Forumas: temos peržiūra
Įvairios ištraukos, pastraipos, ar atskiros mintys iš Urantijos Knygos ir jūsų komentarai
Mielieji, šitą temą siūlau dėl to, kad galėtumėte patys patalpinti kokias nors ištraukas iš Urantijos Knygos apreiškimo, ilgesnes ar trumpersnes, kelių pastraipų, ar vienos pastraipos, ar net vieno sakinio, ir jas PAKOMENTUOTI, KODĖL jos yra tokios svarbios JUMS, kaip jas suvokiate JŪS.
Kadangi tai yra bendra tema iš Urantijos Knygos apreiškimo, tai joje bus įvairių temų rinkinys, kuris leis jums patiems sklaidyti Urantijos Knygą ir dalintis, kas TUO METU jums labiau įstrigo minty, kas sujaudino, ir KODĖL.
Dabar man perskaičius vieną pastraipą apie mūsų atvykimą į Havoną man sukilo mintis, kuria ir noriu pasidalinti.
Iš pradžių pateikiu būtent šitą pastraipą:
"Jūsų Havonos karjeroje pirmasis veiksmas bus suvokti ir padėkoti savo transportiniam sekonafimui už ilgą ir saugią kelionę. Tada jūs būsite supažindintas su tomis būtybėmis, kurios organizuos jūsų ankstyvąją veiklą Havonoje. Po šito jūs nuvyksite užregistruoti savojo atvykimo ir paruošti padėkos ir gilios meilės pranešimą, kuris bus pasiųstas jūsų vietinės visatos Sūnui Kūrėjui, visatos Tėvui, kuris padarė jūsų sūnystės karjerą įmanomą. Šitai užbaigia atvykimo į Havoną formalumus; po šito jums yra suteikiamas ilgas poilsio laikotarpis laisvam stebėjimui, ir tai yra proga paieškoti savo draugų, bičiulių, ir partnerių iš ilgo kilimo patyrimo. Jūs taip pat galite pasinaudoti programomis, kad nustatytumėte, kurie iš jūsų bičiulių piligrimų išvyko į Havoną nuo tada, kada Uversą palikote jūs." (0343-03)
Taigi, mes jau pakylame į Havoną. O tai reiškia, kad PRIEŠ TAI, labai ilgą laiką, jau buvome mokomi kaip DVASIOS, o iki to - dar kaip SIELOS, ir visą laiką turime savo tą patį aš. Ir HAVONOJE VIS TIEK turime savo tą patį AŠ, KOKS YRA DABARTINIAME MATERIALIAME ŽMOGAUS KŪNE, TIK HAVONOJE JIS NEPALYGINAMAI DAUG GERIAU SUOKIA TIKROVĘ, DAUG GILIAU PAŽĮSTA ENERGIJAS, VISĄ APLINKĄ - KOSMOSĄ, ŽVAIGŽDES, VISATAS, JŲ VALDYMĄ, IR VISOS ŠITOS TIKROVĖS KŪRĖJUS - ROJAUS TREJYBĘ, BET DAR NE TIEK, KIEK JĄ PAŽINS PO HAVONOS.
Ir ką mes darome savo pirmuoju VEIKSMU HAVONOJE - O GI DĖKOJAME.
Nuoširdi padėka visada galima tik iš meilės, ne iš pareigos, bet iš meilės. REIŠKIA MES MYLIME APLINKĄ. Dėkojame mus atgabenusiam į Havoną transportiniam angelui, kurio dvasinė kategorija yra labai aukšta - sekonamifimas - jo energetinė įkrova mižinišką, todėl jis mus gali gabenti šimtus tūkstančių šviesmečių atstumais, ko NEGALI PADARYTI VIETINĖS VISATOS ANGELAI TRANSPORTUOTOJAI.
