Forumas: temos peržiūra
Balansas
Man labai įdomi ši vieta iš Urantijos knygos:
„ Šita pačia proga Mokytojas šiai grupei kalbėjo apie pageidavimą turėti gerai subalansuotą charakterį. Jis sutiko su tuo, jog didžioji dauguma žmonių turi atsiduoti tam, kad įsisavintų kokią nors profesiją, tačiau jis smerkė bet kokią tendenciją į per didelę specializaciją, į tai, kad žmonės būtų siauro mąstymo ir riboti gyvenimo veikloje. Jis atkreipė dėmesį į tą faktą, jog bet kokia dorybė, jeigu ji pasiekia kraštutinumą, gali virsti yda. Jėzus visada skelbė savikontrolę ir mokė nuoseklumo – proporcingo gyvenimo problemų suderinimo. Jis nurodė, jog per didelė užuojauta ir gailėjimas gali degeneruoti į rimtą emocinį nestabilumą; jog entuziazmas gali peraugti į fanatizmą. Jis aptarė tai, kaip vieno iš buvusių jo bičiulių vaizduotė jį nuvedė į įsivaizduojamus ir nepraktiškus užsiėmimus. Tuo pačiu metu jis perspėjo juos, jog dėl perdaug konservatyvaus vidutiniškumo kyla nuobodybės pavojus.
Ir tada Jėzus aptarė drąsos ir įtikėjimo pavojus, kaip kartais nemąstančias sielas jie nuveda į nutrūktgalviškumą ir perdėtą pasitikėjimą savimi. Jis taip pat parodė, kaip išmintingumas ir įžvalgumas, kada nueina per toli, veda į bailumą ir nesėkmę. Jis liepė savo klausytojams siekti savitumo, tuo pačiu metu stengiantis išvengti bet kokio polinkio į ekscentriškumą. Jis ragino rodyti užuojautą be sentimentalumo, pamaldumą be apsimestinio religingumo. Jis mokė gilios pagarbos, kuri būtų laisva nuo baimės ir prietarų.“
________________________________________
[1674]▼
Jo bičiulius paveikė būtent ne tiek tai, ko Jėzus mokė apie subalansuotą charakterį, kiek tas faktas, kad jo paties gyvenimas buvo tokia iškalbinga jo mokymų iliustracija. Jis gyveno streso ir audros aplinkoje, bet niekada nesusvyravo.“
Tikrai svarbu yra neperlenkti lazdos. Ne šiaip sau yra sukurtas šitas fizinis pasaulis ir nereikia nukrypti vien į dvasingumą. Tą padaryti suspėsim būdami kituose (lengvesniuose) kūnuose. Čia yra sielų tvėrimo pasaulis ir toks yra Tėvo planas, kad reikia dirbti ir fiziškai, nes kitaip šitas laukas sunyks ir nebus dvasinio derliaus.
Tai tokia mano nuomonė šiandien. O kokia jūsų, mylimieji?
Rimantas V
2009-08-19 09:56:37
Komentarai
Tikrai, Vaidai, žodžiai tik supainioja ir supriešina žmones ir kuo jų daugiau, tuo daugiau nesusipratimų. Meilė gi viską subalansuoja. Kas moka mylėti, tas turi fizinę, protinę ir dvasinę harmoniją, nes su juo yra Viešpats.Aš pasirenku Meilę! O jūs mylimieji?
RimantasV
2010-07-06 20:35:50
Sveiki,
Norėjau parašyti nemažai žodžių, idėti kelias citatas, bet vietoje to siūlau paklausyti vienos dainos, ypač jos žodžių prasmės: http://www.youtube.com/watch?v=7x7i4aOLacM&feature=related ...o po to nuoširdžiai pasidžiaugti, kaip nuostabiai Tėvas veikia mūsų planetoje...
VaidasVDS
2010-07-06 08:48:08
Mielieji,
Apie kokį dvasinį pagrindą galime kalbėti,kuomet prabyla INTELEKTINIS ĮTIKĖJIMAS?NĖRA JOKIO DVASINIO,KUOMET ĮTIKĖJIMAS JAU IŠREIŠKIAMAS SKAIČIAIS.Tai tik tikėjimas,kad ir gilesnis,bet visdėlto-TIKĖJIMAS.ĮTIKĖJIMAS NETURI DVASINIO DUGNO.Jis yra ir bus GILĖJANTIS IR NUOLAT KAS AKIMIRKĄ PRAPLEČIANTIS MŪSŲ,JAU DABAR ESANČIŲ DVASIOMIS,NE TIK SĄMONĘ,BET IR DIEVIŠKĄ MĄSTYSENĄ.