Forumas: temos peržiūra
MŪSŲ EVOLIUCINIS DVASINIS AUGIMAS.
MŪSŲ EVOLIUCINIS DVASINIS AUGIMAS.
Rojaus Trejybė – Tėvas, Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis, ir Begalinė Dvasia-Motina-Sesė yra VIENINTELIAI TRYS ASMENYS, KURIE YRA EGZISTENCIALŪS.
Lygiai taip pat yra egzistenciali ir Rojaus Trejybės MATERIALI BUVEINĖ – ROJUS.
Egzistencialus YRA DAUGIAU NEGU AMŽINAS, IR DAUGIAU NEGU TOBULAS, nes jis neturi PRADŽIOS. TODĖL JIS NETURI IR SAVO BUVIMO PRIEŽASTIES, NES NIEKADA PRAEITIES AMŽINYBĖJE NEBUVO KILUSIOS PRIEŽASTIES, KURI IR BŪTŲ SUKĖLUSI JO ATSIRADIMĄ. EGZISTENCIALUS YRA PRIEŽASTIS BE PRIEŽASTIES. EGIZISTENCIALUS NESIVYSTO, NES JIS PATS YRA PILNATVĖ, IR DĖL TO NEGALI BŪTI EVOLIUCINIS, NES EGZISTENCIALUS PATS SAVYJE TALPINA VISĄ AMŽINYBĖS EVOLIUCIJĄ.
Tuo tarpu AMŽINAS praeites amžinybėje savo pradžią TURI, ir turi savosios kilmės PRIEŽASTĮ, tačiau jo PRADŽIA-KILMĖ yra TOKIA sena, kad nėra net Rojaus archyvuose jokių dokumentų, prieinamų DABARTINIO LYGIO dvasioms, kuriuose būtų užfiksuota jų pradžia.
Todėl net ir Havonos vienas milijardas MATERIALIŲ pasaulių yra vadinami AMŽINAIS, BET NĖ VIENAS IŠ JŲ NĖRA EGZISTENCIALUS, KOKS YRA ROJUS, ŠITŲ PASAULIŲ IR VISOS MATERIJOS VISOJE KŪRINIJOJE MODELIS.
Rojus yra visos kūrinijos GEOGRAFINIS centras, VIDURYS, kurį apjuosia dešimt KONCENTRINIŲžiedų, būtent tokių DEŠIMT žiedų, kurių centras yra VIENAS IR TAS PATS. Ir šitie žiedai, apskritimai turi savo įvairius pasaulius.
Pirmieji – vidinai – trys žiedai turi – kiekvienas – po septynis pasaulius, ir visi jie priklauso Rojaus Trejybės Asmenims.
Vidinio žiedo septyni pasauliai yra Pirmojo Rojaus Trejybės Asmens – Tėvo – pasauliai. Vidurinio žiedo septyni pasauliai yra Antrojo Rojaus Trejybės Asmens – Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio – pasauliai, ir trečiasis septynių pasaulių žiedas priklauso Rojaus Trejybės Trečiajam Asmeniui – Begalinei Dvasiai-Motinai-Sesei.
Šiuos tris vidinius žiedus juosia dar kiti septyni koncentriniai apskritimai – Havonos žiedai – kuriuose yra daugybė pasaulių. Kiekviename iš jų yra skirtingas skaičius, tačiau bendras jų skaičius septyniuose Havonos, arba Centrinės dieviškosios visatos apskritimuose, yra vienas milijardas.
ROJAUS TREJYBĖS TRYS ASMENYS IR YRA TAI, KĄ MES – MIRTNGIEJI URANTIJOJE – PAVADINOME DIEVU.
JIS YRA VIENAS IR VIENINTELIS DIEVAS TRIJUOSE ASMENYSE, nors TIKROVĖJE žmogaus samprata vadinamo Dievo, arba tai, ką jis laiko Dievu ir kokius veiksmus priskiria JAM, iš tiesų nėra iš viso, NES TAI TIK ŽMOGAUS PROTO SIMBOLINIS ĮVARDIJIMAS, SUTEIKTAS TAM, KAS TIKROVĖJE yra egzistencialūs ir niekada – nė menkiausiu laipsniu – nesikeičiantys TRYS ŠALTINIAI IR CENTRAI – PIRMASIS ŠALTINIS IR CENTRAS, ANTRASIS ŠALTINIS IR CENTRAS, IR TEČIASIS ŠALTINIS IR CENTRAS.
