Forumas: temos peržiūra
Įvairios ištraukos, pastraipos, ar atskiros mintys iš Urantijos Knygos ir jūsų komentarai
Mielieji, šitą temą siūlau dėl to, kad galėtumėte patys patalpinti kokias nors ištraukas iš Urantijos Knygos apreiškimo, ilgesnes ar trumpersnes, kelių pastraipų, ar vienos pastraipos, ar net vieno sakinio, ir jas PAKOMENTUOTI, KODĖL jos yra tokios svarbios JUMS, kaip jas suvokiate JŪS.
Kadangi tai yra bendra tema iš Urantijos Knygos apreiškimo, tai joje bus įvairių temų rinkinys, kuris leis jums patiems sklaidyti Urantijos Knygą ir dalintis, kas TUO METU jums labiau įstrigo minty, kas sujaudino, ir KODĖL.
Dabar man perskaičius vieną pastraipą apie mūsų atvykimą į Havoną man sukilo mintis, kuria ir noriu pasidalinti.
Iš pradžių pateikiu būtent šitą pastraipą:
"Jūsų Havonos karjeroje pirmasis veiksmas bus suvokti ir padėkoti savo transportiniam sekonafimui už ilgą ir saugią kelionę. Tada jūs būsite supažindintas su tomis būtybėmis, kurios organizuos jūsų ankstyvąją veiklą Havonoje. Po šito jūs nuvyksite užregistruoti savojo atvykimo ir paruošti padėkos ir gilios meilės pranešimą, kuris bus pasiųstas jūsų vietinės visatos Sūnui Kūrėjui, visatos Tėvui, kuris padarė jūsų sūnystės karjerą įmanomą. Šitai užbaigia atvykimo į Havoną formalumus; po šito jums yra suteikiamas ilgas poilsio laikotarpis laisvam stebėjimui, ir tai yra proga paieškoti savo draugų, bičiulių, ir partnerių iš ilgo kilimo patyrimo. Jūs taip pat galite pasinaudoti programomis, kad nustatytumėte, kurie iš jūsų bičiulių piligrimų išvyko į Havoną nuo tada, kada Uversą palikote jūs." (0343-03)
Taigi, mes jau pakylame į Havoną. O tai reiškia, kad PRIEŠ TAI, labai ilgą laiką, jau buvome mokomi kaip DVASIOS, o iki to - dar kaip SIELOS, ir visą laiką turime savo tą patį aš. Ir HAVONOJE VIS TIEK turime savo tą patį AŠ, KOKS YRA DABARTINIAME MATERIALIAME ŽMOGAUS KŪNE, TIK HAVONOJE JIS NEPALYGINAMAI DAUG GERIAU SUOKIA TIKROVĘ, DAUG GILIAU PAŽĮSTA ENERGIJAS, VISĄ APLINKĄ - KOSMOSĄ, ŽVAIGŽDES, VISATAS, JŲ VALDYMĄ, IR VISOS ŠITOS TIKROVĖS KŪRĖJUS - ROJAUS TREJYBĘ, BET DAR NE TIEK, KIEK JĄ PAŽINS PO HAVONOS.
Ir ką mes darome savo pirmuoju VEIKSMU HAVONOJE - O GI DĖKOJAME.
Nuoširdi padėka visada galima tik iš meilės, ne iš pareigos, bet iš meilės. REIŠKIA MES MYLIME APLINKĄ. Dėkojame mus atgabenusiam į Havoną transportiniam angelui, kurio dvasinė kategorija yra labai aukšta - sekonamifimas - jo energetinė įkrova mižinišką, todėl jis mus gali gabenti šimtus tūkstančių šviesmečių atstumais, ko NEGALI PADARYTI VIETINĖS VISATOS ANGELAI TRANSPORTUOTOJAI.
Tačiau mes taip pat dėkojame ir savo vyresniajam dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui, kuris Urantijoje buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto pavidalu. Mes jam siunčiame padėką už JO MEILĘ ir RŪPESTĮ, nes JO VIETINĖ VISATA MUMS PER VISĄ AMŽINYBĘ LIKS GIMTOJI VISATA, KIEK BESIPLĖSTŲ KŪRINIJOS RIBOS Į IŠORINĘ KOSMINĘ ERDVĘ, IR NORS MŪSŲ NAMAI YRA ROJUS, BET PRADŽIĄ Į AMŽINYBĘ MES GAVOME BŪTENT NEBADONO VIETINĖJE VISATOJE, nes būtent čia mes patyrėme materialų augimą ir pirmąjį GYVĄ ryšį su savo Rojaus Tėvais, garbindami JUOS iš meilės, būtent čia mes perėjome per patyrimą, kada iš materialus pavidalo po prisikėlimo tapome SIELOMIS, ir per tūkstančius metų MŪSŲ TEORINIO MOKYMO KLASĖSE IR ŠITŲ MOKYMO PRAKTINIO ASMENINIO TAIKYMO, mes vis ėjome pirmyn į savo amžinąjį DVASIOS STATUSĄ. Ir kada tapome dvasia, ja ir tapome būtent VIETINĖJE VISATOJE. Ir tada mus vyresnysis Brolis palydėjo į SUPERVISATOS, mūsų tolimesnio mokymo, pakopą, kuri užtruko daug ilgiau negu mūsų visas mokymasis ir gyvenimas Vietinėje Visatoje.
Ir po atvykimo į amžinąją Havoną, mes parengiame padėkos ir meilės pranešimą mūsų dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui-Jėzui. O tai reiškia, kad mūsų meilės ryšys su juo yra toks giluminis, nes jam dėkojame už visą jo mokymą ir globą, kuri buvo prieš tūkstančius metų, o šis gyvas ryšys ir tooiau tęsiais, ir jis būtent ir padiktuoja tokią padėką ir jam.
Ir šį pranešimą parengiame žvelgdami nebe iš apačios į viršų, kaip žvelgėme būdami materialiu pavidalu, žmogaus kūne, kada maldoje prašėme pagalbos iš jo, esančio kažkur toli ir aukštai, kad net nežinia kur ir kaip jį pasiekti, ar būdami sielos morontiniu pavidalu, ir net tapę jauna dvasia. Dabar mes jau pasiekę amžinąją Havoną turime supervisatos etapo sukauptą patyrima. Štai dėl ko mes jau į vietinę visatą žvelgiame tarsi iš ANAPUS.
O kadangi mūsų brolystė yra tapusi tokia išvystyta, meilės virpesiai yra pasiekę tokį aukštą dažnį, jog pati GYVA meilė mūsų viduje ir diktuoja tokį padėkos pranešimą mūsų gimtosios Vietinės Visatos Valdovui-Sūnui Kūrėjui-Jėzui.
Ir Havonoje, mums visiškai naujoje kūrinijos dalyje, jau nebe laiko ir erdvės visatose, kur mus mokino anksčiau, dabar mumis su meile tiek rūpinasi, kad mums PIRMIAUSIA suteikia POILSĮ IR APSIPRATIMĄ naujoje vietoje, ir galimybę, kaip kūrinijos šeimos nariui susitikti su kitais mūsų broliais ir sesėmis dvasioje, su kuriais palaikėme arba nepalaikėme ryšius anksčiau.
Ar suvokiate, kad visa tai daroma, kad tik geriau būtų mums, kad tik patenkintų mūsų giluminius bendravimo troškimus, kada meilė apjungia visumą be jokių išlygų.
Ir tada galėsime sutikti ne tik tokius savo buvusius sielos brolius, kaip Paulių, Petrą, ar Joną Krikštytoją, bet GALBŪT ir Staliną ar Hitlerį, JEIGU JIE VIS TIK PASIRINKS TIESOS IR ŠVIESOS KELIĄ PO PRISIKĖLIMO KVIEČIANT PAGAL SĄRAŠĄ, KURĮ DAR TIK PATIRS ATEITYJE, ir kurie iki Havonos pasiekimo taip pat bus tapę MEILĖS IR ŠVIESOS SKLEIDĖJAIS, aukštą lygį pasiekusiomis DVASIOMIS, KAIP IR MES.
TODĖL IR NUOSTABUS ROJAUS TREJYBĖS MŪSŲ TOBULINIMO PLANAS, KAD NĖRA ATSTUMIAMAS NĖ VIENAS, KAD IR KOKIUS NUSIKALTIMUS, MŪSŲ SUPRATIMU, BŪTŲ PRIDARĘS, NEBENT JIS PATS NUSIGRĘŽIA IR GALUTANAI APSISPRENDŽIA MEILĖS IR ŠVIESOS GYVOJO KELIO ATSISAKYTI SAVO LAISVA VALIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-10-16 15:31:46
Komentarai
Kaip nuostabiai Urantijos knyga parašyta! Skaitant ją kyla įvairūs klausimai, į kuriuos atsakymai ateina su sekančiais dokumentais. tikrai, labai svarbu skaityti nuosekliai.Noriu su juvis pasidalinti nuostabiausia šiam etapui citata:
Anksčiau ar vėliau visos visatos asmenybės pradeda suvokti, jog baigiamasis amžinybės ieškojimas yra nesibaigiantis begalybės tyrinėjimas, niekada nesibaigianti atradimo kelionė į Pirmojo Šaltinio ir Centro absoliutumą. Anksčiau ar vėliau mes visi sužinosime, jog visų tvarinių augimas yra proporcingas susitapatinimui su Tėvu. Mes prieiname prie to supratimo, jog gyventi Dievo valia reiškia gauti amžinąjį leidimą į pačios begalybės begalinę galimybę. Kada nors mirtingieji suvoks, jog sėkmė ieškant Begaliniojo yra tiesiog proporcinga panašumo į Tėvą pasiekimui, ir kad šitame visatos amžiuje Tėvo realybės yra atskleidžiamos tarp dieviškumo savybių ribų. Ir šitas dieviškumo savybesvisatos tvariniai patyrimo dėka įsisavina asmeniškai gyvendami dieviškai, o gyventi dieviškai reiškia iš tikrųjų gyventi vykdant Dievo valią.
Materialiems, evoliuciniams, ribiniams tvariniams, gyvenimas remiantis Dievo valios vykdymu, veda tiesiai į dvasinės aukštybės pasiekimą asmenybės arenoje ir tokius tvarinius vienu žingsniu priartina prie Tėvo-Begaliniojo suvokimo. Toks Tėvui skirtas gyvenimas yra grindžiamas tiesa, jautrumu grožiui, ir valdomas gėrio. Tokį Dievą pažįstantį asmenį iš vidaus apšviečia garbinimas, o išoriniu pasireiškimu jis visa širdimi yra atsidavęs visų asmenybių visuotinės brolystės tarnystei, tokiam tarnystės darbui, kuris yra kupinas gailestingumo ir kurį motyvuoja meilė, tuo tarpu visas šitas gyvybiškai svarbias savybes besivystančioje asmenybėje suvienija kosminė išmintis, savojo aš įgyvendinimas, Dievo ieškojimas, ir Tėvo garbinimas visą laiką kylančiuose lygiuose. (1174-07).
Aš šventai tikiu, kad kiekvienam iš mūsų anksčiau ir vėliau atsivers kelias, kurio eidami tobulėsime. Net neabejoju, kad anksčiau ar vėliau dirbsime tik naudą visai Kūrinijai duodančius darbus. O dabar turime ugdyti save suvokdami Tėvą mažais žingsneliais - puoselėdami grožį, apsupdami save kuo tobulesniais kūriniais, gėrėdamiesi Kūrėjo tobulumu ir mums duotomis dovanomis :)
Su meile
Gitana
2010-03-18 16:41:37
Jiems ten stovint mėnulio šviesoje, Jėzus šnekėjo toliau: "Kiekviename žmogiškame prote gyvena dieviškoji dvasia, dangiškojo Tėvo dovana. Šita geroji dvasia visą laiką stengiasi mus vesti pas Dievą, padėti mums Dievą surasti ir Dievą pažinti; bet taip pat mirtingųjų viduje yra daug ir natūralių fizinių polinkių, kuriuos Kūrėjas ten įdėjo tam, kad tarnautų individo ir rasės gerovei. Dabar, dažnai, vyrai ir moterys susipainioja stengdamiesi suprasti patys save ir susidoroti su daugybe sunkumų, kad pragyventų tokiame pasaulyje, kuriame tokia didele dalimi viešpatauja savanaudiškumas ir nuodėmė. 1472-06
Pasistenkime dabar pažvelgti į šitą Jėzaus mintį ryškesnėje šviesoje, TOKIOJE ŠVIESOJE, kurią mes JAU esame gavę iš URANTIJOS KNYGOS, TAČIAU kurios Jėzus negalėjo perteikti TUOMETINEI kartai, nes ji TOKIOS ŠVIESOS būtų ne tik nesupratusi, bet būtų išsigandusi ir Jėzų būtų iš karto visiškai atmetusi net ir ta nedidelė dalis, kuri jį pripažino.
Taigi mes, urantai, einantys GYVUOJU keliu, ŠIANDIEN Dievą jau kasdien vadiname vien tik ASMENIU VARDU – TĖVU-ROJAUS TREJYBE. Mes Dievą vadiname jau ASMNEIU vardu, o ne ABSTRAKČIU ir NIEKO NESAKANČIU DIEVO VARDU.
Jėzaus aplinka buvo perdaug tamsi, pilna baimės, ir prietarų, kad būtų galėjusi suprasti Rojaus Trejybės idėją, todėl Jėzus turėjo save apriboti savo mokymuose vien tik Tėvo asmeniu, ir jį vartojo tapačiu Dievo idėjai.
Mums, URANTAMS, šiandien vien tik Tėvo – net ir visus ir kiekvieną mylinčio Asmens ir Asmenybės – idėjos jau MAŽA, jau jaučiame didžiulį trūkumą Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio ir Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės – KITŲ DVIEJŲ ROJAUS TREJYBĖS LYGIAVERČIŲ ASMENŲ IR ASMENYBIŲ – kalbėdami apie Dievą ir apsiribodami vien tik Tėvu.
VISUMINIS Dievas yra TRIJUOSE ROJAUS TREJYBĖS ASMENYSE IR TIK JUOSE, o ne VIENAME TĖVE.
Štai kodėl atsivėrusiai sielai jau vien tik Tėvo MAŽA, JI TROKŠTE TROKŠTA VISOS ROJAUS TREJYBĖS.
Todėl tai, ką mums dovanoja Tėvas – savo dvasią, savo fragmentą – Minties Derintoją – dovanoja KARTU SU KITAIS DVIEMIS Rojaus Trejybės Asmenimis, nes jie dvasioje yra ABSOLIUČIAI VIENA.
Viena dvasioje ABSOLIUČIAI reiškia, kad tokios vienovės nė vienas kitas, net ir iš Rojaus Trejybės Asmenų tiesiogiai gimęs tvarinys, nei su jais pačiais, nei tarpusavyje, niekada – per visą ateities amžinybę – NEPASIEKS. Tokia ABSOLIUTI DVASINĖ VIENOVĖ YRA TIK DIEVO – ROJAUS TREJYBĖS.
Todėl ir Tėvo dvasia – Minties Derintojas – VIENODAI ATSTOVAUJA IR KITUS DU ROJAUS TREJYBĖS ASMENIS – AMŽINĄJĮ SŪNŲ-MOTINĄ-BROLĮ IR BEGALINĘ DVASIĄ-MOTINĄ-SESĘ. Rojaus Trejybė neturi PASLAPČIŲ IR SLAPTŲ SPRENDIMŲ IR VEIKSMŲ tarpusavyje, todėl jų VISI IKI VIENO – PER VISĄ AMŽINYBĘ – sprendimai yra ABSOLIUČIOS VIENOVĖS LYGIU. Štai kodėl mūsų, kiekvieno, Minties Derintojas mums nuolat PADEDA ir siunčia ne tik Tėvo, bet visos Rojaus Trejybės realią ir gyvą meilę ir šviesą, todėl jis mus ir veda pas DIEVĄ – pas ROJAUS TREJYBĘ, O NE VIEN TIK PAS TĖVĄ ROJUJE. Tik jo dėka mes – urantai, lankantys ROJAUS TRJEYBĖS GYVĄJĄ ŠVENTOVĘ – ir garbiname ROJAUS TREJYBĘ, O NE TIK TĖVĄ, IR JAU PATIRIAME RYŠĮ SU ROJAUS TREJYBE. Kiti gi, kurie Urantijos Knygą vien tik skaito, bet Rojaus Trejybės šventovės gyvųjų pamaldų nelanko, ir Rojaus Trejybės Asmenų negarbina iš viso, tie šito GYVO PATYRIMO SU ROJAUS TREJYBE IŠMĄSTYTI NEGALI, nors Minties Derintojas stengiasi, ir TOBULAI STENGIASI, jų sielas atverti taip pat.
Šitos ŠVIESOS Jėzus aiškinti NEGALĖJO. O mes jau šiandien šitą aiškinti galime, nes turime tokius nuostabius dvasinės šloves šaltinius ir VEDLĮ iš vidaus – Minties Derintoją.
Tačiau ir šiandien sielos pažadinimui iš gilaus miego labai trukdo tie individo INTELEKTO DABARTINIAI polinkiai, kuriuos Kūrėjas jam įdėjo kaip pradinį mechanizmą, kad jis galėtų siekti aukštesnių pasiekimų civilizacijos evoliucijoje, nes jie buvo panaudoti KLAIDINGAI.
Kadangi materialus tvarinys pirmiausia turi pasirūpinti savo materialiu išlikimu – susirasti maisto, apsisaugoti nuo priešiškos aplinkos, ir pratęsti savo rasę – tai pagal savo poreikius jis ir gali panaudoti savo intelekto ir fizinių polinkių galias, suteiktas Kūrėjo.
Jeigu dvasinis NUOSEKLUS – NUO VAIKYSTĖS - mokymas yra sutrikdytas, tuomet žmogaus intelektuali ir fizinė veikla ima viešpatauti dvasinio lavinimo atžvilgiu ir jį visiškai užgožia. O tai spąstai žmogaus intelektui ir milžiniška kliūtis Minties Derintojo veikimui į mūsų protą. Žmogus pamato savo darbo akivaizdžius, ir greitus, rezultatus, ir juos tuoj pat panaudoja savo materialiam gerbūviui kelti. Ir šitaip labai greitai užkrečia kitus, nes materialū pasiekimai pamatomi labai greitai. Todėl jie patraukia ir kitus. Būtent dėl to žmonės reikalavo iš Jėzaus stebuklų.
Kada TUŠČIAS ŽMOGAUS VIDUS, TAI TOKS ŽMOGUS NIEKUO NESISKIRIA NUO GYVULIO, IŠSKYRUS TAI, KAD JIS TURI SAVIMONĘ – SUVOKIA SAVE IR APLINKĄ ABSTRAKČIAI, KO NEGALI SUVOKTI JOKS GYVULYS, NES JIS NETURI ASMENYBĖS DOVANOS, KURI ROJAUS TREJYBĖS YRA SUTEIKTA TIK ŽMOGIŠKOSIOS GYVYBĖS KATEGORIJAI.
Tačiau mūsų gyvybės kategorija turi pereiti visą gyvulinio lygio evoliuciją – nuo LAUKINIO iki Tėvo SŪNAUS ar DUKROS lygio.
Būtent dėl to, kad materilai civilizacija pažengė labai toli į priekį BE ATITINKAMO DVASINIO vystymosi, kuris atitiktų jos lygį, tai žmonės dabar gyvena dar baisesnėje negu anų laukinių lygio tamsoje – vieni kitus žudo, kariauna tarp teritorinių darinių, kuriuos jie vadina valstybėmis, apgaudinėja vieni kitus, daro nusikaltimus, tačiau ko nedarė evoliuciniai praeities laukiniai, o daro šiandieninės civilizacijos laukiniai – žudo savo palikuonis, nes jų nenori, niokoja gamtą, kurioje gyvena patys, teršia vandenį, kurį geria patys, teršia orą, kuriuo kvėpuoja patys, ir visa tai daro ŽINODAMI, kaip ir žinodami nuodija maistą chemikalais, konservantais, dažikliais, standikliais, stiprikliais, ir kitais ikliais, ir tai jau yra NUODĖMĖ, ir tą daro dėl savanudiškumo, iš gobšumo, kad tik gautų, bet kokia kaina, didesnį pelną, o juk kenksmingas maistas yra skirtas mūsų kūnui, kuris yra ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖ MATERIALIU PAVIDALU, žaloja savo palikuonis neperteikdami savo patyrimo ir palikdami jaunąją kartą visiškai sau, be jokio supratimo ir patyrimo viską pradėti nuo nulio ir savo klaidžiojimais spręsti skausmingas problemas neišmanančia ir patyrimo neturinčia galva. Šitaip yra nutrauktas gyvas tarpusavio ryšys tarp KARTŲ. Tikrieji laukiniai ŠITOKIU BŪDU nesielgė su savo vaikais, kaip elgiasi ELITINIAI laukiniai šiandien, nes tikrųjų laukinių IŠMINTIS BUVO AUKŠTESNIO LYGIO, NORS INTELEKTAS BUVO IR ŽEMESNIS.
Todėl ir Jėzaus žodžiai, pasakyti prieš du tūkstančius metų, šiandieni, mūsų kosminės įžvalgos dėka, gali būti išplėsti, ir mes jau galime pasakyti, kad atradę Tėvą-Rojaus Trejybę savyje mes atstatome DVASINĮ PAGRINDĄ SAVO VIDUJE, MUMS NEMOKAMAI SUTEIKTĄ TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS, kad net ir TOKIOJE tamsos kartoje mes priimtume IŠMINTINGUS ŠVIESOS SPRENDIMUS VISŲ LABUI. Ir tada patys paliudysime savo sielos broliams ir sesėms, kad MES JAU SUPRATOME PATYS SAVE IR SUSIDOROJAME SU DAUGYBE SUNKUMŲ, KADA ŠITAME PASAULYJE, KUR VIEŠPATAUJA – KOL KAS – TAMSA, SAVANAUDIŠKUMAS, IR BAIMĖ– MES NEŠAME GYVĄ ŠVIESĄ, GAUTĄ IŠ ROJAUS TREJYBĖS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-02-22 16:25:15
Mielas , Arūnai , matau , kad tu turi labai giluminį tikėjimą į Rojaus Trejybę , aš taip pat , atrodo , panašų tikėjimą turiu , tačiau man taip dažnai norisi sušukti : ,, Mano Viešpatie Jėzau Kristau , mano Dieve Tėve , kurs mane sukūrei ir kuris mane vedi iki pat mūsų Dievo Tėvo "
Kaip tu galėtum tai paaiškinti ? Ar tau nekyla tokie norai ?
Petras
2010-01-11 22:37:25
labai patiko, kaip Jonas apibūdino 2- broliukus,kurie yra aiškiausiai perlenkę lazdą Urantijos knygos studijavime,kiekvieną kasnį, kad gerai suvirškintų skrandis, reikia kramtyti atidžiai,ramiai,neskubant,taip yra panašiai su UK skaitymu,(manau patys gerai žinote kas būna,kai per daug persivalgoma)
Fredas
2010-02-02 19:48:38
Per visas kartų kartas kiek tik egzistuoja homo sapiens,jam nuolat kažko trūkdavo.Neskaitant Minties Derintojo nebuvimo,žmogui reikėjo būtinai DOMINUOTI KITO atžvilgiu.Okupaciniai režimai,užgrobimas teritorijų-visa tai vyko evoliucijos procese..Tai vyksta ir dabar,kuomet žmogui būdinga susireikšminti savo supratime,nesuvokiant esmės.Aš taip manau,vadinasi taip yra ištikro.Deja ne.Ir tas NE galios per amžinybę net ir pasiekus Rojų.Galbūt visi tikisi ten patekti,vienaip ar kitaip?Įmanoma tiktai vienu atveju-REIKIA EITI GYVUOJU ROJAUS TREJYBĖS PATIRTINIU EVOLIUCINIU KELIU.Ir tas ėjimas įmanomas TIK ATRADUS TĖVĄ-TREJYBĘ SAVYJE.Kaip minėjau vakar,turime studijuoti dvasinius šaltinius,kurie patalpinti šiame forume.Studijas BŪTINAI turi pravesti iš dvasios atgimęs Mokytojas.Taip pat primenu,kad tai turi vykti nuoširdžiai to trokštant ir garbinant ROJAUS TREJYBĘ JOS ŠVENTOVĖJE..Deja,ne visi sielos broliai ar sesės tai supranta ir suvokia reikšmę studijų ir garbinimo gyvai patiriant ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS VIBRACIJAS..Urantai nuoširdžiai kviečia savo glėbin ir neišvaro,jei individui tai nepriimtina.Kodėl taip vyksta,kad žmogų nesistengiama vos ne per prievartą sulaikyti.Atsakymas labai paprastas,bet jo svarbą tikrai sunku suvokti..VISI,BE IŠIMTIES GRĮŠIME Į TĄ GYVĄJĮ ROJAUS TREJYBĖS KELIĄ..Ir tik pasiklydusi siela pasąmonės labirintuose ar gyvuliniam protui stipriai spaudžiant sielos vožtuvą atmeta ŠĮ KELIĄ..Urantai laukia,nes TĖVAS SUTEIKĖ LAISVĄ VALIĄ.Urantai palydi išeinantį su meile,nes toks žmogus dar neatrado TĖVO-TREJYBĖS savyje,bet atras,jei nuoširdžiai to trokš.Urantai nerodo apgailestavimo to žmogaus pasitraukimui,nes puikiai žino apie individo sugrįžimą.Jei jis nori vykdyti TĖVO VALIĄ,jis būtinai grįš.O jei ne,urantai žino,kad tas žmogus pasirinko lengvesnį kelią.Bet nebūtinai klaidingą,o greičiau ilgesnį..Tai,ką pasakiau,buvo būdinga ir prieš porą tūkstantmečių,kuomet Jėzus atnešė evangeliją apie MYLINČIO TĖVO SŪNYSTĘ IR ŽMONIŲ TARPUSAVIO NUOŠIRDŽIĄ BROLYSTĘ..Pažvelkime iš laiko perspektyvos ko mokė Jėzus apaštalus prieš palikdamas juos.
/Jėzus susitiko su apaštalais, moterų korpusu, ir maždaug dviem tuzinais kitų pažengusių į priekį mokinių./
Nors Jėzus ir suprato,kad nei Jo apaštalai,nei apaštalų mokiniai,nei moterų korpusas niekad neįvykdys savo misijos taip,kaip norėjo Jis.Priežąstis paprasta-to meto tamsa žmonėse buvo tokia didelė,kad net SŪNUS KŪRĖJAS liko nesuprastas.Ir čia aš kviečiu visus labai susimąstyti-kokie dvasingi esame mes,kaip galime toliau likti tamsoje ir negyvų religijų gniaužtuose,turėdami NAUJĄ EPOCHINĮ APREIŠKIMĄ URANTIJOS KNYGOS PAVIDALU,KAIP GALIME MES NEĮSIKLAUSYTI KĄ KALBA JĖZUS DABAR SAVO KNYGOJE“KALBU JUMS VĖL“.Mes turime visas priemones gyventi kaip broliai ir sesės sieloje ir ne tik.Juk Jėzaus evangelija išplėsta iki TĖVO-TREJYBĖS SŪNYSTĖS IR VISOS KŪRINIJOS BROLYSTĖS..Tikrai yra taip,kad mes kuo labiau panirstam į iliuzinį gyvenimą be dvasingumo kibirkšties įsiliepsnojimo,tuo labiau atitolstame nuo TIKROVĖS,bet paradoksu tampa tai,kad net nesuvokdami kur klimpstame,manome einantys TEISINGA KRYPTIM..Aš vakar mąsčiau,kodėl nesuprato manęs sielos brolis,kai kalbėjau apie kūrybą,kuri turi GALINGAI ŠLOVINTI IR GARBINTI ROJAUS TĖVUS..Vienintelis atsakymas atėjęs į galvą-TAI BAIMĖ.Baimė TĖVO TREJYBĖS ŠVIESAI IR TIESAI..JĖZUS jos neturėjo,ėjo ATSIREMDAMAS IR PASITIKĖDAMAS TĖVU-TREJYBE.Ir nors JĮ niekino,šmeižė,galiausiai nužudė,JO KELIAS NUŠVIETĖ ŽMONIJAI TĄ KRYPTĮ,KURIA JI TURI EITI.
/Šitą rytą jis kiekvieną iš šių dvylikos pasveikino kreipdamasis asmeniškai. Andriejui jis pasakė: "Nenusimink dėl tų įvykių, kurie yra kaip tik priešakyje. Tvirtai laikyk savo sielos brolius ir žiūrėk, kad jie tavęs nepamatytų sugniuždyto."/
Tie žodžiai tebeskamba ir dabar,nes URANTO nesugniuždo nesėkmės ir nelaimės artėdamos ir jau laužiančios mūsų pečius.Ir tik savo pavyzdžiu mes tai galime įrodyti.
/ Petrui jis tarė: "Nepasitikėk nei materialiu kūnu, nei plieno ginklais. Įsitvirtink ant dvasinių amžinųjų uolų pamatų."/
Kokie paprasti ir tvirti žodžiai Petrui,nuoroda į amžinąsias vertybes ir GYVENIMĄ ĮTIKĖJUS..Ir tikrai manęs neklaustų sielos brolis apie išsilavinimą,jei eitų JĖZAUS KELIU..Aukštesnysis tiktai,jei jam tai svarbu,bet tik ne man.Noriu atkreipti dėmesį į Jėzaus žodžius kitam apaštalui: /Jokūbui jis pasakė: "Nesuklupk dėl išorinės išvaizdos. Išlik tvirtas savo įtikėjimu, ir tikrai greitai pažinsi tą tikrovę, kuria tu tiki./.
Ar neparodo tai,kad Jokūbas jau buvo įtikėjęs ir Jėzus jam kalbėjo apie atgimimą iš dvasios.Tik kaip tai pasireiškė Tikrovėje,suprasit studijuodami Urantijos Knygą.
/" Jonui jis sakė: "Būk švelnus; mylėk net ir savo priešus; būk pakantus. Ir prisimink, jog aš patikėjau tau daug dalykų."/.
To laiko visuomenėje į kitos tautos žmogų buvo žiūrima kaip į paskutinį šiukšlę,už kurios nužudymą netgi premijuodavo.Iš čia ir Jėzaus nurodymai Jonui.Bet gi mes esame sielos broliai ir sesės.Tad leiskite paklausti,-ar mes,urantai tapsime URANTAIS,užuot sutardami tarpusavy ir būdami tvirtu MEILĖS GLĖBIU,ne GYVENAM,BET VEGETUOJAM.NENORĖČIAU taip manyti.Ir tikiu,kad vienas kitą mylėsime kaip ir priešą savo.NĖRA JUK PRIEŠŲ,YRA TIK KITAIP MANANTYS,BET MES NETURIME STENGTIS UŽTRAUKTI JŲ ANT SAVO KURPALIO..O dauguma sielos brolių ir sesių,nebūdami URANTAIS to nori..Ir Jėzaus ištarti žodžiai Natanieliui,labai aktualūs ir mūsų laikams:
/ Natanieliui jis tarė: "Nespręsk pagal išvaizdą; lik tvirtas savo įtikėjimu, kada atrodo, jog viskas žlunga; būk ištikimas savajam įgaliojimui kaip karalystės ambasadorius."/.
Kada mes regime ir suvokiame katastrofos artėjimą,visad turėkim omeny TĖVO-TREJYBĖS atradimą savyje ir ĮTIKĖJIMĄ,kad nereiktų išgirsti Pilypui ištartų žodžių:
/ Pilypui jis tarė: "Tegul tavęs nejaudina tie įvykiai, kurie dabar neišvengiamai artėja. Išlik tvirtas net ir tada, kada negalėsi matyti išeities. Būk ištikimas savajai įšventinimo priesaikai."/.
Tolesni Jėzaus žodžiai labai aiškiai parodo Jėzaus įžvalgą ir sugebėjimą parodyti tolesnį apaštalų kelią.Tai NEPALAUŽIAMAS ĮTIKĖJIMAS IR SAVOJO EGO SUTRAMDYMAS:
/ Motiejui jis pasakė: "Neužmiršk to gailestingumo, kuris tave priėmė į karalystę. Neleisk nė vienam žmogui, kad apgaule iš tavęs atimtų tavo amžinąjį atlygį. Kadangi tu atsilaikei prieš mirtingosios prigimties potraukius, tai norėk būti atkaklus.” Tomui jis sakė: “Kad ir kaip būtų sunku, tiesiog dabar tu turi eiti remdamasis įtikėjimu, o ne tuo, ką matai. Neabejok, kad aš sugebu užbaigti tą darbą, kurį esu pradėjęs, ir kad galiausiai aš iš tiesų pamatysiu visus savo ištikimus ambasadorius karalystėje anapus.” Alfiejaus dvyniams jis pasakė: “Neleiskite, jog tie dalykai, kurių suprasti negalite, jus sugniuždytų. Būkite ištikimi savo širdies meilei ir nepasikliaukite nei didingais žmonėmis, nei kintančiu žmonių požiūriu. Būkite šalia savo sielos brolių.” O Simonui Uoliajam jis pasakė: “Simonai, tave gali sugniuždyti nusivylimas, bet tavoji dvasia tikrai iškils aukščiau už visa tai, kas tau gali atsitikti. Ko tu nesupratai iš manęs, to tave išmokys manoji dvasia. Siek tikrųjų dvasios realybių ir tegul nustoja tave traukti nerealūs ir materialūs šešėliai.” Ir Judui Iskarijotui jis tarė: “Judai, aš mylėjau tave ir meldžiausi, jog ir tu mylėtum savo sielos brolius. Nepavark daryti gera; ir aš norėčiau įspėti tave, jog pasisaugotum slidžių pataikavimo kelių ir užnuodytų pajuokos strėlių.“/.
Toliau tęsėsi diskusijos tarp Petro ir Jokūbo dėl nuodėmės atleidimą.Galiausiai Simonas Petras paklausė Jėzaus:
/“Mokytojau, Jokūbas ir aš nesutariame dėl tavo mokymų, susijusių su nuodėmės atleidimu. Jokūbas tvirtina, jog tu mokai, kad Tėvas atleidžia mums net ir prieš tai, kada mes jo paprašome, o aš manau, jog anksčiau negu atleidimas turi eiti atgaila ir išpažintis. Kuris iš mūsų yra teisus? ką sakai tu?”/.
Ir nuskambėjo nuostabus Jėzaus atsakymas,kuriame parodoma tiek tėvo žemiško,tiek Kūrėjo ir tvarinio abipusis Meilės ryšys,kuris ir neleidžia susvetimėti tarpusavy ir su KŪRĖJU.Tėvas išmintingai nebaudžia,bet užjaučia klystantį sūnų ir suprasdamas jo klaidas nuoširdžiai negali ir supykti,nes myli.Ir ta MEILĖ YRA KAIP IR TĖVO-TREJYBĖS MUMS IR MŪSŲ MEILĖ SAVO ŽEMIŠKIESIEMS VAIKAMS.Tokia meile įmanoma mylėti tik ĮTIKĖJUS/.
/ Po trumpos tylos Jėzus reikšmingai pažvelgė į visus keturis ir atsakė: “Mano sielos broliai, jūsų nuomonės yra klaidingos, nes jūs nesuvokiate tų artimų ir kupinų meilės ryšių tarp tvarinio ir Kūrėjo, tarp žmogaus ir Dievo, prigimties. Jums nepasiseka suvokti tos supratingos užuojautos, kurią rodo išmintingas tėvas savo nesubrendusiam ir kartais klystančiam vaikui. Iš tikrųjų yra abejotina, ar išmintingi ir mylintys tėvai yra kada nors raginami atleisti savo paprastam ir normaliam vaikui. Supratingas ryšys, susietas su kupinu meilės požiūriu, veiksmingai užkerta kelią bet kokiam tokiam susvetimėjimui, dėl kurio vėliau prie tėvo atleidimo būtina derintis vaiko atgailai./
Todėl,kad tėvas savo brandumu yra išmintingesnis už klystantį vaiką ir plačiau suvokia visumą,yra atradęs TĖVĄ-TREJYBĘ savyje,jis tiesiog negali užpykti ant savo atžalos ir savaime suprantama,kad jis negali būti teisėju.Bet sugeba ir noriai parodo gailestingumą.Kaip ir TĖVAS-TREJYBĖ mums.Mes skęstame MYLINČIO TĖVO MEILĖJE,KURIOJE IŠTIRPSTA MŪSŲ NUODĖMĖS,TIK VERŽKIMĖS ATRASTI,ĮTIKĖTI,ATGIMTI:/ “Kiekvieno tėvo dalis gyvena vaike. Tėvas turi supratimo prioritetą ir viršenybę visuose reikaluose, susijusiuose su vaiko-tėvo santykiais. Vaiko nesubrendimą tėvas sugeba pamatyti labiau išsivysčiusios tėviškos brandos, brandesnio vyresniojo partnerio patyrimo šviesoje. Santykiuose tarp žemiškojo vaiko ir dangiškojo Tėvo, dieviškasis gimdytojas turi užuojautos begalumą ir dieviškumą ir sugebėjimą kupinam meilės supratimui. Dieviškasis atleidimas yra neišvengiamas; jis yra neatskiriamas ir neatsiejamas nuo Dievo begalinio supratimo, nuo jo tobulo žinojimo apie viską, kas siejasi su vaiko neteisingu mąstymu ir klaidingu pasirinkimu. Dieviškasis teisingumas yra toks amžinai teisingas, kad jis būtinai įkūnija kupiną supratimo gailestingumą./
Mums tikrai nereikės ištarti:
/apsaugok mane nuo siaurapročių žmonių/.
Jei tik pradėsime eiti GYVAI PATIRTINIU ROJAUS TREJYBĖS EVOLIUCINIU KELIU,ATRADĘ TĖVĄ-TREJYBĘ SAVYJE IR ATSIREMDAMI Į JĄ PASITIKĖSIME ROJAUS TĖVŲ VEDIMU.Mūsų meilėje ir SUSILIEJIME SU ROJAUS TĖVAIS NĖRA VIETOS NIEKAM KITAM KAIP TIKTAI MEILEI,IŠMINTINGUMUI,GAILESTINGUMUI..Tą ir pasakė Jėzus Kristus,Sūnus Kūrėjas,Mykolas savo apaštalams,kada kalbėjo:
/“Kada išmintingas žmogus supras savo bičiulių vidinius impulsus, tada jis juos pamils. O kada savo brolį jūs mylite, tada jūs esate jam jau atleidę. Šitas sugebėjimas žmogaus prigimtį suprasti ir akivaizdų skriaudimą jam atleisti yra panašus į Dievą. Jeigu jūs esate išmintingi tėvai, tai būtent tokiu būdu jūs mylėsite ir suprasite savo vaikus, net atleisite jiems, kada laikinas nesusipratimas akivaizdžiai jus yra išskyręs. Vaikas, būdamas nesubrendęs ir neturėdamas išsamesnio supratimo apie vaiko-tėvo ryšio gelmę, dažnai turi patirti kaltės jausmą, kad nutolsta nuo to, kam visiškai pritaria tėvas, bet tikras tėvas kokio nors tokio nutolimo niekada sąmoningai nesuvokia. Nuodėmė yra tvarinio sąmonės patyrimas; ji nėra Dievo sąmonės dalis.
“Jūsų nesugebėjimas arba nenoras savo bičiuliams atleisti yra jūsų nesubrendimo matas, jūsų nesugebėjimas pasiekti suaugusiojo užuojautą, supratingumą, ir meilę. Jūs nešiojate pyktį užantyje ir puoselėjate kerštą tiesiog proporcingai savo nežinojimui apie savo vaikų ir savo bičiulių būtybių vidinę prigimtį ir tikruosius troškimus. Meilė yra gyvenimo dieviškojo ir vidinio akstino padarinys. Jos pagrindas yra supratimas, ją ugdo nesavanaudiška tarnystė, ir ją tobulina išmintis."/.
Arūnas
2010-04-15 16:53:02
"Tikrai,tikrai aš jums sakau,tas,kuris valdo savę patį,yra didingesnis už tą,kuris užkariauja miestą.Savęs įvaldymas yra žmogaus moralinės prigimties matas ir jo dvasinio vystymosi indikatorius.Esant senajai tvarkai jūs pasninkavote ir meldėtės; kaip atgimę iš dvasios naujieji tvariniai jūs esate mokomi tikėti ir džiaugtis.Tėvo karalystėje jūs turite tapti naujais tvariniais; seni dalykai turi išnykti;stebėkite,aš jums rodau,kaip visi dalykai turi tapti nauji.Ir jūsų meilės vienas kitam dėka jūs turite įtikinti pasaulį,kad iš vergystės jūs patekote į laisvę,kad iš mirties jūs įžengėte į amžinajį gyvenimą"-sako UK knygoje 1609 psl. Jezus iš Nazareto.
Praietų dienų savo komentaruose rašiau,kad LABAI,LABAI MYLIU JĖZŲ už tai,kad per savo Tiesos Dvasią jis atvedė mane prie TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS,ir supažįndino su JUO.
Šventus Žodžius Jėzus pasakė,kad iš vergystės ir manę išvedė,ir dar daugėlį,daugelį kitų.Iš tikrūjų,turi prasmės sekantis pasakymas:"Tas saldus žodis laisvė".Šią akimirka kritiškai įvertinus savę,pastebi ženklią dvasinę pažangą,palyginus su keliais dešimtmečiais atgal.
Perskaičiau,kai kurių broliukų atsakymus į mano žemiau esantį komentarą,patikėkit, susijuokiau labai garsiai,tuo nustebindama sūnų;pasijutau bežiūrinti pati į savę kaip į veidrodį.Tokį žodyną vartojau maždaug prieš tris dešimtmečius.Statybininkės profesija,ir darbas su "latrialiais"sielos augimui be ĮTIKĖJIMO Į GYVAJĮ DIEVĄ TĖVĄ, nieko doro neduoda;nors tikėjimą į DIEVĄ turėjau.
Mielieji,kurie labai stengėtės manę nustebinti tokiu "spalvingu" žodynu,tikrai nenustebinote,aš dar ir rusiškų, triaukščių žodžių esu girdėjusi.Kai kurie iš jūsų į šunį pasirodėte panašūs,kuris ne tik loja,bet iš pykčio dar ir į uodegą sau kanda.
Linkiu dvasinio praregėjimo.Šis maistas,kurį,kai kurie čia stengetės pateikti,yra atsibodes,neskanus,ir šiaip čia nieko naujo.
Atsakymo daugiau nebus.
Su meile,
IRENA
2010-04-27 14:15:35
Jėzus buvo įsitikinęs,jog Tėvo valia yra tokia,kad jis atsiduotų natūraliai ir įprastai žmogiškųjų įvykių tekmei,lygiai taip,kai tam turi atsiduoti ir kiekvienas kitas mirtingasis tvarinys,ir del to jis atsisakė pasinaudoti net ir grynai žmogiškosiomis įtaigos iškalbos galiomis,kad paveiktų savo visuomeniškai trumparegių ir dvasiškai apakintų bičiulių mirtingųjų intrigų baigti.Nors Jėzus gyveno ir mirė Urantijoje,bet jo visa žmogiškoji karjera,nuo pat pradžių iki pat pabaigos,buvo toks reginys,numatytas tam,kad paveiktų ir mokytų jo sukurtą ir be perstojo remiamą visą visatą.1999-03.
- - - - - - - - - -
Jėzus natūraliai atsidavė Tėvo valiai;lygiai taip pat naturaliai įvykių tekmei turi atsiduoti ir mirtingasis žmogus-pataria Tarpinių Būtybių Komisijos nariai,kurie sudarė Jėzaus gyvenimo ir mokymų dokumentus UK knygoje.Mirtingajį žmogų,pradėjusi kopti dvasiniais laipteliais,iš tiesų,truputi gali suneraminti,nes nežino,kas jo laukia,tuo labiau,kad jokia Dvasinė Būtybė jam iš anksto apie jo laukiančius įvykius,išbandymus,nepasako.Sunkumai baugina.Kada nusprendi savo valią pašvęsti Tėvo valiai,kai pradedi kliūtis neapeiti,o jas nugalėti,neklausinėjant ir neaimanuojant,kodel esi priverstas kalbėti ar elgtis taip,kaip ne visada norėtum ištarti būtent tokius žodžius,kokius spontaniškai ištarei,arba daugumai savo sielos broliams ir sesems pasirodyti ne iš pačios geriausios pusės,aiškumas del tokio tavo elgesio ateina ne iškarto;bet jis ateina;tai laiko klausymas.Mano įsitikinimu,tas aiškumas,tas rezultatas pasireiškia greičiau,tada,kada greičiau,neapeidamas,nugali kliūtis.Manau,kad tie bandymai labiausiai paliečia būsimuosius Dvasinius Mokytojus.
Nežinau ant kiek aš teisingai mastau,bet tas kas vyksta šiomis dienomis šiame forume,tai lyg ir patikrinimas;urantų ir urantijos mirtingūjų.Iš kiekvieno mūsų reakcijos yra sprendžiama,ar mūsų žmogiškoji sąmonė yra pakilusi ant tiek,kad mūsų planetos arenoje galėtų pasirodyti,na,pvz,MONŽORONSONAS.Be jokios abejonės jisai turės žmogiškajį pavidalą,ir kalbės,apie ne visai mums suprantamus dalykus.Ar kartais mes JO nenukryžiuosim?
Tai tik mano moteriški pamąstymai.
Gal kas turėsit kitokių,protingesnių minčių.Būkit geri,pasidalinkit.
Visiems linkiu geros dienos.
Su meile,
IRENA
2010-04-27 12:26:52
Ar mes esame urantai?Ne,ne tie,kurie taip save įvardijam,bet tie,kurie minimi KRIKŠČIONYBĖS DUŽENOSE.Ar mes jais galime būti,kuomet net dabar beveik niekas nemini AKIVAIZDAUS fakto,kad krikščionybė jau seniai skilo ir niekad nebegrįš į pradinį dvasinį lygį?Aš sakau-tikrai ne,mes tegalime vadintis urantais,bet ne URANTAIS..Mes gavome iš TĖVO Minties Derintoją ir jau galime užmegzti tiesioginį ryšį su TĖVU-TREJYBE..Ar mes norime būti URANTAIS,kada /Įtikėjimo įžvalga, arba dvasinė intuicija, yra kosminio proto apdovanojimas drauge su Minties Derintoju, kuris yra Tėvo dovana žmogui./
Mūsų intelektualios pastangos,dvasinis protas,sielos intelektas yra BEGALINĖS DVASIOS-MOTINOS-SESĖS dovana mums per JOS DUKRĄ MOTINĄ NEBADONIJĄ(KURIANČIĄ DVASIĄ),kurios pasireiškimas vietinėje visatoje NEBADONE ir yra Šventoji Dvasi..Ar mes esame URANTAI,kada net ir dabar,kai prieš du tūkstantmečius MYKOLAS KŪRĖJAS,kurį mes pažįstame Jėzaus iš Nazareto vardu,save padovanojo ir pakilęs po nukryžiavimo išliejo mums TIESOS DVASIĄ,kuri ir yra
/ Dvasinė filosofija, dvasinių realybių išmintis/.
Bet mes atmetame net nebandydami suvokti tos gelmės?Ne,mes tik esame iliuzija,kuomet NESULIEJAME tokių dovanų savyje per įtikėjimo gilinimą ir gimimą iš dvasios.
Kodėl nesuvokiam,kad mūsų išlikimą po perėjimo garantuoja būtent tai?
/ padovanojimų suderinimas ir tarpusavio suvienijimas sudaro žmogaus dvasinę asmenybę su jos potencialiu likimu./
Kada suvoksime,jog mūsų kūnas tėra dulkė,o Tikra ir IŠLIEKAMA po tabernakulio sunešiojimo yra
/dvasinė asmenybė, primityvioje ir embriono formoje, kuri Derintojo globoje išlieka po natūralios materialaus kūno mirties./
Mūsų patirtis ir gėrio darbų darymas kartu su TĖVU-TREJYBE VISUMOS LABUI yra neįkainojamas indėlis į TĖVO BANKĄ.Kas tai yra religinis įtikėjimas gilyn,atrandant TĖVĄ-TREJYBĘ tiktai URANTAS virpesiais pajus,bet atsakyti pabandys urantas irgi.Ir tai nebus TIESA,bet jos tiktai dalis..Mūsų potencialus dieviškumas privers mūsų mirtingąją asmenybę,atsiskleidžiant sielai reaguoti į
/tam tikras varginančias intelektualias ir išmėginančias visuomenines situacijas./
Ar mes esame URANTAI,tegul atsako mūsų nuoširdumas.Ar mes esam tiek tvirti įtikėjime kad galime teigti
/ Nuoširdų dvasinį įtikėjimą (tikrą moralią sąmonę) atskleidžia tai, kad jis:
Sukelia etikos ir moralės žengimą į priekį, nepaisant įgimtų ir priešiškų gyvulinių polinkių./
Ne,kol neįveiksime savyje gyvulinio proto ir užterštos pasąmonės,priešiškai nuteiksime save ĖJIMUI GYVUOJU IR PATIRTINIU EVOLIUCINIU ROJAUS TREJYBĖS KELIU.Ir mus patrauks į šalikelę iliuzija. Ar mes galime TAIP PASITIKĖTI TĖVU-ROJAUS TREJYBE Gyvojoje Religijoje,kuri
/Sukuria didingą pasitikėjimą Dievo gerumu net ir kartaus nusivylimo ir triuškinančio pralaimėjimo akivaizdoje./.
Kada mūsų pasitikėjimas ir drąsa nebus tik žodis ir išorė,mes nuoširdžiai viduj ŽINOSIME,kad Gyvoji Religija
/Gimdo giluminę drąsą ir pasitikėjimą, nepaisant gamtos priešiškumo ir fizinės nelaimės./
Išties,kada kentėjo Jėzus,bet TAIP PASITIKĖJO IR BUVO RYŠYJE SU TĖVU,bet ar galėsime ir mes,urantai tapti tais URANTAIS,kurie
/Demonstruoja nepaaiškinamą savitvardą ir sustiprinančią ramybę nežiūrint sunkių ligų ir net aštraus fizinio skausmo./
Ir klausiu aš,ar netgi „kalami prie kryžiaus,apšmeižti ir toliau apspjaudomi“būsime tais,kurie /Išlaiko paslaptingą asmenybės savitvardą ir ramybę netinkamo elgesio ir grubiausio neteisingumo akivaizdoje./
Ir kada likimas taps siekiu kilimo į Rojų ir cunamiai šluos Urantiją,ar būsim tais,apie kuriuos kalbės,kad jie
/Išlaiko dieviškąjį pasitikėjimą galutine pergale nepaisant tariamai aklo likimo žiaurumų ir akivaizdžiai visiško gamtos jėgų abejingumo žmogaus gerovei./
Mes būsime URANTAIS,kuriuos rems argumentuota logika ir intelektas sielos brolių ir sesių prie sienos tada,kai klystantys broliai ir sesės nesupras kodėl jie
/Išlaiko nepalaužiamą tikėjimą į Dievą nepaisant visų tam prieštaraujančių logikos įrodymų ir sėkmingai atsilaiko prieš visus kitus intelektualius išvedžiojimus./
Kada mums žadės ir gundys,kaip Šėtonas Jėzų,ar būsim tais,kurie
/Toliau demonstruoja drąsų įtikėjimą į sielos išlikimą nepaisant netikro mokslo apgaulingų mokymų ir neprotingos filosofijos įtikinėjančių apgavysčių./
Mes NEŠAM ŠVIESĄ SAVYJE IR TIESOJE GYVENAM TIK TADA,kai
/Gyvena ir triumfuoja nepriklausomai nuo dabartinių laikų sudėtingų ir iš dalies išvystytų civilizacijų triuškinančiai sunkios naštos./
Ir liekam tais,kurie gyvena visumos labui ne tik žodžiu,bet ir
/Prisideda prie to, jog nuolat išliktų altruizmas, nepaisant žmogiškojo savanaudiškumo, visuomeninių antagonizmų, pramoninio godumo, ir politinio menko prisiderinimo prie gyvenimo aplinkybių./
Kada negyva religija neves akligatvin,kur nuodėmė išperkama per Kristaus kančią ir blogis įtakot negalės,mes būsim tais,kurie suvoks kad esam kūrinijos dalimi,vadinasi TREJYBĖS SŪNŪS IR DUKROS,kurie
/Atkakliai laikosi drąsaus tikėjimo visatos vienybe ir dieviškuoju vadovavimu, nepaisant blogio ir nuodėmės supainiojančio buvimo./
Ar būsi,sielos broli,tas kuris stovės plynam lauke,kai žemė tau po kojom virte virs ir gąsdins tave Apokalipsės raiteliais netikra bažnyčios demagogija ir „regimai“ji bus teisi,bet tu viduj ir garsiai tarsi žodį miniai,kuri tave puls linčiuoti tas URANTAS,kuris
/Toliau garbina Dievą į nieką nekreipdamas dėmesio. Išdrįsta pareikšti, "Net jeigu jis mane ir sunaikins, vis tiek aš tarnausiu jam."/
TADA TU BŪSI TAS URANTAS,KUOMET AUKŠTYBĖS VIRPESIAIS PATIRS IR TARS TARPUSAVY,ŽINODAMOS DAR IR DAUGIAU MŪSŲ PATIKRINIMO BŪDŲ
/Mes žinome, tada, pagal tris reiškinius, jog žmogus turi dieviškąją dvasią arba dvasias, gyvenančias jo viduje: pirma, pagal jo asmeninį patyrimą – religinį įtikėjimą; antra, pagal apreiškimą – asmeninį ir rasinį; ir trečia, pagal stebinantį tokių nepaprastų ir nenatūralių reakcijų į savo materialią aplinką demonstravimą, kaip tą iliustruoja anksčiau išvardinti panašūs į dvasinius dvylika pasireiškimų tikros žmogiškosios egzistencijos aktualių ir išbandančių situacijų akivaizdoje. Ir yra dar ir kitokių.
Ir būtent kaip tik tokia gyvybinga ir energinga įtikėjimo veikla religijos sferoje įgalina mirtingąjį žmogų patvirtinti tai, kad jis asmeniškai turi tą aukščiausiąją žmogiškosios prigimties dovaną, religinį patyrimą, ir kad yra tos aukščiausiosios žmogiškosios prigimties dvasinė tikrovė, religinis patyrimas./
Arūnas
2010-03-24 22:43:40
Mielas sielos broli,Petrai.Mes abu augom panašiu laiku,Viešpatį Jėzų dažniausiai minėjom maldoje,kaip antrą TREJYBĖS ASMENĮ..Sunkoka,broli,pakeisti mąstymą.Ir labai kardinaliai.Yra dvi priežąstys-jau paminėjau vieną,o kita,tai kada bandai gyventi TIKROVĖJE,bet dauguma neina tuo,GYVUOJU IR PATIRTINIU ROJAUS TREJYBĖS KELIU,arba yra neįtikėtinai abejingi dvasiniams reikalams.Ir tau labai sunku tai priimti..Skaudu buvo ir man,bet suprantu,kad noriu ir privalau tęsti dvasinę misiją.Tada ateina ramybė,kaip ir vakar,po garbinimo.Ir kas mes būsim ateity-tik TĖVAS težino..Susikurkim,Petrai,savo pasaulį.Jame nebus blogio apraiškų ir bus galima,tarsi kupolu atsitverti nuo aplinkos.Tik kupole palikim skylę TREJYBĖS MEILEI PRIIMTI ATVIRA SIELA..Ir kai TOS MEILĖS BŪSIM PILNI-KUPOLO NEBEREIKĖS..Tikrai norėčiau su tavim susitikti ir pakalbėti,juk einam ta pačia kryptim ir nenukrypkim nuo kelio..O sušukti norisi,tas tiesa.Bet mūsų ginklas-meilė,pildykimės jos.Nuoširdžiai linkiu ramybės,iki ir su meile
Arūnas
2010-01-12 01:25:01
Kaip Urantijos Knyga atsirado?
URANTIJOS judėjimo istorija
Pasakojimą parengė Dr. Viljamas Sadleris 1960m.
Šis pasakojimas, su Dr. Viljamo Sadlerio ranka užrašytais įterpiniais, buvo surastas tarp Fellowship (Bičiulystės), anksčiau vadintos Urantia Brotherhood (Urantijos Brolijos) kontoros archyvų. Tam, kad šis dokumentas būtų padaugintas, mes iš naujo sumaketavome atspausdintą tekstą ir įtraukėme Dr. Sadlerio ranka užrašytus intarpus.
URANTIJOS JUDĖJIMO ISTORIJA
Keletas šitos grupės, kuri dalyvavo preliminariuose “kontaktuose”, kurie atvedė į tai, kad pasirodytų Urantijos Dokumentai, narių buvo sukaupę žymų patyrimą tyrinėdami psichinius reiškinius. Šitoji grupė anksti priėjo išvados, jog tie reiškiniai, kurie yra susiję su ta asmenybe, kuri vėliau buvo siejama su Urantijos Dokumentais, visiškai nebuvo panašūs į kokį nors kitą gerai žinomą psichinio veikimo tipą – tokį, kaip hipnozę, automatinį užrašymą, aiškiaregystę, transą, dvasinį mediumą, telepatiją, ar dvigubą asmenybę.
Reikėtų aiškiai pasakyti, kad Urantijos Dokumentų praeitis jokiu būdu nėra susijusi su vadinamuoju spiritizmu – su jo seansais ir tariamu bendravimu su mirusių žmonių vėlėmis.
KONTAKTINĖ VEIKLA IKI URANTIJOS DOKUMENTŲ
Atrodytų, jog, per šituos ankstyvuosius metus, mūsų nematomi draugai buvo užsiėmę labai nuodugniu tos kontaktuojančios asmenybės tikrinimu, perdavimo metodo repetavimu, Kantaktuojančios Grupės Narių parinkimu – faktiškai, bendru požiūriu, - parengimu tos arenos, kad vėliau būtų pradėtas “Urantijos Dokumentų” pateikimas.
Per šituos ankstyvuosius metus mus supažindino su daugeliu naujų ir, mums, tam tikra prasme keistų sąvokų apie visatų visatą ir apie žmogų ir jo gyvenimą žemėje.
Tarp šitų didelio kiekio naujų kosmologijos ir filosofijos idėjų, gali būti paminėtos tokios:
Nauja samprata apie toli nusidriekiantį kosmosą.
Milijonai kitų apgyvendintų planetų.
Supažindinimas su dešimtimis skirtingų ir įvairių dangiškųjų asmenybių ešelonų.
Žmonijos evoliucinės kilmės – net ir evoliucinio kosmoso – patvirtinimas.
Informavimas apie Kūrėjų Dievybių daugiskaitiškumą.
Mūsų teologinių sampratų preliminarus patikrinimas. Kantrus siekimas nustatyti, kiek įmanomai toli mes galėtume žengti ta kryptimi, kad būtų keičiami mūsų teologiniai tikėjimai ir filosofinės nuomonės.
Mums šito nesuprantant, per daugiau kaip dvidešimtį metų, mūsų fundamentalūs religiniai požiūriai ir nuomonės labai smarkiai pasikeitė.
Mus supažindino su tokiais terminais, kaip Pirmasis Šaltinis ir Centras, Havona, supervisatos, ir Aukščiausioji Būtybė – bet mes turėjome menką supratimą, ką šitie vardai iš tikrųjų reiškia.
Mes taip pat išgirdome tokius žodžius, kaip Pagrindinės Dvasios, išorinė erdvė, ir Energijos Reguliuotojai. Bet ir vėl, mes mažai ką supratome, kokia jų prasmė. Mes taip pat sužinojome apie didžiulį skaičių angelų kategorijų.
Mes išgirdome apie Minties Derintojus, bet mūsų samprata apie šito termino prasmę buvo neaiški ir nekonkreti.
Mes įgijome miglotą sampratą apie morontinį egzistencijos lygį – bet mes niekada negirdėjome minint žodį morontija, kol neprasidėjo Dokumentų perdavimas.
Tarpiniai tvariniai mums buvo labai realūs – mes dažnai šnekėdavomės su jais per mūsų įvairius “kontaktus.” Mes gana gerai supratome, kad antrinės tarpinės būtybės vadovavo šiems kontaktams.
Mes išgirdome kai kuriuos dalykus apie Liuciferio maištą, bet gavome mažai informacijos apie Adomą ir Ievą.
Mes susidarėme įspūdį, kad buvo ypatingos priežastys Jėzaus savęs padovanojimui Urantijoje, bet mes turėjome mažą supratimą, arba iš viso neturėjome jokio, kokia yra šitų neatskleistų priežasčių prigimtis.
Mes retsykiais klausydavomės užuominų apie Jėzaus gyvenimą ir mokymus – bet jie buvo labai atsargūs dėl to, kad įtrauktų naujas koncepcijas, susijusias su Mykolo savęs padovanojimu Urantijoje. Iš viso Urantijos Apreiškimo būtent dokumentai apie Jėzų ir sukėlė didžiausią nuostabą.
Nors mes ir negirdėjome vartojant terminą “Užbaigtumo Korpusai,” bet susidarėme neryškią sampratą, jog Rojus galėtų būti po mirties išliekančių mirtingųjų galutinis tikslas.
Mūsų viršžmogiškieji draugai šitokiu būdu praleido daugiau kaip du dešimtmečius plėsdami mūsų kosminius horizontus, didindami mūsų teologines sampratas, ir vystydami mūsų bendrąją filosofiją.
Tol, kol nepradėjo atsirasti Dokumentai, mes niekada nesuvokėme, kiek daug mūsų religinis mąstymas buvo išplėstas. Apreiškimui tęsiantis toliau mes ėmėme labiau pripažinti, kiek daug mes buvome iki tol parengti savo religinių tikėjimų milžiniškam pakeitimui šitų preliminarių kontaktų, nusidriekusių per dvidešimties metų laikotarpį, išankstinio mokymo dėka.
Mūsų kaip mokinių mokymą vėlesnei tarnystei, susijusiai su Urantijos Dokumentų pateikimu, palengvino tas faktas, kad, išskyrus kontaktus su tarpinėmis būtybėmis, nebuvo dviejų kontaktų, kurie būtų vienodi. Mes retai kada susitikdavome su atvykstančiomis asmenybėmis daugiau kaip vieną kartą. Kiekvienas kontaktas buvo visiškai skirtingas nuo bet kurio kito ir visų kitų, buvusių anksčiau. Ir visas šitas patyrimas buvo išsamus ir liberalus parengiamasis švietėjiškas lavinimas plečiant mūsų kosmologiją, teologiją, ir filosofiją – jau nekalbant apie mūsų supažindinimą su naujomis idėjomis ir sampratomis apie didžiulę daugybę žemiškesnių dalykų.
Ribotas diskusijas apie Jėzaus gyvenimą ir mokymus šitų parengiamųjų kontaktų metu galima paaiškinti tuo faktu, kad tarpinės būtybės šiek tiek abejojo dėl savo įgaliojimų šituose dalykuose – kaip tas vėliau buvo parodyta, kada prireikė ištisų metų tam, kad būtų išsiaiškinta jų teisė iš naujo perteikti pasakojimą apie Mykolo savęs padovanojimą.
Tie iš mūsų, kurie nuo pat pradžių dalyvavo šituose naktiniuose budėjimuose, niekada neįtarė, kad mes kontaktuojame su kuo nors tokiu, kas yra viršgamtiška.
Per šituos ankstyvuosius metus, mūsų visi stebėjimai ir tyrinėjimai visiškai žlugo, kad mums atskleistų tą metodą, kuris buvo suvestas į pranešimų užrašymą.
KAIP PRASIDĖJO URANTIJOS DOKUMENTAI
Maždaug po dvidešimties metų kontaktavimo patyrimo, tariamas studentas-lankytojas, kalbantis per šitą miegantį subjektą per vieną iš šitų naktinių budėjimų, atsakydamas į vieną iš mūsų klausimų, pasakė: “Jeigu tik jūs žinotumėte su kuo kontaktuojate, tai neklaustumėte tokių banalių klausimų. Vietoje šito jūs norėtumėte klausti tokius klausimus, kurie galėtų išsiaiškinti aukščiausios vertės atsakymus visai žmogiškajai rasei.”
Tai buvo kažkas panašaus į šoką, o taip pat ir į švelnų priekaištą, ir mus visus privertė į šitą unikalų patyrimą pažvelgti nauju ir kitokiu būdu. Vėliau tą naktį, vienas iš mūsų grupės tarė: “Dabar jie mūsų šito paprašė – pateikime jiems tokių klausimų, į kokius negalėtų atsakyti nė viena žmogiškoji būtybė.”
Dabar geriausia palikti šiuos reikalus ramybėje tuo metu, kada mes šį pasakojimą perkelsime į naują ir skirtingą aplinką.
KAIP PRASIDĖJO FORUMAS
Dr. Viljamas Sadleris, šitų stebėtojų ir tyrinėtojų ankstyvosios grupės narys, pasakoja tokią istoriją, susijusią su tos besidominčių individų grupės, kuri vėliau tapo žinoma kaip “Forumas,” kilme. Jis sako: “Vykdamas į Kanzaso universitetą paskaityti keletos paskaitų apie Geštalto psichologiją, aš parašiau laišką savo sūnui, paaiškindamas, kad aš manau, jog daktarai turėtų pamėginti palaikyti, kokius nors ryšius su savo senais pacientais. Patariau, kad pasišnekėtų su motina apie tinkamumą pasikviesti kai kuriuos iš mūsų senų draugų susitikti su mumis sekmadienio popietėmis valandai ar dviems neformaliai diskusijai ir visuomeniniam pabendravimui.
“Kada vieną sekmadienio rytą sugrįžau į Čikagą, pamačiau, kad mano žmona buvo pakvietusi grupę mūsų senų pacientų susitikti mūsų namuose tos dienos popietės trečią valandą. Buvo numatyta šituos sekmadienio papiečių susibūrimus organizuoti maždaug taip: Pirma, mes pasišnekėtume kai kuriomis sveikatos temomis – tokiomis, kaip įprastų peršalimų gydymas, nerimo priežastys ir jo gydymas, o tada, išgėrus po puodelį arbatos, dalyvautume neformaliose diskusijose – klausiant ir atsakinėjant į klausimus.
“Laikui einant, šitoji grupė tapo kosmopolitiniu susibūrimu, susidedančiu iš profesionalų, vyrų ir moterų – daktarų, teisininkų, dantų gydytojų, dvasininkų, mokytojų – drauge su atskirais žmonėmis iš visų visuomenės sluoksnių: ūkininkų, namų šeimininkių, sekretorių, kontorų darbuotojų, ir paprastų darbininkų.”
FORUMO PRISTATYMAS “KONTAKTAMS”
Daktaras tęsia savo pasakojimą: “Netrukus, mane paprašė pateikti ciklą pašnekesių apie “Protinę higieną” arba “Parapsichologinius reiškinius.” Savo pirmojo pokalbio pradžioje, aš pasakiau: “Su viena ar dviem išimtimis, visi parapsichologiniai reiškiniai, kuriuos esu tyrinėjęs pasirodo, kad yra sąmoningos arba nesąmoningos apgaulės. Vieni jų buvo tyčinės apgaulės – kiti buvo tie specifiniai atvejai, kai tas atlikėjas buvo savo paties pasąmoninio proto apgavysčių auka.”
“Vos tik aš pasakiau šitą, kada vienas iš grupėje buvusių žmonių prašneko: “Daktare, jeigu jūs kontaktavote su kuo nors, ko jūs nepajėgėte išsiaiškinti – tai būtų įdomu – papasakokite mums apie tai daugiau.”
“Aš paprašiau Dr. Leną paimti kai kuriuos užrašus, jos užrašytus neseniai vykusio “kontakto” metu, ir paskaityti juos grupei. Reikėtų suprasti, kad iki šio laiko nebebuvo jokio slaptumo, susijusio su šituo atveju. Urantijos Dokumentai dar nebuvo pradėję pasirodyti.
“Būtent maždaug tuo laiku šitos grupės susitikimus mūsų namuose sekmadienio popietėmis buvo imta vadinti “Forumu.”
“Ši grupė pademonstravo tokį didžiulį susidomėjimą šituo dalyku, kad aš daugiau jau niekada nebesugrįžau prie to, kad pateikčiau, kokių nors pokalbių apie sveikatą, kaip kad buvo anksčiau suplanuota.
“Būtent šitoms diskusijoms tęsiantis savaitė po savaitės mums buvo mestas iššūkis, patariantis tai, kad jeigu mes pateiktume rimtesnių klausimų, tai galėtume gauti vertingos informacijos visai žmonijai.”
FORUMAS PRADEDA PATEIKTI KLAUSIMUS
“Mes informavome Forumą apie visa tai ir pakvietėme juos prisijungti prie mūsų pateikiant klausimus. Nusprendėme pradėti nuo klausimų, susijusių su kosmoso kilme, Dievybe, sukūrimu, ir kitais tokiais dalykais, kurie toli pranoksta visos žmonijos šiandienines žinias.
“Kitą sekmadienį buvo atnešta keli šimtai klausimų. [Redaktoriaus pastaba: paraštėje įrašas sako: “181 Kl.”] Šituos klausimus išrūšiavome, išmesdami pasikartojančius, ir apskritai, juos patikslindami. Netrukus po šito, atsakydamas į šituos klausimus pasirodė pirmasis Urantijos Dokumentas. Nuo pirmojo iki paskutiniojo, kada šie Dokumentai ėmė atsirasti, tai klausimai ėmė tirpti.
“Tokios procedūros buvo laikomasi per tuos daugelį metų, kada buvo priiminėjami Urantijos Dokumentai. Nėra klausimų – nėra Dokumentų.”
FORUMAS TAMPA UŽDARA GRUPE
Maždaug šituo laiku, Forumą, iš esmės, iš mūsų atėmė. Mums buvo nurodyta suformuoti “uždarą grupę” – reikalaujant, kad kiekvienas narys pasirašytų po slaptumo priesaika ir kad Dokumentus ir visus reikalus, susijusius su jais, aptarinėtų tiktai su tais asmenimis, kurie buvo Forumo nariai.
Buvo išleisti narystės pažymėjimai ir Chartijos narių skaičius siekė Trisdešimt. Šitos organizacijos atsiradimo data buvo 1925 metų rugsėjis. Septyniolika iš šitų Chartijos Narių tebėra gyvi.
Tie asmenys, kuriems buvo duota užduotis būti atsakingiems už klausimų surinkimą ir mašinėle atspausdinto teksto sulyginimą su ranka užrašytu originaliu rankraščiu tapo žinomi kaip “Kantakto komisijos nariai.” Nuo šio momento tiktai šitie Kontakto komisijos nariai dalyvaudavo “kontaktų” metu ir priimdavo užrašytus pranešimus per kontaktuojančią asmenybę.
Kartas nuo karto į Forumą būdavo priimami nauji nariai, po pasikalbėjimo su vadovais ir pasirašę tą patį pasižadėjimą, kurį buvo pasirašę ir pirmieji Chartijos Nariai. Šitas pasižadėjimas skelbė: “Mes pripažįstame savąjį slaptumo pasižadėjimą, papildydami savo pažadą neaptarinėti Urantijos Apreiškimų ar su jais susietų reikalų su kuo nors kitu, išskyrus aktyvius Forumo narius, ir visiškai neužsirašinėti tokių dalykų, kurie yra skaitomi arba aptarinėjami viešų susiėjimų metu, o taip pat nedaryti jokių kopijų ar užrašų to, ką mes perskaitome asmeniškai.”
Paskutinis Forumo susitikimas kaip bendras susirinkimas įvyko 1942 metų gegužės 31-ąją. Per oficialaus egzistavimo 17 metų Forumo bendras narių skaičius pasiekė 486. Nuo šios datos 1942 metais, Forumas toliau veikė kaip studijų grupė iki to laiko, kai buvo organizuota Pirmoji Urantijos Draugija.
Per tą laikotarpį, kada buvo gaunami Urantijos Dokumentai, daugiau kaip 300 asmenų dalyvavo pateikdami šituos genezės klausimus. Visi Urantijos Dokumentai, išskyrus kelias išimtis, buvo pateikti atsakant į tokius klausimus.
PIRMIEJI URANTIJOS DOKUMENTAI
Pirmojoje grupėje buvo 57 Dokumentai. Tada gavome pranešimą su patarimu, kadangi mes dabar galime pateikti daug, ir daug išmintingesnių, klausimų, tai tos viršžmogiškosios agentūros ir asmenybės, atsakingos už 57 Dokumentų perdavimą, imsis to, kad padidintų apreiškimą ir išplėstų tuos Dokumentus, sutinkamai su mūsų naujais klausimais.
Planas buvo toks: Mes skaitydavome Dokumentą sekmadienio popietę, o kitą sekmadienį būdavo pateikiami nauji klausimai. Vėl, šie klausimai būdavo išrūšiuojami, suklasifikuojami, ir pan. Šitoji programa apėmė keletą metų ir galiausiai baigėsi tuo, kad buvo pateikti tie 196 Dokumentai, kurie dabar yra Urantijos Knygoje.
UŽBAIGTŲ DOKUMENTŲ GAVIMAS
Tam tikra prasme, buvo trečiasis pateikimas. Kada buvo gauti 196 dokumentai, mums buvo pasakyta, kad “Apreiškimo Komisija” būtų patenkinta, jeigu mes dar kartą peržiūrėtume tuos Dokumentus ir pateiktume klausimų, susijusių su “Sampratų patikslinimu” ir “Dviprasmybių pašalinimu.” Šita programa vėl užtruko keletą metų. Per šitą laikotarpį labai mažai buvo perteikta naujos informacijos. Bet kuriame iš tų Dokumetų buvo atlikti nedideli pakeitimai. Kai kas buvo pridėta – kai kas buvo išimta – bet labai mažai kas tekste buvo pertvarkyta arba sustiprinta.
Tai, kas buvo užfiksuota, daugiau buvo susiję su Urantijos Knygos I, II, ir III Dalimis. IV Dalis – Jėzaus Dokumentai – turėjo šiek tiek skirtingą kilmę. Juos sukūrė tarpinių būtybių komisija ir buvo užbaigti vieneriais metais vėliau negu kiti Dokumentai. Pirmosios trys dalys buvo užbaigtos ir mums patvirtintos 1934 m. po Kr. gim. Jėzaus Dokumentai mums taip nebuvo perteikti iki 1935 metų.
UŽDELSIMAS PERTEIKTI JĖZAUS DOKUMENTUS
Vienerių metų delsimas perteikti Jėzaus dokumentus – Urantijos Knygos IV Dalį – gali būti paaiškintas taip: Tarpinės būtybės šiek tiek nuogąstavo dėl to, kad gali įsitraukti į teismo precesą, nagrinėjamą visatos teisme – Gabrielis prieš Liuciferį – ir jie dvejojo, kad užbaigtų savo projektą tol, kol buvo užtikrinti, jog turi visus įgaliojimus atpasakoti Jėzaus gyvenimo žemėje istoriją.
Po kelių mėnesių laukimo iš Uversos pasiekė mandatas, nurodantis Suvienytiems Urantijos Tarpiniams Tvariniams toliau tęsti savo projektą ir apreikšti pasakojimą apie Mykolo, kada jis buvo įsikūnijęs Urantijoje, gyvenimą ir mokymus, ir ne tik juos užtikrino, kad jie neišreiškia “nepagarbos” Uversos teismui, bet vietoje šito atlikti šitą tarnystę jiems suteikia mandatą ir su tuo susijusį bet kurį ir visus susijusius asmenis įspėja, jog susilaikytų nuo kišimosi, ar bet kokio trukdymo, tokios užduoties įgyvendinimui.
Ir būtent tai paaiškina, kodėl Jėzaus Dokumentai pasirodė vieneriais metais vėliau po to, kada buvo užbaigti kiti Dokumentai.
PRIEŽASTYS, KODĖL REIKĖJO TYLĖTI
DĖL URANTIJOS KNYGOS DETALIŲ
Tarp tų kelių priežasčių, kurios buvo pateiktos mums tuo metu, kada iš mūsų reikalavo neaptarinėti niuansų iš mūsų asmeninių patyrimų, susijusių su Urantijos Knygos kilme, dvi pagrindinės priežastys buvo tokios:
1. Nežinomi aspektai. Daug to, kas yra susiję su Urantijos Dokumentų atsiradimu, jokia žmogiškoji būtybė iki galo nesupranta. Nė vienas iš mūsų iš tikrųjų nežino, kaip šitas reiškinys buvo įgyvendintas. Mūsų supratime yra didelis skaičius trūkstamų grandžių, kaip šitas apreiškimas pasirodė rašytine anglų kalba.
Jeigu bet kuris iš mūsų turėtų papasakoti kam nors viską, ką jis tikrai žino apie tuos būdus ir metodus, pavartotus per visus tuos metus, kada buvo gaunamas šitas Apreiškimas, tai toks pasakojimas nė vieno nepatenkintų – per daug yra trūkstamų grandžių.
2. Pagrindinė priežastis, dėl ko nebuvo atskleista “Kontaktuojančios Asmenybės” tapatybė, yra ta, kad Dangiškieji Apreiškėjai nenori, jog kokia nors žmogiškoji būtybė – bet koks žmogaus vardas – kada nors būtų siejama su Urantijos Knyga. Jie nori, kad šis apreiškimas stovėtų ant savo paties pareiškimų ir mokymų.
Jie yra pasiryžę, kad ateities kartos tikrai turėtų šią knygą, kuri būtų visiškai laisva nuo bet kokių sąsajų su mirtinguoju – jie nenori kokio nors Švento Petro, Švento Pauliaus, Liuterio, Kalvino, ar Vizlio. Ši knyga neturi net ir spaustuvės, paleidusios ją į gyvenimą, ženklo.
Prisiminkite: Gerą eilėraštį jūs galite įvertinti – net jeigu jo autoriaus ir nežinote. Lygiai taip, jūs galite mėgautis simfonija, net jeigu nežinote jos kompozitoriaus.
KAIP MES GAVOME URANTIJOS DOKUMENTUS
Beveik viską, kas yra žinoma arba ką galima pasakyti apie Urantijos Dokumentų kilmę, turi būti surasta, tai vienoj, tai kitoj vietoj, Urantijos Knygoje.
Trumpai pažvelkime į šitas citatas.
1. Urantijos - toks yra jūsų pasaulio pavadinimas - mirtingųjų prote egzistuoja didžiulis susipainiojimas dėl tokių terminų, kaip Dievas, dieviškumas, ir dievybė, prasmės. Žmogiškosios būtybės dar daugiau yra susipainiojusios ir nėra tikros dėl dieviškųjų asmenybių, įvardintų šituo didžiuliu skaičiumi pavadinimų, ryšių. Dėl šito koncepcinio skurdumo, susijusio su tokiu dideliu idėjų supainiojimu, man buvo nurodyta suformuluoti šitą įvadinį pareiškimą, paaiškinant tas prasmes, kurios turėtų būti suteiktos tam tikriems žodiniams simboliams, kaip jie gali būti vėliau vartojami tuose dokumentuose, kuriuos Orvontono tiesos apreiškėjų korpusas buvo įgaliotas išversti į Urantijos anglų kalbą. (0001-01)
2. Nepaprastai sunku pateikti išplėstas sąvokas ir išvystytą tiesą, mums stengiantis išplėsti kosminę sąmonę ir padidinti dvasinį suvokimą, kada mus varžo šios sferos ribotas kalbos vartojimas. Bet mūsų mandatas perspėja mus, jog dėtume visas pastangas tam, kad perteiktume savo prasmes, vartodami anglų kalbos žodinius simbolius. Mums buvo nurodyta, jog naujus terminus įvestume tiktai tada, kada ta sąvoka, kurią reikia pavaizduoti, anglų kalboje neturi jokio termino, kurį galima būtų pavartoti tam, kad tokia nauja sąvoka būtų perteikta iš dalies ar net su didesniu ar mažesniu prasmės iškraipymu. (0001-02)
3. Vildamiesi, kad palengvinsime kiekvieno mirtingojo, kuris gali atidžiai analizuoti šituos dokumentus, suvokimą ir užkirsime kelią kiekvieno mirtingojo susipainiojimui, manome, jog šitame įvadiniame pareiškime išmintinga pateikti apžvalgą tų prasmių, kurios yra priskiriamos dideliam skaičiui angliškų žodžių, kurie turi būti pavartoti, įvardijant Dievybę ir tam tikras sąvokas, susijusias su visuotinės tikrovės dalykais, prasmėmis, ir vertybėmis. (0001-03)
4. Bet tam, kad būtų suformuluotas šitas terminijos apibrėžimų ir apribojimų Įvadas, būtina tikėtis, jog šitie terminai bus vartojami vėlesniuose perteikimuose. Dėl to šitas Įvadas pats nėra užbaigtas pareiškimas; jis tiktai yra patikimas vadovas, numatytas tam, jog padėtų tiems, kurie iš tiesų skaitys pridėtus dokumentus, aptariančius Dievybę ir visatų visatą, kuriuos suformulavo Orvontono komisija, tuo tikslu pasiųsta į Urantiją. (0001-04)
Formuluojant vėlesniuosius pateikimus, susijusius su Visuotinio Tėvo charakterio ir jo Rojaus partnerių prigimties pavaizdavimu, kartu mėginant apibūdinti tobulą centrinę visatą ir tas apjuosiančias septynias supervisatas, mes turime vadovautis supervisatos valdovų mandatu, kuris nurodo, jog mes, visose savo pastangose tam, kad būtų atskleista tiesa ir lygiavertės esminės žinios, pirmenybę suteiktume aukščiausioms egzistuojančioms žmogiškosioms sampratoms, susijusioms su tais dalykais, kurie turi būti pateikti. Grynuoju apreiškimu mes galime pasinaudoti tiktai tada, kada pateikiama sąvoka neturi anksčiau žmogiškuoju protu suteiktos adekvačios išraiškos. (0016-07)
Dieviškosios tiesos vienas po kito einantys planetiniai apreiškimai būtinai apima aukščiausias egzistuojančias dvasinių vertybių sampratas kaip naujo ir išplėsto planetinių žinių suderinimo dalį. Todėl, rengiant šituos pateikimus apie Dievą ir jo visatos pagalbininkus, mes atrinkome šitų dokumentų pagrindui daugiau negu vieną tūkstantį žmogiškųjų sąvokų, išreiškiančių aukščiausias ir labiausiai išvystytas planetines žinias apie dvasines vertybes ir visatos prasmes. Ten, kur šitos žmogiškosios sąvokos, surinktos iš praeities ir dabarties Dievą pažįstančiųjų mirtingųjų, nėra adekvačios tam, kad pavaizduotų
Mes visiškai suvokiame savo užduoties sunkumus; mes pripažįstame, jog dieviškumo ir amžinybės sąvokų kalbos neįmanoma iki galo išversti į mirtingojo proto ribinių sąvokų kalbos simbolius. Bet mes žinome, jog žmogiškojo proto viduje gyvena Dievo fragmentas, ir jog su žmogiškąja siela gyvena Tiesos Dvasia; ir dar daugiau mes žinome, jog šitos dvasinės jėgos nematomai veikia, kad įgalintų materialų žmogų suvokti dvasinių vertybių tikrovę ir suprasti visatos prasmių filosofiją. Bet net dar tikriau mes žinome, jog šitos Dieviškojo Buvimo dvasios gali padėti žmogui dvasiškai įgyti visą tiesą, kuri prisideda prie visą laiką besivystančio pirmyn asmeninio religinio patyrimo Dievo-sąmonės – tikrovės padidinimo. (0017-02)
[ Sudaryta Orvontono Dieviškojo Patarėjo, kuris vadovauja Supervisatos Asmenybių Korpusui, paskirtam Urantijoje pavaizduoti tiesą, susijusią su Rojaus Dievybėmis ir su visatų visata.] (00 tiesą taip, kaip mums yra nurodyta ją apreikšti, mes tikrai nedvejodami jas papildysime, šituo tikslu pasitelkdami savo aukštesnes žinias apie tikrovę ir Rojaus Dievybes ir jų transcendentinę gyvenamąją visatą. (0017-01)17-03)
[ Pateikta Dieviškojo Patarėjo, dangiškųjų asmenybių grupės, paskirtos Dienų Senųjų Uversoje, septintosios supervisatos būstinėje tam, kad stebėtų šito būsimo apreiškimo tas dalis, kurios aptaria tuos dalykus, kurie yra už Nebadono vietinės visatos ribų, nario. Aš esu įgaliotas parengti tuos dokumentus, kurie vaizduoja Dievo prigimtį ir savybes, nes aš atstovauju informacijos aukščiausiajam šaltiniui, kuris tuo tikslu yra prieinamas bet kokiame apgyvendintame pasaulyje. Aš tarnavau Dieviškuoju Patarėju visose septyniose supervisatose ir ilgą laiką gyvenau visų daiktų Rojaus centre. Daug kartų aš patyriau buvimo betarpiškoje Visuotinio Tėvo akivaizdoje aukščiausią malonumą. Aš vaizduoju Tėvo prigimties ir savybių tikrovę ir tiesą su neabejotinu autoritetu; aš žinau tai, ką kalbu.] (0032-01)
Pavyzdžiui: Žmogaus protas paprastai trokštų priartėti prie kosminės filosofijos, pateikiamos šiuose apreiškimuose, einant nuo to, kas yra paprastas ir ribinis, į tai, kas yra sudėtingas ir begalinis, nuo žmogiškosios kilmės į dieviškąjį likimą. Bet tas kelias neveda į dvasinę išmintį. Toks metodas yra lengviausias kelias įgyti kai kurių genezės žinių, bet geriausiu atveju jis gali atskleisti tiktai žmogaus kilmę; jis mažai ką atskleidžia arba nieko neatskleidžia apie jo dieviškąjį likimą.
Net studijuojant žmogaus biologinę evoliuciją Urantijoje, yra rimtų prieštaravimų dėl išskirtinio istorinio požiūrio į jo šiandieninį statusą ir į jo dabartines problemas. Bet kokios tikrovės problemos – žmogiškosios ar dieviškosios, žemiškos ar kosminės – teisinga perspektyva atsiveria tiktai tada, kada visapusiškai ir nešališkai yra išnagrinėjami ir tarpusavyje susiejami trys visatos tikrovės aspektai: kilmė, istorija, ir likimas. Šitų trijų patirtinių realybių tinkamas supratimas suteikia pagrindą dabartinio statuso išmintingam įvertinimui.
Kada žmogiškasis protas ima naudotis tokiu filosofiniu metodu, kada pradeda nuo to, kas yra žemesnis, kad priartėtų prie to, kas yra aukštesnis, nesvarbu, ar tai būtų biologijoje ar teologijoje, jam visada iškyla pavojus, kad jis padarys keturias logines klaidas:
1. Jis gali visiškai nesuvokti nei asmeninio pasiekimo, nei kosminio likimo galutinio ir užbaigto evoliucinio tikslo.
2. Jis gali padaryti didžiausią filosofinę klaidą per daug supaprastindamas kosminę evoliucinę (patirtinę) tikrovę, šitokiu būdu eidamas prie faktų iškraipymo, prie tiesos iškreipimo, ir prie likimo klaidingo supratimo.
3. Priežastingumo studijavimas yra išsamus istorijos analizavimas. Bet žinojimas, kaip tampama būtybe, nebūtinai suteikia tokios būtybės dabartinio statuso ir tikrojo charakterio išmintingą supratimą.
4. Vien tiktai istorija nesugeba adekvačiai atskleisti ateities vystymosi – likimo. Ribinės kilmės yra naudingos, bet tiktai dieviškosios priežastys atskleidžia galutines pasekmes. Amžinieji tikslai nėra parodomi laiko pradžioje. Dabartis gali būti teisingai aiškinama tiktai abipusiškai susietos praeities ir ateities šviesoje.
Todėl dėl šitų ir dar dėl kitų priežasčių iš tikrųjų mes pasinaudojame tokiu metodu, žvelgdami į žmogų ir į jo problemas planetoje, pradėdami laiko-erdvės kelionę nuo visų asmenybių tikrovės ir visos kosminės egzistencijos begalinio, amžino, ir dieviško Rojaus Šaltinio ir Centro. (0215-02;03;04;05;06;07;08;09)
5. Kontaktuojančios asmenybės. Ryšiuose, kurie užmezgami su materialių pasaulių mirtingosiomis būtybėmis, tokiuose, kaip ir su šiuo subjektu, per kurį buvo perduoti šitie pranešimai, visada yra panaudojami tarpiniai tvariniai. Jie yra esminis faktorius tokiame ryšyje tarp dvasinio ir materialaus lygių. (0865-01)
6. Pažangos pagalbininkai. Jie iš tarpinių būtybių yra daugiau dvasiniai, ir jie būna paskirstomi kaip pagalbininkai įvairioms serafimų kategorijoms, kurios veikia planetoje specialiose grupėse. (0865-02)
7. Tarpinės būtybės savo sugebėjimais užmegzti ryšius su serafimais viršuje ir su savo žmogiškaisiais pusbroliais apačioje labai skiriasi. Pavyzdžiui, pirminėms tarpinėms būtybėms yra labai sunku tiesiogiai kontaktuoti su materialiomis jėgomis. Jos yra daug arčiau angeliškojo tipo būtybių, ir dėl to paprastai būna paskiriamos dirbti su dvasinėmis jėgomis, gyvenančiomis planetoje, ir tarnauti dvasinėms jėgoms, gyvenančioms planetoje. Jie veikia kaip kompanionai ir vadovai dangiškiesiems lankytojams ir gyvenantiems studentams, tuo tarpu antriniai tvariniai beveik išimtinai yra paskirti į šios sferos materialių būtybių tarnystę. (0865-03)
8. Tie 1.111 ištikimų antrinių tarpinių tvarinių atlieka svarbias misijas žemėje. Palyginus su savo pirminiais partneriais, jie aiškiai yra materialūs. Jie egzistuoja tik šiek tiek už mirtingojo matymo ribų ir turi pakankamą prisitaikymo diapazoną, kad, jiems panorėjus, užmegztų fizinį ryšį su tuo, ką žmonės vadina "materialiais daiktais." Šitie unikalūs tvariniai turi tam tikrų konkrečių galių laiko ir erdvės daiktams, taip pat ir šios sferos gyvūnams.
9. Didelę dalį labiau matomų reiškinių, priskirtų angelams, įgyvendino antriniai tarpiniai tvariniai. Kada Jėzaus evangelijos ankstyvuosius mokytojus to meto neišmanėliai religiniai lyderiai įmetė į kalėjimą, tada tikras "Viešpaties angelas" "naktį atidarė kalėjimo duris ir iš ten juos išvedė." Bet Petro išlaisvinimo atveju, po to, kada Erodo įsakymu buvo nužudytas Jokūbas, būtent antrinė tarpinė būtybė padarė tą darbą, kuris buvo priskirtas angelui. (0865-05)
10. Šiandien jų pagrindinis darbas yra tas nesuvokiamas asmeninis ryšys su tais vyrais ir moterimis, kurie sudaro likimo planetinį rezervo korpusą. Būtent tai ir buvo šitos antrinės grupės, kuriai sumaniai padėjo kai kurie pirminio korpuso nariai, darbas, kuris suderino asmenybes ir aplinkybes Urantijoje, kas galiausiai privertė planetos dangiškuosius prižiūrėtojus kreiptis su šitais prašymais, dėl ko ir buvo suteikti leidimai serijai apreiškimų, kurių vieną dalį sudaro ir šitas perteikimas. Bet reikėtų aiškiai pasakyti, jog tarpiniai tvariniai nedalyvauja bjauriuose spektakliuose, kurie turi bendrą "spiritizmo" pavadinimą. Šiuo metu Urantijoje tarpinės būtybės, kurios visos turi garbingą reputaciją, nėra susijusios su vadinamaisiais "mediumo" reiškiniais; ir jos, paprastai, neleidžia mirtingiesiems pamatyti savo kartais būtinos fizinės veiklos ar kitokių ryšių su materialiuoju pasauliu taip, kaip tą jaučia žmogiškieji jutimo organai. (0865-06)
11. Apreiškimas yra besivystantis, bet visada yra žengiantis pirmyn. Per pasaulio istorijos amžius, religijos apreiškimai yra visą laiką besiplečiantys ir kiekvieną kartą vis labiau apšviečiantys. Būtent apreiškimo misija yra išrūšiuoti ir išvalyti vieną po kitos einančias evoliucines religijas. Tačiau, jeigu apreiškimas turi išaukštinti ir išvystyti evoliucijos religijas, tada tokie dieviškieji apreiškimai iš tiesų turi pavaizduoti tokius mokymus, kurie nėra per daug nutolę nuo minties ir reakcijų to amžiaus, kuriame jie yra ir pateikiami. Tokiu būdu apreiškimas visada turi būti ir yra iš tikrųjų susietas su evoliucija. Apreiškimo religiją visada turi riboti žmogaus imlumo sugebėjimas. (1007-01)
12. Urantijos dokumentai. Šie dokumentai, iš kurių vieną sudaro ir šitas dokumentas, yra pats naujausias tiesos pateikimas Urantijos mirtingiesiems. Šitie dokumentai skiriasi nuo visų ankstesniųjų apreiškimų, nes jie nėra vienos atskiros visatos asmenybės darbas, bet daugelio būtybių sudėtinis pateikimas. Bet nė vienas apreiškimas, kuriame nėra siekiama Visuotinio Tėvo, niekada negali būti pilnutinis. Visi kiti dangiškieji pagalbos suteikimai yra ne daugiau kaip daliniai, laikini, ir iš esmės pritaikyti vietinėms sąlygoms laike ir erdvėje. Nors tokie pareiškimai, kaip šis, matomai gali sumažinti visų kitų apreiškimų betarpišką įtaką ir autoritetą, bet į Urantiją atėjo tas metas, kada yra tikslinga pateikti tokius atvirus pareiškimus, net ir rizikuojant, jog ateityje šito, paties naujausiojo iš tiesos apreiškimų poveikis ir autoritetas Urantijos mirtingųjų rasėms bus susilpnintas. (1008-02)
Kadangi jūsų pasaulis apskritai nieko nežino apie kilmę, net ir apie fizinę kilmę, tai atrodė, jog būtų išmintinga kartas nuo karto pateikti mokymą kosmologijos srityje. Ir visada tai sukeldavo problemų ateičiai. Apreiškimo įstatymai mus labai smarkiai suvaržo uždrausdami perteikti neužtarnautas arba per ankstyvas žinias. Bet kokia kosmologija, perteikta kaip apreikštos religijos dalis, turi lemtį, jog per labai trumpą laiką pasens. Dėl to, ateities žmonės, susipažindami su tokiu apreiškimu, bet kokį tikros religinės tiesos elementą, kuris jame gali būti, jaučia pagundą atmesti, kadangi jie atranda klaidų spręsdami iš pirmo žvilgsnio apie jame pateiktas asocijuotas kosmologijas. (1109-02)
Žmonija turėtų suprasti, jog mus tuos, kurie dalyvauja tiesos apreiškime, labai griežtai suvaržo mūsų vyresnybės pamokymai. Mes nesame laisvi, kad galėtume anksčiau laiko pasakyti, kokie bus padaryti moksliniai atradimai per tūkstantį metų. Apreiškėjai turi veikti sutinkamai su tais nurodymais, kurie sudaro apreiškimo mandato dalį. Mes nematome galimybės, kaip šitą sunkumą galėtume įveikti, nei dabar, nei bet kuriuo metu ateityje. Mes visiškai gerai suvokiame, jog nors šitos serijos apreiškiami istoriniai faktai ir religinės tiesos išliks užregistruoti per ateities amžius, bet po kelerių trumpų metų daugelį mūsų teiginių, susijusių su fiziniais mokslais, reikės peržiūrėti dėl to, kad mokslas vystysis toliau ir bus pasiekti nauji atradimai. Šituos naujus įvykius mes net ir dabar numatome, bet mums yra uždrausta į apreiškiamus dokumentus įtraukti tokius žmogaus neatrastus faktus. Tebūnie aišku, jog apreiškimai nebūtinai yra įkvėpti. Šitų apreiškimų kosmologija nėra įkvėpta. (1009-03)
Didelėje dalyje pasaulių geriau pritaikyti antriniai tarpiniai tvariniai gali pasiekti skirtingą kontakto laipsnį su kai kurių palankaus susiformavimo mirtingųjų Minties Derintojais, sumaniai įsiskverbdami į tuos protus, kurių viduje yra apsigyvenę pastarieji. (Ir būtent kaip tik tokios sėkmingos kosminių suderinimų kombinacijos dėka Urantijoje anglų kalba buvo materializuoti šitie apreiškimai.) Tokie evoliucinių pasaulių mirtingieji, su kuriais potencialiai galima kontaktuoti, yra mobilizuojami į gausybę rezervinių korpusų, ir, būtent, iki tam tikro laipsnio, šitų į priekį žvelgiančių asmenybių mažų grupių dėka yra vystoma dvasinė civilizacija ir Patys Aukštieji gali valdyti žmonių karalystėse. Šitų likimo rezervinių korpusų vyrai ir moterys šitokiu būdu skirtingo laipsnio ryšius su savo Derintojais palaiko tarpinių būtybių įsiterpiančio tarnavimo dėka; bet apie šituos pačius mirtinguosius jų bičiuliai mažai ką žino, išskyrus tas retas nepaprastas visuomenines situacijas ir dvasines krizes, kurių metu šitos rezervinės asmenybės veikia tam, jog užkirstų kelią evoliucinės kultūros žlugimui arba gyvosios tiesos šviesos išnykimui. Urantijoje šitie likimo rezervistai retai kada buvo išliaupsinti žmogiškosios istorijos puslapiuose. (1258-01)
KAIP URANTIJOS KNYGOS MES NEGAVOME
Neseniai grupė dvasininkų iš šiaurinės Indianos, kurie yra įsitraukę į Urantijos Knygos studijavimą, praleido visą dieną su mumis ir, vakaro metu, Dr.Sadleris užvedė diskusiją apie tai, “Kaip Urantijos Knygos mes negavome.”
Štai to pateikimo esmė:
PSICHINIAI REIŠKINIAI
NEPAPRASTA MARGINALINĖS SĄMONĖS VEIKLA
(Pasąmoninis protas)
1. Automatinis užrašymas
2. Automatinis kalbėjimas
a. Šnekėjimas "Klabomis"
b. Transo mediumai
c. Dvasios mediumai
d. Katalepsija
3. Automatinis Girdėjimas - Aiškiagirdystė
"Balsų" girdėjimas
4. Automatinis matymas
a. Sapnų būsena - Neaiškus mąstymas.
b. Vizijos - Automatinis dramatizavimas.
c. Haliucinacijos. (Apgaulingi "realybės" pojūčiai.)
5. Automatinis mąstymas.
a. Automatinis bijojimas - Nerimo neurozė.
b. Automatinis idėjizavimas - Mentalinės manijos
c. Automatiniai svarstymai – Intuicija, “Nujautimai.”
d. Automatinis idėjų susiejimas – Nujautimai.
e. Automatinis atspėjimas – E.S.S. Ekstra sensorinis suvokimas.
f. Automatinės dedukcijos – Apgaulės – Paranoja.
g. Marginalės sąmonės viešpatavimas
Sapnai ir hipnozė
6. Automatinis prisiminimas.
a. Aiškiaregystė – Automatinės atminties asociacijos.
b. Telepatija – Proto nuskaitymas.
c. Ateities pranašavimas (Didele dalimi apgaulingas)
d. Muzikiniai ir matematiniai stebuklai.
7. Automatinis veikimas.
a. Automatinis elgesys – (Stipri isterija. Raganystė.)
b. Automatinis judesys – Motorinio nervo prievarta
c. Automatinis išsekimas – Maniakiški epizodai.
d. Automatinis vaikščiojimas – somnabulizmas (lunatiškumas)
8. Automatinis personalizavimas.
a. Automatinis užmaršumas – Amnezija.
b. Automatinė disociacija – Dviguba ir daugybinė asmenybė.
c. Šizofrenija – asmenybės skaidymasis.
9. Sujungtos ir susietos psichinės būsenos.
PASTABA. Tas metodas, kuriuo buvo gauta Urantijos Knyga anglų kalba jokiu būdu nėra nei panašus į bet kurį iš aukščiau pateiktų marginalios sąmonės reiškinių, nei patenka tarp kurio nors iš jų.
KONTAKTO KOMISIJOS NARIŲ VEIKIMAS
Šitų ankstyvųjų metų laikotarpiu Kontakto Komisijos Nariai gavo daug pranešimų ir nurodymų raštu. Beveik visų šitų pranešimų paskutiniojo puslapio pabaigoje būdavo pastaba: “Turi būti sunaikinta ugnyje ne vėliau, kada pasirodys atspausdinti Urantijos Dokumentai. Tai buvo mūsų nematomų draugų sumanymas užkirsti kelią “Apokrifinės Urantijos” pasirodymui po Urantijos Knygos išleidimo.
Visa tai mums teikė vilčių tuo, kad mus užtikrino, jog kada nors Urantijos Dokumentai bus išleisti. Tai palaikė mūsų viltis per ilgus delsimo metus, kai laukėme.
Tas faktas, kad niekada nebuvo keliama sąlyga pakeisti Kontakto Komisijos narius kurie galėtų būti prarasti dėl negalios ar mirties, taip pat vedė link tikėjimo, kad ši Knyga bus išleista esant gyviems kai kuriems iš mūsų.
Šitie Nariai buvo Urantijos rankraščio globėjai, saugodami per kalkę atspausdintą egzempliorių nedegiame seife. Jiems buvo suteikta visiška atsakomybė vadovauti visiems niuansams, susijusiems su šios Knygos leidimu, užtikrinant tarptautines autorines teises ir t.t.
Mums buvo įsakyta susilaikyti nuo to, kad aptarinėtume Kontaktuojančios Asmenybės tapatybę ir, po Knygos išleidimo, niekada neteikti jokių pareiškimų dėl to, ar šis “subjektas” dar tebegyvena ar yra miręs.
TIE SEPTYNIASDEŠIMT
1939 metais, kai kurie iš mūsų manėme, jog atėjo metas suformuoti klasę tam, kad ji įsitrauktų į Urantijos Dokumentų rimtesnes ir sistemingiškesnes studijas. Šitas projektas buvo pateiktas Forumui ir kada tie, kurie panoro prisijungti prie tokios grupės, buvo suskaičiuoti, pasirodė, kad tik 70 žmonių panoro įsitraukti į tokias studijas. Taigi keletą metų šitoji klasė buvo vadinama kaip “Tie Septyniasdešimt.” Dar iki Tų Septyniasdešimties suformavimo likus dvejiems ar trejiems metams neformali grupė rinkdavosi trečiadienio vakarais.
Tie Septyniasdešimt sistemingai studijavo Urantijos Dokumentus nuo 1939 metų balandžio 3 dienos iki 1956 metų vasaros, ir buvo vėlesniosios “Urantijos Brolijos Mokyklos” pradininkais.
Per šituos metus tų Septyniasdešimties grupėje buvo 107 studentai. Tie Septyniasdešimt tęsė savo studijas, darbų rašymą, ir mokymo praktiką 17 metų. Per šitą laikotarpį Tiems Septyniasdešimčiai aštuonis rašytinius pranešimus perdavė Pažangos Serafimai priskirti prie Viršžmogiškosios Planetinės Urantijos Vyriausybės.
LEIDIMO MANDATAS
Pagaliau po ilgo laukimo, leidimas spausdinti Urantijos Dokumentus buvo suteiktas. Šito mandato Įvadas sako:
“Urantijos Knygą mes laikome žmogiškosios visuomenės pažangios evoliucijos požymiu. Ji nėra susijusi su epochinės revoliucijos įspūdingu epizodu, nors jai ir gali būti matomai parinktas laikas, kad ji atsirastų dėl vienos tokios revoliucijos žmogiškojoje visuomenėje. Knyga priklauso tai erai, kuri turės eiti tuoj pat po dabartinės ideologinės kovos užbaigimo. Tai bus ta diena, kada žmonės norės siekti tiesos ir teisumo. Kada dabartinio pasimetimo chaosas bus praėjęs, tada bus labiau įmanoma formuluoti naujosios ir pagerintos žmogiškųjų santykių eros kosmosą. Ir būtent dėl šitos geresnės reikalų tvarkos žemėje ši knyga ir buvo parengta.
“Bet knygos išleidimas nebuvo atidėtas iki tos (galbūt) tam tikra prasme nutolusios datos. Ankstyvas knygos išleidimas buvo numatytas dėl to, kad ji būtų naudinga rengiant vedlius ir mokytojus. Jos buvimas taip pat yra reikalingas ir tam, kad būtų atkreiptas turtingų žmonių dėmesys, kurie šitokiu būdu būtų vedami taip, kad suteiktų pinigų vertimams į kitas kalbas.”
Gavę šituos nurodymus, Kontakto Komisijos Nariai ėmėsi Urantijos Knygos leidimo ir planų jos platinimui parengimo užduoties.
Dokumentai buvo išleisti lygiai taip, kaip juos mes gavome. Kontakto Komisijos Nariai neturėjo jokių įgaliojimų redaguoti. Mūsų darbas buvo apribotas “rašyba, didžiųjų raidžių rašymu, ir skyryba.”
Prieš Dr. Lenos K. Sadler mirtį 1939 metų rugpjūčio mėnesį ji buvo surinkusi apie dvidešimt tūkstančių dolerių leidimo fondui, ir jie buvo panaudoti paruošti spaudmenis ir parengti matricas Knygos spausdinimui.
URANTIJOS FONDAS
Būtent šitos Urantijos Knygos matricos ir sudarė pagrindą Urantijos Fondo suformavimui. Šito Fondo, įkurto pagal Ilianojaus valstijos įstatymus, steigimas buvo užbaigtas 1950 metų sausio 11 dieną. Pirmąją Įgaliotinių Valdybą sudarė: Viljamas M. Heilas, prezidentas; Viljamas S. Sadleris, jaunesnysis, vice prezidentas; Ema L. Kristensen, sekretorė; Vilfredas C. Kelogas, iždinikas; ir Edita Kuk, sekretorės padėjėja.
Buvo sužinota, kad vienas iš turtingų Forumo narių labai norėjo paaukoti penkiasdešimt tūkstančių dolerių Knygos išleidimui. Gavus nurodymus, šitam kelias buvo užkirstas, kadangi, jie mums pasakė, bus geriausia suteikti galimybę visiems susijusiems dalyviams aukoti į išleidimo fondą.
Atitinkamai, buvo pateiktas prašymas dėl $50.000,00 tam, kad būtų apmokėtos išlaidos, susijusios su dešimties tūkstančių egzempliorių atspausdinimu. Į tai buvo atsiliepta nedelsiant. Paaukota suma viršijo keturiasdešimt devynis tūkstančius dolerių. Pirmieji pinigai, pasiekę Fondo kontorą buvo vienas tūkstantis dolerių iš velionio Sero Huberto Vilkinso, Arktikos tyrinėtojo.
Knyga buvo išleista remiantis tarptautinėmis autorinėmis teisėmis 1955 metais spalio 12 dieną.
URANTIJOS BROLIJA
Buvo neišvengiama, kad kokios nors rūšies broliška organizacija išaugtų iš Urantijos Knygos mokymų. Visi besidomintys asmenys galėjo matyti, kad Urantijos mokymai nepritarė krikščionių tikinčiųjų sektantiškumui. Buvo aišku, kad Urantijos Apreiškimas neturėjo tikslo įkurti naują bažnyčią.
Atitinkamai, 1955 metų sausio 2 dieną, grupė asmenų, kurie tikėjo Knygos mokymais ir kurie buvo suinteresuoti juos skelbti, susirinko Čikagoje ir įkūrė Urantijos Brolystės organizaciją, Urantijos tikinčiųjų savanorišką ir brolišką organizaciją. Šita grupe sukūrė Urantijos Brolystės narystės chartiją, ir jų buvo 36.
Buvo priimta Konstitucija ir Įstatai, ir nuo to meto per visas Jungtines Valstijas buvo įkurta didelis skaičius Draugijų.
ĮŽANGA
“Kadangi tai yra mūsų kuo rimčiausias įsitikinimas, kad žmogaus paguoda, laimė, ir gerovė bus padidinta sukūrus tokią organizaciją, kuri aukščiau pateiktus tikslus gali geriausiai įgyvendinti žmonių, dirbančių drauge dėl bendro reikalo, visuomenės dalies tarpusavio pagalbos ir ryšių dėka, mes iš tiesų tokiu būdu susivienijame draugėn kaip savanoriška asociacija ir bičiulystė turinti Uratijos Brolystės pavadinimą, ir iš tiesų tokiu būdu priimame ir nustatome šitą Urantijos Brolystės Konstituciją.
Arūnas
2010-02-02 22:29:20
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.