Forumas: temos peržiūra
Tėvo mokymas kaip išspręsti situaciją pasaulyje su Rojaus Tėvų pagalba
Noriu su jumis pasidalinti mokymu, kurį gavau iš Tėvo. O užrašius jį, Tėvas pasakė, kad pasidalinčiau juo su visais, nes šviesa turi sklisti ir jos uždaryti savyje negalima, kitaip ji netenka gyvybingumo ir prasmės.
Kaip galima išspręsti susidariusią situaciją Lietuvoje, Rusijoje, kur tiek daug kyšininkavimo ir korupcijos, jog nepaisoma žmonių laisva valia – ji suvaržoma?
.
„Miela dukra, situacija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje įgavusi pagreitį ir juda priešinga linkme nei Mūsų Rojaus Tėvų valia. Čia dar tik pradžia ir ji tęsis dar gana ilgai, matuojant žemėje įprastais metais.
Tu gali prisidėti prie visos Urantijos šviesinimo tik dar labiau atsiverdama Man, dar labiau atsiverdama Rojaus Trejybei. Atradę Mus savyje jūs ir pajėgsite keisti susiklosčiusią niūrią situaciją visame pasaulyje dar labiau. Permainos įvyks negreitai, bet jūs jas galite stebėti savyje. Pažvelkit, kaip savo atsivėrusia siela Mums jūs keičiatės patys, kaip mokotės iš Mūsų, kaip geriate Mūsų meilės syvus! Jūs gi esate gyvi Kūrinijos vaikai, vienos didžiulės Kūrinijos šeimos nariai. Ir keisdami save pamažu keičiate aplinką. Jos rezultatas neturėtų jūsų jaudinti, tiesiog gyvenkite su pasimėgavimu jausdami Mus savo Tėvus gyvus savyje ir pajusite permainas. Stebėkite aplinką, stebėkite, kaip keičiasi žmogaus veidas, kai šypsotės jam ar meiliaiapkabinate. Jūs taip dovanojate kitiems Mane per savo atvertą širdį, skleidžiate Mūsų gyvą meilę, kuri vilnija jūsų akims nematomomis nuostabaus grožio bangomis. Atsiranda harmonija, kurianti ir gyvybinga harmonija, paliečianti kiekvieną Mano vaiką.
Tik Mano meilėje paskendę ir prisipildę jos, galėsit įveikti ir korupciją ir kitus klaidingus ir netinkamus jūsų sielos augimui metodus, kurie tik griauna jus iš vidaus. Bet atspirtis esame Mes. Tik pažvelkite į Mus savo viduje ir išvysite. Išvysite tai, ko niekada nesitikėjote išvysti. Mes jus kiekvieną sušildysime lyg mažiausią sužvarbusį vaikutį, nes sušąlus jūsų siela, kurios ledus pralaužti pajėgūs tik Mes Rojaus Tėvai. Bet ranką ištiesti Mums turite jūs patys.“
.
Žmonės nori greitų rezultatų Tėve, ką gi daryti?
.
„Kiekvienas jūsų žingsnis Mūsų Tėvų link yra labai svarbus. Jis artina jus prie tikslo ir rezultato. Bet gi ne tai svarbiausia jūsų vystymosi kelyje. Atsiduokit Mūsų vedimui iš vidaus ir niekur neskubėkit. Tik kantrus ir kryptingas ėjimas suteikia ne tik pasimėgavimą procesu, bet ir leidžia pasiekti norimą rezultatą. Bet visuotinės gerovės be Mūsų jūs nė vienas nepasieksite. Tik atvėrę savo sielas Mums Tėvams imsite veikti darniai ir palaipsniui patirsite Mūsų gyvą vedimą iš vidaus, kuris ir nukreips jus kiekvieną teisinga linkme. Mes nukreipiame jus teisinga linkme, bet atsiremti į Mus turite jūs kievienas. Nes nuo kiekvieno jūsų labai priklauso šioj žemėj Urantijoj šviesos sklidimas ir plitimas.
Įvykiai klostosi tokia linkme ir tokie, kokia judate jūs kiekvienas. Veiksmas lygus atoveiksmiui.
Mes jus visus labai mylime beribe ir gilia meile, todėl nedvejokite ir ateikite į Mūsų Tėvų atvirą glėbį kiekvienam.“
.
Ačiū Tėve už mokymą ir sustiprinančius žodžius.
2009.08.18
Jurgita
2009-08-18 20:10:07
Komentarai
Teoriškai tai čia jūs visi teisūs ir Vaidas , ir Arūnas , ir Jurgita , ir Aldona , ir Rita . Tačiau teorija dažniausiai skiriasi nuo praktikos ir darbų . Idealu būtų teoriją sutapatinti su praktika , tačiau jūs puikiai žinote , mielieji , kad tai reikalauja milžiniškų pastangų ir lėšų . Na tarkime , tos milžiniškos pastangos jau yra kuriamos , tačiau trūsta lėšų . Apie ką kalba Vaidas , savo rašinyje , man yra labai artima . Jis žino ir supranta kiek dabartiniame pasaulyje yra nuostabiausių galimybių turtingiausiai žiniai , arba blefui paskleisti ir atnešti , ir įnešti tiesiog į žmogaus protą ir jausmus . Jūs tik pasižiūrėkite į tuos šimtatūstantinius , žmonių užpildytus stadionus ir aikštes , kuriuose skamba dainos , muzika , vyksta sporto varžybos . Jie visi kaifuoja nuo šių renginių ,,dvasinės'' euforijos . Jie visi eina iš proto dėl savo dievaičių .
Arba pasižiūrėkime į parduotuvių , knygynų ir spaudos kioskų vitrinas , kuriuose tviska blizga tūkstančiai įvairiausių žurnalų , knygų ir reklaminių spaudinių . Čia yra , Jo Didenybė Biznis . Čia dirba didieji šios Žemės varikliai - pinigai ,kapitalas , biznis . Jie pateikia rojų žemėje ir visų troškimų išsipildymo iliuziją , visais kanalais , visais puslapiais .
Taip , čia yra iliuzija , mūsų žemiško gyvenimo iliuzija - Maja , tačiau paskui ją eina , lekia , skrenda milijonų milijonai . Žmonėms nereikia jūsų ir mano Urantijos , jiems reikia tik duonos ir malonumų . Tai sakau supaprastintu variantu . Šitą gerai žinojo jau senovės Romos imperatoriai , kad žmogų už duoną ir malonumą , nuvesi kur tik panorėsi ir įpirši jam religiją , arba pasaulėžiūrą , kokios norėsi . Tačiau , kad patrauktum paskui save žmonių mases reikia pinigų , pinigų ir dar kartą pinigų . Reika turėti ir valdyti spaudos industriją arba bent jau kokį televizijos kanalą , kad galėtum bendrauti su žmonių miniomis .