Tačiau mes taip pat dėkojame ir savo vyresniajam dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui, kuris Urantijoje buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto pavidalu. Mes jam siunčiame padėką už JO MEILĘ ir RŪPESTĮ, nes JO VIETINĖ VISATA MUMS PER VISĄ AMŽINYBĘ LIKS GIMTOJI VISATA, KIEK BESIPLĖSTŲ KŪRINIJOS RIBOS Į IŠORINĘ KOSMINĘ ERDVĘ, IR NORS MŪSŲ NAMAI YRA ROJUS, BET PRADŽIĄ Į AMŽINYBĘ MES GAVOME BŪTENT NEBADONO VIETINĖJE VISATOJE, nes būtent čia mes patyrėme materialų augimą ir pirmąjį GYVĄ ryšį su savo Rojaus Tėvais, garbindami JUOS iš meilės, būtent čia mes perėjome per patyrimą, kada iš materialus pavidalo po prisikėlimo tapome SIELOMIS, ir per tūkstančius metų MŪSŲ TEORINIO MOKYMO KLASĖSE IR ŠITŲ MOKYMO PRAKTINIO ASMENINIO TAIKYMO, mes vis ėjome pirmyn į savo amžinąjį DVASIOS STATUSĄ. Ir kada tapome dvasia, ja ir tapome būtent VIETINĖJE VISATOJE. Ir tada mus vyresnysis Brolis palydėjo į SUPERVISATOS, mūsų tolimesnio mokymo, pakopą, kuri užtruko daug ilgiau negu mūsų visas mokymasis ir gyvenimas Vietinėje Visatoje.
Ir po atvykimo į amžinąją Havoną, mes parengiame padėkos ir meilės pranešimą mūsų dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui-Jėzui. O tai reiškia, kad mūsų meilės ryšys su juo yra toks giluminis, nes jam dėkojame už visą jo mokymą ir globą, kuri buvo prieš tūkstančius metų, o šis gyvas ryšys ir tooiau tęsiais, ir jis būtent ir padiktuoja tokią padėką ir jam.
Ir šį pranešimą parengiame žvelgdami nebe iš apačios į viršų, kaip žvelgėme būdami materialiu pavidalu, žmogaus kūne, kada maldoje prašėme pagalbos iš jo, esančio kažkur toli ir aukštai, kad net nežinia kur ir kaip jį pasiekti, ar būdami sielos morontiniu pavidalu, ir net tapę jauna dvasia. Dabar mes jau pasiekę amžinąją Havoną turime supervisatos etapo sukauptą patyrima. Štai dėl ko mes jau į vietinę visatą žvelgiame tarsi iš ANAPUS.
O kadangi mūsų brolystė yra tapusi tokia išvystyta, meilės virpesiai yra pasiekę tokį aukštą dažnį, jog pati GYVA meilė mūsų viduje ir diktuoja tokį padėkos pranešimą mūsų gimtosios Vietinės Visatos Valdovui-Sūnui Kūrėjui-Jėzui.
Ir Havonoje, mums visiškai naujoje kūrinijos dalyje, jau nebe laiko ir erdvės visatose, kur mus mokino anksčiau, dabar mumis su meile tiek rūpinasi, kad mums PIRMIAUSIA suteikia POILSĮ IR APSIPRATIMĄ naujoje vietoje, ir galimybę, kaip kūrinijos šeimos nariui susitikti su kitais mūsų broliais ir sesėmis dvasioje, su kuriais palaikėme arba nepalaikėme ryšius anksčiau.
Ar suvokiate, kad visa tai daroma, kad tik geriau būtų mums, kad tik patenkintų mūsų giluminius bendravimo troškimus, kada meilė apjungia visumą be jokių išlygų.
Ir tada galėsime sutikti ne tik tokius savo buvusius sielos brolius, kaip Paulių, Petrą, ar Joną Krikštytoją, bet GALBŪT ir Staliną ar Hitlerį, JEIGU JIE VIS TIK PASIRINKS TIESOS IR ŠVIESOS KELIĄ PO PRISIKĖLIMO KVIEČIANT PAGAL SĄRAŠĄ, KURĮ DAR TIK PATIRS ATEITYJE, ir kurie iki Havonos pasiekimo taip pat bus tapę MEILĖS IR ŠVIESOS SKLEIDĖJAIS, aukštą lygį pasiekusiomis DVASIOMIS, KAIP IR MES.
TODĖL IR NUOSTABUS ROJAUS TREJYBĖS MŪSŲ TOBULINIMO PLANAS, KAD NĖRA ATSTUMIAMAS NĖ VIENAS, KAD IR KOKIUS NUSIKALTIMUS, MŪSŲ SUPRATIMU, BŪTŲ PRIDARĘS, NEBENT JIS PATS NUSIGRĘŽIA IR GALUTANAI APSISPRENDŽIA MEILĖS IR ŠVIESOS GYVOJO KELIO ATSISAKYTI SAVO LAISVA VALIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-10-16 15:31:46
Komentarai
Mielas Juozai, labai džiugu,kad skaitai Urantijos Knygą. Visko NESISTENK ĮSISĄMONINTI IŠ KARTO, NEPAVYKS, NES PERDAUG INFORMACIJOS.Tu nesusipainiojai, nes tiesiog dalis informacijos užsidengia kita informacija, dalis informacijos daug smulkiau yra atskleidžiama Jėzaus Kristaus apreiškime KALBU JUMS VĖL.
ŽMOGUS, KURIS ĮTIKI SAVO SIELA, NE LIEŽUVIU, BET SIEOS ATSIVĖRIMU, TADA JIS TĄ PATS PAJUNTA SAVO ĮTIKĖJIMĄ IR JAU TADA PO VISOS FIZINĖS KŪNO ENERGIJOS IŠEIKVOJIMO YRA PAŽADINAMAS TREČIĄJĄ DIENĄ PO VADINAMOSIOS MIRTIES SIELOS TAPATYBĖS MORONTINIU PAVIDALU.
Jeigu jis NEĮTIKI, bet vaikšto į bažnyčią ir tik tiki, atlieka tik materiallią ir išorinį ritualą, tai jis LYGIAI TAIP, KAIP IR VISI NETIKINTYS ateistai nebus pažadintas trečiąją dieną po fizinio kūno mirties, nes nė vienas, nei kitas NEĮTIKĖJO, o DOGMATINĖS IR RITUALINĖS bažnyčios fizinis lankymas neturi NIEKO BENDRO SU VIDINIU ir gyvu ĮTIKĖJIMU. ATEISTAI TAIP PAT SAVO SUPRATIMU TIK, JIE TIK NETIKI Į DOGMATINĮ BAŽNYTINĮ DIEVĄ, BET TIKĖTI GALI Į AUKŠTESNĮ PROTĄ, ENERGIJĄ IR T.T. TODĖL TOKIE NEĮTIKĖJĘ bus tap pat pažadinti juos pakviečiant pagal sąrašą. O toks prisikėlimas pagal sąrašą vyksta tik tada, kada toje planetoje yra skelbiama naujoji dieviškoji tvarka, arba kada būna tūkstanmečio proga pažadinimas. Per visą šitą laikotarpį vadinamojo mirties miego metu tokio mirtingojo asmenybė be seno kūno, o naujo taip pat dar negavusi yra saugoma nesąmoningoje būsenoje angelo serafimo, nesvarbų kiek šimtų ar tūkstančių metų galėtų praeiti iki pažadinimo kviečiant pagal sąrašą. Ir tada po tokio pažadinimo bus dar toliau miritngasis TIKRINAMAS, AR JIS PASIRINKS SAVO ĮTIKĖJIMU KELIĄ PAS TĖVĄ, AR JĮ GALUTINAI ATSTUMS. Ir jeigu jis galutinai Tėvo valią atstums, tada jo valia ir bus patenkinta ir po tokios TIROSIOS mirties jokio pažadinimo jau nebeus per visą amžinybę.
Vaiščiojimas į ritualinę bažnyčią visai dar nereiškia vidinio galutinio apsisprendimo savo valią sulieti su Tėvo valia, todėl bažnytinis proto TIKĖJIMAS nesuteikia mirtingajam prisikėlimo trečiąją dieną po kūno mirties. Todėl tik tie, kurie GALUTINAI APSISPRENDŽIA TĖVO-ROJAUS TRJEYBĖS KEIU NEITI, NE ABEJIOJE, NE BLAŠKOSI, BET SĄMONINGAI IR GALUTINAI APSISPRENDŽIA ŠITO KELIO ATSISAKYTI, JŲ VALIA YRA TAIP PAT PATENKINAMA IR IŠ TO ŽMOGAUS PROTO YRA ATŠAUKIAMAS MINTIES DERINTOJAS, NES JAM NĖRRA TIKSLO TUŠČIAI LEISTI LAIKĄ SU TUO, KUIRS JAU GALUTNIANI TĖVĄ ATSTŪMĖ. Štai toks žmogus gali dar ilgai gyventi žmogiškuioju pavidalui ir turėti turtingą materialia prasme gyvenimą, bet jis jau yra duiebiškąją prasme MIRĘS, nes pats savo valia tokį sprendimą priėmė sąmoningai, galutinai, ir laisva valia.
Todėl su nuodėme ar be nuodėmės žmogus gyvena, tai nėra pagrindas pažadinimui ar nepažadinimui. Pažadinimui po trijų dienų svarbus yra ĮTIKĖJIMAS, kuris yra VIENINTLEIS RAKTAS Į TIESIOGINĮ PRISIKĖLIMĄ, IR TOLIMESNĮ ŽENGIMĄ NAMO Į ROJŲ PAR ROJAUS TĖVUS - ROJAUS TREJYBĘ. O jeigu toks žmogus dar gimsta iš dvasios, tai jis nustoja daryti NUODĖMES dar gyvendamas žmogaus kūne.
Todėl dar kartą pakartosiu,
NEPRIKELIAMI TIK TIE, KURIE KELIA MAIŠTĄ PRIEŠ TĖVĄ IR PATYS ATSISAKO TĖVO JIEMS SUTEIKTO KELIO SĄMONBIGAI, SUVOKDAMI KĄ DARO, IR APSISPRENDĘ GALUTINAI.
O visi kiti yra pažadinami pagal sąrašą TIK NE TREČIA DIENĄ, BET GALI TAI BŪTI PO TŪKSTANČIO METŲ, ARBA KADA SKELBIAMA NAUJA DIEVIŠKOJI TVARKA, KURI SKELBIAMA KAI PLANETOPJE VĖL PASIRODO NAUJAS TĖVO SŪJNUS. Ir tokie pažadinti dar neina tolaiu į Rojų, nes jie tikrinami dar toliau, kad APSISPRĘSTŲ PATYS GALUTINAI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-10-17 21:51:08
As cia siek tie susupainiojau.Skaitau knyga,tiesa,dar ne viskas gerai isisamoninau,bet man atrode,kad zmogus,kuris samoningai pasirenka gyvenima su nuodeme po mirties tiesiog neprikeliamas.Skelbiant nuosprendi dalyvauja tik to mirtingojo angelas sargas,derintojas negrizta.Tuo viskas ir baigiasi.Dabar is kai kuriu jusu pasisakymu iseitu lyg ir taip,kad po mirties tie zmones prikeliami ir ju tarsi paklausia - nori jie ar ne nori rinktis ta sviesos kelia.Ir sunaikinama tik tuomet,jei atsisako.Bet is knygos susdariau nuomone,kad buna ne taip.Tad kaip yra is tikro,busiu dekingas uz issamu paaiskinima.
Juozas
2009-10-17 19:30:22
Aciu Algimantai.Noreciau dar kai ko paklausti.Sakai "apsisprendzia Rojaus Trejybes keliu neiti,kelia maista prie Teva".Kaip tai suprasti,ar cia metafora?Ar tai reiskia,kad zmogus apsisprendzia tuo Tevo siulomu meiles keliu neiti,gyvena paneigdamas sviesos ir meiles principus ar dar ka nors?Ka turi realiai zmogus padaryti ,kad derintojas butu atsauktas,kad zmogaus veiksmas butu suprastas kaip atsisakymas?Juk cia ne zodinis atsisakymas turima galvoje?Ir dar atsiprasau,kad vel lieciu sita tema,nes cia atrodo ji sulauke ivairiu nuomoniu,bet tai ar Stalino ,Hitlerio gyvenimai nebuvo samoningas atsisakymas visu Dievo siulomu principu ir keliu,ar tai nebuvo maistas ir pries Dieva,juk jie atmete visus meiles ir sviesos kelius,sprende kam gyventi,o kam mirti.Tai ar gali buti kas baisiau?Mane tai tikrai trikdo.
Juozas
2009-10-17 22:31:32
Mielas Juozai, ĮTIKĖJĘS ŽMOGUS, NIEKADA NESIELGS TAIP, KAIP ELGIASI BET KURIS ŽUDIKAS, AR JIS BŪTŲ STALINAS, AR HITLERIS, AR MINDAUGAS, AR VYTAUTAS.
Tačiau nė vienas iš jų GALĖJO NEMAIŠTAUTI PRIEŠ DIEVĄ TĖVĄ, BET DARYTI SAVO TAMSOS IR BLOGIO DARBUS, TURĖDAMAS TIKSLĄ PADĖTI JO SAMPRATA PAŽANGOS IDĖJAI, KAIP JĄ SURPATO JIS. Ir tai reiškia, kad jis BUS PAŽADINTAS per priosikėlimą kviečiant pagal sąrašą tolimesniam APSISPRENDIMUI.
Tuo tarpu atsaisakymas eiti Tėvo keliu yra ne metafora, bet tiesiogine prasme priimamas GALUTINIS APSISPRENDIMAS ATSTUMTI DIEVĄ TĖVĄ. Ir tokių žmonių yra labai daug.
Telydi tave ramybė.
Su brpliška meile,
Algimantas
2009-10-17 23:00:11
Kodėl žmonės atstumia DIEVĄ TĖVĄ? Gal juos pastūmėja tas pasibjaurėtinas evoliucijos planas, dėl kurio žmonėms tenka tokia baisi dalia, kurios jie patys niekada nebūtų pasirinkę? JUk tas siaubas, kurį žmogus išgyvena šiame pasaulyje yra toks baisus ir nepateisinamas niekuo, patyrus tokią baisią žemiškojo pasaulio tamsą dangoškoji šviesa atrodo kaip pastyčiojimas iš tų, kurie tai perėjo. Argi gali mylintis Dievas Tėvas savo vaikams kurti tokius siaubingus planus?
Žemiškoji egzistencija neturi jokios prasmės, kam tai buvo reikalinga?
Algimantui/Juozas
2009-10-17 23:54:45
Anonimui Algimantui/Juozas
2009-10-17 23:54,
Nueik prie veidrodžio ir ilgėliau pasižiūrėk į jį, po to pamąstyk apie laisvą valią tavo paties ir kitų, turėtum iš dalies pamatyti atsakymą į savo klausimą.
O Alinai atsakysiu Urantijos Knygos žodžiais, juos neseniai esu citavęs:
"Urantijiečiai paprastai pripažįsta tiktai vieną mirties rūšį, gyvybės energijų fizinį nutrūkimą; tačiau kai dėl asmenybės išlikimo, tai iš tikrųjų yra trys rūšys:
1. Dvasinė (sielos) mirtis. Jeigu ir kada mirtingasis žmogus yra galutinai atstūmęs išlikimą, kada, Derintojo ir išliekančiojo serafimo bendra nuomone, jis būna paskelbtas dvasiškai nemokiu, morontiškai bankrutavusiu, kada toks suderintas pranešimas yra užregistruotas Uversoje, ir po to, kada Cenzoriai ir jų atspindintys pagalbininkai šituos faktus būna patvirtinę, tada Orvontono valdovai tikrai duoda įsakymą, jog viduje gyvenantis Pagalbininkas būtų nedelsiant išlaisvintas. Bet šitas Derintojo paleidimas neturi jokios įtakos toms pareigoms, kurias vykdo asmeninis arba grupinis
serafimas, susijęs su tuo individu, kurį apleido Derintojas. Šitokia mirties rūšis savo reikšme yra galutinė, nežiūrint to, jog fizinio ir protinio mechanizmų gyvosios energijos savo žemiškąją veiklą tęsia toliau. Kosminiu požiūriu tas mirtingasis jau yra miręs; tebesitęsianti gyvybė tiktai pažymi kosminių energijų materialaus impulso užsitęsimą.
2. Intelektuali (proto) mirtis. Kada gyvybiškai svarbios aukštesniųjų pagalbinių proto dvasių tarnavimo grandinės yra nutraukiamos dėl intelekto sutrikimo arba iš dalies sunaikinus smegenų mechanizmą, ir jeigu šitokia būsena pasiekia tam tikrą kritinį nepataisomumo tašką, tada viduje gyvenantis Derintojas yra nedelsiant išlaisvinamas tam, jog vyktų į Dieviningtoną. Visatos dokumentuose mirtingoji asmenybė yra laikoma mirusia tada, kada tik būna sunaikintos esminės protinės grandinės, reikalingos žmogiškajam valiniam veiksmui atlikti. Ir vėl, tai yra mirtis, nesvarbu, jog fizinio kūno gyvasis mechanizmas veikia toliau. Kūnas be valinio proto daugiau nebėra žmogus, bet sutinkamai su ankstesniuoju žmogiškosios valios pasirinkimu, tokio individo siela gali išlikti.
3. Fizinė (kūno ir proto) mirtis. Kada mirtis ištinka žmogiškąją būtybę, tada Derintojas proto citadelėje pasilieka tol, kol ši nustoja veikti kaip intelektualus mechanizmas maždaug tuo laiku, kada išmatuojamos smegenų energijos nutraukia savo ritmiškus gyvybinius pulsavimus. Po šitokios mirties Derintojas palieka išnykstantį protą lygiai taip be ceremonijų, kaip ir prieš daugelį metų jis įėjo į jo vidų, ir per Uversą vyksta į Dieviningtoną."
Vaidas (VDS)
2009-10-18 10:21:55
Ir man dega ir aš norėčiau sužinoti, kodėl žmonės, atsidūrę šiam pasauly ir suvokę jo egzistencinį blogį bei beprasmybę ir patyrę nepateisinamą žalą, kuri perbraukė jų sielas, iškankino ir sužalojo juos taip, kad to pateisinti neįmanoma vardan jokio aukščiausio tikslo, pasirenką verčiau žūti amžiams nei pritarti tam, kurio valia jie čia atsidūrė? O gal mes ant šios žemės atsidūrėme ne Tėvo valia? Kodėl mes, uždaryti šiame pasaulyje taip kankinami?
Pranas
2009-10-18 10:11:42
Ar yra kokie nors būdai pasitikrinti- ar Minties Derintojas dar su manimi ar seniai palikęs mano protą?
Alina
2009-10-18 02:06:40
Kodel skolinates svetimus vardus?Juk jei nenorite rasyti savo,galite susigalvoti nauja.
Juozas
2009-10-18 10:03:22
Žmonės atstumia Tėvą dėl to, kad mūsų planeta yra dar labai JAUNA, žmonija neišsivysčiusi, neturi GYVOS IR GILUMINĖS išminties. PRIEDO ji patyrė savo dvasinių vadovų nuklydimus į tamsą - Planetos Princas, Lanonandekų kategorijos dvasia,Kaligastija, net prisijungė prie mūsų Vietinės Sistemos, Satanijos, vadovų, IRGI Lanonandekų kategorijos dvasių, Liuciferio ir Šėtono, maišto prieš Tėvą. TAI ĮVYKO prieš du šimtus tūkstančių metų. Dėl šito tiek Satanijos Vietinė sistema, tiek ir mūsų planeta, Urantija, buvo izoliuotos, ir mes nebegavome sklandaus ir nuoseklaus DVASINIO MOKYMO, koks buvo teikiamas anksčiau net per ankstesnius 300 tūkstančių metų. Taip pat Adomo ir Ievos, MATERIALIŲJŲ SŪNŲ IR DUKRŲ kategorijos būtybių, misija taip pat buvo sužlugdyta ir mes, žmonija, negavome VIOLETINĖS RASĖS PAGALBOS.
Būtent dėl tokios savo DVASINĖS tamsos MES VISĄ LAIKĄ IR KLAIDŽIOJOME, ir net dabar savo LAISVĄ VALIĄ, gautą iš Tėvo, panaudojame vien tik materialiam vystymuisi, o GYVUS dvasinius dalykus laikome NERIMTAIS visur - šeimoje, mokykloje, universitete, darbe, politikoje, ekonomikoje, kultūroje, ir net dabartinėje negyvoje ir dogmatinėje religijoje, jau nekalbu apie KASDIENIUS TARPUSAVIO SANTYKIUS.
O kada atsilieka DVASINIS VYSTYMASIS, tada NEIŠVENGIAMAI net ir pati materiali civilizacija ne tik atsiduria pavojuje pati, bet ji net tampa PAVOJINGA.
Būtent dėl to, kad užbaigtų Liuciferio maištą mūsų Vietinės Visatos Sūnus Kūrėjas, kada buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto pavidalu ir kada atsilaikė prieš realios dvasios - ŠĖTONO - realius GUNDYMUS ant Hermono kalno, BE JOKIOS VIRŠGAMTINĖS PARAMOS, kaip žmogus, atsidavęs Tėvo valios vykdymui ir Jo meilės vedimui iš vidaus, tik tada jis užbaigė Liuciferio maištą Satanijos Vietinėje Sistemoje. Tačiau blogio sėkla juk buvo sėjama du šimtus tūkstančių metų. Būtent dėl tokių supainiojimų ir Jėzaus apaštalai iškraipė ir Jėzaus mokymus, kurie tik DABAR, ir tik per Urantijos Knygą, pasiekė mus. O tai reiškia, kad 200. 000 metų žmonės buvo piniojami ir klaidinami, nors pavieniai Tėvo sūnūs, tokie kaip atsiųstasis žmogiškuoju pavidalu Mekiventa Melkizedekas, ir pranašai nešė šviesą žmonėms. Bet šito buvo per maža tokioje tamsos ir maišto apimtoje planetoje. Melkizedekų dvasios kategorija yra specialiųjų misijų Tėvo sūnūs ir ypač daug veikia maišto apimtose ir izoliuotose planetose, kur sąlygos viekimui yra ypač sudėtingos. Melkizedekai gali įsikūnyti žmogiškuoju pavidalu. Ir būtent Makiventos Melkizedo prote veikė tas Tėvo fragmentas-dvasia, Minties Derintojas, kuris šį savo sukauptą patyrimą po dviejų tūkstančių metų perteikė Jėzui, kada apsigyveno jo prote ir jį vedė iš vidaus iki pat krikšto Jordano upėje.
Evoliucija, sumanyta ROJAUS TREJYBĖS, negali būti PRIEVARTINĖ. Todėl po Jėzaus pakilimo, jis atsiuntė savo dvasią kaip Šeimininkas Sūnus Kūrėjas-MYKOLAS. Ji vadinasi TIESOS DVASIA. O tuo pat metu TĖVAS-ROJAUS TRJEYBĖ padovanojo SAVO dvasią - MINTIES DERINTOJUS, kiekvienam nesutrikusio proto vaikui. Tai pagalba mums, kad tik Tėvo NEATSTUMTUME TĖVO IR EITUME GYVUOJU ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS IR ŠVIESOS KELIU VISŲ LABUI.
Tokia yra KIEKVIENO IŠ MŪSŲ GYVENIMO PRASMĖ. Kitokios prasmės nėra ir BŪTI NEGALI, NES TOKIA PRASME PULSUOJA VISA KŪRINIJA.
Ir tik tamsūs žmonės to nesuvokia dėl jau minėtų priežasčių.
Štai mes ir turime padėti žmonėms ATSITOKĖTI IŠ TOKIOS JUOS PAČIUS NAIKINANČIOS TAMSOS, nors materialia prasme jie gale turėti labai daug uždegtų lempučių savo ištaiginguose namuose, o taip ir likti DVASINĖJE tamsoje ir PATYS BŪTI TAMSŪS SAVO VIDUMI.
Mes neturime jų nei įtikinėti, nei jiems įrodinėti, tiesiog šviesti juos savo GYVENIMU SU ROJAUS TREJYBE, IR DALINTIS INFORMACIJA, JEIGU JIE ŠITO NUOŠIRDŽIAI NORI.
Tai, kad pasaulis dabar tamsoje, nereiškia, kad jis joje ir liks. O kam gi mes. Nejaugi jūs manote, kad mūsų svetainė yra šiaip sau? Ne. Ji yra Rojaus Trejybės, ir Jėzaus valia, ir ji neša ŠVIESĄ, MEILĘ IR TIESĄ. Ir labai jau daug ką yra apšvietusi. O dar kiek apšvies. Ir tą darote, ir darysite, JŪS PATYS, IR VIS DRĄSIAU IR NUOSEKLIAU.
Ateiks toks metas, ir gims tokia karta, kada Urantijoje nebebus nei melo, nei prievartos, nei savanaudiškumo, o vyraus tarpusavio brolystė, ir net visos kūrinijos borlystė, gyvas ROJAUS TREJYBĖS garbinimas ir bendradarbiavimas visų labui. Urantijos Knyga bus studijuojama VISOS MOKYKOLS KLASĖSE, PAGAL AMŽIAUS PAJĖGUMĄ SUVOKTI JOS TIESAS. JIS TAPS KASDIENYBĖS ŠVIESA.
TAČIAU TAM REIKIA JAU DABAR MŪSŲ ĮTMEPTŲ IR NUOŠIRDŽIŲ PASTANGŲ, KURIOS ĮMANOMOS KIEKVIENAM ATRADUS TĖVĄ SAVYJE IR ĮTIKĖJUS, NES TIK TADA PRADEDI SUVOKTI TIKRĄJĄ SAVO GYVENIMO PRASMĘ - ŠALINTI TAMSĄ SAVO ŠVIESA, KURIĄ GAUNI IŠ ROJAUS TREJYBĖS IR DVASINIŲ APREIŠKIMŲ - URANTIJOS KNYGIOS, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, Rojaus Trejybės Asmenų mokymų.
Ir tik palaipsniui imi suvokti KOKIA YRA MILŽINIŠKA MEILĖ, ROJAUS TREJYBĖS ASMENŲ MEILĖ, LIEJAMA MUMS, NET IR PATIEMS MAŽIAUSIEMS, KAD JI MUS TOKIUS DVASINE PRASME ATSILIKUSIUS PAVERČIA NUŠVITUSIAIS IR VIEN TIK MYLINČIAIS IR TROKŠTANČIAIS PADĖTI IR KITIEMS TOKIA ŠVIESA NUŠVISTI IR PAMILTI.
Todėl kaip tik šitoje vietoje noriu pateikti iš Urantijos Knygos tokią ištrauką. Jūs tik ją skaitykite ir susimąstykite, koks MUMS JAU DABAR YRA SKIRTAS NUOSTABUS LIKIMAS:
"Mes manome, jog su Derintoju susilieję mirtingieji, drauge su savo užbaigtaisiais partneriais, turi lemtį kažkokiu būdu veikti administruodami pirmojo išorinio lygio visatas. Mes neturime nė menkiausios abejonės, jog reikiamu laiku šitos milžiniškos galaktikos taps apgyvendintomis visatomis. Ir mes lygiai tiek pat esame įsitikinę, jog tarp jų administratorių bus sutinkami Rojaus užbaigtieji, kurių prigimtis yra kosminė pasekmė, kai susimaišo tvarinys ir Kūrėjas.
Koks jaudinantis patyrimas! Kokia romantika! Gigantišką kūrinį turi administruoti Aukščiausiojo vaikai, šitie įasmeninti ir sužmoginti Derintojai, šitie Derintojizuoti ir įamžinti mirtingieji, šitie paslaptingieji deriniai ir amžinieji susivienijimai, kuriuos sudaro kokie tik yra žinomi patys aukščiausieji Pirmojo Šaltinio ir Centro esmės pasireiškimai ir žemiausioji išmintingos gyvybės forma, galinti suvokti ir pasiekti Visuotinį Tėvą. Mes suvokiame, jog tokios suvienytos būtybės, tokios Kūrėjo ir tvarinių partnerystės, taps bet kokios protingos gyvybės formos ir visų protingų gyvybės formų, kurios gali atsirasti šitose būsimosiose pirmojo išorinės erdvės lygio visatose, nuostabiais valdovais, neprilygstamais administratoriais, ir supratingais ir užjaučiančiais reguliuotojais.
Tas tiesa, jūs, mirtingieji, esate žemiškosios, gyvulinės kilmės; jūsų sandara iš tikrųjų yra iš dulkių. Bet jeigu jūs tikrai norite, jeigu jūs tikrai trokštate, tuomet tikrai amžių palikimas yra jūsų ir jūs tikrai kada nors tarnausite visatose savo tikrajame statuse – patyrimo Aukščiausiojo Dievo vaikais ir visų asmenybių Rojaus Tėvo dieviškaisiais sūnumis.
[Pateikta Orvontono Atsiskyrusiojo Žinianešio.]" (1239-06/07 ir 1240-01)
Ar suvokiate, koks yra jau dabar parengtas likimas mums kiekvienam? Ir jį jau imame realiai įgyvendinti. Tai koks turi būti TAMSUS IR SIAUBINGAS žmogaus protas, kad tokios amžinosios ateities norėtų atsisakyti.
Deja, daug yra tokių, kurie nori viso šito gėrio atsisakyti. Ir atsisako.
Tai jų KVAILYSTĖ IR SAVO LAISVOS VALIOS NEIŠMINTINGAS PANAUDOJIMAS.
Miela Alina, jeigu dar rūpiniesi, kaip sužinoti, ar dar tebeturi Minties Derintoją, tai gali būti rami, kad jis tavęs nepaliko.
JIS PALIEKA TIK TADA, KADA PATS ŽMOGUS PRIIMA APMĄSTYTĄ IR LAISVA VALIA GALUTINĮ SPRENDIMĄ MAIŠTAUTI PRIEŠ TĖVĄ IR JĮ NEIGTI, VSUMINE PRASME, O NE KIENO NORS SAMPRATĄ APIE TĖVĄ, VISKĄ DARYTI NE ŠVIESOS VARDAN, BET SAVANAUDIŠKO AŠ LABUI IR BET KOKIA KAINA.
Tačiau net ir pats žmogus nežino, ar aplinkybės neprivers savo paties sprendimo PAKEISTI. Todėl apie GALUTINĮ TOKĮ MAIŠTININKO APSISPRENDIMĄ, KURIO JIS TIKRAI JAU NEBEPAKEIS ŽINO TIK TĖVAS, TODĖL JIS TIK IŠ TOKIO GALUTINAI NUSIGRĘŽUSIO VAIKO IR ATŠAUKIA SAVO DVASIĄ, NES KOKS JAM TIKSLAS MEGZTI RYŠĮ SU TOKIU MIRTINGUOJU, KURIS JAU GALUTNIAI APSISPRENDĖ NIEKADA NEITI Į AMŽINOSIOS MEILĖS IR ŠVIESOS GYVĄJĮ KELIĄ KURIANT GĖRĮ DRAUGE SU TĖVU-ROJAUS TRJEYBE VISŲ LABUI.
Todėl toks žmogus, nebegaudamas Tėvo paramos, pradeda DEGRADUOTI VISOMIS PRASMĖMIS - TIEK FIZINE, TIEK MORALINE, TIEK INTELEKTUALIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-10-18 14:51:03
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]