ĮTIKĖJIMAS-tai ne šiaip sau POSTULAVIMAS SUPRASTO,BET TIKRAI YRA TAIP,KAD SUVOKIAMA AKIMIRKA TAMPA VIS GILESNĖ IR IŠPLEČIANTI SUVOKIMO SEGMENTUS.Tai GALINGI ENERGIJOS VIRPESIAI ir toliau taip yra,kad DVASIŠKAI PRAREGĖJĘS(Ne tik lavindamas intelektą)GILINA ĮTIKĖJIMĄ,O NE „Pateikia įžvalgas).Tai nėra ĮŽVALGOS(ĮTIKĖJIMAS INTELEKTU VEDA ASMENYBĘ Į DVASINĘ PRAŽŪTĮ)IR BŪTŲ LAIKAS SUSIVOKT,KAD TAI TIK NUOMONĖ IR NIEKO DAUGIAU.Ir jau nebestebina,kad girdimi tik žodžiai,O NE JŲ GELMĖ IR PERSPEKTYVOJE KAS AKIMIRKĄ SUVOKIAMA PRASMĖ,KURI GALI BŪTI TENDENCINGAI IŠKREIPTA,JEI POŽIŪRIS NEBUS TIKRAS.Ir tai NĖRA UŽBAIGTA,kad galima būtų dėti tašką,NES PATEIKIAMA TIK SAVOJI,NEATSKLEISTOS ASMENYBĖS,ĮŽVALGA.NEATSKLEISTA ASMENYBĖ TIK DAR LABIAU TERŠIA MĄSTYSENĄ..Vietoje to reiktų“Dėti kortas ant stalo“ir BE BAIMĖS,KAD SUKLYSTAMA,NUOŠIRDŽIAI TAI PRIPAŽINTI..Bet čia jau individas pats turi susivokti,NES TĖVO VALIOS NEVALIA PAŽEISTI,JUK INDIVIDAS TURI LAISVĄ VALIĄ.MŪSŲ ŽODŽIAI YRA NUORODA GYVAM GYVENIMUI.Dvasingumas išryškėja tik tada,kuomet ATRAMOS TAŠKU INDIVIDUI TAMPA ROJAUS TREJYBĖ-TIEK IŠ VIDAUS,TIEK IŠ IŠORĖS.Intelektinis įtikėjimas SAVAIME BLOKUOJA DVASIOS ATVIRUMĄ IR NEJAUČIA VIRPESIŲ,KURIE LEISTŲ ATVIRAI DVASIAI KILTI.Ir tai vyksta ne iš karto,bet NUOSEKLIAI VEKTORIUMI NE AUKŠTYN,O SUSTOJUS LIKIMO SEGMENTE.Ir esant tokios būsenos,DVASIA,NORS IR LABAI LOGIŠKAI PROTAUDAMA IR PATEIKDAMA SAVĄSIAS „ĮŽVALGAS“,kurios kitam atrodytų,-Ooo,koks DVASINGUMAS,UŽSIVERIA IR „Verda savam katile“,palaipsniuj ŽUDYDAMA DVASINĘ KARJERĄ.Tai ILGAS IR SKAUSMINGAS PROCESAS,SU TRGIŠKOM PASĖKMĖM.Taip,taip-PASEKMĖM,O NE VIENA PASĖKME.JUK BŪDAMAS KŪRINIJOS PILIETIS,ROJAUS TREJYBĖS SŪNUS AR DUKRA,KENKI VISAI KŪRINIJAI,KURI YRA GERANORIŠKA IR MAUDOSI ROJAUS TĖVŲ MEILĖS OKEANE.NETGI ČIA,TIK PAMĖGINĘS SUPRASTI,INDIVIDAS JAU MOKO..ČIA IR NORĖČIAU PRIMINTI,KAS SAKOMA URANTIJOS EPOCHINIAME APREIŠKIME,KADA PATARIAMA MUMS GERIAU NURAŠYTI PASĄMONEI,O NE PRISKIRTI MINTIES DERINTOJUI.JUK PASEKMĖS GALI BŪTI TRAGIŠKOS.TRAGIŠKUMAS TAME,KAD INDIVIDAS DAR PATS NEPRISIPILDĘS NEI ŽINIOMIS,NEI GYVĄJA PATIRTIMI,NEI ATKAKLIAI STUDIJUODAMAS,MOKO PATS DAR NEIŠMOKĘS.Tokiu atveju jam reiktų susimąstyti,KIEK TIESOS YRA JO TEIGINIUOSE.TAI NETAIKYTINA NUOŠIRDŽIAI IEŠKANŠIAM ŠIRDIMI,O NE VIEN INTELEKTU..Nepaisant to,kad protavimas,užvaldytas tik intelekto,ieško išeities-INDIVIDAS TO NESUPRANTA.SUAKMENĖJUSI ŠIRDIS,KURI IŠKART TAMPA DAR KIETESNĖ,ATMETA VISUS,NUOŠIRDŽIAI JAM SAKOMUS ŽODŽIUS.INDIVIDAS NESUPRANTA,KAD JIS TAMPA DOGMA.AR DAR NEIŠAUGOM IŠ TO?Ir visdėlto,jei tik individas NEKAUSTYTŲ SAVĘS NUOŠIRDUME,JIS GYVENTŲ TIKROVĖJE,O NE SAVO SUKAUSTYTOJE POZOJE.TAI JOKIU BŪDU NEREIŠKIA,KAD JIS AR JI YRA KITOKIE.TĖVAS MYLI VISUS VIENODAI..Savasis ego gali laikinai nurimti ir tariamai rasti „Atsakymą“.Ir tas atsakymas jau su ĮSITIKINIMU pateikiamas forume kaip TIESA.TIESA YRA LABAI TOLIMA NUO DVASINGUMO ŠIUOLAIKINIAME BIZNYJE BET KAM.Tiksliau-JOS IŠRAIŠKA.Na,patys pagalvokim,koks DVASINGUMAS ŠIUO METU?Tikrai RIBOTAS.TAI NE DVASINGUMAS,O“Proto mankšta“,kad ir aukšto lygioKODĖL NĖRA VIETOS MAŽOJO VAIKUČIO NUOŠIRDUMUI?Labai nesunku suvokt,kad TAI-TIK BANDYMAS ĮBRISTI Į „SEKLŲ ĮTIKĖJIMĄ“.Ir tokia individo mąstysena labiausiai KENKIA JAM PAČIAM IR JO APLINKINIAMS..TĖVAS YRA MEILĖ,BET meilė NĖRA TĖVAS.Kuomet mes matome tik SAU NAUDINGĄ TIESĄ,NETGI ŠIOJE AKIMIRKOJE,NEGALĖSIME TOKIOS TIESOS PATEIKTI KAIP IŠMINTIES,KURIA NUOLAT IR NEPERTRAUKIAMAI MUS APKABINA TĖVAS.Protas nepajėgus TO suvokti,bet priartėja prie supratimo.Ir kuomet sakoma,bet užsispyrusiai vis vien einama intelekto keliu,ATKAKLUMUI VIETOS NĖRA.ATKAKLUMAS BŪTINAI TURI REMTIS Į ŠALTINĮ VIENYJE,KAIP MES TURIME NUOSEKLIAI,BET NESUSTABDOMAI Į ŠALTINĮ ĮSILIETI.GYVAJĮ ŠALTINĮ.MEILĖ YRA NE EVOLIUCINIS PRODUKTAS AR SMEGENŲ“NARKOTINĖ“BŪSENA,KURIĄ KAIP TEOREMĄ PATEIKIA MOKSLO ŠULAI.DIEVIŠKOSIOS MEILĖS NEĮMANOMA IŠMĄSTYTI.TIK ĮTIKĖJIMO KELIU EINANT,MES GYVAI PATIRIAME ROJAUS TREJYBĖS GALINGUS VIRPESIUS,GYVUS VIRPESIUS,MEILĖS VIRPESIUS.TAI IR YRA KELIAS,ATRANDANT SAVYJE ŠALTINĮ,KURIS PERSPEKTYVOJE UPELIU ĮSILIES Į ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS GLĖBĮ.TAME GLĖBYJE MES ESAM JAU DABAR,TUOM PAT IR PATYS APKABINĘ TIKRUOSIUS TĖVUS.Ir meilė taps MEILE TIK TADA,KUOMET MES EISIME JĖZAUS KELIU..Nuoširdžiai prašau,-DAR IR DAR ĮSIGILINKIT Į VISUS MOKYMUS,KAD ATEITIES DERLIUS NEBŪTŲ“GENETIŠKAI MODIFIKUOTAS“,BET TIKRAI YRA TAIP,KAD JĖZAUS KELIAS,TIEK ŽMOGIŠKA,TIEK DIEVIŠKA PRASME TURI BŪTI MUMS PAVYZDŽIU IR GYVENIMU,BET NE EGZISTENCIJA SUSTOJUS KYLANT.IR KIEK MES BEBŪTUME“PASIKAUSTĘ“ERUDICIJOJ,IŠLAVINĘ INTELEKTĄ,TO NEGANA,KAD JAU KOPTUME LAIPTELIAIS Į ĮTIKĖJIMĄ..TIK NUOŠIRDI MALDA VISOS KŪRINIJOS LABUI,DRĄSŪS IR RYŽTINGI SPRENDIMAI VYKDYME,IEŠKANT IR ATRANDANT ŠALTINĮ SAVYJE IR YPAČ GARBINIMAS GYVAI NIEKO,KARTOJU-NIEKO SAU AR KITAM NEPRAŠANT,BET ATSIDUODANT ROJAUS TREJYBEI,STUDIJUOJANT ČIA PATEIKTUS MOKYMUS,ATLIEKANT GĖRIO DARBUS KARTU SU ŠALTINIU,PAMAŽU ATVERS MŪSŲ DVASIAS IR Į JAS PRITEKĖS TIEK MEILĖS,KAD JI IŠTIRPDYS“BRUDĄ“PRAEITIES,KURI MUMS IR UŽDEDA ŠVINO BATUS,KAD TIK SUSTOTUME EVOLIUCINIAM KELY,PATIRTINIAM GYVAI,ATRANDANT ROJAUS TĖVUS,GILINANT BEDUGNĮ,BET NUOSTABIAI PALAIMINGĄ ĮTIKĖJIMĄ IR PAGALIAU ATGIMSTANT IŠ DVASIOS.KAIP MES TO TROKŠTAME,KAIP TO TROKŠTU AŠ,KAIP TO TROKŠ MŪSŲ PALIKUONYS,KAIP TO TROKŠTA ROJAUS TREJYBĖ,KAD JAI ATSIVERTUME.TAI JAI BUS PALAIMINGA DOVANA.TAI RAKTAS LIKIME.MEILĖ IR DAR KARTĄ MEILĖ VISUMOS LABUI ATVERIA DVASIAI DURIS,ATSKLEIDŽIA PADOVANOTĄ TOBULĄ ASMENYBĘ,PRIPILDO GALINGĄ DVASIOS UŽTAISĄ IR MES PAKYLAM.PAKYLAM NEŠTI SAVO PAVYZDŽIU VEIKSME,GYVU ŠALTINIO ŽODŽIU KAS AKIMIRKĄ,KURI NEBUS SEGMENTUOTA,BET TAPS“ČIURLENANČIU UPELIU“AMŽINAM SUSILIEJIME..Ar jūs matote BALANSĄ?Aš matau“ŠVIESĄ TUNELIO GALE“,MATAU ŠVIESOS AMŽIAUS PLANETĄ,KURIOS NĖRA DABAR,BET TIKRAI BUS ATEITY.NEABEJOKIME IR NEBIJOKIME.TAMSA ATSITRAUKS,NES MŪSŲ GINKLAS-MEILĖ.PANAUDOKIME JĮ IŠMINTINGAI IR PATIRKIME GYVĄ SUSTIPRINIMĄ ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖJE,NUOŠIRDŽIAI ATSIDUODAMI IR PASITIKĖDAMI EGZISTENCIALIU ŠALTINIU.PASITIKĖDAMI IR ATSIREMDAMI ŠVIESOS IR TIESOS NEŠIME VISOS KŪRINIJOS LABUI.ATEIS LAIKAS IR MES NEKALBĖSIME APIE JOKĮ BALANSĄ.IŠPURENKIME DIRVĄ ATEIČIAI,KURI VISAD BUVO IR YRA ŽINOMA ŠALTINIUI VIENYJE.TAPKIME JO DALIMI..RAMYBĖS JUMS
Arunas
2010-07-04 14:12:50
Mielieji, jūs esate DVASINIŲ MOKYTOJŲ rengimo Forume. Ką tai reiškia? O gi tai, kad jums jau nebeužtenka vien tik konstatuoti dvasinį žmonijos nuosmukį, jūs turite AIŠKIAI IR NEDVIPRASMIŠKAI PATEIKTI IŠEITĮ IŠ ŠITOS NUDVASĖJIMO PADĖTIES JAU ŠIANDIEN.
Taip pat, mielieji, dialogų anglų kalba netalpinkite mūsų lietuviškame variante, nes nevisi gali suprasti dialogo esmę be vertimo. TAČIAU VIETOJE ŠITO PATEIKITE SAVO NUOSTATAS DVASINIAIS KLAUSIMAIS, O NE IŠTRAUKAS IŠ FILMŲ DIALOGŲ.
Kiekvienas iš mūsų prie dvasinės šviesos skleidimo prisideda tiek, kiek jis pats jos turi savyje, nes tik JO DVASINIS VIDUS IR TEGALI PASIREIKŠTI KIEKVIENOJE KONKREČIOJE SITUACIJOJE.
AŠ JUS RAGINU NEBIJOTI IR BŪTI RYŽTINGIEMS AIŠKINANT SAVO KOLEGOMS, DRAUGAMS, KAD NUDVASĖJIMAS YRA DĖL TO, KAD ŽMONĖS SAVYJE NĖRA ATRADĘ TĖVO-KŪRĖJO. Nebijokite NIEKO, JOKIOS REAKCIJOS - NORS TAI JUMS BUS TIKRAI MILŽINIŠKAS IŠŠŪKIS, REIKALAUJANTIS IŠ JŪSŲ DVASINIO RYŽTO IR DRĄSOS - BET ATĖJO LAIKAS JAU IR KITIEMS AKLIEMS IR KURTIEMS IŠGIRSTI IŠ JŪSŲ DIDESNĘ ŠVIESĄ, O NE NUOGUS TEIGINIUS, KONSTATUOJANČIUS NUDVASĖJIMĄ. Juk nuo jūsų - ASMENIŠKAI - ir priklauso, kad nudvasėjimas sulėtėtų, kada iš jūsų jie išgirs dvasinės šviesos teiginius, apie kuriuos nieko iki šiol nežinojo.
Kaip jūs tą padarysite, tai jau priklausys ne tik nuo jūsų dvasinio aš lygio, bet taip pat ir nuo jūsų atsidavimo Tėvo vedimui iš vidaus. Tik nieko nebijokite ir būkite ryžtingi, nes tik įveikdami naujus jums suteikiamus IŠŠŪKIUS jūs ir tegalite augti.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2010-07-02 20:23:11
Mielieji,
Noriu pasidalinti savo įžvalgomis apie balansą ir su tuo susijusiais aspektais. Iš tikrųjų labai aktuali tema. Šiandien į dvasinį pagrindą atsirėmęs žmogus nuolat susilauks priekaištų dėl to, kad jis per daug atitrūkęs nuo šio pasaulio, kad jis per mažai rūpinasi žemiškais reikalais, kol esame čia žemėje tol turime mąstyti žemiškai, o ne svaičioti apie visatas, kosmosus ir kažkokius nerealius dalykus, kurių negalima pamatuoti ir iš kurių mažai naudos.
Mes gyvename technokratiškoje visuomenėje, kur technologinis-materialistinis išsivystymas yra okupavęs dvasinę sritį. Sutinku, kad mums trūksta dvasingumo. Algimanto mokymas apie tai jog mes skiriame 1 procentą dvasingumui, kuomet turėtume skirti 49, iš tiesų taiklus ir gerai atspindi mūsų dabartinę padėtį.
Ką norėčiau pridurti:
1.Pirmiausia KODĖL taip yra? Man visuomet lengviau priimti esamą situaciją (kalbu apie sunkias priimti situacijas), jeigu aš suprantu kodėl. Taigi per šimtmečius žmogus vystėsi aplinkoje atsiduodamas materialiems siekiams. Niekas žmogaus nemokė remtis į dvasinį pagrindą. Ne į religinius prietarus ir intrigas, bet į dvasinį pagrindą. Visuomenėms yra būdingos tam tikros tipinės mąstymo formos, kurios skirtingose šalyse gali būti skirtingos, ir, aišku, jos taip pat kinta laike. Tačiau jeigu paimsime statistinio žmogaus protą ir sąmonę, ten mes nerasime tokių pavyzdžių ar prielaidų, jog dvasinis pasaulis yra REALYBĖ. Žmogus (globaliam kontekste) netiki dvasingumo realumu. Dar blogiau. Dvasingumas asocijuojasi su religijomis. Tačiau per šimtmečius ir tūkstantmečius religijos nesugebėjo parodyti tikrojo dvasingumo vaisių. Mes turime religijas, kurios gyvuoja tūkstantmečius, tačiau toliau sėkmingai judame link katastrofų, kurios yra rezultatas dvasinio disbalanso. Taigi atsakant į klausimą kodėl – aš atsakau, jog tai yra rezultatas dvasinio aklumo, kuris yra ne šiandienos reiškinys, o šimtmečių reiškinys.
2.RELIGIJŲ įtaka. Čia taip pat geras momentas atkreipti dėmesį į tai, jog visos dabartinės religijos yra prisidėjusios prie tokios kritinės būklės, kurioje mes esame. Jeigu per šimtmečius ir tūkstantmečius mes nesugebėjome pakilti iki aukštesnių dvasinių lygių, tai vadinasi kažkas yra negerai su tomis organizacijomis ir institucijomis, kurios buvo dvasiniai mokytojai per tuos ilgus žmonijos laikotarpius.
3.Kas yra dvasingumas žmogaus SĄMONĖJE? Žmogaus sąmonėje dvasingumas turi iškilti visiškai naujame kontekste. Ateis laikas, kai darbdavys kandidatus ir savo darbuotojus vertins ne pagal jų žinias, patirtį ir sugebėjimus, bet pagal individų dvasingumą ir vertybes. Žmogus netiki dvasingumu ir dvasingumo sąvoką suvokia labai iškreiptai. Atskirų individų sąmonė ir suvokimas gali keistis greitai, bet visuomenės nuostatos ir visuomenės sąmonė keičiasi lėtai. Todėl tie, kurie remsis į dvasingumo pamatus dar ilgai vaikščios nepramintais takais.
Kalbant apie tai, kaip visuomenė suvokia dvasingumą ir kaip tas suvokimas vystosi, norėčiau atkreipti dėmesį į kai kurių Holivudo filmų įtaką.
1977, 1980 ir 1983 pasaulį sudrebino filmas „Žvaigždžių karai“ (trys epizodai). Daugiau nei prieš tris dešimtmečius kurtas filmas šimtams milijonų žmonių prabilo apie dvasingumą visiškai kitaip. Pateiksiu pavienes citatas anglų kalba (nes nesugebėsiu išversti tiksliai):
Obi-Wan: „The Force is what gives a Jedi his power. It's an energy field created by all living things. It surrounds us and penetrates us. It binds the galaxy together.”
Obi-Wan: “I felt a great disturbance in the Force, as if millions of voices suddenly cried out in terror and were suddenly silenced. I fear something terrible has happened.”
Luke: “You don't believe in the Force, do you?”
Han Solo: „Kid, I've flown from one side of this galaxy to the other, and I've seen a lot of strange stuff, but I've never seen *anything* to make me believe that there's one all-powerful Force controlling everything. 'Cause no mystical energy field controls *my* destiny. It's all a lot of simple tricks and nonsense.”
Darth Vader: „Don't be too proud of this technological terror you've constructed; the ability to destroy a planet is insignificant next to the power of the Force.”
Yoda: „Remember, a Jedi's strength flows from the Force. But beware. Anger, fear, aggression. The dark side are they.”
Yoda: „Fear is the path to the dark side. Fear leads to anger, anger leads to hate, hate leads to suffering.”
Yoda: „Train yourself to let go of everything you fear to lose.”
Yoda: „Do not assume anything Obi-Wan. Clear your mind must be if you are to discover the real villains behind this plot.”
Yoda: “Size matters not. Look at me. Judge me by my size, do you? Hmm? Hmm. And well you should not. For my ally is the Force, and a powerful ally it is. Life creates it, makes it grow. Its energy surrounds us and binds us. Luminous beings are we, not this crude matter. You must feel the Force around you; here, between you, me, the tree, the rock, everywhere, yes. Even between the land and the ship.”
Koks tai įspūdingas faktas jau prieš tris dešimtmečius prabilti apie Galią, kuri visa apima, visa sujungia, visa suvienija! Nesunku identifikuoti, jog „Force“ tai ne kas kita kaip Begalinė Dvasia (Bendrai Veikiantysis arba Bendrasis Kūrėjas arba Dieviškasis Vykdytojas).
Kas galėtų paneigti, jog režisierius tokį filmą sukūrė be Tėvo pagalbos? Nereikia turėti iliuzijų, jog filme pavaizduota visatos koncepcija labai teisinga ir ten išdėstytas dvasinis mokymas tobulas. Tačiau nepaliauju žavėtis tuo faktu, kaip režisierius prabilo milijonams žmonių apie dvasingumą. Ar tai ne Tėvo veikimas kuomet toks filmas pasieka šimtus milijonų ir tiems materialiai mąstantiems žmonės kalba apie dvasingumą tokiomis eilutėmis kaip parašyta aukščiau?
Kitas geras pavyzdys – filmas Avatar. Žmogaus dvasinis aklumas ir godumas privedė prie to, kad Žemė tapo netinkama vieta gyvenimui, todėl žmonės blaškosi po kitas planetas ieškodami „neįmanomumo“, kuris kažkokiu būdu labai reikalingas žmonėms žemėje. Tačiau vienoje iš tokių planetų „Pandora“ vietiniai gyventojai visai kitaip supranta aplinką. Nors Na'vi čiabuvių technologinis išsivystymas žmonių akimis labai menkas, tačiau dvasinis išsivystymas yra daug kartų pranokstantis žmogaus suvokimą ir sugebėjimus.
Dialogas iš filmo:
Neytiri: You are like a baby. Making noise, don't know what to do.
Jake Sully: Fine. If you loved your little forest friends... why not let them kill me? What's the thinking?
Neytiri: Why save you?
Jake Sully: Yeah, why save me?
Neytiri: You have a strong heart. No fear. But stupid! Ignorant like a child!
[Neytiri walks away and Jake follows after her]
Jake Sully: Well, if I'm like a child, then maybe you should teach me.
Neytiri: Sky People can not learn, you do not see.
Jake Sully: Then teach me how to see.
Neytiri: No one can teach you to see.
Dar vienas dialogas:
Dr. Grace Augustine: Those trees were sacred to the Omaticaya in a way you can't imagine.
Selfridge: You know what? You throw a stick in the air around here it falls on some sacred fern, for Christ's sake!
Dr. Grace Augustine: I'm not talking about pagan voodoo here - I'm talking about something REAL and measurable in the biology of the forest.
Selfridge: Which is *what* exactly?
Dr. Grace Augustine: What we think we know - is that there's some kind of electrochemical communication between the roots of the trees. Like the synapses between neurons. Each tree has ten to the fourth connections to the trees around it, and there are ten to the twelfth trees on Pandora...
Selfridge: That's a lot, I'm guessing.
Dr. Grace Augustine: That's more connections than the human brain. You get it? It's a network - a global network. And the Na'vi can access it - they can upload and download data - memories - at sites like the one you just destroyed.
Selfridge: [after a stunned pause] What the HELL have you people been smoking out there?
[beginning to laugh]
Selfridge: They're just. Goddamn. Trees.
Dr. Grace Augustine: You need to wake up, Parker. The wealth of this world isn't in the ground - it's all around us. The Na'vi know that, and they're fighting to defend it. If you want to share this world with them, *you* need to understand *them*.
Pavienė citata iš filmo:
Neytiri: Our great mother Eywa does not take sides, Jake; only protects the balance of life.
Vien Lietuvoje šį filmą pamatė virš 200.000 žmonių. Nors filme daug agresijos, specialių efektų ir smurto (kitaip dabartinė visuomenė nesuprastų, kodėl jį reiktų žiūrėti), tačiau filmas supažindina žmogų apie dvasingumą, kuris yra REALUS. Filmas vaizduoja žmogaus rasę kaip bukaprotišką ir dvasiškai aklą, kuri suniokojo savąja planetą, o savo agresiją ir smurtą taip pat atsinešė ir į kitą planetą. Žmogaus materializmas siekiant kuo daugiau išgauti materialių resursų (kaip nafta, dujos) privedė žmogų prie ekologinių katastrofų, tačiau net čia žmogus nesustojo ir toliau tais pačiais bukais metodais skverbiasi į kitų planetų materialius resursus ir toliau ignoruoja fizinio kūno-proto-dvasios balansą.
Filmas labai populiarus ir tarp dvasiškai aklų žmonių. Kaip taisyklė filmo pamokomosios dvasinės linijos jie visai nepastebi ir žavisi vien tik specialiais efektais, veiksmo scenomis ir futuristiniais filmo elementais.
Kalbėdamas apie filmus norėjau parodyti, jog mūsų aplinkoje galima atrasti pavienių atvejų, kurie populiariai ir suprantamai kalba apie žmogaus dvasingumą ir žmogaus dvasinio balanso svarbą. Tačiau bendras kontekstas lieka labai skurdus. Sunku pasakyti kiek kartų (generacijų) dar turės pasikeisti, kad dvasingumas priartėtų prie to balanso, kuris būdingas šviesos pasauliams.
Telydi jus ramybė,
Povilas L.
povilasL
2010-07-02 16:57:19
Sveiki, broliai ir sesės!
Galiu tik padėkoti Vaidui ir Rimantui, kad jie drąsiai kelia savo pradėjusias byrėti ankstesnes nuostatas, kažkada padiktuotas biblijos ar kitų religinių šaltinių. Jie jau nebesutalpina vis didėjančio dvasinio žingeidumo apibrėžtuose rėmuose. Sveikintinas žingsnis į platesnę dvasinę erdvę, į vis gilėjantį tikrovės pažinimą per atsiveriančias sielas.
Jeigu Algimantas pasektų mūsų minčių vingius ir pavaizduotų nubrėžtomis kreivėmis, kiekvienas iš mūsų atrastumėm aibes klydimų savarankiškuose sprendimuose, vis dar nepriprantantiems atsiremti į Tėvą-Rojaus Trejybę. Atrastumėm ir nemaža susireikšminimo, matant kitų klydimus ir nepastebint savųjų.
Nenuostabu. Mes taip ilgai gėrėjomės intelekto blyksniais, mus vis dar tebeliaupsina už įmantresnį, išskirtinesnį, gilesnį, įžvalgesnį jo pasireiškimą, apie dvasingumą nė neužsimenant. Ir jeigu ne mumyse gyvenančių Paslaptingųjų Padėjėjų tylus beldimasis iš vidaus, iki šiolei balansuotumėm į vieną pusę, sūpdamiesi ant nevaisingų laurų, bergždžiai ieškodami išėjimo iš audrų sūkuryje paskendusios tamsos.
Visi mes esame tiktai vaikai dvasioje. Šių sielos brolių atviri samprotavimai mums ir padeda dvasiškai augti ir sąmonėti. Nė vienas neatėjome vieninteliu tiesiu keliu, nes gi ir duotas mums, mirtingiesiems, materialus kūnas fiziniu pasireiškimu, idant patirtumėm kylančiojo karjeros nuostabius išgyvenimus, praturtindami jais patį Kūrėją.
Atradę gyvąjį Tėvo-Rojaus Trejybės kelią, mes jau nebekalbame apie intelektą, išaugusį iš materialios egzistencijos, kaip apie tikrosios vertybės svertą, kol jo neapšviečia kosminio proto buvimas. Mes jau siekiame aukščiausio tikslo – savąjį gyvenimą pašvęsti tam, kad įrodytumėm, jog visoje neaprėpiamoje kūrinijoje didžiausias dalykas yra meilė. Tik meilė, vienoda visiems tvariniams be išimties, yra tasai dvasinis svertas, kuris mums, mirtingiesiems, gali vienodai atsverti taip išaukštintą intelektą, nepagrįstą dvasingumu. Harmoningai subalansuotą asmenybę - Tėvas vienintelis ir mato mus. Tikrasis aš, kuriuo dažnai sureikšminam savo pakilesnį žingsnelį, yra ta akyloji dvasia, gauta iš Tėvo, kaip asmenybės dovana. Ji turi milžinišką neišsemiamą potencialų dieviškų savybių bagažą, kurį begaliniam dvasiniam tobulėjimui semsime per visą amžinybę.
Sielos atsivėrimas nėra kaip nors apčiuopiamas ar regimas mastas. Vienintelis teisingas šio dvasinio proceso įvertinimas yra ramybė. Tik tada, kai tikrasis aš atsiveria Ramybės Šaltiniui – Tėvui-Rojaus Trejybei. Įvykus šiam dvasiniam aktui ir atsiranda poreikis „garbinti tiktai Dievą, kuris yra tavo tikrasis protėvis.“(1745-02).
Gal reikia retkarčiais patiems sau užduoti klausimą, ar stengiesi pasikalbėti su savo sielos dvasia –Tėvu?
Algimantas dar kartą nukreipia mūsų žvilgsnius nuo dviejų tūkstančių metų praeities į dabarties akimirką ir kviečia pažvelgti į savo vidų, atrasti savyje Tėvo dvasią, atsiverti jam ir dvasiškai praregėti. Mes sekame Jėzų, priimdami Rojaus Tėvų ir jo mums perduodamus mokymus per Algimantą bei naujausius šioje svetainėje studijuojamus epochinius apreiškimus.
Vis dar nemaža dalis, skaitanti šiuos apreiškimus, laikosi bažnytinių apeigų, girdi, mato ir jaučia pasąmoninius pasireiškimus, kuriuos priskiria Tėvui. Tuo tarpu: „Jėzus nepatyrė pasąmonės haliucinacijų arba viršsąmonės iliuzijų“(1100-02). Kol žmonės gyvena baimėje, juos ir valdo pasąmonė su prietarais, ir sukelia prieštaravimus bei abejones ten, kur sušvinta gyvoji šviesa, nes iliuzijoj negimsta tikrovė. Tikrovė yra meilėje, o meilė yra veiksmingiausia priemonė ištirpdyti visas baimes ir prietarus.
Sukurti harmoningai subalansuotą asmenybės pusiausvyrą, gyvenant dar žemėje, visų mūsų gražiausias siekimas.
gaile
2010-06-30 16:32:08
Mielieji, tai, ką rašo RimantasV ir VaidasVDS įvairiose temose labai daug kam PRIIMTINA, NES JIE NEDVIPRASMIŠKAI SAKO - ŽIŪRĖKITE MATERIALUS PASAULIS MUMS SIŪLO SAVO ŽAIDIMO TAISYKLES, TAD JOMIS IR VADOVAUKIMĖS, O JAU DVASINIŲ DALYKŲ BUS GALIMA SIEKTI IR KITUOSE PASAULIUOSE, LAIKO PER AKIS, O ČIA PERDAUG PASITIKĖTI DVASINIIAIS DALYKAIS TIKRAI NEVERTA, NES GYVENAME ŽEMIŠKĄ GYVENIMĄ. O čia dar kaip tik labai tinka ir Leonidos pateikta citata iš Urantijos Knygos. Viskas būtų lyg ir paprasta, priimtina, ir gražu, jeiigu ne mėginimas viską supainioti ir apversti aukštyn kojomis.
Pamėginkime pasigilinti į šitą pačią Leonidos pateiktą Urantijos Knygos citatą:
"Kada intelektualios prigimties vystymasis vyksta greičiau už dvasinį vystymąsi, tada tokia padėtis bendravimą su Minties Derintoju padaro tiek sunkų, tiek pavojingą. Lygiai taip pat, per didelis dvasinis vystymasis turi polinkį sukelti dieviškojo vidinio gyventojo dvasinio vadovavimo fanatišką ir iškreiptą interpretavimą. Dėl dvasinio sugebėjimo stokos labai sunku tokiam materialiam intelektui perteikti tas dvasines tiesas, kurios glūdi aukščiausioje viršsąmonėje. Būtent tobulos pusiausvyros protui, esančiam švarių įpročių, stabilizuotų nervinių energijų, ir išbalansuoto cheminio veikimo kūne – kada fizinės, protinės, ir dvasinės galios yra trivienėje vystymosi harmonijoje – gali būti perteiktas šviesos ir tiesos maksimumas, sukeliant tokios būtybės realiai gerovei minimalų pavojų arba riziką. Tokiu išbalansuotu augimu iš tiesų žmogus kyla vienas po kito einančiais planetinio progresavimo apskritimais, iš septintojo į pirmąjį." 1209-04
Tai, ką gi norima pasakyti šia citata? O ji yra labai GILI, tik jos GELMĖS nemato tie, kurie mėgina mus LĖTINTI DVASINIAME ŽENGIME. Tai ypač būdinga amerikonams, skaitantiems Urantijos Knygą, kure visi PILNI PASĄMONINIŲ BAIMIŲ, kad tik neitume SAVUOJU RYŽTINGU ŽINGSNIU DVASINIAME KELYJE, O DABAR JAU KELERIUS METUS ŠITĄ DVASINIO KELIO BAIMĖS AMERIKIETIŠKO SINDROMO BACILĄ STEBIU PLINTANČIĄ IR TARP SKAITANČIŲJŲ URANTIJOS KNYGĄ LIETUVOJE.
Būtent TOKIŲ NUOSTATŲ laikosi tie, kure ir apsunkina Minties Derintojo ryšį su jų protu dėl savo intelektualaus požiūrio viešpatavimo jų viduje. Jų atsivėrimas Tėvui-Rojaus Trejybei yra ne GILUMINIS-DVASINIS, bet SEKLUS-INTELEKTINIS. Todėl jiems Minties Derintojo vedimo iš vidaus POJŪTIS yra NEPRIEINAMAS, NES SAVO INTELEKTU JIE IR UŽKERTA KELIĄ MINTIES DERINTOJO RYŠIUI SU JŲ TIKRĄJA DVASINE ASMENYBE, GAUTA IŠ TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS. Jie patys save nubaudžia savo pačių augimo APRIBOJIMU, todėl BIJO, kad gali būti skaudžios jiems pasekmės. O čia dar kaip tik ir Urantijos Knygos citata apie intelektualinę ir dvasinę pusiausvyrą juos dar labiau apramina, kad nėra ko čia per daug veržtis link dvasingumo.
Tačiau jie nemato šios citatos giluminių žodžių prasmės. O juk citata TEIGIA, jog intelekto spartesnis vystymas už dvasinį bendravimą su Minties Derintoju PADARO P A V O J I N G Ą. Kodėl pavojingą? O gi todėl, kad toks intelekto valdomas ir neatsivėręs savo DVASIOJE žmogus daug minčių priskirs Derintojui, nors jos bus jo paties INTELEKTO. Štai kur pavojus - VIEŠPATAUJANČIO intelekto mintys bus priskiriamos DVASIŲ KŪRĖJUI.
Tuo tarpu kitas teiginys dėl per didelio dvasinio vystymosi sako, kad jis TURI POLINKĮ, ne SUKELIA ( ne taip, kaip viršuje pateiktame teiginyje - PADARO PAVOJINGĄ, O NE SUKEKLIA POLNKĮ TAM, KAG BŪTŲ PAVOJINGA ) bet tik "TURI POLINKĮ sukelti dieviškojo vidinio gyventojo dvasinio vadovavimo fanatišką ir iškreiptą interpretavimą." Tai nereišikia, kad tas polinkis PASIREIKŠ, nes jis yra tik polinkis. Polinkis į kokią nors žmogaus organizmo ligą dar nereiškia pačios ligos. Ir žmogus net turėdamas polinkį, tarkim, tuberkuliozei, jokiu būdu nereiškiia, kad ja SUSIRGS, jis gali per visą gyvenimą ja taip ir nesusirgti, o polinkį vis tik turėti per visą gyvenimą.
TAČIAU Tėvas-Rojaus Trejybė mus ne tik sukūrė, ne tik veda, bet ir suteikia VISAS PRIEMONES, kaip APSISAUGOTI nuo polinkių klaidingai ir fanatiškai interpretuoti dieviškojo vidinio gyventojo DVASINĮ vedimą.
Būtent tokią kliaidingą interpretaciją gali DAUGIAU padaryti vien tik intelekto valdomas žmogus, nes jam nėra tiek PRIEINAMA VIRŠSĄMONĖ. Tuo tarpu įtikėję, atradę Tėvą-Rojaus Trejybę savyje, garbinantys Rojaus Trejybę urantai ir gilina savo gyvą ryšį su ROJAUS TREJYBE per savo Minties Derintoją ir per savo VIRŠSĄMONĘ. Ir TIK ŠITOKS, IR NE KITOKS, GYVAS RYŠYS IR SUSDEIRNA HARMONINGAI PROTĄ, KAD NEBŪTŲ JOKIO FANATIZMO, JOKIO DVASINIO VEDIMO KLAIDINGO INTERPRETAVIMO TO, KĄ PATIEKIA VIDINIS DVASINIS VEDLYS - MINTIES DERINTOJAS. O tai ir sudaro fizinių, protinių, ir dvasinių galių harmoniją, kuri atsivėrusio uranto dvasioje-asmenybėje yra SUVIENYTA Rojaus Trejybės pagal kiekvieno uranto SĄMONĖS LYGĮ.
Štai kodėl jūs - kiekvienas - augate tik TIEK, KIEK ATSIVERIATE, IR NORITE ATSIVERTI DAR DAUGIAU, ROJAUS TREJYBEI, NES TIK TOKIA ATSIVĖRUSI DVASIA ATEINA Į MŪSŲ ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖS GYVĄSIAS PAMALDAS GARBINTI, NESVARBU, KUR JOS VYKTŲ - KAUNE, KLAIPĖDOJE, ŠAKIUOSE, VELŽYJE, TELŠIUOSE, VILNIUJE, LONDONE, AR DAR KUR NORS, SVARBU, KAD JŪS TROKŠTATE ŠITOS KOLEKTYVINĖS DVASINĖS KOMUNIJOS SU TĖVU-ROJAUS-TREJYBE IR BROLYSTĖS SU VISA KŪRINIJOS ŠEIMA. Ir tai yra GYVAS RYŠYS IR APSAUGA NUO FANATIZMO IR KLAIDINGŲ INTERPRETACIJŲ.
Ką jūs besakytumėte, tai bus TIESA JUMS, nes jūs sakysite iš savo asmeninio patyrimo ir supratimo. Ką sakau aš - yra tiesa VISIEMS, nes ją sakau ne iš savęs, bet iš Tėvo-Rojaus Trejybės. Ją supranta nedaugelis. Dar mažiau JĄ PATIRIA SAVO ATSIVĖRIMU TĖVUI-ROJAUS TREJYBEI, IR LIUDIJA KITIEMS. Tačiau mūsų skaičius vis augs. Ir jokie - KAI KURIŲ MŪSŲ BROLIŲ IR SESIŲ DVASIOJE - baimingi paverkšlenimai JAU NEBEPADĖS, nes ATĖJO METAS STOTIS ANT REALAUS TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS EVOLIUCINIO DVASINIO PAGRINDO, kad tikrai būtų atstatyta PUSIAUSVYRA tarp intelektualaus ir dvasinio vystymosi, kaip tą ir sumanė Tėvas-Rojaus Trejybė, nes dabar MAŽIAU NEGU VIENĄ PROCENTĄ SAVOSIOS VEIKLOS ŽMONIJA SKIRIA DVASINIAM VYSTYMUI. O juk pusiausvyrą sudaro PENKIASDEŠIMT PROCENTŲ.
