Forumas: temos peržiūra
Morontiniai ir Rojaus Kompanionai
Mielieji, įdedu mūsų aptarimui iš Urantijos Knygos 25 DOKUMENTO du skyrius apie mūsų BŪSIMUOSIUS KOMPANIONUS - ROJAUS IR MORONTINIUS.
Morontinius Kompanionus sutiksime jau neužilgo, iškart po prisikėlimo sielos pavidalu. O štai Rojaus kompanionų bičiulystės teks palaukti, mokantis ir dirbant, daugybę milijardų metų ir nukeliavus per milžinikšą kosminę erdvę, kada IŠ LAIKO IR ERDVĖS VISATŲ pateksime į AMŽINYBĘ ROJUJE. Ir net ten mums Rojaus Trejybė padeda ADAPTUOTIS PRIE NAUJOS MUMS APLINKOS, KURIOJE NĖRA NEI LAIKO, NEI ERDVĖS.
Ar įsivaizduojate, kokia yra mūųsų TIKRŲJŲ TĖVŲ meilė, kad mus taip globoja vos tik atsibundame po prisikėlimo Satanijos Vietinėje Sistemoje, o taip pat net ir mums jau pasiekus TOBULUMĄ, Rojuje. Ir ten mums atsibudus, jau AMŽINYBĖJE, pirmąjį žingsnį Rojuje mums padeda žengti mūsų TIKRŲJŲ TĖVŲ SUTEIKTI PAGALBININKAI - ROJAUS KOMPANIONAI.
Apmąstykite šituos du skyrius. Ir susimąstykite, kokie yra mūsų mylintys tikrieji TĖVAI - ROJAUS TREJYBĖ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
7. MORONTINIAI KOMPANIONAI
Šitie vietinės visatos Motinos Dvasios vaikai yra draugai ir partneriai visų tų, kurie gyvena kylančiojo morontinį gyvenimą. Jie nėra tokie, be kurių negalima apsieiti kylančiojo realiame darbe, tvariniui žengiant į priekį, taip pat jie iš tikrųjų jokia prasme nepakeičia serafinių sargybinių, kurie dažnai lydi savo mirtinguosius partnerius kelionėje į Rojų. Morontiniai Kompanionai yra tiesiog kilnūs šeimininkai tiems, kurie tik pradeda ilgą kilimą į vidų. Jie taip pat yra sumanūs poilsio organizatoriai, ir šitame darbe jiems efektyviai padeda praeities vaizdo reguliuotojai.
Nors Nebadono morontiniuose mokymo pasauliuose jūs turėsite atlikti rimtų ir vis sunkesnių užduočių, bet visada jums bus suteikti reguliarūs poilsio ir sugrįžimų į praeitį laikotarpiai. Per visą kelionę į Rojų visada bus laikas poilsiui ir dvasinei pramogai; o šviesos ir gyvvenimo karjeroje visada būna laikas garbinimui ir naujam pasiekimui.
Šitie Morontiniai Kompanionai yra tokie draugiški partneriai, jog kada jūs pagaliau paliksite morontinio patyrimo paskutiniąją fazę, kada jūs rengsitės pradėti supervisatos dvasios jaudinantį patyrimą, tada jums tikrai bus gaila, jog šitie draugiški tvariniai negali jūsų lydėti, bet jie tarnauja išimtinai vietinėse visatose. Kylančiosios karjeros kiekvienoje pakopoje visos asmenybės, su kuriomis susitiksite, bus draugiškos ir malonios bendrauti, bet tol, kol sutiksite Rojaus Kompanionus, jūs nesurasite jokios kitos grupės, kuri būtų taip atsidavusi draugystei ir bendravimui.
[283]▼
Morontinių Kompanionų darbas yra išsamiau pavaizduotas tuose pasakojimuose, kurie aiškina jūsų vietinės visatos reikalus.
