Forumas: temos peržiūra
Ispudziai is susitikimo su urantais Vilniuje
Dziaugiuosi, kad atvaziavusi likau Vilniuje ir apsilankiau urantu grupeje. Kai atejau prie Mokytoju namu, ten jau buriavosi grupele zmoniu, kadangi nebuvo nei vieno zmogaus, kuri pazinociau is anksciau, tai neskubejau prieiti. Pagalvojau, juk gali buti bet kokia kita zmoniu grupe, kuri cia stoviniuoja. Bet jie ten kazaip labai paprastai ir nuosirdziai bendravo ir tada pagalvojau, kad tai turbut yra vadinamieji urantai. Kol perejau gatve, nes turejau praleisti masinas, jie suejo i vidu ir pradingo. Iejimo foje buvo tik pora zmoniu, viena ir pakalbinau, paklausdama gal ji yra is urantu, kurie cia tuoj turetu pradeti savo uzsiemima. Prisistate - Liuda. Ji lauke kito zmogaus ir sutiko atsisesti ir pabendrauti. Paklause manes. Ar man patiko Algimanto parasyta knyga? Jai sakau, kad tai yra Jezaus knyga, tik zmogus pabuvo laidininku, kad priimtu informacija. Na taip taip, bet tai vis tiek, pareiske savo nuomone, nes jai atrode kitaip. Pasiuliau paieskoti likusiu zmoniu, kurie prapuole, pries man prisijungiant prie ju. Placiame koridoriuje, ant minkstasuoliu, sedejo ir linksmai bendravo urantai. Juos visus maciau pirma karta. Buvau labai nustebinta zmoniu paprastumo ir tuo paciu labai siltu ranku paspaudimo, apkabinimo ir brolisko bendravimo. Visi buvo labai linksmi ir turejo kazkokia nuomone apie zmogu, kuri zinojo is keliu komentaru forume. Man taip pat buvo smalsu, labai smalsu pamatyti ir pabendrauti su zmonemis, kuriuos atrodo jau zinau eile metu, tik niekada nebuvau sutikusi realiame gyvenime. Tuoj pasirode Algimantas ir mes jau sedejome kambaryje-stale. Stalas toks didelis ir platus, kad uzima visa kambari, kad susedus apie ji jau ir neiseisi arba tures atsistoti visi. Po Trejybes pagarbinimo, Algimantas prabilo apie Tevo mokyma, kuri gavo vakar, ir tik veliau, ir pats suzinojo, kad tai buvo Tevo mokymas. Ir ta mokyma girdejau as. Kazkaip negalejau patiketi ir prisiminiau, kaip diena pries tai mes sedejome ant suoliuko pries Katedros aikste ir jo balsas buvo toks stiprus. Man pasirode ir kazaip buvo keista kodel taip garsiai kalba, kai esu tik viena, o aplinkui esantys zmones lyg ir nesiklause, bet lauko kavinej sedintys tikrai turejo girdeti viska. Nors pries tai kalbejo visai kitokiu tembru. Mokymas, kad mes kai kurie jau garbiname Trejybe cia Urantijoje, o po prikelimo, tie kurie jau cia garbino Trejybe, ateis kaip dvasiniai mokytojai mokyti ir mokys garbinti Teva, o mes-dvasiniai mokytojai pagarbine Teva kartu su jais dar atskirai eisime garbinti Rojaus Trejybe, nes Trejybe yra pradedama garbinti tik Havonoje-Rojuje. Ir tai ivyks, jei mes nenusigresime nuo sito Gyvojo Rojaus Trejybes garbinimo kelio laisva valia. Man ateidavo mintys, lyg klausti norejau ir tuo paciu metu sirdyje savo priestaravimams turejau ir atsakymus, o kartu reiske ir sutikima tam kas yra sakoma, nes tuo paciu metu jauciau raminima. (O veliau, kai sedejome kavineje, Violetos pastabai, kad man gal buvo kazkiek nepatogu, nenorejau sutikti. Va tiek, parode jau beveik suspaustus pirstus, na tiek gal ir taip, bet labai trumpai.:))Paskui skaiteme viena is urantijos dokumentu ir ji studijavome. Supratau kaip reikia skaityti Urantijos knyga. Tokio atidumo ir apmastymo nenaudojau kai skaiciau pirma karta. Kas tik pradejot skaityti knyga tikrai butu ne pro sali apsilankyti ir pamatyti kaip tai reikia daryti.