Taigi, mano mielieji, kaip dar TOLI net iki tos pusiausvyros. O juk Tėvo-Rojaus Trejybės evoliucinis pagrindas numato, kad mūsų veiikla būtų grindžiama DVASINIU PAGRINDU. O tai reiškia, kad turi būti jau ne pusiausvyra, bet DVASIA TURI VIEŠPATAUTI INTELEKTO ATŽVILGIU. Bet tai dar tolimesnė ateitis, jau po to, kada atstatysime bent jau pusiausvyrą.
O kad ją atstatytume, tai JAU DABAR, IR PER VISĄ LIKUSĮ MŪSŲ GYVENIMĄ URANTIJOJE, TURIME PASIRAITOTI RANKOVES IR KIBTI Į DVASINIUS DARBUS SU DIDELIU RYŽTU IR IŠ MEILĖS TĖVUI-ROJAUS TREJYBEI IR VISAI KŪRINIJOS ŠEIMAI. Tačiau į mano kvietimą atilieps tik tie, kurie yra TAIVĖRĘ SAVO DVASIA, O NE INTELEKTU, KURIS VISADA TIK IR SIEKIA UŽUOVĖJOS IR UŽUTĖKIO, O DVASINIS GYVASIS KELIAS YRA RAMYBĖS KELIAS AUDRINGUOSE VANDENYNUOSE, NES TAMSA NIEKADA BE PASIPRIEŠINIMO NESUTIKS, KAD JI IŠNYKTŲ ŠVIESOJE IR JOS NEBELIKTŲ IŠ VISO.
Ir tik jūsų nuoširdus dvasinis atsivėrimas ir gyvas ryšys su Rojaus Trejybe diktuoja jums asmeniškai jūsų žingsnio tvirtumą, spartą, ir dydį.
Pamąstykite apie mūsų brolius ir seses po tūkstančio metų - kiek daugiau šviesos jiems paliksite, kad jiems būtų lengviau ir geriau gyventi mūsų nuostabioje ir BENDROJE Urantijoje.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-06-29 16:21:51
Sveiki broliai ir sesės,
Algimantas paminėjo mane, todėl turiu ir aš savo nuomonę pareikšti. Pilnai pritariu Algimanto mintims apie materializmą ir savanaudiškumą. O čia pateikiu dar kelias citatas, kurios priverčia susimastyti:
"Kad sąstingis yra tikra mirtis, bet PERDAUG SPARTUS AUGIMAS YRA LYGIAI TIEK PAT SAVIŽUDIŠKAS; kaip vandens lašas iš aukštesnio lygio krenta į žemesnį, ir toliau tekėdamas, visą laiką juda žemyn dėl vienas po kito einančių nedidelių kritimų, taip ir visą laiką į viršų yra žengimas pirmyn morontijos ir dvasios pasauliuose – ir lygiai tiek pat lėtai ir lygiai tokiais pat palaipsniais etapais.
Apgyvendintiems pasauliams moralės skatintojai mirtingųjų gyvenimą pavaizduoja kaip nepertrauktą grandinę iš daugelio jungčių. JŪSŲ TRUMPAS GYVENIMAS URANTIJOJE, šitoje mirtingosios kūdikystės sferoje, YRA TIKTAI VIENA ATSKIRA GRANDIS, PATI PIRMOJI ILGOJE GRANDINĖJE, kuri turi nusitęsti per visatas ir per amžinuosius amžius. NE TIEK SVARBU, KO JŪS IŠMOKSTATE ŠITAME PIRMAJAME GYVENIME; SVARBU YRA TAI, KOKĮ PATYRIMĄ SUKAUPIATE GYVENDAMI ŠITĄ GYVENIMĄ. Net ir šito pasaulio darbas, nors ir yra labai svarbus, bet ir panašiai nėra tiek svarbus, kiek YRA SVARBUS ŠITO DARBO ATLIKIMO TAS BŪDAS. Už teisų gyvenimą nėra jokio materialaus atlygio, bet yra giluminis pasitenkinimas – pasiekimo sąmonė – o tai pranoksta bet kokį suvokiamą materialų atlygį."
"ASMENYBĖ YRA UNIKALI, absoliučiai unikali. Ji yra unikali laike ir erdvėje; ji yra unikali AMŽINYBĖJE IR ROJUJE; ji yra unikali, kada būna padovanota – nėra jokių kopijų; ji yra unikali kiekvieną egzistencijos akimirką; ji yra unikali santykiu su Dievu – jis nėra asmenų gerbėjas, bet taip pat jis tikrai jų nesudeda ir draugėn, nes jie yra nesudedami – juos galima asocijuoti, bet jų negalima susumuoti."
Ir iš tiesų mes jokiu būdu neturime stabdyti savo tobulumo augimo. Tačiau mes turime pilną teisę, kaip atskiros asmenybės, šiek tiek kitaip suvokti savo tobulumo augimo dėsningumus. Tačiau vis tik dauguma žmonių nėra pajėgūs patys savarankiškai žengti dvasiniu keliu, todėl Algimanto veikla šiuo aspektu yra labai naudinga ir prasminga.
Nuoširdžiai Jūsų
VaidasVDS
2010-06-25 13:27:19
Leonidos citata priminė seną temą, kuri mane labai domina:
"Kada intelektualios prigimties vystymasis vyksta greičiau už dvasinį vystymąsi, tada tokia padėtis bendravimą su Minties Derintoju padaro tiek sunkų, tiek pavojingą. Lygiai taip pat, per didelis dvasinis vystymasis turi polinkį sukelti dieviškojo vidinio gyventojo dvasinio vadovavimo fanatišką ir iškreiptą interpretavimą. Dėl dvasinio sugebėjimo stokos labai sunku tokiam materialiam intelektui perteikti tas dvasines tiesas, kurios glūdi aukščiausioje viršsąmonėje. Būtent tobulos pusiausvyros protui, esančiam švarių įpročių, stabilizuotų nervinių energijų, ir išbalansuoto cheminio veikimo kūne – kada fizinės, protinės, ir dvasinės galios yra trivienėje vystymosi harmonijoje – gali būti perteiktas šviesos ir tiesos maksimumas, sukeliant tokios būtybės realiai gerovei minimalų pavojų arba riziką. Tokiu išbalansuotu augimu iš tiesų žmogus kyla vienas po kito einančiais planetinio progresavimo apskritimais, iš septintojo į pirmąjį." 1209-04
Leonida
2010-06-24 20:34:05
Gal kas turit minčių šia tema?
RimantasV
2010-06-25 09:36:51
Labai gerai, kad esam tokie skirtingi. Tai reiškia, kad esam laisvi.
Gal dar kas turi savo nuomonę?
Su meile
Rimantas V
2009-08-19 14:11:17
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.