Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Žmogaus proto matoma ir nematoma pusės tai, kaip ir mėnulio matoma ir nematoma pusės.

Aš matau,kad vis daugiau kyla susipainijomo dėl urantų požiūrio į PROTĄ. Yra net tokių mūsų sielos broliu kvailų, tiesiogine šio žodžio prasme KVAILŲ, teiginių, kuriais tvirtinama, atseit urantai neigia protą. Tai TIKRA KVAILYSTE, kurią pateikia būtent RIBOTO PROTO mūsų sielos broliai, kurie iš viso nesuvokia, kas yra ŽMOGAUS PROTAS.
Kad jums būtų nors kiek lengivua tai suvokti, pamėginsiu jums patiekti per palyginimą su mėnuliu.
Iš mūsų planetos, Urantijos, yra matoma tik VIENA mėnulio, ir visą laiką TOJI PATI, pusė, KURIĄ APŠVIECIA SAULE, FIZINIAI SPINDULIAI. Tačiau tai tik nedidele dalis paties mėnulio, tai nera PUSĖ MĖNULIO, o tik menka dalele, matoma musuu astronomams, net ir per teleskopus. Nepalyginamai didesnė mėnulio dalis nėra matoma mūsų žvilgsniui iš tokios padėties, kurią kosminėje erdvėje užima Urantija. Tad mes negalime daryti išvadu apie mėnulį, matydami tik mažytę jo dalį, apsviestą saulės materialios energijos spindulių. Ir jeigu saulės materiali šviesa tiek apšviecia mėnulio pavirsiaus, tiek jo mes ir matome, taciau tai nereiškia, kad tamsioji, ir nepalyginaamia didesnė mėnulio dalis neegzistuoja. JI YRA, tik jos mes nematome IŠ MŪSŲ PLANETOS.
Mūsų protas taip pat turi nematomą pusę, kuri yra milžiniška dalimi nematoma, ir nejaučiama, nes ji yra toji tamsioji ir daug didesnė mūsų proto "mėnulio" pusė. Dėl to mes matome tik tuos samprotavimų, loginių sprendimų ir jų įgyvendinimų paskemes, ir tą vaadiname loginiu protu. Ir manome, kad tai jau yra visas mūsų protas, kad daugiau mes nieko neturime. Tačiau toji milžiniška ir nematoma mūsų proto dalis yra globojama ir apšviečiama vien tik Tėvo-Rojaus Trejybės šviesos iš vidaus. Sitoji šviesa, kurią skleidžia dvasinis Tėvas, yra nemateriali, ji yra dgvasinė, todėl tokios šviesos apšviesto prot IŠMDINTIES TEIGINIŲ, SPRENDIMŲ, IR JŲ ĮGYVNEDINIMO NE TIK NEMATO, BET IR NESUVOKIA VIEN TIK MATERIALIOS LOGIKOS ĮTAKOJE ESANTIS PROTAS, KURIS IR REMIASI TIK Į MATERIALIŲ AKIŲ MATOMĄ IR JUNTAMĄ IŠORINĄ ŠVIESĄ. Todėl toks protas neauga, nesivysto, ir negali matyuri nieko kito, tik materialią išorinę logiką ir šiveisą, kurią mato ir kiti tokio paties materialaus apšvietimo protai. Tačiau, taip kaip ir mėnulio atveju, kada nepalyginamai didesnė mėnulio nematoma dalis vis tiek yra neatskiriama nuo nedidelio matomo apšviesto ruoželio, taip ir žmogaus matomas fizinis GYVULINIS protas, kuriam tik ir būdinga BAIMĖ IR SAVANAUDIŠKUMAS, PUIKYBĖ IR NEPILNAVERTIŠKUMAS, IŠNAUDOJIMAS IR NIEKININIMAS, AGRESIJA IR PRIEVARTA, NUSIKALTIMAS IR NET ŽUDYMAS NE TIK KITŲ, BET IR SAVĘS, SUDARO TIK TĄ MAŽĄ APŠVIESTĄ RUOŽELĮ, O MILŽINIŠKA PROTO DALIS YRA NEAPŠVIESTA