Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Įvairios ištraukos, pastraipos, ar atskiros mintys iš Urantijos Knygos ir jūsų komentarai

Mielieji, šitą temą siūlau dėl to, kad galėtumėte patys patalpinti kokias nors ištraukas iš Urantijos Knygos apreiškimo, ilgesnes ar trumpersnes, kelių pastraipų, ar vienos pastraipos, ar net vieno sakinio, ir jas PAKOMENTUOTI, KODĖL jos yra tokios svarbios JUMS, kaip jas suvokiate JŪS.
Kadangi tai yra bendra tema iš Urantijos Knygos apreiškimo, tai joje bus įvairių temų rinkinys, kuris leis jums patiems sklaidyti Urantijos Knygą ir dalintis, kas TUO METU jums labiau įstrigo minty, kas sujaudino, ir KODĖL.
Dabar man perskaičius vieną pastraipą apie mūsų atvykimą į Havoną man sukilo mintis, kuria ir noriu pasidalinti.
Iš pradžių pateikiu būtent šitą pastraipą:
"Jūsų Havonos karjeroje pirmasis veiksmas bus suvokti ir padėkoti savo transportiniam sekonafimui už ilgą ir saugią kelionę. Tada jūs būsite supažindintas su tomis būtybėmis, kurios organizuos jūsų ankstyvąją veiklą Havonoje. Po šito jūs nuvyksite užregistruoti savojo atvykimo ir paruošti padėkos ir gilios meilės pranešimą, kuris bus pasiųstas jūsų vietinės visatos Sūnui Kūrėjui, visatos Tėvui, kuris padarė jūsų sūnystės karjerą įmanomą. Šitai užbaigia atvykimo į Havoną formalumus; po šito jums yra suteikiamas ilgas poilsio laikotarpis laisvam stebėjimui, ir tai yra proga paieškoti savo draugų, bičiulių, ir partnerių iš ilgo kilimo patyrimo. Jūs taip pat galite pasinaudoti programomis, kad nustatytumėte, kurie iš jūsų bičiulių piligrimų išvyko į Havoną nuo tada, kada Uversą palikote jūs." (0343-03)
Taigi, mes jau pakylame į Havoną. O tai reiškia, kad PRIEŠ TAI, labai ilgą laiką, jau buvome mokomi kaip DVASIOS, o iki to - dar kaip SIELOS, ir visą laiką turime savo tą patį aš. Ir HAVONOJE VIS TIEK turime savo tą patį AŠ, KOKS YRA DABARTINIAME MATERIALIAME ŽMOGAUS KŪNE, TIK HAVONOJE JIS NEPALYGINAMAI DAUG GERIAU SUOKIA TIKROVĘ, DAUG GILIAU PAŽĮSTA ENERGIJAS, VISĄ APLINKĄ - KOSMOSĄ, ŽVAIGŽDES, VISATAS, JŲ VALDYMĄ, IR VISOS ŠITOS TIKROVĖS KŪRĖJUS - ROJAUS TREJYBĘ, BET DAR NE TIEK, KIEK JĄ PAŽINS PO HAVONOS.
Ir ką mes darome savo pirmuoju VEIKSMU HAVONOJE - O GI DĖKOJAME.
Nuoširdi padėka visada galima tik iš meilės, ne iš pareigos, bet iš meilės. REIŠKIA MES MYLIME APLINKĄ. Dėkojame mus atgabenusiam į Havoną transportiniam angelui, kurio dvasinė kategorija yra labai aukšta - sekonamifimas - jo energetinė įkrova mižinišką, todėl jis mus gali gabenti šimtus tūkstančių šviesmečių atstumais, ko NEGALI PADARYTI VIETINĖS VISATOS ANGELAI TRANSPORTUOTOJAI.
