Forumas: temos peržiūra
Kas yra garbinimas?
Mielas Algimantai,
prašau išplėsti mūsų sampratą apie garbinimą. Ne kartą teko girdėti tokį išsireiškimą: "Aš esu nuolatinėje garbinimo būsenoje."
Jeigu malda yra pakylėtas mąstymas, kuris primena savąjį aš, tai garbinimas savąjį aš užmiršta. Jis garbinimo metu tampa viršmąstymas. Garbinimas mus pakelia į ekstazės, aukščiausio laipsnio susijaudinimo, jausmų pakilumo būseną, kuriai būdingas nekritiškas savęs vertinimas.
Ar tokioje iškilmingiausio džiaugsmo būsenoje galima, tarkime, vairuoti?
Ar tai nėra mūsų sielos brolių ir seserų, praktikuojančių gyvąjį tikėjimą, susipainiojimas žodžiuose? Gali būti, kad tai tėra nevalingas, gražus žodžių žaismas. Simboliai ir ne daugiau. Tokiu atveju nėra pagrindo nerimauti, kad, užmiršęs, kur jis yra ir ką jis veikia žemėje, praradęs atsargumą ir atsakingumo jausmą sukels pavojų savo ir kitų gyvybei.
"Garbinimas yra dieviškai kūrybinis, jo dėka yra žvelgiama į tą Vieną, kad būtų gautas įkvėpimas tarnauti daugeliui. Garbinimas yra dėmesys be jokių pastangų, tikrasis ir idealusis sielos poilsis, raminančio dvasinio pasireiškimo forma. Garbinimas yra toks veiksmas, kada dalis susitapatina su Visuma: ribinis su Begaliniuoju; Sūnus su Tėvu. Garbinimas tai laikas tokiame veiksme, kada žingsnis yra žengiamas į amžinybę, kai siela-dvasia įgauna gaivinantį, kūrybinį, brolišką ir romantišką požiūrį." 1616-03(UK); 106-107(JKJV).
Manau, kad kai kurie broliai ir sesės, tikrai trokšdami patirti dvasinį sielos polėkį, įsivaizduoja, kad pakanka veiksmą įvertinti žodžiais, nesusimąstydami apie tai, kad norėti dar nereiškia galėti.
Girdėti ir tokie pasamprotavimai, neva garbinantį vairuotoją gelbsti tarpinės būtybės. Antrinės tarpinės būtybės, be abejonės, gali mums padėti, ir padeda, esant reikalui. Tačiau gyvenimas parodo mums praktinę pusę, kai siūloma visur ir visada elgtis išmintingai ir atsakingai.
Gaile
2010-02-10 11:43:05
Komentarai
Pakartosiu savo neseniai išsakytas mintis, į kurias beveik niekas neatkreipė dėmesio. Palieku jas visų apmąstymui, manau kad šiandien jos tikrai aktualios:"Šiame forume gal daugiau akcentuojamas religinis patyrimas (garbinimas), tačiau pačioje Urantijos Knygoje apie tai kalbama dvejopai: 1) "Šitas nuostabus ir visuotinis nurodymas stengtis pasiekti dieviškumo tobulumą yra tobulumo Dievo visos kovojančios tvarinių kūrinijos pirmoji pareiga, ir turėtų būti aukščiausiasis troškimas. (0022-1); 2) "Garbinimas yra visų sukurtų protingų būtybių aukščiausioji privilegija ir pirmoji pareiga. (0303-5)". Tačiau iš esmės tai nėra prieštaravimai, o tik vienas kitą papildantys dėsningumai, pasiekus tam tikrą tobulumą, atsiranda ir natūralus garbinimas."
Vaidas (VDS)
2010-02-10 13:01:10
Gailės pasisakyme išlindo ragučia. Dvasiniuose reikaluose tokie pasisakymai, kaip “kad norėti dar nereiškia galėti” išvis neturėtų būti naudojami.
Labai nesinorėtų, kad Gailė pasikeltų iki Algimantinės didybės-puikybės.
Mikas
2010-02-10 13:12:44
Apie ką kalbėjo Jėzus, suprato visi (kas ne durni), o ką parašė Patarlių patarlė, kažin ar pati suprato savo raštą?