Sestadieni rinkomes i Rojaus Trejybes sventove garbinimui. Susirinko ne visi, kurie buvo Urantijos grupeje. Man tai nauja patirtis. Garbinant drauge jauciau neapsakoma raminima, o visu maldos buvo tokios nuostabios ir uzpildytos gyvais virpesiais, kuriuos gali pajausti tik atverta siela. Kuo ilgiau tesesi malda tuo labiau bego asaros, pradejau jausti kaip man pradeda trukcioti kunas, mintys rikiavosi garbinimui, bet neisdrisau istarti maldos zodziu garsiai, nes jauciau, kad balsas nulus ir tik pradesiu raudoti. Jau veliau, kai tai pasakojau Jurgitai, ji man pasake, kad as turejau garbinti, nes as buciau gavusi apglebima, tiesiog nezinau kaip ivardinti ta jausma, bet yra taip lyg butum apglebta nematomos rankos. Tevo meiles virpesiai yra tikri ir juos jauti visu savo kunu, rankose atsiranda pilnumo jausmas.
Su Jurgita pasedeje Sereikiskiu parke ir pasidziauge gelemis ir jau rudeniu kvepiancia gamta, is leto ejome i Pilies gatve, tiesiog norejome pasigrozeti ten pardavinejamais paveikslais ir meno dirbiniais. Sustojome prie labai siltom ir "tikrom" spalvom piestu paveikslu. Rinkomes paveiksla, kuri pirktume, mus pastebejo. Uzsimezge pokalbis. Labai silta ir nuosirdi moteris. Papasakojo, kad nuo paveikslo pradejmo iki uzbaigimo gali praeiti net metai, nes aliejiniai dazai dziusta ilgai. Pokalbis pradejo lietis naturaliai ir tada pagalvojau pasiulyti Jezaus apreiskima. Ji pasake, kad jai dabar nelengvas etapas, kad dukros nemaciusi ilga laika ir vel islydes iki sekancio susitikimo, kuris bus matuojamas metu laikotarpiu gal ir daugiau. Sakyti, kad mes esam visi vienos seimos- didziules TEVO kurinijos vaikai, nedrisau. Meginome kartu kazkaip nukreipti jos mintis i Jezaus apreiskima, kad perskaitytu, o tada atsirastu tas zinojimas, kad yra ne tik musu zemiska seima, bet ta tikroji Kurinijos seima ir kad visi yra broliai ir seses dvasioje. Jau laikydama knyga rankose, Zaneta (toks moters vardas) pasake: Jauciu, kad tai dovana is Dangaus, jeigu jus siandien prie manes priejote, bet busiu nesazininga, jei ja priimsiu. Dabar jauciuosi taip, kad negaliu pradeti nieko naujo, nei knygos, nei paveikslo... Nuosirdziai padekojo. Man vis tiek sirdi buvo dziugu, ji susizinojo,kad tokia knyga yra. Atsisveikinome ir pataraukeme gatve aukstyn. Pasigirozedami jau kitoje vietoje esamais paveikslais pasiekeme Rotuses aikste. Liejosi pakankamai garsi muzika. Tai krisnaistai dalinosi savo tikejimu su sostines gyventojais. Ieskojome vietos kur galetume atsisesti, ir zinoma, ka nors pakalbinti. Nuziurejau suola kur mums dviese butu vietos ir su vaizdu i tuos muzikuojanacius zmones, bet Jurgita pasiule prisesti ant kito suolo. Ten sedejo vyras - vienas is tu muzikuojanciu, bet tuo metu saviskius stebinciu is tolo. Gal jis ju vadas. Jau veliau pasisake esas Gintautas. Pati pokalbi atpasakoti jau nesugebesiu, nes muzika ir pravaziuojancios masinos kele triuksma. Pamates Jezaus varda jis pasakokojo, kad Jezus ji ir atvede i ta kelia kuriame dabar yra. Labai idomu buvo tai, kad jis nezino Urantijos knygos, bet jo supratimas daug kur buvo toks pat, tik del reinkarnacijos nesutikau. Dalinomes tuo kuo tikime ir tai ka mes esame perskaite. Padovanojo geliu girlianda, kuria turejo ant kaklo. Tiesiog uzdejo man. Nepalikome ir mes jo vieno, uzrasiau Linos knygyno adresa Kaune, jei nores isigyti knygas. Jis - kaunietis. Atsisveikinome. Dabar liko surasti tik viena maza zmoguti, kuris panoretu manosios girliandos:) Ilgai eiti nereikejo, Vokieciu gatves skverelyje sedejo seima, mama nepriestaravo ir kokiu triju metu mergaite jau dziaugesi gelemis, o tetis tuoj ir nupaveikslavo. Aciu musu Tikriesiems Rojaus Tevams ir jums uranatai, o sita tema tegul bus visu, kurie nores pasidalinti ispudziais apsilanke urantu grupese ar garbinimo pamaldose.
rita
2009-09-17 22:30:25
Komentarai
Lietuvoje buvo salta,-20C, nemegstu salcio, taip jau ivyko, kad i Lietuva is Airijos atvaziavau butent per tokius salcius. Atvaziavau i vestuves sestadieniui ir sekmadieniui, bet turejau ir kita keliones tiksla - susitikti su urantais.Su Algimantu susitikome orouoste, sedom i troleibusa ir klabedami patraukem i miesto centra. Algimanto dar nebuvau mates- jo balsas labai stiprus, atrodo jis kalba tyliai, o visas troleibusas virpa nuo jo balso ir visi gali gerai girdeti ka jis kalba. Nuo jo sklinda paprastumas ir ramybe, o manyje negalejo kilti net maziausias kokios nors emocijos virptelejimas, o ta ramybe tokia visa apimanti, kad atrodo ir mano kuno lasteles reagavo i ta buvima salia ir rimo, dar mane nustebino tai, kad as nejutau jokio alkio gan ilgai (pavalgiau 6 ryte, o paskui tik 14val.). Mano kunas ir samone tarsi nukopijavo ta ramybes pojuti ir dar ilgai galejau prisiminti ir buti toje busenoje. Zmogus susiliejes su aplinka, tarsi nuo jos nesiskiria. Noriu pridurti, kad bendraujant su dvasiniais lyderiais, labai daznai jauciasi autoritetas- nuo Algimanto sklinda tik paprastumas, absoliuciai jokiu budu nepaminatis laisvos valios. Stai tokie patyrimai ir pojuciai.
Islipome is troleibuso ir mano veida dar karta nudegino saltis. Einant nuo troleibuso, ten kur butu galima silumoje pasedeti ir pabendrauti. Dar sutikome, kaip supratau, benami Vyta. Jis Algimatui sako:’’gal gali nupirkti cigareciu?’’, bet Algimantas atsake kad cigareciu jam tikrai nepirks, bet galintis duoti tik maistui- isitrauke pinigine ir isteise 20 litu, o Vytas jam-‘’ gal gali smulkiau, po desimt?’’ Na isivaizduokit, zmogus gauna ismaldos ir dar praso, kad tai butu dar ir atitinkamom kupiurom… Algimantas istiese du po desimt, ir tik patare, kad jis nusipirktu maisto. Paaiskino, kad jis ta zmogu pazista ir ji vis paselpia, nes tas gyvena parke ant suoliuko, o dar ji kartais net ir apvagia. Vyto savijauta nepavydetina, nuo salcio jau darai bet ka, kad tik issilaikyti ir nesusalti,bet pralaimejimo jausmas, gyvenime ivyke luziai, stipresni net ir uz salti.
Kol bendravau su Algimatu, vos kelias valandas, tai jis spejo ir salika man padovanoti ir obuoliu I kelione iduoti ir benami paselpti, toks betarpiskas bendravimas su aplinka, visa kuom gyvas dalinimasis- patirtimi, pinigais, daiktais,-visi tokie turetu buti zmones, gyventume visai kitaip, o dabar kiek is musu dar pirstai lenkti i save… nedristame pasidalinti tuom ka turime, ka gauneme, bijome zodi pratarti, viska apskaiciuojame. Namuose Airijoj turiu viena salika, o pries vaziuojant nusipirkau dar ir siltesni, bet palikau namuose - pamirsau, o Lietuvoj va ir dovanu gavau. Tuom ir baigesi musu tos dienos susitikimas, nuvaziavau link stoties i Marijampole, aplankyti namus ir svesti vestuviu.
=Sestadieni Rojaus Trejybes Garbinimas ir gyva komunija su Rojaus Trejybe. Tai kolektyviai vyksta tik Lietuvoj ir daugiau kol kas niekur, taiga puiki galimybe pagarbinti kartu. O vestuves irgi sestadieni. Jau anksciau tariausi su sese, kuri niekaip nenorejo manes niekur sestadieni isleisti ir sake- ‘’na tarkis su nuotaka, jeigu ji tave isleis, tai gali vaziuoti’’. Nuotaka isleido su salyga, kad atvaziuosiu i baznycia. Na gerai, sutikau. Sesuo man nuosirdziai paaiskino, kad masinos irgi neduos, nes lauke -20 ir didele tikimybe, kad ryte jos uzkurti neis, o dar kur nors sustosiu… na as ja itikinejau, kad tokiam tikslui tai masina tikrai uzsikurs, bet… Teko vaziuoti autobusu , na ir gerai, tai nors su kuom nors pabendrausiu. Atsikeliau ankstu ryteli ir visas apsimuturiojes, kaip koks arabas, patraukiau i autobusu stoti. Mikroautobuse, kurie Lietuvoje vadinasi ekspresais, turbut del mazo keliaujanciu skaiciaus, sedejom trise, tai visi pradejo skustis ir kalbeti apie visokius politikus, kurie kaip mes visi gerai zinome labai jau spaudzia lietuvi, spaudzia taip, kad jau puse salies gyventoju issivazinejo i kitas salis, kuriose lengviau pragyvenit eina. Kalbejo, kad autobusais vazineti neapsimoka, geriau su savo masina, tai gaunasi pigiau. Viena is keleiviu buvo vardu Asta, kuri keliavo I Vilniu i psichologijos studijas, nes psichologijos prireike jos bankininkes darbe. Labai maloniai pabendravome, pasakiau, kad vaziuoju i Rojaus Trejybes Sventove- garbinimo komunija, kurios yra unikalios ir vyksta pakol kas tik Lietuvoje kiek zinau as. Issisnekejome ir daugiau, papasakojau jai apie Urantijos Knyga, apie musu svetaine, ir galiausiai apie psichologija. Sakau:’’kai eini Dvasios keliu, tai pagileja tavo izvalga, labiau pradedi myleti zmones, o tada ir psichologijos nereikia.’’ Vis labiau panasejant i Kureja, kitus zmones pradedi matyti is vidaus, juk tai zinau is patirties. Man ir vel buvo gera dalintis. Istikruju gyvenimas tarsi praranda prasme, kai nesidalini tuom ka turi, nesidalindamas apkerpeji, sustoji ir pradedi virti savose sultyse, nera tekmes, todel kaip ir vanduo stovedamas pradeda smirdeti ir jame kaupiasi bakterijos, taip ir zmogus nesidalindamas pradeda sirgti.
Patalpose kur vyksta Rojaus Trejybes garbinimas jau visi buvo susirinke, tai tik atsisedau ir Algimantas pradejo garsiai sakyti Garbinimo zodzius, o mums beliko tik, atsiverus gerti tuos gyvus virpesius, kurie kiekvieno dalyvaujancio komunijoje su Rojaus Trejybes Dvasia, PATIRIAMI . Garbinant Rojaus Trejybe kolektyviai, pojutis visai kitas- lyginant su tuom, kai Rojaus Trejybe garbini individualiai, kai jauti lengva spaudima virsugalvyje, samone tik budrauja, o garbinimo zodziai tiesiog liejasi… na sunku nusakyti tuos pojucius. Kai vyko kolektyvinis garbinimas, tai visiskai isilieji i ta aplinka ir tiktai buni, nebesijaucia jokio spaudimo I virsugalvi, kaip man visada buna kai Garbinu Rojaus Trejybe individualiai, o tik plocio pojutis, o tai reiskia, kad virssamones virpesiai yra tokie subtilus ir tokio auksto daznio, kad pranoksta zmogaus pojuciu sklale. Tada jau jauti, kad aplinka pripildyta tokio virpesiu intencyvumo, kad jiems nusakyti nera zodziu, bet kai kurie zmones to atlaikyti negali, todel pradeda snausti ir net knarkti.:)
Kai prasidejo prasymu malda po Pamokomojo Algimato zodzio, tai atrode kad Butybes, kurios dalyvauja visu energiju kontroliavime, tarsi is anksto zino kas nores pasimelsti ir prasys geroves kitiems, nes pajauciau kaip mane kaip koki baliona pripilde enrgija per virsugalvi, pranyko kuno pojutis, viskas labai issiplete, ir kai prabilau tai buvau tikras, kad visas tas energijos uztaisas(kitaip jo nepavadinsi) tikrai nukeliavo ten kur ir prasiau, kad nukeliautu. Pries Algimata regejau toki sferini skyda, kuriame i ji buvo nukreipti kaip kokiu kameru objektyvai, manau tos gyvos pamaldos galejo buti transliuojamos ir I kitas sferas ar planetas, sito nezinau.
Tai po siu triju daliu vyko pasidalijimas patirtimi ir kai kurie urantai tare pamokomaji zodi ir dalijosi savo patirtimi.
Brangus urantai, mane nustebino, kad po gyvuju pamaldu geras trecdalis zmoniu atsistojo ir isejo toliau gyventi savo gyvenimo. Gyvasis kelias egzistuoja jau geri 7 metai, bet matau, kad urantai i tai ziuri kaip i koki malonu laiko praleidima. Brangieji, mes pagaliau turime suprasti, kad Rojaus Trejybes Garbinimas, visu aktyvesnis pasireiskimas bendradarbiaujant su Apvaizda turi tapti musu profesionalia gyvenimo dalimi. Sakydamas profesionalia dalimi turiu mintyje tai: kai susitinka po darbo draugai ,tai visi ju pokalbiai dazniausiai sukasi aplink ju darba, uzimamas pareigas ir t.t. Taip ir cia kiekvienas einantis gyvuoju dvasios keliu turetu tapti profesionalu-mokytoju (kaip norit taip vadinkit)ir jam turetu rupeti savo aplinkoje kalbeti apie Rojaus Trejybe, kalbeti apie patyrimus, kalbeti apie tai kaip apie savo darba arba Dvasini kelia. Atleiskit, kad taip nuzminu, bet gal but taip lengviau bus galima suprasti tai ka turiu omeny.
Gerai zinau, kad didele dauguma zmoniu, ir ne tik urantu, bet ir kituose judejimuose esanciu musu sesiu ir broliu, nedrista aktyviau reikstis kasdieniniame gyvenime, nors kiekviena sestadieni ir kartais sekmadieni kituose miestuose dalyvaudami Gyvose Rojaus Trejybes garbinimo pamaldose prisipildo Rojaus Trejybes malones ir gauna graziausias dovanas, apreiskimus, mokymus ir sviesa, bet jais dalintis arba nedrista ar galvoja, kad tai priklauso tik jiems ir atideda. Kiekviena savaitgali, o kartais ir dazniau, turint galimybe gyvai bendrauti su dvasiniu mokytoju, gyvai garbinti Rojaus Trejybe kolektyviai, manyciau, brangieji reiketu deti daugiau savo kasdieniniu pastangu dar giliau ir dar labiau atveriant savo asmenybes potenciala. Reiketu i DVASINE PRAKTIKA PRADETI ZIURETI DAUG RIMCIAU,ne kaip i laisvalaikio praleidima, bet kaip i profesionalia veikla- tai ka rasau, tik atkartoju Rojaus Trejybes mokymus, kur sakoma, kad daugelis is musu dar bijome zengti ta lemtinga zingsni i dar gilesni atsiverima ir susijungima su musu viduje gyvenancia Rojaus Trejybes Dvasia- Minties Derintoju. Tai patvirtina ir sie zodziai, kurie nuskambejo is vidaus, kai vakar buvau isejes pasivaikscioti i miska.
‘’Nuo tavo pastangu Garbinant Rojaus Trejybe ir vis labiau atsiveriant, priklauso ir Trejybes Dvasios- Minties Detrintojo ivertinimas-statusas, nuo gilesnio atsiverimo ir isiklausymo i Minties Derintojo vedima priklauso jusu abieju likimas. Minties Derintojo darba palengvina tai, kad jumyse formuojasi iprociai teigiami, reikalingi iprociai, apie kuriuos Minties Derintojas jums priminti jau neturi. Tai laisvina ir lengvina jo darba jusu paciu asmenybes potencialo atverimui ir Mintie Derintojo statuso pakeitimui’’.
Isiklausykite i tai. Musu veikla ir veiksmai itakoja visuma itakoja visos planetos zengima i Sviesos ir Gyvenimo pakopa. Kalba eina jau ne tik apie kiekvieno is musu asmenybe, bet ir apie musu Minties Derintojo statusa ir visos planetos statusa. Taigi tam, kad keistusi ekonomika, politika, o ir urantai Lietuvoje butu ne tik urantai, bet URANTAI, kad zmones mus zinotu kaip tikrus Rojaus Trejybes atstovus, kaip vedlius ir sauklius vedancius i sviesa Lietuva ir Urantija, tam brangieji, reikalingos musu paciu pastangos: APSISPRENDIMAS, ATSIDAVIMAS SITAM ROJAUS TREJYBES REIKALUI. Nesvarbu, kad gyvasis kelias prasidejo Lietuvoje, jis taip pat sekmingai gali ir uzsibaigti, jeigu nebus vystomasi ir dedama pastangu, ir vis labiau atsiveriama Rojaus Trejybei ir prisipildoma is ju Meiles ir Sviesos, kad paskleisti Meile ir Sviesa i savo aplinka. Kai musu tokiu kaip Algimantas atsiras daugiau tai ir kiti zmones prades isiklausyti ir labiau isgirsti URANTUS ir vis daugiau patrauks siuo Gyvuoju Sviesos ir Tiesos keliu. Jeigu mes pradesime kiekvienas nuo saves labiau atsiverti ir prasysime Rojaus Trejybes dar gilesnio vedimo, tai ir geresnis gyvenimas VISIEMS ateis greiciau. Tai liecia ir mane.:) O kur, brangieji, jusu pasidalinimas patirtimi is Rojaus Trejybes garbinimo komunijos? Kur jusu is Tevo-Rojaus Trejybes gaunamu mokymu pasidalinimas su visais, juk tie kurie girdi savo viduje Rojaus Trejybes perduodamus mokymus nevisada juos talpina forume… ?
Taigi dar karta raginu, paziureti i si reikala atsakingiau ir profesionaliau, labiau bendradarbiauti su Apvaizda, skleidziant Sviesa ir Meile i savo aplinka.
Po Gyvos komunijos su Rojaus Trejybe, Algimantas veze mane I stoti. Ir vel betarpiskas bendravimas. Kai atejo pirma valanda, tai mes kartu garsiai pasimeldem uz jaunuju gerove(buvau jam sakes, kada jaunieji is namu isvaziuoja). Tokia malda man labai primine Rytu salis, kur ligi siol draugai viens kitam pasiulo nueiti kartu pasimelsti, o ne bokala alaus isgerti, kaip iprasta vakaru salyse.
---------------------------------------------------------------------------------------------
Kaip ir buvau prizadejes nuotakai, atvaziavau laiku ir tiesiai i baznycia, kur visi labai rimtais veidais meldesi ir stovejo kaip kunigelis suteikinejo santuokos sakramenta. Jaunieji kartojo ta pacia girdeta fraze, kur ten jie vienas kitam prisiekia, kad myles kol mirtis isskirs ir dar po mirties irgi myles. O ta priesaika, skambejo, kaip neismokta pamoka, kai mokytojas pakviecia prie lentos ir sako-‘’ na kartok paskui mane’’.
Pats linksmiausias baznycioje buvo maziukas Ugniukas- nuotakos brolis, kuris visus kalbino ir tempe mane i lauka, nes vienam jam buvo liudna. Nusivedziau ji ant vargonu, tai vaikui nors idomiau. Tai ir is balkono jis visus sauke: Aba(sese), tiute(mociute). Na zodziu su maziuku gerai praleidom laika. Vaikai jie ir yra vaikai, dar nesugadinti. Nors ir suauge tuos ritualus atlieka jau tiktai del kitu akiu,- ‘’ka pagalvos kiti jaigu sliubo nebus’’. Taip siandien masto jau daugelis, bet vis dar vieni kitu prisibijo. Prietarai ir savanaudiskumas vis dar giliai isisaknije zmoniu pasamoneje.
Su tokia linksma gaidele ir baigiu pasakoti sios keliones ir susitikimo su urantais ispudzius.
Telydi jus Ramybe
Su Meile
valdasAirija1
2012-03-08 17:04:33
Mieli mano broliai ir sesės,iš širdies ir neveidmainiaudama sakau,labai laukiu jūsų patyrimų pasidalinimo šioje svetainėje.Teisingai sako Petras,mes esame skirtingi,todel ir patyrimai mūsų skiriasi.Ritos patyrimai yra vienoki, Vitos kitokie,o Jurgitos dar labiau kitokie, tik vienas dalykas mus apjungia-TĖVO dvasia.Paskaičius jūsų laiškelius pasijunti,kad nesi vienišas.Intuityviai juntu,kad tarp urantų yra ir daugiau,kurie veda dialogą su TĖVU,bet neišdrįsta atsiskleisti;Tėvas kalba ir tiems,kurie šito nežino;galvoja,kad jie Tėvo negirdi.Labai laukiu vyrų atvirų laiškų.
Su meile
IRENA/Šakiai/
2009-09-18 19:36:00
Sveika, Rita!
Aciu uz pasidalinima. Daug ka apie Tavo apsilankyma jau buvau girdejus is kitu urantu. Smagu, kad buvai, smagu, kad esi, o dar smagiau, kad esi su Trejybe, Tevu.
Labai patiko tavo aprasytas jausmas garbinimo metu. Taip tiksliai aprasai tai, ka garbinimo metu jauciu ir as. Manau, kad daugelis musu vis daugiau trokstame prisipildyti Tevo meile, nepalikti dienoje nei vienos neuzpildytos ja kerteles. .
Sekmes Tau!
Vita
2009-09-18 15:36:19
Jonai , tavo žiniai , šiomis sesutėmis Ritą ir Vitą aš galiu tik pasidžiaugti , bet patirti tai , kuo jų jausmai gyvena ; jaučia , džiaugiasi , vargu ar man tai pavyktų . Kiekvievas žmogus unikalus ne tik savo pirštų įspaudais , bet ir protu , jausmais . Tuo labiau , kai kalba eina apie moters jausmus , mums vyrams geriau patylėti , nedaugeliui vyrų tai suprasti . Jonai , dvasinius išgyvenimus mes jaučiame ir patyriame skirtingai . Niekada aš savo jausmų nebandžiau sulyginti arba ieškoti lygiaverčio jausmo nei su moterimis , nei su vyrais , dvasinėse ir maldų praktikose . Aš esu tai kas aš esu , aš myliu , arba bet jau stengiuosiu mylėti visus žmones , sutiktus mano gyvenimo kelyje , o labiausiai man patinka tie žmonės ir vyrai ,ir moterys , kurie užsiima Dievo Tėvo garbinimo praktika : meditacija , maldomis , giesmėmis , diskusijomis . Aš tai, taip pat , praktikuoju ir man labai artimas tų praktikų jausmas , tačiau jis gali būti ir visai kitų spalvų ir jausmų . Tačiau kitų dvasingų žmonių , ypač sesių ir brolių urantiečių , aprašytos vizijos man teikia daug pamokymų ir aš jas skaitau su malonumu .
Petras
2009-09-18 18:02:16
Gyvi ir įdomūs įspūdžiai. Petrai, mokykis :)
Jonas
2009-09-18 10:07:23
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]