8. ROJAUS KOMPANIONAI
Rojaus Kompanionai yra sudėtinė arba surinkta grupė, sudaryta iš serafimų, sekonafimų, supernafimų, ir omniafimų gretų. Nors jie tarnauja tokį laikotarpį, kurį jūs laikytumėte nepaprasta laiko trukme, bet jų statusas nėra nuolatinis. Kada šitoji tarnystė yra užbaigta, kaip taisyklė (bet nebūtinai taip) jie sugrįžta į tas savo pareigas, kurias jie vykdė tuomet, kai buvo pakviesti į Rojaus tarnystę.
Angeliškųjų gausybių narius į šitą tarnystę paskiria vietinių visatų Motinos Dvasios, supervisatų Atspindinčiosios Dvasios, ir Rojaus Madžestonas. Juos pakviečia į centrinę salą ir Rojaus kompanionais paskiria viena iš Septynių Pargindinių Dvasių. Šalia nuolatinio statuso Rojuje šita laikina Rojaus Kompanionų tarnystė yra aukščiausioji garbė, kuri kada nors buvo suteikta tarnaujančiosioms dvasioms.
Šitie parinkti angelai yra atsidavę kompanionų tarnystei ir yra paskiriami partneriais visoms būtybių klasėms, kurioms gali tekti vienoms būti Rojuje, daugiausia pakilusiems mirtingiesiems, bet taip pat ir visiems kitiems, kurie centrinėje Saloje yra vieni. Rojaus Kompanionai neturi nieko ypatingo, ką galėtų suteikti labui tų, su kuriais jie broliaujasi; jie tiesiog yra kompanionai. Beveik kiekviena kita būtybė, kurią jūs, mirtingieji, sutiksite gyvendami Rojuje – be savo bičiulių piligrimų – turės su jumis arba jums padaryti ką nors konkretaus; bet šitie kompanionai yra paskiriami tiktai tam, kad būtų su jumis ir bendrautų su jumis kaip asmenybės bičiuliai. Dažnai jiems tarnauti padeda kilnūs ir nuostabūs Rojaus Piliečiai.
Mirtingieji atvyksta iš rasių, kurios yra labai visuomeniškos. Kūrėjai gerai žino, jog "žmogui būti vienam nėra gerai," ir dėl to yra parūpinama draugija, net ir Rojuje.
Jeigu jūs, kaip pakilęs mirtingasis, tikrai pasiektumėte Rojų savo žemiškosios karjeros kompaniono ar artimo bičiulio draugijoje, arba, jeigu jūsų likimo serafinis sargybinis kartais tikrai atvyktų kartu su jumis arba jūsų lauktų, tuomet jokio nuolatinio kompaniono jums nebūtų paskirta. Bet jeigu atvyksite vienas, tuomet kompanionas tikrai pasveikins jus, kada atsibusite iš baigiamojo laiko miego Šviesos Saloje. Net jeigu ir yra žinoma, kad jus lydės kažkas iš kilimo draugijos, tai laikini kompanionai bus paskirti tam, kad pasveikintų jus ant amžinųjų krantų ir palydėtų jus į rezervaciją, parengtą jūsų ir jūsų bičiulių priėmimui. Jūs galite būti tikri, kad jus šiltai pasveikins, kada jūs patirsite prisikėlimą amžinybėje ant amžinųjų Rojaus krantų.
Sutikimo kompanionai yra paskiriami tada, kada kylantysis paskutines dienas gyvena Havonos paskutinėje grandinėje, ir jie atidžiai tikrina mirtingojo kilmės ir kupino įvykių kilimo per erdvės pasaulius ir Havonos grandines dokumentus. Kada laiko mirtinguosius jie pasveikina, tada jie jau būna gerai susipažinę su šitų atvykstančiųjų piligrimų karjera ir tuoj pat įrodo, jog yra užjaučiantys ir įdomūs kompanionai.