IŠ IŠORĖS, NES JI YRA TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS VIEŠPATIJA, KURI DVASINE ŠVIESA APŠVIEČIA TIKRĄJĮ ŽMOGIŠKĄJĮ-DIEVIŠKĄJĮ PROTĄ, KURIAM BŪDINGA VIEN TIK MEILĖ IR GAILESTINGUMAS, ALTTRUIZMAS IR TIESA, LOGIKA IR IŠMINTIS, GELMĖ IR SKVARBUMAS Į APLINKOS ANALIZĘ, DRĄSA IR RYŽTAS, ŠVIESA IR VEIKLA VISUMOS LABUI. Tai nuostabioji, bet nematoma, tikrojo žmogaus proto būsena, kuri susilieja su TĖVO IŠMINTIMI ir VISADA DEMONSTRUOJA DIEVIŠKĄJĄ IŠMINTĮ SAVO VEIKSMUOSE ŠVIESOS DARBAIS.
Ir ateis toji akimirka, kada žmogaus protas tikrai įgaus, vietoje DABARTINIŲ NEVERTŲ ŽMOGAUS VARDO gyvulinių bruožų, DIEVIŠKŲ BRUOŽŲ ĮSIVIEŠPATAVIMĄ. Ir tada logika tikrai nebebus sulaužyta, kokia yra dabar, o bus LOGIŠKA, O NE TOKIA, KOKIĄ DABAR MĖGINA PATEIKTI GYVULINIS PROTAS, VEIKSMAI BUS LOGIŠKI, O NE PRIEŠTARAUJANTYS LOGIKAI.
Ir jau ima pastebėti vis daugiau ir daugiau atsivėrusių Rojaus Trejybei URANTŲ, per gyvą atsivėrimą garbinant Tėvą-Rojaus Trejybę, jog politikai, verslininkai, mokslininkai, ir absoliuti dauguma žmonių priima nelogiškus sprendimus, o tada juos įgyvendina tam leisdami vėjais visas lėšas ir sulaukia skaudaus smūgio, kuris vis labiau ir labiau veržia visą pasaulio politiką, religijas, ekoniomiką, mokslą, visuomeninius, šeimyninius, ir tarp kartų santykius. Ir vienitleis kelias juos pataisyti yra ATSIVERTI TĖVUI, ATRASTI JĮ SAVYJE, IR GARBINTI TĖVĄ-ROAJUS TRJEYBĘ, IR SEMTIS IŠMINTIES IŠ ROJAUS TREJEYBĖS.
Visi kiti keliai, kad ir kiek jų bebūtų SUGALVOTA, yra kreIvi ir ilIuziniai ir veda į aklavIetę ir žmonijos SUNAIKINIMĄ.
Ir tik ROJAUS TRJEYBĖS KELIAS URANTŲ PAGALBA ATSTATYS DABAR PAŽEISTĄ ŽMOGAUS LOGIKĄ, PAKELDAMAS JĄ Į TINKAMĄ IR DIEVIŠKĄ LYGĮ IR IŠGELBĖS ŽMONIJĄ NUO SUSINAIKINIMO, BET NE NUO ARTĖJANČIOS KATASTROFOS, KURIOS NEPAVYKS IŠVENGTI URANTIJOJE NIEKAM. TAČIAU JI KIEKVIENĄ PALIES SKIRTINGAI, PRIKLAUSOMAI KIEKVIENO IŠ MŪSŲ ASMENINIO GYVO RYŠIO SU TĖVU IR ROJAUS TRJEYBE IR NUO MŪSŲ ASMENINIO PASITIKĖJIMO TĖVU IR ROJAUS TREJYBE, IR NUO JOS VALIOS VYKDYMO VISŲ LABUI.
MES, URANTAI, DĖL TO, KAD MŪSŲ YRA DAR LABAI MAŽAI, NEBEGALIME SULAIKYTI ARTĖJANČIOS ŽMONIJOS KATASTROFOS, KURI PAREIKALAUS BEVEIK PENKIŲ DABARTINIŲ MILIJARDŲ GYVYBIŲ, IR VIEN DĖL TO, KAD DABARTINIAI MŪSŲ SIELOS BROLIAI IR SESĖS MŪSŲ, ATSIVĖRUSIŲ ROJAUS TREJYBEI URANTŲ, DIEVIŠKĄ PROTĄ IR LOGIKĄ LAIKO APSVAIGIMU IR ILIUZINIU IŠSIGALVOJIMU, IR NET MUMS META KALTINIMUS NEBŪTAIS DALYKAIS, DĖL KO KALTI YRA PATYS MŪSŲ KALTINTOJAI, KAIP IR JĖZŲ KALTINO FARIZIEJAI TUO, KUO BUVO KALTI JIE PATYS, JOG MES ATMETAME PROTĄ, KAI TUO TARPU PROTĄ ATMETA JIE, NORS IR GYVENA ANT UGNIKALNIO KRATERIO, BET SAVO GYVULINIU PROTU NET NESUVOKIA, KAD JIE JAU RITASI Į JO LIEPSNOJANČIĄ GELMĘ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2009-08-25 01:30:41