Tačiau mes taip pat dėkojame ir savo vyresniajam dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui, kuris Urantijoje buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto pavidalu. Mes jam siunčiame padėką už JO MEILĘ ir RŪPESTĮ, nes JO VIETINĖ VISATA MUMS PER VISĄ AMŽINYBĘ LIKS GIMTOJI VISATA, KIEK BESIPLĖSTŲ KŪRINIJOS RIBOS Į IŠORINĘ KOSMINĘ ERDVĘ, IR NORS MŪSŲ NAMAI YRA ROJUS, BET PRADŽIĄ Į AMŽINYBĘ MES GAVOME BŪTENT NEBADONO VIETINĖJE VISATOJE, nes būtent čia mes patyrėme materialų augimą ir pirmąjį GYVĄ ryšį su savo Rojaus Tėvais, garbindami JUOS iš meilės, būtent čia mes perėjome per patyrimą, kada iš materialus pavidalo po prisikėlimo tapome SIELOMIS, ir per tūkstančius metų MŪSŲ TEORINIO MOKYMO KLASĖSE IR ŠITŲ MOKYMO PRAKTINIO ASMENINIO TAIKYMO, mes vis ėjome pirmyn į savo amžinąjį DVASIOS STATUSĄ. Ir kada tapome dvasia, ja ir tapome būtent VIETINĖJE VISATOJE. Ir tada mus vyresnysis Brolis palydėjo į SUPERVISATOS, mūsų tolimesnio mokymo, pakopą, kuri užtruko daug ilgiau negu mūsų visas mokymasis ir gyvenimas Vietinėje Visatoje.
Ir po atvykimo į amžinąją Havoną, mes parengiame padėkos ir meilės pranešimą mūsų dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui-Jėzui. O tai reiškia, kad mūsų meilės ryšys su juo yra toks giluminis, nes jam dėkojame už visą jo mokymą ir globą, kuri buvo prieš tūkstančius metų, o šis gyvas ryšys ir tooiau tęsiais, ir jis būtent ir padiktuoja tokią padėką ir jam.
Ir šį pranešimą parengiame žvelgdami nebe iš apačios į viršų, kaip žvelgėme būdami materialiu pavidalu, žmogaus kūne, kada maldoje prašėme pagalbos iš jo, esančio kažkur toli ir aukštai, kad net nežinia kur ir kaip jį pasiekti, ar būdami sielos morontiniu pavidalu, ir net tapę jauna dvasia. Dabar mes jau pasiekę amžinąją Havoną turime supervisatos etapo sukauptą patyrima. Štai dėl ko mes jau į vietinę visatą žvelgiame tarsi iš ANAPUS.
O kadangi mūsų brolystė yra tapusi tokia išvystyta, meilės virpesiai yra pasiekę tokį aukštą dažnį, jog pati GYVA meilė mūsų viduje ir diktuoja tokį padėkos pranešimą mūsų gimtosios Vietinės Visatos Valdovui-Sūnui Kūrėjui-Jėzui.
Ir Havonoje, mums visiškai naujoje kūrinijos dalyje, jau nebe laiko ir erdvės visatose, kur mus mokino anksčiau, dabar mumis su meile tiek rūpinasi, kad mums PIRMIAUSIA suteikia POILSĮ IR APSIPRATIMĄ naujoje vietoje, ir galimybę, kaip kūrinijos šeimos nariui susitikti su kitais mūsų broliais ir sesėmis dvasioje, su kuriais palaikėme arba nepalaikėme ryšius anksčiau.
Ar suvokiate, kad visa tai daroma, kad tik geriau būtų mums, kad tik patenkintų mūsų giluminius bendravimo troškimus, kada meilė apjungia visumą be jokių išlygų.
Ir tada galėsime sutikti ne tik tokius savo buvusius sielos brolius, kaip Paulių, Petrą, ar Joną Krikštytoją, bet GALBŪT ir Staliną ar Hitlerį, JEIGU JIE VIS TIK PASIRINKS TIESOS IR ŠVIESOS KELIĄ PO PRISIKĖLIMO KVIEČIANT PAGAL SĄRAŠĄ, KURĮ DAR TIK PATIRS ATEITYJE, ir kurie iki Havonos pasiekimo taip pat bus tapę MEILĖS IR ŠVIESOS SKLEIDĖJAIS, aukštą lygį pasiekusiomis DVASIOMIS, KAIP IR MES.
TODĖL IR NUOSTABUS ROJAUS TREJYBĖS MŪSŲ TOBULINIMO PLANAS, KAD NĖRA ATSTUMIAMAS NĖ VIENAS, KAD IR KOKIUS NUSIKALTIMUS, MŪSŲ SUPRATIMU, BŪTŲ PRIDARĘS, NEBENT JIS PATS NUSIGRĘŽIA IR GALUTANAI APSISPRENDŽIA MEILĖS IR ŠVIESOS GYVOJO KELIO ATSISAKYTI SAVO LAISVA VALIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2009-10-16 15:31:46

