Forumas: temos peržiūra
Įvairios ištraukos, pastraipos, ar atskiros mintys iš Urantijos Knygos ir jūsų komentarai
Mielieji, šitą temą siūlau dėl to, kad galėtumėte patys patalpinti kokias nors ištraukas iš Urantijos Knygos apreiškimo, ilgesnes ar trumpersnes, kelių pastraipų, ar vienos pastraipos, ar net vieno sakinio, ir jas PAKOMENTUOTI, KODĖL jos yra tokios svarbios JUMS, kaip jas suvokiate JŪS.
Kadangi tai yra bendra tema iš Urantijos Knygos apreiškimo, tai joje bus įvairių temų rinkinys, kuris leis jums patiems sklaidyti Urantijos Knygą ir dalintis, kas TUO METU jums labiau įstrigo minty, kas sujaudino, ir KODĖL.
Dabar man perskaičius vieną pastraipą apie mūsų atvykimą į Havoną man sukilo mintis, kuria ir noriu pasidalinti.
Iš pradžių pateikiu būtent šitą pastraipą:
"Jūsų Havonos karjeroje pirmasis veiksmas bus suvokti ir padėkoti savo transportiniam sekonafimui už ilgą ir saugią kelionę. Tada jūs būsite supažindintas su tomis būtybėmis, kurios organizuos jūsų ankstyvąją veiklą Havonoje. Po šito jūs nuvyksite užregistruoti savojo atvykimo ir paruošti padėkos ir gilios meilės pranešimą, kuris bus pasiųstas jūsų vietinės visatos Sūnui Kūrėjui, visatos Tėvui, kuris padarė jūsų sūnystės karjerą įmanomą. Šitai užbaigia atvykimo į Havoną formalumus; po šito jums yra suteikiamas ilgas poilsio laikotarpis laisvam stebėjimui, ir tai yra proga paieškoti savo draugų, bičiulių, ir partnerių iš ilgo kilimo patyrimo. Jūs taip pat galite pasinaudoti programomis, kad nustatytumėte, kurie iš jūsų bičiulių piligrimų išvyko į Havoną nuo tada, kada Uversą palikote jūs." (0343-03)
Taigi, mes jau pakylame į Havoną. O tai reiškia, kad PRIEŠ TAI, labai ilgą laiką, jau buvome mokomi kaip DVASIOS, o iki to - dar kaip SIELOS, ir visą laiką turime savo tą patį aš. Ir HAVONOJE VIS TIEK turime savo tą patį AŠ, KOKS YRA DABARTINIAME MATERIALIAME ŽMOGAUS KŪNE, TIK HAVONOJE JIS NEPALYGINAMAI DAUG GERIAU SUOKIA TIKROVĘ, DAUG GILIAU PAŽĮSTA ENERGIJAS, VISĄ APLINKĄ - KOSMOSĄ, ŽVAIGŽDES, VISATAS, JŲ VALDYMĄ, IR VISOS ŠITOS TIKROVĖS KŪRĖJUS - ROJAUS TREJYBĘ, BET DAR NE TIEK, KIEK JĄ PAŽINS PO HAVONOS.
Ir ką mes darome savo pirmuoju VEIKSMU HAVONOJE - O GI DĖKOJAME.
Nuoširdi padėka visada galima tik iš meilės, ne iš pareigos, bet iš meilės. REIŠKIA MES MYLIME APLINKĄ. Dėkojame mus atgabenusiam į Havoną transportiniam angelui, kurio dvasinė kategorija yra labai aukšta - sekonamifimas - jo energetinė įkrova mižinišką, todėl jis mus gali gabenti šimtus tūkstančių šviesmečių atstumais, ko NEGALI PADARYTI VIETINĖS VISATOS ANGELAI TRANSPORTUOTOJAI.
Tačiau mes taip pat dėkojame ir savo vyresniajam dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui, kuris Urantijoje buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto pavidalu. Mes jam siunčiame padėką už JO MEILĘ ir RŪPESTĮ, nes JO VIETINĖ VISATA MUMS PER VISĄ AMŽINYBĘ LIKS GIMTOJI VISATA, KIEK BESIPLĖSTŲ KŪRINIJOS RIBOS Į IŠORINĘ KOSMINĘ ERDVĘ, IR NORS MŪSŲ NAMAI YRA ROJUS, BET PRADŽIĄ Į AMŽINYBĘ MES GAVOME BŪTENT NEBADONO VIETINĖJE VISATOJE, nes būtent čia mes patyrėme materialų augimą ir pirmąjį GYVĄ ryšį su savo Rojaus Tėvais, garbindami JUOS iš meilės, būtent čia mes perėjome per patyrimą, kada iš materialus pavidalo po prisikėlimo tapome SIELOMIS, ir per tūkstančius metų MŪSŲ TEORINIO MOKYMO KLASĖSE IR ŠITŲ MOKYMO PRAKTINIO ASMENINIO TAIKYMO, mes vis ėjome pirmyn į savo amžinąjį DVASIOS STATUSĄ. Ir kada tapome dvasia, ja ir tapome būtent VIETINĖJE VISATOJE. Ir tada mus vyresnysis Brolis palydėjo į SUPERVISATOS, mūsų tolimesnio mokymo, pakopą, kuri užtruko daug ilgiau negu mūsų visas mokymasis ir gyvenimas Vietinėje Visatoje.
Ir po atvykimo į amžinąją Havoną, mes parengiame padėkos ir meilės pranešimą mūsų dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui-Jėzui. O tai reiškia, kad mūsų meilės ryšys su juo yra toks giluminis, nes jam dėkojame už visą jo mokymą ir globą, kuri buvo prieš tūkstančius metų, o šis gyvas ryšys ir tooiau tęsiais, ir jis būtent ir padiktuoja tokią padėką ir jam.
Ir šį pranešimą parengiame žvelgdami nebe iš apačios į viršų, kaip žvelgėme būdami materialiu pavidalu, žmogaus kūne, kada maldoje prašėme pagalbos iš jo, esančio kažkur toli ir aukštai, kad net nežinia kur ir kaip jį pasiekti, ar būdami sielos morontiniu pavidalu, ir net tapę jauna dvasia. Dabar mes jau pasiekę amžinąją Havoną turime supervisatos etapo sukauptą patyrima. Štai dėl ko mes jau į vietinę visatą žvelgiame tarsi iš ANAPUS.
O kadangi mūsų brolystė yra tapusi tokia išvystyta, meilės virpesiai yra pasiekę tokį aukštą dažnį, jog pati GYVA meilė mūsų viduje ir diktuoja tokį padėkos pranešimą mūsų gimtosios Vietinės Visatos Valdovui-Sūnui Kūrėjui-Jėzui.
Ir Havonoje, mums visiškai naujoje kūrinijos dalyje, jau nebe laiko ir erdvės visatose, kur mus mokino anksčiau, dabar mumis su meile tiek rūpinasi, kad mums PIRMIAUSIA suteikia POILSĮ IR APSIPRATIMĄ naujoje vietoje, ir galimybę, kaip kūrinijos šeimos nariui susitikti su kitais mūsų broliais ir sesėmis dvasioje, su kuriais palaikėme arba nepalaikėme ryšius anksčiau.
Ar suvokiate, kad visa tai daroma, kad tik geriau būtų mums, kad tik patenkintų mūsų giluminius bendravimo troškimus, kada meilė apjungia visumą be jokių išlygų.
Ir tada galėsime sutikti ne tik tokius savo buvusius sielos brolius, kaip Paulių, Petrą, ar Joną Krikštytoją, bet GALBŪT ir Staliną ar Hitlerį, JEIGU JIE VIS TIK PASIRINKS TIESOS IR ŠVIESOS KELIĄ PO PRISIKĖLIMO KVIEČIANT PAGAL SĄRAŠĄ, KURĮ DAR TIK PATIRS ATEITYJE, ir kurie iki Havonos pasiekimo taip pat bus tapę MEILĖS IR ŠVIESOS SKLEIDĖJAIS, aukštą lygį pasiekusiomis DVASIOMIS, KAIP IR MES.
TODĖL IR NUOSTABUS ROJAUS TREJYBĖS MŪSŲ TOBULINIMO PLANAS, KAD NĖRA ATSTUMIAMAS NĖ VIENAS, KAD IR KOKIUS NUSIKALTIMUS, MŪSŲ SUPRATIMU, BŪTŲ PRIDARĘS, NEBENT JIS PATS NUSIGRĘŽIA IR GALUTANAI APSISPRENDŽIA MEILĖS IR ŠVIESOS GYVOJO KELIO ATSISAKYTI SAVO LAISVA VALIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-10-16 15:31:46
Komentarai
Smagu Jonai, manau sulauksime ir antrojo Urantijos Knygos leidimo ta prasme , nes jis jau ir taip yra, kad apreiškimas bus tavo dėka išverstas į lietuvių kalbą. Kodėl gi mums neturėti alternatyvaus varianto ,juk pats ne kartą esi pabrėžęs kad Algimanto vertimas labai prastas. Bet matai Jonai pats labai painiojiesi ir niekaip neapsisprendi, tai pas tave pat Urantijos Knyga visai nieko, bet jos vertėjas prastas ir net apsėstas ar pamišęs , tai vertėjas kaip žmogus visai nieko , bet Urantijos Knyga niekam tikusi. Ir dar Jonai, nurimk tavo parapijos klebonui niekas nesiruošia pranešti , kad tu jau urantas. Bet apsiprausti švestu vandeniu galėtum , juk prisilietęs prie Urantijos Knygos vis tik buvai.rimantasKaunas
2010-09-16 12:30:23
Gerb. Algirdai , nieko nelaukdamas , aš pirmas ir bandau komentuoti .
Noriu komentuoti todėl , kad tais žodžiais , tuo sakiniu , kurį parašei , aš gal prieš dvidešimt metų vienoje rusiškoje knygoje , kurios lietuviškas pavadinimas būtų maždaug toks - ,, Už matomumo ribos '' , radau plačiausią aprašymą apie Kūriniją , apie dvasinius pasaulius ir apie nuodėmę , kurią , kaip užkrečiamą ligą pasėjo šviesos angelas Liuciferis . Na ten viskas labai skiriasi nuo Urantijos apreiškimo , tačiau , kai kur susišaukia .
Tai va , pirma žinia , apie nuodėmės išplitimą ir dvasinio pasaulio reakcija į šią užkrečiamą ligą , radau ten .
Dabar štai , taip pat matau Rimanto įkeltą pastraipą iš Urantijos knygos , apie dvasinio pasaulio karantinavimą . Tai yra , atsiribojimą , nuo nuodėmės ir tamsos pasaulių , kad šie proto ir dvasios mišiniai , sergantys mišiniai , neužkrėstų tolesnio kosminio dvasinio pasaulio - jie yra atribojami nuo visų kosminio proto dvasinių energetinių grandinių , kuriomis anksčiau matinosi planetų ar žvaigždynų sisemos - paliekant šiai kosminei sistemai , tik gravitacijos grandines ir Dievo Tėvo asmeninį veikimą į gyvybių - asmenybių protus .
Ką tu Algirdai , čia nuolat girdi apie Liuciferio maištą , tai ir yra tas Urantijos knygos pasakojimas , kaip mūsų Vietinės visatos sistema - vadinama Satanija , prieš 200000 metų buvo atribota nuo viso tolimojo ir artimojo kosminio dvasinio , morontinio ir fizinio pasaulio . Buvo atribota , kad kitų kosminių pasaulių protai , dvasios ir sielos nepatirtų nuodėmės užkrato , kuris asmenybėse , pasireiškia kaip visiškas proto blūdas , nenoras pripažinti Rojaus viršenybę , tuo pačiu ir Dievo Tėvo viršenybę . Šis proto blūdas gali atsirasti ne tiek fiziniuose pasauliuose , bet ir dvasiniuose morontiniuose pasauliuose , kas ir įvyko Satanijos kosminėje sistemoje .
emilispetras
2010-09-16 12:26:32
Mielas Agirdai, kadangi aš pats šią citatą ir įdėjau tai pats ir bandysiu ją pakomentuoti ypač tą jos vietą kurią tu percitavai. Taigi vat būtent tas mūsų planetos izoliacijos pasekmes mes ir patiriame savo kailiu, ko taip nenori tai yra kentėti tų izoliacijos pasekmių pasaulių dauguma.Kadangi mūsų sistemoje , kuri vadinasi Satanijos sistema ,kurioje yra ir mūsų planeta , kurios vardas yra Urantija, yra įvykęs prieš du šimtus tūkstančių metų maištas ,kuriam vadovavovo Satanijos sistemos dvasinis vadovas Liuciferis ir prie kurio maišto prisijugė ir mūsų jau planetos dvasinis vadovas Kaligastija. Ir maišto apimtos buvo tai yra prie jo prisijungė dar virš trisdešimt Satanijos sistemos planetų. Tokių atveju dvasinės ryšio grandinės tarp planetų ,sistemų ir aukštesnių kūrinijos segmentų yra automatiškai nutraukiamos. Ir jos nėra atstatomos tol kol maištininkams nėra paskelbiamass nuosprendis. Tai gali trukti labai ilgai žiūrint planetos laiku. Nes gailestingumas reikalauja, kad maištininkai patys suprastų ką yra padarę ir priimtų jiems siūloma gailestingumą. Mūsų planetos Urantijos atveju tai ir truko du šimtus tūkstančių metų.Ir per visą tą laiką mes planeta nesivystėm sklandžiai dvasine linkme kaip tos planetos kurios maišto nepatyrė ir nebuvo izoliuotos nuo aukštesnių kurinijos dvasinių segmentų. Dabar dvasinės ryšio grandinės jau yra atstatomos nes maištininkams nuosprendis jau yra paskelbtas. Bet pasekmės maišto mes patiriame iki šiol. Vat tas dvasinių ryšio grandinių nutraukimas tarp planetų ir aukštesnių kūrinijos segmentų, tai yra tų planetų apimtų maišto izoliavimas nuo kitų planetų , sistemų , žvaigždynų tai ir yra "pasaulių daugumos dvasiškai gynybinė reakcija apsisaugoti, kiek tik įmanoma, nuo to, kad nereikėtų kentėti izoliacijos pasekmių."
rimantasKaunas
2010-09-16 12:13:23
arba dar kad būtų aiškiau,
...kad ... nereikėtų patirti į izoliaciją vedančių pasekmių.
Jonas
2010-09-16 11:59:44
och kaip seniai studijavau UK, ir nelaikykite manęs urantu, bet minėtą vietą pakomentuočiau remdamasis tik vertimo niuansais:
LT:
Ir visa tai, kaip tas pasireiškia ir Urantijoje, yra pasaulių daugumos dvasiškai gynybinė reakcija apsisaugoti, kiek tik įmanoma, nuo to, kad nereikėtų kentėti IZOLIACIJOS pasekmių dėl savavalės, nuodėmingos, ir maištingos mažumos ATSTUMIANČIŲ veiksmų.
EN:
And all this, as it operates on Urantia, is a spiritually defensive reaction of the majority of the worlds to save themselves, as far as possible, from suffering the ISOLATING consequences of the ALIENATING acts of a headstrong, wicked, and rebellious minority.
Komentaras: Paryškinau žodžius, iš kurių galima kažką suprasti. Alternatyvus vertimo fragmentas galėtų būti toksai:
...kad dėl savavalės, nuodėmingos, ir maištingos mažumos atskiriančių/atitolinančių veiksmų nereikėtų kentėti izoliuojančių pasekmių.
Visas kitas įžvalgas palieku urantologijos specams.
Jonas
2010-09-16 11:50:27
Kas plačiau ir daugiapusiškiau pakomentuotų Rimanto šiandieninę citatą, atkreipiant dėmesį įpač į šią vietą “... yra pasaulių daugumos dvasiškai gynybinė reakcija apsisaugoti, kiek tik įmanoma, nuo to, kad nereikėtų kentėti izoliacijos pasekmių...“, ir pasirement UK tekstais, istorijos faktais, asmenine įžvalga
Algirdas
2010-09-16 10:59:41
,, Individui laiko matavimo standartas yra jo gyvenimo trukmė. Šitokiu būdu visus tvarinius sąlygoja laikas, ir dėl to jie iš tikrųjų mano, kad evoliucija yra per ilgai ištęstas procesas. Tiems iš mūsų, kurių gyvenimo trukmės neriboja laikinoji egzistencija, neatrodo, jog evoliucija būtų tokia ištęsta transakcija. Rojuje, kur laikas neegzistuoja, visi šitie dalykai yra dabartiniai Begalybės prote ir Amžinybės veiksmuose.
Kaip proto evoliucija priklauso nuo, ir yra uždelsiama, fizinių sąlygų lėto vystymosi, taip ir dvasinis procesas priklauso nuo protinio išsivystymo ir neišvengiamai yra uždelsiamas dėl intelektualaus atsilikimo. Bet tai nereiškia, jog dvasinė evoliucija priklauso nuo išsilavinimo, kultūros, ar išminties. Siela gali atsirasti nepriklausomai nuo intelektualios kultūros, bet negali atsirasti, kada nėra protinio sugebėjimo
ir troškimo – pasirinkimo išlikti ir sprendimo siekti visą laiką augančio tobulumo – vykdyti dangiškojo Tėvo valią. Nors išlikimas gali ir nepriklausyti nuo žinių ir išminties, bet žengimas į priekį nuo to tikrai priklauso. ,,
[Parengta Nebadono Gyvybės Nešėjo, gyvenančio Urantijoje.]
štai dar vienas pavyzdys , apie žmogaus asmenybės išlikimą , kai dvasinis pradas pradeda nustelbti intelektualinę asmenybę . Tačiau , visame šiame pradiniame procese , kaip žmogaus asmenybės vedlys į dvasinį pasaulį yra protas , intelektas . Ir tada , kai protas ir intelektas ieina į dvasinę šventovę , pas dieviškąjį minčių Derintoją , ir visu savo protu , sąmone ir intelektru - atiduoda , patiki visą savo asmenybės likimą ir tolesnį asmenybės kelią dieviškąjam savo minčių Derintojui , tada toks proto patiklus atsivėrimas ir yra tas momentas ir asmenybės užgimimo faktas , iš Dvasios .
Su meile Emilis-Petras
emilispetras
2010-09-15 20:51:47
Štai labai aukšto lygio filosofija apie žmogaus galimą nemirtingumą . Kiekviename sakinyje labai daug neišreikštų minčių , kurias reikia perskaityti anapus eilučių . Ir tai rodo , kokia išmintis slypi tobulame dvasiniame tekste . Šią tobulybę gali atrasti ir vis daugiau ir naujau suprasti kiekvienas protas , žengiantis dvasinio pasaulio pažinimo keliu . Manau , kad protams reikia ne tik garbinimo džiaugsmo , bet ir dvasinio kūrybinio džiaugsmo , konstruojant savo dvasines įžvalgas kartu su dieviškuoju minčių Derintoju .
,, Materialiame pasaulyje jūs galvojate apie kūną taip, kad jis turi dvasią, bet mes žiūrime į dvasią taip, kad ji turi kūną. Materialios akys yra iš tikrųjų iš dvasios gimus sielos langai. Dvasia yra architektas, protas yra statybininkas, kūnas yra materialus pastatas.
Fizinės, dvasinės, ir protinės energijos, kaip tokios ir savo grynuose būviuose, nevisiškai tarpusavyje sąveikauja kaip reiškininių visatų aktualai. Rojuje šios trys energijos yra lygiavertės, Havonoje jos yra koordinuotos, tuo tarpu visatų ribinės veiklos lygiuose turi būti sutinkami materialaus, protinio, ir dvasinio viešpatavimo visi spektrai. Laiko ir erdvės neasmenėse situacijose, atrodo, jog dominuoja fizinė energija, bet taip pat pasirodo, jog, kuo labiau dvasinio proto veikimas artėja prie tikslo dieviškumo ir veiksmo aukštybės, tuo labiau dvasinė fazė tampa viešpataujanti; kad galutiniame lygmenyje dvasinis protas gali tapti viešpataujančiu beveik iki galo. Absoliučiame lygyje dvasia tikrai yra viešpataujanti. Ir iš čia tolyn į išorę per laiko ir erdvės sferas, kur tik yra dieviškoji dvasinė tikrovė, kada tik veikia tikrasis dvasinis protas, ten visada yra tendencija sukurti materialią ar fizinę tos dvasinės tikrovės kopiją.
Ši dvasia yra kuriančioji tikrovė, ši fizinė kopija yra tos dvasinės tikrovės laiko-erdvės atspindys, dvasinio proto kūrybinio veiksmo fizinė pasekmė. Protas valdo materiją visur, net ir taip, kaip savo ruožtu jis reaguoja į galutinę dvasinę virškontrolę. O kai dėl mirtingojo žmogaus, tai tiktai toks protas, kuris pats laisvai atsiduoda tam, jog būtų valdomas dvasios, gali tikėtis po laiko-erdvės mirtingosios egzistencijos išlikti kaip Aukščiausiojo, Galutiniojo, ir Absoliuto: Begaliniojo, amžinojo dvasinio pasaulio nemirtingas vaikas. ‘’
( Pateikta Galingojo Žinianešio, savo pareigas atliekančio Nebadone, ir paprašius Gabrieliui ) (Urantija – 0483 – 04 )
emilispetras
2010-09-14 12:49:11
Petrai, gerai kad aš ir tu dar neesam sukrioše diedai. Mano studijos vyksta geri metai –gi tavosios kurkas ilgiau, karts nuo karto praskleidi savo minčių kraštelį, ir tie krašteliai yra ir manyje, ir Gailei savąją sklaidą veiksmingiau plėsti reikia sąlygų.
Algimantas kaip individas savo kelyje degina tiltus...
Bet kai į visuomenę eini nešdamas tiltų deginimo principą...
Algirdas
2010-09-10 15:47:57
Gerai , Algirdai , labai gerai , kad vartai šitą milžinišką proto ir dvasios gelmę . Tai skatina protą treniruotis dvasiniame ir intelektuliame pažinime . Mane ten taip pat stebina , milžiniški dvasiniai potencialai , slypintys anapus raidžių ir sakinių . Ten iš kiekvieno sakinio galima išvystyti nemenkesnį , negu šitas , forumą . Tačiau tegu ..., aš čia ne ponas visos tos kūrybos .
Labai geri ir Algimano mokymai , aš tikrai jų nekritikuoju ir manau , kad jis žino ką rašo . Ir aiškiai supranta ką rašo .
Kai čia Jonas taip aršiai kritikuoja Algimanto mokymus , tai dažnai pamanau , o kaip buvo prieš du tūkstančius metų . Juk Jėzus , praktiškai amžininkų buvo nesuprastas . Ėjo ir tikėjo juo tik šimtai žmonių ir daugiausia iš smalsumo , arba dėl stebuklų naudos . Sunkią tragedijos valandą ir artimiausi jo mokiniai pasimetė ir nieko nesuprato .
Tai , Jonai , jeigu mes , Lietuva , turime tikrą pranašą , tačiau juo abejojame ir net aršiai kritikuojame , kaip tu manai . Ką tu pasakysi , anapus , ten amžinybėje , kai tavęs paklaus , kodėl buvai abejingas naujausiam epochiniam apreiškimui . Tai tiek tuo klausimu Jonai . Tačiau manau , kad tu taip pat žinai ką sakai ir ko ieškai .
Visumoje Urantijos knyga nuostabi ir ji mane žavi visų labiausiai . Labai didelė dvasinė jėga , protas ir dvasia daugelyje pastraipų , ką čia nuolatos ir iškelia mūsų urantai ir pateikia trumpų citatų pavidalu spec. sukurtoje temoje . Aš dažnai jas paskaitinėju ir manau , kad jas gražiai apiforminus , išeitų gražus dvasinių ižvalgų rinkinys . Tokia praktiška knyga , kiekvienai menesio dienai , kokių ne vieną mačiau knygynuose , bet savo dvasine gelme , pranoktų visus autorius .
emilispetras
2010-09-10 14:52:07
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]