Forumas: temos peržiūra
Įvairios ištraukos, pastraipos, ar atskiros mintys iš Urantijos Knygos ir jūsų komentarai
Mielieji, šitą temą siūlau dėl to, kad galėtumėte patys patalpinti kokias nors ištraukas iš Urantijos Knygos apreiškimo, ilgesnes ar trumpersnes, kelių pastraipų, ar vienos pastraipos, ar net vieno sakinio, ir jas PAKOMENTUOTI, KODĖL jos yra tokios svarbios JUMS, kaip jas suvokiate JŪS.
Kadangi tai yra bendra tema iš Urantijos Knygos apreiškimo, tai joje bus įvairių temų rinkinys, kuris leis jums patiems sklaidyti Urantijos Knygą ir dalintis, kas TUO METU jums labiau įstrigo minty, kas sujaudino, ir KODĖL.
Dabar man perskaičius vieną pastraipą apie mūsų atvykimą į Havoną man sukilo mintis, kuria ir noriu pasidalinti.
Iš pradžių pateikiu būtent šitą pastraipą:
"Jūsų Havonos karjeroje pirmasis veiksmas bus suvokti ir padėkoti savo transportiniam sekonafimui už ilgą ir saugią kelionę. Tada jūs būsite supažindintas su tomis būtybėmis, kurios organizuos jūsų ankstyvąją veiklą Havonoje. Po šito jūs nuvyksite užregistruoti savojo atvykimo ir paruošti padėkos ir gilios meilės pranešimą, kuris bus pasiųstas jūsų vietinės visatos Sūnui Kūrėjui, visatos Tėvui, kuris padarė jūsų sūnystės karjerą įmanomą. Šitai užbaigia atvykimo į Havoną formalumus; po šito jums yra suteikiamas ilgas poilsio laikotarpis laisvam stebėjimui, ir tai yra proga paieškoti savo draugų, bičiulių, ir partnerių iš ilgo kilimo patyrimo. Jūs taip pat galite pasinaudoti programomis, kad nustatytumėte, kurie iš jūsų bičiulių piligrimų išvyko į Havoną nuo tada, kada Uversą palikote jūs." (0343-03)
Taigi, mes jau pakylame į Havoną. O tai reiškia, kad PRIEŠ TAI, labai ilgą laiką, jau buvome mokomi kaip DVASIOS, o iki to - dar kaip SIELOS, ir visą laiką turime savo tą patį aš. Ir HAVONOJE VIS TIEK turime savo tą patį AŠ, KOKS YRA DABARTINIAME MATERIALIAME ŽMOGAUS KŪNE, TIK HAVONOJE JIS NEPALYGINAMAI DAUG GERIAU SUOKIA TIKROVĘ, DAUG GILIAU PAŽĮSTA ENERGIJAS, VISĄ APLINKĄ - KOSMOSĄ, ŽVAIGŽDES, VISATAS, JŲ VALDYMĄ, IR VISOS ŠITOS TIKROVĖS KŪRĖJUS - ROJAUS TREJYBĘ, BET DAR NE TIEK, KIEK JĄ PAŽINS PO HAVONOS.
Ir ką mes darome savo pirmuoju VEIKSMU HAVONOJE - O GI DĖKOJAME.
Nuoširdi padėka visada galima tik iš meilės, ne iš pareigos, bet iš meilės. REIŠKIA MES MYLIME APLINKĄ. Dėkojame mus atgabenusiam į Havoną transportiniam angelui, kurio dvasinė kategorija yra labai aukšta - sekonamifimas - jo energetinė įkrova mižinišką, todėl jis mus gali gabenti šimtus tūkstančių šviesmečių atstumais, ko NEGALI PADARYTI VIETINĖS VISATOS ANGELAI TRANSPORTUOTOJAI.
Tačiau mes taip pat dėkojame ir savo vyresniajam dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui, kuris Urantijoje buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto pavidalu. Mes jam siunčiame padėką už JO MEILĘ ir RŪPESTĮ, nes JO VIETINĖ VISATA MUMS PER VISĄ AMŽINYBĘ LIKS GIMTOJI VISATA, KIEK BESIPLĖSTŲ KŪRINIJOS RIBOS Į IŠORINĘ KOSMINĘ ERDVĘ, IR NORS MŪSŲ NAMAI YRA ROJUS, BET PRADŽIĄ Į AMŽINYBĘ MES GAVOME BŪTENT NEBADONO VIETINĖJE VISATOJE, nes būtent čia mes patyrėme materialų augimą ir pirmąjį GYVĄ ryšį su savo Rojaus Tėvais, garbindami JUOS iš meilės, būtent čia mes perėjome per patyrimą, kada iš materialus pavidalo po prisikėlimo tapome SIELOMIS, ir per tūkstančius metų MŪSŲ TEORINIO MOKYMO KLASĖSE IR ŠITŲ MOKYMO PRAKTINIO ASMENINIO TAIKYMO, mes vis ėjome pirmyn į savo amžinąjį DVASIOS STATUSĄ. Ir kada tapome dvasia, ja ir tapome būtent VIETINĖJE VISATOJE. Ir tada mus vyresnysis Brolis palydėjo į SUPERVISATOS, mūsų tolimesnio mokymo, pakopą, kuri užtruko daug ilgiau negu mūsų visas mokymasis ir gyvenimas Vietinėje Visatoje.
Ir po atvykimo į amžinąją Havoną, mes parengiame padėkos ir meilės pranešimą mūsų dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui-Jėzui. O tai reiškia, kad mūsų meilės ryšys su juo yra toks giluminis, nes jam dėkojame už visą jo mokymą ir globą, kuri buvo prieš tūkstančius metų, o šis gyvas ryšys ir tooiau tęsiais, ir jis būtent ir padiktuoja tokią padėką ir jam.
Ir šį pranešimą parengiame žvelgdami nebe iš apačios į viršų, kaip žvelgėme būdami materialiu pavidalu, žmogaus kūne, kada maldoje prašėme pagalbos iš jo, esančio kažkur toli ir aukštai, kad net nežinia kur ir kaip jį pasiekti, ar būdami sielos morontiniu pavidalu, ir net tapę jauna dvasia. Dabar mes jau pasiekę amžinąją Havoną turime supervisatos etapo sukauptą patyrima. Štai dėl ko mes jau į vietinę visatą žvelgiame tarsi iš ANAPUS.
O kadangi mūsų brolystė yra tapusi tokia išvystyta, meilės virpesiai yra pasiekę tokį aukštą dažnį, jog pati GYVA meilė mūsų viduje ir diktuoja tokį padėkos pranešimą mūsų gimtosios Vietinės Visatos Valdovui-Sūnui Kūrėjui-Jėzui.
Ir Havonoje, mums visiškai naujoje kūrinijos dalyje, jau nebe laiko ir erdvės visatose, kur mus mokino anksčiau, dabar mumis su meile tiek rūpinasi, kad mums PIRMIAUSIA suteikia POILSĮ IR APSIPRATIMĄ naujoje vietoje, ir galimybę, kaip kūrinijos šeimos nariui susitikti su kitais mūsų broliais ir sesėmis dvasioje, su kuriais palaikėme arba nepalaikėme ryšius anksčiau.
Ar suvokiate, kad visa tai daroma, kad tik geriau būtų mums, kad tik patenkintų mūsų giluminius bendravimo troškimus, kada meilė apjungia visumą be jokių išlygų.
Ir tada galėsime sutikti ne tik tokius savo buvusius sielos brolius, kaip Paulių, Petrą, ar Joną Krikštytoją, bet GALBŪT ir Staliną ar Hitlerį, JEIGU JIE VIS TIK PASIRINKS TIESOS IR ŠVIESOS KELIĄ PO PRISIKĖLIMO KVIEČIANT PAGAL SĄRAŠĄ, KURĮ DAR TIK PATIRS ATEITYJE, ir kurie iki Havonos pasiekimo taip pat bus tapę MEILĖS IR ŠVIESOS SKLEIDĖJAIS, aukštą lygį pasiekusiomis DVASIOMIS, KAIP IR MES.
TODĖL IR NUOSTABUS ROJAUS TREJYBĖS MŪSŲ TOBULINIMO PLANAS, KAD NĖRA ATSTUMIAMAS NĖ VIENAS, KAD IR KOKIUS NUSIKALTIMUS, MŪSŲ SUPRATIMU, BŪTŲ PRIDARĘS, NEBENT JIS PATS NUSIGRĘŽIA IR GALUTANAI APSISPRENDŽIA MEILĖS IR ŠVIESOS GYVOJO KELIO ATSISAKYTI SAVO LAISVA VALIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-10-16 15:31:46
Komentarai
Ta Havona tau jau beveik kaip Rojus ar ne ?Tai ten susitiksime ne tik Hitleri,bet ir Dzeka Skerdika,Cikatila,nes Dievas visus myli vienodai.Sita galiu suprasti,bet kodel tuomet neturi reiksmes kaip zmogus gyvena?Tad kam tada stengtis.Algimantai,tu pats sau priestarauji.sakai,kad visi busime prikelti,nes Dievas visus myli ir tuo paciu liepi skaityti Urantijos knyga,kad galetume gyventi ta aukstesenes kokybes gyvenima.Bet kam to reikia-juk visi esame mylimi,visi busime prikelti,jei tik noresime.Kam reikalinga ta Urantijos knyga?zigmas
2009-10-17 08:31:38
Na jo...
Kažin tai kas parašyta yra tiesa. Todėl man labiau patinka tas pats Wolsh‘as... Nežinau, jei žmogus yra pagal Dievo atvaizdą, o tai yra dalelė Dievo žemėje, aiškiai reikia suvokti, jog Dievas negali nebūti, t.y. net ir menkiausia Dievo dalelė negali būti neamžina, apie tai aiškiai net tame pačiame „kalbu vėl“ parašyta, tai apie kokį sunaikinimą ir tuo labiau meilė galima kalbėti? Jei Dievo tikslas pažinti save ir tobulėti, taip tikrai negali būti. Kitas dalykas, Dievas yra tobulas ir tobuli visi jo kūriniai, sunaikindamas vieną ar kitą savo dalelę, juk pagal atvaizdą sukurti, lig ir pripažįstam klaidą bei kūrinio netobulumą? Ir negali Dievas naikinti pats save, nors ir su savo dalies valia, Dievo valia nenaikinti paklydusi, bet tobulėti nuolat per amžius be laiko. Tad su sunaikinimu neskubėkim, čia dar nieko neaišku, tuo labiau niekada nebuvo ir nebus paskata gyventi kitaip, tik asmeninis pavyzdys. Tai ir šiame forume ką galime padaryti, tai ne gąsdinti kažką, ne įrodinėti kažkam kaip jis blogai elgėsi, bet savo pavyzdžiu, savo bendravimu skleisti kitą bendravimą bei savo dvasingumą. Ir tai bus tik kito žmogaus apsisprendimas kokia bendravimo forma jam labiau patinka, kas priimtiniau, pasirinkti ramybę ar išminti, ar pasirinkti ką kitą, kas sukiršina ne pačią erdvę, bet jį pati ir tik jį pati. Štai kame pasireiškia dvasingumas ir sąmoningumas čia ir dabar, ne būti teisiam, bet kiekviena akimirka rinktis kas aš esu, skleidžiu gėrį ar meilę, ar gąsdinu, kiršinu, teisiu, nurodinėju ar panašiai. Kito kelio nėra ir apie tai labai aiškiai parašyta toje pačioje „kalbu jums vėl“, asmeniniu pavyzdžiu. Mano moralė ir dvasingumas ir toks, kiekvieno teisė rinktis kaip jis gyvens ir ką jis renkasi! ;)
Sėkmės. ;)
Vitalis (Karsanata)
2009-10-17 02:08:52
Mielieji, aš savo mintį apie Staliną, Hitlerį pateikiau SĄMININGAI JŪSŲ PAMĄSTYMUI. IR ŽINAU JŪSŲ VISŲ BŪSIMAS REAKCIJAS. DAR JUMS PASAKYSIU, KAD JŪSŲ TAIP GARBINAMI Mindaugas, Vytautas, Kęstutis, Jogaila ir panašūs į juos irgi NIEKUO nesiskiria nuo Stalino ir Hitlerio, nors jūs juos garbinate, dėl savo NEMOKŠIŠKUMO IR ISTORINIO BERAŠTIŠKUMO NET ŠVENTES ŠVENČIATE, nors jie VISI buvo ŽUDIKAI-NUSIKALTĖLIAI.
TAČIAU TĖVAS JUOS IRGI MYLI, IR VISUS VIENODAI.
TĖVAS NETURI KITO JAUSMO, VIEN TIK MEILĘ, IR MYLI KAS AKIMIRKĄ, NET IR TĄ PAČIĄ AKIMIRKĄ, KADA ŽMONĖS ŽUDOMI. ŽUDIKAI YRA MYLIMI VIENODAI, KAIP IR JŲ ŽUDOMI ŽMONĖS.
Nieko nepadarysi, Tėvas NĖRA BAUDĖJAS, JIS YRA TIK MEILĖS ŠALTINIS.
Dėl to ir jums šitą mintį pateikiau, kad išplėsčiau jūsų MĄSTYMĄ, nedidelio šoko sukėlimu, ir jūs ėmėte PUTOTI,TIK JŪSŲ BEPRASMIAI PURSLAI DIEVUI Į AUSIS NEINA, KAD IR KAIP TO NORĖTUMĖTE, JIS VIS TIEK NĖ VIENO ŽUDIKO NENUSTOS MYLĖJĘS NĖ PER NAGO JUODYMĄ.
Dar daugiau, Tėvas ir žudikams padovaoja savo dalelę - dvasią - Minties Derintoją.
Ir gali būti net ir taip, kad auka, iš to pykčio, panaušaus į JŪSŲ, kad negali pakreipti įvykių sau palankia linkme, gali galutinai nusigręžti nuo Tėvo, ir apsispręsti tokiu keliu neiti, ką kai kuire iš jūsų ir pareiškiate, ir tada tokia GALUTINĖ žudomos aukos valia ir bus PATENKINTA, IR TOKIAM MIRTNGAJAM NEBUS SUTEiKTAS PRISIKĖLIMAS niekada ir jo visi duomenys bus išbraukti iš dieviškųjų registrų ir bus TAIP tarsi jis kūrinijoje niekada ir neegzistavo. O ŽUDIKUI PRISIKĖLIMAS BUS SUTEIKTAS, NES JIS NEBUVO SUKĖLĘS MAIŠTO PRIEŠ TĖVĄ IR NEAPSISPRENDĖ GALUTINAI NUSISUKTI NUO DIEVO, NET JIEGU JUO IR NETIKĖJO.
Štai tokios tokelės.
Kodėl taip yra suprasite studijuodami URANTIJOS KNYGĄ, ar Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL ir Rojaus Trejybės Asmenų mokymus, kurie yra mūsų svetainėje patalpinti.
O aš vis tik prašau jūsų pasirinkti kokias nors pastraipas iš Urantijos Knygos ir jas pakomentuoti.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-10-17 00:22:37
Mielieji, Irenos klausimas yra ir labai gilus, o dėl savo gilumo neturi jokios PRASMĖS MUMS DABAR. Kodėl? Įdedų iš Urantijis Knygos Įvado XII skyrių ir Pareiškimą, kad suvoktumėte, jog į tokius klausimus ne tik mes, bet KŪRINIJOS AUKŠČIAUSIOSIOS DVASIOS, PAČIOS KILUSIOS IŠ ROJAUS TREJYBĖS ASMENŲ, negali atsakyti.
Todėl ir atsakyti į klausimą, "O KAIP TEN TOLIAU," kai mes patys, ir ne tik mes, bet ir kitos aukšto rango dvasios, net nepažįstame Rojaus Trejybės patirtinės Dievybės - Aukščiausiosiso Būtybės - nes ji dar neveikia iš viso, ir iš viso mes dar esame tik viščiukai besiritantys iš kiaušinio, todėl atsakymų ieškojimas į šį klausimą, ir ne vieną panašų klausimą, susijusį ir su pačia Rojaus Trejybe, šiandien ir dabartiniu lygiu yra ne kas kita, kaip tuščias laiko ir pastangų eikvojimas.
Geriau vietoje to STUDIJUOKITE NUOSEKLIAI, IR DAR GILIAU TAI, KAS JAU YRA GRETA IR YRA JAU DABAR - URANTIJOS KNYGĄ.
IŠ ŽEMIAU JUMS PATEIKIAMO TRUMPO SKYRELIO JŪS SUVOKSITE, KOKS VIS TIK MŪSŲ YRA MENKAS PROTAS, KAI MUMS NET NEGALIMA PAAIŠKINTI TOKIŲ DALYKŲ, KURIŲ NET PAČIAM APIBŪDINIMUI NEEGZISTUOJA ŽODŽIŲ IŠ VISO, TAI KĄ MES GALIME APIE TAI SAMPROTAUTI.
Taigi susipažinkite su šituo Įvado skyriumi atidžiai, ir nešvaistykite tuščiai laiko tam, kas jūsų protui vis tiek nesuvokiama, IR NEBUS SUVOKIAMA.
Panaudokit savo protą ten, kur jis ir turi būti naudojamas JAU ŠIANDIEN REALIAI.
Tik žmogaus GYVULINIO proto nepasaotinamas SMALSUMAS veja jį pirmyn, kai nesuvalgė to, kas jau burnoje yra, imti TĄ, ko pasiekti net negali, bet labai jau knieti, net ir užmiršus kramtyti tai, kas JAU YRA BURNOJE. Smalsumą pakeiskite į ŽINGEIDUMĄ, kuris neturi nieko bendro su smalsumu.
ŽINGEIDUMAS - TAI NUOSEKLIOS SISTEMINĖS STUDIJOS DABAR JAU EGZISTUOJANČIOS KŪRINIJOS IR ŠITŲ ŽINIŲ PANAUDOJIMAS KASDIENYBĖJE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
---------------
XII. TREJYBĖS
Pirminė ir amžinoji Rojaus Trejybė yra egzistenciali ir buvo neišvengiama. Šita niekada neprasidedanti Trejybė buvo neatskiriamai susieta su tuo faktu, jog Tėvas nesuvaržyta valia atskyrė tai, kas yra asmenis, nuo to, kas yra neasmenis, ir buvo realizuota, kada jo asmeninė valia protu suderino šitas dualias realybes. Post-Havonos Trejybės yra patirtinės – yra neatsiejamai susietos su energijos-asmenybės pasireiškimo pagrindinėje visatoje ikiabsoliutaus ir evoliucinio dviejų lygių sukūrimu.
Rojaus Trejybė – Visuotinio Tėvo, Amžinojo Sūnaus, ir Begalinės Dvasios amžinoji Dievybės sąjunga – aktualybėje yra egzistenciali, bet visi potencialai yra patirtiniai. Dėl to iš tikrųjų šitoji Trejybė sudaro vienintelę Dievybės tikrovę, apimančią begalybę, ir dėl to iš tikrųjų vyksta Dievo Aukščiausiojo, Dievo Galutiniojo, ir Dievo Absoliuto aktualizavimosi visatos reiškiniai.
Pirmoji ir antroji patirtinės Trejybės, post Havonos Trejybės, negali būti begalinės, nes jos apima kilusias Dievybes, Dievybes, kurios išsivystė patirtiškai aktualizuojantis realybėms, sukurtoms ar atsiradusioms egzistencialios
Rojaus Trejybės dėka. Dieviškumo begalybę visą laiką turtina, jeigu neplečia, tvarinio ir Kūrėjo patyrimo ribiškumas ir absonitumas.
Trejybės yra lygiavertės Dievybės pasireiškimo ryšių ir faktų tiesos. Trejybės funkcijos apima Dievybės realybes, o Dievybės realybės visada siekia realizavimosi ir pasireiškimo įasmeninime. Dėl to Dievas Aukščiausiasis, Dievas Galutinysis, ir net Dievas Absoliutas yra dieviškosios neišvengiamybės. Šitos trys patirtinės Dievybės buvo potencialios egzistencialiojoje Trejybėje, Rojaus Trejybėje, bet jų kaip galios asmenybių iškilimas visatoje iš dalies priklauso nuo jų pačių patirtinio veikimo galios ir asmenybės visatose ir iš dalies priklauso nuo post-Havonos Kūrėjų ir Trejybių patirtinių pasiekimų.
Tos dvi post-Havonos Trejybės, Galutiniojo ir Absoliuto patirtinės Trejybės, nėra dabar iki galo pasireiškusios; jos yra realizavimosi procese visatoje. Šitie Dievybės susivienijimai gali būti pavaizduoti šitaip:
1. Galutinė Trejybė, dabar besivystanti, galiausiai susidės iš Aukščiausiosios Būtybės, Aukščiausiųjų Kūrėjų Asmenybių, ir absonitinių Pagrindinės Visatos Architektų, tų unikalių visatos planuotojų, kurie nėra nei kūrėjai, nei tvariniai. Dievas Galutinysis galiausiai ir neišvengiamai įgaus galią ir asmenybę kaip Dievybė, kylanti dėl šitos patirtinės Galutinės Trejybės suvienijimo beveik beribės pagrindinės visatos besiplečiančioje arenoje.
2. Absoliuti Trejybė – antroji patirtinė Trejybė – dabar esanti aktualizavimosi procese, susidės iš Dievo Aukščiausiojo, Dievo Galutiniojo, ir neapreikšto Visatos Lemties Užbaigėjo. Šita Trejybė veikia tiek asmeniame, tiek viršasmeniame lygiuose, net iki to, kas yra beasmenis, ribų, o jos suvienijimas visuotinybėje Absoliučią Dievybę paverstų patirtine.
Galutinė Trejybė patirtiškai yra besivienijanti iki galo, bet mes tikrai abejojame dėl šios galimybės, kad Absoliuti Trejybė šitaip visiškai susivienytų. Tačiau mūsų samprata apie amžinąją Rojaus Trejybę mums visą laiką primena, jog Dievybės sutrejybinimas gali pasiekti tai, kas kitokiu atveju yra nepasiekiama; dėl to mes iš tiesų postuluojame Aukščiausiojo-Galutiniojo kada nors pasirodymą ir galimą Dievo Absoliuto sutrejybinimą-realizavimą.
Visatų filosofai postuluoja Trejybių Trejybę, egzistencialią-patirtinę Begalinę Trejybę, bet jie nesugeba įsivaizduoti jos įasmeninimo; matomai ji prilygtų Visuotinio Tėvo asmeniui to AŠ ESU konceptualiame lygyje. Bet nepriklausomai nuo viso šito, originalioji Rojaus Trejybė yra potencialiai begalinė, kadangi Visuotinis Tėvas iš tiesų yra begalinis.
PAREIŠKIMAS
Formuluojant vėlesniuosius pateikimus, susijusius su Visuotinio Tėvo charakterio ir jo Rojaus partnerių prigimties pavaizdavimu, kartu mėginant apibūdinti tobulą centrinę visatą ir tas apjuosiančias septynias supervisatas, mes turime vadovautis supervisatos valdovų mandatu, kuris nurodo, jog mes, visose savo pastangose tam, kad būtų atskleista tiesa ir lygiavertės esminės žinios, pirmenybę suteiktume aukščiausioms egzistuojančioms žmogiškosioms sampratoms, susijusioms su tais dalykais, kurie turi būti pateikti. Grynuoju apreiškimu mes galime pasinaudoti tiktai tada, kada pateikiama sąvoka neturi anksčiau žmogiškuoju protu suteiktos adekvačios išraiškos.
Dieviškosios tiesos vienas po kito einantys planetiniai apreiškimai būtinai apima aukščiausias egzistuojančias dvasinių vertybių sampratas kaip naujo ir išplėsto planetinių žinių suderinimo dalį. Todėl, rengiant šituos pateikimus apie Dievą ir jo visatos pagalbininkus, mes atrinkome šitų dokumentų pagrindui daugiau negu vieną tūkstantį žmogiškųjų sąvokų, išreiškiančių aukščiausias ir labiausiai išvystytas planetines žinias apie dvasines vertybes ir visatos prasmes. Ten, kur šitos žmogiškosios sąvokos, surinktos iš praeities ir dabarties Dievą pažįstančiųjų mirtingųjų, nėra adekvačios tam, kad pavaizduotų tiesą taip, kaip mums yra nurodyta ją apreikšti, mes tikrai nedvejodami jas papildysime, šituo tikslu pasitelkdami savo aukštesnes žinias apie tikrovę ir Rojaus Dievybes ir jų transcendentinę gyvenamąją visatą.
Mes visiškai suvokiame savo užduoties sunkumus; mes pripažįstame, jog dieviškumo ir amžinybės sąvokų kalbos neįmanoma iki galo išversti į mirtingojo proto ribinių sąvokų kalbos simbolius. Bet mes žinome, jog žmogiškojo proto viduje gyvena Dievo fragmentas, ir jog su žmogiškąja siela gyvena Tiesos Dvasia; ir dar daugiau mes žinome, jog šitos dvasinės jėgos nematomai veikia, kad įgalintų materialų žmogų suvokti dvasinių vertybių tikrovę ir suprasti visatos prasmių filosofiją. Bet net dar tikriau mes žinome, jog šitos Dieviškojo Buvimo dvasios gali padėti žmogui dvasiškai įgyti visą tiesą, kuri prisideda prie visą laiką besivystančio pirmyn asmeninio religinio patyrimo Dievo-sąmonės – tikrovės padidinimo.
[ Sudaryta Orvontono Dieviškojo Patarėjo, kuris vadovauja Supervisatos Asmenybių Korpusui, paskirtam Urantijoje pavaizduoti tiesą, susijusią su Rojaus Dievybėmis ir su visatų visata.]
Algimantas
2009-10-21 10:24:42
Ačiū mielas Algimantai.Aš esu ne vieną kartą perskaičiusi UK knygą,ir savo mintis forume pateikiu būtent tokias kokios iškyla iš UK DOKUMENTŲ skaitymo ir tavo mokymų forume;kitais šaltiniais nesinaudoju.Matyt tos Dvasinės Būtybės,kurios sudarė minėtus dokumentus nusprendė,kad net ir tokiems GYVULINIAMS protams galima užsiminti ir kažką daugiau.
Su meile,
IRENA
2009-10-21 10:58:47
Ačiū Algimantai.
Gerai,Dievą Aukščiausiajį suradom/juokaujų,turbūt dar negreit surasime/,toliau,jeigu neklystu,ieškosime Dievą Galutinijį,kurio /lyg tai/erdvės administracinės fukcijos bus susijusiuo su išorinės erdvės pasauliais.Tai dvi patirtinės Dievybės.Mieli vyrai,prašau paaiškinti,ar tų ieškomų Dievybių dar bus?Ar Jų suradimas visada bus tik per pojučius?Ar netodel pasiekę Havoną mes turėsime virš dviejų šimtų išvystytų pojučių?
Įdomu ar labai būsiu nugrybavusi?
Su meile,
IRENA/Šakiai/
2009-10-20 20:47:52
Miela Irena, tu esi TEISI, kada kalbi apie Aukščiausiąją Būtybę, kaip apie ATSKIRĄ ASMENYBĘ, ir nesutapatini JOS su ROJAUS TREJYBE kaip su VISUMINIU DIEVU. Tačiu, jeigu tu manai, kad Aukščiausioji Būtybė yra tas VIENINTELIS DIEVAS, tada tu klysti.
Urantijos Knygos apreiškimas taip puikiai, tiksliai, ir labai nuosekliai paaiškina SKIRTUMĄ TARP JŲ, tuo tarpu absoliuti dauguma žmonių, vos tik pamato žodį Aukščiausiasis, tuo pat manop, kad tai ir yra tas vienintelis DIEVAS. O tai visiškai ne taip.
Kad būtų aiškiau, pasakysiu labai paprastais žodžiais. Kol Rojaus Trejybė veikė tik ROJUJE, o tai reiškia SAVO AMŽINYBĖJE, tol Aukščiausiosios Būtybės nebuvo, net pati Rojaus Trejybė galėjo patirti save ir iš savęs kilusių dvasių veikimą savo amžinojoje buveinėje Rojuje.
Tačiau, kada tik buvo pradėta kurti pirmoji iš SEPTYNIŲ ŠIMTŲ TŪKSTANČIŲ LAIKO IR ERDVĖS Vietinių Visatų, tada prdėjo ĮSIASMENINTI PATIRTINĖ DIEVYBĖ - AUKŠČIAUSIOJI BŪTYBĖ, ir Roajsu Trejybė jau per Aukščiausiosios Būtybės patyrimą patiria visos kosminės kūrinijos šeimos tvarinių bet kokį individualų patyrimą, ir jį išsaugos per visą ateities amžinybę.
Kadangi ji dar nėra aktualizavusi ir įasmeninusi savęs iki galo, kad gaėtų veikti savarankiškai, tai jos įsiasmeninimas arba aktualizavimasis priklauso nuo KIEKVIEO IŠ MŪSŲ DVASINIO AUGIMO. Aš suvokiate, kad nuo mūųs ŠVIESĖJIMO, prioklauso PATIRTINĖS DIEVYBĖS AKTUALIZAVIMASIS.
KOKS NESUVOKIAMAI BEGALINIS KŪRĖJO PASITIKĖJIMAS TVARINIU, KAD NET SAVO PATYRIMĄ LAIKO IR ERDVĖS VISATOSE JIS ATIDAVĖ VIEN TIK TVARINIAMS, NUO KURIŲ, IR VIEN TIK NUO JŲ, PRIKLAUSO AUKŠČIAUSIOSIOS DIEVYBĖS VISIŠKAS PATIRTINIS ĮSIASMENINIMAS IR AUGIMAS, O PER AUKŠČIAUSIĄJĄ BŪTYBĘ IR ROJAUS TREJYBĖS PATYRIMAS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-10-20 15:02:24
Mielas Tomai,už tavo nuoširdžius paaiškinimus padėkoti panorau šitoje temoje.Gilinantis į tavo komentarą apie Rojaus Trejybės veiklą,man iškart iškilo mintis apie Dievą Septinkartį.Manau,kad sakydama jog tai Rojaus Dieviškujų Tėvų Septinkartis pasireiškimas,nelabai būsiu suklydusi.
"Aukščiausiųjų Kūrėjų asmenyse Dievai nužengė iš Rojaus į laiko ir erdvės sferas tam,kad ten sukurtų ir išvystytų tvarinius,turinčius potencialą pasiekti Rojų,kurie gali pakilti į jį,ieškodami Tėvo.Šita BESILEIDŽIANČIUJŲ Kūrėjų,kurie apreiškia Dievą,ir KYLANČIUJŲ tvarinių,kurie ieško Dievo,procesija visatoje atskleidžia Aukščiausiojo Dievybės evoliuciją,jame pesiekia savitarpio supratimą,atranda amžinają ir visuotinę brolystę tiek besileidžiantieji,tiek kylantieji,Tokiu būdu Aukščiausioji Būtybė tampa TOBULO Kūrėjo priežasties ir TOBULĖJANČIO tvarinio reakcijos patyrimo sintezė."-1278psl. UK.
Bet Algimanto paaiškinimas trumpesnis ir aiškesnis.
Ačiū.
Su meile,
IRENA/Šakiai/
2009-10-19 18:25:24
Na ir komentatoriai! Ale visi kaip vienas! Kaip anot nemirtingos liaudies išminties šmaikščiai ir teisingai pasakyta: žiūri į knygą, o mato š...ą. Nevaizduokit aklų aiškiaregių, brangieji ir brangiosios! Parodykite, kur Algimanto pasakyta, ar Urantijos Knygos ištraukoje parašyta, kad Tėvas žudikas? Čia jūsų tokia tyčinė ir provokuojanti ir kitus klaidinanti improvizacija arba šiaip kolektyvinio nenuovokumo apraiška. Jums geriau žinoti..., ką jūs čia darot!
Mielieji, kad nustotumėt klaidinę ir painioję save ir kitus, kad liautumėtės vienas kitą tuščiai gąsdinę pateiksiu tokią loginę seką, išplaukiančią iš UK:
kadangi iš Rojaus Tėvų į visą JŲ iš Meilės sukurtą Kūriniją nuolatos sklinda tik Meilė, nei vienas iš Rojaus Trejybės Asmenybių nėra ir negali būti Dievai baudėjai, tuo labiau, žudikai, patys siunčiantys mirtingųjų sielas sunaikinimui, nes jie pažįsta vien tik MEILĘ ir nieko daugiau. Tai reiškia, jeigu savo vidun įsileisime Tėvo Meilę, turėsime viską kaip patys mylimiausi Tėvo vaikai. Neišsitrauksim savo sielos kamštuko, kad ji prisipildytų Tėvo Meilės, niekaip negalėsim suprasti, kodėl tokie nelaimėliai esam. Visi žinom, jog našlaičių daliai niekas nepavydi, o kai atsisakoma Kūrinijos Tėvų, išvis tragedija! Ši UK ištrauka ir Algimantas kalba ne apie krikščioniškąjį dievą - baudėją už nuodėmes, reikalaujantį aukų ir kerštingą, dangaus, pragaro ir skaistyklos "piktą, bet teisingą" šeimininką.
Tikrojo Dievo bijoti tikrai nereikia, nes Meilė nėra naikinimo įrankis. Tačiau yra ir kita Tėvo dovana visiems sąmoningiems mirtingiesiems, JO kiekvienam valiniam tvariniui padovanota, LAISVA VALIA, į kurią niekas, nei pats Tėvas neturi jokios valios, tvarkytis savaip. Todėl čia ir yra kalbama, apie PATIES INDIVIDO SPRENDIMĄ SAVE SUSINAIKINTI, IŠREIŠKIANT TOKIĄ SAVO LAISVĄ VALIĄ, nes jo niekingame gyvenime sąmoningai dominavo nuolatinis blogio kūrimas,o , jei SĄMONINGAI - tai reiškia tokių, kaip, pvz., šios temos herojų Stalino ar Hitlerio, gyvenimą nuolatinėje, užsitęsusioje NUODĖMĖJE, ir po prikėlimo akistata su nuodėme, arba akistata su visą gyvenimą deklaruotomis ir sąmoningai įgyvendinamomis, prieštaraujančiomis Tėvo Valiai nuostatomis, tam pačiam individui nebeleidžia pasielgti kitaip, kaip tik priimti savęs susinaikinimo sprendimą, kurio nuginčyti niekas negali. Taip atsitiko su Liuciferio klika, neabejoju, tas laukia ir Stalino bei Hitlerio ir visų kitų, kurie sąmoningai t.y. nuodėmingais motyvais ir savo laisva valia, gauta iš Tėvo, stabdo visuotinės evoliucijos procesus ne tik savo planetoje, nes tai visada skaudžiai atsiliepia ir visai Kūrinijai.
Ar aiškiai pasakiau, kad Sprendimą būti sunaikintam gali priimti tik pats mirtingasis. O gyvenimas SĄMONINGAI IR NUOLAT prieštaraujant Tėvo Valiai, būtent, ir veda prie tokio sprendimo - save susinaikinti. Toks sprendimas beveik neišvengiamas yra tik tokio mirtingojo, kuris per visą savo mirtingojo gyvenimą fiziniame kūne sąmoningai maištavo prieš Rojaus Trejybę, ignoruodamas tiek Tėvo, tiek ir kitų dviejų lygiaverčių partnerių valią.
Taip kad galite gyventi ramiai: akivaizdu, kad Tėvas net piršteliu nepagrūmos nei Stalinui nei Hitleriui, bet jų pačių prašymu ir bus sunaikinti, nors tokį nuosprendį skirti sau jų niekas neragins. Rašau iš geros valios ir nuoširdžiai trokštu, kad dar sykį taip pat nuoširdžiai susimąstytumėte ir dėl savo likimo, įvertintumėte savo pasisakymus ir veiksmus iš esmės: visus už ir prieš, kad to, ką darote pasėkmės būtų kuo palankesnės visumai, o tuo pačiu ir jums patiems.
Su meile,
Tomas VLN
2009-10-17 18:37:08
Miela Irena, tu esi visiškai teisi, kad Urantijos Dokumentų autoriai TIK UŽSIMENA apie kažką daugiau.
TAČIAU JIE IR PATYS šito nežino, ko nors daugiau negu mes, nes šito tiesiog DAR NEEGZISTUOJA.
Dėl to ir jų samprotavimai yra lygiai tiek pat tik jų pačių VAIZDINIAI, KURIE GALI VIŠIŠKAI NEATIKTI TIKROVĖS, KADA TIKROVĖ VYSTYSIS JAU AUKŠTESNIU LYGIU.
Ir šitoji užuomina yra skirta mums, kad mes žinotume, jog tolimesnis vystymasis nenutrūks niekada, ką apreiškėjai jau suvokia aukštesniu lygiu, tik jie taip pat nėra TIKSLŪS pranašai.
Kadangi tu jau perskaitei Urantijos Knygą kelis kartus, tai būtent tu jau galėtum ir mums pateikti tokias vietas, jas pacituodama, kurios tau atrodo turi prasmės jas pagarsinti ir kitiems, ir kodėl tau taip atrodo.
Štai noriu pasidalinti tokia ištrauk apie Rojų:
"Rojus turi daug tikslų visatinių sferų administravime, bet tvarinių būtybėms jis pirmiausia egzistuoja kaip Dievybės gyvenamoji vieta. Visuotinio Tėvo asmeninis buvimas gyvena Dievybių buveinės, šito beveik apskritiminio, bet ne sferinio, viršutinio paviršiaus pačiame centre. Šitą Visuotinio Tėvo buvimą Rojuje betarpiškai apsupa Amžinojo Sūnaus asmeninis buvimas, tuo tarpu juos abu apgaubia neapsakoma Begalinės Dvasios šlovė.
Dievas gyvena, gyveno, ir amžinai gyvens šitoje pačioje centrinėje ir amžinojoje buveinėje. Mes visada jį surasdavome ten ir visada surasime. Visuotinis Tėvas yra kosmiškai sukoncentruotas, dvasiškai įasmenintas, ir geografiškai gyvena šitame visatų visatos centre.
Mes visi žinome tiesioginį kelią, kuriuo reikia eiti tam, jog surastume Visuotinį Tėvą. Jūs nesugebate daug ko suvokti apie dieviškąją gyvenamąją vietą dėl jos nutolimo nuo jūsų ir dėl milžiniškos įsiterpiančios erdvės, bet tie, kurie sugeba suvokti šitų milžiniškų atstumų prasmę, žino Dievo buvimo ir gyvenamąją vietą lygiai taip tikrai ir tiesiogine prasme, kaip jūs žinote Niujorko, Londono, Romos, ar Singapūro vietą, miestų, kurie turi konkrečią geografinę vietą Urantijoje. Jeigu būtumėte išmintingi šturmanai, aprūpinti laivu, žemėlapiais, ir kompasu, tada tikrai galėtumėte surasti šituos miestus. Lygiai taip, jeigu turėtumėte laiko ir keliavimo priemones, jeigu būtumėte dvasiškai parengti ir turėtumėte reikalingą vadovavimą, tuomet jus galėtų vesti per vieną po kitos visatas, iš grandinės į grandinę, jums visą laiką keliaujant per žvaigždėtas sferas į vidų tol, kol pagaliau sustotumėte prieš Visuotinio Tėvo dvasinės šlovės centrinį švytėjimą. Gavus viską, kas būtina šiai kelionei, lygiai taip įmanoma surasti Dievo asmeninį buvimą visų daiktų centre, kaip galima surasti ir tolimus miestus jūsų pačių planetoje. Tai, kad jūs nesilankėte šitose vietose jokiu būdu nepaneigia jų realumo arba tikrojo egzistavimo. Tai, kad taip mažai visatos tvarinių surado Dievą Rojuje jokiu būdu nepaneigia nei jo egzistavimo tikrovės, nei jo dvasinio asmens realumo visų daiktų centre.
Tėvas visada turi būti surandamas šitoje centrinėje vietoje. Jeigu jis pajudėtų, tai visuotinė buveinė subyrėtų, nes į jį šitame gyvenamajame centre sueina visuotinės traukos linijos iš kūrinijos pakraščių. Ar mes atsekame asmenybės grandinę atgal per visatas, ar stebime kylančiąsias asmenybes, kada jos keliauja į vidų pas Tėvą; ar mes stebime materialios traukos linijas, einančias į apatinį Rojų, ar sekame kosminės jėgos suaktyvėjančius ciklus; ar stebime dvasinės traukos linijas, sueinančias į Amžinąjį Sūnų, ar žvelgiame į Dievo Rojaus Sūnų procesiją į vidų; ar mes matome proto grandines, ar sekame trilijonų trilijonus dangiškųjų būtybių, atsirandančių iš Begalinės Dvasios – bet kurio iš šitų stebėjimų dėka ar jų visų dėka mes tiesiogiai esame atvedami atgal į Tėvo akivaizdą, į jo centrinę buveinę. Čia Dievas yra asmeniškai, tiesiogine prasme, ir realiai. Ir iš jo begalinės būtybės teka gyvybės, energijos, ir asmenybės plūstančios srovės į visas visatas." (0118-04/05; 0119-01)
Ką tai sako? Tai rodo, kad Rojaus Trejybių Asmenybės nėra abstrakcija kaip rūkas, ir turi SAVO GYVENENMĄJĄ VIETĄ VISOS KŪRINJIOS CENTRE. Ir dar daugiau, kad į ją galime nuskristi REALIAI, aišku, jeigu turime tam tinkamas keliavimo priemones ir savo tokią dvasinę formą, kuri būtų tinkama kelionei. Žodžiu Roajus Trejybė ir jos gyvenamoji vieta nėra FANTAZIJA AR BOBUČIŲ PLEPALAI. Viskas yra pajungta Roajus absoliučiai materialiai treukai, kuri ir išliako Paukčių tako galaktiką - visą dangaus skalustą, kurį mano mūųs akys - kad jis nenuskrietų kažkur į išorinę beribę erdvę. Štai toji Rojaus absoliuti materiali trauka ir palaiko saules-žvaigždes, planetas, ir visus dangaus kūnus, kad jie neišsilakstytų. Ir nenaudojant tam jokių MATOMŲ RANKŲ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-10-21 16:18:35
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.