Forumas: temos peržiūra
MŪSŲ EVOLIUCINIS DVASINIS AUGIMAS.
MŪSŲ EVOLIUCINIS DVASINIS AUGIMAS.
Rojaus Trejybė – Tėvas, Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis, ir Begalinė Dvasia-Motina-Sesė yra VIENINTELIAI TRYS ASMENYS, KURIE YRA EGZISTENCIALŪS.
Lygiai taip pat yra egzistenciali ir Rojaus Trejybės MATERIALI BUVEINĖ – ROJUS.
Egzistencialus YRA DAUGIAU NEGU AMŽINAS, IR DAUGIAU NEGU TOBULAS, nes jis neturi PRADŽIOS. TODĖL JIS NETURI IR SAVO BUVIMO PRIEŽASTIES, NES NIEKADA PRAEITIES AMŽINYBĖJE NEBUVO KILUSIOS PRIEŽASTIES, KURI IR BŪTŲ SUKĖLUSI JO ATSIRADIMĄ. EGZISTENCIALUS YRA PRIEŽASTIS BE PRIEŽASTIES. EGIZISTENCIALUS NESIVYSTO, NES JIS PATS YRA PILNATVĖ, IR DĖL TO NEGALI BŪTI EVOLIUCINIS, NES EGZISTENCIALUS PATS SAVYJE TALPINA VISĄ AMŽINYBĖS EVOLIUCIJĄ.
Tuo tarpu AMŽINAS praeites amžinybėje savo pradžią TURI, ir turi savosios kilmės PRIEŽASTĮ, tačiau jo PRADŽIA-KILMĖ yra TOKIA sena, kad nėra net Rojaus archyvuose jokių dokumentų, prieinamų DABARTINIO LYGIO dvasioms, kuriuose būtų užfiksuota jų pradžia.
Todėl net ir Havonos vienas milijardas MATERIALIŲ pasaulių yra vadinami AMŽINAIS, BET NĖ VIENAS IŠ JŲ NĖRA EGZISTENCIALUS, KOKS YRA ROJUS, ŠITŲ PASAULIŲ IR VISOS MATERIJOS VISOJE KŪRINIJOJE MODELIS.
Rojus yra visos kūrinijos GEOGRAFINIS centras, VIDURYS, kurį apjuosia dešimt KONCENTRINIŲžiedų, būtent tokių DEŠIMT žiedų, kurių centras yra VIENAS IR TAS PATS. Ir šitie žiedai, apskritimai turi savo įvairius pasaulius.
Pirmieji – vidinai – trys žiedai turi – kiekvienas – po septynis pasaulius, ir visi jie priklauso Rojaus Trejybės Asmenims.
Vidinio žiedo septyni pasauliai yra Pirmojo Rojaus Trejybės Asmens – Tėvo – pasauliai. Vidurinio žiedo septyni pasauliai yra Antrojo Rojaus Trejybės Asmens – Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio – pasauliai, ir trečiasis septynių pasaulių žiedas priklauso Rojaus Trejybės Trečiajam Asmeniui – Begalinei Dvasiai-Motinai-Sesei.
Šiuos tris vidinius žiedus juosia dar kiti septyni koncentriniai apskritimai – Havonos žiedai – kuriuose yra daugybė pasaulių. Kiekviename iš jų yra skirtingas skaičius, tačiau bendras jų skaičius septyniuose Havonos, arba Centrinės dieviškosios visatos apskritimuose, yra vienas milijardas.
ROJAUS TREJYBĖS TRYS ASMENYS IR YRA TAI, KĄ MES – MIRTNGIEJI URANTIJOJE – PAVADINOME DIEVU.
JIS YRA VIENAS IR VIENINTELIS DIEVAS TRIJUOSE ASMENYSE, nors TIKROVĖJE žmogaus samprata vadinamo Dievo, arba tai, ką jis laiko Dievu ir kokius veiksmus priskiria JAM, iš tiesų nėra iš viso, NES TAI TIK ŽMOGAUS PROTO SIMBOLINIS ĮVARDIJIMAS, SUTEIKTAS TAM, KAS TIKROVĖJE yra egzistencialūs ir niekada – nė menkiausiu laipsniu – nesikeičiantys TRYS ŠALTINIAI IR CENTRAI – PIRMASIS ŠALTINIS IR CENTRAS, ANTRASIS ŠALTINIS IR CENTRAS, IR TEČIASIS ŠALTINIS IR CENTRAS.
Būtent JIE paskleidžia – kaip IŠMINTIES ŠALTINIAI IR CENTRAI-ASMENYBĖS – ir energiją, per Rojų, o TIESIOGIAI paskleidžia asmenybę, meilę, dvasingumą, ir protą. Ir JIE tą daro tam, kad KURIAMA KOSMOSE kūrinija ir VYSTYTŲSI IŠ JŲ ENERGIJOS, vis labiau šviesėdama ir panašėdama į juos pačius – TRIS ŠALTINIUS IR CENTRUS – VISOS KŪRINIJOS SUKŪRĖJUS IR VALDOVUS.
Tačiau žmgaus dabartinio lygio protas yra MATERIALIOS KILMĖS, TODĖL JAM IR BUVO PATEIKTA SUPAPRASTINTA SAMPRATA, PAVADINTA DIEVO VARDU. Tačiau atėjo jau mūsų PLANETOS, URANTIJOS, toks dvasinio nušvitimo ir išsivystymo etapas, NAUJOSIOS EPOCHOS ETAPAS, kada mes galime šitą supaprastintą ir iškreiptą sampratą ne tik ištiesinti, bet ir išplėsti. Dar daugiau, mes jau galime vystyti, drauge su Tėvo dvasia – Minties Derintoju – savo sielos aukštesnio lygio protą – morontinį išminties protą. IR JAU DABAR.
Rojaus Trejybė tiesiogiai veikia tik Rojuje, ir TAM TIKTU LAIPSNIU, Havonos viename milijarde pasaulių. Tuo tarpu už Havonos septintojo žiedo į kosmoso erdvę, TOLYN nuo Rojaus-Havonos, kur ir prasideda LAIKO IR ERDVĖS SEPTYNIOS SUPERVISATOS, O JOSE SEPTYNI ŠIMTAI TŪKSTANČIŲ VIETINIŲ VISATŲ, KURIOS JAU ŠIANDIEN YRA ORGANIZUOTOS IR TURI GYVYBĘ, Rojaus Trejybė veikia per daugybę savo vaikų-dvasių, kurios priklauso įvairaus, ir labai skirtingo, lygio dvasiniam statusui.
Laiko ir erdvės visatose vyksta EVOLIUCIJA PAGAL ROJAUS TREJYBĖS SUMANYTĄ PLANĄ – kiekviena gyvybės evoliucionuojanti, besivystanti, rūšis savo asmeninio patyrimo ir šviesėjimo dėka turi vis daugiau atitikti Rojaus Trejybės sumanymą tai gyvybės rūšiai, o tuo pačiu ir kūrinijai.