Komentarai

Jolanta, Tėvo dvasią atradau savyje maždaug prieš 14 metų, nors tada dar nežinojau su kuo aš bendrauju, maniau, kad tai Jėzus. Ta bažnyčia, kurią lankiau, kalbėjo apie Jėzų, mokė įvairių tiesų iš biblijos. Beveik visada būdavo akcentuojamas Jėzus, žinoma kartais ir Jėzaus Tėvas. Kai kurie tikintieji bažnyčioje sakydavo, kad jie girdi Dievą. Man buvo labai įdomu sužinoti - ką gi tas Dievas sako ir kaip Jis gali kalbėti. Tikintieji, kurie girdėdavo Dievą, kartais pasakydavo visai bažnyčiai tuos žodžius ar pamokymus, kuriuos girdėjo. Aš ėmiau galvoti, kad aš taip pat norėčiau išgirsti Dievo balsą ir įdomu, ką gi Jis man pasakytų. Manęs negalėjo paleisti tos mintys. Skaitydavau bibliją, galvodavau apie Jėzų, žinojau, kad Jėzaus dvasia įeina į įtikėjusio žmogaus vidų, žinoma jeigu Jis pakviečiamas. Po kurio laiko, vieną rytą vos prabudus, išgirdau švelnų ir labai paguodžiantį balsą, sakantį tokius žodžius - "Vaikeliai mano". Iš karto supratau, kad tai Dievo balsas. Apėmė toks džiaugsmas, kad greitai atsikėliau iš lovos ir pradėjau sakyti sūnui, kad Dievas mus pavadino vaikeliais. Abu labai džiaugėmės. Mano sūnui tada buvo 18 metų ir mes kartu lankėme tą evangelinio tikėjimo bažnyčią. Man šitie žodžiai buvo tokie svarūs ir brangūs, kad nuo tos dienos ir ryte ir vakare laukdavau - gal vėl išgirsiu kokius nors žodžius iš Dievo.
Ėjo laikas ir aš išgirsdavau po kelis žodžius ar sakinius, kuriuos užsirašydavau į sąsiuvinį. Pradžioje žodžiai, kuriuos girdėdavau, buvo labai silpni, žinoma tai nebuvo koks nors garsas, bet galvoje atsirasdavo tokie žodžiai, apie kuriuos až negalvojau. Girdėdavau tik tada, kai labai tylu aplinkui - daugiausia ryte ir vakare. Per kelis metus prisirašiau du storus sąsiuvinius, tuo labai džiaugiausi. Dar po kurio laiko pradėjau girdėti aiškiau ir ryžkiau, bet jau nebeužsirašinėdavau, nes tai perėjo į abipusį bendravimą bet kuriuo paros metu, bet kurioje vietoje ir apie viską. Visą šį laiką galvojau, kad bendrauju su Jėzumi, bet 2007m pavasarį, kai sužinojau apie Urantijos knygą ir ją perskaičiau, nors ne viską suprasdama, nes skaičiau skubėdama, priėjus tą vietą knygoje kuri rašo apie Minties derintojus ir tik tada supratau, kad visą tą laiką bendravau su Tėvo dvasia - Minties derintoju. Jis man tapo artimiausiu draugu, kuris mane visada supranta, paguodžia, veda dvasiniu keliu, nes laikui einant bendravimas su Tėvo dvasia darosi vis artimesnis ir balsas vis ryžkesnis.
Žmonėms sakydama apie Tėvo dvasią, pirmiausia pasakau, kad kiekviename žmoguje yra Tėvo dvasia ir Ji trokšta bendrauti su tuo, kurio prote gyvena, laukia, kad žmogus imtų ieškoti Jos savo viduje ir užsimegztų abipusis ryšys. Trumpai papasakoju, kaip sekėsi man, akcentuoju , kad pradžioje būtina tylos praktika, norint išgirsti Tėvo dvasios balsą. Kada žmogus būna perskaitęs JK apreiškimą "Kalbu jums vėl" - su juo lengviau apie tai kalbėtis.

