Forumas: temos peržiūra
Įvairios ištraukos, pastraipos, ar atskiros mintys iš Urantijos Knygos ir jūsų komentarai
Mielieji, šitą temą siūlau dėl to, kad galėtumėte patys patalpinti kokias nors ištraukas iš Urantijos Knygos apreiškimo, ilgesnes ar trumpersnes, kelių pastraipų, ar vienos pastraipos, ar net vieno sakinio, ir jas PAKOMENTUOTI, KODĖL jos yra tokios svarbios JUMS, kaip jas suvokiate JŪS.
Kadangi tai yra bendra tema iš Urantijos Knygos apreiškimo, tai joje bus įvairių temų rinkinys, kuris leis jums patiems sklaidyti Urantijos Knygą ir dalintis, kas TUO METU jums labiau įstrigo minty, kas sujaudino, ir KODĖL.
Dabar man perskaičius vieną pastraipą apie mūsų atvykimą į Havoną man sukilo mintis, kuria ir noriu pasidalinti.
Iš pradžių pateikiu būtent šitą pastraipą:
"Jūsų Havonos karjeroje pirmasis veiksmas bus suvokti ir padėkoti savo transportiniam sekonafimui už ilgą ir saugią kelionę. Tada jūs būsite supažindintas su tomis būtybėmis, kurios organizuos jūsų ankstyvąją veiklą Havonoje. Po šito jūs nuvyksite užregistruoti savojo atvykimo ir paruošti padėkos ir gilios meilės pranešimą, kuris bus pasiųstas jūsų vietinės visatos Sūnui Kūrėjui, visatos Tėvui, kuris padarė jūsų sūnystės karjerą įmanomą. Šitai užbaigia atvykimo į Havoną formalumus; po šito jums yra suteikiamas ilgas poilsio laikotarpis laisvam stebėjimui, ir tai yra proga paieškoti savo draugų, bičiulių, ir partnerių iš ilgo kilimo patyrimo. Jūs taip pat galite pasinaudoti programomis, kad nustatytumėte, kurie iš jūsų bičiulių piligrimų išvyko į Havoną nuo tada, kada Uversą palikote jūs." (0343-03)
Taigi, mes jau pakylame į Havoną. O tai reiškia, kad PRIEŠ TAI, labai ilgą laiką, jau buvome mokomi kaip DVASIOS, o iki to - dar kaip SIELOS, ir visą laiką turime savo tą patį aš. Ir HAVONOJE VIS TIEK turime savo tą patį AŠ, KOKS YRA DABARTINIAME MATERIALIAME ŽMOGAUS KŪNE, TIK HAVONOJE JIS NEPALYGINAMAI DAUG GERIAU SUOKIA TIKROVĘ, DAUG GILIAU PAŽĮSTA ENERGIJAS, VISĄ APLINKĄ - KOSMOSĄ, ŽVAIGŽDES, VISATAS, JŲ VALDYMĄ, IR VISOS ŠITOS TIKROVĖS KŪRĖJUS - ROJAUS TREJYBĘ, BET DAR NE TIEK, KIEK JĄ PAŽINS PO HAVONOS.
Ir ką mes darome savo pirmuoju VEIKSMU HAVONOJE - O GI DĖKOJAME.
Nuoširdi padėka visada galima tik iš meilės, ne iš pareigos, bet iš meilės. REIŠKIA MES MYLIME APLINKĄ. Dėkojame mus atgabenusiam į Havoną transportiniam angelui, kurio dvasinė kategorija yra labai aukšta - sekonamifimas - jo energetinė įkrova mižinišką, todėl jis mus gali gabenti šimtus tūkstančių šviesmečių atstumais, ko NEGALI PADARYTI VIETINĖS VISATOS ANGELAI TRANSPORTUOTOJAI.
Tačiau mes taip pat dėkojame ir savo vyresniajam dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui, kuris Urantijoje buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto pavidalu. Mes jam siunčiame padėką už JO MEILĘ ir RŪPESTĮ, nes JO VIETINĖ VISATA MUMS PER VISĄ AMŽINYBĘ LIKS GIMTOJI VISATA, KIEK BESIPLĖSTŲ KŪRINIJOS RIBOS Į IŠORINĘ KOSMINĘ ERDVĘ, IR NORS MŪSŲ NAMAI YRA ROJUS, BET PRADŽIĄ Į AMŽINYBĘ MES GAVOME BŪTENT NEBADONO VIETINĖJE VISATOJE, nes būtent čia mes patyrėme materialų augimą ir pirmąjį GYVĄ ryšį su savo Rojaus Tėvais, garbindami JUOS iš meilės, būtent čia mes perėjome per patyrimą, kada iš materialus pavidalo po prisikėlimo tapome SIELOMIS, ir per tūkstančius metų MŪSŲ TEORINIO MOKYMO KLASĖSE IR ŠITŲ MOKYMO PRAKTINIO ASMENINIO TAIKYMO, mes vis ėjome pirmyn į savo amžinąjį DVASIOS STATUSĄ. Ir kada tapome dvasia, ja ir tapome būtent VIETINĖJE VISATOJE. Ir tada mus vyresnysis Brolis palydėjo į SUPERVISATOS, mūsų tolimesnio mokymo, pakopą, kuri užtruko daug ilgiau negu mūsų visas mokymasis ir gyvenimas Vietinėje Visatoje.
Ir po atvykimo į amžinąją Havoną, mes parengiame padėkos ir meilės pranešimą mūsų dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui-Jėzui. O tai reiškia, kad mūsų meilės ryšys su juo yra toks giluminis, nes jam dėkojame už visą jo mokymą ir globą, kuri buvo prieš tūkstančius metų, o šis gyvas ryšys ir tooiau tęsiais, ir jis būtent ir padiktuoja tokią padėką ir jam.
Ir šį pranešimą parengiame žvelgdami nebe iš apačios į viršų, kaip žvelgėme būdami materialiu pavidalu, žmogaus kūne, kada maldoje prašėme pagalbos iš jo, esančio kažkur toli ir aukštai, kad net nežinia kur ir kaip jį pasiekti, ar būdami sielos morontiniu pavidalu, ir net tapę jauna dvasia. Dabar mes jau pasiekę amžinąją Havoną turime supervisatos etapo sukauptą patyrima. Štai dėl ko mes jau į vietinę visatą žvelgiame tarsi iš ANAPUS.
O kadangi mūsų brolystė yra tapusi tokia išvystyta, meilės virpesiai yra pasiekę tokį aukštą dažnį, jog pati GYVA meilė mūsų viduje ir diktuoja tokį padėkos pranešimą mūsų gimtosios Vietinės Visatos Valdovui-Sūnui Kūrėjui-Jėzui.
Ir Havonoje, mums visiškai naujoje kūrinijos dalyje, jau nebe laiko ir erdvės visatose, kur mus mokino anksčiau, dabar mumis su meile tiek rūpinasi, kad mums PIRMIAUSIA suteikia POILSĮ IR APSIPRATIMĄ naujoje vietoje, ir galimybę, kaip kūrinijos šeimos nariui susitikti su kitais mūsų broliais ir sesėmis dvasioje, su kuriais palaikėme arba nepalaikėme ryšius anksčiau.
Ar suvokiate, kad visa tai daroma, kad tik geriau būtų mums, kad tik patenkintų mūsų giluminius bendravimo troškimus, kada meilė apjungia visumą be jokių išlygų.
Ir tada galėsime sutikti ne tik tokius savo buvusius sielos brolius, kaip Paulių, Petrą, ar Joną Krikštytoją, bet GALBŪT ir Staliną ar Hitlerį, JEIGU JIE VIS TIK PASIRINKS TIESOS IR ŠVIESOS KELIĄ PO PRISIKĖLIMO KVIEČIANT PAGAL SĄRAŠĄ, KURĮ DAR TIK PATIRS ATEITYJE, ir kurie iki Havonos pasiekimo taip pat bus tapę MEILĖS IR ŠVIESOS SKLEIDĖJAIS, aukštą lygį pasiekusiomis DVASIOMIS, KAIP IR MES.
TODĖL IR NUOSTABUS ROJAUS TREJYBĖS MŪSŲ TOBULINIMO PLANAS, KAD NĖRA ATSTUMIAMAS NĖ VIENAS, KAD IR KOKIUS NUSIKALTIMUS, MŪSŲ SUPRATIMU, BŪTŲ PRIDARĘS, NEBENT JIS PATS NUSIGRĘŽIA IR GALUTANAI APSISPRENDŽIA MEILĖS IR ŠVIESOS GYVOJO KELIO ATSISAKYTI SAVO LAISVA VALIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-10-16 15:31:46
Komentarai
Mielieji, kai kurie gyvųjų pamaldų garso įrašai kol kas neprieinami. Tai - laikina priemonė.Kūrėjo Gyvoji Meilė ir Šviesa yra pati galingiausia ir teisingiausia Jėga kūrnijoje, ir ji įsiviešpataus ir Urantijoje. Nepraeis daug laiko, ir visus šiuos įrašus vėl galėsite klausytis.
Telydi jus Kūrėjo Palaima ir Ramybė, ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2018-03-14 05:33:14
Mielieji, informuoju, kad mūsų svetainėje, viršutinėje Meniu skiltyje pavadinimu ALBUMAS yra įkeltas naujas failas pavadinimu „Urantija. Pagrindinės Visatos. Menininko samprata 2017 12 29“. Paspaudus ant šio failo jums atsidarys naujas langas pdf formatu tuo pačiu pavadinimu, kuriame galėsite išsamiai susipažinti su pateikta informacija.
Linkiu visiems nuoširdaus ir dėmesingo studijavimo!
Su Kūrėjo meile,
Jurgita
2018-01-08 11:30:25
Miela Laima, kadangi mano atsakymas į tavo klausimus yra išsamus ir ilgas, aš jį pateikiau atskira tema, kad jis nepasimestų tarpo kitų Urantijos Knygos ištraukų ir teiginių komentavimų ar klausimų.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2013-01-01 16:34:12
Mielas Algimantai, nors užduosiu klausimą iš Urantijos Knygos, bet rašau į šią temą, nes temoje apie klausimus iš Urantijos knygos tu neseniai Rimantui atsakei į pateiktą klausimą. Todėl "neužklosiu" tavojo mokymo nauju paklausimu, kad šį mokymą perskaitytų kuo daugiau žmonių.
Štai Dieviškasis Patarėjas sako: " Asmenybė. Mirtingojo žmogaus asmenybė nėra nei kūnas, nei protas, nei dvasia; nėra ji ir siela. Asmenybė yra ta vienintelė nesikeičianti tikrovė šiaip jau visą laiką besikeičiančiame tvarinio patyrime; ir ji suvienija visus kitus individualybės suvienytus faktorius. Asmenybė yra unikali dovana, kurią Visuotinis Tėvas suteikia materijos, proto, ir dvasios gyvoms ir suvienytoms energijoms, ir kuri išlieka su morontinės sielos išlikimu." 0009-01.
Klausimai:
Kada žmoguje atsiranda asmenybė, nes dokumente sakoma, kad Tėvas (kaip mes dabar jau žinome- Rojaus Trejybė) suteikia asmenybę "...materijos, proto, ir dvasios gyvoms ir suvienytoms energijoms.
"?
Kaip kūrinijoje atsiranda ta suvienytų energijų sistema, kuriai galima padovanoti asmenybę?
Ar asmenybė yra pati unikali, ar tą unikalumą apsprendžia jos buvimas šitoje sistemoje?
Ar teisingas pasakymas: " mano tikrasis aš", nes logiškai mąstant turėtų būti ir netikrasis aš, o juk asmenybė ir esu aš? Ar asmenybės savimonę irgi apsprendžia jos buvimas šitoje energijų sistemoje?
Ar galime pasakyti, kad asmenybė, toje sistemoje dar nepradėjusi pasireikšti kaip numačiusi Rojaus Trejybė, yra žinoma kūrinijoje?
Ačiū už atsakymus. Telydi tave ramybė.
Laima
2012-12-29 01:57:47
Vaidai, Tam, kad zmogus suprastu ir atrastu ta Tevo valia kuria jis turi vykdyti, tai visu pirma jis turi gimti is dvasios - Tapti realiu Dvasinei, realiai visatai. Zmogus turi atsicerti savo tikruoju dvasiniu as. Ta, kad tai padaryti, zmogui, deja yra reikalingas Dvasinis mokytojas, kad padetu susivokti kokia kryptimi reikia eiti, kad padetu suprasti ir pajusti savyje tas tikras energijas tikrus patyrimus. Is savo patirties pasakysiu, kad labai lengva yra pasiklysti pasitikint vien savo supratimu ir net patyrimais - uztersta zmogaus pasamone kisa koja stipriai: neteisingi regejimai, kuriuos protas priima uz gryna piniga, saves sureiksminimas, o kaip daznai, vos nustojus stemgtis atsiverti, vos praleidus pora dienu gyvenant be Rojaus Trjybes, samone pradeda niauktis, ir dvasines patirtys staiga ima atrodyti tarsi iliuzines, labai lengvai gyvulinis protas pradeda kisti savo idejas kad dvasia ir dvasingumas yra kazkas nerealaus,ir t.t.
Kuo labiau atsiveriama savo tikruoju as tuo viskas vyksta subtiliau kiekvienas zodis ir ideja kuri atrodo teisinga gali vesti tave i sali nuo esmes. Asmeninis patyrimas kaupiamas labai letai.
Tavo trumpame komentare, Vaidai, labai jauciasi ignoravimas kitu patirties ir tik savo patirties iskelimas, patyrimo kaip proceso nesupratimas ...Ir visgi tik per asmenini rysi zmogus priarteja prie savo asmeninio religinio patyrimo, asmenines religijos - kada vadovaujamasi ne kitu zmoniu ar tam tikro rango dvasiu sugalvotomis idejomis, bet vis daugiau pasitikima savo paties suvokimu,... konkreciai sioje frazeje.
Patyrimas, tiek savo tiek kitu zmoniu yra esminis dalykas, tai yra esminis kiekvieno zmogau tobulejimo ir atsiverimo svertas.
Dvasios ideju negalvoja, visoje Urantijos Knygoje, Ivairaus rango Dvasios dalinasi savo patyrimu, atpasakodamos savo izvalgas, atpasakodamos Visatos sandara ir struktura, tiek kad neisgasdintu zmogaus,, ir neatimtu is jo net ir to menko noro siekti prisilietimu prie dvasines patirties.
pabaigai pasakysiu, reikia ir butina deti pastangas, atrasti savyje Rojaus Trejybes Asmenis, juos patirti, Reikia ir butina uzmegsti gyva rysi ir ji visada palaikyti su Rojaus Trejybe, Reikia ir butina studijuoti dvasinius saltinius, ir niekada neignoruoti Dvasinio Mokytojo ir kitu Broliu ir sesiu dvasioje pagalbos, visi mes esame vienas kitam pagalba, bet tikroji atrama ir tikroji pagalba tai tikrai tik Tikras Dvasios Saltinis ir Centras-Rojaus Trejybe atrasta viduje.
Ramybes jums
ValdasAirija
2012-12-24 16:02:34
Šiuolaikiniam žmogui yra didžiulis iššūkis pasiekti geresnį ryšį su dieviškuoju Pagalbininku, kuris gyvena žmogiškojo proto viduje. (2097-02)
Priespaskutineje knygos pastraipoje, didele dalimi atskleiziama dabartine tema-problema aktuali zmonems gyvenantiems zemeje. Zodziai kad tai didziulis issukis parodo supratinguma, supratima kad tai nera taip jau paprasta.
Ir visgi tik per asmenini rysi zmogus priarteja prie savo asmeninio religinio patyrimo, asmenines religijos - kada vadovaujamasi ne kitu zmoniu ar tam tikro rango dvasiu sugalvotomis idejomis, bet vis daugiau pasitikima savo paties suvokimu, ziniomis bendradarbiaujant su Rojaus Tevais. Ir zino kokia valia jam paskirta turi vykdyti.
Vaidas
2012-12-24 14:34:08
Mielieji,
štai Nebadono Archangelas sako:" Morontinės motos žemesnysis lygis tiesiogiai siejasi su žmogiškosios filosofijos aukščiausiais lygiais. Pirmajame gyvenamajame pasaulyje yra praktikuojama mokyti mažiau pažengusius į priekį studentus, naudojantis lygiagrečiu metodu, t.y. vienoje skiltyje yra pateikiamos motos prasmių paprastesnės sąvokos, o priešingoje skiltyje yra cituojami analogiški mirtingojo filosofijos teiginiai.
Ne taip seniai, kada užduotį vykdžiau Satanijos pirmajame gyvenamajame pasaulyje, tada turėjau progos šitą mokymo metodą stebėti; ir, nors aš negaliu imtis užduoties, kad perteikčiau motos pamokos turinį, bet man yra leidžiama užrašyti žmogiškosios filosofijos tuos dvidešimt aštuonis teiginius, kuriuos šitas morontijos mokytojas panaudojo kaip vaizdinę medžiagą, numatytą tam, jog padėtų šitiems naujiesiems gyvenamųjų pasaulių gyventojams savo pirmosiose pastangose suvokti motos reikšmę ir prasmę. Šitos žmogiškosios filosofijos iliustracijos buvo tokios:..." ( 0556- 01/02 )
Dabar pamąstykime, kad morontinės motos teiginiai jau dabar Urantijos planetoje, o ne pirmajame gyvenamajame pasaulyje yra nagrinėjami urantijos grupėje Vilniuje ir mes apie tai galime skaityti internete ir neakivaizdžiai dalyvauti grupė užsiėmimuose, Nebadono Archangelas negali Urantijos Knygos dokumentuose perteikti motos pamokos turinio, o Algimantas gali ir perteikia, ir sėkmingai moko mus mirtinguosius planetoje. Tai rodo kokios neribotos yra žmogaus galimybės, kaip toli savo dvasiniame kelyje yra pažengę urantai. Mūsų galimybes apriboja tik įtikėjimo gelmė ir drąsos pasireiškime iš meilės ir visų labui kiekis.
Ačiū visiems, kurie įrašo ir talpina internete urantijos grupės kaip pamaldų Rojaus Trejybės Šventovėje įrašus.
Telydi jus ramybė,
Laima
2012-12-15 17:52:52
"Žmogiškasis protas anksti pradeda demonstruoti savybes, kurios yra viršmaterialios; tikrai mąstantį žmogiškąjį intelektą nė kiek nesuvaržo laiko apribojimai. Tai, kad individai taip skiriasi savo veiksmais gyvenime, rodo ne tik nevienodus paveldėtus sugebėjimus ir skirtingus aplinkos poveikius, bet taip pat ir susivienijimo su viduje gyvenančia Tėvo dvasia laipsnį, kurį yra pasiekęs savasis aš, vieno su kitu susitapatinimo mastą.
Žmogiškasis protas menkai susidoroja su tuo, kada yra dvigubo atsidavimo konfliktas. Sielai tai yra didžiulė įtampa pereiti per tokį patyrimą, kada stengiamasi tarnauti tiek gėriui, tiek blogiui. Aukščiausiuoju laipsniu laimingas ir veiksmingai suvienytas protas yra toks protas, kuris yra visiškai atsidavęs Tėvo danguje valios vykdymui. Neišspręsti konfliktai griauna vienybę ir gali baigtis proto sutrikimu. Bet išliekantis po mirties sielos charakteris nėra ugdomas mėginant užsitikrinti proto ramybę bet kokia kaina, kada yra atsisakoma kilnių troškimų, ir kada yra daromi kompromisai dvasinių idealų atžvilgiu; bet vietoje šito tokia ramybė yra pasiekiama ryžtingai ginant triumfą to, kas yra teisinga, ir šitoji pergalė yra pasiekiama blogį įveikiant galingąja gėrio jėga."
Urantijos Knyga 1480-04.
Tokiais žodžiais Jėzus mokė Ganidą apie žmogiškojo proto funkcijas.
Manau,kad visi sutiks su tokių pastebėjimu, jog mes kiekvienas esame asmenybės,ir, labai skirtingos asmenybės. Tėvas-Rojaus Trejybė,mums užgimstant materialiame plane,padovanojo kiekvienam asmenybės gyvybės kategoriją,kurį turi visus dieviškumo požymius,visas dieviškas savybes.Tai Tėvo Asmenybės Dvasios dalelė nuleista į materialų apvalkalą užgimimo metu.Kai tik šita Tėvo-Trejybės dovana atsirandą materialioje plotmėje,šios dovanos atsiskleidimas tampa potencialu;vyksta palaipsninis asmenybės atsiskleidimas.Kad šitas procesas vyktų sklandžiai yra padovanota nemažai pagalbininkų, pradedant nuo pagalbinių proto dvasių, baigiant Minties Derintojo apsigyvenimu JAU ŽMOGAUS PROTE.
Kiekvieno individo dieviškųjų savybių atsiskleidimas,pažangus atsiskleidimas, tikrai priklauso nuo pačio žmogaus ryšio su nuosavu Paslaptinguoju Pagalbininku;su Minties Derintoju.
Šitame,mano pateiktame dokumente,Jėzus kalba apie žmogaus dvigubo atsidavimo konfliktą.Mano asmeninė patirtis rodo,kad perėjimas per tokį patyrimą, iš tiesų, yra didžiulė įtampą.Stebint brolius ir seses dvasioje bandančius eiti Gėrio ir Šviesos keliu, pamatai lygiai tokį pat vaizdą,kokį išgyveni ir pats.
Dar prieš gerus du dešimtmečius bendražygių grupėje sakiau,kad ir kasdieninėje tikrovėje, gyvenant paprasta materialų gyvenimą, eiti dviems keliais yra labai nepatogus dalykas.
Na,paimkim,kad ir sutuoktinių gyvenimus.Jeigu,kuris iš jų pradeda eiti į "kaire",kiek nepatogumų patiria jis pats,kiek išgyvenimų patiria antroji pusė;kokį ,kartais, siaubą išgyveną vaikai.Tokie dvigubi gyvenimai vis dažniau baigiasi katastrofiškai-skyrybomis; kartais baigiasi tragiškai.
Lygiai taip pat einant dvasinių keliu-ieškant TĖVO,geriausiai ir naudingiausiai sau ir aplinkiniams būtų padaryti kuo greitesnį apsisprendimą rinktis vieną,tiesioginį kelią,vedantį į tikruosius mūsų namus Rojuje.
Ilgas neapsisprendimas,blaškymasis, gali baigtis, taip pat, katastrofiškai;yra galimybė patirti kai kurias, protinio pamišimo fazes.
Tai, gal, nereikėtų įgnoruoti tuos dvasinius Mokytojus, kurie pataria,įvairiais būdais skatiną atsiduoti Tėvo danguje valios vykdymui? Eiti GYVUOJU KELIU,TARNAUJANT VISUMOS LABUI?
Visiems linkiu geros dienos ir Rojaus Trejybės palaimos.
Su meile,
IRENA
2012-10-19 07:41:38
“Dvasinis vystymasis priklauso, pirma, nuo to, kad būtų palaikomas gyvas dvasinis ryšys su tikromis dvasinėmis jėgomis ir, antra, nuo to, kad būtų nuolat vedami dvasiniai vaisiai: tarnavimas savo bičiuliams, suteikiant jiems tai, kas buvo gauta iš savo dvasinių geradarių. Dvasinis žengimas į priekį yra grindžiamas tuo, kad intelektualiai yra suvokiamas dvasinis skurdas drauge su tokia savimone, kuri yra išalkusi tobulumo, troškimo pažinti Dievą ir būti tokia, kaip jis, iš visos širdies siekia vykdyti Tėvo danguje valią. “ (1095-05; pateikta Nebadono Melkizedeko)
Kada vartydama Urantijos Knygą aptikau šias eilutes, jas perskaičiau ir pagalvojau, kaipgi mano suvokimas prasiplėtė, kaip pagilėjo mano įžvalga, nes kasdienis gyvas ryšys su Visuotiniu Tėvu, Amžinuoju Sūnumi Motina-Broliu ir Begaline Dvasia Motina-Sese keičia mąstymą iš pagrindų. Jis laisvėja ir gyvėja, nes vidus prisipildo šių mylinčių tobulų trijų Šaltinių ir Centrų gyva energija, kuri apima ir meilę, ir gailestingumą, išmintį, nuoširdumą, tiesą, tobulumą, grožį, sveikatą ir t.t. Ji apima viską, nes Rojaus Trejybė apkabina savo meilės gyvybinga energija visą kūriniją.
Taigi paskaičiusi šias eilutes panorau jas papildyti savo asmeniniu patyrimu, kad dvasinis vystymasis priklauso nuo kasdienio gyvo ryšio su trimis Šaltiniais ir Centrais: Visuotiniu Tėvu, Amžinuoju Sūnumi Motina-Broliu ir Begaline Dvasia Motina-Sese. Pastovios pastangos garbinant, bendraujant su Jais duoda vaisių – patiriama palaima ir meilės būsena yra tikrosios dvasinės dovanos kokias tegalime patirti mes materialūs mirtingieji. Kada vis daugiau jų prisipildome atsiverdami savais nuoširdžiais žodžiais, kurie ir tampa malda, pajuntame, kad norime veikti kartu su Jais kaip bendrakūrėjai visų labui ir gerovei, rūpindamiesi ne tik savo artimo žmogaus žemiškąja prasme gerove, bet ir visai mums nepažįstamojo gerove. Vis labiau užlieja vidų jausmas, kas visi esame dvasios broliai ir sesės, ir kad mus visus vienija gija – Rojaus Trejybės meilė. Tik ji pažadina miegančią dvasią iš letargo miego, leidžia pajausti mus visus vienijantį gyvą dvasinės brolystės ryšį tarpusavyje, taip pat ir su visa kūrinija. Ir tai yra patiriama būsena, ne fantazija. Tik patirdami meilės būseną viduje pajaučiame gyvą troškimą dar labiau patirti Rojaus Trejybę viduje, kuo labiau panašėti į Ją savo mintimis, žodžiais ir veiksmais, realiai pasireiškiant mus supančioje kasdieninėje aplinkoje. Šis gyvas paliudijimas viduje jau yra ženklas, kad dvasia pabudo, ji gyva ir trokšta veikti net ir taip, kaip veikia Rojaus Trejybė, tik savuoju lygiu. Tik mūsų gyva dvasia trokšta giliau ir plačiau pažinti kūriniją. Ir nuostabiausia tai, kad mums nėra jokių kliūčių visa tai pasiekti kartu su Rojaus Trejybe, patiriant Ją savyje ir tuo pačiu esant Joje visą laiką. Mūsų dvasiniai sparnai pajėgūs plačiai išsiskleisti, ir tik mes patys sau trukdome arba padedame. Bet aš jaučiu, mes kiekvienas galime labai daug, mes galime suspindėti gyva Rojaus Trejybės meile, padėdami ir kitiems dvasios broliams ir sesėms suspindėti savo gyvu pavyzdžiu.
Rojaus Trejybės kuriama tikrovė yra gyva, o mes galime būti gyvi tik nuolat gerdami Jos meilę.
Jurgita
2012-02-20 21:58:12
1. Išvykstant iš Galilėjos "Kapernaumas buvo netoli nuo Tiberijaus, ir garsas apie Jėzų buvo pradėjęs sklisti po visą Galilėją ir net už jos ribų. Jėzus žinojo, kad Erodas netrukus pradės atkreipti dėmesį į jo darbą; taigi jis manė, jog su savo apaštalais geriausia būtų keliauti į pietus ir į Judėją. Daugiau negu vieno šimto tikinčiųjų būrys labai norėjo eiti su jais, bet Jėzus pasišnekėjo su jais ir nuoširdžiai maldavo nelydėti apaštališkosios grupės jai keliaujant į pietus palei Jordano upę. Nors jie ir sutiko pasilikti, bet po kelių dienų daugelis iš jų sekė paskui Mokytoją.
Per pirmąją dieną Jėzus ir apaštalai nukeliavo tiktai iki Tarikėjos, kur ilsėjosi per naktį. Kitą dieną jie nužingsniavo iki tos vietos prie Jordano upės netoli Pelos, kur prieš vienerius metus pamokslavo Jonas ir kur Jėzus priėmė krikštą. Čia jie išbuvo daugiau kaip dvi savaites, mokydami ir pamokslaudami. Iki pirmosios savaitės pabaigos keli šimtai žmonių susirinko į stovyklą netoli tos vietos, kur Jėzus ir šie dvylika gyveno, ir jie buvo atėję iš Galilėjos, Finikijos, Sirijos, Dekapolio, Perėjos, ir Judėjos.
Jėzus viešai nepamokslavo. Andriejus padalino minią ir paskirstė pamokslautojus ikipietiniams ir popietiniams susirinkimams; po vakarinio valgio Jėzus šnekėdavosi su šiais dvylika. Jis nemokė jų nieko naujo, bet pakartodavo savo ankstesnį mokymą ir atsakinėjo į jų daugybę klausimų. Per vieną iš šitų vakarų jis šiems dvylikai šį tą papasakojo apie tas keturiasdešimt dienų, kurias buvo praleidęs kalnuose netoli nuo šitos vietos.
Didelė dalis tų, kurie buvo atvykę iš Perėjos ir Judėjos, buvo pakrikštyti Jono ir norėjo daugiau išsiaiškinti apie Jėzaus mokymą. Apaštalai mokydami Jono mokinius buvo padarę didžiulę pažangą tuo, kad Jono pamokslavimo nė mažiausiu laipsniu nemenkino, ir dėl to, kad dabar savo naujųjų mokinių jie net ir nekrikštijo. Bet visada toji kliūtis, už kurios užkliūdavo Jono pasekėjai, buvo tai, kad Jėzus, jeigu jis tikrai yra tas, kuo jį esant skelbė Jonas, nieko nepadarė dėl to, kad ištrauktų jį iš kalėjimo. Jono mokiniai niekada negalėjo suprasti, kodėl Jėzus jų mylimo vadovo žiauriai mirčiai neužkirto kelio.
Naktis po nakties Andriejus rūpestingai mokė savo bičiulius apaštalus subtilios ir sunkios užduoties, kad jie sklandžiai sutartų su Jono Krikštytojo pasekėjais. Per šituos pirmuosius Jėzaus viešojo tarnavimo metus daugiau negu trys ketvirtadaliai jo pasekėjų anksčiau ėjo su Jonu ir priėmė jo krikštą. Šitie visi 27-ieji metai po Kr. gim. buvo praleisti Perėjoje ir Judėjoje ramiai perimant darbą iš Jono." (1587-03..1588-03)
Mano dėmesį patraukė tai, kaip vieno šimto tikinčiųjų būrys atpažinęs Jėzaus mokymus, buvo prašomas pasilikti ir nesekti paskui. Įsivaizduoju, kad žmonės tikrai norėjau daugiau sužinoti.. o čia jiems sakė kad jie nesektų paskui mokytoja, kas buvo gan sunki užduotis.
Naujose vietose mokytis susirinko - keli šimtai žmonių. Jėzus jau nebepamokslavo, bet už jį tai darė jo mokiniai. Tai irgi išmintinga vieta, kada žinios yra artinamos prie žmonių, jiems suprantamesniais žodžiais galbūt, kada jie sakomi tokių pat paprastų žmonių kaip ir jie patys.
Galima atkreipti dėmesį į dar vieną išmintį - nebuvo menkinami ankstesni Jono mokymai, kaip ir šiais laikais dauguma tikrų dvasinių mokytojų nemenkina kitų mokymų, bet koncentruojasi į tai kas teisinga, vertinga.
Dar viena išmintis - Jėzus pakartodavo savo mokymus, nes esmė mano supratimu taip ir lieka paprasta, dažnai kituose mokymuose galima matyti išsireiškimą, kad tuo mokymu nieko naujo perduodama nėra - o kartojama tai kas jau seniai žmonėms duota. Tiesiog žmonės turi tai įsisavinti.
O paskutinis dalykas - atkreipiamas dėmesys vėl į skirtingus mokymus, ir kaip sutarti o ne išryškinti skirtumus. Daug dvasinių mokymų manau irgi praverstų paieškoti panašumų tarp skirtingų mokymų, ne tik domėtis savuoju mokymu - tada būtų lengviau perteikti ir savo turimas žinias kitiems, labiau suprantant kitus.
Vaidas
2011-12-06 13:47:40
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]