Tuo metu, kada Rojuje gyvensite kaip ikiužbaigtasis, jeigu dėl kokios nors priežasties jūs būtumėte tikrai atskirtas nuo savojo partnerio kilimo karjeroje – mirtingojo
[284]▼
ar serafinio – jums bus nedelsiant paskirtas Rojaus Kompanionas tam, kad patartų ir glaudžiai bendrautų. Kada jis kartą būna paskirtas atskirai gyvenančiam Rojuje pakilusiam mirtingajam, tada šis kompanionas pasilieka su šituo asmeniu tol, kol prie jo vėl prisijungia jo kilimo partneriai arba kol jis yra deramai įtraukiamas į Užbaigtumo Korpusą.
Rojaus Kompanionai paskiriami pagal savo laukimo eilę, išskyrus tai, kad pakilusiojo niekada neatiduodama į globą tokiam kompanionui, kurio prigimtis yra ne tokia, kaip jo supervisatos tipas. Jeigu Urantijos mirtingasis šiandien atvyktų į Rojų, tai jam būtų paskirtas pirmasis laukiantis kompanionas, kuris yra arba kilęs Orvontone, arba šiaip turintis Septintosios Pagrindinės Dvasios prigimtį. Dėl to omniafimai su pakilusiais tvariniais iš septynių supervisatų netarnauja.
Rojaus Kompanionai atlieka daug papildomų tarnysčių: Jeigu kylantysis mirtingasis kartais pasiektų centrinę visatą vienas ir, jam keliaujant per Havoną, kažkurioje Dievybės jaudinančio patyrimo fazėje sukluptų, tada deramu kursu jis būtų sugrąžintas į laiko visatas, ir nedelsiant būtų duotas ženklas Rojaus Kompanionų rezervams. Vienas iš šitos kategorijos būtų paskirtas vykti kartu su nugalėtu piligrimu tam, kad būtų su juo, guostų jį, ir pakeltų jam nuotaiką, ir pasiliktų su juo tol., kol jis sugrįžtų į centrinę visatą, kad atnaujintų kilimą į Rojų.
Jeigu kylantysis piligrimas patyrė pralaimėjimą Dievybės jaudinančiame patyrime tuo metu, kai per Havoną keliavo kylančiojo serafimo, mirtingojo karjeros angelo sargo, draugijoje, tuomet šis apsispręstų lydėti savo mirtingąjį partnerį. Šitie serafimai visada pasisiūlo ir jiems yra leidžiama lydėti savo ilgalaikius draugus atgal į laiko ir erdvės tarnystę.
Bet šitaip nebūna su dviem artimai susietais mirtingaisiais pakilusiaisiais: Jeigu vienas pasiekia Dievą, tuo tarpu kitam laikinai nepasiseka, tai tas individas, kurį lydėjo sėkmė, nedvejodamas nusprendžia sugrįžti į evoliucinius kūrinius su nusivylusia asmenybe, bet šito daryti neleidžiama. Vietoje šito, duodama žinia Rojaus Kompanionų rezervams, ir parenkamas vienas iš savanorių tam, kad lydėtų nusivylusį piligrimą. Tada savanoris Rojaus Pilietis būna susiejamas su mirtinguoju, kurį lydėjo sėkmė ir kuris leidžia laiką centrinėje Saloje, laukdamas pralaimėjusiojo draugo sugrįžimo iš Havonos, ir tuo metu jis moko kai kuriose Rojaus mokyklose, pateikdamas jaudinančio patyrimo pasakojimą apie evoliucinį pakilimą.
Algimantas
2009-08-10 12:24:17
Komentarai
Galiu pasakyti dar tiek , kad suklydimas dvasiniuose pasauliuose yra visai realus , tačiau dvasinių vertybių verinimas bus daug subtilesnio lygio ir tuose dvasiniuose subtiliuose vertybių lygiuose reikės labai gerai orientuotis . Štai čia ir reikės maloniai bendrauti su morontiniais kompanionais , Motinos Dvasios angelais serafimais ir kitomis, sielas lydinčiomis , dvasiomis . Valingas noras garbinti ir paklusti Šv. Rojaus Trejybės dvasiniems manifestams ir rekomendacijoms , bus vienas iš galingiausių stabdžių , suklydimui išvengti.
Petras
2009-08-12 18:40:49
Tik pasakysiu savo nuomonę,miela Jurgita.Ji nebūtinai teisinga,bet manau,kad męes,būdami ribiniais ir tobulėdami į begalybę,galime klysti net ir Rojuje.Juk Tėvų Akivaizdoj mes neprarandame laisvos valios.Ir būdami net ir ištobulėję,Tėvų iki galo nesuvoksime.Todėl nuolat bus tikimybė,kad mes klysime,nes turime per visą patirtinį kelią,kuriame mokysimės atskirti Tėvo valią,galimybę suklysti.Kadangi mūsų laisva valia niekad nebus pažeista,mus tikrai per prievartą nekreips teisingu keliu,bet jaudinančiame patyrime,mums padės pasirinkti teisingą kelią.Ir visame mūsų kelyje išlieka ta galimybė suklysti.Tai tik pasvarstymas,kiek jis teisingas ir ar išvis teisingas,ne man spręsti.
arunas
2009-08-11 22:27:01
Aš manau , gerb. Jurgita , kad visi mūsų susitikimai turi kuo giliausią prasmę . Nieko atsitiktinai ir visai nereišmingai mes nesusitinkame nei čia žemėje , nei ten , aukštai danguje . Kiekvienas žmogus , šiame gyvenime , susitinka , bendrauja ir išsiskiria su tiek asmenybių , kiek tai reikalinga jo sielos augimui . Patikėk , nei vienas mūsų susitikimas nėra bereikšmis , jie kiekvienas padovanoja nepamirštamas akimirkas , džiaugsmo , meilės , skausmo .
Dangiškose sferose , mes taip pat sutiksime tiek asmenybių dvasinių ir morontinių , kiek tai įtakos mūsų sielos augimui tuose pasauliuose . Tik tie visi susitikimai bus vis gražesnės dvasinės meilės apsupti , dvasinės išminties pasidalijimo ir dvasinio mokslo pilni . Tačiau ir ten , visas dvasines esybes sutiksime ir išsiskirsime su jomis pilni vilties , kad jų įtaka liks mūsų sielose , kaip mums reikalinga jaudinanti patirtis .
Petras
2009-08-11 22:20:39
Mūsų ir visos kūrinijos Tėvai yra išties be galo kiekvieną mūsų mylintys, kad dovanoja mums Morontinius ir Rojaus kompanionus. Juk jų darbas mums dabar atrodo neįprastas, bet ten atsidūrus, yra labai prasmingas ir svarbus mūsų kaip asmenybių vystymuisi per nuolatinį bendravimą ir draugystę su jais. "Šitie vietinės visatos Motinos Dvasios vaikai yra draugai ir partneriai visų tų, kurie gyvena kylančiojo morontinį gyvenimą." Jeigu kiekvieną mūsų mylintys Tėvai yra pastoviai mumyse ir veikia per atsivėrusią Jiems sielą, tai šie kompanionai lydi kylančius mirtinguosius jų ilgoje kelionėje, pradedant Vietine visata ir jau esant Rojuje. Kokie rūpestingi yra Rojaus Tėvai, jei savo vaikais pastoviai rūpinasi, užtikrindami jiems tokius kompanionus, kurie nuolat palaiko malonią draugiją, apšviesdami tai, kas nežinoma ir tikiu savo buvimu padrąsindami kylančiuosius.
"Mirtingieji atvyksta iš rasių, kurios yra labai visuomeniškos. Kūrėjai gerai žino, jog "žmogui būti vienam nėra gerai," ir dėl to yra parūpinama draugija, net ir Rojuje." Dvasiniai Tėvai niekada neleidžia liūdėti, o tik skatina su meile bendravimą, kurio dėka augtų pažinimas didžiulės kūrinijos ir kūrinijos šeimos, kad įsivyrautų draugiški ir mylintys santykiai tarp sutiktų ilgame vystymosi kelyje sielos brolių ir sesių. Toks pažinimas yra labai reikalingas kiekvienam kylančiam mirtingajam. Reikalingas ir pastovus bendravimas bei draugystė. Kaip viename UK puslapyje buvo parašyta tokia pastraipa, kad meilė sutiktam asmeniui gimsta per bendravimą su tuo asmeniu ir gilesnį jo pažinimą. Kad svarbu ne tiek jausti meilę visiems, kiek svarbu pamilti kiekvieną sutiktąjį per nuoširdesnį jo pažinimą. Taip pajuntama brolystė atrastoje kūrinijos šeimoje, ir šis brolystės jausmas plečiasi Tėvų meilės dėka, kuri gyva.
"Rojaus Kompanionai atlieka daug papildomų tarnysčių: Jeigu kylantysis mirtingasis kartais pasiektų centrinę visatą vienas ir, jam keliaujant per Havoną, kažkurioje Dievybės jaudinančio patyrimo fazėje sukluptų, tada deramu kursu jis būtų sugrąžintas į laiko visatas, ir nedelsiant būtų duotas ženklas Rojaus Kompanionų rezervams. Vienas iš šitos kategorijos būtų paskirtas vykti kartu su nugalėtu piligrimu tam, kad būtų su juo, guostų jį, ir pakeltų jam nuotaiką, ir pasiliktų su juo tol., kol jis sugrįžtų į centrinę visatą, kad atnaujintų kilimą į Rojų." Man čia neaišku tai, kuo ir kaip gali suklysti kylantysis mirtingasis, jei jis eina vedamas Tėvų meilės viduje ir vadovaujasi Jų vedimu? Ar suklydimas įmanomas ir dėl nepilnai ar netinkamai įvykdytos užduoties?
Jurgita
2009-08-11 21:28:10
Mielas Rimantai, Morontinių ar Rojaus kompanionų pavadinimas atspindi jų FUNKCIJĄ - palaikyti mums kompaniją, kada mes atsiduriame NAUJOJE IR MUMS NEPATIRTOJE APLINKOJE. Juk Rojuje vieno atsitiktinio susitikimo metu, per 10 minučių, mūsų laiku VERTINANT laiko matą, tokio bendravimo mes pasikeistume nuomonėmis, gilumime, o ne paplepėjimo prasme, dvasinio augimo požiūriu VISUMOS LABUI, tiek, kiek mums tam reikėtų vieno šimto metų be miego ir pertraukų nuolatinio bendravimo mūsų aplinkoje.
Rojaus Kompanionai mums taip pat padeda ORIENTUOTIs TOKIOJE NAUJOJE APLINKOJE IR nesijausti vienišam, kada mes patenkame į Rojų be mirtingojo partnerio.
Morontiniai ir Rojaus Kompanionai būdami su mumis daugiau kitokia veikla neužsiiminėja, o PADEDA MUMS, PALAIKO MŪSŲ BŪSENĄ PAKILIME.
O palyginimui aš jums pateikskiu tokį pavyzdį. Tave mokė, aiškino, kaip turi gyventi, kaip elgtis, sakykim VISAI NEŽINOMAME KRAŠTE - INDIJOJE, KINIJOJE, AFRIKOJE, ir t.t. Ir štai ten atsidūrei vienas. Arba su draugu. Ar jauti skirtumą, jeigu atsiduri ten VIENAS? ŠTAI BŪTENT tuo vienu ir pasirūpina kompanionai, kai tu ne tik neturi nei įgūdžių nei suvokimo, kaip gyventi naujoje aplinkoje, bet šalia nėra ir jokio bičiulio, su kuriuo tiek buvo keliautą per pasaulius, per laiko ir erdvės tikrovę Į AMŽINYBĘ. Ir amžinybė pasiekta. Tai nauja ir visai nepanaši aplinka į LAIKO IR ERDVĖS PASAULIUS.Taip, tu matai daug dvasių, daug veiklos, bet jos nesupranti, nes tą matai be paaiškinimų. O kiekvienas žingsnis yra į nepatirtą aplinką ir esant vienam. TAip, bus mokytojai, bus aiškintojai, bet pradžia būti vienam yra sunki. Būtent tokiam žingsniui palengvinti vienatvėje ir yra paskiriamas asmeninis gidas. Tai koks dar gali būti išmintingesnis sprendimas vienišą atvykėlį sustiprinti, kaip aprūpinant jį ASMENINIU KOMPANIONU, kad jam palaikytų KOMPANIJĄ VISĄ LAIKĄ.