Aldona(Panevėžys)
2009-09-02 11:18:45



Aciu tau Aldona. Tikrai yra labai idomu suzinoti kaip sekasi kitiems. Mano aplinka yra siek tiek kitokia. Zmones, kuriuos kalbinu man yra visiskai nepazistami, bet tai yra net idomiau. Tai pradedama pokalbi kartais papasakoju trumpai apie save ir tada zmogus turi laiko beklausydamas apgalvoti ka pasakys. Visi klauso nors siek tiek arba padekoja ir nueina. Kai pamato knyga apsiprendzia ir jei atsisako nematau jokios netekties. Ta siela vis tiek isgirdo kazka naujo ir suzinojo, kad toks Jezaus apreiskimas yra. Prisimenu kai tik suradau Urantijos knyga ir apie ja pasakojau vienam vaikinui, kuris yra uzauges islamo salyje, kai jis po atostogu grizo is Kanados su tokiu vaikisku dziaugsmu man pasake, kad sutiko ten profesoriu,kuris kalbejo panasiai. Kai viena karta zmogus isgirsta, tada Tevo Dvasiai yra lengviau veikti. Todel visiskai nesigriauziu ir nezinau ka reiskia zodis "kisti". Dalinuosi tuo kuo gyvenu ir tikiu, o zmogaus apsisprendimo laika palikim jo pacio laisvoj valioj. Viena kas man yra idomu ir manau teisinga - apie tai turi zinoti kuo daugiau zmoniu, o jie patys nuspres kada skaitys ir jau tada tures patys suirasti.
O del tu zmoniu, kuriuos as pazinojau ir jie dabar skaito ar jau perskaite knyga, tai labai panasiai - vieni sako sunku skaityti, kiti labai dziaugias ir dalinasi su kitais. Dar toks paradoksas, kad dauguma lankanciu baznycia niekada nera skaite biblijos, tai kiek zinau kai kurie dabar skaito biblija, tai pasiruosimo etapas i Jezus Kristus "Kalbu jums vel" ir Urantijos knyga, manau.
O smagiausia yra tai, kad zmones labai dziaugiasi, kad yra tie kurie tai daro ir uz tai dekoja ir praso nesustoti. Todel ir prizadu visiems - niekada nesustosiu.

rita
2009-08-31 15:14:43



Miela Aldona, tu rašai " Po to, jeigu matau, kad žmogus mielai priima knygą, tai pasakau, kaip atrasti Tėvo dvasią savyje, bet tai darau tikrai ne iš karto." Pasidalink savuoju patyrimu kaip atrasti Tėvą savo viduje. Ką tu sakai tiems, kurie dar nėra atradę Tėvo?