Būtent JIE paskleidžia – kaip IŠMINTIES ŠALTINIAI IR CENTRAI-ASMENYBĖS – ir energiją, per Rojų, o TIESIOGIAI paskleidžia asmenybę, meilę, dvasingumą, ir protą. Ir JIE tą daro tam, kad KURIAMA KOSMOSE kūrinija ir VYSTYTŲSI IŠ JŲ ENERGIJOS, vis labiau šviesėdama ir panašėdama į juos pačius – TRIS ŠALTINIUS IR CENTRUS – VISOS KŪRINIJOS SUKŪRĖJUS IR VALDOVUS.
Tačiau žmgaus dabartinio lygio protas yra MATERIALIOS KILMĖS, TODĖL JAM IR BUVO PATEIKTA SUPAPRASTINTA SAMPRATA, PAVADINTA DIEVO VARDU. Tačiau atėjo jau mūsų PLANETOS, URANTIJOS, toks dvasinio nušvitimo ir išsivystymo etapas, NAUJOSIOS EPOCHOS ETAPAS, kada mes galime šitą supaprastintą ir iškreiptą sampratą ne tik ištiesinti, bet ir išplėsti. Dar daugiau, mes jau galime vystyti, drauge su Tėvo dvasia – Minties Derintoju – savo sielos aukštesnio lygio protą – morontinį išminties protą. IR JAU DABAR.
Rojaus Trejybė tiesiogiai veikia tik Rojuje, ir TAM TIKTU LAIPSNIU, Havonos viename milijarde pasaulių. Tuo tarpu už Havonos septintojo žiedo į kosmoso erdvę, TOLYN nuo Rojaus-Havonos, kur ir prasideda LAIKO IR ERDVĖS SEPTYNIOS SUPERVISATOS, O JOSE SEPTYNI ŠIMTAI TŪKSTANČIŲ VIETINIŲ VISATŲ, KURIOS JAU ŠIANDIEN YRA ORGANIZUOTOS IR TURI GYVYBĘ, Rojaus Trejybė veikia per daugybę savo vaikų-dvasių, kurios priklauso įvairaus, ir labai skirtingo, lygio dvasiniam statusui.
Laiko ir erdvės visatose vyksta EVOLIUCIJA PAGAL ROJAUS TREJYBĖS SUMANYTĄ PLANĄ – kiekviena gyvybės evoliucionuojanti, besivystanti, rūšis savo asmeninio patyrimo ir šviesėjimo dėka turi vis daugiau atitikti Rojaus Trejybės sumanymą tai gyvybės rūšiai, o tuo pačiu ir kūrinijai.
Evoliucijoje dalyvauja tiek dvasios, tiek sielos, tiek materialūs žmonės.
Ką tai reiškia?
Tai reiškia, kad visi šitie tvariniai VYSTOSI. Jie nėra nesikeičiantys, kokia nesikeičianti yra Rojaus Trejybė. Visa evolicija – per visą amžinybę – vystosi nesikeičiančios Rojaus Trejybės GLĖBYJE, iš kurio negali išsiveržti NIEKAS, kad ir kiek tam dėtų pastangų. Tvarinys tik gali savo laisva valia ATSISAKYTI DALYVAUTI EVOLLIUCIJOS PROCESE, ir tokia jo laisva valia, jeigu ji bus galutinė ir nepakeičiama, yra patenkinama, toks tvarinys yra SUNAIKINAMAS, ir jo visi duomenys yra pašalinami iš visų visatos registrų tarsi jo niekada kūrinijoje ir nebūtų buvę.
Evoliucija yra NESUSTABDOMA, nors ji gali būti, ir yra, sulėtinama, uždelsiama, pačių tvarinių, kurie joje dalyvauja apgraibomis, klaidžiodami, ir patys nesuvokdmai, dėl savojo tamsumo, kas gi yra pati evoliucija ir koks yra kiekvieno tvarinio vaidmuo ir indėlis joje. Tačiau joje dalyvavimas yra tik laisva valia, be jokios prievartos.
Mūsų planetos evoliucija prasidėjo nuo pačios planetos evoliucinio atsiradimo iš saulės energijos. Mūsų planea NEBUVO TIKSLINGAI SUKURTA, o atsirado palaipsniui, vis daugiau ir daugiau prisitraukiant kosmoso erdvėje skriejusios didesnės karštos materijos, kuri jau buvo iš mūsų saulės išsivadavusi ir kurią į kosmosą nuolat išsviedžia milžiniškas – 20 milijonų laipsnių pagal Celsijų – jos branduolio karščio spaudimas, nugalintis net milžinišką tos pačios saulės masės trauką, kad ši karšta materija nebesugrįžta atgal į saulės degantį vidų. Būtent šis milžiniško karščio spaudimo poveikis, išspjaunantis ugingą masę į kosmosą ir suteikia eoliucinėms planetoms sukimosi apink savo ašį kryptį. O jeigu saulės sistemoje yra planeta, kuri sukasi aplink savo ašį į priešingą pusę negu kitos saulės sistemos planetos, tai tik liudija, kad tokia planeta kilo kitoje saulės sistemoje, bet vienai saulės sistemai priartėjus prie kitos, didesnė ATSIPLĖŠĖ NUO JOS GABABĖLĮ ANOS SAULĖS SISTEMOS MATERIJOS – ŠITĄ PLANETĄ, KURI IR SUKASI APLINK SAVO AŠĮ Į PRIEŠINGĄ PUSĘ.
Kosmose tokie, nors ir karšti, bet vis tik vėstantys, didesni materijos kūnai prisitraukė mažesnius ir evoliuciniu būdu didino mūsų planetos masę. Net ir dabar mūsų planetos branduolyje yra toji pati deganti saulės energija-materija, nors ir atvėsusi, bet dar tebekunkuliuojanti apie 2000 laipsnių karščiu.
Net ir iš Rojaus Trejybės gimusios TOBULOS dvasios, kurios jau savo tobulumą turi kaip savo aktualą, o ne potencialą, vis tiek VYSTOSI EVOLIUCIŠKAI KAUPDAMOS SAVO PATYRIMĄ, nes patyrimo neįmanoma įgyti, net ir tobuloms dvasioms, neatliekant veiksmų, kurie būtent ir suteikia tą patyrimą.
Štai kodėl tobulos ir aukščiausios kilmės dvasios nepaprastai trokšta įgyti tokį patyrimą, kokį joms suteikia jų konkretūs veiksmai pačių žemiausių tvarinių visoje evoliucijos grandinėje – materialių žmonių – dvasiniam, intelektualiam, ir materialiam vystymuisi. Mes veržiamės iš pačios apačios į patį viršų-centrą – tobulumą, jos – iš paties viršaus-centro – tobulumo – į mūsų patį tolimiausią-žemiausią pakraštį. Ir tą jos daro su meile ir laisva valia, ir VISŲ LABUI. Ir būtent tokiais savo sprendimais ir veiksmais jos taip pat panašėja į Rojaus Trjeybę savo lygiu, kaip ir mes dvasiškai vystydamiesi panašėjame į Rojaus Trejybę savo lygiu. Tik mes žengsime – JAU ŽENGIAME – Į ROJŲ – VISOS KŪRINIJOS GEOGRAFINĮ CENTRĄ
Taip, kaip intelektualus augimas yra žmogui jau matomas, taip ir dvasinis jo augimas taip pat turi būti MATOMAS.
Todėl jūs turite pažinti dvasinių laiptų principus, kad galėtumėte matyti, kokie žmonės ant kokio dvasinio laiptelio stovi, ir kaip su tokiais žmonėmis bendrauti, ko iš jų tikėtis, kad veltui savo brangios energijos nešvaistytumėte, tikėdamiesi jų atsivėrimo ir pritarimo jūsų dvasiniam matymui.
Aš jums pateiksiu kai kokių palyginimų, kad jums būtų lengviau suprasti dvasinio vystomosi kelią, kad ir patys galėtuėte matyti KITUS SAVO SIELOS BROLIUS IR SESES, KAIP JIE ŽENGIA ŠITAME KELYJE, O TUO PAČIU IR PATYS ASMENIŠKAI PASITIKSLINTI SAVO DVASINIO AUGIMO LAIPTELĮ.
Taip, kaip jūs matote materialius dydžius, taip žvelgdami savo atsivėrusia siela matysite ir kiekvienoo iš savo sielos brolių ir sesių dvasinius dydžius, vertindami jų materialius veiksmus ir analizuodami tų veiksmų MOTYVUS.
Dvasinis mokytojas turi suvokti APLINKĄ DAUG GILIAU IR PLAČIAU NEGU MATERIALUS MOKYTOJAS. Todėl jūs iš vieno, net netikėtai išgirsto sakinio, galite padaryti milžinišką apibendrinimą ir jis bus teisingas, kas susiję su dvasiniu augimu.
Sakykime jūs nugirdote kokias nors frazes, net ir gatvėje, ar per radiją, ar dar kur – “...abiems lytims turi būti užtikrintos lygios teisės...“ “...katalikai, protestantai, budistai siekia gilesnio tarpusavio supratimo...“ “...mokytojai grasina streiku dėl mažų atlyginimų...“ ir t.t. Vien iš tokių frazių, BE JOKIO KONTEKSTO, jūs galite padaryti teisinga išvadą – tokia visuomenė dar gyvena barbarų dvasinio lygio civilizacijoje, nors savo materialia išsivystymo pakopa toli nužengė nuo barbarų materialaus išsivystymo lygio, nes tokia visuomenė pamynė, ir toliau pamina, Tėvo-Rojaus Trejybės valią – ATSIDUOTI JO VEDIMUI IŠ VIDAUS IR BŪTI TOBULU, NET IR TOKIU TOBULU, KOKS TOBULAS YRA TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ.
Kadangi dar tik turi būti užtikrintos lygios teisės abiems lytims, tai reiškia, kad jos NĖRA UŽTIKRINTOS, NORS TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ myli visus vienodai, ir mus moko šitaip mylėti. Jeigu egzistuoja tokia mintis žmonių galvose, reiškia, tokia visuomenė dar dvasiškai yra tamsi, todėl ir diskriminuoja lyčių pagrindu, nes kitaip tokios minties jau nebeegzistuotų, nebebūtų nei Konstitucijoje teiginio, kad negali būti diskriminacijos dėl lyties, nei įstatymuose teiginių, įtvirtinančių abiejų lyčių vienodas tesie ir lygybę, nebebūtų tokios nuostatos niekur, kadangi ji jau būtų seniai atgyvenusi ir išnykusi šviesos visuomenėje; nebebūtų ir net specialaus stebėtojo – Seimo kontrolieriaus – tokių teisių pažeidimų nagrinėjimui. Tuo pačiu tai rodo, jog tokia visuomenė dar nėra MĄSTANTI SAVARANKIŠKAI, ji daugiau gyvena KITŲ įperšamomis sampratomis, o pati yra VIEN TIK INERTIŠKA MASĖ. Būtent dėl to ji kaskart ir nusivilia po rinkimų, kada tik suformuojama nauja valdžia, o atėjus rinkimų metui, vėl daro tą patį. Tai barbarų mąstymo lygio visuomenė. Tik barbarai savo išsivystymu atitiko savo materialią apinką, o dabartiniai barbarai važinėja limuzinais, turi įmones, rūmus, tačiau savo dvasinio mąstymo lygiu toli atsilieka nuo savo sukurtos materialios, kūnui komfortiškos, bet sielai pražūtingos aplinkos.
Jeigu yra daug religijų-sektų – tai taip pat liudija tik dvasinės tramsos aplinką ir menką dvasinio išsivystymo pakopą, nes Tėvas-Rojaus Trejybė SUVIENIJA VISUS ATSIVĖRUSIUS JAM VAIKUS DVASIOJE. Todėl tokios sektos tiesiog savaime išnyksta, ištirpdamos kiekvieno atsivėrusio, gyvame ryšyje su Tėvu-Rojaus Trejybe, meilėje, gautoje iš Tėvo-Rojaus Trejybės.
Todėl ir šiandien bet kuris lankantis tokias ritualines-dogmatines bažnyčias yra daug žemesniame dvasiniame lygyje negu urantas, einatis GYVUOJU TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS KELIU. Tačiau ir urantas, jau einantis gyvuoju keliu, bet dar nedrįstantis dalyvauti Rojaus Trejybės šventovės gyvosiose pamaldose, stovi ant žemesnės dvasinių laiptų pakopos negu tie urantai, kurie tokias pamaldas jau lanko, nes vien tik asmeniškai garbinti Tėvą-Rojaus Trejybę ir melstis NEUŽTENKA, REIKIA GARBINTI TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ IR MELSTIS DAR IR KOLEKTYVIAI. Tačiau tik pati siela, atsivėrusi Tėvui-Rojaus Trejybei, užlipusi ant aukštesnio savosios evoliucijos laiptelio, PAJAUS, kad ji NORI DALYVAUTI MŪSŲ PAMALDOSE.
Toks yra Rojaus Trejybės evoliucijos planas visai kūrinija, kad GARBINIMAS KOLEKTYVIAI VYKSTA PER VISĄ KELIĄ IKI ROJAUS, O TAIP PAT NET IR PAČIAME ROJUJE.
Todėl, kol siela sako, kad man užtenka su Tėvu pasikalbėti vienai, tol jos dvasinis lygis yra žemesnis už tos sielos, kuri sako – man nebeužtenka vienai garbinti Tėvą, ir tik jį, noriu garbinti jau VISĄ Rojaus Trejybę, ir noriu garbinti drauge su savo sielos broliais ir sesėmis. Kūrinija yra KOLEKTYVAS – ŠEIMA. Tai gyvas sielos PATYRIMAS – JI JAU PATI TROKŠTA BROLYSTĖS RYŠIO GARBINIMO METU.
Tačiau, ir vėl, tai ne pabaiga, nes net ir tie urantai, kurie lanko Rojaus Trejybės šventovės pamaldas, bet asmeniškai nesidalina savo viduje sukaupta šviesa iš Urantijos Dokumentų, iš Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, iš Rojaus Trejybės mokymų, stovi ant žemesnio laiptelio negu tie, kurie ne tik lanko pamaldas, bet ir patys savo šviesa dalinasi ir tuo padeda kitiems ją pamatyti, nes tik šitaip asmeninė deganti lempa yra pastatoma ant stalo, kad apšviestų kambarį, o ne kišama po lova, kad kambaryje būtų ir toliau tamsu, nors lempa ir dega.
Ir kaskart sielai iškyla vis naujas ir naujas savojo dvasinio augimo laiptelis, kurį įveikti reikia ASMENINIO gyvojo įtikėjimo ir pasitikėjimo Rojaus Trejybe. Visą laiką siela TURI AUGTI, JEIGU JI PALAIKO GYVĄ KOMUNIJĄ SU ROJAUS TREJYBE JĄ GARBINDAMA IR MELSDAMASI. O gyva komunija sielą ir pripildo gyvų meilės virpesių, kurie ir stiprina pačią sielą spindėti Tėvo-Rojaus Trejybės šviesa, kuri ir tegali spindėti VISIEMS, O NE SAU, NES ROJAUS TREJYBĖ SAVO ŠVIESOS NELAIKO SAVYJE, O SKLEIDŽIA VISAI KŪRINIJAI, IR ŠITO MOKO VISUS PER SAVO VAIKUS.
Ir tokia siela MATO JAU IŠ SAVOJO, IR AUKŠTESNIO, TAŠKO TUOS SIELOS BROLIUS IR SESES, KURIE STOVI ANT ŽEMESNIO LAIPTELIO, IR PATI SUPRANTA, KODĖL YRA JIE DAR ANT ŽEMESNIO IR NEDRĮSTA KOPTI AUKŠČIAU, NES JI SAVO ASMENINIU PATYRIMU TAIP PAT PALIUDIJA IR SAVO NUEITĄ ABEJONIŲ KELIĄ.
O jeigu MOKYTOJAI grasina streiku dėl mažų atlyginimų, tai vargas tokiai valstybei, nes jos švietimo sistema patiria bankrotą. Tai taip pat liudija žemą visuomenės dvasinės evoliucijos laiptelį
Tėvo-Rojaus Trejybės evoliucija numato, kad VISA švietimo sistema turi visada remtis į Tėvą-Rojaus Trejybę ir formuoti savarankišką individo mąstymą, pagrįstą KOSMINE ĮŽVALGA.
Tik tokia visuomenė gali išugdyti tokius šviesos vadovus, kurie niekada nesielgs taip, kad MOKYTOJAI grasintų VISUOMENĖS VEDLIAMS streiku, nes jie negali pragyventi.
Kokia turi būti tamsi vedlių sąmonė, kad jie kerta šaką, ant kurios sedi patys – kokia gali būti valstybė be TĖVO-ROJAUS TRJEYBĖS švietimo?
Jokios valstybės negali būti BE TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS DVASINIO ŠVIETIMO, PERTEIKIANČIO MOKINIAMS KOSMINĘ ĮŽVALGĄ.
Štai kodėl mes esame LIETUVOJE – kad URANTIJA nušvistų Rojaus Trejybės šviesa, kuri evoliuciškai, palaipsniui, pasieks Europą, Aziją, Ameriką, Afriką, Australiją.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010 03 15
Vilnius
Algimantas
2010-03-15 14:53:45
Komentarai
Tai yra didelė tiesa,kad net ir tie,kurie yra pažinę Naujajį Apreiškimą-Urantijos knygą,stovi skirtinguose dvasinėse pakopose.Atejus giliasniam dvasiniam suvokimui,tokia žinia nenuvilia,atvirkščiai,sielą užlieja,kažkoks tai atsipalaidavimas,atsiranda naujas ryžtas;tai nėra vien tik grąžūs žodžiai;tai tikra.Tai pajutau praeita šeštadienį GYVOJOJE ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖJE Vilniuje.Yra troškimas skleisti NAUJAJĄ ŠVIESĄ,dėja,per menkai yra įsisąvintos Urantinės žinios,protas per silpnai girdi Minties Derintojo mokymus,todel labai reikalingi Mokytojai,kurie padeda susigaudyti UK dokumentų labirintuose, atskleisdami dvasines
prasmes Naujajame Apreiškime.Be galo yra svarbus Algimanto aukščiau pateiktas mokymas.Svarbūs yra šios dienos urantų-senbuvių parašytos mintys šiame forume.Ačiū jums.Jūs tiesiate ranką žemesnėje pakopoje
stovintiems sielos broliams ir sesėms.
Visiems linkiu labos nakties.
Su meile,
IRENA
2010-03-15 23:28:59
Kuo daugiau mąstai apie Tėvą-Rojaus Trejybę, kuo betarpiškiau bendrauji su Rojaus Tėvais savo viduje ir patiri jų gyvus meilės virpesius, tuo jauti didesnę atsakomybę už tuos, kurie klaidžioja tamsos labirintais, nematydami nė plyšelio šviesos išėjimui. Toji šviesa esame mes, urantijiečiai. Per mažai šviečiame, nes esame per daug žemiški, kad liautumės rūpintis vien tik savimi, kad palypėtumėm ant aukštesnio dvasinio laiptelio, idant žemiau stovintys matytų iš mūsų vidaus sklindantį Rojaus Trejybės meilės švytėjimą.
Mes jau ne tik mąstome, bet svajojam apie jaudinančius patyrimus morontiniuose pasauliuose. Ir toks mirtingųjų materialių tvarinių žvilgsnis į realią dvasinę tikrovę yra Tėvo evoliucinio vystimosi plano dalis.
Mūsų žvilgsniui kosminė panorama tiek išplatėjo, kad nebesutelpa galvoje, kaip mokslas iki šiolei kelia hipotezes, ar yra kur nors kosmose gyvybė be mūsų planetos.
Ko vertos būtų mūsų svajonės apie būsimą laimės patyrimą savajai asmenybei, nesiekiant ir netrokštant to paties džiaugsmo ir išsilaisvinimo iš tamsos vergijos kitų savo sielos brolių ir sesių?
Mūsų sąmonei pateikta pakankamai ryški epochinio apreiškimo šviesa, bet nė vienas žmogus negali atrasti gyvą Tėvo buvimą savo viduje vien tik semdamiesi žinių. Nepakanka sužinoti. Reikia Tėvui atverti savo sielą. Raktas į giluminę sampratą tėra vienas – mylėti artimą, kaip patį save. Ir šitas dieviškas teiginys netampa žmogui dvasine nuostata, kol jis nenori apsivalyti nuo savo negatyvių įpročių, su kuriais yra patogiai, susigyveno, gal net jaučiasi pranašesnis už kitus.
Kurį laiką, kol siela tik pradeda atsivėrimą, kol pakankamai neprisipildo meilės virpesių iš Tėvo-Rojaus Trejybės, toks iliuzinis patogumas leidžia save liūliuoti apgaulėje. Tačiau dvasinis diskomfortas nuolat primena ir primena iškilusiais nesutarimais su aplinka ir ypač su esančiais tame pačiame, gyvame šviesos ir meilės kelyje. Nesugebėjimas susiderinti su savo sielos broliais ir sesėmis atsiliepia dvasiniu skausmu. Šis atsiveriančios sielos daigelio laistymas gyvuoju vandeniu yra natūralus ir neišvengiamas dvasinis procesas daugumai laiko-erdvės kylančiųjų piligrimų.
Nors nevisos iš vietinių visatų žemesniųjų dvasinių būtybių turi betarpišką lemtį patekti į Rojų, bet visoms viršmaterialiosioms asmenybėms Rojus lieka troškimo tikslu.
Kurie yra bent preliminariai numatę imtis karjeros vykdyti Tėvo valią, svajonėse jau žengia per milijardus metų į ilgą ir džiaugsmingą kelią – į Rojų. Jie jau veržiasi į dieviškumą ir siekia tobulumo. Eiliniam mirtingajam lengva svajonėse ir paskęsti. Dažnas tikintysis nori, kad jo dvasinis kelias būtų gėlėmis apsodintas, baltutėliu Palangos pajūrio smėliuku nubarstytas. Bet gyvam patirtiniam kely mums lemta eiti ir klupti, atsitrenkiant į pasitaikančias kliūtis, ir net aštriomis briaunomis praeiti, kol suvoksime, jog nesame palikti vieni be Tėvo pagalbos, ir atsigręšime į savo vidų vis baltesni ir baltesni. Dar daugiau, mes turime palengvinti tiesos kelią žengiantiems paskui mus, kuo švariau apvalyti jį nuo aštrių šukių ir akmenų, kad nesusižeistų taip, kaip mes, pirmuoliai.
To ir linkiu visiems forumo dalyviams.
gaile
2010-03-28 09:16:53
Dvasinis tobulėjimas tai nepertraukiamas procesas , nuo čia , nuo šios Žemės planetos iki pat Rojaus. Rojaus Dievybės , žmonių sielų kelionę per visatas , o kai kurioms sieloms ir iki pat Rojaus , suplanavo tam , kad žmogiškoji siela , šioje kelionėje , patirtų kūrybinį džiaugsmą . Visa prasmė , anapusinio gyvenimo , yra kūrybinis džiaugsmas šiuose morontiniuose pasauliuose , kai siela gali save visapusiškai išreikšti . Ir visos žemiškos sielos čia gaus begalinį , dievišką - angelišką mokymą , kaip geriausiai save išreikšti ir kaip geriausiai tame kūrybiniame sielos džiaugsme gyventi .
Čia forume , tu gerb. Algimantai , taip akcentuoji į Rojaus Trejybės ezistencialų būvį žemiškoms sieloms , dar tūnančioms fiziniuose žemiškuose kūnuose taip , tarytum kažkam , lyg ir bus leista aplenkti visatas ir žvaigždynus su visais sielų mokymo pasauliais . Na , aš aišku suprantu , kad tu darai dvasinę įžvalgą šioms žemiškoms sieloms , kad jos save orentuotų tik į Rojų , kaip į galutinį jų vystymosi tašką ir tobulumą . Tačiau skaitant tiek tavo , tiek Arūno dvasinius komentarus , labai yra užakcentuotas Rojaus esamumas sielos užbaigtume , tarytum tai žemiškai sielai , be jokių problemų jau yra nutiestas raudonas kilimas iki pat Rojaus . Ir taip mąstau , ir šiaip mąstau , bet žmogiškosios sielos tikrai laukia milijonų metų kelionės , labai ilgos kelionės : per vietinę visatą , tada per žvaigždynų pasaulius , tada per supergalaktikos pasaulius , kol būsime nukelti į Havonos pasaulį . Šiame pasaulyje vėl milijonai metų , kol ateisime iki Rojaus Dievų Trejybės .
Aš manau , kad visuose mokymuose reikėtų pabrėžti , ne tik Rojaus vizija ,bet ir tai , kad žmogaus sielos laukia labai dideli išbandymai ir pagundos ir morontiniuose mokomuosiuose pasauliuose . Jeigu tų pasaulių gyvenimą suprasime , kaip begalinę mokymų nuobodybę ir dvasinę askezę nuo ryto iki vakaro ir taip milijonų milijonus metų , tai tikrai liūdnas ir labai griežtai aprėmintas vaizdelis . Tačiau jeigu gyvenimą morontiniuose pasauliuose suprasime kaip nuolatinį sielos kitimą ir augimą , tai be abejo , kad tuose pasauliuose , bus siūlomi įvairiausi pasirinkimai ir bus bandoma sielą ir egzaminuojama įvairiausiais būdais .
Pritariu , kad mūsų visos mintys turi būri nukreiptos į Rojų , kaip į galutinę dvasinio tobulumo vietą , bet norėčiau pažadinti ir tarpinį mąstymą , nuo Žemės iki Rojaus, kuris , kaip rašoma , tikrai bus ir intriguojantis ir pilnas kūrybinių projektų . Su meile . Emilis-Petras
Petras
2010-03-21 20:07:25
Reikėtų suprasti taip,kad egzistencialiame Rojuje ir Rojaus Trejybėje telpa mūsų visų,valinių tvarinių amžinybė.Bet amžinybė yra mažiau už egzistencialų,nes turi pradžią.Mes nuolat esame JAU apkabinti ir išliksime amžinybėje dvasiomis Rojuje,bet Jame nebūsime sielomis.Siela tiesiog neatlaikytų to NESUVOKIAMAI DIDINGO MEILĖS SPAUDIMO,KURIS PULSUOJA IŠ TĖVO-TREJYBĖS.Ir nors mūsų LIKIMAS-ROJUS,BET TAI TIKRAI NE PABAIGA.Tas Tiesa,kad/yra nutiestas raudonas kilimas/.Bet ne su visomis,taip neteisingai įvardytomis problemomis.Sakyčiau,kad su jaudinančia patirtimi TĖVO valios pažinime ir nuoširdžiame siekime tobulėti.Juk tokio fakto kaip mirtis nėra.Yra tai,ko DAR negali matyti mūsų materialios akys ir mūsų potenciali asmenybė,kuri turi būti atsiskleidžianti palaipsniui.Mes juk gavome iš TĖVO JAU PILNĄ ASMENYBĘ.Tik ją turime PALAISTYTI,KAD SUBUJOTŲ ŽIEDAS PO ŽIEDO.Ir ta asmenybė JAU yra egzistencialiame.Bet mes to nesuvokiam.Todėl ir yra GYVAI PATIRTINIS ROJAUS TREJYBĖS EVOLIUCINIS KELIAS,KURĮ MES TURIME NUEITI PER MILIJARDUS METŲ ATRANDANT VIS GILIAU TĖVĄ-TREJYBĘ SAVYJE.IR ĮTIKĖJIMAS NIEKAD NESIBAIGS NET IR BŪNANT IŠTOBULINTOMIS BŪTYBĖMIS ROJUJE.Tai reikėtų suprasti,kad kaip plečiasi kūrinija,taip ir mūsų GYVAS SUVOKIMAS GALI TIK PLĖSTIS,NES ROJUJE MES JAU BŪSIME AMŽINOSIOMIS DVASIOMIS,KURIOMS TĖVAS-TREJYBĖ JAU YRA NUMATĘ TOLESNIUS ŽINGSNIUS..Nemanau,kad TOBULAS NETRAUKTŲ MŪSŲ TOBULĖTI TAIP PAT.Rojaus Trejybės plane JAU yra mūsų ir visos kūrinijos evoliucija,kuri telpa egzistencialiame.Mūsų sugalvoti vardai ar reiškiniai yra tik mūsų evoliucijos produktas.Produktas,kurį mes PAJĖGŪS suprasti kaip patį minimuma mūsų protams čia,Urantijoje.Yra tik pats faktas,kad EGZISTENCIALUS TIESIOG YRA VISADA.IR PRAEITIES AMŽINYBĖ TELPA JAME,IR DABARTIS,IR ATEITIS..Urantams nėra lengvesnis ir greitesnis kelias į ROJŲ.ESMĖ,KAD KELIAS TIESESNIS.Ir tikrai klysta tas,kuris mano,jog urantui yra nepriimtinas sielos brolis ar sesė bet kurio tikėjimo.Atgimę iš Dvasios tikrai taip net viduj NEJAUČIA neigiamų emocijų,bet tikrai yra taip,kad raudono kilimo kelias yra labai tankiai nubarstytas stiklo šukėmis.Ir mes norėdami kilti dvasinės karjeros laiptais,būdami dar neatgimę,kenčiame nuo tų šukių tiek,kiek pasitikime TĖVU-TREJYBE.KIEK VIDUJ ATSIREMIAME Į JUOS,TIEK IR IŠORĖJE ESAME JŲ SAUGOMI..Su mielu noru įkeliu pastraipą,kad bent kiek suprastume ir pajustumeTėvo Meilę.
/Nors materialūs mirtingieji negali matyti Dievo asmens, bet jie tikrai turėtų džiaugtis tuo užtikrinimu, kad jis yra asmuo; įtikėjimu priimti tą tiesą, kuri vaizduoja, jog Visuotinis Tėvas taip mylėjo pasaulį, kad pasirūpino šio pasaulio žemų gyventojų amžinuoju dvasiniu žengimu į priekį; kad jis “jaučia palaimą dėl savo vaikų.” Dievui nieko netrūksta nė viename iš šitų viršžmogiškųjų ir dieviškųjų požymių, kurie sudaro tobulą, amžiną, mylinčią, ir begalinę Kūrėjo asmenybę./.
Arūnas
2010-03-21 22:48:52
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]