Štai , kad ir su tom knygom - Urantijos knyga ir KALBU JUMS VĖL . Išmintingam
žmogui , kuris ieško ir nori ieškoti , jos yra aukso kaina , o pliuškiams jos yra paprastos ir neįdomios knygos . Neturi spalvotų kietų viršelių , neturi ,spalvingų paveikslėlių , su originaliais šriftais ir komentarais . Tai paprastos knygos , nieko nesakančios ir nedominančios savo reklama eilinio skaitytojo . Štai tame ir dar kitame ,ir dar kitame , mūsų urantų silpnybė . Nėra pinigų , o turtingi kapitalistai nesidomi šiuo mokslu , šiais dangiškais apreiškimais . Štai duok pasauliui Jogą , Magiją , Astrologiją , tai jau kas kita , čia jau galima kalti pinigą , o čia tik melsvu plonu viršeliu Urantija , kažokia pasaka .
Mieli mano bičiuliai urantiečiai , Vaidas kelia fundamentalų , Urantijos apreiškimų , išskleidimo ir geresnio prinešimo skaitytojui ar lankytojui kelią . Šis kelias , kol kas , mums nei vienam nežinomas , tačiau viena aišku , kad šios dienos spalvingoje žiniasklaidoje , reklamoje ar televizorių ekranuose mes vis dar nepastebėti ir nekviečiami . Žmonija nuo ryto iki vakaro daro tik biznį , o sekmadieniais eina į bažnyčias , po to nuo pirmadienio vėl daro biznį . Mes esame biedna mažuma šioje žemėje . Apie dvasinius turtus aš nerašysiu . Jūs brangieji urantiečiai , juos turite , o kam jų trūsta , tegu ateina pas mus . Ko , ne ko , o šito gero , dvasinių brangenybių mes kiekvienas turime pilnas skrynias , ir galime dalintis su visais mielais žmonėmis , tačiau sudominti juos ir tuo pačiu plačiąsias mases , šiais Dievo Tėvo brangenybių aruodais , mes turime tik labai ribotas ir nespalvingas priemones . Ką aš siūlau ? Galvokime , melskime , siūlykime , gal gyvensime ir geriau .
Petras
2009-08-23 19:54:58
Jūsų planeta nebėra daugiau izoliacijoje. Jūs turite patys imtis didesnės atsakomybės ant savo pečių; ant savo pečių nešdami Mano meilę ir šviesą tai tamsai, kuri gaubia kitus Mano vaikus, jūsų sielos brolius ir seses.
Bet jūs žinokite, baimės nėra.
Baimė yra tiktai, kai nėra ryšio su Manimi.
Yra tik meilė. Nieko nėra daugiau be meilės.
Ir, jeigu jūs atsiremiate į Mane, per gyvą atsivėrimą Man, Mano meilė gyvais virpesiais užpildo jus. Ir jūsų baimės nebėra.
Ir žmonės stebėsis, kodėl jūs nebijot. O jūs jiems aiškinsit iš meilės jiems, ir drauge su Manimi, aiškinsit mylėdami juos, nes juos mes mylėsime Mano meile ir jūsų atsivėrimu Mano meilei ir jūsų asmeniniu patyrimu su Mano meile.
.......................................................
Tėvo mokymas apie dabartinį pasimetimą ir bendrą su Juo gėrio kūrimą, 2009 01 17
rita
2009-08-23 14:34:22
Vaidai, galbūt kam nors ir keista, bet aš pritariu tavo išsakytoms mintims. Aš panašiai kaip ir tu stengiuosi bendraudama su žmonėmis pirmiausia juos suprasti, nes kiekvienas turi savo patirtį ir požiūrį ir prie kiekvieno priėjimas yra kitoks. Taip pat kiekviename žmoguje yra Tėvo dvasia, kuri ir veda savaip. Aš manau, jeigu noriu tikrai padėti kitam pažinti Tėvą - neturėčiau per prievartą piršti savo supratimo, nes anksčiau tai darydama daug žmonių atstūmdavau net nesuprasdama kodėl. Prievarta neduoda gerų vaisių.
Jurgitos gautas mokymas iš Tėvo man labai patinka - ypač ta mintis, kad patys keisdamiesi - keičiame aplinką. Juk taip svarbu keisti ne kitus, bet save, nes kartais žiūrėdama į kitų klaidas, nebematau savo klaidų.
Kartais aš manau, jeigu būtų vien tik mokymai iš Tėvų ar kitų dvasinių būtybių, kurias perduoda Algimantas ir kiti broliai ir seserys, tai tarp mūsų tiesiog nebūtų tokio susipriešinimo kaip dažnokai būna. Nes mokymuose sklinda tikra meilė ir šviesa, kurios trokšta dauguma. Bet kada mes išsakome savo asmenines mintis, kurios dažnai užgauna kitus, kyla beprasmiai ginčai ir atsiranda susipriešinimas. Ir visa tai dėl mūsų netobulų charakterių, kurie keičiasi taip pat labai iš lėto.
Aldona(Panevėžys)
2009-08-21 12:11:09
Aš tikrai suprantu ką tu nori pasakyti Vaidai, nes ir pačiai tenka susidurti gyvenimo kasdienybėje, kaip gi paaiškinti žmogui suprantamai apie Tėvą. Taigi šituo pačiu keliu mes visi einame, ieškojimų ir atradimų keliu. Tik pats Vaidai per patyrimą gali semtis žinių ir dalintis jomis su kitais, su mumis, nes visi mes darome tą patį, tik skirtingai pagal savo suvokimo lygį, pagal tai kiek remiamės Rojaus Tėvais. Aš vis tik prisilaikau savo aname komentare išsakytos nuomonės, kad reikia remtis į Rojaus Tėvus ir vis labiau jaučiant Jų meilę ir pasitikėjimą jais, žengti į priekį.