Komentarai

Dievas myli kiekvieną tvarinį kaip vaiką, ir toji meilė iškyla virš kiekvieno tvarinio per visą laiką ir amžinybę. Apvaizda veikia visumos požiūriu
ir turi reikalo su bet kokio tvarinio veikimu tiek, kiek toks veikimas yra susijęs su visuma. Apvaizdos įsikišimas bet kokios būtybės požiūriu reiškia tos būtybės veikimo svarbą, kiek tai yra susiję su kokios nors visumos evoliuciniu augimu; tokia visuma gali būti rasės visuma, nacijos visuma, planetos visuma, ir net aukštesnė visuma. Būtent tvarinio veikimo svarba ir yra apvaizdos įsikišimo priežastis, o ne tvarinio kaip asmens svarba. 1305 07 ( Galingasis Žinianešys)

Laima
2010-09-19 17:22:43



Mėgstu ir aš gerus romanus , bet šito rašytojo nepažystu - reikės pasidomėti ir paskaityti . Mažai turiu laiko skaitymams , labai daug skaičiau jaunystėje , dabar tik epizodiškai tuo užsiimu . Esu pasinėręs į dvasines minntis ir įžvalgas ir tai teikia prasmę ir naudą . Tai jūs kaip ir einate prie derybų ir kompromisų stalo . Tai labai puiku , kai du lietuviai , vienas kitam ištiesia ranką . Nors Jonai , tavimi sunku patikėti , tačiau , kaip sakoma - Dievo keliai mums nežinomi , o pasaulis pilnas stebuklų . Daugelis nemato tų stebuklų , tačiau jie mus lydi kasdiena ir kiekvieną , tik sekime laiko ženklus .

emilispetras
2010-09-19 16:50:55



Dar vienas pastebėjimas Jonai, jeigu jau link vienas kito pajudėjom pažangos pasireiškimu. Kažkada paklaustas kas yra Dievas , atsakei, kad Dievas yra anapusinė tikrovė. Na kaip ir tikrovė vis tik pagal tave yra , ne mitas, bet tikrovė. Na gal dabar ir ji jau tapo tau Jonai tik mitu. Na dar juk tavo kaip krikščionio yra ne kartą aiškinta , kad Dievas kaip tikrovė yra apreikštas per Bibliją. Išeitų tikrovė save apreiškia per mitus. Tai kuo gi tuomet tu Jonai gyveni Dievu , kuris yra anapusinė tikrovė o tikrovė yra tikrovė ji turi būti gyva ir tikra ar evangelijomis , kurios yra mitas. Su kuo turi santyki su tikrove tai yra su Dievu, kuris per savo dvasią yra tavąjam prote ar su mitais , kurie per kartų kartas yra tavąjį protą užvaldę ir kaip tas santykis pasireiškia. Niekados nemenkinau tavo skaitymų Jonai, tik rašiau, kad jie tik žemi laipteliai tikro nuoširdaus dvasinio ieškotojo kelyje.

