA ŠVENTOVĖ.
Kada Mano Sūnus Kūrėjas, jums žinomas Jėzaus iš Nazareto vardu, mokė savo sielos brolius ir seses, tada jis kalbėjo, kad jis sugriaus savo šventovę, tačiau po trijų dienų ją vėl atstatys. Toks jo mokymo epizodas tuometiniams jo sielos broliams ir sesėms buvo nesuvokiamas ir juos gąsdino, nes nė vienas iš jų nepajėgė suvokti, ką jis turi omeny šitaip kalbėdamas apie šventovės sugriovimą, Jie visi šventovę suprato kaip materialų sinagogos statinį, kurio net tik negalima sugriauti per tris dienas, bet tuo labiau neįmanoma jo dar ir iš naujo atstatyti.
Ir toks jų nesuvokimas daugelį supykdė, kad jis šitaip išdrįso šventvagiauti ir kalbėti nebūtus, jų manymu, dalykus, ir tuo pačiu tokia kalba įžeisdamas Mane.
Tačiau Jėzus pačia tikriausiai tiesiogine prasme sakė tiesą, kad jis sugriaus savąją šventovę, ir dar parodė pirštu į savo materialų kūną, ir ją atstatys po triju dienų. Ir savo prisikėlimu jis tik paliudijo savo žodžių tiesą.
Kalbėdamas savo sielos broliams ir sesėms, jis puikiais žinojo, kad Aš gyvenu kiekvienoje jo proto kertelėje, kiekviename jo mąstymo epizode, kiekvienoje jo gyvenimo akimirkoje, nes nėra, ir negali būti, tokios akimirkos, kada Manęs nebūtų tiek jūsų viduje, tiek aplinkoje, taip, kaip Aš jus veikiu iš vidaus ir iš išorės per daugybę savo kitų vaikų. IR VISAS ŠITOKS MANO VEIKIMAS YRA SKIRTAS JUMS, KIEKVIENAM ASMENIŠKAI, KAD TIK ATSIVERTUMĖTE MAN SAVO VISA SIELA.
Tačiau šiandien jūsų siela iš Manęs, nors ir netiesiogiai, yra gavusi materialų apvalkalą, kurį jūs vadinate kūnu. Jūsų siela negalėtų pasireikšti be materialaus apvalkalo savo ryšiuose su kitais sielos broliais ir sesėmis, o taip pat negalėtų atlikti gėrio darbų drauge su Manimi. Štai jūsų materialus kūnas ir yra tas gyvosios šventovės statinys, toji bažnyčia, kurią Jėzus ir sakė, kad sugriaus.
Jūs negalite gyventi, savo dabartiniu pavidalu, be jūsų materialaus kūno. Ir Aš jus veikiu iš vidaus, kad vis labiau jūs patikėtumėte ir patirtumėte, kad Aš esu GYVAS JŪSŲ VIDUJE, ir veikiu per jūsų atsivėrusią sielą, kuri ir gali bendrauti su Manimi, kada užmezga gyvą komuniją per Mano dvasią – jūsų Minties Derintojus.
Ir visai jums nesvarbu, kada siela yra atsivėrusi Man, KUR vyksta šitas gyvas komunijos ryšys – ar tarp materialių statinio sienų, ar gamtoje, ar namie, ar laukuose, nes jūs, kiekvienas, atsivėręs Man visa savo siela, tampate Mano GYVĄJA ŠVENTOVE, kuri, kaip sraigės namelis, visą laiką keliauja su Manimi, Manyje, ir pati jaučia Mano buvimą savo viduje, jaučia per gyvą komuniją su Manimi.
Ir kuo dažniau jūsų siela atsiveria Man, kuo gilesnis užmezgamas gyvas ryšys su Manimi, tuo labiau jūsų, kiekvieno, siela ima patirti, kad jai reikalingas šitas GYVAS KOMUNIJOS RYŠYS, o ne konkreti vieta ar konkretus statinys.
Kol jūsų sielai turi poveikio vieta ar statinys, kuris turėtų jus paskatinti labiau atsiverti Man, sustiprinti gyvą ryšį su Manimi, tol jūsų siela dar remiasi ne tiek į Mane, esantį jūsų viduje, kiek į išorinę aplinką, į išorinį ir materialų šventovės statinį. Tačiau jis yra laikinas, ir ateis laikas, kada jis taps nebereikalingas, nes jūs remsitės, kiekvienas, į Mane, esantį jūsų viduje, ir jums nebus reikalingi jokie tarpininkai tarp Manęs ir kiekvieno iš jūsų.
Gyvoji komunija su Manimi niekada nebūna pasikartojanti; ji reaguoja į sielos gyvą ir giluminį ryšį su Manimi, todėl ir jūsų GYVOJI ŠVENTOVĖ taip pat nebūna tos pačios vidinės gyvo ryšio su Manimi būsenos. O kad tokia būsena tvirtėtų ir jūsų pasitikėjimas Manimi augtų ir stiprėtų iš vidaus, jūs turite pašvęsti savo gyvąją šventovę Manosios kūrinijos šviesos labui ir gerų darbų kūrimui drauge su Manimi. Tik tokia šventovė turi prasmės ir kūrinijos ateitį, kurią jau dabar jūs formuojate visai Urantijai
Aš džiaugiuosi tavo žingsniu ir ryžtu, tačiau raginu dar daugiau įdėti pastangų, kad tavoji gyvoji šventovė turėtų kuo gilesnę ir dažnesnę gyvą komuniją su Manimi visų labui, ir visų pirma tavosios sielos stiprėjimo ir skaistėjimo labui.
--------------------------------------------------------------------
Ačiū Tau, mylimas Tėve, už tokį nuostabų mokymą. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amnen.
---------
Vilnius, 2009 08 01
17.35
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-08-01 17:46:41
Komentarai
Mes kalbame ir apie tą, ir apie tą.Sakai, kad krikščionių bažnyčioje yra savaime suprantama, taip sakydamas jau kalbi už bendruomenę, kaip suprantu. Bet juk bendruomenę sudaro atskiri individai apie kuriuos tu nieko nežinai tuo labiau pasakyti, kad jiems kažkas savaime suprantama, tai jau reikia būt kaip reikiant susipažinus asmeniškai su kiekvienu iš jų.
Per Šiluvos atlaidus, kažkoks aukštą bažnytinį statusą turintis atstovas porino miniai žmonių, kad melstis Dievui ir garbinti galima tik pagal griežtai nustatytas formas, nuo jų nenukrypstant ir t.t. kokį pusvalandį apie tai kalbėjo. Tai man nekvepėjo nei gyvumu, nei savarankiškumu, nei tiesioginiu ryšiu. Aš džiaugiuosi už tuos įvairių religinių bažnyčių - bendruomenių vedlius, kurie sugeba toje stagnacijoje įpūsti gaivumo, tokius kaip ką tik papasakojo rita. Ir ar tu manai, kad juos to išmokė bažnyčia - bendruomenė? - Ne, jie to išmoko atsiliepę į Tėvo kvietimą, į Tėvo meilę. Ir jei tokia taps kiekviena asmenybė, neliks jokių lyderių, neliks jokių skirtingų religijų, žmonės pajus Tėvo dalelę vienas kitame ir bendraus vienas su kitu nesirinkdami kam jis priklauso, ar koks jo zodiako ženklas.
Arnoldas
2009-09-27 22:45:01
Siandien kaip paparastai ejau i baznycia, kad platinti Jezaus apreiskima. Skaitiniai buvo is seno testamento !? is skaiciu knygos. Nieko neklausiau, tik stengiaus garbinti Trejybe. Neleaukiau ir pamokslo, nes jau zinojau ka kalbes, bet apsirikau. Kunigas istare tokius zodzius, kuriu nesitikejau isgirsti ta momenta, bet sirdi giliai tikejau, kad taip bus kada nors. O kunigas pasake: Kiekvienas zmogus turi kelia pas Dieva ir ju gali buti tiek kiek yra zmoniu...Cia citavo popieziaus pasakytus zodzius i vieno zurnalisto klausima 'Kiek keliu yra pas Dieva?'. Tiek kiek zmoniu...Ir apgailestavo, kad ir pats stojo ir nesuprato, kad pasikarsciavo... ir paskatino zmones eiti pas Dieva tuo ieskojimo keliu, kuris yra jiems priimtinas tuo momentu. Ir, kad BAZNYCIA YRA TAM, KAD PADETU ZMOGUI SUSIORENTUOTI. Mes esam tam kad padetume jums. Dievo Dvasia plevena ten kur ji nori ir joks zmogus ar jis butu popiezius, kunigas ar vyskupas negali nuspresti kur ir kada. Ir palinkejo sekmes ieskojimo kelyje, kelyje pas TEVA. Man tai yra toks dziaugsmas, kad namo grizau pescia, per parka, dekodama Trejybei ir visoms mus labai mylincioms Dvasinems Butybems, kurios veikia tam, kad sviesetume mes ir sviesetu visa Kurinija su Jezaus apreiskimu ir Urantijos knyga. Sirdy supratau, kad manes nuo baznycios daugiau nevis ir as galesiu platinti knyga laisvai.
Viena knyga isigijo labai jauna Rasos ir Giedraus seima, o ju mazasis sunelis jau baznycioje (metu triju men.) kilnojo mano krepsi, kuriame buvo knygos, nors ir keturios, bet jis jas pakele, o paskui ir uztrauktuka atitrauke. O kai lauke kalbinau Giedriu dar ir nezinojau, kad tai jo sunus "ieskojo" knygos mano krepsi:)))))
rita
2009-09-27 17:00:58
"gyvas, tiesioginis, savarankiškas asmenybės ryšys su Kūrėju" visiškai neprieštarauja bažnyčios kaip bendruomenės sampratai ir nematau jokios prasmės tai supriešinti. Tas individualus ryšys kad ir krikščionių bažnyčioje yra savaime suprantamas ir pasireiškia labai įvairiais būdais, tiek dvasinėmis dovanomis - charizmomis, kurios yra skirtingos, tiek ir per individualius patyrimus, maldą, garbinimą ir t.t. Kiekviena gyva bendruomenė yra gyva tiek, kiek jie gyvi tarpusavio dvasioje, o ne pagal narių skaičių. Tačiau ta juos vienijanti dvasia yra viena visiems, o ne kiekvieno sau.
Tai apie ką mes kalbame - ar apie individualų ryšį, ar apie bendruomeninį?
Jonas
2009-09-27 16:12:20
Mano manymu šio mokymo esmė - gyvas, tiesioginis, savarankiškas asmenybės ryšys su Kūrėju.
Ir tokios sampratos, kiek aš žinau, krikščionių bažnyčioje nėra. O asmenybės atradusios gyvą ryšį ir tą suvokiančios taip pat gali burtis į bažnyčią, į bendruomenę, grupę, burelį, tai jau ne esmė šioje temoje.
Tokiu būdu bažnyčios, kaip bendruomenės, narys yra išplečiamas kokybiškai ir akcentas krinta ant jo, o ne traktuojamas tiesiog kaip narys, akcentuojant bažnyčią kaip turinčią kiekybinį narių skaičių.
Taigi kokybinė bendruomenė - bažnyčia, mano sampratoje, yra platesnė, nei kiekybinė bažnyčia.
.
p.s. tikiuosi supranti, kad tu esi laisvas turėti savo sampratą kaip ir kiekvienas iš mūsų ir ją viešai išsakyti, net jei ir atrodo, kad viena samprata iškraipo kitą.
Arnoldas
2009-09-27 15:10:22
Arnoldai, ačiū, tu paaiškinai kaip mokėjai, kaip supratai. Bet tu turbūt žinai, kad lietuvių kalboje žodis bažnyčia turi prasmę ne tik kaip pastatas, o ir kaip tikinčiųjų visa bendruomenė, bendrija. Keista, kai Algio mokyme vienos prasmės paneigimas perkeliamas į kitos prasmės paneigimą.
Esi girdėjęs žodį ekklesia (iš sen. gr.) - tai pati seniausia ir originaliausia bažnyčios prasmė, reiškianti narių susirinkimą.
Etymology of the Greek word ekklesia (ἐκκλησία)
the Late Greek word ekklesia, ἐκκλησία (a calling out; (concretely) a popular meeting, especially a religious congregation (Jewish synagogue, or Christian community of members on earth or saints in heaven or both))
Derivations in Greek
ekklesiastes, ekklesiasterion
Derivations in other languages
French ecclésia, Italian ecclesia, Latin ecclesia
Usage
Word found in Late Greek
*
Turėtum žinoti ir tai, kad pirmųjų krikščionių bendruomenė irgi vadinosi bažnyčia, nors jokių pastatų - bažnyčių neturėjo. Algimantas gi nori paneigti visą šią prasmę bažnyčios kaip gyvos bendruomenės/kūno, susiaurindamas bažnyčios supratimą iki pastato lygio, prilygindamas šventovei ir pritaikydamas kiekvienam žmogui, pavadindamas jį atskira bažnyčia. Štai tokia yra iškraipymo esmė.
Jonas
2009-09-27 14:44:03
Jonai, į asmeniškumus nesileisiu, mano asmenį gali traktuot kaip tinkamas, komentuoju, nes komentaras atitinka temą.
.
"o bažnyčia su šventove gali būti tapatinama TIK ta prasme kaip pastatas." - tai tavo žodžiai, kas dėl melo, bet ne tame esmė, nereikia sureikšminti to. Aš toliau ir rašau, kad tai tik viena prasmė, o yra ir kita, ir jos gali būti kartu.
Dėl to, kad rašomi mokymai, paaiškinimai neatitinka nusistovėjusių sąvokų, terminų ir supratimų, tai ir irgi nieko nuostabaus.
Kai parašei komentarą, norėdamas parodyti tavuoju supratimu matoma klaidą, viskas pasirodė logiška, kol negrįžau prie komentaro, kuris sukėlė tau prieštaravimą, ir žodis "JIS" viską pakeitė man, ką ir aprašiau.
Matomai man bažnyčios sąvoka nėra taip giliai įaugusi ir aš ją traktuoju laisviau.
.
Remiantis visuomenėje nusistovėjusiais terminais.
Bažnyčia (iš bltr. ar sen. lenkų božnica ‘Dievo namai’) – krikščionių (katalikų ar protestantų) maldos namai.
Malda - kreipimasis į Dievą, bendravimas su Juo ir Jo šlovinimas, prašymas atleisti ir padėti, bei padėka už tai.
.
Tiek kiek aš suprantu, ankstesne samprata maldos namai yra pastatas, o gyvumą jam suteikia bendruomenė, bet ne gyvas ryšys su Kūrėju.
Dabartine mano samprata maldos namai yra perkeliami į individą, jis pats tampa savo kūnu maldos namais (jau tai yra gyvumas iš vienos pusės, bet neesminis), nes jis pats gali bet kur ir bet kada savyje šlovinti ir melstis, be tarpininkų, be formulių, be ritualų, savo tiesioginiu gyvu atsivėrimu, tai ir yra gyvumo esmė. Dar daugiau, šventovė man reiškia, asmens suvokimą, kad jame gyvena Tėvo dalis tiesiogiai, ko niekada nėra ir nebus žmonių pastatytuose pastatuose vadinamuose šventovėmis, ten yra visai kitoks Dievo pasireiškimas.
Tai toks mano supratimas.
Arnoldas
2009-09-27 13:00:47
Arnolai, tavo lygio asmeniui (nujauti apie ką aš)priekabiavimas lyg ir neturėtų būti būdingas. Savaime aišku, kad pridėjus ar atėmus "jis yra", prasmė nesikeičia. O dar ir ėmeisi visiškai nedėkingo darbo iškraipyti mintį: "Jei bažnyčią tari, kad galima tapatinti TIK kaip pastatą" - labai sakyčiau melaginga iš tavo pusės...
Būtent gyvoji bažnyčia yra ar gali būti tik bendruomenė/kūnas su savo nariais, o ne atskiras individas, kaip teigia Algis.
Būtų rimta, jei rastum argumentų pačiai mano komentaro idėjai paneigti.
Jonas
2009-09-26 21:54:28
Jonai,
pilna frazė yra:
"JIS YRA GYVOJI BAŽNYČIA, ARBA DAR GRAŽESNIS ŽODIS YRA ŠVENTOVĖ", o ne "GYVOJI BAŽNYČIA, ARBA DAR GRAŽESNIS ŽODIS YRA ŠVENTOVĖ".
Juolab, kad gyvoji bažnyčia nėra tas pats kas bažnyčia.
Jei bažnyčią tari, kad galima tapatinti tik kaip pastatą, tai gyvąją bažnyčią gali tapatinti su žmogaus kūnu kaip pastatu, bet tai tik viena prasme, o kita gyvumo prasmė yra tiesioginis atviras bendravimas su Kūrėju.
Todėl šiame sakinyje "JIS" apibrėžia, kad kalbama apie individą, o ne apie bažnyčią kaip bendruomenę, todėl tai neturėtų suklaidinti nieko, jei būtų žiūrimą į visą sakinį. Ir galiausiai tai pavadinama "ŠVENTOVE", su kuo ir pats sutinki sakydamas, kad "tokių šventovių gali būti daug,kiek ir žmonių".
Arnoldas
2009-09-25 22:36:22
o man ta ironija mano atžvilgiu nei trukdo, nei padeda, gal netgi padeda perdaug neįsijausti. Nujaučiu, kas čia rašo, priimu ir tokius komentarus, nors nesakyčiau, kad to kažkam reikia.
*
O Algimanto mokymas, vėlgi teigiu, kad yra niekam tikęs.
"GYVOJI BAŽNYČIA, ARBA DAR GRAŽESNIS ŽODIS YRA ŠVENTOVĖ"
Bažnyčią sumaišyti ir sutapatinti su šventove, ypač dėl gražumo, daug proto nereikia, bet to užtenka, kad suklaidintum žmones. Štai šventovė arba šventykla niekada nesuprantama ir nenaudojama ta prasme kaip bendruomenė ar kūnas, apjungiantis narius. O bažnyčia - būtent suprantama ta prasme. Ir aš nesakyčiau nei pusės žodžio Algimantui, jei jis teigtų, kad kiekvienas žmogus yra kažkuria prasme šventovė, nes šventovė reiškia šventą vietą, kurioje gyvena Dievo dvasia, o bažnyčia su šventove gali būti tapatinama tik ta prasme kaip pastatas. Jei tu gyveni Šventojoje dvasioje, tu ir esi ta gyva šventovė. Tokių šventovių gali būti daug,kiek ir žmonių, tačiau ne bažnyčių, bažnyčia yra suprantama kaip viena visiems.
Nežinau, Algimantas tyčia ar netyčia manipuliuoja žodžiais, bet tokie klaidinantys "mokymai" jam garbės tikrai nedaro. Arba jie yra piktybiniai/nesąžiningi, o jei net ir nepiktybiniai, tai geriausiu atveju atskleidžia grubų "mokytojo" neišmanymą.
O be to, kaip gali žmogus, apskritai nuvertinantis šventumą kaip tokį, aukštinti šventovę, kurios pati esmė ir yra šventumas?
Kadangi Algis niekada nepripažįsta konkrečių klaidų (nepamenu nei vieno konkrečios klaidos pripažinimo), tik abstrakčiai pasvaičioja apie netobulumą, nesitikiu, kad jis pripažins ir šitą. Greičiausiai praignoruos, arba pasirangys kaip moka. tuo labiau kad tai įvardinta kaip "tėvo mokymas" :)
Jonas
2009-09-25 21:15:50
Mielieji, prisikėlimą garantuoja vien tik ĮTIKĖJIMAS - NESVARBU Į KURĮ NORS VIENĄ - TĖVĄ, JĖZŲ, BUDĄ, ALACHA, KRIŠNĄ, SAI BABĄ, tai garantija,kad trečiąją dieną po pmaterialu kūno mirites jus pažadins sielos pavidalu su savo dabartiniu aš, tokio lygio, koks jis buvo vadinamosios mirites akimirką.
Įtikėjimas, tai ne ritualų išorinis atlikimas, bet VIDINIS GYVENIMAS SU TUO ASMENIU, KURI GARBINI - MARIJA, JEZUS, TĖVAS, BUDA, ALACHAS, IR PAN. O visdidnis gyvenimas su JUO yra MEILĖ.
Gali visą gyvenimą praleisti bažnyčioje tuščiai ir tavęs NEPAŽADINS, NES NEĮTIKĖJAI, TIK TIKĖJAI RITUALAIS IR KUNIGO PRIESAKAIS BIJOK DIEVO, LABĖK POTERIUS.
Įtikėjimas - tai ne liežuvio marmaliavimas, bet sielos KALBA.
O renkasi kiekivcnas asmeniškai PATS. Kam priimtinas ritualinis marmaliavimas ir spektaklis bažnyčioje, tas ir pasitenkins tik šituo gyvenimu. Ir tokia JO VALIA. I rnuostabus Rojaus Trejybės evoliucinis TOBULINIMO PLANAS IR KELIAS - PER ĮTIKĖJIMĄ ŽENGI VIS Į NAUJUS PATYRIMUS. O įtikėjimo nenusipirksi nei už materialius turtus, postus, fizinę jėgą, davatkiškumą. TAM REIKIA VIEN TIK ASMENINIŲ PASTANGŲ atverti savo sielą.
KAS ŠITO NEDARO, TAI PO VADINAMOSIOS MIRTIES TAIP IR NEBEBUS TREČIĄJĄ DIENĄ PRIKELTI. tačiau jiegu jie nemaištavo ir nepriėmė galutinio soprendimo NEITI GYVUOJU TĖVO MEILĖS IR ŠVIEOSS KELIU, tai jiems bus sutiektas šansas vis tik GALUTINĮ APSISPRENDIMĄ PRIIMTI. Tačiau jie bus pažadinti ne trečia dieną po materialaus kūno mirties, bet kai planetoje bus skalbiama nuaja dieviškoji tvarka, arba kai vyks tūkstantmetis pažadinimas, kviečiant PAGAL SĄRAŠĄ. Nauja dieviškoji tvarka yra skelbiama kartą per tūkstantį metų, ir tada per šį laikotarpš mirę yra pažadinami Archangelui kviečiant pagal sąrašą visus, tie, kurie mirė prieš tūkstanį metų, ir kurie mirė prieš metus, ir prieš tris dienas. Tačiau jų pažadinimas yra dar tolimesniam patikrinimui - ar jie galutinai apsispręs NEITI AR EITI ŠITUO KELIU,NES TOKIO SPRENDIMO JIE DAR NEBUVO PRIĖMĘ. Ir jeigu jie tokį neigiamą sprendimą priims ir po tokio pažadinimo, jie bus sunaikinti patenkinant jų valią, ir jų visi duomenys bus išbraukti iš visų dieviškųjų registrų, tarsi jų kūrinijojoe niekada ir nebūtų buvę. Tačiau toks jų laisvos valios sprendimas. Ir jis buvo patenkintas. Lygiai taip pat ir pažadinant pagal sąrašą skelbiant naują dieviškąją tvarką planetoje. O nauja dieviškoji tvarka planetoje yra skelbiama, kasa pasirodo kitas Dievo Sūnus žmogiškuoju pavidalu.
Taigi tik ĮTIKĖJIMAS garantuoja ir prisikėlimą trečiąją dieną ir galutinį pasirinkimą eiti Tėvo-Rojaus Trejybės keliu.
PO PRISIKĖLIMO KIEKVIENAS SAVO TOLIMESNĮ KELIĄ TĘSIME TOKIAME PASAULYJE, PRIKLAUSOMAI NUO SAVO DVASINIO LYGIO PASIEKTO URANTIJOJE, KURIS IR BUS TINKAMAS MUMS SUTIEKTI JAU PAPILDOMĄ IR NAUJĄ ŠVIESĄ MŪSŲ TIKROJO AŠ TOLIMESNIAM DVASINIAM AUGIMUI-ATSISKLEIDIMUI.
MES NELENKTYNIAUJAME TARPUSAVYJE DĖL PRIZŲ. MES TIESIOG TAMPAME PATYS, KEIKVIENAS VIS DAUGIAU IIR DAUGIAU SAVIMI, KAIP MUS IR SUPROJEKTAVO TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ, PER VISĄ AMŽINYBĘ, KAIP MŪSŲ ASMENYBĖS PASIREIKŠIMĄ JO LABUI IŠ MEILĖS IR LAISVA VALIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile
Algimantas
2009-09-25 15:37:42
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]