Kitas dalykas su kuriuo ir aš susiduriu, kad ne visi žmonės nori ieškoti Dievo, ieškoti Tėvo savy, jie nori gyventi normalų materialų gyvenimą ir viskas, daugiau jiems nieko nereikia. Taigi kaip tada? galima apie šią Tėvo šviesą informaciją pateikti labai subtiliai kad sudominti, bet ar žmogus norės gilinti ir atrasti naujus horizontus, bus jo paties valia. Nei aš nei tu nepriversime. Su šituo irgi teko realiai susidurti, kai žmogaus neįtikinsi ir gana... Kita pusė yra tingėjimas ir nematymas prasmės, baimė šviesos ir išsiskirti iš minios. Yra daug niuansų, kodėl žmonės priešinasi ir netiki Tėvo gyvuoju keliu. Ir tuo pačiu suprantu, kad reikia semtis išminties tik iš Rojaus Tėvų, kaip gi kreiptis į konkretų žmogų ir ką pasakyti, kad gyva meilės žinia paliestų jo sielą, sujaudintų jo protą ir priverstų ieškoti daug daugiau, nei dabar.
Taigi viską atrasim ir suvoksim patys per patyrimą, tik vat kuo remsimės, ar vien savo jėgomis, ar pasikliaudami Tėvu? Manau Tėvo šviesą ir reikia dalinti tik su Tėvu.
Jurgita
2009-08-20 15:22:13
Jurgita, aš taip pat manau suprantu ir pritariu viskam kas parašyta paskutiniame tavo komentare. Kodėl parašiau pirmąjį savo komentarą šioje temoje? Todėl, kad atpažįstų šviesą sklindančią ir suteikiamą mums iš Rojaus Tėvų, ir taip pat santykinai pažįstų žmonių kasdienybę rūpesčius ir mintis jiems gyvenant praktiškai, ir kaip jie reaguoja šitokiu būdu pateikiamus mokymus. Ir tai yra mano NORAS, kad jiems ta šviesa būtų prieinama. Tačiau aš matau trukdį, kuris neleidžia vidutiniam žmogui įsisavinti ir PRIIMTI šios šviesos žinios iš Trejybės. Mano matymu aš numanau, kad gyvenant jų gyvenimus ir norint juos keisti į geresnį ir šviesesnį, tokiuose mokymuose turi būti neišbraukiamas NAUDOJIMASIS PROTU, ir neišbraukiama fizinė veikla. Daug ir labai daug mokymų perduoda dvasinę žinią, net ragina veikti ir taikyti.. Jeigu jas papildyti apgalvota struktūra, manau kad jie būtų prieinami daug didesniam kiekiui žmonių per šių suvokimą.
Galbūt sunku išreikšti žodžiais tą suvokimą, bet kaip aš suprantu šie mokymai neteisingai juos interpretuojant ir suvokiant gali atnešti "disbalansą/chaosą" į žmonių gyvenimus. Tie kurie bendraujame su Rojaus Trejybe, su angelais ir galime perteikti kokį nors trumpesnį mokymą, bet kaip priedą turime gana didelį kontekstą, galbūt kelis metus patirties vadovavimosi žengiant tam tikrų vertybių keliu. Ir mano suvokimu, savotiškai reikia to paraginimo nepaleisti savo sielos į tai ko net pats nesupranti, bet per augimo ir tobulėjimo procesą atsistoti vis tvirčiau gyvenime, atnešti tvarką stabilumą ir kasdienį žengimą pirmyn gyvenime.
Pvz gal nerimtai, bet idėjiškai pasakysiu tokią mintį "Apsispręskite ir bendraukite su Tėvu kasdien 30 dienų. Jei neapsisprendėte, nepradėkite". Nes jeigu žmogus vietoj to kad savo gyvenimo chaose skirtų laiką situacijų sprendimams, skirs laiką bendravimui su Tėvu kažkiek dienų o neradęs rezultatų ir tai mes, tai rezultate bus dar didesnis chaosas lyginant su tuo jei jis būtų bandęs spręsti situacija kitokiais būdais.
Kai aš sutinku žmogų, tai aš išklausau jį, galbūt pateikiu klausimų, ir suvokdamas jo gyvenimą pateikiu patarimų ar išminties ar dar ko, o dvasinių dalykų atveju SUVOKIU kokią tai užims vietą jo gyvenime. Kitoks patyrimas buvo bendraujant su Algimantu, gal man tiesiog iki šiol neviską išėjo pritaikyti, bet Algimantas atrodo mato prasmę tik dvasinių dalykų švietime neatsižvelgiant į jokias kitokias aplinkybes. Jėzus mokydavo: "Pirma pavalgydink žmogų jei jis alkanas, tuomet suteik dvasinį mokymą. Nes kokią turės prasmę tavo mokymas, kada žmogus alksta iš bado".
Asmeniškai, kaip aš suvokiu savo augimą ir dvasingėjimą - man rūpi visi kiti šios planetos žmonės ir visa kūriniją, man rūpi kad jie galėtų suprasti ir įsisavinti mokymus, ir galbūt tai viena iš priežasčių kad aš nenoriu pasinerti į dvasinius dalykus tokiu būdu, kad kitiems žmonėms tai taps nesuprantama ir neprieinama. Galbūt jums svarbu kokybė, ir ji tikrai yra gera, o man kažkaip norisi kad kiekybė būtų didesnė. Kad žinią apie Urantijos Knygą, apie Jėzaus gyvenimą ir mokymus, apie Minčių Derintoją, galimybę bendrauti su Tėvu ir kitomis Trejybės asmenybėmis galėtų kasdien priimti daugiau žmonių ir juos taikyti savo gyvenime, o ne taip kad per dieną vienas žmogus susimąstęs žvelgs ir jam vis tiek bus sunku pritaikyti.
Ir tai yra skirta labiau rašytiniams suformulavimams ar sakiniams kitais būdais. Daug didesnę vertę turi praktinis gyvenimas ta tiesa kuri yra žinoma, ir praktiniu požiūriu pasidalinimas su kitu žmogumi. Nors jis aišku, taip pat turi būti suprantamas.
***
Tai ir iš Jurgitos teiginio: "Tėvas suteikia begalinį sustiprinimą ir Jo meilės virpesisi nuramina, bet betkokį darbą turi atlikti su gautu įkvėpimu." aš irgi tą patį galiu patvirtinti, ir tik vat kad kitiem būtų suprantamiau tas veiklumas ir organizuotumas, o ne tik dvasinė ramybė ir meilė turi būti akcentuojama.
