Forumas: temos peržiūra
PAAIŠKINIMAS APIE FORUMĄ
Mielieji, daug kam Urantijos Knygos šviesa yra per daug akinanti. Dėl to nevisi išdrįsta ją studijuoti.
Tam, kad jus, VISUS, PAAKINTI ŠITOMS GILUMINĖMS STUDIJOMS, Saulius ir aš sumanėme ir diskusijų skyrėlį mūsų svetainėje.
Iš pradžių jis buvo toks, koks ir kitose ne tik Lietuvos, bet ir PASAULIO svetainėse, kada kalba nukrypdavo apie įvairiausius dalykus, kad galų gale nuo pradinės temos buvo šokinėjama į diskusijas vos ne apie asmeninius ir labai individaulius pasiplepėjimus.
Kadangi iš dalyvavimo patirties kituose Jungtinių Valstijų panašiose pokalbių svetainėse net ir apie Urantijos Knygą mačiau, kaip tie pokalbiai virsta stichiškais ir chaotiškais, jog iš esmės praranda didelę, labai didelę dalį prasmės, kada nustoji suvokti kur pokalbio pradžia ir apie ką ir kas su kuo ir dėl ko diskutuoja, tai mėgindavau tuos amerikiečių forumus kreipti daugiau dvasine kryptimi atsisakant plepalų lygio. Ten šito pasiekti nepavyko. Dėl to mūsų svetainėje pasiūliau kitokį variantą. Kas nori dvasinėmis temomis diskutuoti, o tų temų tikrai be galo daug, tegu ir siūlo atskirą temą, ją įvardindamas, kaip naują temą. Štai tuomet svarstymus pavyko nukreipti labiau dalykine kryptimi. Priedo, atsirado tarsi pokalbių svetainės turinys. Juk dabar naujai įsijungęs į svetainę gali atsiversti jam dominančios temos puslapį ir pasiskaityti tuo klausimu diskusiją. Jam nebereikia skaityti viso forumo, kad suprastų, ko čia jis ar ji gali tikėtis, ar verta iš viso ilgiau užtrukti būtent šitame Forume. Kaip viena lankytoja ką tik pastebėjo, kad po trijų dienų diskusijų nusivylė. Nusivylė kuo ir dėl ko? Savimi, Tiesa, meile? Ne šito forumo jai reikia dėl to ir nusivylė. Šitas Forumas yra MOKYMOSI, O NE PLEPĖJIMO FORUMAS. MOKYMOSI VIS GILIAU IR GILIAU ŽVEGTI Į APLINKĄ, Į KIEKVIENĄ TVARINĮ, NE TIK ŽMOGŲ, BET Į SKRUZDĖLYTĘ, DRUGELĮ, LIŪTĄ, GYVATĘ... SU TĖVO MEILE, NES EVOLIUCIJOS KIEKVIENAME ETAPE YRA PATYS REIKALINGIAUSI TVARINIAI. TIE, KURIE NEREIKALINGI IR YRA LAIKINI, TIE IR IŠNYKS. BET TAI JAU BUS VĖLIAU. O KOL JIE YRA, JIE TAIP PAT YRA TĖVO MEILĖS ĮKŪNIJIMAS.
Kadangi į Forumą užklysta ir atsitiktiniai lankytojai, tai jie gali būti iš viso nesusidūrę su dvasiniais mokymais. Jiems Forumas yra kaip pokalbiai su ateiviais iš kitų planetų, nes jų gyvenimo matas yra visiškai kitoks. Šis Forumas yra skirtas net ir jiems, jeigu jie nori keistis, augti, ir bręsti savo charakteriu. Tai nėra lengvas procesas, bet jis BŪTINAS ŽENGIANT Į GILESNĮ TĖVO PATYRIMĄ IR JO KŪRINIJOS PAŽINIMĄ.
Vakar naktį bendraudamas su Tėvu apie Forume plykstelintį nepakantumą kitam ASMENIUI aš klausiau, kodėl taip yra. Iš Minties Derintojo gavau tokį atsakymą, skirtą man asmeniškai, bet leistą pateikti visiems Forumo dalyviams. Dėl to aš jį įdedu visą.