Jolanta(Vilnius)
2009-08-31 17:04:33



Rita, noriu atsiprašyti, kad taip ilgai neatsakiau. Penktadienį rašiau atsakymą, bet tekstas nepakliuvo į forumą, turbūt kažką ne taip nuspaudžiau, o namuose nebeturiu interneto. Tai dabar rašau iš naujo darbe.
Pirmiausia, nemanau, kad mano būdas platinti UK ir JK "Kalbu jums vėl" yra geriausias. Esu šiek tiek išplatinusi JK "Kalbu jums vėl", o apie UK tik pasakoju ir rekomenduoju nusipirkti. Platindama JK apreiškimą pirmiausia stengiuosi užmegzti draugystę, pasikalbėti, sužinoti kuo gyvena tas žmogus. Vėliau ir aš šiek tiek papasakoju apie save ir kuo aš domiuosi. Tik po to pasakau, kad skaitau labai įdomią knygą, kad negaliu ja atsigėrėti,pasakau, kad tai Urantijos knyga, trumpai apibūdinu. Stengiuosi per prievartą nepiršti knygų. Dažnai žmogus ima pats klausinėti apie knygų turinį smulkiau. Jeigu matau, kad susidomėjo - pasiūlau JK "Kalbu jums vėl".
Atsimenu iš ankstesnių laikų, kai platindavau Naująjį testamentą ir kaip skubėdavau kuo daugiau išdalinti, nes jų parsinešdavau krūvas. Tada apie tai, kad skubėdama galiu pridaryti daug klaidų t.y. siūlydama ir piršdama per prievartą savo nuomonę galiu atstumti daug žmonių, net nesusimąstydavau. Tiesiog tikėjau, kad aš teisi tai darydama, o žmonės privalo tai skaityti.
Dabar pagalvojus apie tai, man darosi nesmagu, kad buvau tokia akla ir visiškai neatsižvelgiau į kitų nuomonę, o juk kiekvienas žmogus turi laisvą valią ir ne kiekvienas jau būna pribrendęs tam. Apie tai supratau tik tada, kai perskaičiau UK ir JK "Kalbu jums vėl", ėmiau giliau mąstyti ir atsižvelgti ir į kitų nuomonę. Kaip man elgtis - aš žinau tvirtai, bet negaliu to primesti kitiems, nes viskam yra savas laikas ir kiekvienas savyje turi Tėvo dvasią, kuri geriausiai žino, kaip žmogų atvesti iki to, kad jis imtų mąstyti apie dvasinius dalykus. Žinoma mes taip pat prisidedame prie to pasakodami kitiems, bet prievarta neduoda gerų vaisių. Tai žinau iš liudnos savo patirties. Kad vaisius prinoktų ir būtų tinkamas maistui - turi praeiti nemažai etapų iki to, kada tampa valgomu.
Apie tai, kaip atrasti Tėvo dvasią savyje, papasakoju vėliau, nes manau, kad žmogui iš karto pateikti tai, kas jam dar negirdėta, bus perdaug ir jis ims priešintis. Kadangi skelbiu daugiausia savo draugams ir pažįstamiems, tai su jais susitikus kitą kartą jau galiu paklausti nuomonės apie JK "Kalbu jums vėl" knygą. O būna visaip - kartais žmogus skaito šią knygą kelis kartus, nes jam labai patiko, kartais tiesiog sugrąžina, nes neatitiko jo įsitikinimų ir panašiai, kartais skaito labai ilgai ir sako, kad niekaip negaliu suprasti ir įsiminti, nors įdomu. Tada papasakoju trumpai tai, kas man labiausiai patiko šiame apreiškime. Kai kurie pažįstami prašo šios knygos ir savo draugams, nes labai patiko. Manau, kad taip plisdama knyga per draugus ir pažįstamus pasklinda naturaliai, žinoma iš lėto. Po to, jeigu matau, kad žmogus mielai priima knygą, tai pasakau, kaip atrasti Tėvo dvasią savyje, bet tai darau tikrai ne iš karto.
Man dažnai Tėvo dvasia sako, kad per prievartą daryti tai, kas kitiems atrodo neįdomu - nereikia, nors tai būtų ir labai geras dalykas. Atrasti Tėvą savyje, žmonėms dar labai sunku, nes daugumą varžo tokie dalykai kaip biblija, įsitikinimas, bažnyčia, kitų neigiamas požiūris į tai. Bet manau, ateina laikas kai vis daugiau žmonių ims skaityti UK ir JK "Kalbu jums vėl", ims mąstyti apie dvasinius dalykus ir trokš atrasti Tėvo dvasią savyje. Vis daugiau žmonių pamatys tikrąją šviesą, išsilaisvins iš senų palikimų. Nemanau, kad tai būtų greitai, t.y. mūsų kartoje, bet kitos kartos jau turės UK ir JK "Kalbu jums vėl" palikimą ir pasaulis vis labiau šviesės.
Tai tokia mano patirtis ir nuomonė.


Aldona(Panevėžys)
2009-08-31 11:54:50



Arūnai,
sutinku su daugeliu tavo pastebėjimų mano adresu. Tačiau nesutinku, kuomet tu sakai: "tu klysti ir klysti labai stipriai,kai manai jog jie nieko nesupranta apie ką mes diskutuojame". Arūnai pripažink, jeigu žmogus supranta (tik supranta), kas yra tikras Gimimas iš dvasios, ar kas yra ta TIKROJI ROJAUS TREJYBĖ, jis niekada nesugebės parašyti nei vieno piktuko stiliaus komentaro. Ir dar priminsiu, kad tas komentaras buvo skirtas tik bendravimui su piktukais.

Vaidas (VDS)
2009-08-28 12:59:31



Mielas RimantaiV,ir aš pritariu Aldonai,tavo parinkta citata begalo svarbi bendraujant su naujokais apreiškiant jiems GYVĄ TĖVĄ-KŪRĖJĄ.Turiu patirtį.Reikia pripažįnti,kad dar kartą paskaičius Jėzaus mokymą, man iš tiesų yra apie ką pagalvoti.
Su meile.

IRENA/Šakiai/
2009-08-28 11:58:49



Vaidai,ką tu rašai yra ir tiesa,ir netiesa.Aš trumpai pasisakysiu dėl materialaus gyvenimo-taip,mes turime ir juo rūpintis.Bet taipogi,būtina atiduoti save ir dvasiniam žengimui..Toliau tu klysti ir klysti labai stipriai,kai manai jog jie nieko nesupranta apie ką mes diskutuojame.Jie taip puikiai atidirbę urantų išblaškymo sistemą,kad tiesiog žavėčiausi jų aiškiai matomu triušio bėgimu nuo lapės..Trumpai Rimantui-aš apie tai ir kalbėjau ,broli,dar kartą perskaityk.Ir neužkibk ant labai primytyvaus jauko-urantietis,nes esu Urantijos gyventojas.Paneigi pats save-Esu Visos Kūrinijos pilietis.Pripažįsti mūsų gyvąjį tikėjimą,bet su išlygom?Šiame forume"urantas"vienareikšmiškai įvardijamas kaip ATRANDANTIS SAVYJE TĖVĄ,GILINANTIS ĮTIKĖJIMĄ,ATGIMSTANTIS IŠ DVASIOS,EINANTIS PATIRTINIU GYVUOJU ROJAUS TREJYBĖS(BE JĖZAUS TREJYBĖJE)KELIU.PABRĖŽIU-PATIRTINIS TĖVAS IR TREJYBĖ GYVAI..Tą nuolat ignoruoja piktukai-PATIRTINIS GYVAI.Ir dar trumpai-Urantijos Knyga yra epochinis apreiškimas,o ne šiaipsau knyga,kuri tai patinka(ir cituoju),tai nepatinka(praleidžiu nepastebėjęs).Ir tai sakau ne