Algimantas kitoje 'Balansas' temoje rašo: "Tu irgi laikaisi Vaido pozicijos, kad dabartiniam žmogui Tėvo perduodami mokymai praktiškai nepritaikomi, nes nėra harmonijos, nėra meilės veiksmų ir struktūrų. Aš apie tai rašiau šiandien naktį." Iš tikro Tėvo mokymuose kas daugiausia ir pirmiausia tai yra nuraminimas, sustiprinimas ir pačio požiūrio į betkokią situaciją pakeitimas ir tai yra pritaikoma. Bent mano lygiu, o apie patarimus jų taip pat yra. Tačiau susiduriant su gyvenimiškomis situacijomis - visgi kad ir kaip net su protu galvočiau sunku būna priimti sprendimą, o iš Rojaus Tėvų sulaukiu tik to kas keičia sąmonės būseną į meilės, ramybės. Ir visgi su ar be dieviškos meilės situacijos keičiasi tik bandant priimti sprendimus ir juos taikant. Viskas ko reikia yra Tėvo perduodamuose mokymuose (net ir jo perduodamuose virpesiuose), tačiau tai praktiškai pritaikoma tik apsisprendus ir patirtiškai gyvenant ilgesnį ar visą likusį gyvenimą. Ir kaikuriem žmonėm atrodo gali būti taip sunku, kad jiems trūksta savotiškos struktūros ir tvarkos jų gyvenime, be kurios jie kaip be papildomos kėdutės negali užlipti ir ant stalo. Tame idėja.
***
Išsakysiu dar vieną mintį. Tarkime yra vidutinis žmogus, jis išgirsta žinią apie visų Tėvą, paima ir visiškai pasikeičia gyvenime, gyvena visai kitokiu standartu. Ir tuomet bendraujant su kitais vidutiniais žmonėmis kurie sudaro absoliučią daugumą jis bando perteikti žinią apie Tėvą tačiau lieka nesuprastas, ir kitiems žmonėms to pritaikyti nepavyksta. Mano idėja yra gilintis į tai kaip visgi žmonėms suprasti ir priimti šią žinią, ir savotiškai norisi užpildyti šitą prarają - nutiesti tiltą, atpažinti ir suvokti tuos trūkstamus laiptelius, kurių niekas čia galbūt nedalina, ir kurie padėtų žmonėms užlipti iki šviesaus gyvenimo gyvenant Tėvo valia ir meile kiekvieną akimirką. Aš esu už tai, kad žinia apie Tėvą būtų suprantam visiems, o ne taip kaip dabar kad pasiteisinama su "jis bijo šviesos", kad ji būtų prieinama visiems o ne tik vienetams.
Vaidas
2009-08-20 14:26:45
Idealiau,nei pasakė mano mylima sesė Jurgita,tau,mielas Vaidai nebus įmanoma pasakyti.Savuosiuose išvedžiojimuose tu suki ratą savaip.Paklausk,broli savęs paties-argi nėra šiame forume atsakymų į tavo pateiktus klausimus tiek apie Tėvo atradimą savyje,tiek apie ligas.Labai aktyvus darbas rašant savo nuomonę turėtų būti užbaigtas.Priežastis paprasta-tau reikia rezultato,bet ne proceso.Bandai išspręsti globalines problemas,bet nesupranti vieno-mes patys sau esame globalinė problema ir kai ją išspręsime,tiek tu,tiek kiti atrandant Tėvą savyje,nebeliks jokių globalinių problemų.Ir nebereikės sukti rato,kokį suki tu.Tau Jurgita jau seniai atsakė.Neskaityk savęs,bet įsigilink į jos mokymus.Ačiū ir sėkmės
arunas
2009-08-20 16:17:54
Savo pasisakymu tu labai daug pasakei apie save ir aš suprantu. Štai man irgi gyvenimas virte verda, dažnai įvykiai seka vienas kitą ir tai sunkumai tai džiaugsmai užplūsta. Mano patirtis irgi labai nedidelė einant Tėvo keliu, tik keli metai realaus patyrimo, bet aš jau suvokiu, kad tas gyvenimas, kurį tu Vaidai nupasakojai nėra atskirtas nuo Tėvo kaip tu pateikei. Man nėra atskirtas, o turėtų ir kitiem. Tu manai, kad žmogus pasitikėdamas Tėvu teisiog Juo pasitiki ir nieko neveikia, tarsi laukdamas kol Jis viska pats išspręs? Aš taip nemanau. Tėvas suteikia begalinį sustiprinimą ir Jo meilės virpesisi nuramina, bet betkokį darbą turi atlikti su gautu įkvėpimu. Visus reikalus gali suderinti, ir jie tik lengviau ir sklandžiau išsispręs, pati tai patyriau. Nereikia atskirti Tėvo meilės ir Jo teikiamos palaimos nuo esamų rūpesčių kaip kokių nesisiejančiųjų tarpusavyje. Viskas turi būti suderinama tuo pačiu metu ir pastoviai. tam mes čia ir gyvename ir mokinamės. Temoje 'balansas' Algimantas labai aiškiai paaiškino gyvenimą kasdien su Tėvu ir įvairių problemų sprendimą kartu su Juo.
Sakai jog patiri Tėvą ir gauni Jo mokymų, tad kodėl nepaprašai tau rūpimų problemų tobulesnio išsprendimo paaiškinimo? manai nesuteiks tokių pamokymų? žinok dar ir kaip suteikia, ir dar labai praktiškų. Pataria net kaip mokintis tam tikrus rūpimus dalykus, kad mokymasis duotų rezultatų, pataria sveikatos ir mitybos klausimais. Bet gi kiekvienas mūsų individualus ir skirtinga asmenybė, todėl ir mokymai yra bendri ir tik sustiprinantys patiems asmeniškai kreiptis į patį Tėvą asmeniško patarimo. O kai žmogus kreipaiasi, tikrai gauna, nors ir ne iš karto. Vienos savo problemos sprendimo klausiau Tėvo, o atsakymą galiausiai gavau ir išgirdau gal po pusmečio...bet tikrai verta buvo laukti. Atsakymas tikrai ateina anksčiau ar vėliau ir tas laukimas pasirodo turi gilią prasmę.
Sunku viską ir išvardinti, bet pabandžius pašvęsti Tėvui kiekvieną dienos darbą rezultatai vakare apmąsčius tikrai pasimato. Viskas priklauso nuo pasitikėjimo Tėvu, o jei jo nėra, tai ir atrodo, kad meilės virpesiai yra tik virpesiai ir su realiu gyvenimu ir problemų sprendimu nieko bendra neturi. Bet aš patiriu kad tikrai yra netaip. Viskas suderinama ir viskas pavyksta su Tėvu, tik reik labai labai didelės kantrybės, bendrauti su Juo kasdien ir ne po kartą, o gautus mokymus įgyvendinti. Ne viskas pavyksta iš karto, bet gi tam ir mokomės... išminties kasdieniam veikimui ir semiamės tik iš Tėvų, o ne iš dausų...
Tai tokie mano apmąstymai kol kas, bet žinau suvokimas dar gilės ir keisis...
Jurgita
2009-08-20 08:50:07
Besimėgaujant pačiu procesu, pabandysiu sudėlioti viską į savo vietas, ir papildyti neaiškius teiginius supratimo vardan.
Pirma yra tai, kad žmonės yra skirtingi. Skiriasi jų nugyventas laikotarpis čia žemėje. Vienas nugyveno 20, kitas 30, kitas 60, dar kitas 100 metų. Skiriasi žinios ir patirtis. Vien nuo amžiaus priklauso tolesnė galimybė žmogui pritaikyti kokį nors mokymą, ar gyvenimo būdą. Kaip elgtis ir organizuoti savo gyvenimą, kaip protingai ką nuveikti - tokie klausimai gali VISIŠKAI NEIŠKILTI žmonėms kuriems yra galbūt na 50 ar daugiau metų, TUOMET JIE GALI domėtis dvasiniais dalykais, gerti meilės virpesius ir niekuo nesirūpinti, visi įgūdžiai kaip naudotis savo protu, kaip tvarkyti reikalus jiems yra ĮAUGĘS Į KRAUJĄ pavadinkim. Tuo tarpu jeigu žmogui yra 20-30 metų, tikrai manau jam yra situacijų kur jis pats turi apmąstyti ir nuspręsti kaip paskirstyti resursus, kaip organizuoti kokią nors vieklą ir taip toliau. Jeigu toks žmogus pasiners į geras emocines būsenas ir eksperimentuos su meile, net ir bet kokioje situacijoje neatsižvelgdamas Į VISUOMENĖJE NUSISTOVĖJUSIAS TAISYKLES, PAPROČIUS, ĮPROČIUS, NORMAS ir tiesiog bandys žengti meilės keliu.. daug kas jo gali nesuprasti, o atlikti poelgiai nuvesti į neaiškiais dar situacijas po situacijos, ir taip jam tikrai reikės labai didelio pasitikėjimo ir įsikibimo į tą meilę kad ištverti ir vos ne - būti išprotėjusiu kitų akimis, ir visviena laikytis ir nepasiduoti. Pagaliau su pavyzdžiu, tarkim reikia organizuoti kokią nors kelionę - ar žmogus tik pajaus meilę iš Tėvo ir dar kokį nors mokymą kad ir "gyvenk su meilės mintimis, o kaip ką darysi jau nebe taip ir svarbu", tai kas tai per kelionė bus? Galbūt tikrai Tėvas jį nuves kažkur, jis susitiks su jam lemtais sutikti žmonėmis ir panašiai. Bet tai primena tokį mišinį - Chaosas su įpilta Meile. Tuo tarpu, kitas variantas - jeigu žmogus aiškiai ir blaiviai nusiteikęs suplanuos kelionę, apmąstys vertybes pagal ką kas nusprendžiama, ir visa tai padarys su meile - bus puiki kelionė kurioje jis bus atlygintas už savo įdėtas pastangas. Ir tai buvo dėl amžiaus ir patirties, kitas dalykas - žmonių užimtumas gyvenime. Yra MILŽINIŠKAS skirtumas mano supratimu, kada jaunas žmogus visą savaitę turi darbų į marias, tiek dienos metu, tiek to ką jis turi atlikti ryte, tiek dar po darbo kur nuvykti ar atlikti didesnį darbą, ir kasdien tai darant visvien lieka dar daug daug gyvenimo aspektų kuriais net nėra laiko kada pasirūpinti. Štai palyginkime tokį žmogų su tuo, kuomet jaunas žmogus atostogauja vasaros atostogose, ar jam nereikia nieko įpatingai dirbti, kaikurie net ir mokindamiesi kol ne egzaminas jiems nieko įpatinga daryti nėra didelio reikalo ar pastangų pasiekti pakankamai geriems rezultatams. Tuomet palyginkim vyresnio amžiaus, tarkim vidutinio - kai jam yra darbas, sveikata, dar visokių reikalų, vaikai ir žmogus kuris yra gerai įpratęs susitvarkyti su savo darbu, daug reikalų neturi ir turi laisvo laiko ampąstyti ir nuveikti kitus dalykus. Toliau imkime pensininkus, kurie galbūt visai nedirba ir turi daug laisvo laiko. Mano atveju, aš atrodytų esu nemažai kuo užsiėmęs pastaruoju metu, bet KASDIEN bendrauju su Tėvu ir Rojaus ` Tėvais, per daug metų man tai tapo gana įprasta, bet ko sulaukiu iš jų tai - pilni meilės ir šviesos mokymai, kurie tuo metu atpalaiduoja betkokius įsitempimus ir sąmonėje suteikia savotišką šviesumą ar minčių būseną kada į viską gali žvelgti su meile ir taip gyventi. Tačiau man to niekaip nepakanka, kai yra visokie klausimai KURIUOS REIKIA SPRĘSTI nei vienaip nei kitaip man tai nepadeda, atsakymų į klausimus nėra, ir daug daug veiklos ir reikalų kada kaip pilname kambaryje - vistiek žmogus imi ir dirbi, ir nori kažkokios struktūros, šviesos, atokvėpio - svajoji apie tai. Tėvo perduodamos mintys tikrai puiku, bet reikia dar melsti kaip gi pritaikyti tai ten kur šiuo metu atrodo man tai niekaip nepadeda.
Jums, tie kurie eina šiuo meilės ir šviesos keliu, kurie TURI PATIRTIES IR VYRESNIO AMŽIAUS, IR JAU SUSIFORMAVUSĮ PROTO MĄSTYMĄ, UŽGYVENĘ IR GYVENAMĄ BŪSTĄ IR PROFESIJĄ IR DRAUGŲ-GIMINAIČIŲ ir dar daugiau tai imti ir gyventi ant savo tokios gyvenimiškos patirties ir žinių užpylus porciją meilės ir Tėvo vedimo turėtų būti gana paprasta ir lengva. Bent jau lyginant su ta situacija kai dėl visų tų išvardintų dalykų nėra užtikrintumo, ar jų tiesiog nėra, o gyventi toliau - reikia. Štai tuomet kaip atgaiva į gyvenimą ateina išmintingi mokymai, ar kažkieno protingos mintys - ir tai tokiame gausiame išbandymų kelyje padeda ir veikia. Nors, iš kitos pusės kai reikalai ne tik nuo tavęs priklauso, ar liga ar koks kitas procesas - tada gali tik pasikliauti iš išorės vykstančiais procesais ar jie pasibaigs sėkmingai ar ne.
` Taigi, jūs galite sakyti pasitikėti Tėvu ir viskas, bet na mano spėjimu galbūt po trijų mėnesių bus kokie rezultatai. Nežinau. Tuo tarpu jeigu jūs bendraujate su Tėvu, kodėl jums nepasidalinus kokiomis nors praktinėmis žiniomis? Kaip savo kūnui suteikti sveikatą? Kaip organizuoti laiką, ir bendrai juk tiek daug pritaikomų patarimų tai galėtų būti - ir tai būtų jau IŠMINTIS KURIA ĮMANOMA IR GALIMA GYVENTI, kurią galima pritaikyti. Tuo tarpu, na nejaugi žvelgti su meile į aplinkui vykstantį chaosą? Ar spinduliuoti Tėvo meilę į gyvenimą kuris eina visai kitomis vagomis. Na savotiškai verkti tada norisi.
Aš kaip žmogus, tikrai noriu augti ir tobulėti. Įgyti šviesos žinių ir jas taikyti. Štai metai laiko esu vegetaras, negeriu alkoholio. Tokie sprendimai į žmogaus, ŠIOS VISUOMENĖS ŽMOGAUS gyvenimą NEATEINA GREITAI. Perku ir skaitau labai daug išminties knygų, tiesiog apie mitybą, sveikatą ir taip toliau. Kolkas nereguliariai, bet užsiimu mankštomis-jogomis, kvėpavimo pratimais - iš jų matau didžiulę naudą, taip pat sportuoju. Štai taip po truputį su didžiuliu noru į gyvenimą ateina pasikeitimai. Daug kur tenkia skubėti, kai ką nors dirbi ir nori nuoširdžiai padaryti gerai - sudėdi visas savo jėgas, o šitaip pavargsti.
Taigi ką noriu pasakyti - kad jeigu mokymas apie bendravimą su Rojaus Tėvais, su Tėvu būtų bent kiek įkvėpti logika, išmintimi ir praktinių pritaikymų - Jų trokštų pasiklausyti MINIOS ŽMONIŲ, NET IR TAIP KAIP MINIOS ŽMONIŲ KLAUSĖSI JĖZAUS. Tuo tarpu, tikrai tai yra teisinga kad žmogaus sąmonės būsena yra svarbi, ir nuo to priklauso viskas kitkas, bet bent man kol kas taip neveikia kad pasitelkus Tėvo meilę eitų išspręsti kitas problemas. Kolkas yra taip, gal po mėnesio jau bus geriau, paimčiau ir parašyčiau, o kol kas tik taip. Kaip aš žvelgiu - kad aš SUPRANTU tiek jūsų perduodamus mokymus, tiek visą tą šviesą, taip pat suprantu ir žmones kurie gyvena savo gyvenimus dabartiniu metu. Ir būtent matau kodėl jūs tarpusavyje negalite taip sklandžiai susikalbėti, kodėl yra ta tokia riba - kurios visai galėtų ir nebūti. Jeigu žmogus tikrai yra dieviškas, ir bendrauja su Tėvu, mano supratimu jo širdis turėtų būti lengva, jis lengvai galėtų bendrauti su betkuo, ir paprastais žodžiais pasidalinti savimi, savo žiniomis - ir kitas tą lengvai priimtų. Tuo tarpu, kolkas yra taip kad AKCENTUOJAMAS KITIEMS SUNKIAI SUVOKIAMAS dalykas, ir nepateikiama jokių praktinių pritaikymų, nėra ir jokios struktūros, tai atrodo ganėtinai blogai.
Galbūt pagrindinė problema, kas TRUKDO susikalbėti yra tai - kad jūs nematote TARPINIŲ LAIPTELIŲ, TARPINIŲ ŽINGSNELIŲ, sutinkate žmogų ir iš karto jam sakote va imk ir iš karto būk tobulas, peršok visą savo supratimą, ir supratimo augimą, ir žmogus kaip tada jūs sakote IŠSIGĄSTA, nors anoks galbūt ir išsigandimas, kai net nesupranti apie ką kalba. Taigi nereikėtų tiek iškelti kažkokį tolimą tikslą, o VISKĄ REIKIA SUVIENYTI, taip pat SUVOKTI ŽENGIMĄ KELIU, tą patį ką vadiname PROCESU.
***
Ir po konteksto, gal ne po dvidešimt minučių, o gal ir tiek kartais bet su Tėvu bendrauju. Gal to reikia daugiau, kaip pritaikyti kažkokius mokymus - na ta prasme kad priėmus meilę tai gana paprasta tai išpildyti, tačiau kaip spręsti PROTO reikalaujančias problemas visvien nėra aišku, ir būtent ČIA norisi akcentuoti kad reikia mokytis ir tobulinti savo protą, juk ar ne tam jis ir duotas. Aš pritariu, kad esu neteisus visumos požiūriu, ir žvelgiant kaip visi dėsniai veikia didžiojoje visatoje. Tačiau praktiniu požiūriu ir kaip veikia LAIPTELIAI ir kaip žmogus EINA KELIU, ir vyksta PROCESAS kol žmogus užauga iki tam tikro etapo, tai atrodytų esu teisus bet neišgirstas.
Dar, Algimantai, rašai "Tavo, mielas Vaidai pasakymas, kad meilės nėra ten, kur nėra veiksmo, ar struktūros, yra dvasinis AKLUMAS." Aš to neturėjau omeny, ir tai vien jau yra logiška kad meilė yra visur, ir aš apie tai labai daug žinau ir pritariu per daugybę mokymų ir savo paties supratimą. Aš norėjau pasakyti apie siauresnę sritį - gyvenimą, ir pritaikymą gyvenime kada žmogus yra užverstas darbais ir reikalais, o patirties tame tvarkytis net tarkime net irgi neturi. Tai ar padės jam meilė tokioje situacijoje? Meilė aišku yra gerai. Gerai tai gerai. Bet viskas jei nieko neveikiant ir nedeliojant į savo vietas taip ir stovės, o ir dar daugiau iš chaoso virs ir į dar didesnį chaosą.
***
Apibendrintai, tikiu ir priimu tikrovę taip jog Tiesa yra tik viena. Ir jeigu mums sunku susikalbėti, tai tik todėl kad mintis sunku išreikšti žodžiais ir perteikti esmę kitam asmeniui. Aš suprantu bendravimą su Tėvu taip, kad ką nors galima pritaikyti praktiškai. Kažkaip juk žmogui reikia tobulėti, ir įvykdyti Tėvo paliepimą "būkite tokie tobuli kaip ir aš". Taigi ir toliau su dideliu noru, darysiu viską su meile, visų labui. O kaip su Tėvu man sekasi, tai turbūt sunku nupasakoti. Tikiuosi ateityje dar pasidalinsiu kaip man ten su nuoširdžiom pastangom einasi. Kasdien ir kasdien Tėvas siunčia meilę, nuraminimą, sustiprinimą, savotišką vedimą bet iš proto pusės žiūrint na negimiau tobulas ir kaip spręsti kaikuriuos klausimus nežinau, tai kaip išvada gaunasi kad taip su meile ir ramiai reikia žiūrėti į tai ko nesupranti. Bet kažkaip liūdnoka tokia išvada atrodo. Dar yra daug minčių ir pastebėjimų, bet nustosiu rašyti. Yra ir meilė ir ramybė širdyje, tačiau kaip užaugti, kaip gyventi visgi tai yra procesas, ir matyt tebesu tame kelyje. Sudie.
Vaidas
2009-08-19 23:34:30
Iš tiesų labai gražus ir gilus Jurgitos perduotas Tėvo mokymas.
Tačiau vakar, neturint pakankamai laiko ir perskaičius šį mokymą skubotai, kilo labai panašios mintys kaip ir mano bendravardžiui Vaidui. Bet įdomiausia yra tai, kad atsakymas, kodėl taip dažnai nutinka, yra šiame pačiame mokyme - "Atsiduokit Mūsų vedimui iš vidaus ir niekur neskubėkit. Tik kantrus ir kryptingas ėjimas suteikia ne tik pasimėgavimą procesu, bet ir leidžia pasiekti norimą rezultatą."
Todėl norėtųsi akcentuoti, kad niekada nereikia daryti jokių skubotų išvadų, ypač gerai nusuvokus perduodamos prasmės. Šiame forume tą nuolat daro tikrai neprotingi daugeliu prasmių įvairūs kritikai, nors jų negalima pavadinti neprotingais materialistinės filosofijos ir materialistinio intelektualumo prasme.
Be abejo yra pagirtinas bendravardžio Vaido nuoširdus troškimas perteikti tą žymiai didesnę dvasinę šviesą žmonėms, kurie savo gyvenimą grindžia protu ir kintamu kiekiu dvasingesnių vertybių. Tačiau šiame mokyme yra ir atsakymai į tokius Vaido norus - "situacija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje įgavusi pagreitį ir juda priešinga linkme nei Mūsų Rojaus Tėvų valia. Čia dar tik pradžia ir ji tęsis dar gana ilgai, matuojant žemėje įprastais metais.", "Tu gali prisidėti prie visos Urantijos šviesinimo tik dar labiau atsiverdama Man, dar labiau atsiverdama Rojaus Trejybei. Atradę Mus savyje jūs ir pajėgsite keisti susiklosčiusią niūrią situaciją visame pasaulyje dar labiau. Permainos įvyks negreitai, bet jūs jas galite stebėti savyje. Pažvelkit, kaip savo atsivėrusia siela Mums jūs keičiatės patys, kaip mokotės iš Mūsų, kaip geriate Mūsų meilės syvus! Jūs gi esate gyvi Kūrinijos vaikai, vienos didžiulės Kūrinijos šeimos nariai. Ir keisdami save pamažu keičiate aplinką. Jos rezultatas neturėtų jūsų jaudinti, tiesiog gyvenkite su pasimėgavimu jausdami Mus savo Tėvus gyvus savyje ir pajusite permainas. Stebėkite aplinką, stebėkite, kaip keičiasi žmogaus veidas, kai šypsotės jam ar meiliai apkabinate."
GYVENKITE SU PASIMĖGAVIMU JAUSDAMI MUS SAVO TĖVUS GYVUS SAVYJE IR PAJUSITE PERMAINAS - štai čia ir yra esmė to, ko taip nuoširdžiai siekia Vaidas. Reikia iš tiesų nemažai laiko (net ir perskaičius visą Urantijos Knygą, Kalbu jums vėl, Tėvo ir Trejybės asmenų mokymus), kol pradedi jausti tuos pasikeitimus savo viduje, dar daugiau laiko gali užtrukti, kad tave supantys asmenys realiai pastebėtų tuos pasikeitimus tavyje ir dar daugiau laiko prireikia, kad būtų matomi tų pasikeitimų rezultatai (kartais būna išimčių).
Tad visiems noriu palinkėti kuo daugiau kantrybės ir savitarpio supratimo. Svarbu žinoti, kad net elgdamiesi nuoširdžiai mes galime suklysti, bet dar svarbiau, kad kiti, matydami mūsų tokius suklydimus, galėtų ir sugebėtų pamatyti ir tokių suklydimų gilesnę prasmę ir rezultatus.
Nuoširdžiai,
Vaidas (VDS)
2009-08-19 15:29:03
Ačiū tau, miela Jurgita, už šviesos mokymą, kuris yra teisingas, IR TIESINGAS BE JOKIŲ IŠLYGŲ.
Vaido tvirtinimai yra tokie KLAIDINGI vien dėl to, kad jis dar nėra ATSIVĖRĘS Tėvui TIEK, KIEK esi jam atsivėrusi TU. DĖL TO jis dar negali suvokti, O TUO LABIAU PATIRTI VISA SAVO SIELA, ATSIVĖRUSIA SIELA, kad kaip tik toks mokymas ir PRIVALO BŪTI TAIKOMAS KASDIENIAME GYVENIME, JEIGU MES NORIME POKYČIŲ APLINKOJE, BUITINĖJE GYVENIMO APLINKOJE. Vaidas dar negali suvokti, kad GYVULINIS PROTAS NETURI IŠMINTIES, JIS RENKA TIK INFORMACIJĄ IR JĄ DĖLIOJA TIK TAIP, KAIP NAUDINGA JAM, O IŠMINTĮ SUTEIKIA BŪTENT TĖVAS. ŠITAME TĖVO MOKYME YRA GILUMINĖ IŠMINTIS, KURI GYVLULINIAM PROTUI NEPASIEKIAMA, TODĖL JIS IR ATSKIRIA, DĖL SAVOJO NESUPRATIMO, TĖVO MOKYMĄ NUO JO PRAKTINIO PRITAIKYMO KASDIENYBĖJE, VISIŠKAI NESUVOKDAMAS, KAD TIK NUO ŠITOKIO PRAKTINIO ŠVIESOS ŽINGSNIO IR PRASIDEDA ŠVIESĖJIMAS PASAULYJE, NES KITO KELIO NĖRA, KITI KELIAI VEDA PRIEŠINGA KRYPTIMI, Į TAMSA IR LIGOS.
KADA TĖVO MOKYMAI YRA LAIKOMI, KAD REALIAME GYVENIME NEPRITAIKOMI, DĖL TO TADA Į JUOS IR ŽIŪRIMA,KAIP Į KAŽKAM KITAM SKIRTUS, O NE TAU, MIELAS VAIDAI. BET JIE YRA SKIRTI ASMENIŠKAI TAU.
ŠITAME MOKYME yra VISA HARMONIJA, TIK TU, MIELAS VAIDAI, JOS NE TIK NEMATAI, BET DAR IR NEPATYREI HARMONJJOS POVEIKIO SAVO SIELOJE, TODĖL TAVO IR TOKIOS MINTYS - PRIEŠTARAUJANČIOS VIENA KITAI.
Tėvas negali savo meilės paskleisti kitokiu būdu, kaip tik per kiekvieno atsivėrusią sielą. O kada siela atsiveria, tik tada pajunta pasitikėjimą ir tos meilės bei šviesos ir pačiu Šaltiniu,.
Deja, kol vyrauja informacinis ir pragmatiškas gyvulinis materialus protas, tol Tėvo išmintis yra NEPASIEKIAMA TOKIAM PROTUI, TOL SIELA YRA SUPANČIOTA, O GYVULINIS PROTAS VISAIP TURKDYS JAI KILTI Į KASDIENĮ SKRYDĮ SU TĖVU, IR JO MEILĖS ORO SROVĖSE.
Todėl mielas Vaidai, tu esi neteisus VISUMOS POŽIŪRIU, bet teisius savo asmens požiūriu, nes tu negali pajusti, o tuo pačiu ir suprasti TĖVO IŠMINTIES, KOL JO MOKYMO TIEGINIŲ NEPATYREI SAVO SIELOS ATSIVĖRIMU.
Tačiau aš tau, kaip ir visiems, sakau, kad nėra nė vieno neharmoningo žodžio šitame Tėvo mokyme ir jis yra skirtas dabartinei mūsų kasdienybei, ir dera visiems žmonėms, nė vieno neaplenkiant nė viename planetos krašte. Ir jis yra tik tiek be harmonijos, kiek harmnonijos trūksta pačios sielos viduje.
Tačiau Tėvas juk ir pateikė kelią, kaip harmoniją pasiekti - ATSIVERTI DAUGIAU JAMM IR ROJAUS TĖVAMS. Ir tai tinka mums visiems. Ir tau, mielas Vaidai, nes kito kelio nėra, kitas kelias veda vien tik į tavo FILOSOFAVIMUS, KURIE KLAIDINA TIEK TAVE, TIK IR KITUS, NES JIE ATEINA IŠ TAVOJO GYVULINIO PROTO, IR ATIMA IŠ DAUGELIO RYŽTĄ PATIKĖTI ŠITUO GYVUOJU KELIU.
O juk šitas mokymas yra skirtas būtent priešingam poveikiui - paskatinti ir padrąsinti eiti šituo keliu, nes kito kelio juk nėra, kitas kelais veda į susinaikinimą - politikoje, tarp valstybių, ekonomikoje - tarp kompanijų, šeimoje - tarp asmneų, visuomenėje - tarp individų ir organizacijų.
Tavo, mielas Vaidai pasakymas, kad meilės nėra ten, kur nėra veiksmo, ar struktūros, yra dvasinis AKLUMAS. Meilė yra visame kosmose, visur jos yra prisodrinta, kad net kvėpuoti neįmanoma niekuo kitu,kaip tik meile. Tai apie kokį veiksmą ar struktūras tu kalbi? Juk viskas prasideda nuo TAVO ASMENINIO KVĖPAVIMO TĖVO MEILE. Jeigu tu ja nekvėpuoja, tai jokie veIksmai ir struktūros nesužadins meilės. Meilė yra tavo gyvame ryšyje su Tėvu, ne tavo samprotavimuose ir filosofavimuose, bet GYVAME RYŠYJE. Tai ir gilink jį, kad jis STIPRINTŲ TAVE, KAD TU PATIRTUM, KAD BE MEILĖS NERĖA NIEKO DAUGIAU VISOJE PLANETOJE, VISAME KOSMOSE, IR TADA TU ATLIKSI MEILĖS VEIKSMUS, NES TU IR BŪSI TOJI STRUKTŪRA, IŠ KURI jau yra kūrinijoje, ir iš jos KILS KITOS SIELOS STRUKTŪROS. AR TU MANAI SĖDĖTI IR LAUKTI, kol kiti už tave tą padarys, o tu tik pafilosofuosi? Ne, mielasis, be tavęs juk niekas nepajudės, nes tokių kaip tu, yra absoliuti dauguma, tai visi ir lauks, filosofuos, ir nematys, kad gyvenimas jau praėjo. O kas NELEIDO ATLIKTI MIELĖS VEIKSMŲ IR KURTI MEILĖS APIMTAS STRUKTŪRAS VISUMOS LABUI? KASS TAU NELEIDŽIA TAIP GYVENTI DABAR? O GI GYVULINIO PROTO BAIMĖ IR FILOSOFAVIMAI, KURIE SVARBIAU UŽ TAVO TIKROJO AŠ PABUDIMĄ. GANA MIEGOTI, JAU SAULĖ BAIGIA ĮDIENOTI. KELKIS IR EIK PILNAS MEILĖS ŠVIESTI KITIEMS GĖRIO PASIREIŠKIMAIS KASDIENOJE NEVERKŠLENDAMAS, KAD NĖRA VEIKSMO IR STRUKTŪROS. JUK ESI TU, IR DAR TOKS, KOKĮ TAVE IR SUMANĖ TĖVAS VISŲ LABUI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-08-19 01:00:40
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.