Evoliucijoje dalyvauja tiek dvasios, tiek sielos, tiek materialūs žmonės.
Ką tai reiškia?
Tai reiškia, kad visi šitie tvariniai VYSTOSI. Jie nėra nesikeičiantys, kokia nesikeičianti yra Rojaus Trejybė. Visa evolicija – per visą amžinybę – vystosi nesikeičiančios Rojaus Trejybės GLĖBYJE, iš kurio negali išsiveržti NIEKAS, kad ir kiek tam dėtų pastangų. Tvarinys tik gali savo laisva valia ATSISAKYTI DALYVAUTI EVOLLIUCIJOS PROCESE, ir tokia jo laisva valia, jeigu ji bus galutinė ir nepakeičiama, yra patenkinama, toks tvarinys yra SUNAIKINAMAS, ir jo visi duomenys yra pašalinami iš visų visatos registrų tarsi jo niekada kūrinijoje ir nebūtų buvę.
Evoliucija yra NESUSTABDOMA, nors ji gali būti, ir yra, sulėtinama, uždelsiama, pačių tvarinių, kurie joje dalyvauja apgraibomis, klaidžiodami, ir patys nesuvokdmai, dėl savojo tamsumo, kas gi yra pati evoliucija ir koks yra kiekvieno tvarinio vaidmuo ir indėlis joje. Tačiau joje dalyvavimas yra tik laisva valia, be jokios prievartos.
Mūsų planetos evoliucija prasidėjo nuo pačios planetos evoliucinio atsiradimo iš saulės energijos. Mūsų planea NEBUVO TIKSLINGAI SUKURTA, o atsirado palaipsniui, vis daugiau ir daugiau prisitraukiant kosmoso erdvėje skriejusios didesnės karštos materijos, kuri jau buvo iš mūsų saulės išsivadavusi ir kurią į kosmosą nuolat išsviedžia milžiniškas – 20 milijonų laipsnių pagal Celsijų – jos branduolio karščio spaudimas, nugalintis net milžinišką tos pačios saulės masės trauką, kad ši karšta materija nebesugrįžta atgal į saulės degantį vidų. Būtent šis milžiniško karščio spaudimo poveikis, išspjaunantis ugingą masę į kosmosą ir suteikia eoliucinėms planetoms sukimosi apink savo ašį kryptį. O jeigu saulės sistemoje yra planeta, kuri sukasi aplink savo ašį į priešingą pusę negu kitos saulės sistemos planetos, tai tik liudija, kad tokia planeta kilo kitoje saulės sistemoje, bet vienai saulės sistemai priartėjus prie kitos, didesnė ATSIPLĖŠĖ NUO JOS GABABĖLĮ ANOS SAULĖS SISTEMOS MATERIJOS – ŠITĄ PLANETĄ, KURI IR SUKASI APLINK SAVO AŠĮ Į PRIEŠINGĄ PUSĘ.
Kosmose tokie, nors ir karšti, bet vis tik vėstantys, didesni materijos kūnai prisitraukė mažesnius ir evoliuciniu būdu didino mūsų planetos masę. Net ir dabar mūsų planetos branduolyje yra toji pati deganti saulės energija-materija, nors ir atvėsusi, bet dar tebekunkuliuojanti apie 2000 laipsnių karščiu.
Net ir iš Rojaus Trejybės gimusios TOBULOS dvasios, kurios jau savo tobulumą turi kaip savo aktualą, o ne potencialą, vis tiek VYSTOSI EVOLIUCIŠKAI KAUPDAMOS SAVO PATYRIMĄ, nes patyrimo neįmanoma įgyti, net ir tobuloms dvasioms, neatliekant veiksmų, kurie būtent ir suteikia tą patyrimą.
Štai kodėl tobulos ir aukščiausios kilmės dvasios nepaprastai trokšta įgyti tokį patyrimą, kokį joms suteikia jų konkretūs veiksmai pačių žemiausių tvarinių visoje evoliucijos grandinėje – materialių žmonių – dvasiniam, intelektualiam, ir materialiam vystymuisi. Mes veržiamės iš pačios apačios į patį viršų-centrą – tobulumą, jos – iš paties viršaus-centro – tobulumo – į mūsų patį tolimiausią-žemiausią pakraštį. Ir tą jos daro su meile ir laisva valia, ir VISŲ LABUI. Ir būtent tokiais savo sprendimais ir veiksmais jos taip pat panašėja į Rojaus Trjeybę savo lygiu, kaip ir mes dvasiškai vystydamiesi panašėjame į Rojaus Trejybę savo lygiu. Tik mes žengsime – JAU ŽENGIAME – Į ROJŲ – VISOS KŪRINIJOS GEOGRAFINĮ CENTRĄ
Taip, kaip intelektualus augimas yra žmogui jau matomas, taip ir dvasinis jo augimas taip pat turi būti MATOMAS.
Todėl jūs turite pažinti dvasinių laiptų principus, kad galėtumėte matyti, kokie žmonės ant kokio dvasinio laiptelio stovi, ir kaip su tokiais žmonėmis bendrauti, ko iš jų tikėtis, kad veltui savo brangios energijos nešvaistytumėte, tikėdamiesi jų atsivėrimo ir pritarimo jūsų dvasiniam matymui.
Aš jums pateiksiu kai kokių palyginimų, kad jums būtų lengviau suprasti dvasinio vystomosi kelią, kad ir patys galėtuėte matyti KITUS SAVO SIELOS BROLIUS IR SESES, KAIP JIE ŽENGIA ŠITAME KELYJE, O TUO PAČIU IR PATYS ASMENIŠKAI PASITIKSLINTI SAVO DVASINIO AUGIMO LAIPTELĮ.
Taip, kaip jūs matote materialius dydžius, taip žvelgdami savo atsivėrusia siela matysite ir kiekvienoo iš savo sielos brolių ir sesių dvasinius dydžius, vertindami jų materialius veiksmus ir analizuodami tų veiksmų MOTYVUS.
Dvasinis mokytojas turi suvokti APLINKĄ DAUG GILIAU IR PLAČIAU NEGU MATERIALUS MOKYTOJAS. Todėl jūs iš vieno, net netikėtai išgirsto sakinio, galite padaryti milžinišką apibendrinimą ir jis bus teisingas, kas susiję su dvasiniu augimu.
Sakykime jūs nugirdote kokias nors frazes, net ir gatvėje, ar per radiją, ar dar kur – “...abiems lytims turi būti užtikrintos lygios teisės...“ “...katalikai, protestantai, budistai siekia gilesnio tarpusavio supratimo...“ “...mokytojai grasina streiku dėl mažų atlyginimų...“ ir t.t. Vien iš tokių frazių, BE JOKIO KONTEKSTO, jūs galite padaryti teisinga išvadą – tokia visuomenė dar gyvena barbarų dvasinio lygio civilizacijoje, nors savo materialia išsivystymo pakopa toli nužengė nuo barbarų materialaus išsivystymo lygio, nes tokia visuomenė pamynė, ir toliau pamina, Tėvo-Rojaus Trejybės valią – ATSIDUOTI JO VEDIMUI IŠ VIDAUS IR BŪTI TOBULU, NET IR TOKIU TOBULU, KOKS TOBULAS YRA TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ.
Kadangi dar tik turi būti užtikrintos lygios teisės abiems lytims, tai reiškia, kad jos NĖRA UŽTIKRINTOS, NORS TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ myli visus vienodai, ir mus moko šitaip mylėti. Jeigu egzistuoja tokia mintis žmonių galvose, reiškia, tokia visuomenė dar dvasiškai yra tamsi, todėl ir diskriminuoja lyčių pagrindu, nes kitaip tokios minties jau nebeegzistuotų, nebebūtų nei Konstitucijoje teiginio, kad negali būti diskriminacijos dėl lyties, nei įstatymuose teiginių, įtvirtinančių abiejų lyčių vienodas tesie ir lygybę, nebebūtų tokios nuostatos niekur, kadangi ji jau būtų seniai atgyvenusi ir išnykusi šviesos visuomenėje; nebebūtų ir net specialaus stebėtojo – Seimo kontrolieriaus – tokių teisių pažeidimų nagrinėjimui. Tuo pačiu tai rodo, jog tokia visuomenė dar nėra MĄSTANTI SAVARANKIŠKAI, ji daugiau gyvena KITŲ įperšamomis sampratomis, o pati yra VIEN TIK INERTIŠKA MASĖ. Būtent dėl to ji kaskart ir nusivilia po rinkimų, kada tik suformuojama nauja valdžia, o atėjus rinkimų metui, vėl daro tą patį. Tai barbarų mąstymo lygio visuomenė. Tik barbarai savo išsivystymu atitiko savo materialią apinką, o dabartiniai barbarai važinėja limuzinais, turi įmones, rūmus, tačiau savo dvasinio mąstymo lygiu toli atsilieka nuo savo sukurtos materialios, kūnui komfortiškos, bet sielai pražūtingos aplinkos.
Jeigu yra daug religijų-sektų – tai taip pat liudija tik dvasinės tramsos aplinką ir menką dvasinio išsivystymo pakopą, nes Tėvas-Rojaus Trejybė SUVIENIJA VISUS ATSIVĖRUSIUS JAM VAIKUS DVASIOJE. Todėl tokios sektos tiesiog savaime išnyksta, ištirpdamos kiekvieno atsivėrusio, gyvame ryšyje su Tėvu-Rojaus Trejybe, meilėje, gautoje iš Tėvo-Rojaus Trejybės.
Todėl ir šiandien bet kuris lankantis tokias ritualines-dogmatines bažnyčias yra daug žemesniame dvasiniame lygyje negu urantas, einatis GYVUOJU TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS KELIU. Tačiau ir urantas, jau einantis gyvuoju keliu, bet dar nedrįstantis dalyvauti Rojaus Trejybės šventovės gyvosiose pamaldose, stovi ant žemesnės dvasinių laiptų pakopos negu tie urantai, kurie tokias pamaldas jau lanko, nes vien tik asmeniškai garbinti Tėvą-Rojaus Trejybę ir melstis NEUŽTENKA, REIKIA GARBINTI TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ IR MELSTIS DAR IR KOLEKTYVIAI. Tačiau tik pati siela, atsivėrusi Tėvui-Rojaus Trejybei, užlipusi ant aukštesnio savosios evoliucijos laiptelio, PAJAUS, kad ji NORI DALYVAUTI MŪSŲ PAMALDOSE.
Toks yra Rojaus Trejybės evoliucijos planas visai kūrinija, kad GARBINIMAS KOLEKTYVIAI VYKSTA PER VISĄ KELIĄ IKI ROJAUS, O TAIP PAT NET IR PAČIAME ROJUJE.
Todėl, kol siela sako, kad man užtenka su Tėvu pasikalbėti vienai, tol jos dvasinis lygis yra žemesnis už tos sielos, kuri sako – man nebeužtenka vienai garbinti Tėvą, ir tik jį, noriu garbinti jau VISĄ Rojaus Trejybę, ir noriu garbinti drauge su savo sielos broliais ir sesėmis. Kūrinija yra KOLEKTYVAS – ŠEIMA. Tai gyvas sielos PATYRIMAS – JI JAU PATI TROKŠTA BROLYSTĖS RYŠIO GARBINIMO METU.
Tačiau, ir vėl, tai ne pabaiga, nes net ir tie urantai, kurie lanko Rojaus Trejybės šventovės pamaldas, bet asmeniškai nesidalina savo viduje sukaupta šviesa iš Urantijos Dokumentų, iš Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, iš Rojaus Trejybės mokymų, stovi ant žemesnio laiptelio negu tie, kurie ne tik lanko pamaldas, bet ir patys savo šviesa dalinasi ir tuo padeda kitiems ją pamatyti, nes tik šitaip asmeninė deganti lempa yra pastatoma ant stalo, kad apšviestų kambarį, o ne kišama po lova, kad kambaryje būtų ir toliau tamsu, nors lempa ir dega.
Ir kaskart sielai iškyla vis naujas ir naujas savojo dvasinio augimo laiptelis, kurį įveikti reikia ASMENINIO gyvojo įtikėjimo ir pasitikėjimo Rojaus Trejybe. Visą laiką siela TURI AUGTI, JEIGU JI PALAIKO GYVĄ KOMUNIJĄ SU ROJAUS TREJYBE JĄ GARBINDAMA IR MELSDAMASI. O gyva komunija sielą ir pripildo gyvų meilės virpesių, kurie ir stiprina pačią sielą spindėti Tėvo-Rojaus Trejybės šviesa, kuri ir tegali spindėti VISIEMS, O NE SAU, NES ROJAUS TREJYBĖ SAVO ŠVIESOS NELAIKO SAVYJE, O SKLEIDŽIA VISAI KŪRINIJAI, IR ŠITO MOKO VISUS PER SAVO VAIKUS.
Ir tokia siela MATO JAU IŠ SAVOJO, IR AUKŠTESNIO, TAŠKO TUOS SIELOS BROLIUS IR SESES, KURIE STOVI ANT ŽEMESNIO LAIPTELIO, IR PATI SUPRANTA, KODĖL YRA JIE DAR ANT ŽEMESNIO IR NEDRĮSTA KOPTI AUKŠČIAU, NES JI SAVO ASMENINIU PATYRIMU TAIP PAT PALIUDIJA IR SAVO NUEITĄ ABEJONIŲ KELIĄ.
O jeigu MOKYTOJAI grasina streiku dėl mažų atlyginimų, tai vargas tokiai valstybei, nes jos švietimo sistema patiria bankrotą. Tai taip pat liudija žemą visuomenės dvasinės evoliucijos laiptelį
Tėvo-Rojaus Trejybės evoliucija numato, kad VISA švietimo sistema turi visada remtis į Tėvą-Rojaus Trejybę ir formuoti savarankišką individo mąstymą, pagrįstą KOSMINE ĮŽVALGA.
Tik tokia visuomenė gali išugdyti tokius šviesos vadovus, kurie niekada nesielgs taip, kad MOKYTOJAI grasintų VISUOMENĖS VEDLIAMS streiku, nes jie negali pragyventi.
Kokia turi būti tamsi vedlių sąmonė, kad jie kerta šaką, ant kurios sedi patys – kokia gali būti valstybė be TĖVO-ROJAUS TRJEYBĖS švietimo?
Jokios valstybės negali būti BE TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS DVASINIO ŠVIETIMO, PERTEIKIANČIO MOKINIAMS KOSMINĘ ĮŽVALGĄ.
Štai kodėl mes esame LIETUVOJE – kad URANTIJA nušvistų Rojaus Trejybės šviesa, kuri evoliuciškai, palaipsniui, pasieks Europą, Aziją, Ameriką, Afriką, Australiją.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010 03 15
Vilnius
Algimantas
2010-03-15 14:53:45
Komentarai
Tai ką gi rodo toks parašymas-sutrumpinimas UK , turint omenyje Urantijos Knygą, jautrumą dvasiai dvasinei jos traukai, ar priešingai nejautrą.rimantasKaunas
2011-02-03 10:37:35
"gyvenimo paveikslas,tavo matyme,turi per daug dramatizmo..."
Įdomus pojutis,verčiantis giliau susimąstyti.Ramybė ir tyla.Mes iš tiesų esame VIENIS.Didžiulės šeimos nariai,viienas kitam begalo reikalingi;atstumai neturi prasmės.Atkeliavusi šiluma nuramina siautėjančias sielos audras.Patys svarbiausi Žodžiai,pačiu laiku pasakyti...Gera tau...gera man...gera jam.
Visiems linkiu geros dienos,
Su meile,
IRENA
2011-02-03 09:39:46
Mielas Algirdai,tu taip pat turi savo tiesą.Aš ją gerbiu.Esame su skirtingais dvasiniais patyrimais,skirtingu laikmečiu gimę, kiekvienas skirtingu laiku pajutome dvasinę gravitaciją,arba visai dar jos nesame pajute.Tai žaidimas.Kai kurie reiškiniai vieniems yra praeitas etapas,kai kuriems tai yra tik kelio pradžia.Vieni turi platesnę įžvalgą,kiti menkesnę.Vieni,tą Tėvą-Kūrėją ieško vis dar evoliuciniu keliu-per baimę,kiti,apreiškimo keliu-per Meilę.Na,mano galva,svarbiausia,kad trypiam,judam,kažką darom;medituojam,meldžiamės,ir ,pagaliau,GARBINAM.Iš Urantijos knygos apreiškimų,tikriausiai supratai,kad Dvasinėms Būtybems ir net aukšto rango Dvasinėms Būtybėms didžiausią malonumą suteikia Tėvo garbinimas.O kad čia,Urantijoje pradėta garbinti Rojaus Trejybė, tai nematau čia jokios raganystės.Garbinimas tai vienintelis būdas komunikuoti su mūsų ir visos Kūrinijos Tėvais.Tik garbinimo metodą panaudojus,mes, JŲ vaikai galime gauti dvasinę naudą; vis drąsiau pasiduoti Dieviškūjų Tėvų viliojimui ,kuris skatina žengti link tikrūjų,visų mūsų namų.
Svarbu nestovėti vietoje,kad kartais šaknų nesuleistume,tuo pačiu rizikuodami savo tapatybe ir Amžinuoju gyvenimu.
O,kad bejėškodami to tikrojo kelio klaidų pridarome,na,tai kas čia tokio?
Asmeniškai aš,visai nesiruošiu del savo klaidų ir toliau graužtis,gadydama savo fizinę ir psichinę sveikatą.Šiuo klausymu mano patirtis tokia: kai tik pradedi savę plakti,tai tų plakikų-padėjėjų tiesiog geometrine progresiją pagausėja. Rimtai nuspręndžiau pradėti savę mylėti.
Tobulėjimui duota visa Amžinybė.Svarbiausiai,kad yra troškimas ieškojimams;Minties Derintojas dirbdamas mūsų protuose,tikrai tvargingai sudėlios viską į savo lentynas.Žiūrėk,kas buvo paskutinis,staiga tampa-pirmutinis.Toks Dievo Dėsnis.
Tik nesustokim.Stagnacija -tai mirtis.
Su meile,
IRENA
2011-02-02 17:11:44
Irute -išorinės priemonės, vidinės priemonės, kordinacija, susiejimas –tai nėra nei lengva, nei paprasta
Lygiuotis į kitus –reiški nepažinti savęs (o tik matyti save)
Tavo vidinio pasaulio silpnumas (žinių stoka, toms žinioms atitikmenų išorėje neįžvelgimas, iš širdies kylančių gerumų negebėjimas rezultatyviai diegti išorėje –ir taip; viskas iš naujo –ratu) ir jautrumas išorės pasauliui salygoja atatinkamą rezultatą
Garbinimai, mantros, meditavimas, maldos, mąstymas –įjungia mechanizmą –gana technikineme-psichologineme lygmenyje; ir tai 100% priimtina ir skatintina atskiram vienetiniam individui (sau pačiam), gi kreipiantis į kitus –tai tik rūkai ir dūmai; bet yra tokių; kuriems patinka padūmavusios mintys, migloti vaizdiniai, iliuzinės idėjos
Algirdas
2011-02-02 16:11:13
"Savosios vietinės visatos būstinėje,ypač pats užbaigęs mirtingojo savęs padovanojimą,Sūnus Kūrėjas didelę savo laiko dalį skiria tam,kad mokytų ir konsultuotų partnerių Sūnų, Arbitrų Sūnų ir kitokių sūnų koledže.Erdvės pasauliams šitie Sūnūs Arbitrai save padovanoja su meile ir atsidavimu,su švelniu gailestingumu ir šiltu JAUTRUMU" UK-0228.
Mielas Vaidai VDS.
Paskaičiusi brolių ir sesių pasisakymus į iškeltą temą,panorau ir aš pasidalinti savo mintimis.
Be jokios abejonės,kiekvienas apsilankantis šioje svetainėje iš praeities yra sukaupęs dvasinių žinių; yra sukaupęs vienokį ar kitokį dvasinių paješkų patyrimą.
Savę apibūdinčiau,kaip nelengvo charakterio žmogumi;šitą reiškinį savyje pradėjau suvokti prieš kelis dešimtmečius.Buvau labai pamaldi.Mama buvo išmokiusi ne tik melstis,bet kreiptis pagalbos savais žodžiais Į Dievą.
Labai išgyvenau del eilinių savo išsišokimų-artymūjų aplinkoje,darbovietėje.Sakydavau:" Dieve,Dieve,kada tie mano ragai nulinks".Žinoma,po tokios saviplakos imdavausi veiksmu-rožančio,litanijų ilgų kalbėjimo;atėjo toks metas,kai su vienminčiais Bažnyčiose,šventose vietose keliais pradėjome eiti.Dažnai tie keliai buvo kruvini.TIKRAI NEMELUOJU.Galiu pasakyti,kad nelabai padėjo.
Per tuos dešimtmečius visą laiką svajojau,kad norėčiau šalia turėti GYVĄ PAVYZDĮ,na, tokį,kokį galėčiau matyti savo materialiomis akimis.Pažinojau ne vieną dvasinį mokytoją;dėja,dėja;žiūrėdama į juos mačiau savę. Ir štai,visai neseniai supratau,kad aš tokias asmenybes pažįstu-tai vyras ir moteris.
Tas VYRAS-tai JĖZUS iš Nazareto,o Moteris-tai Anastasija-taigos atsiskyrėlė Rusijoje.Jos gyvenimo būdas,nėra man priimtinas./Truputį nukrypdama pasakysiu,ką užvakar įpykęs ant manęs mano sunus pasakę:"Žinoma,eikime į miškus,kaskime urvus su meškom kartu ir viskas bus Okei"/.Bet Anastasijos įdėja,kad kiekvienas žmogus palikdamas šį materialų planą, ateities kartoms paliktų švarią,gražią,neužteršta,su žydinčiais sodais planetą- jau 15 metų manę žavi.Todel, nors menku indeliu stengiuosiu prie jos idėjos prisidėti praktiškai.
Dvi ASMENYBĖS su Dieviškais charakterio bruožais;tai idealai į kuriuos trokštu lygiuotis.
Priėjau išvados:esu laiminga,kad Minties Derintojas atvedė manę į GYVAJĮ, TĖVO- ROJAUS TREJYBĖS KELIĄ,kad turiu LAISVA pasirinkimą;net Mokytojus-Pagalbininkus galiu laisvai rinktis;renkuosiu pati,kokio Mokytojo klausyti,o kokio ne.
Dar manę suerzina,toks reiškinys,kai būdama pensininkė,šiame,VISIEMS, nelengvame laikmetyje, esi priverstas dirbti,tam,kad užsigarantuotum minimalų pragyvenimą;dirbti po 10 valandų į dieną,o po tokios sunkios dienos,mylimieji,geranoriški "mokytojai",kurių pagalbos net ne prašai,iki pat vėlyvaus vakaro,žinutėmis ar skambučiais moko tavę,kaip reikia rašyti į forumą,ką kalbėti.Baisiausiai būna tuomet,kai tavę puola mokyti,ir net TEVO vardu, "mokytojai",kurių nepažinojai 60 metų.Esu Tėvo-Rojaus Trejybės akivaizdoje,todel,pagerbdama JĮ, privalau būti sažininga pati su savimi ir su visais.Patiriu tą,ką kažkada dariau su šalia esančiais.Turėjau patirti ,ką reiškia kitą mokyti,kai tavęs to neprašo.Tėvui neatsivėrusi naujoką,šitokie "mokytojai"dvasiškai sužlugdytų;įstumtų į neviltį.
Esu dėkinga Tėvui ir už tai,kad daug giliau suvokiu šito GYVOJO,ROJAUS TREJYBĖS KELIO S V A R B Ą žmonijai,net visai KŪRINIJAI.Taip pat esu dėkinga už tą įžvalgą,kad naujokui, renkantis Dvasinius Mokytojus-Pagalbininkus, reikėtų pasistengti žvelgti į tuos Mokytojus savo dvasinėmis akimis.Reikėtų labiau susikoncentruoti į tai, KĄ tie Mokytojai kalba.Iš kur toms DIEVYBĖMS,mūsų evoliuciniame,gyvulinės kilmės pasaulyje paimti tobulus laidininkus.Net mūsų Visatos Valdovui,gyvenusiam mūsų aplinkoje,kilimą prireikė pradėti nuo nulio.Visiems reikalingas patyrimas kylant tobulumo laiptais.Tikrojo Mokytojo užduotis yra išugdyti STIPRIAS ASMENYBES.Užgrūdintos asmenybės nebijos laikinų laikmečių grimasų.
"Visus tikinčiuosius mokykite,kad jie vengtų atsiremti į netikros užuojautos nepatikima ramstį.Jūs negalite išugdyti stipraus charakterio gailėdami savęs; nuoširdžiai stenkitės vengti paprasčiausios bičiulystės varge apgaulingo poveikio.Užuojauta rodykite drąsiems ir bebaimiams,tuo tarpu susilaikykite nuo to,kad reikštumėte per didelę užuojautą toms bailioms sieloms,kurios gyvenimo išbandymams priešinasi neryžtingai.Nesiųlykite paguodos tiems,kurie pasiduoda net ir nepamėginę su savo vargais susigrumti.Neužjauskite savo bičiulių vien tik del to,kad savo ruožtu jie galėtų užjausti jus."Urantijos Knyga 1766-07.
Tokiais žodžiai ir dar kitokiais būsimiems mokytojams nurodė MOKYTOJAS-Jėzus iš Nazareto.
Žinai,brolį Vaidai,savo, šiokiai-tokiai gėdai turiu prisipažinti,kad prieš du tūkstančius metų Jėzus kalbėjo savo apaštalams turėdamas omenyje manę.
Matai, prieš gerus du dešimtmečius,pratęsdama buvusios,dvasinės mokytojos kelią,ir klausydama vidinio balso,išbandžiau savę "dvasinės mokytojos" amplua.Kol klausiausi vidinio balso grupėje viskas buvo gerai.Kurios sirgome-pasveikome,drąsiai ėjome į užduotis,be jokios baimės atsakinėjome į klausymus,per tuometinių saugumiečių apklausą.
Ir štai Lietuvos Nepriklausomybė. Literatūros dvasinę tema,nors vežimu vežk.
Maždaug,prieš dvylika metų išgirdau apie Urantijos Knygą.Labai norėjau dalyvauti Algimanto paskaitose Vilniuje.Bet tie finansai;visada jie riboti buvo.
Ir štai, mano, kaip "mokytojos" kelyje,atsirado naujokai,kurie,kažkada visiškai neigė Dievą.Problemų turėjo-kalnus.Kadangi iš prigimties buvau labai jautri svetimoms bėdoms,su užsidegimu puoliau "gesinti" jų problemų ugnį.Be jokios abejonės pasitelkiau į pagalbą Dievą Tėvą,Jėzų,ir Mariją.Išmokiau melstis.Daug melstis.Dirbau sunkiai,kad galėčiau materialiai paremti savo mokines.
Rezultatai buvo apverktini.Net iki kurijozų buvo prieita. Kuo daugiau guodžiau,tuo daugiau buvo dejavimų.Mano adeptų "kniaukimai" kilo iki pat dangaus.Tie "kniaukimai" tęsėsi iki tol,kol aš pati nepradėjau "kniaukti".
Reziumuodama,galiu tik tiek pasakyti,kad maždaug prieš ketverius metus, pirmą kartą urantai manę pamatė su gerokai "pavažiavusiu stogu"/atsiprašau už vulgaroka mano žodyną/. Tik per dažną atsivėrimą Tėvui,atsivėrimą Rojaus Trejybei,dalyvavimą Gyvose Pamaldose,kolektyvinėje maldoje,palaipsniui pradedu atgauti dvasinę pusiausvyrą. Apie rezultatą sprendžių iš vidinių pokyčių,iš to,kad vis didesnių laipsnių man yra suprantami Algimanto mokymai,na,ko jis iš tiesų siekia;sava darosi Urantijos knyga,Jėzaus knyga"Kalbu jums vel",ir Rojaus Dieviškūjų Asmenybių Mokymai,tegul ir su priemaišomis.
Tie,kurie norėsite truputį pasijuokti iš manojo patyrimo,patariu-neskubėkit.Būsimieji Mokytojai! Visada turėkit jėgų palaikyti glaudu ryšį Su Tėvu- Rojaus Trejybe savo širdyje.Visada prisiminkite Jėzaus įspėjimą,kad ištiesdami broliui-sesėi savo dvasinės pagalbos ranką,žiūrėkit,kad tos rankos jums nenutrauktų.Kitaip tąriant,kad žemesnėje dvasinėje pakopoje stovintis brolis,tavę,JAU šiek tiek aukščiau palypėjusį,nenutrauktu ant savo laiptelio.Kai taip atsitinka,tai net išoriškai su tokiu broliu-sese susitapatinį.Net liaudies išmintis byloja:su kuo sutapsi,tuom ir pats tapsi.
Esu toks žmogus;visuose savo susipainiojimuose noriu susigaudyti pati,ir čia man padeda mano Minties Derintojas.Gali padėti tik teisingi Mokytojo nukreipimai ir tik tokio Mokytojo,kurio Mokymai man labiausiai prie širdies;ir ,kaip dabar suvokiu,tik toks Mokytojas padės man,kuris tvirtai stovi ant Tiesaus Kelio.
Jėzaus padiktuota pagrindinė malda :"Tėve mūsų",turėjo priversti susimąstyti apaštalus.Toje maldoje minimas TĖVAS.KŪRĖJAS;tai reiškia,kad tikroji religija yra ta,kuri vedą Į TĖVO NAMUS,į ROJŲ,tai reiškia,kad aukščiausias mūsų garbinimas turi būti skirtas ROJAUS TREJYBEI.
Visiems linkiu geros dienos.
Su meile,
IRENA
2011-02-02 14:45:23
Aciu uz paaiskinima ir isplesta jautrumo supratima. Nebuvo jokio kito konteksto, butent as ir norejau suzinoti apie pati jautrumo reiskini - jo dvasine ir gyvuline puse. Pati supratau, kad yra dvi jautrumo puses, kaip saltu-gyvulinio proto ir siltu-is dievisko proto spalvu gama. Vaidas ir pacitavo is Urantijos knygos citatas, kurios kalba apie dvasini jautruma, ne gyvulini. Man reikejo aiskumo is gyvulinio-zmogisko, dar tik pradejusio zengti evoliucinio dvasinio augimo keliu, proto kylancio jautrumo sampratos ispletimo. Kiek bemasciau visada sueidavo i gailescio samprata, o apie tai jau buvo mokymas ir cia taip pat dar karta paaiskinama apie jo zala ir gailestingumo isivyravima,kuris yra is Trejybes patiriamos meiles.
Dar anksciau jausdavausi ne viena ir sitoji dvasine asmenybe tikrai buvo patiriama ne mano gyvulinio proto, o dieviskojo ir dvasinis jautrumas buvo tiek sustiprejes, kad galejo jausti tai kas nematoma, kad matyciau tokios patirties dar neturejau.
Su meile
Rita
2011-02-02 13:57:56
Miela Rita, jautrumas yra tarsi mėnulis, visą laiką atsisukęs mums viena ir ta pačia savo puse, todėl DABARTINIŲ ŽMONIŲ SUVOKIAMAS JAUTRUMAS YRA KLAIDINGOS KRYPTIES KELIAS IR JUDĖJIMAS JAME.
Kadangi tu klausi nepateikdama KONKREČIOS CITATOS IR KONTEKSTO, KURIAME KALBAMA APIE JAUTRUMĄ, AR KURIAME NEANALIZUOJAMAS PATS JAUTRUMO REIŠKINYS, O TIK PATEIKIAMAS ATSKIRAS TEIGINYS, todėl aš galiu tik pamėginti aptarti PATĮ JAUTRUMO REIŠKINĮ, o ne tavo dabar pateiktą jo sampratą, kuri turi būti išplėsta.
Taigi mes ir matome jautrumo VIENĄ pusę; TAIP, KAIP Į MUS ATSUKTO MĖNULIO IR SAULĖS APŠVIESTĄ TĄ PAČIĄ PUSĘ ir tokį jautrumą būtent tu teigi, sprendžiant pagal tavo pateiktą mintį - "užjausti, būti jautriam mes manome, kad yra gerai."
JAUTRUMAS yra iš gyvulinio proto, NEDVASINGAI ir klaidingai išauklėto šeimoje, mokykloje, universitete, darbe, aplinkoje, tarp draugų. Tada toks nesudvasintas protas jautrumą suvokia VIEN TIK KAIP EMOCIJĄ, KURI YRA LABAI ŽALINGA EVOLIUCINIAM ASMENS DVASINIAM AUGIMUI.
Labai dažnai yra sakoma - ji yra labai jautri, nors tik keik, kas nors ne taip, kaip ji nori, tuoj puola ašaroti. Atrodytų su tokiu žmogumi reikėtų elgtis kaip su krištolo taure, apvynioti kuo storesniu sluoksniu popieriaus ir dar bijoti, kad tik neiškristų iš rankų. Ir jeigu tik kas nors kokį žodį tars, tuoj jam pasakys, KOKS JIS NEJAUTRUS, KAIP JIS NEGAILI ŽMOGAUS, IR NESAUGO TOKIO JAUTRAUS ŽMOGAUS NERVŲ. Taip ir TUPINĖJA ir ANT PIRŠTŲ GALŲ VAIKŠTO aplink tokį jautruolį. Tačiau tai tik GAILESČIO EMOCIJOS, kurios neturi nieko bendro su GAILESTINGUMO JAUSMU.
Kaip gi mes parodome savo jautrumą-UŽUOJAUTĄ?
Sakykim, kažkas tavo draugą ar draugę, išvadina negražiais žodžiais, o tu tiesiog draugui ar draugei sakai, kad nieko čia blogo neįvyko, tiesiog reikia būti aukščiau tokių, kurie įžeidinėja ir nekreipti į įžeidimus JOKIO DĖMESIO, nes visi pasiųsti, ar net mintyse pamanyti, įžeidimo žodžiai-mintys savo realiais virpesiais VISADA PAŽEIDŽIA TĄ, KURIS JUOS SAKO-MĄSTO, o nuo jų apsaugo ir pakelia virš jų NUOŠIRDUS ATSIVĖRIMAS ROJAUS TREJYBEI.
Po tokių teiginių tau į akis atšaus maždaug taip, LENGVA TAU KALBĖTI, KADA NE APIE TAVE TAIP SAKO, IR KODĖL TU ESI TOKS NEJAUTRUS?
Šitas įsižeidęs žmogus nenori IŠGIRSTI, KĄ JAM SAKO, nes jo GYVULINIS EGO niršta, jis "ĮSIŽEIDĘS." Tai tik rodo jo atsuktą mėnulio pusę, kurioje užuojautą iš esmės visi supranta tik KAIP DEJAVIMĄ DRAUGE SU NUSKRIAUSTUOJU IR JAM PRITARIANT, KAIP TAU NEPASISEKĖ, KAIP TAU SUNKU, KAIP TAU SKAUDA, LEISK PAPŪSIU. Štai šitaip ir susiformuoja JAUTRUMO MATOMA SAMPRATA.
Mes ESAME dvasios. Tai daug aukštesnė asmenybės PASIREIŠKIMO kategorija. Dvasios neturi EMOCIJŲ, kurios būdingos žmogaus gyvuliniam protui, tokių, kaip BAIMĖ, PYKTIS, SUSIERZINIMAS, KERŠTAS, NEAPYKANTA, GAILESTIS. Visos šitos EMOCIJOS yra asmenybės žemo savo atsiskleidimo EVOLIUCIJOS GYVAJAME KELYJE išraiška, kuriai NĖ VIENAI NE VIETA KŪRINIJOS ŠVIESĖJIMO KELYJE.
Todėl kuo aukštesnio statuso dvasia, kuo aukštesnės kilmės dvasia, arba kuo aukščiau pati yra nužengusi asmeniniame patirtiniame kelyje dvasia, tuo labiau ją valdo tas vienas ir vienintelis visaapimantis jausmas - ROJAUS TREJYBĖS GYVOJI MEILĖ, KURIĄ JOS PATIRIA GYVAIS ENERGIJOS VIRPESIAIS.
Kadangi žmogus savo pavidalą - materialų kūną - turi tik labai trumpam, kad galėtų BENRAUTI SU SAVO APLINKA, JIS VIS TIK TIKROVĖJE YRA DVASINIS, DVASIA, todėl jis ir pats gali patirti tokius dvasinus reiškinius, kaip brolystę, gailestingumą, meilę, nes pats būdamas dvasinis aš dar savyje turi ir Tėvo_Rojaus Trejybės dvasinį fragmentą - Mintes Derintoją - kuris siunčia dvasinius, bet realius, energetinius impulsus-virpesius, kad žmogaus DVASINIS VIDUS VIS LABIAU PRATINTŲSI IR VIS JAUTRIAU PRADĖTŲ REAGUOTI Į ŠIUOS DVASINIUS IMPULSUS-VIRPESIUS. Ir būtent DĖL TO net ir žmogaus protas - materialus ir SAVANAUDIŠKAS protas - gali VĖL GIMTI IŠ NAUJO - GIMTI IŠ DVASIOS, KAI MATERIALUS KŪNAS YRA TAS PATS, IR TAPTI VIS JAUTRESNIS DVASINIAM MINTIES DERINTOJO VEDIMUI IŠ VIDAUS. Ir toks SUDVASINTAS mirtingojo protas praranda jautrumą GAILESČIUI - kad POPINTŲ nuskriaustąjį, bet vietoje šito turi vis augantį jautrumą GAILESTINGUMUI - KAD NUSKRIAUSTAJAM PARODYTŲ KELIĄ - ŠVIESĄ, KAIP ŠITOJE PADĖTYJE EITI Į ŠVIESĄ, O NE LIKTI SAVYJE GAILINTIS SAVĘS.
O vadinamosios MIRTIES ATVEJU TAIP PAT UŽUOJAUTA RODOMA PILNA TAMSOS IR GAILESČIO, TODĖL JI DAR LABIAU SMUKDO. Tuo tarpu reikia ne UŽUOJAUTAS REIKŠTI, O RODYTI GAILESTINGUMĄ - RODYTI ŠVIESĄ. Reikia atitraukti tamsias gūdžios tamsos užuolaidas, ir leisti saulės spinduliams apšviesti VISUS VIENODAI.
Būtent todėl, kad aš myliu visus ir žinau, kad užuolaidos turi būti atitrauktos, kad nebūtų ašarų, todėl ir per laidotuves prašau kad man leistų prie karsto garsiai pagarbinti Tėvą-Rojaus Trejybę, o po garbinimo pasakau pamokomąjį žodį, kaip mane tokiu atveju panaudoja Rojaus Trejybė kaip garsiakalbį, kad perduočiau JOS ŠVIESĄ. O po pamokomojo žodžio būna dar ir mano prašymų maldą už GYVĄ, kuris tik dėl žmonių neišmanymo laikomas mirusiu. Ir po tokių trumpų GYVŲJŲ pamaldų žmonės NUŠVINTA, JŲ VEIDAI RODO ŠYPSENĄ, IR JIE DĖKOJA UŽ ŠITAS PAMALDAS IŠ ŠIRDIES, BE JOKIO APSIMESTINUMO AR TARIAMO MANDAGUMO, NET IR TIE, KURIE MANE MATO PIRMĄ KARTĄ.
Ir be tokių GYVŲJŲ pamaldų jų JAUTRUMAS DVASINEI ŠVIESAI - TAI NEMATOMAI MĖNULIO PUSEI - būtų likęs dar nepažadintas, ir toks žmogus prie manęs nebūtų priėjęs, ir nebūtų ištaręs nė žodžio. Jis tiesiog BIJOTŲ užkalbinti jam nepažįstamą žmogų. O po GYVŲJŲ pamaldų jo VIDINIS DVASINIS AŠ BUVO SUJAUDINTAS, IR JIS IŠDRĮSO PRIEITI IR PADĖKOTI, nors tokiose pamaldose jis niekada anksčiau nebuvo dalyvavęs, ir gal net ir apie Dievą niekada nekalbėjo su niekuo, bažnyčioje gal nesilankė. Tačiau gyvoji šviesa jį paveikė iš vidaus daug stipriau, kada girdėjo mano tarimus žodžius iš išorės, ir tada jis pajuto - tapo JAUTRUS DVASINIAM IMPULSUI - MINTIES DERINTOJO VEDIMUI - PRIEITI PRIE SAVO DVASIOS BROLIO IR PADĖKOTI, PASAKYTI, KAIP JĮ NURAMINO IR JAM PADĖJO ŠITOS NET IR LABAI TRUMPOS GYVOSIOS PAMALDOS.
Tai ir yra MEILĖS IŠ VIDAUS pasireiškimas gailestingumu IŠORĖJE, kad būtų padėta VISIEMS TEN ESANTIEMS, o ne TARIAMAI UŽJAUSTI TIK KLAIDINGAI SAVE LAIKANTYS NUSKRIAUSTAIS VADINAMOJO MIRUSIOJO ARTIMIEJI.
Štai kodėl reikia NEBIJOTI atsisakyti TARIAMOSIOS IR MATOMOS JAUTRUMO PUSĖS IR ATRASTI DAR NEMATOMĄ - TODĖL IR NESUPRANTAMĄ - JAUTRUMĄ ROJAUS TREJYBĖS VEDIMUI IŠ VIDAUS. O tada tas NETIKRAS GYVULINIS IR ŽALINGAS JAUTRUMAS VISOKIOMS EMOCIJOMS PASKĘS ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS VIS AUGANČIAME IR GILĖJANČIAME JAUTRUME KURTI GĖRĮ DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE VISŲ LABUI.
Jėzus taip pat puikiai suvokė, kad gailestis, matant daugybę sergančių, kenčiančių, nuskriaustų, jeigu juos jis tik gydytų, ir guostų, tai jam nebeliktų laiko savo misijos vykdymui, o ir naudos iš to nebūtų net ir patiems kenčiantiems, jeigu net jie ir pagytų. Būtent dėl to jis gailestį pažabojo vis labiau savo gyvulinį protą suvienydamas su savo dieviškuoju protu, kad jame viešpatautų meilė ir gailestingumas visiems. Štai kodėl jis savosios misijos paskutiniąją dalį pašventė ne žmogiškąja prasme suprantamam jautrumui ir užuojautai, kad ir toliau gydytų žmones ir vaduotų juos iš fizinių kančių, bet dieviškajam jautrumui perteikti MOKYMUS IR ŠVIESĄ, KAD PO JO ŠITA ŠVIESA GALĖTŲ NAUDOTIS IR JA GYVENTI KITI.
Todėl GARBINKIME ROJAUS TREJYBĘ, KAD MŪSŲ JAUTRUMAS JOS VEDIMUI TIK AUGTŲ, O MEILĖ TIK DIDĖTŲ PER GYVĄ RYŠĮ SU JA, IR TADA NEBEBUS TAMSOS APLINKUI MUS IR NEBELIKS VIETOS KUR GALĖTŲ PASIREIKŠTI ŽMOGAUS GYVULINIO PROTO TARIAMAS JAUTRUMAS, KADA VISUR VIEŠPATAUS ROJAUS TREJYBĖS ŠVIESA IR MEILĖ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-02-02 00:18:04
Aš tikrai nepasakyčiau, kad jautrumas yra iš gyvulinio proto:
"Aš galiu papasakoti kitą įdomų faktą: Kada Atsiskyrusysis Žinianešys yra tokioje planetoje, kurios gyventojų viduje gyvena Minties Derintojai, kaip Urantijoje, tada jis žino apie kokybinį sužadinimą savo JAUTRUME, kuris nustato dvasinį buvimą. Tokiais atvejais nebūna jokio kiekybinio sužadinimo, būna tiktai kokybinis sužadinimas." UK-0220
"Savosios vietinės visatos būstinėje, ypač pats užbaigęs mirtingojo savęs padovanojimą, Sūnus Kūrėjas didelę savo laiko dalį skiria tam, kad mokytų ir konsultuotų partnerių Sūnų, Arbitrinių Sūnų ir kitokių sūnų koledže. Erdvės pasauliams šitie Sūnūs Arbitrai save padovanoja su meile ir atsidavimu, su švelniu gailestingumu ir šiltu JAUTRUMU" UK-0228
" 3. Etinis jautrumas. Per tiesos supratimą grožio suvokimas veda į tokį jausmą, kad amžinai tinkami yra tie dalykai, kurių dėka imama suvokti dieviškąjį gėrį Dievybės ryšiuose su visomis būtybėmis; ir šitokiu būdu net ir kosmologija veda į tai, jog būtų siekiama dieviškosios tikrovės vertybių – į Dievo-sąmonę." UK-0646
VaidasVDS
2011-02-01 22:58:42
Mielas Algimantai,
Man buvo naujas ir neaiskus pasakymas, kad jautrumas yra is gyvulinio proto. Uzjausti, buti jautriam mes manome, kad yra gerai. Skaitydama, maniau, kaip nors rasti gilesni supratima sios frazes, bet nieko taip sviesenio ir nesuzinojau, todel prasau isamesnio paaiskinimo ar mokymo.
Rita
2011-02-01 15:53:44
Žmonių , jau pažengusių nemažą dvasinio tobulėjimo laiko atkarpą , mintys tikrai yra apšviestos dieviškos meilės šviesa . Tačiau šios nustabios , dvasiškai kūrybinės mintys , gali būti iliuziškai priimtos kaip iš Visatos Proto ir Centro . Nors realiai , tai žmogaus proto ir dieviškosios Dvasios - minčių Derintojo bendras kūrinys .
Esu turėjęs gražų Dialogą , kuriame labai nedviprasmiškai užgirdau , kad visus dvasiškus pamokymus ar taip vadinamus diktavimus , gražiausia rašyti , savo proto ir savo sielos kalba . Visus mokymus , gražiausia ir naudingiausia apgaubti savo žmogišku jausmu ir protu , kurie ir yra iš Dievo Tėvo meilės veikimo .
Tik jūs visi , mieli žmonės , nemanykite , kad aš prieš Algimano mokymus . Tikrai ne . Tikrai žinau , jo išskirtinį statusą , o dar geriau žino tik jis ir Dievas , bet savo atžvilgiu priėmiau maloniausią patarimą , kas man tinkamiausia , šiame žemiškame kelyje ir kokioje asmenuotėje tai perteikti savo draugams ir bičiuliams . Todėl , gal kai kurie įžvalgesni pastebėjote , kad savo minčių jau neadresuoju , kaip tiesioginių Dievo žodžių . Tačiau kitų , savo bendraminčių brolių ir sesių kūrybai , aš lieku liberalus ir nemoralizuosiu Dievo vardu rašančių . Nors ir aiškai matau , kaip jūsų dvasinė kūryba , aiškiai persipina su jūsų dvasinės sąmonės ir žmogiškosios pasąmonės asmeniškumu. Bet ar tai blogai ? Manau , kad ne tik neblogai , bet ir sveikintina . Viskas kas dieviška ir žmogiška , tegu pinasi į bendrą asmenybės tobulėjimo raštą . Su meile .
Petras
2010-03-26 20:03:38
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]