Tėvas ir Rojaus Trejybė PASIRŪPINA viskuo, IR NIEKO NEDARO nereikalingo. Daro VISKĄ, KAS REIKALNIGA, IR NIEKO, KAS NEREIKALINGA.
Telydi tave rmybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-08-10 17:03:25
Negi ten įmanoma dar jaustis vienišam, kai ir pats esi dvasia ir tave supa jau tiek visai kuo kitu gyvenančių ir tik meilę skleidžianačių Tėvo sūnų ir dukrų.
rimantas ( Kaunas )
2009-08-10 16:29:43
Graži tema , Algimantai .
Man dvasinė realybė , tai mano šiandieninių minčių , įtikėjimo minčių fantazija . Aišku , kad aš labai giliai tikiu Rojaus Trejybės veikimu , tačiau , kad pagaučiau tą realybės kampą , aš turiu pasikviesti savo minčių lakiausią fantaziją . Gal mano dieviškasis minčių Derintojas gerai padirbės , kad mano prote atsirastų dieviškų pasaulių vizijos ir aš sugebėsiu įsivaizduoti šiuos nuostabius vietinės visatos Kompanionus , gal ir Rojaus Kompanionus , bet tai bus nelengvas darbas . Geriausiai man sekasi minčių pasaulyje , bet matomai reikės pradėti vystyti ir dvasinį regėjimą .
Petras
2009-08-10 21:50:41
Kokios man mintys kyla, tai kad "žmogui būti vienam nėra gerai," posakio teisingumas čia žemėje yra atskleidžiamas iš dvasinio ir iš Rojaus realybių patirties. Tačiau šios taisyklės pritaikymas žemėje visiškai kitoks. Materialūs žmonės "turi savų reikalų", todėl jie negalėtų labai daug laiko skirti kitiem žmonėm. Tačiau tam yra artimi draugai, mylimieji. Kitas variantas jau žemėje bendrauti su savo angelais ar dar kuo. Taip pat Trejybe.
Dar kas aktualu mums, kad dažnai kas gyvena miestuose - nebemato ir gamtos - visur cementuoti keliai, pastatai, gerai jei dar yra žolės ar medžių vaikštant lauke. Tuomet ir namie daug gyvumo suteikia kambariniai augalai, naminiai gyvūnai. Tai tiek.
Vaidas
2009-08-10 13:30:38
Algimantai, o kodėl Kompaniojonai. Kodėl toks terminas, ne bičiuliai , sielos broliai ar dvasios broliai ,bet būtent Kompanionai. Juk ant Rojaus krantų pateksime jau būdami dvasiomis , tai lyg ir turėdami labai dauk dvasios brolių ir tokių sukurtų ir tokiais tapusių ilgame kelyje į rojų metu ir iš kitų planetų , vietinių visatų ar net supervisatų net iš paties Rojaus vietinių gyventojų.Ir mes juos matysime ir suvoksime taip pat ir Rojaus materialius tvarinius ir jie mums broliai.Lyg ir atrodytų, kad tikrai ne vieni turėtume būti, ko daugiau dar reikia.Ir kilime turėsime dauk artimų bičiulių ir iš angelų tarpo. Kodėl tada sakoma, kad gali taip būti, kad Rojų gali pasiekti ir vienas ir tada yra reikalingas Kompanionas.
rimantas ( Kaunas )
2009-08-10 14:02:07
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]