Pirmoje sakinio dalyje rašoma, kad Jėzus sugriautą bažnyčia ATSTATYTŲ per 3 dienas, o jau fariziejai svarsto, kaip Jėzus gali SUGRIAUTI bažnyčią per 3 dienas?
Tai mieloji Patarle, gal patarsite, kaip suprasti jūsų žodžius? Jėzus ketino STATYTI ar GRIAUTI?????
Asta
2010-02-15 01:18:33
Noriu panagrinėti tą citatą, kurią šioje temoje įdėjo Laima (Vilnius). Kelis karus skaičiau, vis galvodama, kas norėta ja pasakyti, nes visas Laimos citatas visada atidžiai perskaitau, kadangi ji labai taikliai pagauna mintį, ypac to, kas vyksta forume. Nors kiti gali ir kita nuomone turėti.
Nežinau, Laimute, ar esu teisi, bet ši citata, man atrodo, kalba apie tai , kad Tėvo garbinimui visiškai nesvarbi vieta, kur tai daroma, ir būdas, kaip tai daroma. Jėzus teigia, kad svarbiausia yra garbinti SAVO Dvasioje ir Tiesoje, kad „Tavasis išgelbėjimas ateina ne dėka to, jog tu žinai, kaip ir kur kiti turėtų garbinti, bet dėka to, jog į savo pačios širdį tu įleidi šitą gyvąjį vandenį, kurį tau siūlau net ir dabar."
Jei yra taip, tai kodėl šio forumo mokytojas taip primygtinai aiškina, kad gyvas garbinimas vyksta tik jo įkurtoje šventovėje, kur teka įpatingi virpesiai? Ir pastoviai papriekaištauja „jeigu jūs tik atvyktume į mūsų šventove ir GYVAI GARBINTUMĖT, tai....“
Prašau atsakykite, kas nors.
O Arūno, tai man labai pagailo, nes jis kaip balionas išsiputė po to, kai Algimantas apie ji taip atsiliepė „Bet Arūno parašymus skaitau labai atidžiai. Ir matau jo DVASINĮ MILŽINIŠKĄ AUGIMĄ, PALYGINUS SU TAIS SAMPROTAVIMAIS, KURIUOS JIS PATEIKDAVO PRIEŠ KELERIUS METUS. Retas kuris iš jūsų savo minties gelme prilygstate Arūnui, kada jis rašo Forume savo mintis“.
Šią citata nusikopijavau, nes tai buvo parašyta labai greitai po to, kai Arūnas su pykciu ir melu labai negražiai kalbejo apie medikus.
Arūnui aš atleidau, lietuvių patarlė sako – kvailius ir bažnyčioje muša...
bet tokio protingo ir dvasingo mokytojo norėciau paklausti, kodėl jis paskatino Arūną taip elgtis, kai dabar šis brolis tapo taip išjuokiamas?
Su meile.
Onutė
2010-02-11 17:26:33
7. MOKYMAI APIE MALDĄ IR GARBINIMĄ
Vakarinių susirinkimų ant Gerizimo kalno metu, Jėzus mokė daugelio didžiųjų tiesų, ir ypač pabrėžė štai ką:
Tikroji religija yra individualios sielos veiksmas savo pačios sąmoningai suvokiamuose ryšiuose su Kūrėju; organizuota religija yra žmogaus mėginimas atskirų religininkų garbinimą suvisuomeninti.
Garbinimas – apmąstymas apie tai, kas yra dvasinis – turi kaitaliotis su tarnyste, turėti ryšį su materialia tikrove. Darbas turėtų kaitaliotis su poilsiu; religiją turėtų subalansuoti humoras. Gilią filosofiją turėtų palengvinti ritminė poezija. Gyvenimo įtampą – kylančią laike asmenybės įtampą – turėtų palengvinti garbinimo gaiva. Nesaugumo jausmams, kylantiems iš baimės, jog visatoje asmenybė yra izoliuota, turėtų būti priešpastatomi įtikėjimo dėka apmąstymai apie Tėvą ir mėginimas suvokti Aukščiausiąjį .
Malda yra numatyta tam, kad žmogų paverstų mažiau mąstančiu, bet daugiau suvokiančiu, ji nėra sumanyta tam, kad padidintų žinias, bet vietoje to tam, kad išplėstų įžvalgą.
