Forumas: temos peržiūra
PAAIŠKINIMAS APIE FORUMĄ
Mielieji, daug kam Urantijos Knygos šviesa yra per daug akinanti. Dėl to nevisi išdrįsta ją studijuoti.
Tam, kad jus, VISUS, PAAKINTI ŠITOMS GILUMINĖMS STUDIJOMS, Saulius ir aš sumanėme ir diskusijų skyrėlį mūsų svetainėje.
Iš pradžių jis buvo toks, koks ir kitose ne tik Lietuvos, bet ir PASAULIO svetainėse, kada kalba nukrypdavo apie įvairiausius dalykus, kad galų gale nuo pradinės temos buvo šokinėjama į diskusijas vos ne apie asmeninius ir labai individaulius pasiplepėjimus.
Kadangi iš dalyvavimo patirties kituose Jungtinių Valstijų panašiose pokalbių svetainėse net ir apie Urantijos Knygą mačiau, kaip tie pokalbiai virsta stichiškais ir chaotiškais, jog iš esmės praranda didelę, labai didelę dalį prasmės, kada nustoji suvokti kur pokalbio pradžia ir apie ką ir kas su kuo ir dėl ko diskutuoja, tai mėgindavau tuos amerikiečių forumus kreipti daugiau dvasine kryptimi atsisakant plepalų lygio. Ten šito pasiekti nepavyko. Dėl to mūsų svetainėje pasiūliau kitokį variantą. Kas nori dvasinėmis temomis diskutuoti, o tų temų tikrai be galo daug, tegu ir siūlo atskirą temą, ją įvardindamas, kaip naują temą. Štai tuomet svarstymus pavyko nukreipti labiau dalykine kryptimi. Priedo, atsirado tarsi pokalbių svetainės turinys. Juk dabar naujai įsijungęs į svetainę gali atsiversti jam dominančios temos puslapį ir pasiskaityti tuo klausimu diskusiją. Jam nebereikia skaityti viso forumo, kad suprastų, ko čia jis ar ji gali tikėtis, ar verta iš viso ilgiau užtrukti būtent šitame Forume. Kaip viena lankytoja ką tik pastebėjo, kad po trijų dienų diskusijų nusivylė. Nusivylė kuo ir dėl ko? Savimi, Tiesa, meile? Ne šito forumo jai reikia dėl to ir nusivylė. Šitas Forumas yra MOKYMOSI, O NE PLEPĖJIMO FORUMAS. MOKYMOSI VIS GILIAU IR GILIAU ŽVEGTI Į APLINKĄ, Į KIEKVIENĄ TVARINĮ, NE TIK ŽMOGŲ, BET Į SKRUZDĖLYTĘ, DRUGELĮ, LIŪTĄ, GYVATĘ... SU TĖVO MEILE, NES EVOLIUCIJOS KIEKVIENAME ETAPE YRA PATYS REIKALINGIAUSI TVARINIAI. TIE, KURIE NEREIKALINGI IR YRA LAIKINI, TIE IR IŠNYKS. BET TAI JAU BUS VĖLIAU. O KOL JIE YRA, JIE TAIP PAT YRA TĖVO MEILĖS ĮKŪNIJIMAS.
Kadangi į Forumą užklysta ir atsitiktiniai lankytojai, tai jie gali būti iš viso nesusidūrę su dvasiniais mokymais. Jiems Forumas yra kaip pokalbiai su ateiviais iš kitų planetų, nes jų gyvenimo matas yra visiškai kitoks. Šis Forumas yra skirtas net ir jiems, jeigu jie nori keistis, augti, ir bręsti savo charakteriu. Tai nėra lengvas procesas, bet jis BŪTINAS ŽENGIANT Į GILESNĮ TĖVO PATYRIMĄ IR JO KŪRINIJOS PAŽINIMĄ.
Vakar naktį bendraudamas su Tėvu apie Forume plykstelintį nepakantumą kitam ASMENIUI aš klausiau, kodėl taip yra. Iš Minties Derintojo gavau tokį atsakymą, skirtą man asmeniškai, bet leistą pateikti visiems Forumo dalyviams. Dėl to aš jį įdedu visą.
"Mano mylimas sūnau, tavasis Forumas yra nuostabus augimas daugeliui tavo sielos brolių, kurie apie tokį Forumą jau seniai svajojo. Ir dabar jie gali augti, skaitydami tavo mintis ir išgirsti manuosius žodžius, kuriuos tau perduodu šitą pačią akimirką.
Bet Aš kalbu tuos pačius žodžius ir visiems kitiems, tik deja, jie mano žodžių negirdi. Ir negirdi ne dėl to, kad yra kurti, bet dėl to, kad negali patikėti ir pasitikėti savo jėgomis, jog mane iš tikrųjų gali išgirsti. Bet tai labai laikinas nepasitikėjimas, nes manoji Meilė ir Tiesa prasiskverbia per bet kokias užtvaras ir Šviesa vis vien pasklinda į širdį, kad ji galėtų mane patirti ir atsiverti man meilėje.
Dėl to visiškai natūralu, kad šis Forumas, tik prasidėjęs, pritrauks įvairių pažiūrų žmones, kurie mane yra pažinę įvairiomis aplinkybėmis ir yra sukaupę skirtingą patyrimą. Todėl vieniems yra svarbūs vieni niuansai, kitiems - kiti. Bet ir vieni, ir kiti auga patys tik tada, kada man atveria savo širdis, ne protą; kada apie mane ne samprotauja, bet kada vykdo mano valią kasdieniame veikime. Ir visiškai nesvarbu, ką ir kas daro, svarbu, kad viską darytų nuoširdžiai, viską pašvęstų man, tuomet tas žmogus jaus tokį pasitenkinimą, kuris pranoksta jo sugebėjimą tą patį pasitenkinimą apibūdinti žodžiais. Ir tie, kurie patiria šitokį malonumą, jie suvokia apie ką tu kalbi Forume.
Šito nepatyrę, jaučia nepasitenkinimą dėl visko - dėl pasitikėjimo savimi, dėl mokymo, dėl tono, dėl kokių nors nepakankamų darbų visuomenei, dėl smulkmenų, kurios visiškai mano žvilgsniui yra nereikšmingos, nes Aš stebiu darbų motyvus ir pagal juos vertinu kiekvieną savo sūnų ir dukrą.
Ir motyvai nulemia kiekvieno darbo pobūdį - ar jis yra šventas ar ne. Jeigu man pašvenčiate savo darbą, jis tampa, tą patį akimirksnį, šventas. Ir tą patį akimirksnį pajuntate, kaip malonu šitą patį darbą dirbti. Ir nesvarbu, kokio reikšmingumo tas darbas, žmogiškuoju supratimu, jis tampa šviesus ir lengvas, nes tą darbą padedu dirbti ir Aš.
Bet tik atsivėręs man visa savo širdimi ir pašventęs tą darbą man mano sūnus ar dukra pajus mano paramą. Ir pajus tą lengvumą, kuris iki šiol tokį monotonišką ir sunkų darbą staiga pavertė grakščiu ir lengvu dieviškos kūrybos veiksmu. Ir nors tai gali būti auklės darbas, indų plovėjo darbas, mokytojo darbas, gaisrininko darbas, policininko darbas, daktaro darbas, politiko darbas, šventiko darbas, bet koks darbas netikėtai ir tuoj pat pasikeičia tiek, kad jis įgauna prasmę padaryti jį taip gerai, kad juo būčiau patenkintas Aš. Ne kiti, bet Aš. Jeigu esu patenkintas Aš, kiti taip pat bus patenkinti, nes jie irgi pastebės didžiulį skirtumą. Jeigu tai gaisrininkas, jis būtinai pasirinks sunkiausią ruožą ir bus ten, kur pavojingiausia. Ir bus su mano pagalba. Jei tai bus daktaras, jis padarys darbą su mano meile ir iš meilės man, bet jokiu būdu ne dėl to, kad gautų atlygį kaip ligonio pasveikimą. Tiesiog pasveikimas bus natūralus rezultatas ir daktaro visiškai nestebins, kad Aš išgydžiau ligonį. Daktaras džiaugsis suteikta galimybe pasidalinti manąja meile su ligoniu, kuri savaime jau gydys. Jeigu tai mokytojo darbas, tai mokytojas visus vaikus klasėje matys Dievo sūnumis ir dukromis ir stengsis jiems paskleisti manosios meilės virpesius iš savosios širdies ir aiškins bet kokį dėstomą dalyką, susiedamas su manimi kaip viso ko Šaltiniu. Ir tą darys drąsiai, nes jaus mano vedimą iš vidaus. Jeigu tai policininkas, jis net ir su nusikaltusiuoju elgsis kaip su pasiklydusiu mano vaiku, o ne kaip su nepalaužiamu ir beviltišku priešu, kurį būtina pažeminti ir parodyti jo bejėgiškumą. Jeigu tai valytojos darbas, tai jis bus atliekamas su tokia meile, kad net praeiviai stebėsis, koks kruopštus požiūris į tokį, žmogaus akimis nereikšmingą darbą, jeigu tai indų plovėjo darbas, tai indai bus suplaunami taip švariai ir be jokių chemikalų, kad kiti jo kolegos stebėsis, kaip jam taip išeina tarsi groti simfoniniame orkestre ir jie pajus jo nepaprastą energingumą ir norą viską padaryti kuo geriau. Ir ne dėl to, kad prie jo nesikabinėtų virtuvės vyresnysis, bet tą jis darys, kad pajaus neapsakomą palaimą, jog gali kartu su manimi atlikti šitą nuostabų šokį prie indų plovimo. Ir nebereikės indų plovimo mašinos, kuri chemikalais tik užteršia tuos pačious indus, kurie atrodo blizgantys iš paviršiaus. Bet jūsų akys nemato to, kas lieka ant išplautų indų paviršiaus kaip cheminiai mikroelementai.
Dėl to, šitas Forumas patrauks vis daugiau ir daugiau jame dalyvaujančiųjų mano sūnų ir dukrų, nes jame jie patirs vis daugiau ir daugiau manojo pasireiškimo per kiekvieną iš jūsų, kurie vis daugiau ir daugiau išsivaduos iš savojo aš tamsumo.
Todėl drąsiai sakyk tai, ką gauni iš manęs, nebijok nieko, nes tokia yra manoji valia, kad vis daugiau ir daugiau būtų panaudojamas atviras žodis rengiant naujus dvasinius mokytojus, kuriems reikalinga didesnė šviesa, negu kokią jie regėjo iki šiolei. Ir Forumas yra vienas iš tokių spindulėlių, kurie pažadins ne vieną tam, kad susitiktų su manimi savo viduje. O šitas patyrimas paverčia kiekvieną tvarinį visiškai kitokiu negu iki susitikimo su manimi. Dėl to jiems ir reikalingas toks Forumas, kuriame jie galėtų dalintis tokiu patyrimu, kokį patyrė ir Jėzus prieš du tūkstančius metų bendraudamas su manimi. Kol kas tokių patyrimų neturi niekas. Bet tai labai laikina. Tavasis patyrimas kai kuriais aspektais yra kaip Jėzaus. Ir tokių mano sūnų vis daugės ir daugės. Ir tavoji pagalba jau įnešė indėlį. Bet tai, kas laukia, yra dar didingesni darbai ir šitie darbai suteiks paguodą daugybei tavo sielos brolių. O kada jūs susivienysite ir tą šviesą skleisite kaip dvasiniai mokytojai, tada toji šviesa užlies ne tik Lietuvą, bet pasklis ir už jos ribų. Visa tai bus. Ir tuo keliu Forumas jau eina tavo dėka ir manojo vedimo dėka.
Žinok, kiek tu atsiveri kitiems, tiek kiti gali neatsiverti. Bet tu turi matuoti ne kitų atsivėrimo matu, bet Jėzaus atsivėrimo matu. Būtent Jėzus suteikia tą įkvėpimą. Ir tas įkvėpimas, sustiprintas manojo vedimo iš vidaus, ir įgyvendintas kiekvieno iš jūsų įtikėjimo į mane konkrečiais veiksmais, skleidžiant dorą, teisingumą, tiesą, gailestingumą, meilę, gėrį, grožį ir sudaro žmogaus gyvenimo prasmę - gyventi manimi ir dalintis savuoju patyrimu su kitais savo sielos broliais ir seserimis.
Tai nėra sunkus nurodymas kiekvienam iš jūsų. Bet jeigu atsiduosite man iki galo, tai pajusite, kad šitas nurodymas yra vienintelis tikras, realus nurodymas, koks tik gali egzistuoti visoje kūrinijoje, jeigu noriu kūriniją paversti MYLINČIA ŠEIMA.
Dėl to nebijok jokių priekaištų, jokių įžeidžiančių žodžių, o jų tikrai sulauksi daug. Aš esu visada su tavimi ir tavyje, kaip ir su kiekvienu kitu savo žemiškuoju vaiku. Aš tau patikėjau šį darbą ir žinau, kad jį tu įvykdysi iki galo." 2006 01 10
Algimantas
2006-01-11 11:22:38
Komentarai
Vaidai (VDS),Dėkui tau už patarimus... ir taip gali būti, kad aš kažką painioju - man gi dar mokintis ir mokintis :), bet gal tu pats gali parašyti kaip tu šias dvi sąvokas supranti?
***
Jonai,
Pritarčiau tau, kad tapo pusgyvis forumas, o taisyklės vis griežtėja ir griežtėja - pradžioje buvo negalima tik mokymų kelti kelių į vieną temą, po to buvo kruopščiai ištrinti komentarai turintys savyje pasamonės/gyvulinių teršalų, o dabar jau trinami komentarai, kurie turi savyje kažkokių asmeniškumų... tai kaip suprantu tik ir beliks kelti citatas ir per jas diskutuoti/susikalbėti, nes savo nuomonės įklėlimas gi taip pat asmeniškas reiškinys... todėl ateitis man primena iš filmo "Matrica" siužetą kai DI (dirbtinis intelektas) arba dirbtinos smegenys galvos viską už žmones ir kai tiesiog neliks vietos jokiems asmeniškumams ir diskusijos arba šis forumas gali tapti tokiu robotiniu/sustabarėjusiu/negyvu, bet už tai tvarkingu užmetus į jį fizinių akių žvilgsnį :(
***
Algimantai,
Kad tu trini komentarus net tų, kurie laiko save tikrais urantais - tai koks dar mūsų laikas ateina - kai trinsi visų išskyrus savo pačio?
Linas J
2009-12-09 12:24:54
Dievas niekada neveluoja ir niekada neateina anksciau laiko . Linkiu visiems sekmes .
Supratau viena , neperskaicius URANTIJOS knygos nera prasmes rasineti cia komentarus. Iki malonaus Ponai ir Ponios , nes as Ja perskaitysiu :) ,- Sekmes Algimantai
Donis
2009-12-09 16:22:57
Algimantas pats kalbėjo apie tai ne vieną kartą,bet tau,atrodo,per vieną ausį įėjo,per kitą išėjo.Tiesiog lepiniesi galvodamas,kaip čia esi "skriaudžiamas,nesuprastas" ir t.t.Ar ne laikas subręsti?
Juozas
2009-12-09 16:09:30
Nes kūrinija plečiasi,mielasis,todėl ir tiesa apie tai tampa išplėstinė ir komentarai plečiasi,nebetelpa buvusiuose rėmuose.Taip pat ir daug kur kartojasi.Ir tokie staugiantys kaip tu,užsispyrusiai lenda ten,kur GYVA TIESA užmina ant geros vietos.Tik nustoja skaudėti(o skauda dėl gyvulinio bujojimo),ir vėl jau ne šuolis,bet keli,kaip triušio,šuoliukai..Gal jaunystėj boksą lankei,suprasčiau tada..Su meile ir gailestingumu galėsi kreiptis pagalbos.Ir studijuok Urantijos Knygą,kol netapai visišku pajuokos objektu.
Arūnas
2009-12-09 19:01:54
Doni,
Manau, kad Dievas buvo, yra ir bus visada ir visur - tai mes žmonės delsiam kartais jį įsileisti - su juo kalbėtis - laikas mūsų pačių rankose ir tik mes galime jį atrasti pas save - jei tik turime tokį norą - kaip pats sakai anksčiau laiko, o galim ir neatrasti jo niekada per visą savo gyvenimą - jei to noro neturėsime :(
Linas J
2009-12-09 18:49:48
Mielieji, aš siūlyčiau nedaryti aukciono, kas tikriau: tikėjimas - įtikėjimas - žinojimas - patyrimas...
Nes supriešinę šiuos terminus vėl visi susipriešinsite besiginčydami dėl nieko. Man asmeniškai užtenka savo įsitikinimus apibūdinti žodžiu tikėjimas. Toliau - gyvenimas/negyvenimas pagal tikėjimą ir yra patyrimas (teigiamas/neigiamas/visoks). Žinojimas mano galva kyla iš vienokio ar kitokio patyrimo ir yra tvirtas įsitikinimas, kad kitaip būti tiesiog negali (kol neįsitikini priešingai ir supranti žinąs, kad nieko nežinai). Įtikėjimas - jausminis perversmas, kai pradedi gyventi savo tikėjimu.
Geros visiems dienos,
Jonas
2008-01-14 09:50:23
Nina: "Nesivadovauju jokiais mokymais, neišpažįstu jokio tikėjimo ir net įtikėti man nereikia, nes aš ŽINAU. Ne TIKIU, bet ŽINAU... O tai šiek tiek skiriasi."
Noriu kai ka į tai atsakyti, kad žinoti dar nieko nereiškia. Pati savo kailiu patyriau... Aš irgi domėjausi įv. ezoterine ir pan. literatūra ir sakiausi viesiems - Žinau, kad Dievas yra, žinau tą aną. Bet žinojimas nuo patyrimo oi kaip skiriasi! Dabar aš ne tik tikiu, žinau, bet ir jaučiu realiai ir kasdien Tėvo meilę ir pačią meilę ėmiau vertinti kitomis akimis, nes realiai tai patyriau - tai begalinis jausmas kylantis iš kiekvieno mūsų vidaus, kada imi mylėti ir vertinti netgi tą žmogų, kuris nemyli tavęs.
Tačiau kiekvienas, kaip aš sakau - esame atskiras pasaulis ir kiekvienam atradimų ir patyrimų kelias skirtingas. Per prievartą žmogaus niekuo neįtikinsi, reikia pačiam išdrįsti nebijoti patirti.
Jurgita
2008-01-14 09:13:44
Jonas teisus - nedarykim aukciono. Juk kaip sako rusų patarlė - svetima (kita) siela - prieblanda. Kas gali pasakyti (be pačio žmogaus) ką jis patyrė, išgyveno, pajuto. Jurgita, žinau koks skirtumas tarp žinojimo ir žinokimo, paremto potyriais.
Kaip aš suvokiu žodžius "žinoti", "tikėti"? Žinoti iš knygų - tai nieko nežinoti, nes tai tų knygų autorių žinios. Jų suvokimas. Ne mano... Tikėti - šis žodis man su abejonės prieskoniu. Jei sakau, kad žinau, vadinasi tas žinojimas eina iš vidaus ir paremtas potyriais.
Bet mes nukrypom į pievas. Gal kas gali išsakyti savo nuomonę - ar be pamokslininko pagalbos žmogus liks nepažinęs Dievo?
Nina
2008-01-14 12:33:14
Smagu sutikt seses/brolius...
"bet koks darbas netikėtai ir tuoj pat pasikeičia tiek, kad jis įgauna prasmę padaryti jį taip gerai, kad juo būčiau patenkintas Aš. Ne kiti, bet Aš."
Nepriimtina man šita citata. Tas Dievas, kurį jaučiu/žinau aš, nereikalauja iš manęs nieko (paklusnumo, įsiteikimo jam). Jis tiesiog myli. Besąlygiškai... Mylėtų mane ne tik gerą, bet ir blogą. Skirtumas tik tame, kiek aš gerbiu ir myliu save, kaip Dievo dalį. Darydama bloga vargu ar gerbčiau save...
Šventai tiku, kad kiekvieno žmogaus kelias i Dievą yra individualus. "Visi keliai veda į Romą". Bet skirtingi...
Ar jūs tikit, kad jei nebūtų misijonierių, tai žmogus nepažintų Dievo ir nebūtų išganytas? "Jei mokinys pasiruošęs - mokytojas būtinai atsiras". Ir nebūtinai misijonieriaus pavidalu. Dievas ne piemuo... Viskas turi savo laiką, vietą ir tikslą. Manau nieks neabejoja, kad jei žmogui dar neatėjo laikas suvokti kažko, tai ir talentingiausias Dievo vietininkas žemėje nieko nepadarys.
Tik nesupykit prašau, bet man visad labai grausžiai skamba žodžiai - "Dievas kalba per mane", "Dievo sūnus". Net ir Jėzus (giliu mano įsitikinimu) buvo ne ką šventesnis už mane savo fizine prigimtim. Va, savo suvokimo lygiu mums iki jo taip toli, kaip iki Andromedos.
Nėra Dievo pateptųjų. Visi esam to pačio medžio šakos. Tik mes patys išskiriam kažką iš savo tarpo. Tik mes patys. Bet ne Dievas...
Nina
2008-01-13 16:02:51
Mielas Romai, rašydamas į Forumą turėk mintį, jog
kada nepavyksta išsiųsti komentaro, jis niekur nedingsta.
Tada užsirašyk siūlomą NAUJĄ KODĄ, kuris yra virš tuščio komentaro langelio, o su rodyklės pagalba sugrįžk dar vieną žingsnį atgal ir tu vėl sugrįšį į ankstesnį savo komentą, kurio ir nepavyko išsiųsti.
TAČIAU DABAR VIETOJE SENO KODO ĮRAŠYK TĄ NAUJĄ, KURĮ UŽSIRAŠEI, IR SIŲSK ANTRĄ KARTĄ.
Kartais ir iš antro karto nepavyks išsiųsti, tuomet vėl užsirašyk dar kitą NAUJĄ KODĄ, IR JAU SU ŠITUO SIŲSK KOMENTARĄ.
Šiaip Forumą pasiekia ir ilgi komentarai.
Tačiau trinu visus anoniminius arba pseudovardais pasirašytus komentarus, nes tai nėra SAVOJO VARDO BAIMĖS FORUMAS. Jeigu bijai - NERAŠYK Į MŪSŲ FORUMĄ.RAŠYK TEN, KUR VIEN TIK ANONIMAI IR TERAŠO PRISIDENGĘ VISOKIAIS PSEUDOVARDAIS. tai tik ir reiškia, kad tas Foruams yra skirtas tavo lygiui, bet ne MŪSŲ DVASINIO AUGIMO. Ir tie iš jūsų, kurie nenorite laikytis mūsų Forumo tvarkos, anksčiau ar vėliau taip pat priprasite, kad tarp mūųs anonimų NĖRA. Ir net jums bus keista, kad galima pasirašinėti svetimais vardais, išgalvotais, kogi BIJOTE, JEIGU TĖVAS YRA JŪSŲ NET VIDUJE. O kol dar bijai, tuomet tiesiog skaityk ir siek GYVO RYŠIO SU TĖVU PER ATSIVĖRIMĄ, KURIS IŠ PAŠALINA BAIMĘ, KAIP TĄ RODO JAU IR KAI KURIE KITI MŪSŲ SIELOS BROLIAI IR SESĖS IR NEBEBIJO SAVO VARDO RAŠYTI DRAUGE SU TĖVO AR JĖZAUS VARDU. Taip pat pašalinu tuščias replikėles, tokias, kaip - ačiū, koks nuostabus mokymas, koks gilus komentaras, man jis labai patinka, man nepatinka tavo nuomonė ir pan. - o taip pat ir asmeninės replikas, kurios gali būti siunčiamos ne Forume bet elektroniu paštu ASMENIŠKAI.
Jeigu neturite ką sakyti konkrečia tema, PATYLĖKITE, reikšia ši tema jums jau išsemta, bent KOL KAS.
Palaipsniui priprasite prie TVARKOS IR PAJAUSITE, KOKS TURI BŪTI MŪSŲ FORUMAS.
Aš ištryniau jau apie tris šimtus temų. Tačiau dar liko penki šimtai. Aišku, kad reikės pašalinti dar apie pusę likusių temų, nes tiek ir tokių temų Forume yra irgi perdaug, tuo labiau, kad jau pradėjus skaityti pačia temas darosi tiesiog gėda dėl tokio žemo dvasinio lygio DVASINIO AUGIMO FORUME. O jis ir nekils, jeigu mes nedėsite tam pastangų KASDIEN. Būtent dėl to dar valysiu ir šitas temas ir jų skaičių labai sumažinsiu, nes jis dabar kaip balastas dar trukia į dugną, kaip Urantijs Dokumentrų nagrinėjimo taip ir nesulaukiu. O juk vis tik FORUMAS TURĖS PEREITI BŪTENT PRIE DVASINIŲ STUDIJŲ, O NE PLEPALŲ. kas nori plepalų STEKITE SAVO FORUMUS IR JUOSE DARYKITE KĄ TIK NORITE. O šitame Forume nori nenori TEKS MOKYTIS STUDIJUOTI DVASINIUS ŠALTINIUS, KAD VĖLIAU GAĖTUMĖTE MOKYTI KITUS, KURIEMS ŠITOS ŠVIEOSOS REIKIA. O iš kur gi mokėsite, KAIP mokyti kitus, patys šito neišmokę ir vis atatupsti ieškoję kaip užsiimti vien tik plepalais, bet tik NE DVASINĖMIS STUDIJOMIS?
Jau praėjo penkeri metai nuo MŪSŲ FORUMO pradžios. Tad per šituos metus turėjote daug laisvės žaidimams, atėjo laikas ir MOKSLAMS. KAS ŠITO NORI IŠ MEILĖS VISIEMS IR VISŲ LABUI IR LAISVA VALIA. O kas nenori, tam teks susitaikyti, kad jo ar jos komentarai bus šalinami. Tai BUS JŪSŲ LABUI. IR VISŲ LABUI.
ANALIZUOKITE URANTIJSO KNYGOS DOKUMENTUS, Jėzaus Kirstaus KALBU JUMS VĖL, IR ROJAUS TREJYBĖS MOKYMUS. Juk tiek yra juose giluminių dalykų, KURIŲ ANALIZĖ ŠAIKTE ŠAUKIASI, O JŪS Į JUOS IR ŽVELGTI NENORITE. Atėjo laikas keisti savo požiūrį į save ir aplinką ir pajausti savo ikišiolinį dar labai didelį pasyvumą, kas susiję su jūsų dvasinėmis ir sistemingomis studijomis Forume ir pakeisti jį aktyvų sisteminį mūsų svetainėjė esamų dvasinių šaltinių studijavimą. Ir toks pasikeitęs jūsų požiūris ir jūsų palaipsniui besikeičiantys komentarai padės pamatyti šitą šviesą ir tiems mūsų sielos broliams ir sesėms, kurie dar jos nemato.
Jūsų studijos tuo pačiu yra sirtos KITŲ ŠVIESINIMUI.
Dėl to nestabdykite SAVĘS, o tuo pačiu ir TIEMS KITIEMS SKIRTOS DAUG RYŠKESNĖS ŠVIESOS, KURIĄ JIEMS SAVO STUDIJOMIS SUTEIKSITE JŪS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-11-13 13:48:37
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]