rimantasKaunas
2010-09-18 16:09:07



ačiū, cenzūra :) Kol kas viskas, ką minėjau iš savo skaitymų, tavo buvo sumenkinta, o štai šitas kažkodėl tiko. Darai pažangą :D

Jonas
2010-09-18 14:54:19



Sąsajoje , su tuo, kad Jonas Orwelo romanus prilygino Urantijos Knygai, o abu Orwelo romanai tikrai yra geri, ačiū Jonai už suteiktą na kaip ir netiesioginę reklamą Urantijos Knygos apreiškimui. Manau ją paėmę patys ją skaitantieji susidarys savo nuomonę apie ją. Dar Jonai apie kokių faktų neatikimą tu kalbi, kuriuos ilgai esi akcentavęs. Ar ne tai , kad Urantijos Knyga neatitinka Biblijos faktų , bet gi ji kaip pats sakai yra mitologinė toji tavoji biblija, tad apie kokius faktus čia kalbi. Juk remiesi pats tai evangelijomis ir gyveni jomis ir gėriesi jomis o jie , pasak tavęs paties tik mitai ir daugiau nieko.Tai kodėl žmogus turi gyventi mitais , bet ne tikrove.

rimantasKaunas
2010-09-18 14:36:11



"Gyvulių ūkį" peskaičiau kone vienu prisėdimu vakar. Ypatingai įtraukiantis pasakojimas. Sakiau kad ne apie urantus, iš tikro tai Stalininio totalitarizmo alegorija. Toje pačioje knygoje yra ir garsusis Orwelo romanas "1984-ieji", kurį ką tik pradėjau. Štai čia jau kiek nujaučiu yra dar pilnesnė, dar niūresnė antiutopija, nusakanti totalitarinės sistemos ir totalitarinio mąstymo bruožus. Kodėl tai rašau? Todėl kad UK, algimantizmas, KJV ir "1984-ieji" turi daugiau sąsajų negu norėtųsi.
DIDYSIS BROLIS TAVE STEBI.

Jonas
2010-09-18 11:08:11



Petrai labai man inponuoji, kai į karštą kvėpavimą atliepi švelniu dvelkimu. Pradėjus skaityti UK pirmieji susilietimai su info, su jo sntykiu su gyvenimu labai aktyvizuoja reakcijas; o jos pas mane lygegrečiai funkcionuoja –emocija –jausmas –mintis –įžvalga –prognozė: visos kartu košia pasirinktą-sutiktą reiškinį; visos viena kryptimi preina, po to kit, po to dar kita (nemėgstu tampyti vežimo į kelias puses vienu metu), ir taip dar ir dar –galiausiai apibendrinimas, analizuojant tiek atgaline perspektyva, tiek ateities perspektyva. Šiandieniniai mano lindėjimai forume, tai tik maža dalis to ką galėčiau sau leisti; telefonu kalbėjom, kad perskaitęs tik pusę knygos galėčiau Algimantą paguldyti ant menčių kelis kartus, perskaitęs visą sumalsiu jį su dangum ir žeme, bet kai ateis ta diena tuomet ir apsispresiu ar tai verta.
“ Krikščionybė - kaip ir būtų gerai , bet daug ką reikia keisti ir taisyti“
Penktąjį reikia užkloti ant Biblijo, o ne keisti ar taisyti –ar tokios rekomendacijos UK tekstuose nepastebėjai; kai neliks vietų kurios “dzin“ tuomet pastebėsi.
Priimk mano bičiuliškus jausmus Tau ir Tavo artimiausiems.
Su meile ne žodžiuose, o pajautime

Algirdas
2010-09-17 22:29:36



deja atrodai pasimetęs ir susivėlęs, Petrai.
Bergždžiai mėgini teisinti (racionalizuoti) tai, kad UK ir urantų religija yra neva pranašesnė, arba, kaip keistai tu, jau būdamas ir taip pūkuotas, dar sušvelnėjai - "VIENI IŠ logiškiausių dvasinių mokymų".
O kaip jūs ir nujautėte ir prieš kelis metus akcentavote, logikos ieškojimas dvasiniame mokyme jau iš pat pradžių yra neefektyvus. Aš ilgokai akcentavau UK nelogiškumą ir faktų neatitikimą, nes man tada tai atrodė pakankama, nes apreiškimas su falsifikuotais faktais ir yra ne apreiškimas o falsifikatas. Kas ir yra tiesa. Bet būtent tai ir neveikė daugelio urantų įsitikinimo, nes ne į faktus ir ne į logiką buvo kreipiamas dėmesys, o į dvasingumą ir įtikėjimą. Bet kai atrandi iš kokios sąmonės apraiškų kyla ir kokią asmenybės dalį stimuliuoja visa urantinė logika ir "dvasingumas", galima nujausti ir rezultatą.
O rezultate gavosi kaip bent jau aš matau - nei dvasingumo, nei širdies, nei logikos, tik noras iki pasirodyti stovint "ant aukštesnio laiptelio". Ne visiems vienodai, aišku, priklauso nuo asmens charakterio subtilybių.

Beje nesupratau prie ko čia dauginimasis?

Šiandien pradėjau skaityti Džordžo Orwelo "Gyvulių ūkį". Nuostabi parabolė, bet ne apie urantus :). Apie totalitarizmą. Visi gyvuliai yra lygūs, bet kai kurie gyvuliai lygesni už kitus.

Jonas
2010-09-17 22:25:55



Ivyko klaida ir visi tekstai susimaišė . Pakartosiu . Na, tas tavo Algirdai , įkeltas Atsiskyrusiojo Žinianešio komentaras , tai man labai getai žinomas ir aš jam pritariu , net diskusijose juo esu pasinaudojęs , kad iš tiesų , reikia labai atsargiai vertinti savo asmeninį dvasinį bagažą .

Čia ta tema apie vakarų pasaulio dvasinę degradaciją , gal bendrame kontekste ir nelabai tiko , bet sakau , tegu žmonės žino , kad žmonijos laukia iš tiesų , dideli pokyčiai .

Tai va , kas liečia dvasinius dalykus , tai jau rašiau ir manau , kad nereikia pasienio riboženklius stumdyti , dėl vieno ar kito metro teritorijos . Svarbiausia išlaikyti savo pasaulėžiūros vientisumą , o dėl smulkmenų neverta ir nervų gadinti . Manai , kad aš nepastebiu , kai kurių Urantijos teiginių nesutapimų su šiuolaikine astronomija ar logika , tačiau , Algirdai , jeigu iš tiesų ją diktavo dvasinės asmenybės , o užrašė tarpinės būtybės , tai su mūsų žmogišku proteliu , kad ir labai intelektualiu , gali tos dvasinės įžvalgos ir prasilenkti , bet vis tik , tai labai šauni knyga ir geresnės pasaulis dar nesukūrė .

Na , paimk , kad ir Vedas , ten taip pat dievybių – asmenybių ištisas panteonas , bet jų veikla jau labai tokia žmogiškai archaiška ir neteikia , neaktivuoja dvasinio mastymo .
oja jokio dvasinio užtaiso . Kabala , vėl - mistikų , mistika . Budizmas - abstraktaus dvasingumo teorijos , jame ištirpdoma žmogaus asmenybė . Krikščionybė - kaip ir būtų gerai , bet daug ką reikia keisti ir taisyti . Su kitomis religijomis mažai esu susipažinęs .
Todėl manau , kad bet kuriam žmogui , einančiam dvasinio pažinimo keliu , Urantijos tezės ir mokymai yra vieni iš logiškiausių dvasinių mokymų . Pav. Šv. Raštas pilnas žmogiškai sudievinotos išminties , o Urantija - dieviškai sužmogintos išminties . Bent jau man taip atrodo .

emilispetras
2010-09-17 22:01:20



Na, tas tavo Algirdai , įkeltas Atsiskyrusiojo Žinianešio komentaras , tai man labai getai žinomas ir aš jam pritariu , net diskusijose juo esu pasinaudojęs , kad iš tiesų , reikia labai atsargiai vertinti savo asmeninį dvasinį bagažą .
Čia ta tema apie vakarų pasaulio dvasinę degradaciją , gal bendrame kontekste ir nelabai tiko , bet sakau , tegu žmonės žino , kad žmonijos laukia iš tiesų , dideli pokyčiai .
Tai va , kas liečia dvasinius dalykus , tai jau rašiau ir manau , kad nereikia pasienio riboženklius stumdyti , dėl vieno ar kito metro teritorijos . Svarbiausia išlaikyti savo pasaulėžiūros vientisumą , o dėl smulkmenų neverta ir nervų gadinti . Manai , kad aš nepastebiu , kai kurių Urantijos teiginių nesutapimų su šiuolaikine astronomija ar logika , tačiau , Algirdai , jeigu iš tiesų ją diktavo dvasinės asmenybės , o užrašė tarpinės būtybės , tai su mūsų žmogišku proteliu , kad ir labai intelektualiu , gali tas dvasinės įžvalgos ir prasilenkti , bet vis tik , tai labai šauni knyga ir geresnės pasaulis dar nesukūrė .
Na , paimk , kad ir Vedas , ten taip pat dievybių – asmenybių ištisas panteonas , bet jų veikla jau labai tokia žmogiškai archaiška ir neteikia , neaktivu Dar vienas faktorius labai įtakojantis mūsų evoliuciją – faktiškai dingusi natūrali atranka. Keletą amžių atgal atsukus laiką, matytume visai kitokį vaizdą – maždaug pusė naujagimių neišgyvendavo iki 20 metų. Šiuo metu išsivysčiusiose šalyse dėka medicinos pasiekimų iki 21–rių metų išgyvena apie 98% gimusių.

Kai bendruomenė gyvena pakankamai izoliuotą gyvenimą, ji gali laisvai evoliucionuoti, nes gali vykti atsitiktinis genų pametimas. Visuomenei gyvenant kosmopolitinį gyvenimą, atsitiktinių pokyčių tikimybė labai sumažėja.
Daug metų atgal įtakingas vyras galėjo turėti šimtus vaikų (pabandykite tokį vyrą dabar atrast). Maroko valdovas Moulai Ismail, miręs 18 amžiuje, turėjo 888 vaikus. Smagiai pasidarbavo mūsų genetikos labui, o mes tinginiaujame – duoklės evoliucijai visai neatiduodame. Mūsų valdovai dažnokai yra bevaikiai – jų gebėjimai neperduodami niekam. Gal ir gerai, gamta matyt taip ginasi nuo mūsų per didelės ir nekokybiškos invazijos.
oja jokio dvasinio užtaiso . Kabala , vėl - mistikų , mistika . Budizmas - abstraktaus dvasingumo teorijos , jame ištirpdoma žmogaus asmenybė . Krikščionybė - kaip ir būtų gerai , bet daug ką reikia keisti ir taisyti . Su kitomis religijomis mažai esu susipažinęs .
Todėl manau , kad bet kuriam žmogui , einančiam dvasinio pažinimo keliu , Urantijos tezės ir mokymai yra vieni iš logiškiausių dvasinių mokymų . Pav. Šv. Raštas pilnas žmogiškai sudievinotos išminties , o Urantija - dieviškai sužmogintos išminties . Bent jau man taip atrodo .

emilispetras
2010-09-17 21:48:46




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal