Forumas: temos peržiūra
Įvairios ištraukos, pastraipos, ar atskiros mintys iš Urantijos Knygos ir jūsų komentarai
Mielieji, šitą temą siūlau dėl to, kad galėtumėte patys patalpinti kokias nors ištraukas iš Urantijos Knygos apreiškimo, ilgesnes ar trumpersnes, kelių pastraipų, ar vienos pastraipos, ar net vieno sakinio, ir jas PAKOMENTUOTI, KODĖL jos yra tokios svarbios JUMS, kaip jas suvokiate JŪS.
Kadangi tai yra bendra tema iš Urantijos Knygos apreiškimo, tai joje bus įvairių temų rinkinys, kuris leis jums patiems sklaidyti Urantijos Knygą ir dalintis, kas TUO METU jums labiau įstrigo minty, kas sujaudino, ir KODĖL.
Dabar man perskaičius vieną pastraipą apie mūsų atvykimą į Havoną man sukilo mintis, kuria ir noriu pasidalinti.
Iš pradžių pateikiu būtent šitą pastraipą:
"Jūsų Havonos karjeroje pirmasis veiksmas bus suvokti ir padėkoti savo transportiniam sekonafimui už ilgą ir saugią kelionę. Tada jūs būsite supažindintas su tomis būtybėmis, kurios organizuos jūsų ankstyvąją veiklą Havonoje. Po šito jūs nuvyksite užregistruoti savojo atvykimo ir paruošti padėkos ir gilios meilės pranešimą, kuris bus pasiųstas jūsų vietinės visatos Sūnui Kūrėjui, visatos Tėvui, kuris padarė jūsų sūnystės karjerą įmanomą. Šitai užbaigia atvykimo į Havoną formalumus; po šito jums yra suteikiamas ilgas poilsio laikotarpis laisvam stebėjimui, ir tai yra proga paieškoti savo draugų, bičiulių, ir partnerių iš ilgo kilimo patyrimo. Jūs taip pat galite pasinaudoti programomis, kad nustatytumėte, kurie iš jūsų bičiulių piligrimų išvyko į Havoną nuo tada, kada Uversą palikote jūs." (0343-03)
Taigi, mes jau pakylame į Havoną. O tai reiškia, kad PRIEŠ TAI, labai ilgą laiką, jau buvome mokomi kaip DVASIOS, o iki to - dar kaip SIELOS, ir visą laiką turime savo tą patį aš. Ir HAVONOJE VIS TIEK turime savo tą patį AŠ, KOKS YRA DABARTINIAME MATERIALIAME ŽMOGAUS KŪNE, TIK HAVONOJE JIS NEPALYGINAMAI DAUG GERIAU SUOKIA TIKROVĘ, DAUG GILIAU PAŽĮSTA ENERGIJAS, VISĄ APLINKĄ - KOSMOSĄ, ŽVAIGŽDES, VISATAS, JŲ VALDYMĄ, IR VISOS ŠITOS TIKROVĖS KŪRĖJUS - ROJAUS TREJYBĘ, BET DAR NE TIEK, KIEK JĄ PAŽINS PO HAVONOS.
Ir ką mes darome savo pirmuoju VEIKSMU HAVONOJE - O GI DĖKOJAME.
Nuoširdi padėka visada galima tik iš meilės, ne iš pareigos, bet iš meilės. REIŠKIA MES MYLIME APLINKĄ. Dėkojame mus atgabenusiam į Havoną transportiniam angelui, kurio dvasinė kategorija yra labai aukšta - sekonamifimas - jo energetinė įkrova mižinišką, todėl jis mus gali gabenti šimtus tūkstančių šviesmečių atstumais, ko NEGALI PADARYTI VIETINĖS VISATOS ANGELAI TRANSPORTUOTOJAI.
Tačiau mes taip pat dėkojame ir savo vyresniajam dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui, kuris Urantijoje buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto pavidalu. Mes jam siunčiame padėką už JO MEILĘ ir RŪPESTĮ, nes JO VIETINĖ VISATA MUMS PER VISĄ AMŽINYBĘ LIKS GIMTOJI VISATA, KIEK BESIPLĖSTŲ KŪRINIJOS RIBOS Į IŠORINĘ KOSMINĘ ERDVĘ, IR NORS MŪSŲ NAMAI YRA ROJUS, BET PRADŽIĄ Į AMŽINYBĘ MES GAVOME BŪTENT NEBADONO VIETINĖJE VISATOJE, nes būtent čia mes patyrėme materialų augimą ir pirmąjį GYVĄ ryšį su savo Rojaus Tėvais, garbindami JUOS iš meilės, būtent čia mes perėjome per patyrimą, kada iš materialus pavidalo po prisikėlimo tapome SIELOMIS, ir per tūkstančius metų MŪSŲ TEORINIO MOKYMO KLASĖSE IR ŠITŲ MOKYMO PRAKTINIO ASMENINIO TAIKYMO, mes vis ėjome pirmyn į savo amžinąjį DVASIOS STATUSĄ. Ir kada tapome dvasia, ja ir tapome būtent VIETINĖJE VISATOJE. Ir tada mus vyresnysis Brolis palydėjo į SUPERVISATOS, mūsų tolimesnio mokymo, pakopą, kuri užtruko daug ilgiau negu mūsų visas mokymasis ir gyvenimas Vietinėje Visatoje.
Ir po atvykimo į amžinąją Havoną, mes parengiame padėkos ir meilės pranešimą mūsų dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui-Jėzui. O tai reiškia, kad mūsų meilės ryšys su juo yra toks giluminis, nes jam dėkojame už visą jo mokymą ir globą, kuri buvo prieš tūkstančius metų, o šis gyvas ryšys ir tooiau tęsiais, ir jis būtent ir padiktuoja tokią padėką ir jam.
Ir šį pranešimą parengiame žvelgdami nebe iš apačios į viršų, kaip žvelgėme būdami materialiu pavidalu, žmogaus kūne, kada maldoje prašėme pagalbos iš jo, esančio kažkur toli ir aukštai, kad net nežinia kur ir kaip jį pasiekti, ar būdami sielos morontiniu pavidalu, ir net tapę jauna dvasia. Dabar mes jau pasiekę amžinąją Havoną turime supervisatos etapo sukauptą patyrima. Štai dėl ko mes jau į vietinę visatą žvelgiame tarsi iš ANAPUS.
O kadangi mūsų brolystė yra tapusi tokia išvystyta, meilės virpesiai yra pasiekę tokį aukštą dažnį, jog pati GYVA meilė mūsų viduje ir diktuoja tokį padėkos pranešimą mūsų gimtosios Vietinės Visatos Valdovui-Sūnui Kūrėjui-Jėzui.
Ir Havonoje, mums visiškai naujoje kūrinijos dalyje, jau nebe laiko ir erdvės visatose, kur mus mokino anksčiau, dabar mumis su meile tiek rūpinasi, kad mums PIRMIAUSIA suteikia POILSĮ IR APSIPRATIMĄ naujoje vietoje, ir galimybę, kaip kūrinijos šeimos nariui susitikti su kitais mūsų broliais ir sesėmis dvasioje, su kuriais palaikėme arba nepalaikėme ryšius anksčiau.
Ar suvokiate, kad visa tai daroma, kad tik geriau būtų mums, kad tik patenkintų mūsų giluminius bendravimo troškimus, kada meilė apjungia visumą be jokių išlygų.
Ir tada galėsime sutikti ne tik tokius savo buvusius sielos brolius, kaip Paulių, Petrą, ar Joną Krikštytoją, bet GALBŪT ir Staliną ar Hitlerį, JEIGU JIE VIS TIK PASIRINKS TIESOS IR ŠVIESOS KELIĄ PO PRISIKĖLIMO KVIEČIANT PAGAL SĄRAŠĄ, KURĮ DAR TIK PATIRS ATEITYJE, ir kurie iki Havonos pasiekimo taip pat bus tapę MEILĖS IR ŠVIESOS SKLEIDĖJAIS, aukštą lygį pasiekusiomis DVASIOMIS, KAIP IR MES.
TODĖL IR NUOSTABUS ROJAUS TREJYBĖS MŪSŲ TOBULINIMO PLANAS, KAD NĖRA ATSTUMIAMAS NĖ VIENAS, KAD IR KOKIUS NUSIKALTIMUS, MŪSŲ SUPRATIMU, BŪTŲ PRIDARĘS, NEBENT JIS PATS NUSIGRĘŽIA IR GALUTANAI APSISPRENDŽIA MEILĖS IR ŠVIESOS GYVOJO KELIO ATSISAKYTI SAVO LAISVA VALIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-10-16 15:31:46
Komentarai
/Jėzus per šitą pamokslavimo kelionę viešojo darbo dirbo mažai, bet tikintiesiems jis surengė daug vakarinių pamokų didžiojoje dalyje miestų ir miestelių, kur jam teko viešėti su Jokūbu ir Jonu. Vieno iš šitų vakarinių pasikalbėjimų metu vienas iš jaunesniųjų evangelininkų pateikė Jėzui klausimą apie pyktį, ir atsakydamas, Mokytojas tarp kitų dalykų pasakė:/Prieš aiškindamas sekančią pastraipą,po vakarykščios Komunijos tarpusavy ir su kitais biologinės šeimos nariais,skaičiau ir kitą temą,kurią komentuosiu vėliau.Taigi
/"Pyktis yra materialus pasireiškimas, kuris, apskritai, išreiškia tą dydį, kokiu dvasinė prigimtis nesugeba valdyti sujungtos intelektualios ir fizinės prigimties./
Jau savaime tampa aišku,jog tik materialioj terpėj tegali egzistuoti ir bujoti pyktis.Tam jis turi visokeriopą pagalbą,kuomet ištartam žodžiui,kurį pasako urantai einantys GYVUOJU IR PATIRTINIU EVOLIUCINIU ROJAUS TREJYBĖS KELIU,nuožmiai priešpastatoma antiurantinė gyvulinio proto logika.Jeigu individas pyksta,tai tik parodo jo sielos uždarumą.Tuomet prabyla jau ne sielos morontinis protas,kuris veda į asmenybės ugdymą visumos labui,bet apsistojama ties intelekto ir fizinės prigimties riba.Tai reiškia,kad individas nenori ar atsisako dvasinės prigimties ugdymo.Jam tiesiog gana ir tiek.Gana to,nes kitos tiesos jis nepajėgia suvokti.Tuomet savo gyvuliniu protu jis puola.Ar tai būtų šviesi mintis,ar gėrio darbų darymas su TĖVU-TREJYBE,ar tai būtų pasidalijimas GYVOSIOS RELIGIJOS IŠPAŽINTOJAMS patirtimi tarpusavy.Gyvulinio proto valdomas individas BŪTINAI puls,nes jo žemo dažnio vibracijos neigiamai reaguoja į aukšto dažnio vibracijas.
/ Pyktis rodo, kad jums stinga tolerantiškos broliškos meilės, taip pat, kad jums trūksta savigarbos ir savikontrolės./
Ši citata parodo ir įrodo,kad Jėzaus evangelija tokiam individui tarsi negaliotų.Bet ir dvasingėjimo keliu einantis ir atsisakantis juo eiti,turėtų suprasti ir suvokti,kad jis yra MYLIMAS KAIP IR VISI VIENODAI.IR JĖZAUS EVANGELIJA,DABAR JAU IŠPLĖSTA SKELBIA APIE TĖVO SŪNYSTĘ IR VISOS KŪRINIJOS BROLYSTĘ..Tai išties nėra sunku suprasti,bet suvokti ir vykdyti Tėvo valią reikia labai daug pastangų.Sekanti citata parodo,kad neinant įtikėjimo keliu ir net nesistengiant atrasti TĖVO-TREJYBĖS savyje,pasireiškia priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis.Ko pasėkoje užpuola ligos ir pykčio valdomas žmogus tikrai nesuvokdamas ką daro nesileidžia mokomas dvasinio mokytojo.Nes jo siela yra užverta pykčio momentu ar pykčio ilgaamžiškume.
/ Pyktis ardo sveikatą, gadina protą, ir trukdo žmogaus sielos dvasiniam mokytojui./
Jėzus,gyvendamas tuolaikinėje visuomenėje,turėjo daryti tam tikrą kompromisą žmogaus atžvilgiu,kad individas JĮ suprastų
/ Argi jūs neskaitėte Raštuose, jog ‘įtūžis kvailą žmogų pražudo,’ ir jog žmogus ‘pykčiu suplėšo save’? Kad ‘tas, kuris neskuba įtūžti, tas yra didžiai supratingas,’ tuo tarpu ‘tas, kuris greitai supyksta, tas išaukština kvailystę’?/.
Ką jums primena,mielieji,žodžiai apie kvailystę?Turėtumėt prisiminti,kad ir Satanijos sistemoje Liuciferio sukeltas maištas dvasinės kūrinijos mąstu tereiškė tą pačią kvailystę.TĖVO-TREJYBĖS ŠVIESOJE IR TIESOJE pykčiui vietos nėra,todėl dvasių akimis žiūrint,mes darome kvailystę,kuomet NEINAME SUKIBĘ RANKOM,TĖVO VEDINI IR TĖVO-TREJYBĖS LAUKIAMI TUO KELIU,KURĮ MUMS NUMATĖ ROJAUS TREJYBĖ.TAI GYVAI PATIRTINIS EVOLIUCINIS ROJAUS TREJYBĖS GYVASIS IR TIESIAUSIAS KELIAS..Ir tikrą tiesą sakė Jėzus,kuomet kalbėjo
/ Jūs visi žinote, jog ‘švelnus atsakymas įtūžį nusuka,’ ir kaip ‘grubūs žodžiai sukelia pyktį.’ ‘Išmintingumas pyktį sulaiko,’ tuo tarpu ‘tas, kuris nesusivaldo pats, yra lygiai toks pat, kaip ir neginamas miestas be sienų.’/
Mes,urantai atradę TĖVĄ-TREJYBĘ savyje,turime su meile žvelgti į mus kritikuojančius,keikiamus ir puolamus mūsų dvasinių mokytojų rengimo forume.
Gilinkim išmintį ir netapkime pasiduodantys pykčiui,kad nebūtume
/neginamas miestas be sienų/.
Būkime išmintingai kantrūs prieš padarant“galutines“išvadas. Mūsų pykčiui kitų atžvilgiu bus priešpastatoma savisaugos reakcija,kuri tikrai pavirs agresija ir netgi įtūžiu.Užvertai sielai tikrai bus įžeidimas kad ir tiesioginės tiesos atskleidimas individo atžvilgiu.Niekuomet,jokiomis aplinkybėmis neturėtume tapti pykčio aukomis tarpusavy,nes ir Jėzus sakė:
‘Įniršis yra žiaurus, o pyktis yra įžeidžiantis.’ ‘Pikti žmonės sukelia konfliktą, tuo tarpu įtūžusieji padaugina savo nuodėmes.’ ‘Neskubėkite dvasioje, nes pyktis glūdi kvailių krūtinėje.’” /
Jėzus davė nuorodą kokie turėtų būti dvasiniai vadovai.Net ir dabar Jis kalba savo knygoje“Kalbu jums vėl“apie tai.Ir Urantijos Epochiniame Apreiškime sakoma:
/Prieš pabaigdamas kalbėti, Jėzus toliau sakė: “Tegu jūsų širdyse meilė viešpatauja tiek, kad jūsų dvasiniam vadovui kiltų nedaug problemų išlaisvinant jus iš polinkio duoti valią gyvulinio pykčio protrūkiams, kurie nesiderina su dieviškosios sūnystės statusu.” /
Tikrai verta ĮSIDĖMĖTI tai apie ką kalba Jėzus toliau:
/Šita pačia proga Mokytojas šiai grupei kalbėjo apie pageidavimą turėti gerai subalansuotą charakterį. Jis sutiko su tuo, jog didžioji dauguma žmonių turi atsiduoti tam, kad įsisavintų kokią nors profesiją, tačiau jis smerkė bet kokią tendenciją į per didelę specializaciją, į tai, kad žmonės būtų siauro mąstymo ir riboti gyvenimo veikloje. Jis atkreipė dėmesį į tą faktą, jog bet kokia dorybė, jeigu ji pasiekia kraštutinumą, gali virsti yda. Jėzus visada skelbė savikontrolę ir mokė nuoseklumo – proporcingo gyvenimo problemų suderinimo. Jis nurodė, jog per didelė užuojauta ir gailėjimas gali degeneruoti į rimtą emocinį nestabilumą; jog entuziazmas gali peraugti į fanatizmą. Jis aptarė tai, kaip vieno iš buvusių jo bičiulių vaizduotė jį nuvedė į įsivaizduojamus ir nepraktiškus užsiėmimus. Tuo pačiu metu jis perspėjo juos, jog dėl perdaug konservatyvaus vidutiniškumo kyla nuobodybės pavojus.
Ir tada Jėzus aptarė drąsos ir įtikėjimo pavojus, kaip kartais nemąstančias sielas jie nuveda į nutrūktgalviškumą ir perdėtą pasitikėjimą savimi. Jis taip pat parodė, kaip išmintingumas ir įžvalgumas, kada nueina per toli, veda į bailumą ir nesėkmę. Jis liepė savo klausytojams siekti savitumo, tuo pačiu metu stengiantis išvengti bet kokio polinkio į ekscentriškumą. Jis ragino rodyti užuojautą be sentimentalumo, pamaldumą be apsimestinio religingumo. Jis mokė gilios pagarbos, kuri būtų laisva nuo baimės ir prietarų./
Arūnas
2010-03-30 12:09:29
Prie to pačio komentaro..Kuomet visa kūrinija maudosi ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS IR ŠVIESOS OKEANE,argi nėra kvailystė mūsų pyktis,Liuciferio maištas..Pamąstykime
Arūnas
2010-03-30 12:27:42
Pamėginkime panagrinėti Jėzaus samprotavimus apie gėrį ir blogį, pareikštus Mardui, tuometinės cinikų politinės partijos nariui.
Aš paimsiu tik porą pastraipų, palikdams jums kitas, iš to paties skyriaus, perskaityti savarankiškai ir taip pat pareikšti savo sampratas.
Taigi:
" 2. GĖRIS IR BLOGIS
Mardus buvo pripažintas Romos cinikų vadovas, ir jis tapo raštininko iš Damasko didžiuliu draugu. Diena iš dienos jis šnekėjosi su Jėzumi, ir naktis po nakties klausėsi jo nuostabaus mokymo. Tarp svarbesniųjų aptarimų su Mardu buvo viena diskusija, sumanyta tam, kad atsakytų į šito nuoširdaus ciniko klausimą apie gėrį ir blogį. Iš esmės, ir dvidešimtojo amžiaus frazeologija, Jėzus pasakė:" (1457-03)
'Mano broli, gėris ir blogis yra vien tiktai žodžiai, simbolizuojantys matomos visatos žmogiškojo suvokimo santykinius lygius. Jeigu tu esi etiškai tingus ir visuomeniškai abejingas, tai savo gėrio norma gali laikyti dabartinius visuomeninius papročius. Jeigu tu esi dvasiškai neveiklus ir moraliai nesivystai, tai savo gėrio norma gali laikyti savo amžininkų religinius papročius ir tradicijas. Tačiau toji siela, kuri pranoksta laiką ir patenka į amžinybę, turi priimti gyvą ir asmeninį sprendimą rinkdamasi tarp gėrio ir blogio, kaip juos apsprendžia tikrosios dvasinių normų vertybės, nustatytos dieviškosios dvasios, kurią Tėvas danguje yra pasiuntęs apsigyventi žmogaus širdyje. Šita viduje gyvenanti dvasia yra asmenybės išlikimo norma." (1457-05)
"Mirtingojo pasirinkimui reikalinga blogio galimybė, bet ne jo realybė. Šešėlis tiktai santykinai yra realus. Realus blogis nėra būtinas kaip asmeninis patyrimas. Dvasinio vystymosi žemesniuosiuose lygiuose potencialus blogis lygiai taip pat veiksmingai veikia kaip akstinas sprendimui moralinio vystymosi sferoje. Blogis tampa asmeninio patyrimo realybe tiktai tada, kada moralus protas blogį pasirenka pats."(1458-07)
Ką gi mums sako šios dvi pastraipos? O gi tai, kokiu laipsniu mes žvelgiame ir gyvename ne iliuzijoje,, bet TIKROVĖJE, kiek mes patys esame - realiai, o ne liežuvio mechaniškai tariamais žodžiais, esame savo viduje atsivėrę Tėvui-Rojaus Trejybei, JOS GĖRIUI. O tai daug daugiau negu negyvi žodžiai, tai gyvi meilės virpesiai. Ir būtent GYVAS ATSIVĖRIMAS IR SUTEIKIA TĄ GALIĄ IŠ ROJAUS TREJYBĖS nustoti tapatintis su esama TAUTOS TAMSA, KURIOJE GYVENA TINGŪS IR TUŠČIŲ TRADICIJŲ BESILAIKANTYS ŽMONĖS TIEK KULTŪROS, TIEK MENO, TIEK ŠVIETIMO, TIEK VAIKŲ AUKLĖJIMO, TIEK RELIGIJOS, TIEK ŠEIMOS, TIEK POLITIKOS, TIEK EKONOMIKOS SFEROSE. Jėzus kalba apie TINGŲ ŽMOGAUS PROTĄ, nors kažkieno protas dėl to irgi "ĮSIŽEIS," kaip čia Jėzus jį laiko TINGINIU. PIRMIAUSIA NEBŪK TINGINYS, IR NEREIKĖS TADA TUŠČIAI EIKVOTI SAVO ENERGIJOS IŠPŪSTO EGO BURBULO SPROGINĖJANČIAM PSEUDOĮSIŽEIDIMUI, KADA JĖZUS PASAKO ŠITUO TEIGINIU TIESIOG TIK FAKTĄ, ATITINKANTĮ TIKROVĖS TIESĄ.
Dar daugiau, Jėzus pasako tokius žodžius, kurie tinka ir mūųs kartai - jeigu esi dvasiškai esi neveiklus, NESIVYSTAI, moraliai neaugi, tai, ir vėl, dėl savo TINGINYSTĖS ir pasitenkini savo laikmečio religiniais papročiais ir tradicijomis, KURIAS TOKIE TINGINIAI IR LAIKO GĖRIU. Bet tai nėra gėris. Ir Jėzus nepritarė šitokiu teiginiu religinėms tuščioms tradicijoms ir negyviems papročiams, nes jis tuoj pat nurodė, kad tik nuoširdi ir atsivėrusi siela PRANOKSTA TOKIUS PAPROČIUS IR TOKIAS TRADICIJAS SAVO GĖRIO SAMPRATA, KURI JĄ PASIEKIA IŠ TĖVO DVASIOS - IŠ MINTIES DERINTOJO. Ir tada tokia atsivėrusi siela GĖRĮ PATIRIA IŠ ROJAUS TREJYBĖS, IŠ VISOS KŪRINIJOS ŠEIMOS, O NE DĖL TO,KAD YRA KAŽKOKIOS RELIGINĖS TRADICIJOS IR KAŽKOKIE VISUOMENINIAI SUSTABARĖJĘ PAPROČIAI. Jėzus jau net to meto žmogui, aiškino, kad būtent Tėvo dvasia yra ASMENYBĖS IŠLIKIMO NORMA IR GYVO GĖRIO PASIREIŠKIMAS, O NE PAPROČIAI IR TRADICIJOS.
Štai kodėl mes turime pajausti GĖRĮ IŠ TĖVO DVASIOS MUMS SIUNČIAMĄ VIS LABIAU IR LABIAU, PRIKLAUSOMAI NUO MŪSŲ ASMENINIO SIELOS ATSIVĖRIMO TĖVUI-ROJAUS TREJYBEI. Ir kuo gilės atsivėrimas, tuo gilės ir GĖRIO PATYRIMAS. Štai kodėl gėris yra tik žodžiu įvardintas mūsų susitapatinimas su Rojaus Trejybe, ir jis visada yra SANTYKINIS, NES VISĄ LAIKĄ KINTA, IR KUO DAUGIAU GARBINAME ROJAUS TREJYBĘ, KUO DAUGIAU STUDIJUOJAME DVASINIUS MŪSŲ SVETAINĖJE esančius šaltinius, kuo daugiau kuriame bendrus darbus su Rojaus Trejybe VISŲ LABUI, tuo gilėja mūsų pačių asmeniškai pasinėrimas į GĖRĮ, ir tuo stipriau mes skleidžiame aukšto dažnio virpesius į aplinką ir tuo pačiu maldome ne tik piktų ir kerštingų žmonių minčių piktumą ir kerštingumą, bet taip pat ir padedame mūsų planetai pasiekti FIZINĘ STABILIĄ BŪSENĄ - BE DREBĖJIMŲ IR URAGANŲ, BE CUNAMIŲ IR SNIEGO AUDRŲ. Gėrio realūs virpesiai sklinda iš mūsų visų tokiu laipsniu, kokiu laipsniu mes atsiduodame Rojaus Trejybės vedimui iš vidaus. Tokia yra gėrio EVOLIUCIJA mūsų gyvenime ir visoje Urantijoje ir visoje Kūrinijoje. Stebuklingo kelio GĖRIUI SKLISTI NĖRA IR BŪTI NEGALI.
Tačiau Rojaus Trejybės evoliucinis planas yra sumanytas toks, kad blogis asmeniškai nebūtinai turi būti PATIRIAMAS. Jis gali būti tik kaip POTENCIJA, KAD GALI JIS PAVIRSTI Į asmens patirtinį AKTUALĄ, TAČIAU NEBŪTINAI TAIP TURI BŪTI. Jeigu asmuo MOKOSI IŠ KITO KLAIDŲ, TAI KODEL TAS BLOGIS JAM TURI ATSIKARTOTI ASMENIŠKAI? Aišku, kad jis ir netaps aktualu, jeigu žmogus nedaro klaidų, kokias matė darant kitą savo sielos brolį ar sesę. Jis elgsis išmintingiau, todėl jo ASMENINIS patyrimas ir neturės tokio ryškaus BLOGIO AKTUALO.
Kada aš jums sakau, kad jūs eidami TIK URANTŲ GYVUOJU KELIU PASIEKSITE GYVĄ TĖVO MEILĘ IR ŠVIESĄ, tuoj pat jūs išpilate ant manęs DAUGYBĘ PER TIEK METŲ PURVO, KURIO DAR LABIAU PADAUGĖJO PASTARUOJU METU - iš kur tu esi toks visažinis? yra daug kelių pas Tėvą? nemenkink kitų, ir neaukštink savęs? ir panašius TUŠČIUS IR BEPRASMIUS PRASIMANYMUS, PRASILENKIANČIUS SU TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS VALIA IR GĖRIU.
Aš žinau,ką sakau. Ir tą sakau, kad jums parodyčiau VIENINTELĮ GYVĄ KELIĄ PAS TĖVĄ, KURIS NETURI TIEK DAUG KANČIOS IR BLOGIO, KIEK JO TURI VISI KITI TAKELIAI, NES TAI YRA GYVASIS ROJAUS TREJYBĖS KELIAS. O jame blogio ir skausmo patirsite tik tiek, tiek asmeniškai patys atsitolinsite nuo Rojaus Trejybės gyvų asmenų, veikiančių jus tiesiogiai ir dar iš vidaus per Tėvo dvasią - Minties Derintoją. Tad jeigu mano mokymu vadovausite, jūs patys patirsite asmeniškai daug daugiau Rojaus Trejybės GĖRIO IR ŠVIESOS, ir vis mažiau kančių ir skausmo. Kiti - VISI - takeliai jums suteiks tik skausmą, kančią ir nepasitenkinimą net ir savimi, o po kurio laiko net ir Dievu, kuris jūsų neišklauso. Tai jūs nepatiriate JO, NES NEATSIVERIATE TĖVUI IR NEATRANDATE TĖVO SAVYJE. O ką tai reiškia. O gi tai ir reiškia, kad jūs patys - laisva valia - NUSIGRĘŽĖTE NUO MANO JUMS SIŪLOMO DIDESNIO GĖRIO IR PASIRINKOTE MAŽESNĮ, KURIS DIDESNIO GĖRIO MATU MATUOJANT YRA NE GĖRIS, BET BLOGIS. O jeigu blogis jau tapo jūsų asmeninio patyrimo AKTUALU, o nebe potencialu, tai jūs asmeniškai ir jaučiate kančią ir skausmą, tiek savo viduje kažkokį tuštumą, nerimą, o kūno ląstelės jaučia vis daugiau stresą, ir ateis tokia akimirka - o ji tiesiog neišvengiama dėl priežasties-veiksmo-pasekmės veikimo VISOJE KŪRINIJOJE IR URANTIJOJE TAIP PAT IR BE JOKIŲ IŠIMČIŲ - kada liga bus šito blogio aktualo ASMENIŠKAI PATIRIAMA pasekmė. Tik šito dauguma jūs dar nesuvokiate. Tačiau jūsų nesuvokimas šio dėsnio pasireiškimo nekeičia.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-03-06 16:02:00
Apie tinguma: http://preobrazenie.ucoz.ru/publ/7-1-0-112 --- http://www.preobrazenie.ucoz.ru/forum/7-579-1#17152
Aurius
2010-03-06 17:35:19
Tinka.
Jonas Balys
2010-03-05 22:05:13
Jonai , kad visi tave pažintų , kad tu esi tas tikras Jonas , siūlau tau pasirašyti : Jonas - Balys . Taip pasirašius , tikrai visi pažins tave .
Petras
2010-03-05 18:09:51
Atsiprašau, neparašiau, kad citatą paėmiau iš Urantijos Knygos 5 puslapio.
Jonas
2010-03-01 15:56:07
Sveiki.
Tik vakar per Vartiklį, per žinią apie, atrodytų, ankstyvą Sauliaus Pečiulio mirtį gal pats Dievas atvedė mane į jūsų svetainę. Keista, bet pasijutau tarp savų.
Būčiau dėkingas, jei kai kada padėtumėt susigaudyti.
"4. Neribotas potencialas dievybės veikimui yra Dievybės Absoliute.
5. Beribis sugebėjimas reaguoti į begalybę egzistuoja Beribiame Absoliute.
6. Šie du Absoliutai – Ribotas ir Beribis – yra suderinami ir suvienijami Visuotiniame Absoliute ir Visuotinio Absoliuto."
Kodėl neribotą potencialą dievybės veikimui turintis Dievybės Absoliutas toliau yra vadinamas Ribotu Absoliutu?
Ačiū.
Jonas
2010-03-01 15:53:52
Mano supratimu, kadangi Beribis Absoliutas apima visą kūrinijos potencialą, tai kitais žodžiais tai ir yra kaip vadinama Dievu kuris yra "Visa kas yra", tai tuo pačiu įtraukia savimi ir visas asmenybes į savo vidų kurios yra potenciale (ar net aktuale), tačiau tam kad visa tai būtų suvokiama iš dievybės pozicijų tai ir atskiriama pavadinimu "asmenybė" kur šiuo atveju ir prasideda tas ribojimas, nors savimi jis ir apima visas asmenybes. Sakyčiau viskas tvarkingai yra Urantijos Knygoje. Savo terminologijoje tai irgi išskiriu Dieva kaip viską kas yra ir tą kuris suvokia save kaip viską kas yra. Bet nematau čia ką papildomai aiškintis dar.
Vaidas
2010-03-02 12:00:24
Po savo vakarykščio prisistatymo, šiandien pamačiau, kad čia esu ne vienintelis Jonas. Kad nereikėtų karališkai vadintis Jonu II ar kažkelintu :), nuo šiol pasirašinėsiu savo pirmuoju vardu. Gal nepažeisiu jūsų tvarkos, jei pasirašinėsiu savo vardo perdirbiniu, taip, kaip mane vadina draugai - Baliu.
Ačiū Algimantui ir visiems, atsiliepusiems į mano klausimą.
Jonas
2010-03-02 17:37:58
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]