"Mano mylimas sūnau, tavasis Forumas yra nuostabus augimas daugeliui tavo sielos brolių, kurie apie tokį Forumą jau seniai svajojo. Ir dabar jie gali augti, skaitydami tavo mintis ir išgirsti manuosius žodžius, kuriuos tau perduodu šitą pačią akimirką.
Bet Aš kalbu tuos pačius žodžius ir visiems kitiems, tik deja, jie mano žodžių negirdi. Ir negirdi ne dėl to, kad yra kurti, bet dėl to, kad negali patikėti ir pasitikėti savo jėgomis, jog mane iš tikrųjų gali išgirsti. Bet tai labai laikinas nepasitikėjimas, nes manoji Meilė ir Tiesa prasiskverbia per bet kokias užtvaras ir Šviesa vis vien pasklinda į širdį, kad ji galėtų mane patirti ir atsiverti man meilėje.
Dėl to visiškai natūralu, kad šis Forumas, tik prasidėjęs, pritrauks įvairių pažiūrų žmones, kurie mane yra pažinę įvairiomis aplinkybėmis ir yra sukaupę skirtingą patyrimą. Todėl vieniems yra svarbūs vieni niuansai, kitiems - kiti. Bet ir vieni, ir kiti auga patys tik tada, kada man atveria savo širdis, ne protą; kada apie mane ne samprotauja, bet kada vykdo mano valią kasdieniame veikime. Ir visiškai nesvarbu, ką ir kas daro, svarbu, kad viską darytų nuoširdžiai, viską pašvęstų man, tuomet tas žmogus jaus tokį pasitenkinimą, kuris pranoksta jo sugebėjimą tą patį pasitenkinimą apibūdinti žodžiais. Ir tie, kurie patiria šitokį malonumą, jie suvokia apie ką tu kalbi Forume.
Šito nepatyrę, jaučia nepasitenkinimą dėl visko - dėl pasitikėjimo savimi, dėl mokymo, dėl tono, dėl kokių nors nepakankamų darbų visuomenei, dėl smulkmenų, kurios visiškai mano žvilgsniui yra nereikšmingos, nes Aš stebiu darbų motyvus ir pagal juos vertinu kiekvieną savo sūnų ir dukrą.
Ir motyvai nulemia kiekvieno darbo pobūdį - ar jis yra šventas ar ne. Jeigu man pašvenčiate savo darbą, jis tampa, tą patį akimirksnį, šventas. Ir tą patį akimirksnį pajuntate, kaip malonu šitą patį darbą dirbti. Ir nesvarbu, kokio reikšmingumo tas darbas, žmogiškuoju supratimu, jis tampa šviesus ir lengvas, nes tą darbą padedu dirbti ir Aš.
Bet tik atsivėręs man visa savo širdimi ir pašventęs tą darbą man mano sūnus ar dukra pajus mano paramą. Ir pajus tą lengvumą, kuris iki šiol tokį monotonišką ir sunkų darbą staiga pavertė grakščiu ir lengvu dieviškos kūrybos veiksmu. Ir nors tai gali būti auklės darbas, indų plovėjo darbas, mokytojo darbas, gaisrininko darbas, policininko darbas, daktaro darbas, politiko darbas, šventiko darbas, bet koks darbas netikėtai ir tuoj pat pasikeičia tiek, kad jis įgauna prasmę padaryti jį taip gerai, kad juo būčiau patenkintas Aš. Ne kiti, bet Aš. Jeigu esu patenkintas Aš, kiti taip pat bus patenkinti, nes jie irgi pastebės didžiulį skirtumą. Jeigu tai gaisrininkas, jis būtinai pasirinks sunkiausią ruožą ir bus ten, kur pavojingiausia. Ir bus su mano pagalba. Jei tai bus daktaras, jis padarys darbą su mano meile ir iš meilės man, bet jokiu būdu ne dėl to, kad gautų atlygį kaip ligonio pasveikimą. Tiesiog pasveikimas bus natūralus rezultatas ir daktaro visiškai nestebins, kad Aš išgydžiau ligonį. Daktaras džiaugsis suteikta galimybe pasidalinti manąja meile su ligoniu, kuri savaime jau gydys. Jeigu tai mokytojo darbas, tai mokytojas visus vaikus klasėje matys Dievo sūnumis ir dukromis ir stengsis jiems paskleisti manosios meilės virpesius iš savosios širdies ir aiškins bet kokį dėstomą dalyką, susiedamas su manimi kaip viso ko Šaltiniu. Ir tą darys drąsiai, nes jaus mano vedimą iš vidaus. Jeigu tai policininkas, jis net ir su nusikaltusiuoju elgsis kaip su pasiklydusiu mano vaiku, o ne kaip su nepalaužiamu ir beviltišku priešu, kurį būtina pažeminti ir parodyti jo bejėgiškumą. Jeigu tai valytojos darbas, tai jis bus atliekamas su tokia meile, kad net praeiviai stebėsis, koks kruopštus požiūris į tokį, žmogaus akimis nereikšmingą darbą, jeigu tai indų plovėjo darbas, tai indai bus suplaunami taip švariai ir be jokių chemikalų, kad kiti jo kolegos stebėsis, kaip jam taip išeina tarsi groti simfoniniame orkestre ir jie pajus jo nepaprastą energingumą ir norą viską padaryti kuo geriau. Ir ne dėl to, kad prie jo nesikabinėtų virtuvės vyresnysis, bet tą jis darys, kad pajaus neapsakomą palaimą, jog gali kartu su manimi atlikti šitą nuostabų šokį prie indų plovimo. Ir nebereikės indų plovimo mašinos, kuri chemikalais tik užteršia tuos pačious indus, kurie atrodo blizgantys iš paviršiaus. Bet jūsų akys nemato to, kas lieka ant išplautų indų paviršiaus kaip cheminiai mikroelementai.
Dėl to, šitas Forumas patrauks vis daugiau ir daugiau jame dalyvaujančiųjų mano sūnų ir dukrų, nes jame jie patirs vis daugiau ir daugiau manojo pasireiškimo per kiekvieną iš jūsų, kurie vis daugiau ir daugiau išsivaduos iš savojo aš tamsumo.
Todėl drąsiai sakyk tai, ką gauni iš manęs, nebijok nieko, nes tokia yra manoji valia, kad vis daugiau ir daugiau būtų panaudojamas atviras žodis rengiant naujus dvasinius mokytojus, kuriems reikalinga didesnė šviesa, negu kokią jie regėjo iki šiolei. Ir Forumas yra vienas iš tokių spindulėlių, kurie pažadins ne vieną tam, kad susitiktų su manimi savo viduje. O šitas patyrimas paverčia kiekvieną tvarinį visiškai kitokiu negu iki susitikimo su manimi. Dėl to jiems ir reikalingas toks Forumas, kuriame jie galėtų dalintis tokiu patyrimu, kokį patyrė ir Jėzus prieš du tūkstančius metų bendraudamas su manimi. Kol kas tokių patyrimų neturi niekas. Bet tai labai laikina. Tavasis patyrimas kai kuriais aspektais yra kaip Jėzaus. Ir tokių mano sūnų vis daugės ir daugės. Ir tavoji pagalba jau įnešė indėlį. Bet tai, kas laukia, yra dar didingesni darbai ir šitie darbai suteiks paguodą daugybei tavo sielos brolių. O kada jūs susivienysite ir tą šviesą skleisite kaip dvasiniai mokytojai, tada toji šviesa užlies ne tik Lietuvą, bet pasklis ir už jos ribų. Visa tai bus. Ir tuo keliu Forumas jau eina tavo dėka ir manojo vedimo dėka.
Žinok, kiek tu atsiveri kitiems, tiek kiti gali neatsiverti. Bet tu turi matuoti ne kitų atsivėrimo matu, bet Jėzaus atsivėrimo matu. Būtent Jėzus suteikia tą įkvėpimą. Ir tas įkvėpimas, sustiprintas manojo vedimo iš vidaus, ir įgyvendintas kiekvieno iš jūsų įtikėjimo į mane konkrečiais veiksmais, skleidžiant dorą, teisingumą, tiesą, gailestingumą, meilę, gėrį, grožį ir sudaro žmogaus gyvenimo prasmę - gyventi manimi ir dalintis savuoju patyrimu su kitais savo sielos broliais ir seserimis.
Tai nėra sunkus nurodymas kiekvienam iš jūsų. Bet jeigu atsiduosite man iki galo, tai pajusite, kad šitas nurodymas yra vienintelis tikras, realus nurodymas, koks tik gali egzistuoti visoje kūrinijoje, jeigu noriu kūriniją paversti MYLINČIA ŠEIMA.
Dėl to nebijok jokių priekaištų, jokių įžeidžiančių žodžių, o jų tikrai sulauksi daug. Aš esu visada su tavimi ir tavyje, kaip ir su kiekvienu kitu savo žemiškuoju vaiku. Aš tau patikėjau šį darbą ir žinau, kad jį tu įvykdysi iki galo." 2006 01 10
Algimantas
2006-01-11 11:22:38
Komentarai
Mielas Linai, jeigu tu siektum tikrai ŠVIESOS, tada tikrai nežaistum tokių vaikiškų, BET PRIKTYBINIŲ žaidimų.Jeigu tu tikrai nori prisidėti prie ŠVIESOS, tai taip, kaip DABAR terši svetainę JAU SAVAVALIŠKAI IR PIKTYBIŠKAI, paversk savo piktybišką užsispyrimą į RYŽTĄ IR ATKAKLUMĄ siekti didesnės šviesos įsisavinimo iš Urantijos Dokumentų, kam ir skirtas mūsų Forumas, o ne riskis atgal ir žemyn, ką darai labai akivaizdžiai ir labai sparčiu žingsniu. Tau išsigelbėjimas yra vienas - imkis atkakliai ir nuosekliai STUDIJUOTI URANTIJOS KNYGOS ŠVIESĄ, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL šviesą, ir Roajsu Trejybės Asmenų mokymų šviesą. Ir MOKYKIS NES ESI BŪTENT URANTIJOS KNYGOS SVETAINĖJE, O NE SAVO ASMENINĖJE SVETAINĖJE. Susikurk savo asmeninę svetainę ir ten joje būsi šeimininkas, ir nedemonstruok savo kaprizų atėjęs čia į svečius ir dar kai tavęs prašo laikytis VISIEMS NUSTATYTOS TVARKOS.
Būtent SAVO ASMENININĖJE SVETAINĖJE TAVO ŠITAS PATS VEIKSMAS TIKRAI BUS LAISVOS VALIOS VEIKSMAS, nes ten tu nustatysi svetainės taisykles. Tuo tarpu ŠITOJE svetainėje tas pats tavo veiksmas tampa PIKTYBINE SAVIVALE, KURI NEBETURI NIEKO BENDRO SU LAISVOS VALIOS PASIREIŠKIMU, išskyrus tik tai, kad dabar, po mano antrojo paaiškinimo tau asmeniškai, vis tik savo LAISVA VALIA apsisprendi ir toliau SAVIVALIAUTI URANTIJOS KNYGOS STUDIJŲ FORUME IR PIKTYBIŠKAI KENKTI DVASINIŲ MOKYTOJŲ RUOŠIMUI, KURIS YRA TOKS SVARBUS VISIEMS, IR TAU TAIP PAT, nes būtent tau ir stinga šitų dvasinių žinių. Ir dėl savojo dvasinio neišmanymo kenki piktybiškai mūsų Forume. Tu atkartoji Liuciferio kelią trukdydams įsisavinti didesnę šviesą. Aišku tu nesi toks vienintelis. Ir kiti tamsuoliai tave parems, kad tik sumaištis kuo ilgiau tęstųsi ir mūsų Forume. Šviesa visada sulauks pasipriešinimo iš TAMSOS, ir net labai demonagišgiškai įvilktos į pseudošviesos vilkiškus kailius.
Tačiau tavo kelias ir pastangos bergždžios, nes jos pačios tave ir pražudys. Bet tai tavo sprendimas.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-11-17 10:49:51
Tvarką, bent jau šiame materialiame pasaulyje, nustato šeimininkai. Jei atėjai į svečius, tai ir elkis pagarbiai šeimininkų nustatytų taisyklių atžvilgiu. Jei kas nors nepatinka, gali apsisukti ir išeiti, bet nebūtina išeinant spjaudytis ar akmenis mėtyti, tai paprasčiausiai nekultūringa.
Mano komentarai irgi kai kurie trinami, ir aš net nepykstu už tai ir visai nieko prieš, kad ir dar kai kurie replikuojantys būtų pašalinti. Tačiau aš vis tik nesupratau Algimanto, kodėl jis ištrynė mano temą "Naujokų patyrimai. Kaip mes keičiamės". Numanau, kad tai galėjo būti netyčinė klaida, gal būt daug toje temoje buvo replikuojančių komentarų ar dėl to, kad yra kitų temų apie patyrimus. Vis tik trinant temas ar komentarus, manyčiau reikėtų palikti visas ligšiolines temas ir visus ligšiolinius komentarus, net ir replikuojančius. Ir tik dėl istorijos. Kada mes, pažengę į priekį, galėtume atsigręžti ir pažiūrėti, kokiame chaose mes kažkada buvome. O egzistuojant jau naujai tvarkai, būkime tolerantiški ir elkimės pagal naują tvarką...
Vaidas (VDS)
2009-11-20 11:10:53
Doni,
O kas turi teisę tavo manymu nustatinėti tvarką? :)
Ir gal manai, kad kitų komentarų/temų trynimas neprieštarauja laisvai valiai tų kurie parašė komentarus/temas?
Linas J
2009-11-20 10:48:20
Linai , istryne ... ir mano komentarus . Tvarka nustatom ne mes su Tavimi.
Donis
2009-11-20 10:19:31
Uzsispyres Tu linai :)))). Gal tau palengves jei parasysiu - Istryne , nes ... tokia TEVO valia. Tai ivyko , ir vadinasi tai kas ATSITIKO turejo didesne galia uz tai , kad NEATSITIKTU . Visur lygiai :))).
Donis
2009-11-20 11:22:48
Aš tik atkaklus ir tiek :)
Tėvo valia niekada neprieštarauja laisvai valiai, kurią Jis padovanojo visiems...
Linas J
2009-11-20 11:25:48
Oi, Jonai Jonai, koks tu neinteligentiškas...
Tau aiškiai trūksta dėmesio. Tiek energijos ir laiko švaistai šitame forume, geriau savo šeimai skirtum dėmesį, o ne savo koncepcijom.
Parašiai kelis syk, išsisakei ir nustok, nebūk mažvaikis.
Tu turi jau psichologinę priklausomybę šiam forumui, pradėjęs negali baigti, tai jau patalogiška.
Nusiramink, atsipalaiduok, tavęs laukia tiek darbų ir neįgyvendintų svajonių...o tu leidi laiką tuščiai diskutuodamas, su žmonėmis, kuriems tu esi NEĮDOMUS.
Subręsk.
Povilas
2009-11-16 20:40:16
Siūlau - TĖVO FORUME, KAD JIS TĖVO INICIJUOTAS PER PATĮ MANAU ALGIMANTAI IR JŪS PRITARSIT - - - LEISTI REIKŠTIS LAISVAI VALIAI VISIEMS IR STUDIJAVUSIEMS URANTIJOS KNYGĄ IR NESTUDIJAVUSIEMS - - - ARŪNAS LABAI BUVO TEISUS KITOJE PARAŠYDAMAS "...NESKIRSTYKIME VIENI KITŲ Į ..." NES TAM NĖRA PRASMĖS BEI ESMĖS...
Linas J
2009-11-14 05:31:32
Mielas Linai, bendriems ir įvairiems reikalams mes turėjome nuo pat svetainės sukūrimo prieš penkerius metus. Tad mes ir galėjo išsakyti savo nuomones visokiais dvasiniais klausimais, nes Urantijos Knygos dar nebuvome perskaitę, išskyrus tuos, kurie lanklė mano paskaitas Vilniuje ir klausėsi mano vertimo skaitymo tiesiog iš neredaguoto rankraščio. Kadangi nebuvo dar mūųs daug susipažinusių su Urantjos Knyga, todėl ti negalėjome dar diskutuoti tomis Urantikjs Dokumentų temomis. Penkeri metai praėjo, Urantijos Knygą jau perskiatė ne vienas ir net ne po vieną kartą. Todėl ir atėjo metas kopti ant AUKŠTESENIO LAIPTELIO - NUOSEKLIŲ URANTIJS DOKUMENTŲ STUDIJŲ, KAIP IR Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL bei Rojaus Trejybės Asmenų mokymų studijų. Juk NE IŠ KARTO šitos studijos mums duosis lengvai. Tačiau jeigu jų nepradėti DABAR, tai dar po penkerių metų mes neišsilaikysime net šitoje pačioje padėtyje, kokioje esame dabar, nes pradėsime ristis atgal. Neisime pirmyn, risimės atgal. Mūsų Forumas yra skirtas žengimui tik PIRMYN. Būtent dabar jau žinau, kaip turi mūsų Forumas atrodyti, JŪSŲ DVASINIŲ DISKUSIJŲ DĖKA, netolimoje ateityje. Būtent į šitą ateitį jus aš ir vedu, nes jūsų laukia kiti sielos broliai sesės su jūsų MOKYMAIS. Štai kodėl atėjo laikas ir studijoms, kad jūs patys sutvirtėtumėte ŽINIOMIS IR KITUS APŠVIESTUMĖTE IR NURAMINTUMĖTE BEI SUSTIPRINTUMĖTE. Todėl dabar šitas mūsų Forumas ir bus skirtas STUDIJOMS, o ne apskritai pokalbiams apie viską, o tuo pačiu ir apie nieką. Toliau Forumą tokiai savieigai palikti aš nebegaliu. Toks Forumas, koks buvo VAKAR, šiai dienai jau nebetinka, nes mes rengiame save rytojaus darbui. Tik augdami patys didesnėje šviesoje, galėsite padėti kitiems, o augimo be nuoseklių studijų būti negali. Todėl šitas klausimas jau NEBEDISKUTUOTINAS, nes aš jau ŽINAU, KOKS TURI BŪTI MŪSŲ DVASINIO AUGIMO FORUMAS IR JĮ TOKĮ DARYSIU. Todėl palaipsniui ir jūs prie jo pratinsitės ir KEISITĖS Į DIDESNĘ ŠVIESĄ. Ir ateis tokia diena, kada patys stebėsitės, kaip gi galėjo būti taip, kad jūs galėjote, kažkurią akimirką, tenkintis mažesne šviesa, kada jums buvo siūloma didesnė. JUMS TADA TOKS JŪSŲ ELGESYS PRAEITYJE KELS IR ŠYPSENĄ IR LIŪDESĮ, KAD TAIP ILGAI ATIDĖLIOJOTE SAVO DVASINES STUDIJAS.
Deja, mūųs planetoje, absoliuti dauguma mokinių ieško kuo lengvesnio kelio, kad tik mažesnęmis pastangomis pasiekti kuo daugiau sau. Aš jus skakitinsiu siekti kuo didesnės šveisos netausojant savęs, bet pajuntant MALONUMĄ IŠ SAVO DADAMŲ ASMENINIŲ PASTANGŲ DRAUGE SU TĖVU-ROJAUS TREJYBE VISŲ LABUI.
Tėvas jums suteikia vedimą iš vidaus, kad NIEKO NEBIJOTUMĖTE, O RYŽTINGAI ŽENGTUMĖTĘ Į VIS DIDESNĘ ŠVIESĄ IR JĄ IMTUMĖTE NEGAILEDAMI SAVO PASTANGŲ, NES JOS VISOS YRA IŠ MEILĖS IR IŠ JŪSŲ DIDŽIULIO NORO PANAŠĖTI Į TĖVĄ, KURIS NĖ AKIMIRKAI NENUSTOJA DIRBĘS MŪSŲ VISŲ - VISOS KŪRINIJOS ŠEIMOS, IR KIEKVIENO ASMENIŠKAI, LABUI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-11-14 15:13:41
Daugiausia istrinta Algimanto komentaru.Stai is kur forumo marazmas
Arunas
2009-11-22 21:52:29
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]