Garbinimas yra numatytas tam, kad būtų tikimasi geresnio gyvenimo ateityje, o tada tam, kad šitos naujos dvasinės reikšmės būtų atspindimos atgal į šį gyvenimą, kuris yra dabar. Malda yra dvasiškai palaikanti, bet garbinimas yra dieviškai kūrybinis.
Garbinimas yra tas metodas, kurio dėka yra žvelgiama į tą Vieną, kad būtų gautas įkvėpimas tarnauti daugeliui. Garbinimas yra tas matas, kuriuo yra matuojamas tas laipsnis, kokiu siela yra atitrūkusi nuo materialiosios visatos ir tuo pačiu metu ir tvirtai yra susieta su visos kūrinijos dvasinėmis realybėmis.
Malda savąjį aš primena – ji yra pakylėtas mąstymas; garbinimas savąjį aš užmiršta – jis yra viršmąstymas. Garbinimas yra dėmesys be jokių pastangų, tikrasis ir idealusis sielos poilsis, raminančio dvasinio pasireiškimo forma.
Garbinimas yra toks veiksmas, kada dalis susitapatina su Visuma; ribinis su Begaliniuoju; sūnus su Tėvu; laikas tokiame veiksme, kada žingsnis yra žengiamas į amžinybę. Garbinimas yra toks veiksmas, kai sūnus asmeniškai bendrauja su dieviškuoju Tėvu, kai žmogiškoji siela-dvasia įgauna gaivinantį, kūrybinį, brolišką, ir romantišką požiūrį.
Nors apaštalai iš jo mokymų stovykloje suvokė tiktai nedidelę dalį, bet kiti pasauliai suvokė, o žemėje suvoks kitos kartos
Arūnas
2010-02-15 14:07:19
Juk prašiau studijuoti,o ne asmeniškumus demonstruoti.
Tėvo mokymas apie įtikėjimą, 2009 01 11
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Kūrinijos Motina-Broli, Begaline Dvasia-Kūrinijos Motina-Sese, aš garbinu tave, kad tu visa savo veikla visoje kūrinijoje skleidi meilę, ir vien tik meilę, ir visi tau atsivėrę tvariniai trokšta tave garbinti iš meilės, ir daryti gerus darbus irgi iš meilės. Aš garbinu tave, laisva valia, gauta iš tavęs. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.
Mylimas Tėve, mano sielos sesė, Vita, mūsų Forume paprašė Tavęs mokymo apie įtikėjimą. Aš esu pasirengęs šį Tavo mokymą perteikti visiems mano sielos broliams ir sesėms, kad ir jie galėtų geriau suprasti, kas yra įtikėjimas, ir ką Tu mums pasakysi apie įtikėjimą.
-----------
Mano mylimas sūnau, ir mano visi mylimi vaikai, kokia yra palaima, kada jūs jau pradedate užduoti tokius giluminius klausimus, ir apie įtikėjimą. Tai patys nuostabiausi klausimai Man, kada aš nepaprastai džiaugiuosi jūsų dvasiniu augimu ir jūsų pačių vis augančiu įtikėjimu.
Įtikėjimas yra ne kas kita, kaip jūsų gyvenimas kasdienybėje.
Jūs gyvenate TUO, KUO esate ĮTIKĖJĘ.
Kitaip ir būti negali, nes įtikėjimą suteikia jūsų žmogiškojo, ar jau sielos, Mano jums suteikto aukštesnio dieviškojo proto, motyvai jūsų kasdienėms mintims ir veiksmams.
Kuo daugiau jūs kreipiate dėmesį į vien tik materialų pasaulį ir vien tik į jo jums keliamus šios dienos reikalavimus, tuo ir pasireiškia jūsų įtikėjimas materialiu lygiu. Tuo jūs ir sutelkiate savo dėmesį tokiems sprendimams ir veiksmams, kurie pareikalauja iš jūsų visų pastangų ir energijos; ir dėl to jūs turite atitinkamus rezultatus. Tai jokiu būdu nereiškia, kad šie rezultatai bus pagal jūsų materialų įtikėjimą. Juos iškreips arba koreguos, kitų jūsų sielos brolių ir sesių, kurie lygiai taip pat mąsto tik materialiomis kategorijomis, priimami sprendimai ir veiksmai, kuriais taip pat siekiama patenkinti jūsų kitų sielos brolių ir sesių įtikėjimo pasireiškimą kasdienybėje.
Kadangi materiali veiklos sfera yra ribota, ir jūsų yra daug, todėl jūsų interesai, pagal jūsų įtikėjimą į materialius dalykus, susikerta su kitų jūsų sielos sesių ir brolių mėginamais realizuoti jų materialaus įtikėjimo sprendimais ir veiksmais.
Būtent dėl to jūs nuolat patiriate susikirtimus, kolizijas, tiek asmenines, tiek grupines, tiek tarpvalstybines, tiek religines, nes visa šitoji jūsų įtikėjimo sfera remiasi jūsų išorinio materialaus pasaulio jums suteikiamomis jūsų materialaus įtikėjimo išorinėmis priemonėmis. Būtent jos ir neleidžia jums laisvai realizuoto jūsų asmeninių įtikėjimo sprendimų ir veiksmų taip, kaip jūs šito norėtumėte asmeniškai, kad jie būtų realizuoti. Todėl jūs turite derintis su kitais savo sielos broliais ir sesėmis, jūs ieškote bendrininkų, bendražygių, burdamiesi į įvairias grupes, kurios savo asmeniniu įtikėjimu, nors maža dalele, panašėtų visos grupės mastu.
Taip jūs padarote pirmuosius kompromisus savo įtikėjime, materialiame įtikėjime, nes pamatote, kad kitomis priemonėmis jums savo asmeninio įtikėjimo interesų iš viso nebus įmanoma patenkinti, nes kiti jūsų sielos broliai ir sesės šitokių galimybių jums nesuteikia ir nesuteiks dėl savo asmeninio įtikėjimo išskaičiavimų.
Tuo pačiu jie irgi pamato, kad jie irgi negali įgyvendinti iki galo savo įtikėjimo troškimų materialiu lygiu, nes tam kliūtį mato ir jūsų materialaus įtikėjimo pasireiškime kasdienybėje. Dėl to ir jie daro panašius kaip ir jūs kompromisus.
Štai toks jūsų gyvenimas pradeda įgauti iškreiptą pobūdį, nes jūs savo materialiu įtikėjimu gyventi nebegalite – nė vienas. Jūs pradedate savo įtikėjimą koreguoti, kuris vis labiau ir toliau tolsta nuo jūsų asmeninio ir nekoreguoto įtikėjimo pradinio taško. Todėl jums asmeninis materialus kasdienis įtikėjimas pradeda darytis nebe pagalba jums kasdienio gyvenimo aplinkybėse, bet kliūtimi, kurią reikia jums įveikti, kad nors dalį materialaus kasdienio įtikėjimo išlaikytumėte. Stipresni jį išlaiko, net dar ir kitiems primeta, o silpnesni – ima palaipsniui savo įtikėjimo atsisakyti. Tai susiję tiek su jūsų kasdiene veikla namuose, darbe, moksle, politikoje , ekonomikoje.
Jūs, palaipsniui, atsisakote tiesos idėjų, nes stipresni už jus neleidžia jų įgyvendinti, dėl to jūs imate nusileisti jiems savo kasdieniuose reikaluose; jūs, palaipsniui, užleidžiate pozicijas ir doros, moralės sferose, nes matote, kad be jos galima pasiekti daugiau materialia prasme, negu jos laikantis; palaipsniui, nustojate laikytis gailestingumo ir teisingumo nuostatų, nes jos ima apsunkinti jūsų bendravimą tarpusavyje, kada stipresnioji grupė jūsų sielos brolių turi ir resursus, ir galią tuos resursus panaudoti, bet jų teisingumo ir gailestingumo sampratos toli prasilenkia su jūsų sampratomis ir todėl jūs patys sau, asmeniškai, padarote kompromisinę išvadą, kad galite gyventi ir su mažesniu, sukreivintu teisingumu ir gailestingumu, kuris MANO akimis NĖRA gailestingumas ir teisingumas.
Tačiau jūsų kasdienis gyvenimas KEIČIA jūsų materialų įtikėjimą, kuris palaipsniui jums tampa irgi vis priimtinesnis, kad dėl jo kyla vis mažiau minčių. O jeigu retsykiais jos atklysta, tai labai greitai jas stengiatės pakeisti jums priimtinesnėmis.
Šitaip jūsų ankstesnis įtikėjimas iškrypsta ir įgauna kreivą pavidalą kiekviename žingsnyje, ką bedarytumėte ir kur bedarytumėte.
Ir tada jūsų gyvenimo aplinkybės ir sprendimai atitinka jūsų iškreiptą įtikėjimo sampratą, kuri, galiausiai, jums tampa nuolatine aplinka, kad prie tokio jos iškreipto statuso jūs tiek įprantate, kad nustojate taip aštriai jausti nerimą ir nepasitenkinimą, ką jautėte pačioje pradžioje, kol tokių kompromisų dar nebuvote padarę.
Šitaip gyvendami savo DIRBTINIU įtikėjimu materialiu lygiu jūs tuo pačiu sudarote nuolatinę įtampą jūsų materialaus kūno kiekvienai materialiai ląstelei, kuri tokios nuolatinės įtampos atlaikyti negali, nes ne tokiai veiklos sferai Aš ją sukūriau.
Ir vien tik dėl to ji pradeda prarasti savo gyvybingumą, o po kurio laiko net išsigimsta, kas sukelia jums nepagydomas ligas.
Tokios yra jūsų klaidingo įtikėjimo materialiu lygiu pasekmės jums patiems, veikiantiems bet kurioje jūsų materialios veiklos sferoje.
Jūs labai dažnai vartojate žodį ĮTIKĖJIMAS tik ryšio su Manimi prasme. Tačiau ir šitoji gyvo ryšio su Manimi sfera, pasireiškianti per jūsų įtikėjimą, yra lygiai tokia pati, kaip ir prieš tai Mano aiškinta jūsų kasdienio gyvenimo įtikėjimo bet kuri kita sritis.
Ir ryšys su Manimi pavirsta jūsų įtikėjimu, tikruoju įtikėjimu, ne klaidingu, tik tada, kada jūs šituo gyvu ryšiu GYVENATE, kada jis tampa jums neatskiriama jūsų kasdienio gyvenimo dalimi.
Vien tik pats žodis ĮTIKĖJIMAS, neatskleidžia jo turinio, jo vidaus, kuo jis yra pripildytas.
O jūsų asmeninis įtikėjimo turinys esu AŠ.
Ir jeigu jūs jaučiate Mane kasdien, ką bedarytumėte, kur bebūtumėte, jeigu jūs gyvenate Manimi, ką beveiktumėte, kuo beužsiimtumėte, tai ir yra jūsų įtikėjimas į MANE. Ir toks bus atitinkamas jūsų gyvenimas kiekvienoje jūsų tikrojo aš pasireiškimo sferoje ir pakopoje.
Kada Aš jums kalbėjau apie jūsų gyvenimą ir veikimą jūsų kasdienėse gyvenimo aplinkybėse, tada Aš kalbėjau, kaip jūsų žmogiškasis protas pradeda daryti kompromisus ir iškreipti net ir tokius dalykus, kurių jis neturi iškreipti, tokius, kaip tiesa, gailestingumas, teisingumas, tai Aš minty turėjau jūsų žmogiškąjį protą, kaip jis ieško sau saugaus užutėkio kuriame ir gali pasireikšti jam pačiam naudingiausia linkme jo iškreiptas, iš baimės, įtikėjimas.
Kada Aš kalbu apie įtikėjimą į MANE, Aš kalbu apie jūsų aukštesnį protą, kuris ima viešpatauti žmogiškojo proto atžvilgiu – sielos morontinį protą ir išmintį Aš turiu omenyje.
Ir šitam, aukštesniam, jūsų protui įtikėjimas į Mane, Kuris Esu dvasinis, ne materialus, yra prieinamas gyvas dvasinis ryšys su Manimi, ir net pasikalbėjimas su Manimi, ką dabar tavo morontinis, sielos, daug aukštesnis protas ir daro priimdamas iš Manęs šitą mokymą apie įtikėjimą, kad jį galėtų perskaityti ir kitų tavo sielos brolių ir sesių žmogiškasis protas, kuris dar iki šiol viešpatauja jų viduje, ir jų aukštesnio, sielos, proto atžvilgiu.
Būtent žemesnysis žmogaus protas negali šitokių mokymų priimti, kada jis yra sujauktas, pilnas nepasitikėjimo ir Mano paties egzistavimu, ir net tokio gyvo ryšio galimybe, kuri užtikrina Mano mokymų perteikimą aukštesniajam, sielos, morontiniam protui.
Todėl įtikėjimas į Mane vysto aukštesnį, sielos, protą, kuris gali labiau Manimi ir PASITIKĖTI, nes šis protas ima patirti tokių vidinių patyrimų, kurių žemesnysis-gyvulinis žmogaus protas negalėjo patirti, ir nepatyrė, ir dėl to jis nejautė nei pasitikėjimo Manimi, nei gyvo ryšio su Manimi. Ir tai apribojo jį, savo veikloje, vien tik materialia aplinka, kuri jam yra įprasta, ir kuri nekelia nepasitikėjimo, ir baimės.
Štai kodėl įtikėjimas į Mane yra jūsų sielos aukštesnio negu žmogiškasis protas, pasireiškimas kasdienybėje.
Kasdienybės veikla ir toliau išlieka materiali, bet dėka jūsų aukštesniojo, sielos, morontinio proto, atsivėrusio Man, išsiplėtusio požiūrio žmogiškojo žemesniojo proto įtaka ir sprendimai sumažėja. Dėl to žmogaus išmintis pagilėja ir sprendimai tampa nepalyginamai teisingesni kasdienėse situacijose ir dirbant įprastą darbą.
Įtikėjimas pranoksta materialią aplinką, nes jis sklinda iš Manęs; tik jūsų materialus protas šitokio įtikėjimo lygio pasiekti negali. Dėl to jis ir apsiriboja gyvenimo verpetu materialiose sferose, jas papildydamas savo moralės, doros, tiesos, teisingumo, ir tarnavimo sampratomis, kurios atitinka išorines nuostatas, kaip jas suformavo visuomenė.
O Mano įtikėjimas, kurį ima vis giliau patirti Man atsiverianti jūsų siela, yra DVASINIS. Dėl to jis ir prieinamas tik per giluminį GYVĄ ryšį su MANIMI.
Ir Mano įtikėjimui nereikalingi jokie visuomenės sukurti šablonai, kad ir kiek tūkstantmečių jie būtų kurti, bet Aš pranokstu visus išorinius šablonus ir ritualus, ir tik Man atsivėrusi jūsų siela ir pradeda patirti MANO jai suteikiamo įtikėjimo virpesius – tai Manoji gyvoji meilė, kuri pasiekia atsivėrusią ir gyvą sielą, ir ją šitaip pažadina gyvajam įtikėjimui į Mane.
Kadangi Aš esu gyvas ir esu dvasinis, kadangi siela irgi yra gyva ir yra Mano jums suteiktos amžinos asmenybės dovanos pirmoji pakopa aukštesniu už materialų proto pasireiškimo lygį, tai ji ir gali pati, savo asmeniniu patyrimu, paliudyti, kad įtikėjimas tai nėra kas nors nepaprasta, o tai yra Manosios tikrovės pasireiškimo segmentas, apimantis Mano ir sielos GYVĄ RYŠĮ IR JO PANAUDOJIMĄ DARANT DRAUGE SU MANIMI GĖRĮ VISAI KŪRINIJAI, IR KIEKVIENAM SIELOS BROLIUI IR SESEI ATSKIRAI, IR TĄ ATLIEKANT IŠ MEILĖS.
Tai yra Mano pasireiškimas jums kiekvienam asmeniškai ir jūsų kasdienis gyvenimas Manimi ir Mano labui su Mano meile, tekančia ir patiriama jūsų atsivėrusioje Man sieloje.
Lygiai taip, kaip jūs, kol nemokate važiuoti automobiliu, dviračiu, kol nemokate pilotuoti lėktuvo, jūs negalite sau patvirtinti, kad šitą daryti jūs galite. Tačiau kada pradedate lankyti atitinkamus kursus ar treniruotes ir pradedate suvokti, kad jūs tikrai galėsite vairuoti visus šituos agregatus, jūs imate jau tikėti savo pastangomis ir jėgomis, kad sėkmė ne už kalnų. Ir tik tada, kada pakylate sėdėdami už lėktuvo vairo, važiuojate vairuodami automobilį, dviratį, tik tada jūs patikite savo jėgomis, kad šitą padaryti jums pavyko. Ir su kiekvienu nauju skrydžiu ir važiavimu jūsų pasitikėjimas savo veiksmais ir įtikėjimas į savo jėgas auga.
Tas pats ir su Mano įtikėjimu. Aš esu kaip jums suteiktas lėktuvas. Jūs iš pradžių teoriškai sužinote, ką ir kaip turėtumėte nuoširdžiai kalbėtis su Manimi, tačiau tai dar nėra jūsų pakilimas nuo planetos paviršiaus. Jums dar trūksta pasitikėjimo ne tik Manimi, bet ir savo jėgomis.
Dėl to tomis akimirkomis jums išoriniai ir matomi jūsų žemesniajam protui atliekami ritualai jus pakylėja, atskiria nuo aplinkos problemų, ir jūs pajuntate nedidelį nusiraminimą net ir ritualus atlikdami. Ir jeigu jūs šituo etapu neapsiribosite, nepasiduosite savo žemesniajam žmogiškajam protui, kuris už išorinių ritualų ribos žengti bijo, tai jūsų sielos, ir aukštesnis morontinis, protas ir sugebės pakelti jus nuo materialių planetos kasdienio gyvenimo aukštumų į Mano jums siūlomo dvasinio įtikėjimo viršūnę, kuri pabaigos neturi niekada, per visą amžinybę, nes Mano gyvas ryšys yra be pabaigos, ir vis augantis.
Mano jums siūlomas gyvas dvasinis įtikėjimas yra GYVAS GYVENIMAS SU MANIMI JŪSŲ MATERIALIOJE PLANETOJE KASDIENĖMIS APLINKYBĖMIS IR VISADA.
----------------------------------------------------------------------------------------------------------
Ačiū tau, mylimas Tėve, už tokį išsamų ir labai netikėtą mokymą. Aš tave myliu, kaip ir Amžinąjį Sūnų-Kūrinijos Motiną-Brolį, ir Begalinę Dvasią-Kūrinijos Motiną-Sesę. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.
Vilnius,
2009 01 11
15.30
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Arūnas
2010-02-11 20:34:35
Na tu, Gaile, ir gyvatė.
Vytautas
2010-02-10 12:02
Ar dabar matot,kad nevartoju necenzūrinių žodžių sesės atžvilgiu,kaip neblokavau ir Leonidos.Kiek jūs galite meluoti,juk tai žemos vbracijos,pagalvokit..Sigitai,tu mane įvardijai buku 2010.02.09. ir t.t.Ir gale pasirašei-su pagarba.Veidmainiaut nereikia.Studijuokit,nes ne aš jums priešas
Arūnas
2010-02-11 14:25:27
Miela Onute(nors nemanau,kad tai tavo tikras vardas),man visiškai neįdomu ar tu man atleidai,ar ne.Apie medikus aš žinau kur kas daugiau,nei manai tu.Niekad aš nesijaučiau viršesnis už bet kurį esantį čia.Anaiptol(tai parodo,kad tu neskaitai mano komentarų ir darai neteisingas išvadas),aš nesu pasakęs,kad esu kažkuo išskirtinis,net esu kelis kartus pabrėžęs,kad stoviu ant žemesnio laiptelio.Dabar įsidėmėk-įsižeidimas parodo įtikėjimo neturėjimą.Tu leidies į asmeniškumus.NE TAM SKIRTAS ŠIS FORUMAS.NESUVOKUS TO,pradėsiu vėl blokuoti.Arba diskutuokit Urantijos dokumentų pagrindu,arba užsičiaupkit.Alternatyvos NETURITE NĖ VIENAS.Tai ir man yra taikytina,nes jau esu persona non grata.
Arūnas
2010-02-11 17:42:01
Taip, miela Onute, būtent tai ir turėjau galvoje...
Nuostabu yra garbinti ir dėkoti tyloje, dvasioje (be žodžių), stovint naktyje po žvaigždėtu dangumi, ar krintan meteorų lietui prie jūros, ar tiesiog sustojus po apsnigta pušimi...
Manau, kad Jam mūsų žodžiai visiškai nesvarbu, svarbu mūsų motyvas, atsivėrusi siela, o ne tai, kad dabar pagarbinsiu, o tada paprašysiu – vadinamosios prašymų maldos...
Tiek šiam kartui. Su meile, sielos sese.
Laima (Vilnius)
2010-02-12 00:02:09
Tereikia suvokt,kad šis forumas ne urantų,bet urantų,apie kuriuos rašoma"KRIKŠČIONYBĖS DUŽENOSE",kurie ne garbina,bet garbina GYVAI
Arūnas
2010-02-10 20:29:57
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.