Forumas: temos peržiūra
Tėvo mokymas apie ryžtą, 2009 09 13
Einant dvasiniu keliu, kiekvienam kyla ryžto klauiimas. Tik kiekvienam savo lygiu, tačiau jis kyla visiems. Todėl aš nusprendžaiu kreiptis į Tėvą, kad Jis suteiktų mokymą apie ryžtą.
-------------
Mylimas Tėve, kas yra ryžtas, ir kodėl mes esame tokie neryžtingi savo dvasiniame kelyje, nors tu esi net mūsų viduje? Ko stinga mums būti ryžtingiems?
Mano mylimas sūnau, ryžtas yra MANO PASIREIŠKIMAS JŪSŲ MATERIALIAIS VEIKSMAIS, ATSIDAVUS MANAJAM VEDIMUI IŠ VIDAUS.
Jūs negalite būti ryžtingi, kad ir kiek to trokštų jūsų Man atsivėrusi siela, jeigu ji pati nesirems į Mano VEDIMĄ ATLIKTI PRAKTINIUS VEIKSMUS.
O SU KIEKVIENU PRAKTINIU ŽINGSNIU SIELA ĮGYJA VIS DIDESNĮ PASITIKĖJIMĄ MANO VEDIMU IR SAVO JĖGOMIS, kurias taip pat semia iš Manęs, per gyvą bendravimą su Manimi.
Todėl, jūsų atžvilgiu, RYŽTAS YRA JŪSŲ ASMENINIS RYŠYS SU MANIMI IR TO RYŠIO KASDIENIS PRITAIKYMAS MATERIALIUOSE DARBUOSE.
TEORIJA NĖRA RYŽTAS.
Jūs galite daug kartų kam nors pasiryžti, tačiau tokio sprendimo nepavertę praktiniu žingsniu jūs savo ryžto nerealizuojate, dėl to neįgyjate didesnio pasitikėjimo Manimi ir savo jėgomis. O tai jus dar labiau traumuoja, kad kiekvienas naujas teorinis apsisprendimas jums pradeda atrodyti toks neįmanomai sunkus, kad jo įgyvendinti praktiškai nebeturite realių jėgų ir jūsų ryžtas ir telieka neįgyvendinta sielos mintis.
Kiekviena atitolinta sielos mintis, jos nerealizavus, jūsų ryžtą dar labiau sumažina. Ir jums vėliau bus tik sunkiau žengti bet kokį, net ir mažesnį žingsnį negu iki tol siela troško žengti, nes jūs savo sprendimo nepavertėte ryžtingu praktiniu žengimu su Manimi.
Be Manęs jūs negalite būti ryžtingi, nes jūsų aplinka ir jūsų žmogaus savanaudiškas materialus protas jūsų pastangas visada stabdys ir joms prieštaraus, kad tik jos nedrumstų jam nusistovėjusių normų ir savosio sampratos apie savo gerbūvį ir tiklsus.
Mano kelias, kuris yra pasiūlytas, ir realiai parengtas kiekvienam iš jūsų, numato jūsų tikrojo, ir mylinčiojo Mane, aš veikimui bet kokioje aplinkoje. O ŠIS VEIKIMAS IR YRA RYŽTAS.
Jeigu veikimo nevyksta, ryžtas jums ir toliau lieka tik teorinė samprata ir nesuvokiamas tikslas jūsų sielai, kurį ji jaučia troškimu. Būtent dėl to, kad jūs būtumėte ryžtingi, jūs ir turite pradėti žengti praktinius žingsnius. Tiesiog pažvelkite į savo netolimą praeitį. Argi jūs nepasikeitėte, argi nepajutoje savyje, kad tapote ryžtingi, palyginus su savo ankstesniu veikimu, kuris prasideda nuo mąstymo? Kiek jis pasikeitė ir pagilėjo, kiek jis pašviesėjo ir atsgręžė į Mane, ir tokį mąstymo pasiekimą paliudijo jūsų įdėtos pastangos, jūsų praktiniai veiksmai, kurie ir liudija jūsų RYŽTĄ. Jūs vis labiau ir tvirčiau jačiatės šitame kelyje, kada kasdienius troškimus, kuriuos jums pareiškia siela per atsivėrimą Man, įgyvendinate savo aplinkoje.
Ryžtas kasdienybėje, tai toks veikimas, kada siela jaučia tvirtėjimą ir pasitenkinimą savo nuveiktu veiksmu, koks jis mažas bebūtų. Dėl to jūsų VEIKIMAS KASDIEN yra LABAI SVARBU, kad jūs patys neprarastumėte jau savo anksčiau sukaupto pasitikėjimo ir Manimi ir savo pačiu aš. Kiekvienos atostogos apsunkina įgūdžių atstatymą, jeigu jos užtrunka per ilgai, o dvasiniai įgūdžiai, pasireiškiantys praktiniais veiksmais savo sielos broliams yra jums daug sunkesni negu jūsų žmogiškajam materialiam protui įprasti veiksmai, nes jūs sutinkate , ir visada sutiksite, skirtingą savo sielos brolių reakciją, kuri labai dažnai jums slopins ryžtą, ir dėl to veiks jus iš vidaus. Ir jeigu tuo metu jūs nesieksite dar gilesnio ryšio su Manimi, ir paties materialaus veiksmo neįgyvendinsite, tai jūsų ryžtas ims vis silpnėti, o nepasitikėjimas ir Manimi, ir savimi ims tik augti ir jus paralyžiuoti iš vidaus, kad tik nereikėtų to veiksmo atlikti.
Todėl tik GYVAS ryšys su Manimi ir suteikia jums apsisprendimą, o to sprendimo įgyvendinimą. Jeigu nėra ryšio su Manimi, jokie įkalbinėjimai nė vienam iš jūsų nepadės, ir niekada neįtikins jūsų žmogiškojo savanaudiško ir materialiaus proto, kad tokį žingsnį verta žengti. Tai perdaug skausmingas žingsnis materialiam protui, ir pilnam pasąmoninės baimės, kad jis sutiktų rizikuoti.
Kada jūsų palaikoto gyvą ryšį su Manimi, tada jūs ir patys imate žvelgti Manuoju žvilgsniu, tada jūs imate suvokti prieš jūs esamo sprendimo įgyvendinimo svarbą visumai ir tuo pačiu jums patiems, nes Aš, būdamas RYŽTO ŠALTINIS IR CENTRAS, visada veikiu tik RYŽTINGAI IR BE PERSTOJO, nė akimirkai nesustodamas, visą laiką esu VIEKIMO BŪSENOJE, NORS ESU NESIKEIČIANTIS, BET VEIKIU SAVYJE, KAD TIK BŪTŲ GERIAU JŪSŲ IŠORĖJE KIEKVIENAM IŠ JŪSŲ, KADA VISUMA BUS ŠVIESI IR VEIKIANTI TAIP PAT RYŽTINGAI IR IŠMINTINGAI.
Kadangi aš esu Ryžto Šaltinis ir Centras ir esu net kiekviename iš jūsų per savo fragmentą, jums suvokiamą kaip Manąją dvasią, tai jums KO NORS BIJOTI nėra reikalo. Galite būti tikri, kad jūsų vedimas iš vidaus Mano yra numatytas toks, kad jūsų ryžtą tik skatingų, ir stiprintų, bet ne slopintų ir stabdytų. Tad jūs tik turite atsiduoti Mano vedimui, kad taptumėte ryžtingi šviesos skleidėjai ir šaukliai.
Tačiau argi jūs galėsite būti ryžtingi ir sveiki savo fiziniu kūnu, jeigu jūs neatsiduosite Man, Mano vedimui iš vidaus? Niekada tokie nebūsite.
Todėl norėdami būti tokie, kokiais jus sumaniau Aš, ir turite iš Manęs pasipildyti Mano meilės gyva energija, Mano visu buvimu jūsų viduje. O kai gi jūs šitą pasieksite, jeigu tam neskirsite savo sielos ryžtingų pastangų ir laiko. Tada ir liks jūsų sielos troškimai tik teoriniais siekiniais, bet niekada nepavirs į dvasinę šviesą ir meilę.
Vien tik samprotauti apie meilę nereiškia, kad siela myli. Ji pamilsta tik atsivėrusi Man ir pati ryžtingai atsiduodanti Manosios gyvos meilės pripildymui. Ir tik šitoji meilė sužadina jūsų sielą iš vidaus jai siekti šviesos skleidimo ryžtingai ir drąsiai, nes ji pati junta iš Manęs jai liejamą meilę ir Mano buvimą savo viduje, kas ir pašalina visas kliūtis būti savo žmogiškojo ir savanaudiško materialaus proto baimės nelaisvėje, ir išsivadavus iš šitos negyvos, bet realios protui baimės nelaisvės, siela tampta ryžtinga ir viekli. Ir ji spindi savo kasdieniais ir materialiais darbais visų labui ir visur.
Ačiū tau mylimas Tėve už šį mokymą. Tegu jis padeda mums pažvelgti į savo sielos ryžtą tavuoju žvilgsniu.
Vilnius,
2009 09 14
12.05
---------------------
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-09-13 12:11:23
Komentarai
Aš esu sužavėtas šiuo mokymu ir tikiu , kad iš tiesų daug galima pasiekti ir ugdyti asmenybę , ir gaivinti , ir auginti savo sielą tvirtu ryžtu tom dvasinėm vertybėm , kurios net be mūsų valios vyksta mūsų pasąmonėje , dėka dieviškojo minčių Derintojo veikimo . Tačiau , aišku , dėka sąmoningo ir nuolatinio bendravimo su Dievo Tėvo dvasia , daugelis mūsų gyvenimo aspektų radikaliai gali keistis ir žinoma tik į gerąją pusę , tuo aš tikrai neabejoju . Visos šios valingos garbinimo ir įtikėjimo , mūsų proto ir jausmų , projekcijos yra mūsų sielos turtas ateičiai . Tačiau nežinau ar man reikia eiti ir ieškoti pasiklydusių sielų , kai jos nežinia kur ir su kuo klajoja ? O per prievartą , mielas nebūsi ir neiteiksi tų dvasinių įžvalgų , jeigu žmonęs jų neieško . Tai galiu pasakyti ir apie Panevėžio miestą , kuriame Urantinės vizijos ir sapne nesisapnuoja , o juk tūkstančiai miesto piliečių turi kompiuterius ir internetą . Tai manau , kad tie ryžtingi dvasiniai žingsniai , oi daug kam , yra dar nežinoma žemė , o ir atrasti , ir tyrinėti nėra jokio noro . Taip aš manau , nes tai rodo mūsų forumo lankomumas , šių dalyvių asmenybės ir jų geografija , o tai ir verčia taip galvoti , kai čia reiškiasi trys , ar keturi miestai .
Petras
2009-09-18 20:13:34
Ačiū Tėvui už nuostabų ir stiprų pamokymą. Jis toks yra reikalingas dabar, kada savo atsivėrusia siela imame žvelgti vis giliau į supančią aplinką, bet vis dar jaučiame, kad dar trūksta kažko. O tai yra iš vidaus Tėvo veikimas, kada Jis kiekvieną mūsų kiekvieną akimirką ragina atsiverti dar ir dar giliau Jam ir visiems Rojaus Tėvams, ir prisipildžius šviesos imti vis drąsiau ir drąsiau veikti savo kasdienybėje. Ir suprantu, kad tik kasdien atsiverdama Tėvams siela pamato supačią aplinką tokią, kokia ji yra iš tikrųjų ir kaip galima prisidėti prie didesnio jos šviesinimo visų labui. O kad tai pajausti, tą ir moko šis ir kiti prieš tai mokymai.
Kiekvienam iš mūsų tai sunkus darbas su savimi, kad per atsivėrimą Tėvams suvokiame, kad turime žengti tą kasdienį praktinį ryžtingą žingsnį, be kurio kitaip vidus vysta ir silpsta. Žengimas suteikia pasitikėjimo ir jėgos kitiems žingsniams, taip sako ir Tėvas. "Vien tik samprotauti apie meilę nereiškia, kad siela myli. Ji pamilsta tik atsivėrusi Man ir pati ryžtingai atsiduodanti Manosios gyvos meilės pripildymui. Ir tik šitoji meilė sužadina jūsų sielą iš vidaus jai siekti šviesos skleidimo ryžtingai ir drąsiai, nes ji pati junta iš Manęs jai liejamą meilę ir Mano buvimą savo viduje, kas ir pašalina visas kliūtis būti savo žmogiškojo ir savanaudiško materialaus proto baimės nelaisvėje, ir išsivadavus iš šitos negyvos, bet realios protui baimės nelaisvės, siela tampta ryžtinga ir viekli. Ir ji spindi savo kasdieniais ir materialiais darbais visų labui ir visur." O juk atrodo įveikti savo gyvūlinio proto pasipriešinimą meilės skleidimui ir nešimui atrodo labai nelengva, bet tam ir turime visu vidume atsiremti į Tėvą savo viduje, į Rojaus Tėvus. Jie suteikia viską, ko kiekvienam mūsų reikia, tik norėkime tai pasiimti.
Jurgita
2009-09-16 08:16:43
Mielieji, tie, kurie einate GYVUOJU DVASINIU KELIU, kada atsiveria siela, tada ji ir pradeda JAUSTI savo aukštesniu, NEBE MATERIALIU PROTU, BET MORONTINIU SIELOS IŠMINTIES PROTU Tėvo mokymo giluminį prasmingumą sielai. Neatsivėrusi siela NEMATO nieko, o tik pačių žodžių išorinius materialius apvalkalus. Tačiau jie nesuteikia protui tų pačių žodžių PILNATVĖS, KAD JIE PRISIPILDYTŲ TURINIO, kurį ir jaučia atsivėrusi siela savo vidumi, o taip pat mato aplinkos turinio piplnatvę arba priešingai - tuštybę.
Kiekvienas pasirenka kiekvieno mokymo irgi sau pagal savo dvasinį ūgį. O kada to ūgio iš viso neužtenka, tada apsisuka pasakęs, kad "vynuogės dar žalios," ir nueina it musę kandęs.
Telydi jus ramyubė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-09-13 19:25:22
Mielieji,
šis Tėvo mokymas įkvėpė mane dar kartą visus pakviesti į "Kalbu jums vėl" knygos skaitymą. Ir šį kartą ne tik Laisvės alėjoje.
Kviečiu visus susirinkti savo miestuose rugsėjo pirmadieniais nutartose vietose 18 valandą ir viešumoje skaityti "Kalbu jums vėl".
Kauniečius kviečiu susitikti jau rytoj, 18 val. toje pačioje vietoje, kur rinkomes į pirmąjį knygos skaitymą.
Vita
2009-09-13 17:07:07
Eilinis papilstymas iš tuščio į kiaurą, įrašykit vietoj žodžio RYŽTAS bet kokį kitą žodį - ATSAKOMYBĘ, DRĄSĄ ar kito būdo bruožo pavadinimą, tiks tas pats tekstas. Bet kur tau urantai tai pamatys, apakinti savo "šviesos".
1anonimas
2009-09-13 17:48:06
Iš tiesų,labai prąsmingas ir labai reikalingas yra šis Tėvo mokymas,ir labai aktualus.Kai reikia ryžtis tokiam darbui,kaip išėjimas Naujos Šviesos skleidimui,tą akimirka ir pasitikrini pats savę;ar tikrai pasitiki Tėvu?kiek turi drąsos?
Asmeniškai aš, pasikviečiu į pagalbą,tikriausiai visas Dvasines Būtybes/juokauju/;Angelus-Serafimus tai tikrai.Žinoma,tuojau pat įsikiša mano "senas bičiulis",mano "senas pažystamas"-materialus protas su savo išvedžiojimais:"Kam tau šito reikia,tu del Dievo daug padarei dar "sovietmečiais",esi pagyvenusi,tegul dabar jaunimas pasitreniruoja,tuo labiau,kad kai kurie iš jų tave pakritikuoja,neakivaizdžiai melage pavadina".
Mielieji,savo tokiu pliku atvirumu nenoriu nieko įžeisti,tiesiog jaučiuosi savo šeimos narių rate,todel ir kalbu atvirai,tuo labiau,kad esu pakankamai tiesmukiška/ net nežinau,ar tai gerai ar blogai/.
Aš Tėvui vis užsimenu,kad trokštu to savo senojo "bičiulio",to "gerądario-patarėjo" atsikratyti.
Tėvas man padės.Aš JUO tikiu.
Su meile
IRENA/Šakiai/
2009-09-13 16:53:27
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]