Forumas: temos peržiūra
Kas yra garbinimas?
Mielas Algimantai,
prašau išplėsti mūsų sampratą apie garbinimą. Ne kartą teko girdėti tokį išsireiškimą: "Aš esu nuolatinėje garbinimo būsenoje."
Jeigu malda yra pakylėtas mąstymas, kuris primena savąjį aš, tai garbinimas savąjį aš užmiršta. Jis garbinimo metu tampa viršmąstymas. Garbinimas mus pakelia į ekstazės, aukščiausio laipsnio susijaudinimo, jausmų pakilumo būseną, kuriai būdingas nekritiškas savęs vertinimas.
Ar tokioje iškilmingiausio džiaugsmo būsenoje galima, tarkime, vairuoti?
Ar tai nėra mūsų sielos brolių ir seserų, praktikuojančių gyvąjį tikėjimą, susipainiojimas žodžiuose? Gali būti, kad tai tėra nevalingas, gražus žodžių žaismas. Simboliai ir ne daugiau. Tokiu atveju nėra pagrindo nerimauti, kad, užmiršęs, kur jis yra ir ką jis veikia žemėje, praradęs atsargumą ir atsakingumo jausmą sukels pavojų savo ir kitų gyvybei.
"Garbinimas yra dieviškai kūrybinis, jo dėka yra žvelgiama į tą Vieną, kad būtų gautas įkvėpimas tarnauti daugeliui. Garbinimas yra dėmesys be jokių pastangų, tikrasis ir idealusis sielos poilsis, raminančio dvasinio pasireiškimo forma. Garbinimas yra toks veiksmas, kada dalis susitapatina su Visuma: ribinis su Begaliniuoju; Sūnus su Tėvu. Garbinimas tai laikas tokiame veiksme, kada žingsnis yra žengiamas į amžinybę, kai siela-dvasia įgauna gaivinantį, kūrybinį, brolišką ir romantišką požiūrį." 1616-03(UK); 106-107(JKJV).
Manau, kad kai kurie broliai ir sesės, tikrai trokšdami patirti dvasinį sielos polėkį, įsivaizduoja, kad pakanka veiksmą įvertinti žodžiais, nesusimąstydami apie tai, kad norėti dar nereiškia galėti.
Girdėti ir tokie pasamprotavimai, neva garbinantį vairuotoją gelbsti tarpinės būtybės. Antrinės tarpinės būtybės, be abejonės, gali mums padėti, ir padeda, esant reikalui. Tačiau gyvenimas parodo mums praktinę pusę, kai siūloma visur ir visada elgtis išmintingai ir atsakingai.
Gaile
2010-02-10 11:43:05
Komentarai
Suklydai.Vadinasi gali klysti ir kitur.Niekad nevadinau gyvate.Ar tik pats to nebūsi padaręs?.Dėl apkalbų,lieku prie savo nuomonės-tai manęs neapgausi ir aš žinau kas tai žino.Visada buvau urantų pusėje,bet niekad niekas nebuvo už mane.Lik sveikas,nes jau per daug krenti žemyn.Su tavim baigiu,pakalbėsim,kai būsi Lietuvoj.Sėkmės meleArūnas
2010-02-11 10:20:53
Miela Gaile, tavo klausimas yra toks giluminis, kad į jį atsakyti taip, kad būtų atsakymas ir trumpas ir aiškus, labai sudėtinga, nes reikia aiškinti daug šalutinių dalykų. Tačiau vis tik mano net ir šis atsakymas turėtų nors šiek tiek padėti jums visiems suvokti, KODĖL GARBINIMO METU NEĮMANOMA NEI VAIRUOTI MAŠINOS, NEI KĄ NORS DIRBTI NET IR VYKDANT ROJAUS TREJYBĖS ASMENŲ MEILĖS VALIĄ.
GARBINIMAS YRA GILUMINIS SIELOS-DVASIOS SUSILIEJIMAS SU TĖVU-ROJAUS TREJYBE PER SIELOS ATSIVĖRIMĄ. Ir šitas ryšys yra palaikomas visada per VIRŠSĄMONĘ. Tuo tarpu sąmonė yra ne iki galo atjungta, kaip būna miego metu, bet ji yra budėjimo būsenoje, tačiau ji lieka tik fone. Būtent dėl to garbinimo metu materialios akys užsimerkia, nes atsivėrusios Rojaus Trejybei sielos virpesių dažnis yra toks aukštas, kad materialus kūnas, kurį valdo materialios smegenys, per centrinės nervų sistemos siunčiamus signalus, kada ir kokį atlikti veiksmą, tampa kaip atsieta dalis, kuri šitame GARBINIMO procese dalyvauti negali, NES GARBINA NE KŪNAS, BET TO KŪNO TIKRASIS GYVENTOJAS - SIELA-DVASIA.
Todėl tokioje GARBINIMO būsenoje nei vairuoti mašinos, nei dirbti kitokį darbą neįmanoma, nes visus tokius veiksmus atlieka materialus kūnas.
ŠTAI KODĖL PO GARBINIMO MALDOS DAR IR TOLIAU SIELA TROKŠTA LIKTI TOKIOJE BŪSENOJE, NORS PATS GARBINIMAS JAU YRA UŽBAIGTAS, O DAR SUNKIAU BŪNA TUO METU, KADA KAS NORS PATIES GARBINIMO METU JĮ NETIKĖTAI NUTRAUKIA, TADA MATERIALIOMS SMEGENIMS NĖRA TAIP LENGVA STAIGA GARBINIMĄ NUTRAUKTI, SU SĄLYGA JEIGU JIS TIKRAI BUVO NUOŠIRDUS IR GILUMINIS, KAD PAKEISTŲ KŪNO PADĖTĮ IR SUGRĮŽTŲ IŠ SĄMONĖS BUDĖJIMO LYGIO Į SĄMONĖS AKTYVŲ REŽIMĄ.
Tai, ką tu mini apie buvimą NUOLATINĖJE garbinimo būsenoje, yra tokių mūsų sielos brolių ir sesių teiginiai, kurie dar patys NEBUVO PATYRĘ GYVO GARBINIMO BŪSENOS, TODĖL JIE savo nuoširdų norą ir siekinį supanioja su pačiu garbinimo VYKSMU.
Kada mes susirenkame į Rojaus Trejybės gyvąsias pamaldas Vilniuje, kada liejasi ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMO MALDOS ŽODŽIAI, ATITINKANTYS ATSIVĖRUSIOS SIELOS GYVO RYŠIO SU ROJAUS TREJYBE DAŽNĮ, TADA MES NEGALIME NE TIK ATLIKTI JOKIO MATERIALAUS VEIKSMO, BET MES IŠ VISO PRADEDAME JAUSTI GYVĄ ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS VIRPESIŲ TEKĖJIMĄ, KURIS MUS PAKELIA VIRŠ VISOS MATERIALIOS PLANETOS, PAKELIA Į ROJAUS TREJYBĖS KŪRINIJOS GLĖBĮ IR NUNEŠA NET Į ROJŲ.
Po garbinimo, kada būna PRAŠYMŲ malda, mūsų siela taip pat yra atsivėrusi, tačiau jau virpesiai yra žemesnio dažnio, nors jie vis tiek toli pranoksta budėjimo režime esančios sąmonės lygį. PO gyvųjų pamaldų, kada mūsų sąmonė vėl sugrįžta į savo normalų ir aktyvų režimą, mes ir galime mokytis sakyti savo sielos pamokomąjį žodį, tačiau šiuo metu jau veikia mūsų aktyvios sąmonės lygis, nors mes kalbame apie dvasinius dalykus, tačiau atsivėrusi siela kalba vis tiek aukštesnių dvasinių virpesių lygiu, bet jau nebe garbinimo ir ne prašymų maldos viršsąmonės virpesių lygiu, nors garbinimo, kaip ir prašymų maldos, viršsąmonės virpesių patyrimas išliko. Kada mes jau diskutuojame prie stalo, taip pat dvasiniais klausimais ir tiap pat stengdamiesi dalintis asmeniniu patyrimu vardan visų šviesos sustiprinimo ir dar gilesnio garbinimo ir šviesesnės maldos, bet jau visiškai laisvai, ir tada tebėra mūsų gyvųjų pamaldų garbinimo virpesiai mūsų viduje, tik jie dar labiau nužeminti ir išretėję. Ir kada jau mes skirstomės po savo gyvųjų pamaldų, ne vienas pajuntame, kad per pamaldas patyrimai sielą tiek pripildo, kad net nesinori skirtis, nes išsiskyrus šie virpesiai dar labiau žemės, kol vėl susibursime kolektyvinei komunijai kitą šeštadienį, nes pirmadienio kolektyvinė komunija negali visiškai atstoti GYVO IR BETARPIŠKO MŪSŲ TARPUSAVIO BENDRAVIMO.
Ir visas šitas PROCESAS, kokį dabar aprašiau, suskaidydamas jį į atskiras dalis, taip pat apima NUOŠIRDAUS GARBINIMO BŪSENĄ NES SIELA TROKŠTA BŪTI SU KŪRĖJU IR DRAUGE SU JUO KURTI GĖRĮ, IR MEILĘ SKLEISTI VISŲ ŠVIESOS LABUI. Tik šio viso proceso kiekvieno atskiro segmento KOKYBĖ IR GYVAS RYŠYS SU ROJAUS TREJYBE YRA SKIRTINGAS.
Ir tik PATIES GARBINIMO METU MES GARBINAME ROJAUS TREJYBĘ PER VIRŠSĄMONĘ IR PATIRIAME GYVĄ BUVIMĄ JOJE PER GYVĄ RYŠĮ SU JA.
Tuo tarpu dirbdami bet kokį darbą, visada jį paskirti turėtume Rojaus Trejybei, tačiau savo dėmesį turime sutelkti ties to veiksmo kiekviena akimirka.
O pagalba Tarpinių Būtybių tikrai mums yra sutiekiama. Ir sutiekiama ne šiaip sau, bet kad atkrieptų mūųs dėmesį - būk atidus kiekvieną akimirką, ką bedarytum, būk toje akimirkoje, nes ji kloja pamatus asmeninei amžinybei, o garbinimoo metu atsiduok vien tik KŪRĖJO NEŠIMUI, KADA SIELA PRANOKSTA MATERIALAUS KŪNO APRIBOJIMUS IR NULEKIA PAS TĖVUS Į ROJŲ.
Ir KOLEKTYVINIAM garbinimui mes turėsime ŠVENTOVES tiek pakeliui į Rojų, tiek ir VIETAS jau pačiame Rojuje. Dar daugiau - Rojuje mus mokys, kaip garbinti ROJAUS TREJYBĘ jau MUMS įžengus į amžinybę. Tam yra specialios tobulos iš Rojaus Trejybės kilusios dvasios - GARBINIMO VADOVAI.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-02-10 13:49:42
Va,va, va, ne tik Gailei ragučiai išlenda, ir Algimanto ragai kyšo.
Algimantai, kaip čia yra, kad ką tik pats pradedi daryti, tai vis rojuje atsiduri.
Algimantai, kaip tau taip pasiseka viską ir visus apžergti ir rojuje atsidurti.
Gaile, tikrai perdaug neišsižerk, eik savo individualiu keliu, turime liūdną įspėjimą visiems, kada Arūnas bandė visą forumą apžergti.
Mikas
2010-02-10 14:20:49
Arūnai,
klysta, tie kurie yra nepakankamai įžvalgūs, klysta tie, kurie yra nepakankamai išmintingi, klysta tie, kurie per daug susikoncentruoja ties "vienu", o užmiršta ar apleidžia "kitą", klysta tie, kurie iškraipo žodžių prasmę ir kitų žmonių mintis, klysta tie, kurie yra nenuoširdūs ir nesąžiningi, klysta tie, kurie skleidžia pyktį, klysta tie, kurie nesiekia santarvės, klysta tie, kurių motyvas nėra meilė ne tik Tėvui, bet ir kitiems broliams ir sesėms, ir dar daug kur mes klydome, klystame ir klysime. O klaidas sumažinsime tada, kada vienas kitam galėsime pasakyti - ieškodami kartu suradome bendrą sutarimą, ir kuo daugiau žmonių su tokiu sutarimu sutiks, tuo teisesni mes būsim, o tikrą tiesą vis tiek žinos tik Tėvas.
Čia aš pasisakiau apie visus rašinėtojus, neišskiriant savęs.
O dabar apie mano ankstesnį pasisakymą, kurį sukritikavai tu. Aš nesakiau, kad garbinimas yra dviprasmiškas. Aš sakiau, kad lyginant garbinimą ir dieviško tobulumo siekimą, iš esmės tai nėra prieštaravimai, o tik vienas kitą papildantys dėsningumai, pasiekus tam tikrą tobulumą, atsiranda ir natūralus garbinimas. O dabar paimsiu dalį citatos iš Urantijos Knygos, kurią tu pacitavai - "Kada garbinimo potraukį išreiškia ir reguliuoja išmintis – meditacinis ir patirtinis mąstymas – tada jis pradeda išsivystyti į tikros religijos reiškinį." Tai ar ne apie tą patį kalbame, brolau?
Vaidas (VDS)
2010-02-10 16:25:43
Aš, Vytautas, oficialiai pareiškiu, kad ši citata „Na tu, Gaile, ir gyvatė.“ Vytautas 2010-02-10 12:02 yra kito Vytauto, o ne to, kuris parašė temose „Tėvo dvasia, minties derintojas apie atkaklumą ir užsispyrimą“ ir kitose , nes visą sekmadienį ir pirmadienį buvau LABAI ATKAKLIAI TRINAMAS, tad pamatęs, kad trinimai užsibaigė, iš džiaugsmo, taip sakant, persistengiau:)
Apie moterį taip parašyti, atsiprašau, ne mano stilius...
Nuo šiol, jei rašysiu, tai paminėsiu gyvenamąją vietą.
Šiuo metu atostogauju, tad turiu laiko ir į Algimanto mokymus akį užmesti :) Įdomu darosi...
Su pagarba visiems sielos sesėms ir broliams iš Austrijos.
Vytautas/Austrija
2010-02-10 18:15:08
(Trynimui kartu su Vytautu)
Žmogus galintis pasiekti savo proto tyrumą ir skaidrumą ramybę tam kad priimtų Dvasinių mokytojų ar Tėvo mokymus, jeigu jie atpažįsta tai kas dieviška o kas laiko gaišimas, ar manai kad tavo piktažodžiavimas turi bent menkiausios įtakos? Tai yra tik kaip kelio stulpelis, leidžiantis pamatyti "kiek mes pasikeitėme" dėl kurio norisi tik dėkoti Tėvui. Tuo tarpu tu pats mirksti savo lygyje kuris net nėra malonus ir neaugi. Geros dienos!
Vaidas
2010-02-10 12:25:37
Man garbinimas tai Dievo tikrovės priėmimas, dėkingumas, džiaugsmas tuo ko šaltiniu Jis yra, ir ne dėl savęs bet dėl visumos, visų žmonių, visos kūrinijos gerovės. Kiekvienas garbinimas - tai meilė visiems kūrinijos žmonėms, noras jiems padėti savo veikla besikeičiant mums patiems, priimant valią ir vedimą iš Tėvo ir Rojaus Tėvų.
Jeigu taip sakyti kad tai "ekstazės būsena kur žmogus gerai jaučiasi" tai kažkaip labai kvailai skamba.
Vaidas
2010-02-10 12:19:28
Pakartosiu savo neseniai išsakytas mintis, į kurias beveik niekas neatkreipė dėmesio. Palieku jas visų apmąstymui, manau kad šiandien jos tikrai aktualios...argi čia ne savęs susireikšminimas?Iš esmės mes kalbam apie tą patį,čia sutinku.Bet pirmiausia turi išmokti pats,kad mokytum kitą.Kokie jūs akivaizdžiai permatomi.Stebėsiu ir kas kart patikrinsiu.Kol kas tu neišmokai namų darbų.Iki
Arūnas
2010-02-10 19:16:54
Tai buvo tik informacija ir tiek, nes nenoriu, kad mano vardu būtų „gyvačiaujama“ ar kaip nors kitais išsidirbinėjama.
Atsiprašau, jei supratot, būtent taip.
O, jei į temą – tai klystam VISI, nes esame rybiniai KYLANTYS mirtingieji.
NEKLYSTA TIK ROJAUS TREJYBĖ.
Vytautas/Austrija
2010-02-10 19:56:20
Mielieji,klysta tie,kurie sako,kad garbinimas yra dviprasmiškas.Tie,kurie tikrai studijuoja Urantijos Knygą,turėjo pastebėti,tą pastraipą,kurioje rašoma apie garbinimą.Pradžiai pakomentuosiu savais žodžiais.Pačio garbinimo evoliucija tęsėsi išties ilgą laikotarpį.Ar tai buvo ugnis,ar akmuo,ar kitas materialus kūnas,ar gamtos reiškinys.Kuomet yra kalbama apie šeštą proto dvasią,turima omeny garbinimo dvasia kuri nuolatos traukė nuo garbinimo gamtos iki tokio garbinimo,kurį turim šiandien ar bent jau pradedam suprast kas tai yra.Natūraliai aišku,kad ši pagalbinė proto dvasia veikė kryptingai primityvų žmogų nuo gamtos ar kitų stabų,nuolat jį skatindama potraukiui garbinti.Ir pamažu vedė link tokio garbinimo,kurį mes girdime ir jaučiame GYVOJOJE ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖJE.Turint omeny tai,kad žmogus natūraliai bijodamas gamtos reiškinių,nuolat kreipė savo garbinimą į gamtą ir jos pasireiškimus.Ir čia atsiskleidžia nuostabi žmogaus evoliucija,kurią ir sumanė Rojaus Tėvai.Ir primityvusis žmogus tik jausmais suvokdavo kurlink jam sukti.Kaip pamatysite iškeltoje pastraipoje,primityviam žmogui beveik nebuvo skirtumo tarp baimės,gerbimo,garbinimo,saugojimosi.Ir čia,manyčiau,kad platesne prasme paėmus šį teiginį,tai natūralu,kad nesuvokdamas gamtos reiškinių,žmogus bijojo.Bijodamas saugojosi ir baimingai gerbė juos.Kadangi jam buvo nesuprantama,tai savaime aišku,kad jis,nors ir primityviai,bet garbino visa tai.Ir kuomet žmogus kreipdavosi į šamanus ar dar kokius labiau išmanančius gamtos dėsnius,jis gaudavo atsakymus.Natūraliai vystantis evoliucijos keliu,žmogus priėjo tiek savo protu,tiek įvairių šamanizmo atstovų tam tikros būklės,kuri virto transu ir dabartiniu meditavimu.Štai čia mes ir galime teigti,kad natūralu yra garbinti,kuomet jausmas,bet ne mąstymas"krutino"kilti aukščiau.Primąstyti galima daug ką,bet visvien trūksta to,ką jauti esant kažkur.Be to,jausmas kontroliavo šį vystymasį link to,esančio kažkur.Toje vietoje,manau galima pastebėti,kad evoliucija žengia kryptingai ir savuoju žingsniu.Jo neįmanoma pagreitinti.Tiesiog reikia tai priimti,kaip ROJAUS TREJYBĖS TOBULĄ PLANĄ-GYVAI PATIRTINĮ..Čia didžiulį pasitenkinimą jaučiu,kad DABAR MES GALIME TAI DARYTI(GARBINTI).Ar ne nuostabu yra tai,kad dar viduramžiais buvo dvasių sumanytas ir šiais laikais pateiktas EPOCHINIS APREIŠKIMAS..Ir čia mes galime pastebėti ir patirti tai,apie ką kalbama ir Urantijos Knygoje,ir Jėzaus Kristaus"Kalbu jums vėl",TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS ASMENŲ mokymuose.O būtent APIE TĖVO ATRADIMĄ SAVYJE..Čia labai praverčia tylos praktika ir pati žmogaus patirtis.Tai gilina mąstymą,ieškojimą gelmės.Žmogui būdinga įvardyti tylos praktiką-meditacija.Bet jau dabar žinant apie Budos pasiektą"užbaigtą"nirvaną,tikrai yra tai,kad evoliucinis mirtingasis niekad nebus užbaigęs kelionės.Vykstant evoliuciniam procesui,įskaitant kokybinius šuolius,žmogaus garbinimas gamtos atžvilgiu pradeda pereidinėti į septintosios dvasios aktualo didėjimą..Išmintis..Apie ją labai daug kalbėta,bet nuolat reikia turėti omeny tai,kad ne iš pareigos,bet iš NUOŠIRDAUS NORO TROKŠTE TROKŠTI GARBINTI..Ir tų virpesių veikiamas,priartėji(tik priartėji)prie sąvokos,kas tai yra garbinimas.Čia ir yra esmė-perėjimas nuo gamtos garbinimo iki TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS garbinimo.Žmogus pradeda suvokti,kas tai yra religija.Ir per GYVĄ GARBINIMĄ,GILĖJA IR IŠMINTIS-SEPTINTOJI PAGALBINĖ PROTO DVASIA..IR TIKRAI YRA TAIP,KAD TIKRASIS GYVASIS GARBINIMAS VYKSTA GYVOJOJE ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖJE"Gamtos garbinimas gali atrodyti, jog primityvių vyrų ir moterų prote atsirado natūraliai ir spontaniškai, šitaip ir buvo; bet visą šitą laiką šituose pačiuose primityviuose protuose veikė šeštoji pagalbinė proto dvasia, kuri šitoms tautoms buvo padovanota kaip žmogiškosios evoliucijos šitos fazės reguliuojantis poveikis. Ir šita dvasia nuolat skatino žmogiškųjų rūšių potraukį garbinti, nesvarbu, kad ir koks primityvus būtų jo pirmasis pasireiškimas. Garbinimo dvasia suteikė aiškią pradžią žmogaus impulsui garbinti, nepaisant to, jog gyvūnų baimė motyvavo garbinimo išraišką, ir kad šito garbinimo ankstyvoji praktika koncentravosi ties gamtos objektais.
Jūs turite prisiminti, kad jausmas, o ne mąstymas buvo nukreipiantis ir kontroliuojantis poveikis per visą evoliucinį vystymąsi. Primityviam protui yra mažas skirtumas tarp bijojimo, saugojimosi, gerbimo, ir garbinimo.
Kada garbinimo potraukį išreiškia ir reguliuoja išmintis – meditacinis ir patirtinis mąstymas – tada jis pradeda išsivystyti į tikros religijos reiškinį. Kada septintoji pagalbinė proto dvasia, išminties dvasia, pasiekia efektyvų
--------------------------------------------------------------------------------
[949]▼
veikimą, tada žmogus garbindamas ima nusigręžti nuo gamtos ir gamtinių objektų ir atsisukti į gamtos Dievą ir į amžinąjį visų gamtinių daiktų Kūrėją.".Tokie mano pamąstymai.Ir ar jie teisingi,spręskite patys
Arūnas
2010-02-10 15:55:43
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.