dėl konfliktinės situacijos sudarymo,bet bandau atstatyti beprasidedančius iškraipymus ir savo reikmėms pritaikymus.Ir tai lieka be jokio piktumo potekstės.Bet valia tavo ir ką daryti toliau,sprendi pats..Vaidai,jei mes net nediskutuosim,jie diskutuos tarpusavy ir bet kas užėjas į urantų dvasinio augimo forumą ras www.biblija.lt.Diskusijos būtinos ir kad pajėgtume diskutuoti tikrai prasmingai,žinome ką turime daryti-gilinti įtikėjimą ir kuo labiau pasitikėti TĖVU.Ir jau tikrai tampa aišku ką galime pasakyti,kas bus tiesa ir tikroji,o ne sektantiška.Mes nenuėjome toli,bet nuolat grįžtame atgal į ginčų karalystę su piktukais(negaliu atsižavėti sielos sese,kuri taip juos pavadino).Kad pasiekimus savyje neužbrauktume,stiprinkim pasitikėjimą ROJAUS TREJYBE.Ir tikrai neturiu nieko prieš,bet esu už citavimą.Bet giluminiai suvokiant,ką cituoji ir kaip reikia pateikti mokymus.Tam būtinos Urantijos Knygos studijos,o ne kad ir dešimt kartų perskaityta knyga.Perskaitymai duoda labai daug,bet tikrą prasmę pradedi suvokti tik studijuodamas..Ir,broli,neįsižeisk,bet pasakei nesąmonę-urantų dvasinio augimo forume piktukams nekalbėti apie TREJYBĘ,TĖVĄ..Tai kam tada skirtas šis forumas??Eilinis bažnyčios placdarmas?NE.Mes nekovojame,mes mokome.Jei jie tai priima,kaip kovą prieš nusistovėjusią demagogiją,tai tegul taip ir būna.Aš gi,tai skaitau TREJYBĖS ŠEIMOS,JOS SŪNŲ IR DUKRŲ MOKYMĄ APIE GYVĄJĮ IR PATIRTINĮ ROJAUS TREJYBĖS KELIĄ.IR KAIP TAI DARYTI,MATOME KAIRĖJE MONITORIAUS PUSĖJE.IR TEN REIKIA PIRMIAUSIA VISKĄ GVILDENTI,O NE ŠOKTI,KAIP TURGAUS BOBOS LIEŽUVAUTI.FORUME TIK TO IR LAUKIA IR NEŠIOJA URANTUS Į VISAS PUSES,KAD JAU NET ESAM PRIVERSTI PERKELDINĖTI IŠTISUS DOKUMENTUS Į FORUMĄ,KUOMET JIE JAU YRA SAVO VIETOJ

arunas
2009-08-28 11:54:51



Miela Aldona, pasidalyk patirtimi is bendravimo su zmonemis platinant Urantijos knyga tarp sielos broliu ir JK "Kalbu jums vel". To pacio noreciau paprasyti ir Rimanto V?

rita
2009-08-28 10:58:01



Arūnai,
labai gerai parašei komentarą, kaip apie savo asmeninį patyrimą, bet ar pastebėjai, kad net Rimantas V nelabai gerai tave suprato. Tai ką galima kalbėti apie tuos "lozorius", "luzerius" ir "bičiulius". Čia yra didelė mūsų problema. Ir tą įrodo ir Algimanto komentaras šioje temoje, kuris man ir tau bus visiškai aiškiai suprantamas, tačiau jo net nebando suprasti tie mano paminėti "linksmuoliai", o greičiausiai nepilnai supranta ir Rimantas V.
Šioje vietoje man labai patiko Jurgitos perduotas Tėvo mokymas apie būtent tokių problemų sprendimą, kurio esmė NESKUBĖKIM IR DEMONSTRUOKIT TAI SAVO PATYRIMU, ką tu ir pademonstravai savo komentare.
Aš suprantu, kad Algimantas savo dvasiniu išsivystymu, suvokimu ir patyrimais smarkiai pranoksta net kitus urantus. O man iki jo lygio gali šiame gyvenime ir nepavykti priartėti, nes man dar reikia gyventi ir materialistinį gyvenimą ir stengtis jį kaip įmanoma prasmingiau susieti (ar sujungti) su dvasiniu gyvenimu. Tačiau smarkiai nubėgus į priekį atsiveria praraja net tarp mūsų ir tų "linksmuolių". O kaip užpildyti tą prarają? Šiaip tai beveik "misija neįmanoma". Tačiau tokių "linksmuolių" yra gana daug ir manau vis tik reikia surasti arba protingus būdus bendrauti su tokiais "linksmuoliais" arba nekreipti į juos dėmesio, gal net prašant Sauliaus ištrinti jų komentarus, kuriuose nėra jokios dvasinės prasmės.
Kokie tie protingi būdai? Manau čia tikrai nepadės, jei mes jiems iš karto pasiūlysim atrasti Tėvą savyje, kreiptis malda į Rojaus Trejybę. Jie to paprasčiausiai nesuvoks, o jų materialistinis (tik smegenų vingių elektrocheminis) protas jiems pirmiausiai sukelia mintis apie mūsų fanatizmą, sektantizmą, net pamišimą. Ir tik nereikia bijoti to įvardinti, kadangi iš tiesų Urantijoje (pasaulyje) yra tiek religinių judėjimų ir sektų, kad tiems "linksmuoliams" mes atrodome tik kaip eiliniai sektantai. Todėl aš siūlau bendraujant būtent su tokiais "linksmuoliais" nevartoti pasisakymų apie Rojaus Trejybę, ar apie atradimą Tėvo savyje, jiems tai dar labai tolima ir nepasiekiama. Tačiau vis tik yra protinga panaudoti tam tikras citatas iš Urantijos knygos, ypač jei jose kalbama arba apie panašų į jų elgesį, arba apie problemas, kurias kartais tie "linksmuoliai" iškelia. Kada mes pridedam ką nors nuo savęs - tai dažniausiai tik dar daugiau pripilam alyvos į ugnį.
Kodėl taip turime elgtis - tikrai ne dėl tų "linksmuolių" (nors būtų labai puiku, kad ir kas nors iš tų "linksmuolių" nors kiek susimastytų), tačiau dėl kitų žmonių, užeinančių į šį forumą, tačiau nedrįstančių ką nors parašyti. Žinant kaip žmonijoje yra įsiskiepijusi baimė nenuostabu, kad tų "linksmuolių" išsišokimai ir mūsų nelabai protingi būdai "kovoti" su jais gali atbaidyti tikrai dvasingus žmones. Beje kai kurie "linksmuoliai" to gali ir sąmoningai siekti šiame forume.
Todėl, kada mes per savo patyrimus nueiname toli į priekį, nepatingėkime prisiminti ir tų laikų, kada mes buvome šiek tiek panašūs į "linksmuolius" ir pabandykime dvasinius savo patyrimus pateikti "linksmuoliams" suprantama paprasta kalba arba Urantijos Knygos išmintimi, kurią irgi reikia mokėti surasti.
Šis komentaras yra skirtas tik bendravimui su "linksmuoliais".

Vaidas (VDS)
2009-08-28 10:57:10



Kokia nuostabi citata iš Urantijos knygos. Jeigu vadovautumėmės ja, tikrai daugiau laimėtume, daugiau žmonių patikėtų tiesa ir mažiau būtų atstumtų. Aš pritariu šimtu procentų.

Aldona (Panevėžys)
2009-08-28 10:42:44




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal