Forumas: temos peržiūra
Įvairios ištraukos, pastraipos, ar atskiros mintys iš Urantijos Knygos ir jūsų komentarai
Mielieji, šitą temą siūlau dėl to, kad galėtumėte patys patalpinti kokias nors ištraukas iš Urantijos Knygos apreiškimo, ilgesnes ar trumpersnes, kelių pastraipų, ar vienos pastraipos, ar net vieno sakinio, ir jas PAKOMENTUOTI, KODĖL jos yra tokios svarbios JUMS, kaip jas suvokiate JŪS.
Kadangi tai yra bendra tema iš Urantijos Knygos apreiškimo, tai joje bus įvairių temų rinkinys, kuris leis jums patiems sklaidyti Urantijos Knygą ir dalintis, kas TUO METU jums labiau įstrigo minty, kas sujaudino, ir KODĖL.
Dabar man perskaičius vieną pastraipą apie mūsų atvykimą į Havoną man sukilo mintis, kuria ir noriu pasidalinti.
Iš pradžių pateikiu būtent šitą pastraipą:
"Jūsų Havonos karjeroje pirmasis veiksmas bus suvokti ir padėkoti savo transportiniam sekonafimui už ilgą ir saugią kelionę. Tada jūs būsite supažindintas su tomis būtybėmis, kurios organizuos jūsų ankstyvąją veiklą Havonoje. Po šito jūs nuvyksite užregistruoti savojo atvykimo ir paruošti padėkos ir gilios meilės pranešimą, kuris bus pasiųstas jūsų vietinės visatos Sūnui Kūrėjui, visatos Tėvui, kuris padarė jūsų sūnystės karjerą įmanomą. Šitai užbaigia atvykimo į Havoną formalumus; po šito jums yra suteikiamas ilgas poilsio laikotarpis laisvam stebėjimui, ir tai yra proga paieškoti savo draugų, bičiulių, ir partnerių iš ilgo kilimo patyrimo. Jūs taip pat galite pasinaudoti programomis, kad nustatytumėte, kurie iš jūsų bičiulių piligrimų išvyko į Havoną nuo tada, kada Uversą palikote jūs." (0343-03)
Taigi, mes jau pakylame į Havoną. O tai reiškia, kad PRIEŠ TAI, labai ilgą laiką, jau buvome mokomi kaip DVASIOS, o iki to - dar kaip SIELOS, ir visą laiką turime savo tą patį aš. Ir HAVONOJE VIS TIEK turime savo tą patį AŠ, KOKS YRA DABARTINIAME MATERIALIAME ŽMOGAUS KŪNE, TIK HAVONOJE JIS NEPALYGINAMAI DAUG GERIAU SUOKIA TIKROVĘ, DAUG GILIAU PAŽĮSTA ENERGIJAS, VISĄ APLINKĄ - KOSMOSĄ, ŽVAIGŽDES, VISATAS, JŲ VALDYMĄ, IR VISOS ŠITOS TIKROVĖS KŪRĖJUS - ROJAUS TREJYBĘ, BET DAR NE TIEK, KIEK JĄ PAŽINS PO HAVONOS.
Ir ką mes darome savo pirmuoju VEIKSMU HAVONOJE - O GI DĖKOJAME.
Nuoširdi padėka visada galima tik iš meilės, ne iš pareigos, bet iš meilės. REIŠKIA MES MYLIME APLINKĄ. Dėkojame mus atgabenusiam į Havoną transportiniam angelui, kurio dvasinė kategorija yra labai aukšta - sekonamifimas - jo energetinė įkrova mižinišką, todėl jis mus gali gabenti šimtus tūkstančių šviesmečių atstumais, ko NEGALI PADARYTI VIETINĖS VISATOS ANGELAI TRANSPORTUOTOJAI.
Tačiau mes taip pat dėkojame ir savo vyresniajam dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui, kuris Urantijoje buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto pavidalu. Mes jam siunčiame padėką už JO MEILĘ ir RŪPESTĮ, nes JO VIETINĖ VISATA MUMS PER VISĄ AMŽINYBĘ LIKS GIMTOJI VISATA, KIEK BESIPLĖSTŲ KŪRINIJOS RIBOS Į IŠORINĘ KOSMINĘ ERDVĘ, IR NORS MŪSŲ NAMAI YRA ROJUS, BET PRADŽIĄ Į AMŽINYBĘ MES GAVOME BŪTENT NEBADONO VIETINĖJE VISATOJE, nes būtent čia mes patyrėme materialų augimą ir pirmąjį GYVĄ ryšį su savo Rojaus Tėvais, garbindami JUOS iš meilės, būtent čia mes perėjome per patyrimą, kada iš materialus pavidalo po prisikėlimo tapome SIELOMIS, ir per tūkstančius metų MŪSŲ TEORINIO MOKYMO KLASĖSE IR ŠITŲ MOKYMO PRAKTINIO ASMENINIO TAIKYMO, mes vis ėjome pirmyn į savo amžinąjį DVASIOS STATUSĄ. Ir kada tapome dvasia, ja ir tapome būtent VIETINĖJE VISATOJE. Ir tada mus vyresnysis Brolis palydėjo į SUPERVISATOS, mūsų tolimesnio mokymo, pakopą, kuri užtruko daug ilgiau negu mūsų visas mokymasis ir gyvenimas Vietinėje Visatoje.
Ir po atvykimo į amžinąją Havoną, mes parengiame padėkos ir meilės pranešimą mūsų dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui-Jėzui. O tai reiškia, kad mūsų meilės ryšys su juo yra toks giluminis, nes jam dėkojame už visą jo mokymą ir globą, kuri buvo prieš tūkstančius metų, o šis gyvas ryšys ir tooiau tęsiais, ir jis būtent ir padiktuoja tokią padėką ir jam.
Ir šį pranešimą parengiame žvelgdami nebe iš apačios į viršų, kaip žvelgėme būdami materialiu pavidalu, žmogaus kūne, kada maldoje prašėme pagalbos iš jo, esančio kažkur toli ir aukštai, kad net nežinia kur ir kaip jį pasiekti, ar būdami sielos morontiniu pavidalu, ir net tapę jauna dvasia. Dabar mes jau pasiekę amžinąją Havoną turime supervisatos etapo sukauptą patyrima. Štai dėl ko mes jau į vietinę visatą žvelgiame tarsi iš ANAPUS.
O kadangi mūsų brolystė yra tapusi tokia išvystyta, meilės virpesiai yra pasiekę tokį aukštą dažnį, jog pati GYVA meilė mūsų viduje ir diktuoja tokį padėkos pranešimą mūsų gimtosios Vietinės Visatos Valdovui-Sūnui Kūrėjui-Jėzui.
Ir Havonoje, mums visiškai naujoje kūrinijos dalyje, jau nebe laiko ir erdvės visatose, kur mus mokino anksčiau, dabar mumis su meile tiek rūpinasi, kad mums PIRMIAUSIA suteikia POILSĮ IR APSIPRATIMĄ naujoje vietoje, ir galimybę, kaip kūrinijos šeimos nariui susitikti su kitais mūsų broliais ir sesėmis dvasioje, su kuriais palaikėme arba nepalaikėme ryšius anksčiau.
Ar suvokiate, kad visa tai daroma, kad tik geriau būtų mums, kad tik patenkintų mūsų giluminius bendravimo troškimus, kada meilė apjungia visumą be jokių išlygų.
Ir tada galėsime sutikti ne tik tokius savo buvusius sielos brolius, kaip Paulių, Petrą, ar Joną Krikštytoją, bet GALBŪT ir Staliną ar Hitlerį, JEIGU JIE VIS TIK PASIRINKS TIESOS IR ŠVIESOS KELIĄ PO PRISIKĖLIMO KVIEČIANT PAGAL SĄRAŠĄ, KURĮ DAR TIK PATIRS ATEITYJE, ir kurie iki Havonos pasiekimo taip pat bus tapę MEILĖS IR ŠVIESOS SKLEIDĖJAIS, aukštą lygį pasiekusiomis DVASIOMIS, KAIP IR MES.
TODĖL IR NUOSTABUS ROJAUS TREJYBĖS MŪSŲ TOBULINIMO PLANAS, KAD NĖRA ATSTUMIAMAS NĖ VIENAS, KAD IR KOKIUS NUSIKALTIMUS, MŪSŲ SUPRATIMU, BŪTŲ PRIDARĘS, NEBENT JIS PATS NUSIGRĘŽIA IR GALUTANAI APSISPRENDŽIA MEILĖS IR ŠVIESOS GYVOJO KELIO ATSISAKYTI SAVO LAISVA VALIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-10-16 15:31:46
Komentarai
Mielieji, aš jums šitą temą sukūriau, kad galėtumėte patys pateikti visokias vietas iš Urantijos Knygos ir jas paaikšinti, kaip jas suprantate ir kodėl jos jums tokios reiksmingos, kokias mintis sukellia. Todėl nereaguokite į tuos rašainčius, kuire nepasirašo net savo vardo, ne pseudonimo, bet vardo. Visas tokias tuščias replikėles pradėjau vakar šalinti iš mūsų DVASINIO AUGIMO Forumo. TODĖL IR JŪSŲ ATSAKYMAI TOKIEMS REPLIKUOTOJAMS TAMPA BE JOKIO KONTEKSTO, NES JŪS REAGUOJATE Į TOKIAS TUŠČIAS REPLIKĖLES, TAD IR JŪSŲ REAGAVIMUS TURIU TAIP PAT PAŠALINTI, KAD JIE PATYS NETAPTŲ VISAI NESUPRANTAMU PASISAKYMU.Kol pire NORMALIOS MŪSŲ FORUMO TVARKOS ĮRPASITE, GALI BŪTI IR NESUSIPRATIMŲ, TAČIAU TAI YRA AUGIMO PRICESAS, PALAIPSNIUI VISI ĮPRAS PASAIRAŠYTI SAVO TIKRĄ VARDĄ IR NEREPLIKUOTI ASMENIUI, O KALBĖTI TIK KONKREČIA TEMA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-10-18 18:29:40
REIKIA AUGTI DVASIOJE
Aš jau rašiau ankstesnėje temoje , kad daugelis čia atėjusių pašalaičių taušia niekus . Jūs mieli ponai ir ponios per savo intelektą negalite užčiuopti ir pajausti dvasinės Tiesos . Jeigu ir toliau nenorėsite šios Tiesos suprasti , tai apie Dievo Tėvo KŪRINIJĄ , jums bus tik tamsus miškas . Kas šiandiena ir matosi iš jūsų ponai , klaikių komentarų .
Visa išmintis ateina iš dvasios , protas tik instrumentas šią išminį priimti ir panaudoti pagal savo valią ir norus . Kaip jūs galite tapti išminčiais , jeigu jūsų galvoje ir prote dar kirba tokios absurdiškos mintys , kaip antai ar Dievas teisingas , ar teisingai sukūręs kūriniją , kuri neva toliau gyvena kančioje . Tokie klausimai kyla tik materialaus , nedvasingo ir kūrinijos tiesos nepažystančio žmogaus prote . Ir iš viso tai kvailas ir nediskutuotinas klausimas . ŠV. Dvasią pažystančiam žmogui , tai kvailybių klausimas , bet štai intelektualui , tai jau visai kas kita . Jis mat stato klausimą , labai didelės svarbos . Kodėl DIEVAS nenuima kančios iš planetinio žmogaus gyvenimo ?
MIELI forumo lankytojai , jūs pažiūrėkite į Saulę ir pasakykite . Na ką ta mūsų Saulė veikia ? Štai ateina žiema , bus šalta , o mūsų Saulei tai nemotais . Ji ir toliau nenori mūsų prašymų girdėti , kai kasmet sušala , suserga ir miršta tūkstančiai žmonių . Argi tai teisinga ?
Kvailai atrodo taip piktintis . AR ne ? Tačiau daugelis iš jūsų ,butent taip ir daro . JUS piktinatės Dievu , nes visai nesuprantate kas tai dvasia ir kas tai materija . O ar jūs manote , kad aš suprantu ir kas nors iš jūsų gali paaiškinti ? Manau , kad niekas nesupranta nei materijos , nei dvasios vystymosi prigimties , tikslo ir paskirties . Tai yra viršprotinis žinojimas , ir visa žmonija tik siekia šio žinojimo . Tačiau štai išmintingas žmogus visai nesipiktina , kad nežino visų pasaulio dvasinių ir materialių paslapčių . Jis ramiai žvelgia į šios planetos panoramą ir esant reikalui , butinumui , savo valia ir noru , gali aktyviai įsikišti į šią planetinę panoramą . Aktyvus žmogus aišku , kad visos planetos žmonių masės nepajudins ir nepagerins jų gyvenimo , bet štai šalia , čia pat , savo artimui , jis gali būti ir meilė ir sveikata ir aktyvi broliška pagalba . Butent to ir moko dieviška išmintis . Kiekvienas žmogus atgimęs iš dvasios taip pradeda mastyti ir taip prdeda realiai gyventi .
Žmogus nėra sukurta būtybė . Jis nėra net užbaigtai sukurtas . Sukurta yra tik gyvybė , tik gyvybės monada , iš kurios , evoliuciniu , keliu vystosi gyvybė , net iki save pažystančio proto išsivystymo , net iki kosminio proto . Ir tai yra gyvybės vystymosi kelias , jos evoliucija , kurios pabaigoje stovi juslinis ir protingas žmogus . Matote , sakau protingas , bet neišmintingas . Išmintis ateina pas žmogų , kai žmogus nori , kai žmogus ieško , galų gale , kai žmogus prašo . Kai prašo spontaniškai ,, Padėk man Dieve , aš noriu kažką žinoti . Aš noriu žinoti kas aš esu , aš noriu žinoti kodėl miršta žmonės . Dieve , aš noriu žinoti. '' Štai tada mielieji ir prasideda žmogaus prote dvasinė evoliucija , kuri ne tik stimuliuoja protą pozityviam mąstymui , bet po kruopelytę barsto ir dievišką išmitį į žmogiškąją sąmonę . Ir tokie , dvasiškai pabudę žmonės , jau nebereiškia pretenzijų Dievui , ar mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui , bet aktyviai jungiasi prie visos Kūrinijos gerinimo procesų . Jie mato žmones , jie mato jų negales , jie mato ir jų daromas klaidas , tačiau be šių žmonių noro tobulėti , dvasiškai augti , jie nieko vieni nepadarys .
Niekas iš viršaus nesiunčia nei uraganų , nei taifūnų . Tai mūsų planetos fizinio vystymosi ir regeneracijos procesai . Jie yra būtini , nes tokia šios planetos fizinė raida . O štai , kad nameliai ant vandenyno kranto ar vulkano papėdėje , reiškia tiems žmonių samburiams trūko dvasinės išminties , arba gal ir buvo pas vieną kitą , tačiau jų niekas neklausė , kaip čia forume , mažai kas klauso ir semiasi išminties iš mūsų gerb. Algimanto . TAI tokie būtų mano pastebėjimai , tuose absurdiškuose ginčuose , kurie čia , laikas nuo laiko , išsivysto , bet neužauga į dvasingas konstrukcijas . Bandykime susikalbėti ir kurkime , gerinkime , gražinkime savąją planetą , savo kiemą ir savo protą .
Petras
2009-10-18 17:15:32
Pasirašiusei/siam/"Irenai",atsakau nuoširdžiai.Daugiau,kaip prieš 20 metų per aiškeregę Jėzus paklausė manęs:"Irute,būdama žemėje kareliene,ką tu del žmonijos padarytum"?Na,žinoma pradėjau"filosofuoti",kad su žmonėmis teisinga būčiau,kad gailestingumą visiems rodyčiau,ir t.t.,staigiai JO nutraukta buvau:"O Aš eičiau mėšlą mėžti"-atsakė JIS.Įsivaizduok,man kelis dešimtmečius gyvenančiai mieste,buvusiai tarnautojai iš tiesų po kiek laiko teko užsidirbti duoną sau ir savo mažamečiui sūnui dirbant fermoje prie stambių galvijų,šeriant juos ir mėžiant mėšlą.Prisimenu,kaip pirmą darbo rytą pasikroviau vežimėlį siloso ir jo iš vietos nepajudinau,nes svėrė ,maždaug,apie tris šimtus kilogramų.Geranorės moterys padėjo,pastumdamos pirmą mano pakrautą vežimėlį.Kiekviena rytą reikėdavo 11 tokių vežimėlių pakrauti ir nutemti apie 60 metrų tarp edžių ir sumesti išalkusiems galvijams.Dirbau tol kol traumavau stuburą.Atrodo,kad visam gyvenimui.Nesitikiu,kad kas nors patikės manimi,jeigu pasakysiu,kad aš jaučiau džiaugsmą dirbdama tokį sunku darbą,nes visus darbus aukojau Dievui,ir labai norėjau įrodyti Jėzui,kad esu verta būti karaliene,kad labai noriu JAM padėti gelbėti žmoniją,kad iš tiesų pradėtų gimti mūsų žemėje pranašautas Rojus.
O parduotuvėje taip pat dirbau,jau būdama 50 metų,nes ir toliau reikėjo užsidirbti duoną sau ir bedarbiui sūnui.Dirbau iki tol,kol dvylikapirštėje žarnoje atsivėrė žaizda.
Ir štai dabar,būdama beveik 60 metų,jau būdama urantiniame kelyje,kiekviena dieną bendraudama su TĖVO DVASIA mano širdyje užsidirbu duona sau ir bedarbiui sūnui,prižiūrėdama vaikučius,svetimus.
Tikriausiai ir vel nepatikėsit,kad dabar aš Tėveliui vis dažniau sakau,kad JIS pradėjo manę lepinti;nes dirbdama šį darbą esu ne tik paprastai įsimylėjusi į globojama vaiką;aš tiesiog tirpstu iš meilės tam vaikui,o dar už tai ir pinigus gaunu,o tai jau yra per daug po tiek, sunkiai dirbtų darbų beveik uždyką,esu dirbusi tik už pavalgymą.
Meilė TĖVUI-KŪRĖJUI,įtikėjimas į JO gyvą buvimą sąvyje,meilė artymui savo,išsprendžia daug problemų mūsų materialiame gyvenime;bet pirmumą visada reikėtų suteikti dvasinių problemų sprendimui.Ir kantriai siekti tikslo,pirmiausiai gyvos vienybės su TĖVO DVASIA mūmyse.Tai ne pasakėlės. TAI GYVA.
Tokia būtų mano gyvenimo odisėją ir patirtis,atrandant TĖVĄ.
Su meile,
IRENA
2009-10-18 18:12:32
Mielieji, pateikiu jums dvi pastraipas, kurios yra tiesiogiai susijusios su mūsų materialaus pavidalo-kūno atsiradimu mūsų planetoje - Urantijoje. Būtent Gyvybės Nešėjai sukurią GYVYBĖS PLAZMĄ, kurios CHEMINĘ FORMULĘ, pireš tai patvirtina Vietinės Visatos Sūnus Kūrėjas, o dar prieš tai Vietinės Sistemos būstinėje yra atliekama ne mažiau kaip 500 tūkstančių bandymų su gyvybės plazmą, kad būtų galima geriau numatyti gyvybės evoliuciją atiitnkamoje planeotje, kuiros konkrečioms sąlygoms ir kuriama gyvybės plazma.
O gyvybės plazmos implantavimą ir jos priežiūrą planetoje atlieka šitos specialiai tam sukurtos dvasios - Gyvybės Nešėjai.
Ar įsivaizduojate, KAIP YRA RŪPINAMASI, KAD NET IR PATI ŽEMIAUSIA EVOLIUCIJOS PAKOPA - MATERIALI GYVYBĖ - VISĄ LAIKĄ EITŲ VIEN AUKŠTYN, IR TIK AUKŠTYN.
"GYVYBĖ neatsiranda spontaniškai. Gyvybė yra kuriama remiantis planais, suformuluotais (neapreikštų) Būties Architektų, o apgyvendintose planetose atsiranda arba tiesioginio atgabenimo, arba tų operacijų, kurias atlieka vietinės visatos Gyvybės Nešėjai, dėka. Šitie gyvybės gabentojai yra tarp pačių įdomiausių ir įvairiapusiškiausių narių įvairiarūšėje visatos Sūnų šeimoje. Jiems yra patikėta suprojektuoti ir atgabenti į planetines sferas tvarinių gyvybę. Ir tokiuose naujuose pasauliuose šitą gyvybę implantavę, jie ten pasilieka ilgiems laikotarpiams, kad skatintų jos vystymąsi." (0396-01)
NORINT SUKURTI VIETINĖS VISATOS MATERIALIOS KILMĖS GYVYBĖS PLAZMĄ VIEN TIK VIETINĖS VISATOS SUKŪRĖJŲ IR VALDOVŲ - SŪNAUS KŪRĖJO, mums žinomo Jėzaus vardu, ir VIETINĖS VISATOS MOTINOS DVASIOS, mums žinomos tik jos neasmenio pasireiškimo - Šventosios Dvasios - vardu - PASTANGŲ NEPAKANKA, TAM DAR REIKIA IR SUPERVISATOS VIENO IŠ TRIJŲ DIENŲ SENŲJŲ INDĖLIO. Tai rodo, kaip skrupulingai, nuosekliai, ir su tolimesnio veikimo perspektyva yra kuriami Gyvybės Nešėjai, tos dvasios, kurios jau savo ruožtu turės įnešti savo indėlį į gyvybės paskleidimą apgyvendintose planetose.
"Nors Gyvybės Nešėjai priklauso dieviškosios sūnystės šeimai, bet jie yra ypatingas ir išskirtinis visatos Sūnų tipas, vietinėje visatoje būdamas vienintelė protingos gyvybės grupė, kurios sukūrime dalyvauja supervisatos valdovai. Gyvybės Nešėjai yra palikuonys trijų nuo anksčiau egzistuojančių asmenybių: Sūnaus Kūrėjo, Visatos Motinos Dvasios, ir, paskirto, vieno iš trijų Dienų Senųjų, vadovaujančių konkrečios supervisatos likimui. Šitie Dienų Senieji, kurie tiktai vieni gali duoti nurodymą sunaikinti protingą gyvybę, dalyvauja sukuriant Gyvybės Nešėjus, kuriems yra patikėtas fizinės gyvybės įkūrimas besivystančiuose pasauliuose." (0396-02)
TAČIAU kada materiali gyvybės evoliucija - PER KOKYBINIUS IR STAIGIUS ŠUOLIUS BE JOKIŲ TARPUSAVIO JUNGIAMŲJŲ GRNADŽIŲ - pasiekia tokį gyvybės išsivystymo lygį, kad atsiranda žmogus, tada ima pasireikšti TĖVO-ROJAUS TRJEYBĖS DOVANA - ASMENYBĖ, kuris vienintelė yra amžina ir nesunaikinama. Gali būti sunaikinama tik asmenybės TAPATYBĖ, per kuirą toji asmenybė veikia ir palaiko ryšius su kitomis asmenybėmis.
Kada vis giliau žvelgi į įvairių kategorijų dvasias, su kuriomis mus supažindina Urantijos Knygos epochinis apreiškimas, ir kurios mums daro viską, kad tik mes pabustume iš tokios dabartinės gūdžios tamsos ir eitume ryžtingai ir nuosekliai gilesnio kūrinijos ŠVIESOS pažinimo keliu, tiesiog atima kvapą, kokia yra KŪRĖJŲ MEILĖ parūpinti mums VISKĄ, KO TIK MUMS REIKIA, KAD TIK MES ATSISKLEISTUME KAI MYLINTYS VISOS KŪRINIJOS BROLIAI IR SESĖS DVASIOJE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-10-23 12:14:25
Pasistenkime giliau pažvelgti į pateiktą citatą:
"Plauko šešėlis, sąmoningai pasuktas turint neteisingą tikslą, menkiausias suktelėjimas ar iškreipimas to, kas yra principas – visa tai sudaro melą. Bet sufaktintos tiesos, suakmenėjusios tiesos, fetišas, vadinamosios nekintančios tiesos geležinis lankas, žmogų aklai laiko uždarame nuogo fakto apskritime. Formaliai jis gali būti teisus, kas susiję su faktu, bet gali be galo klysti tiesos požiūriu.” (0555-01-05)
Kad jums būtų lengviau, imsiu kiekvieną sakinį atskirai ir pamėginsiu jums išplėsti to sakinio kontekstą, kad jame pamatytumėte platesnį savojo aš mąstymo ir veikimo lauką, o tuo pačiu mokytumėtės geriau suvokti ir paties sakinio GILUMINĘ prasmę.
"Plauko šešėlis, sąmoningai pasuktas turint neteisingą tikslą, menkiausias suktelėjimas ar iškreipimas to, kas yra principas – visa tai sudaro melą."
Pirmiausia, ką gi norima pasakyti tokia netikėta metafora "plauko šešėlis?"
Tai mėginimas atkreipti mūsų dėmesį į tai, kad pats plaukas yra toks plonas, kad jį labai jau sunku mums laikyti iš viso svarbiu, jeigu jis paimtas VIENAS, todėl mes net nepastebime, kada VIENAS PLAUKAS iškrenta iš visos šukuosenos, o jeigu ir pastebime, tai dėl to dar nesirūpiname, nes tai tik VIENAS plaukas. Tuo tarpu Apreiškėjai mums sako dar daugiau, VIENAS plaukas jau labai SVARBU, nes jie to VIENO plauko net nepastebimą ŠEŠĖLĮ laiko LABAI SVARBIU, jau nekalbant apie PATĮ VIENĄ PLAUKĄ. Tačiau mus TUO MOKO, jog žvelgiant vien tik į VIENO plauko ŠEŠĖLĮ, jau ir tai yra labai svarbu nieko neiškreipti, nieko nesuktelėti, nes bet KOKS MENKIAUSIAS SĄMONINGAS VEIKSMAS, o tai reiškia APGALVOTAS VEIKSMAS, JAU TURINT AIŠKŲ TIKSLĄ iškreipti tai, kas yra PRINCIPAS, ir sudaro melą.
Štai dėl ko nėra, ir negali būti, DIDELIO ir MAŽO melo, yra tiesiog MELAS, KADA ŽINAI, JOG IŠKREIPI PATĮ TIESOS PRINCIPĄ IR VIS TIEK TĄ DARAI.
Ką reiškia TOKIO teiginio pripažinimas? O gi visai naują GYVENSENĄ. Tai reiškia, kad negali jau meluoti niekur ir niekada – pradedant pačiu mažiausiu vaiku, draugu, viršininku, ar pavaldiniu, ir baigiant sielos broliu ar sese, ir pačia ROJAUS TREJYBE.
"Bet sufaktintos tiesos, suakmenėjusios tiesos, fetišas, vadinamosios nekintančios tiesos geležinis lankas, žmogų aklai laiko uždarame nuogo fakto apskritime."
Tiesa negali būti NEKINTANTI, NES JI YRA GYVA KŪRINIJOS TIKROVĖ. TODĖL JI VISADA AUGA SAVO ATSISKLEIDIMU PROPORCINGAI SIELOS ATSIVĖRIMUI ROJAUS TREJYBEI. kad ir kaip kai kuriems iš jūsų būtų ramiau ir patogiau gyventi tiesos NUSISTOVĖJUSIOJE ASMENINĖJE SAMPRATOJE. Todėl, turiu, deja, o MAN, LAIMEI, jus nuvilti, TOKIOS ASMENINĖS SUAKMENĖJUSIOS SAMPRATOS TIESIOG EGZISTUOTI NEGALI, nes tuomet "TOKIA" SAMPRATA UŽKIRSTŲ kelią asmens augimui savo patyrimu ir tuo pačiu didesniu tiesos pažinimu JA GYVENANT.
Štai dėl ko jūs patys, kai kurie, jau galite PATVIRTINTI mano jums daug kartų sakytus, ir toliau sakomus, nuolatinius teiginius: ATRASKITE TĖVĄ SAVYJE IR GIMKITE IŠ DVASIOS, IR TADA PAMILSITE VISUS VIENODAI ROJAUS TREJYBĖS MEILE BE JOKIŲ SAVO VALIOS PASTANGŲ, PAMILSITE VISUS TIKRAI VIENODAI, IR TADA PRADĖSITE GILUMINE PRASME STUDIJUOTI URANTIJOS KNYGĄ, Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL, Rojaus Trejybės apreiškimus-mokymus, ir tą darysite IŠ MEILĖS IR SU MEILE. TIK TADA VISUS ŠITUOS šaltinius nagrinėsite mūsų Forume GODŽIAI IR VISŲ LABUI, nes norėsite PADĖTI TIEMS, KURIE DAR NEPAJĖGIA SUPRASTI ŠITŲ ŠALTINIŲ TIEK, KIEK JUOS SUPRANTATE JŪS JAU DABAR. Tačiau tą darys jūsų siela tik tada, kada ji prisipildys Rojaus Trejybės MEILĖS VISIEMS TIEK, kad ir nustos BIJOTI, KAD JI NE IKI GALO SUPRANTA TIESĄ ir ką nors ne taip nagrinėja. ŠITAIP JI MOKYSIS. Gyva ir GILUMINĖ meilė, atsivėrusioje sieloje, ištirpins BAIMĘ.
Tik MYLINTI SIELA gali žvelgti GILUMINIU MORONTINIO IŠMINTIES PROTO ŽVILGSNIU, O NE ŽMOGAUS GYVULINIU IR MATERIALIU PROTU.
Būtent dėl to TIESA tokiai atsivėrusiai sielai įgaus naujų atspalvių, daug šviesesnių ir gyvų, kokių iki tol ji nematė, o kontekstas išsiplės tiek, kiek anksčiau ji ir nesapnavo, kad gali šitaip mąstyti iš viso, kai aplinka mąsto priešingai.
Štai iš Rojaus Trejybės mokymų jau žinome, kad mes NE TARNAUJAME TĖVUI, BET KURIAME GĖRĮ DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE. Tai gyvos TIESOS išplėtimas jau dabartinei kartai. Mums sakyti TARNAUTI TĖVUI jau reiškia savo sielą apriboti žemesniais virpesiais, kada pati siela jau trokšta DRAUGE KURTI GĖRĮ SU ROJAUS TREJYBE IR VISŲ LABUI, O NEBE TARNAUTI.
TAIP MES ATSKLEIDĖME GILESNĘ TIESĄ NET IR TOKIĄ, KOKIOS DAR PERDAUG NESIŪLO NET URANTIJOS KNYGA.
Štai kodėl tiesos negalima paversti FETIŠU, net jeigu ŠIANDIEN ji ir yra TOKIA jums artima ir priimtina.
Šitaip jūs save pasmerkiate DOGMATIŠKUMUI IR FANATIŠKUMUI, kada JŪS PATYS atsisakote AUGTI DVASINĖS ŠVIESOS IR TIESOS PAGRINDU.
"Formaliai jis gali būti teisus, kas susiję su faktu, bet gali be galo klysti tiesos požiūriu."
Šį sakinį aš norėčiau atskleisti kai kuriems iš jūsų, taip mėgstantiems cituoti apie Jėzaus subalansuotą charakterį, ir siekiantiems paneigti DVASINIO VYSTYMOSI PIRMENYBĘ MATERIALAUS VYSTYMOSI ATŽVILGIU. Būtent jūs tuoj pat pateikiate savo klaidinančias nuostatas, dėl jūsų siauro ir linijinio suvokimo, nes nematote SFERINIO IR BESIVYSTANČIO URANTIJOS KONTEKSTO, jau nekalbu apie tai, kad save visiškai IZOLIUOJATE IŠ GYVO VISOS KŪRINIJOS KONTEKSTO, kurio iš viso nejaučiate, tuo pačiu ir nepatiriante, savo siela.
Todėl tokiu RIBOTU savo požiūriu jūs FORMALIAI este teisūs, nes reikia iš tikrųjų SUBALANSUOTI SAVO DVASINIUS R MATERIALIUS INTERESUS. Tačiau toks požiūris NĖRA TIESA.
Jeigu jūs savo žvilgsnį nukreiptumėte į savo VIDŲ, į NUOŠIRDŲ ATSIVĖRIMĄ ROJAUS TREJYBEI, ATRASTUMĖTE TĖVĄ SAVYJE, PRADĖTUMĖTE KASDIEN GARBINTI ROJAUS TREJYBĘ IR LANKYTI ROJAUS TREJYBĖS GYVĄSIAS PAMALDAS, TADA PO METŲ AR KELERIŲ JŪSŲ POŽIŪRIS Į SAVO TIESOS DABARTINĮ SUPRATIMĄ BŪTŲ VISIŠKAI PANEIGTAS, NES PAMATYTUMĖTE, KAD JŪSŲ DABARTINĖS SAMPRATOS BUVO NETIESA JŪSŲ IŠPLĖSTOS TIESOS ATŽVILGIU IR POŽIŪRIU.
Urantijos Knygos EPOCHINIS APREIŠKIMAS dėl to ir buvo perduotas, kad žmonija SUBALANSUOTŲ savo dvasinius ir materialius interesus.
Šiuo metu mažiau kaip vienas procentas žmogaus interesų remiasi į DVASINĮ PAGRINDĄ. Ir tai tik tokių žmonių, kurie jau mąsto apie gėrį ir šviesą, o ne apie ritualus ir dogmas bei savo savanaudišką veiklą kitų sąskaita.
BŪTENT DĖL TO, kad būtų subalansuoti dar 49 procentai, o absoliučiai žmonijos daugumai ir visi 50 procentų DVASINIŲ INTERESŲ, kad ir DABARTINĖJE materialioje VEIKLOJE ŠITOKIU BŪDU palaipsniui atsirastų PUSIAUSVYRA TARP DVASINIŲ IR MATERIALIŲ INTERESŲ, IR VISOSE VEIKLOS SRITYSE, kaip GELBĖJIMOSI buksyras ir buvo suteiktas Urantijos Knygos apreiškimas visai žmonijai. O kaip žmonija "skuba" prikabinti savo skęstantį laivą prie šito buksyro, liudija ne tik mūsų Forumo ciniški "praeiviai," bet ir Urantijos Knygą skaitančiųjų, bet neatsivėrusiųjų Tėvui-ROJAUS TREJYBEI mūsų sielos brolių ir sesių samprotavimai apie dvasinių ir materialių interesų subalansavimą, kai LAIVAS jau skęsta, bet jiems ne motais, jie ir toliau save ramina ir laikosi savo materialių interesų PIRMENYBĖS IR DAR IŠDIDŽIAI PACITUOJA, KOKS BUVO JĖZAUS SUBALANSUOTAS CHARAKTERIS.
Tačiau jie visiškai iš akiračio išleidžia tą faktą, kad tuometiniais laikais visi žydai TIKĖJO Į DIEVĄ, NETIKINČIŲJŲ ŽYDŲ TIESIOG NEBUVO, nes tokia buvo JŲ APLINKA NUO PAT KŪDIKYSTĖS ŠEIMOJE. Todėl jie ir diskutuodavo apie Dievą, ir net po pamaldų sinagogose kalbėdavo apie Dievą atvykstantys įvairūs svečiai, jiems suteikdavo žodį sinagogose pasakyti pamokslą. Tada - nors ir negyva ir sustabarėjusi Dievo samprata - nestebino nieko diskusija apie Dievą GATVĖJE TARP EILINIŲ ŽMONIŲ IR BET KURIAME PALESTINOS KRAŠTE. Ar jaučiate kiek dar labiau per tą laiką laivas pakrypo į šoną, palyginus su šios dienos diskusijomis parlamente, vyriausybėje, per TV, per radiją, spaudoje, gatvėje, darbe, šeimoje, tarp draugų, o KUR DISKUSIJOS APIE DIEVĄ BAŽNYČIOSE PO PAMALDŲ? NIEKO NELIKO. TUŠČIA. Tad KIEK GI TELIKO DIEVO TARP MŪSŲ MINČIŲ IR DARBŲ, ŽODŽIŲ IR SIEKIŲ?
Subalansuoti dvasinius ir materialius interesus - tai taip pat reiškia DAR TIK pasiekti anų - DVIEJŲ TŪKSTANČIŲ METŲ PRAEITIES - PROPORCIJAS DVASINIAM IR MATERIALIAM MĄSTYMUI TIK JAU NAUJŲ IR GYVŲ VIS LABIAU ATSISKLEIDŽIANČIOS TIESOS IR ŠVIESOS SPINDULIŲ PATIRTINIU PAGRINDU.
Tuo tarpu mūsų laukia TOLIMESNIS KELIAS - DVASINIO PAGRINDO PLĖTIMAS, KAD JIS TAPTŲ VIEŠPATAUJANČIU.
Ir niekada NEBIJOKITE, kad jums atvėrus sielą Tėvui, JĮ ATRADUS SAVYJE jūs galėtumėte tapti negyvos tiesos dogmatu ar pamišusiu fanatiku, nes būtent GYVAS RYŠYS IR APSAUGOS JUS NUO TOKIU KRAŠTUTINUMŲ. Tačiau jūs visada stovėsite tvirtai atsirėmę tik į Tėvą savyje, ir jūsų Vidinė Viešpatija yra DVASINĖ, NORS IR DIRBATE MATERIALIUS DARBUS IŠORINIAME SAVO GYVENIME. Todėl jūsų dvasinis aš turi visada viešpatauti, materialaus mąstymo atžvilgiu, o ne priešingai. Tik šitaip jūs išliksite GYVOS TIESOS IR ŠVIESOS VAIKAI IR SAVO GYVENIMU NUŠVIESITE IR KITIEMS JŲ GYVĄJĮ KELIĄ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-04-02 15:32:42
Noriu pakomentuoti citatą iš 146 dokumento 2 skyriaus: <<2. Toji malda, kuri nesiderina su žinomais ir nustatytais Dievo įstatymais, Rojaus Trejybei kelia pasibjaurėjimą. Jeigu žmogus tikrai nesiklausys Dievų, kada jie kalba savajai kūrinijai dvasios, proto, ir materijos dėsniais, tuomet pats tas tokio tyčinio ir sąmoningo paniekinimo veiksmas, kurį atlieka tvarinys, užkemša dvasinių asmenybių ausis, kad negirdėtų šitų asmeninių prašymų, kuriuos pateikia tokie laužantys dėsnius ir nepaklusnūs mirtingieji. Jėzus savo apaštalams pacitavo iš Pranašo Zakarijo: "Bet jie atsisakė atkreipti dėmesį ir atitraukė petį, ir užsikimšo savo ausis, kad negirdėtų. Taip, jie savo širdis pavertė kietomis kaip akmuo, kad negirdėtų manojo įstatymo ir tų žodžių, kuriuos per pranašus aš pasiunčiau su savąja dvasia, dėl to jų piktybiško mąstymo pasekmės tikrai ateina ant jų prasikaltusių galvų kaip didžiulis įniršis. Ir šitaip atsitiko, kad jie šaukėsi gailestingumo, bet nebuvo neužkimštos ausies, kad išgirstų." Ir tuomet Jėzus pacitavo išminčiaus patarlę, kuris sakė: "To, kuris užsikemša savo ausis, kad negirdėtų dieviškojo įstatymo, net ir malda tikrai kels pasibjaurėjimą.">>
Iš dalies tai yra Jėzaus laikų mokymas, ir galbūt kažkas netinka šiems laikams. Bet man labai patinka kaip šiose eilutėse atsispindi žmogaus VERTYBĖS, ir kam jis yra atsivėręs. Jeigu jis yra atsivėręs gėriui, jis vertina gėri, tai gėris pasireikš jo paties gyvenime. Ir atvirkščiai jeigu jis yra uždaras ir atsiskyręs, o galbūt net tyčiojasi iš kitų žmonių kai jiems nesiseka, jam tai emociškai sukelia prisirišimą.. tuomet jis pats nebegali pakilti aukščiau už to. Kai yra įvardijamas širdžių kietumas, tai aš irgi matau kaip savotišką atsiskyrimą/atsikirtimą/izoliaciją nuo visumos, ir tas išgirdimas - yra tarsi noras ir pasiryžimas išklausyti ir suprasti visumą, įsilieti į visumos veiklą, ir vardan visų gerovės. Ir tuomet kai žmonės šaukiasi kažko gero, patys neatsikratę savo nedieviškų nuostatų, kada jie patys neatsiveria savo protu kad išgirstų savo paties širdį - jie ir negali kažko išgirsti, nes vis laikosi įsikabinę su baime ir baime KEISTIS. O jie tikrai turėtu pradėti susivokti kas gi yra ne taip, ką gi reikėtų keisti, kokiu keliu eiti. Atsiverti pamatyti ir išgirsti, priimti IŠMINTĮ iš Rojaus Tėvų, ar betkokio kito dvasinio šaltinio. O tiesa - išlaisvina. Tai parodo kaip svarbu įsiklausyti į patį save, būti nuoširdžiam, o ne sustabarėjusiam, girdėti dvasią o ne koncentruotis į proto nuostatų lygmenį. Ir malda nebūtinai gali būti žodžiais, tai yra sielos atsivėrimas, atsivėrimas su sąmone..jos keitimąsis, kas gerai veikia išreiškiant maldą ir žodžiais. Tiek kol kas.
Vaidas
2009-10-30 14:43:28
Pūstelėjo vėjelis.
Susvyruoja šventovė, nukrinta kupolas žemyn.
Įkalina broliuką.
Atbėga gelbėtojai su kaukėmis, per ertmę kupolo viršuje įmeta kopijavimo popieriaus ir pasišalina – darbo daug, juk susidvejinę.
Broliukai/sesytės susispiečia prie šventovės durų.
Kas šildosi širdžių šiluma, kas mindžioja ant kito nuospaudų.
Ištikimieji grįžta vidun – ne pirmas ir ne paskutinis kartas – atlaikysim.
Kiti dairosi laukan.
Tik kaip bėgti, juk sniegas, balta balta, pėdos kryptį išduos.
...
Tuo metu Mokytojas klaidžioja tamsoje tarp kažkokių garažų, kažkokių katilinių, kažkokių sandėliukų.
-Betvarkė, nugriauti visą tą klaidų šlamštą reikia – taikliai įvertina Mokytojas.
-Taip betvarkė, bet Mokytojau, ne viskas yra taip, kaip atrodo.
Ar tik nebus kokiam biednam pastatėlyje prisiglaudusi Duženų labdaros misija,
šiltą viralą maišanti varguoliui? Alkano žmogelio urzgiantis pilvas trukdo išgirsti aukštesnius virpesius...
...
Taigi sugrįžk Mokytojau, ištiesk broliui kupole ranką
Ne giluminį gelbėjimosi ratą, o ranką...širdį...
Broliukas gi vienas kepa blynus, mažumėlę persūdo, kartais prisvildo – gal miltai ne tie.
Ateina pavasaris. Ruoškit daigų grūdą.
Sėkit ne dekoratyvinę žalią žolytę, pjaunamą kelis kartus per savaitę.
Sėkit -grūdą -javą -duoną.
Maistą sotų, kad nekankintų dvasinis alkis.
Kad tai, ką dideliu kiekiu geidžia praryti „dvasinės akys“,
spėtų suvirškinti „dvasinis skrandis“.
Mažais, skalsiais kąsneliais....
....
Arūnas
2010-02-02 02:34:24
Mielieji,prašau skaityti mano sukurtoje temoje,jei tokia bus jūsų valia,viską nuo 11-o puslapio apatinio komentaro.Ir taip į viršų.Tai sakau vien todėl,kad jūs norite jau paruošto patiekalo ir paprasčiausia,tingite NET MOKYMUS PERSKAITYTI..Akivaizdu,kad neturite net supratimo apie ką kalbate.Juk lengviausia plepėti..Jei mano sukurta tema yra nereikalinga,tikrai sutinku,kad ji būtų pašalinta.Ačiū ir iki
Arūnas
2010-02-02 03:08:29
/Tačiau, religinio augimo nesąmoninga prigimtis nereiškia, jog tokia veikla yra žmogiškojo intelekto įsivaizduojamose pasąmonės sferose; vietoje šito ji iš tiesų reiškia kūrybinę veiklą mirtingojo proto viršsąmoniniuose lygiuose. Patyrimas, kada yra suvokiama nesąmoningo religinio augimo tikrovė, yra tas vienintelis teigiamas įrodymas, jog egzistuoja funkcinė viršsąmonė./
Šioje pastraipoje mes galime įžvelgti kai kuriuos dalykus,kurie mirtingąjį įgalina ne per pasąmonę veikiamo intelekto sampratų supratimą ir savaip pateikimą,bet per kūrybinę veiklą viršsąmoniniuose proto lygiuose.Ir pats funkcinės viršsąmonės egzistavimas yra įrodomas suvokimu per patyrimą apie nesąmoningą religinio augimo tikrovę.Viršsąmonės funkcija tai ir bus tai,kad ji yra kylanti dvasingume.Dvasinis augimas tai ir bus GYVAI PATIRTINIS TĖVO-TREJYBĖS ATRADIMAS SAVYJE PER PER ĮTIKĖJIMO GILINIMĄ,EINANT GYVUOJU ROJAUS TREJYBĖS EVOLIUCINIU KELIU..Pats dvasinis augimas priklauso nuo pastovaus gyvojo dvasinio ryšio užmezgimo per TĖVO-TREJYBĖS ATRADIMĄ SAVYJE
/su tikromis dvasinėmis jėgomis/.
Taip pat mes trokštame,jei intelektu suvokiame savo dvasinį skurdumą ir nesustojame ties tuo suvokimu,VYKDYTI TĖVO-TREJYBĖS VALIĄ..O tai ir bus gėrio darbų darymas visumos labui kartu su TĖVU-TREJYBE.Negana to,mes turime suvokti,kad galima su džiaugsmu dalintis tais dvasiniais patyrimais tarpusavyje,kas ir parodytų mūsų sielų veržlumą TĖVO pažinime ir padėtų kilti mūsų sielos broliams ir sesėms,padrąsintų juos.Ir vis aiškiau būtų suvokiamas TĖVO kvietimas-BŪKITE TOKIE TOBULI NET KOKS TOBULAS ESU AŠ..Šitam kely mes tikrai suprasime ko mums reikia ir kokią reikšmę turi ėjimas juo.Tai tikrai nebus beprasmiškas ėjimas kuomet atrasime tikrąsias vertybes.Mes suvoksime,kad
/Dvasinis augimas pirmiausia yra poreikių supratimas, vėliau prasmių suvokimas, ir tada vertybių atradimas. Tikrojo dvasinio vystymosi įrodymą sudaro tai, kad pasireiškia tokia žmogiškoji asmenybė, kurią motyvuoja meilė, sužadina nesavanaudiškas darbas, ir valdo begalinis dieviškumo tobulumo idealų garbinimas. Ir visas šitas patyrimas sudaro religijos tikrovę kaip kontrastą vien tik teologiniams tikėjimams./
Ir šita religija,GYVOJI ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJA tampa funkcianali
/žmogiškosios asmenybės trijuose lygiuose: intelektualiame,morontiniame, ir dvasiniame; prote, besivystančioje sieloje, ir su viduje gyvenančia dvasia./
Išties,kuo labiau gilinamas įtikėjimas,tuo plačiau ir giliau mes neriame į ROJAUS TĖVŲ pažinimo gelmę,kurioje ištirpsta Tėvo meilėje savanaudiškumas.Šitam kely mes turėtume siekti pačio MAKSIMUMO,kuriame telpa viskas.Tai yra,kad mūsų kelias būtų trumpesnis,eikime tiesiai.Juk ir Jėzus sako,kad nešvaistytume laiko veltui.Ir tikrai verta siekti tų realybių,kurios yra
/dieviškos, dvasinės, ir amžinos./
Tikrovėje yra kitaip,negu dabartinėje iliuzijoje.Vis dar būdami mirtingaisiais tvariniais,mes daugiau atsiduodame tai meilei,kuri tik materialioj plotmėj yra tikra.Ji gali būti ir TIKRA,jei mes mylėsime TĖVO MEILE visus ir viską.Bet tikrai meilė ar fizinio malonumo patyrimas,kuomet jame nedalyvauja TĖVAS-TREJYBĖ,teliks instinktų lygmeny.Ir tiek meilėje,tiek darbuose nepašvenčiant visko ROJAUS TĖVAMS IR NEATSIDUODANT JŲ VEDIMUI TIEK VIDUJE,TIEK IŠORĖJE,viskas tikrai nebus
/amžini pamatai, ant kurių būtų formuojama nemirtinga asmenybė, kuri turi pranokti erdvę, nugalėti laiką, ir pasiekti dieviškojo tobulumo ir užbaigtojo tarnystės amžinąjį likimą./
Jėzus savo laiku ir kalbėjo,kad nėra jokios reikšmės tam,kuris pažįsta Dievo karalystę ir ja tiki(Jis negalėjo tuo metu kalbėti apie TREJYBĘ IR VISĄ KŪRINIJĄ PLAČIAU TO LAIKO TAMSIEMS ŽMONĖMS,NES JO BŪTŲ NESUPRATĘ),kad viskas aplink sugrius.Ir dabar žinant per Urantijos Epochinį Apreiškimą,Jėzaus Kristaus“Kalbu jums vėl“,TĖVO-TREJYBĖS,Jėzaus mokymus,mėginkime suprasti ir suvokti,kokią evangeliją skelbė Jėzus iš Nazareto..O būtent TĖVO SŪNYSTĖS,ŽMONIŲ BROLYSTĖS,dabar jau išplėstą iki TĖVO-TREJYBĖS SŪNYSTĖS IR VISOS KŪRINIJOS BROLYSTĖS..Tikra tiesa yra tai,kad
/dvasinis užtikrintumas yra nepažeidžiamas./
Sekanti pastraipa įrodo atgimusio iš dvasios individo TVIRTĄ IR NEPALAUŽIAMĄ ŽINOJIMĄ /Po tokio dvasinio pasiekimo, ar jis būtų dėl palaipsnio augimo, ar dėl specifinės krizės, atsiranda nauja asmenybės orientacija, o taip pat išsivysto ir naujas vertybių standartas. Tokie iš dvasios gimusieji individai yra taip iš naujo motyvuoti gyvenime, kad jie išlieka ramūs tuo metu, kada žlunga jų didžiausi troškimai ir kada dūžta jų reikšmingiausios viltys; jie tikrai žino, jog tokios katastrofos yra ne kas kita, kaip tik į naują kelią nukreipiantys kataklizmai, kurie sugriauna žmogaus žemiškuosius kūrinius prieš tai, kada išugdomos visatos pasiekimo naujo ir didingesnio lygio kilnesnės ir tvirtesnės realybės./
Arūnas
2010-03-22 16:31:50
KOKIAIS KELIAIS ŽMOGUS URANTIJOJE SURANDA TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ.
- - - - - - - - - -
Studijuojant patį naujausią Epochinį Apreiškimą,pateikta mūsų planetai-UK Knygą,ateina suvokimas,kad žmogus Dievą Tėvą-Kūrėją suranda dviems keliais:evoliuciniu ir apreiškimo keliu.
Apžvelgiant pirmykščio žmogaus vystymosi kelią,didelį susidomėjimą sukelia Andono ir Fontos,mūsų tolimūjų protėvių,proto evoliucija.Toks ir buvo Didysis Dieviškasis planas; Gyvybės Nešėjams reikėjo labai ilgai laukti ir budėti,mūsų jaunoje gimtojoje Urantijos planetoje,tam,kad laiku pastebėtų,jog pirmykštis žmogiškasis protas,veikiant šeštai ir septintai pagalbinėms proto dvasioms,būtų pasirengęs priimti Aukštesnes Dvasines Realybes.Ir tai įvyko;evoliucinis planas nesužligo,ir šiandiena,dvidešimt pirmąjame amžiuje,kad ir nedrąsiai ir negausiai,yra garbinamas ne tik Tėvas-Kūrėjas,bet yra garbinama visa Rojaus Trejybė.
"Viena Azijos tauta mokė,jog Dievas yra didžiulė baimė;tai yra grynai evoliucinės religijos pasekmė.
Jėzus,religinio gyvenimo aukščiausio tipo Apreiškimas paskelbė,jog "Dievas yra Meilė"-1004-04 UK.
"Ankstyvoji religija savo prigimtimi buvo visiškai intelektuali ir visiškai rėmėsi asociatyvinėmis aplinkybėmis.Garbinimo objektai buvo visi sugestyvūs;juos sudarė gamtos objektai,kurie buvo šalia arba kurie įgaudavo labai grėsminga pavidalą kasdieniame naivių primityvių urantiječių patyrime.
Kada kartą religija išsivystė tiek,jog gamtos garbinimą pranoko,tada ji įgavo dvasinės kilmės šaknis,bet nežiūrint šito ją visada sąlygojo visuomeninė aplinka.Vystantis gamtos garbinimui žmogaus sąmprata įsivaizdavo darbo pasiskirstymą viršmirtingame pasaulyje:ten buvo gamtos dvasios ežerams,medžiams,kriokliams,lietui ir šimtams kitų įprastų žemiškujų reiškinių"-0944-02-04.
- - -
Jeigu dar kartą įvertinant,kad dabar gyvename 21 amžiuje,ir kada tiek daug yra paskleista tikėjimų į burtąvimus,raganavimus /net visos tautos vyriausios raganos yra/,į įvairiausių magijos rušių;kada dar tik keli metai atgal,aš asmeniškai pati garbinau ir meldžiausi į silfides,salamandras,undines,gnomus;kada prekiaujama talismanais,šventais akmenėliais,amuletais,kada naudojamasi šamanų paslaugomis,kyla klausymas;ant kiek toli esame pažengę už savo tolimus protėvius?
Materialia prasme mes juos pranokos,tas tiesa,bet dvasia sava,ar mes labai toli nuo jų esame pažengę?
Matyt,todel šioje svetainėje ir ne tik,taip sunkiai skinasi kelią Nauja Šviesa.Žmogui sunku patikėti,kad jis yra mylimas ir ne bet ko,o TĖVŲ-KŪRĖJŲ,tų,kurie sukūrė begales pasaulių ir tuos pasaulius apgyvendino tvarinių įvairove ir,kad labai myli tuos savo kūrybos vaisius.Ir iš mūsų Tėvas-Rojaus Trejybė prašo tiek nedaug,BŪTI,kiekvieną dieną,kiekvieną valandą,kiekvieną akimirką,tobulais ir net tokiais tobulais,koks JIS yra tobulas;o tai reiškia,kad mylėtume vienas kitą,ir kad tarnautume vienas kitam,mūsų planetos ir visos kūrinijos labui.Tėvas trokšta bendradarbiavimo su mumis,kuriant GĖRĮ ir GROŽĮ.
IRENA
2010-03-18 14:54:40
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.