Forumas: temos peržiūra
Įvairios ištraukos, pastraipos, ar atskiros mintys iš Urantijos Knygos ir jūsų komentarai
Mielieji, šitą temą siūlau dėl to, kad galėtumėte patys patalpinti kokias nors ištraukas iš Urantijos Knygos apreiškimo, ilgesnes ar trumpersnes, kelių pastraipų, ar vienos pastraipos, ar net vieno sakinio, ir jas PAKOMENTUOTI, KODĖL jos yra tokios svarbios JUMS, kaip jas suvokiate JŪS.
Kadangi tai yra bendra tema iš Urantijos Knygos apreiškimo, tai joje bus įvairių temų rinkinys, kuris leis jums patiems sklaidyti Urantijos Knygą ir dalintis, kas TUO METU jums labiau įstrigo minty, kas sujaudino, ir KODĖL.
Dabar man perskaičius vieną pastraipą apie mūsų atvykimą į Havoną man sukilo mintis, kuria ir noriu pasidalinti.
Iš pradžių pateikiu būtent šitą pastraipą:
"Jūsų Havonos karjeroje pirmasis veiksmas bus suvokti ir padėkoti savo transportiniam sekonafimui už ilgą ir saugią kelionę. Tada jūs būsite supažindintas su tomis būtybėmis, kurios organizuos jūsų ankstyvąją veiklą Havonoje. Po šito jūs nuvyksite užregistruoti savojo atvykimo ir paruošti padėkos ir gilios meilės pranešimą, kuris bus pasiųstas jūsų vietinės visatos Sūnui Kūrėjui, visatos Tėvui, kuris padarė jūsų sūnystės karjerą įmanomą. Šitai užbaigia atvykimo į Havoną formalumus; po šito jums yra suteikiamas ilgas poilsio laikotarpis laisvam stebėjimui, ir tai yra proga paieškoti savo draugų, bičiulių, ir partnerių iš ilgo kilimo patyrimo. Jūs taip pat galite pasinaudoti programomis, kad nustatytumėte, kurie iš jūsų bičiulių piligrimų išvyko į Havoną nuo tada, kada Uversą palikote jūs." (0343-03)
Taigi, mes jau pakylame į Havoną. O tai reiškia, kad PRIEŠ TAI, labai ilgą laiką, jau buvome mokomi kaip DVASIOS, o iki to - dar kaip SIELOS, ir visą laiką turime savo tą patį aš. Ir HAVONOJE VIS TIEK turime savo tą patį AŠ, KOKS YRA DABARTINIAME MATERIALIAME ŽMOGAUS KŪNE, TIK HAVONOJE JIS NEPALYGINAMAI DAUG GERIAU SUOKIA TIKROVĘ, DAUG GILIAU PAŽĮSTA ENERGIJAS, VISĄ APLINKĄ - KOSMOSĄ, ŽVAIGŽDES, VISATAS, JŲ VALDYMĄ, IR VISOS ŠITOS TIKROVĖS KŪRĖJUS - ROJAUS TREJYBĘ, BET DAR NE TIEK, KIEK JĄ PAŽINS PO HAVONOS.
Ir ką mes darome savo pirmuoju VEIKSMU HAVONOJE - O GI DĖKOJAME.
Nuoširdi padėka visada galima tik iš meilės, ne iš pareigos, bet iš meilės. REIŠKIA MES MYLIME APLINKĄ. Dėkojame mus atgabenusiam į Havoną transportiniam angelui, kurio dvasinė kategorija yra labai aukšta - sekonamifimas - jo energetinė įkrova mižinišką, todėl jis mus gali gabenti šimtus tūkstančių šviesmečių atstumais, ko NEGALI PADARYTI VIETINĖS VISATOS ANGELAI TRANSPORTUOTOJAI.
Tačiau mes taip pat dėkojame ir savo vyresniajam dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui, kuris Urantijoje buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto pavidalu. Mes jam siunčiame padėką už JO MEILĘ ir RŪPESTĮ, nes JO VIETINĖ VISATA MUMS PER VISĄ AMŽINYBĘ LIKS GIMTOJI VISATA, KIEK BESIPLĖSTŲ KŪRINIJOS RIBOS Į IŠORINĘ KOSMINĘ ERDVĘ, IR NORS MŪSŲ NAMAI YRA ROJUS, BET PRADŽIĄ Į AMŽINYBĘ MES GAVOME BŪTENT NEBADONO VIETINĖJE VISATOJE, nes būtent čia mes patyrėme materialų augimą ir pirmąjį GYVĄ ryšį su savo Rojaus Tėvais, garbindami JUOS iš meilės, būtent čia mes perėjome per patyrimą, kada iš materialus pavidalo po prisikėlimo tapome SIELOMIS, ir per tūkstančius metų MŪSŲ TEORINIO MOKYMO KLASĖSE IR ŠITŲ MOKYMO PRAKTINIO ASMENINIO TAIKYMO, mes vis ėjome pirmyn į savo amžinąjį DVASIOS STATUSĄ. Ir kada tapome dvasia, ja ir tapome būtent VIETINĖJE VISATOJE. Ir tada mus vyresnysis Brolis palydėjo į SUPERVISATOS, mūsų tolimesnio mokymo, pakopą, kuri užtruko daug ilgiau negu mūsų visas mokymasis ir gyvenimas Vietinėje Visatoje.
Ir po atvykimo į amžinąją Havoną, mes parengiame padėkos ir meilės pranešimą mūsų dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui-Jėzui. O tai reiškia, kad mūsų meilės ryšys su juo yra toks giluminis, nes jam dėkojame už visą jo mokymą ir globą, kuri buvo prieš tūkstančius metų, o šis gyvas ryšys ir tooiau tęsiais, ir jis būtent ir padiktuoja tokią padėką ir jam.
Ir šį pranešimą parengiame žvelgdami nebe iš apačios į viršų, kaip žvelgėme būdami materialiu pavidalu, žmogaus kūne, kada maldoje prašėme pagalbos iš jo, esančio kažkur toli ir aukštai, kad net nežinia kur ir kaip jį pasiekti, ar būdami sielos morontiniu pavidalu, ir net tapę jauna dvasia. Dabar mes jau pasiekę amžinąją Havoną turime supervisatos etapo sukauptą patyrima. Štai dėl ko mes jau į vietinę visatą žvelgiame tarsi iš ANAPUS.
O kadangi mūsų brolystė yra tapusi tokia išvystyta, meilės virpesiai yra pasiekę tokį aukštą dažnį, jog pati GYVA meilė mūsų viduje ir diktuoja tokį padėkos pranešimą mūsų gimtosios Vietinės Visatos Valdovui-Sūnui Kūrėjui-Jėzui.
Ir Havonoje, mums visiškai naujoje kūrinijos dalyje, jau nebe laiko ir erdvės visatose, kur mus mokino anksčiau, dabar mumis su meile tiek rūpinasi, kad mums PIRMIAUSIA suteikia POILSĮ IR APSIPRATIMĄ naujoje vietoje, ir galimybę, kaip kūrinijos šeimos nariui susitikti su kitais mūsų broliais ir sesėmis dvasioje, su kuriais palaikėme arba nepalaikėme ryšius anksčiau.
Ar suvokiate, kad visa tai daroma, kad tik geriau būtų mums, kad tik patenkintų mūsų giluminius bendravimo troškimus, kada meilė apjungia visumą be jokių išlygų.
Ir tada galėsime sutikti ne tik tokius savo buvusius sielos brolius, kaip Paulių, Petrą, ar Joną Krikštytoją, bet GALBŪT ir Staliną ar Hitlerį, JEIGU JIE VIS TIK PASIRINKS TIESOS IR ŠVIESOS KELIĄ PO PRISIKĖLIMO KVIEČIANT PAGAL SĄRAŠĄ, KURĮ DAR TIK PATIRS ATEITYJE, ir kurie iki Havonos pasiekimo taip pat bus tapę MEILĖS IR ŠVIESOS SKLEIDĖJAIS, aukštą lygį pasiekusiomis DVASIOMIS, KAIP IR MES.
TODĖL IR NUOSTABUS ROJAUS TREJYBĖS MŪSŲ TOBULINIMO PLANAS, KAD NĖRA ATSTUMIAMAS NĖ VIENAS, KAD IR KOKIUS NUSIKALTIMUS, MŪSŲ SUPRATIMU, BŪTŲ PRIDARĘS, NEBENT JIS PATS NUSIGRĘŽIA IR GALUTANAI APSISPRENDŽIA MEILĖS IR ŠVIESOS GYVOJO KELIO ATSISAKYTI SAVO LAISVA VALIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-10-16 15:31:46
Komentarai
Kuomet dvasinės būtybės suvienijo visą savo išmintį ir įžvalgumą,jos beveik nuleido rankas,jeigu galima taip pasakyti.Jos RIZIKAVO AVANSU,atskleisdamos visos kūrinijos struktūrą ir joje veikiančius dėsnius,TIEK,KIEK MUMS GALIMA ŽINOTI..Bet mes,su sau būdingu gyvulinio charakterio ir proto pasireiškimu,pasirinkom lengviausią kelią-likti biblijinėje tamsoje arba prisidengti ir iškraipyti netgi Epochinį Apreiškimą..Urantijos Knyga,tas nuostabus savąja gelme monolitas,tapo mūsų nenuoširdumo ir melo pavyzdžiu.Tapo kodėl?Negi niekaip neįmanoma suprasti,kad Ši knyga turi būti skaitoma atvira siela,vis giliau atrandant GYVĄJĮ TĖVĄ-TREJYBĘ SAVYJE.Apreiškimas yra išleistas knygos pavidalu jau tiek metų,bet argi mes gilinsimės į Jį,kuomet žinome jog tai skirta visam tūkstantmečiui į priekį.Ir gilintis reikia vėl ir vėl,kaskart iš naujo skaitant ir studijuojant.Galbūt mūsų sielų“krokodilo šarvą“pramuš sielos veržimąsis ŠVIESOS IR TIESOS LINK.Kuo toliau,tuo labiau matome mūsų sielos brolių ir sesių nenuoširdumą,kuomet iš vieno asmens(tarsi klonuojant)atsiranda jau keli.Arba bijant savo vardo,pasirašoma kitu.Netgi“pakeičiama“lytis-iš moters tampama vyru ar atvirkščiai..Tai kelias,kuris veda į pražūtį.Nors ir būna perskaityta Urantijos Knyga ar Jėzaus Kristaus“Kalbu jums vėl“bet manau,kad problema slypi tame,jog žmogui per sunku taip gyventi.Jis pats sau išneša išankstinį veto.Ir galvoju,kad Jėzaus Kristaus“Kalbu jums vėl“yra netgi sunkiau įsisavinama tiems,kurie skaitė Urantijos Knygą.Taip,jie skaitė,bet ar tikrai mano,kad teisingai suprato informaciją.Tas pats su KRIKŠČIONYBĖS DUŽENOM..Ar nebus taip,kad jos taip akivaizdžiai sutrupino viską,kuo rėmėsi dogmatiškumas.Jų savasis ego nebegali leisti pasireikšti sielos ego.Apie tai ir kalba mums Jėzus Kristus Savo apreiškime“Kalbu jums vėl“-....„Mano mokymo – Dievo Tėvystės ir žmonių brolystės – o dabar kai kurių iš mano brolių skelbiamos ir visos kūrinijos brolystės, ne tik žmogaus, ir tai teisinga, iškraipymą nulėmė kai kurių iš jūsų per didelis savasis ego, kuris neleido pasireikšti savosios sielos ego. Tas vidinis žmogaus balsas, kuris vis daugiau nori sau, nesvarbu kokia kaina, kad jis tampa visiškai nevaldomas, tada jis paima į nelaisvę sielos vystymąsi, jis pavergia savo tikrąjį aš, kurį yra kiekvienam iš jūsų padovanojęs Tėvas kaip asmenybės dovaną.“.. Mes gavome iš TĖVO nuostabią dovaną,savąjį aš,ASMENYBĖS DOVANĄ..Mums reikia tą asmenybę paversti tapatybe,kuri išliks amžinai.Mieli sielos sesės ir broliai,nuoširdžiai studijuokime Urantijos Knygą,Jėzaus Kristaus“Kalbu jums vėl“,KRIKŠČIONYBĖS DUŽENAS,TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS ASMENŲ mokymus.Ir tikrai pajusite tokį dvasinį alkį ir troškulį,kad dominuos tik sielos ego(Auginsime savy asmenybę,kuriai nebus būdingas egoizmas,bet tikrai dominuos altruizmas),apie ką ir kalba Jėzus Kristus“Kalbu jums vėl“-....„Ir šitoji dovana gali vystytis vis labiau tapdama tokia, kokią Tėvas ir suteikė, su visu amžinybės potencialu, tik tada, kada jos vystymuisi nėra trukdoma.“...-Trukdymas ir bus tokių mirtingųjų individų,kurie ne tik kad užveria savo sielos dangtį,bet dar jį ir užvirina.Siela vergovė.Kylanti baimė,gyvulinio proto ritualai,kurie reikalauja aukų.Auka-tai gali būti kiekvienos negyvos religijos susigalvoti pasireiškimai.Tai ir sektų piniginės rinkliavos ar įkainiai tam tikrų ritualų atlikimui,netgi ateinančios sąskaitos į kurį banką reiktų pervesti tam tikrą sumą pinigais.Teisybės dėlei tai dar šiemet negavau į pašto dėžutę.Ir visi tie dogmatiškumai ir ritualai tik dar labiau pavergia sielą,nes gyvulinio valdomi,žmonės tampa tarsi zombiais,kurių sieloms jau per sunku ištrūkti į laisvę,apie ką ir kalba Jėzus Kristus“Kalbu jums vėl“-...“Tačiau tiems, kurie mane ne tik persekiojo, bet ir nužudė, jų ego savo sielas buvo paėmę ne tik į nelaisvę, iš kurios dar galima išsivaduoti, bet jas buvo visiškai pavergę. Siela, paimta į savojo gyvulinio aš vergovę, neturi jokių sąlygų išsiveržti į laisvę, jeigu ją visą laiką vergystėje laiko tokio žmogaus protas, kuris sukuria negyvus ritualus ir laikosi negyvų dogmų. Tai papildomi išoriniai veiksniai, kurie stiprina šitokį proto klaidžiojimą ir nutolina sielos išsilaisvinimo galimybę.“..-Apramintas protas būna tik laikinas reiškinys.Taip-reiškinys,nes nedominuoja gyvasis sielos morontinis ar net dieviškasis protas.Siela yra pasmerkiama mirčiai.Bet nebūtinai,jei žmogus nuoširdžiai tiki.Jo prikėlimas įvyks keičiantis Dieviškai Tvarkai,Šaukiant pagal Sąrašą.Bet kiek jo tapatybė atsiliks Tėvo valios pažinime,kuomet kiti jau bus gerokai pažengę GYVUOJU ROJAUS TREJYBĖS PATIRTINIU KELIU...
-„Ir šitoks kelias yra daug ramesnis protui, bet labai pavojingas sielai. Protas džiaugiasi, kad jis dar vieną dieną labai skrupulingai atliko religinį ritualą, ir tuo dar labiau užsitarnavo Dievo palankumą. Ir ramiai eina miegoti. Tačiau siela verkte verkia išsilaisvinimo, ji siekia gyvo pasireiškimo, kuris nebūtų suvaržytas jokio ritualo, ji trokšte trokšta tiesioginio bendravimo su Tėvu, kad galėtų dar labiau prisipildyti Jo meilės virpesių ir sklęsdama laisvame skrydyje gerais darbais šlovintų Tėvą ir visiems neštų grožį.“...-Toliau Jėzus kalba,kas vyksta,esant tokiai padėčiai...-
„Ir tokia konfliktinė padėtis yra neišvengiama tų mirtingųjų viduje, kurie pradeda nors kiek jausti, kad vien tik ritualas jų nepatenkina, kad jie jaučia tuštumą ir baimę, jaučia kažkokį trūkumą savo pačių viduje. Jie negali to jausmo tiksliai įvardinti, apibūdinti, bet žino, kad jį jaučia. Tada vienam kitam atsiranda nors ir nedidelis, bet vis tik nuoširdus noras, pabendrauti su Dievu, net ir toje pačioje bažnyčioje, sinagogoje, mečetėje, kada nėra pamaldų, kada yra ramybė. Jis ateina pabūti vienas. Ir net nežinodamas šito pats, jis bendrauja su Dievu. Jis nesimeldžia tomis įprastomis maldomis, neatlieka jokių matomų akims ritualų. Tiesiog nusiraminimo būsenoje pasėdi ar pastovi ir tai yra toji aplinka, kada pati siela kalbasi su Dievu. Ji gali atsiverti Tėvui tik tada, kada ir yra ramybės būsena, kada negyvas ritualas neblaško tos ramybės, kurioje siela gali kalbėti Dievui. Žmogaus protas šito gali ir nesuvokti. Dažniausiai taip ir yra. Tačiau po tokio pabuvimo ramybėje, žmogus pajunta savo paties viduje didesnį apsiraminimą. Net ir labai skaudžios problemos, atrodo nebe tokios skaudžios. Neįveikiamos kliūtys, atrodo nebe tokios neįveikiamos.
Taip iš tikrųjų ir yra. Siela gauna iš Tėvo nuraminimą, ir pamokymą, kad ir problemos nėra tokios skaudžios, ir kliūtys nėra tokios didelės. Tik žmogaus protas dar nesugeba šito suvokti, nes jis nėra įpratintas, nuo vaikystės, bendrauti su Tėvu per nuoširdų atsivėrimą ir pasikalbėjimą ramybės būsenoje. Dėl to ir augdamas, vaikas vis labiau ir labiau ima nusigręžti nuo bažnyčios negyvų ritualų ir dogmų, nes tarp jų gausos jo siela negali patirti nusiraminimo ir pajausti laisvo skrydžio polėkio. Ji negali džiaugtis po pamaldų, kad būtų prisipildžiusi dar daugiau dvasinės energijos tokiam laisvam sielos skrydžiui, kad ji būtų pajautusi, realiai, jog tapo dar labiau mylinti ir gailestingesnė, dar labiau norinti gyventi tiesoje“
Arūnas
2010-03-02 15:17:23
Mielieji, šitas pastraipas iš Urantijos Knygos įdėjo Arūnas į temą, kur yra pateikiami vien tik citavimai, be jokių komentarų. Kadangi žmogaus gyvulinis protas labai greitai susierzina, jeigu kam nepritaria, yra labai nekantrus ir nerimsta, vis nuolat šokinėja nuo minties prie minties - vienos dar neužbaigė, jau prie kitos prišoko, ir ją meta neužbaigęs, ir vėl šoka prie naujos. Ir taip prašokinėjamas VISAS TUŠČIAS GYVENIMAS.
KADANGI GYVULINIS PROTAS net nenori kantriai nors kiek, nors mažyte dalele SUSIMĄSTYTI, tai nieko stebėtino, jog tiek Aurelija, tiek Tadas savo susierzinimą išliejo savo komentarais toje pačioje temoje, kurioje jokių KOMENTARŲ NETURI BŪTI. Tačiau jie net NESUSIMĄSTĖ SKAITYDAMI PAČIĄ TEMĄ, KAM JI SKIRTA.
Todėl specialiai VĖL iškeliu šitą temą, kurioje ir prašau - komentuokite pastraipas čia.
Ir dabar jums padėsiu suprasti žemiau pateikiamas pastraipas TAIP, KAIP JAS IR TURITE SUPRASTI. TUO TIKKSLU AŠ TEIGINIUS SKAIDYSIU, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU JUOS SUVOKTI, KADA JIE BUS TRUMPESNI IR KADA BŪTENT AIŠKINSIU KAIP TIK TUOS KONKREČIUS TEIGINIUS.
"Daugelis iš Havonos vietinių gyventojų, kurie tarnauja mokytojais centrinės visatos piligrimų mokymo mokyklose, labai smarkiai prisiriša prie kylančiųjų mirtingųjų ir dar labiau susidomi Mirtingųjų Užbaigtųjų Korpuso ateities darbu ir likimu. Rojuje, korpuso administracinėje būstinėje, vadovaujant Grandfandos padėjėjui, yra registruojami Havonos savanoriai."
Havonos vietiniai gyventojai visi yra kilę iš tobulų ir egzistencialių Rojaus Trejybės Asmenų. Tai reiškia, kad ir Havonos vietiniai gyventojai taip pat yra tobuli, nes Rojaus Trejybė sukuria TIK TOBULUS TVARINIUS. Ir tokie tobuli Havonos vietiniai gyventojai tarnauja Dvasiniais Mokytojais piligrimams, keliaujantiems iš laiko ir erdvės visatų į Rojų. O tai reiškia, kad jie bus MŪSŲ DVASINIAI MOKYTOJAI, KAD JAU MES BŪSIME PASIEKĘ CENTRINĘ HAVONOS DIEVIŠKĄJĄ VISATĄ pakeliui į savo likimą - Rojaus Užbaigtųjų Mirtingųjų Korpusą. Kadangi Havonos vietiniai gyventojai yra TOBULI, tai ir jų MEILĖ TAIP PAT YRA TOBULA. BŪTENT DĖL TO JIE TAIP PRISIRIŠA PRIE MŪSŲ, KADA MUS MOKO IRGI TOBULUMO. Jie dar labiau domisi mūsų ATEITIES DARBU šitame korpuse, nes iki šiol DAR NIEKAS, be Rojaus Trejybės, nežino, KOKS BUS ŠITO KORPUSO DARBAS, NES KOL KAS DAR NĖ VIENA DVASIA NĖRA GAVUSI NUOLATINIO PASKYRIMO, kad būtų galima jos darbą analizuoti ir daryti kokias nors apibendrinančias išvadas. Dabar tam dar nėra jokio pagrindo. Todėl ir HAVONOS VIETINIAMS GYVENTOJAMS TELIEKA DOMĖTIS IR SPĖLIOTI, KAIP IR VISIEMS KITIEMS KŪRINIJOS TVARINIAMS.
KADANGI VISA DVASIŲ VEIKLA YRA GRINDŽIAMA TIK SAVANORIŠKUMU, TAI IR HAVONOS VIETINIAI GYVENTOPJAI SIŪLOSI SAVANORIAIS TAM, KAD TAPTŲ MŪSŲ KORPUSO NARIU.
Mirtingųjų Užbaigtųjų Korpusui vadobauja GRANDFANDA - PIRMASIS MIRTINGASIS PASIEKĘS ROJŲ IŠ 700.000 LAIKO IR ERDVĖS VIETINIŲ VISATŲ. Jis YRA ir mūsų vadovas, kada pasieksime Rojų. Na, o jo padėjėjas registruoja Havonos vietinių gyventojų savanorius.
Visur Rojaus Trejybės kūrinijoje yra TVARKA - KIEKIVENA DAVSIA YRA ATSAKINGA UŽ SAVO VEIKLĄ, O VADOVAI IR ATSKIRŲ MOKYMŪ PADALINIŲ VEIKLĄ, UŽ VIETINIŲ VISATŲ VEIKLĄ, UŽ SUPERVISATŲ VEIKLĄ, UŽ ENERGIJOS PASKIRSTYMĄ, UŽ VISĄ GYVYBINĘ KOSMOSO VEIKLĄ YRA KAS AKIMIRKĄ ATSAKINGI TVARINIAI - PRIKLAUSOMAI NUO STATUSO IR KVALIFIKACIJOS.
"Šiandien, šitame laukiančiųjų sąraše jūs surasite milijonų milijonus Havonos vietinių gyventojų. Šitos tobulos tiesioginio ir dieviškojo sukūrimo būtybės labai daug padeda Mirtingųjų Užbaigtumo Korpusui, ir be jokios abejonės dar labiau pasitarnaus tolimojoje ateityje. Jos suteikia požiūrį to, kuris gimė tobulume ir dieviškojoje pilnatvėje. Šitokiu būdu užbaigtieji apima patirtinės egzistencijos abu aspektus – tobulą ir ištobulintą."
KADANGI HAVONOS VIETINIAI TVARINIAI TAIP PAT GALI TAPTI MŪSŲ KORPUSO NARIAIS, TAI YRA MILŽINIŠKAS SUSTIPRINIMAS MUMS, KADA MES VYKDYSIME SAVO UŽDUOTIS, JAU KAIP UŽBAIGTŲJŲ KORPUSO NARIAI RAIŽYDAMI VISĄ KOSMOSĄ GREIČIAU UŽ ŠVIESOS GREITĮ, (šviesos greitis 300.000 km/s) ir patys būdami sąmoningi ir tuo pačiu skriedami tokiu greičiu PATYS, BE JOKIŲ PAGALBINIŲ PRIEMONIŲ, aplenksime saules-žvaigždes ir kitus dangaus kūnus. Ir Havonos vietinių gyventojų pagalba mums bus labai svarbi, nes mes būsite tapę IŠTOBULINTAIS TVARINIAIS, O HAVONOS VIETINIAI GYVENTOJAI JAU BUVO SUKURTI TOBULI. TAD MŪSŲ VISAS PATYRIMAS, PER VISĄ TOBULĖJIMO KELIĄ NEDINGS, IR TAI SUTEIKS MILŽINIŠKĄ SUPRATIMO PAGILINIMĄ JIEMS, O MUMS - JŲ PRIGIMTINIS ASMENYBĖS TOBULUMAS, PAPILDOMAI MUMS JAU SUTEIKTAM TĖVO DVASIOS - MŪSŲ MINTIES DERINTOJO - IKIASMENIAM TOBULUMUI. Štai šitaip mes ir suvienysime bendroje veikloje abu aspektus - jų TOBULĄ ir savo IŠTOBULINTĄ.
"Havonos vietiniai gyventojai palaikydami ryšį su evoliucinėmis būtybėmis turi pasiekti tam tikrą patirtinį išsivystymą, kuris sukurs sugebėjimą priimti Visuotinio Tėvo dvasinio fragmento padovanojimą. Mirtingųjų Užbaigtųjų Korpuso nuolatiniais nariais yra tiktai tokios būtybės, kurios yra susiliejusios su Pirmojo Šaltinio ir Centro dvasia, arba tokios, kaip Gravitacijos Žinianešiai, kurie nuo pat savo atsiradimo įkūnija šitą Dievo Tėvo dvasią."
Taigi nuo mūsų net dabartinių pastangų priklauso ir mūųs būsimojo ryšio su Havonos vietiniais gyvnetojais pasekmės. Jie kaups savo ASMENINĮ patyrimą, kaip bendrauti su EVOLIUCINIAIS TVARINIAIS, su besivystančiai MUMIS. IR TAI JIEMS LEIS PRIIMTI TĖVO DVASINĮ FRAGMENTĄ.
ROJAUS TREJYBĖ NEDARO NĖ VIENO VEIKSMO NEREIKALINGO. Tai reiškia, kad dar labiau šviesinant dvasine šviesa visus kūrinijos tvarinius būtina, kad ir tobuli Havonos vietiniai gyventojai gautų Tėvo fragmentą. Tačiau ne visi, bet tik tie, kurie vykdys bendrą veiklą su evoliuciniais ir patyrimą sukaupusiais pakeliui į Rojų mirtingaisiais ir pasiekusiais ištobulinimo lygį i tapusiais Užbaigtųjų Mirtingųjų Rojaus Korpuso nariais. Jeigu būtų galima BŪSIMOJOJE VEIKLOJE APSIEITI BE TOKIŲ PERMAINŲ IR HAVONOS VIETINIŲ GYVENTOJŲ ASMENYSE, TAI TOKIOS PERMAINOS IR NEBŪTŲ VYKDOMOS. Tai rodo, kad TOBULIEMS IR IŠTOBULINTIEMS TVARINIAMS YRA TOBULIAUSIAS RYŠYS PER TOBULUMO ŠALTINĮ - TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ, TODĖL IR SUTEIKIAMAS TĖVO DVASINIS FRAGMENTAS NET JAU IR TOBULIEMS TVARINIAMS.
"Centrinės visatos gyventojai į šitą korpusą yra priimami santykiu vienas su vienu tūkstančiu – užbaigtųjų kuopa. Laikinajai tarnystei Korpusas yra organizuotas kuopomis po vieną tūkstantį, pakilusiųjų tvarinių skaičius siekia 997 vienam Havonos vietiniam gyventojui ir vienam Gravitacijos Žinianešiui. Užbaigtieji šitokiu būdu yra mobilizuoti kuopomis, bet užbaigtumo priesaika yra duodama individualiai. Tai yra milžiniško prasmingumo ir amžinosios svarbos priesaika. Havonos vietinis gyventojas duoda tą pačią priesaiką ir būna amžinai paskirtas į šį korpusą."
Kadangi Užbaigtųjų Mirtingųjų Rojaus Korpuse yra miriadai narių, tai visa šita milžiniška asmenybių gausybė nėra palikta kaip palaida bala, o yra suvienyta į kuops po vieną tūkstantį narių. 997 pakilusieji ir ištobulinti mirtingieji, davę ištikimybės priesaiką Rojaus Trejybei, o taip pat šito Korpuso BŪSIMAI veiklai reikalingi dar ir trys nariai, kurie NĖRA PAKILUSIEJI MIRTINGIEJI - VIENAS HAVONOS VIETINIS GYVENTOJAS, VIENA GALINGASIS ŽINIANEŠYS, IR VIENAS ŠVIESOS EVANGELAS, tai tokios AUKŠTO RANGO dvasios - Atsiskyrusieji Žinianešiai, supernafimai, sekonafimai, Rojaus Piliečiai - kada gauna paskyrimą į šitą kuopą tik vienos užduoties atlikimui. Ši dvasia neduoda priesaikos Rojaus Trejybei, ir po užduoties atlikimo sugrįžta į savo ankstesnę organizaciją, iš kur atvyko tos užduoties įgyvendinimui. Kol kas visi Rojaus Korpuso nariai vykdo VIEN TIK LAIKINAS UŽDUOTIS.
"Priimtieji iš Havonos vyksta su savo paskyrimo kuopa; kur tik vyksta ši grupė, ten vyksta ir jie. Ir jūs turėtumėte pamatyti jų entuziazmą naujajame užbaigtųjų darbe. Galimybė pasiekti Užbaigtumo Korpusą yra vienas iš žaviausiai jaudinančių dalykų Havonoje; galimybė tapti užbaigtuoju yra vienas iš nuostabiausiai jaudinančių patyrimų šitoms tobuloms rasėms."
DĖL TO DAR NUOSTABIAU YRA MUMS, ESANTIEMS DABAR PAČIOJE APAČIOJE IR KELIAUJANTIEMS Į ROJŲ - VISOS KŪRINIJOS GEOGRAFINĮ CENTRĄ IR ROJAUS TREJYBĖS GYVENAMĄJĄ BUVEINĘ - KADA Į MŪSŲ KORPUSĄ TAIP TROKŠTA PATEKTI NET IR TOBULOS HAVONOS TOBULI VIETINIAI GYVENTOJAI. ŠTAI KOKĮ MUMS PARENGĖ LIKIMĄ - KIEKVIENAM - TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ.
"Havonos vietiniai gyventojai taip pat yra priimami, tokiu pačiu santykiu, į Bendrai Sutrejybintų Užbaigtųjų Korpusą Vicegeringtone ir į Transcendentalų Užbaigtųjų Korpusą Rojuje. Havonos piliečiai šituos tris likimus laiko savo dangiškosios karjeros aukščiausiuoju tikslu, kartu su jų galimu priėmimu į Havonos Užbaigtųjų Korpusą."
Tai, kad TOBULI Havonos gyventojai trokšta paskyrimo į Rojaus Korpusus, verta susimąstyti, kad ir mes, būdami pačiame evoliucinių kopėčių dugne, turėtume TROKŠTE TROKŠTI PASIEKTI SAVO KORPUSĄ ROJUJE, NES MUMS ŠITOKĮ LIKIMĄ NUMATĖ TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ. Ir jeigu mes tokio troškimo NETURIME, REIŠKIA MES NETURIME GYVO RYŠIO SU TĖVU-ROJAUS TREJYBE.
Todėl TUOS IŠ MŪSŲ, KURIE TOKIO TROŠKIMO DAR NEJAUČIA ir VALDO GYVULINIS PROTAS. O jam reikalingi tik vynas, "duona," ir žaidimai.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-01-03 18:54:50
Mielas Algimantai,labai ačiū už šios temos iškėlimą,kurioje komentuojamos citatos.Suklydau,rašydamas ne į tą temą,kur reikėjo.Taip pat dėkoju už pastraipų platų ir gilų išaiškinimą.Ačiū,su meile.
Arūnas
2010-01-03 20:10:17
Mielas Petrai, aš šiuo atveju kalbu ne apie nudvasėjimą ir jo priežastis ar dvasinių žinių ir šaltinių stoką, o mokau jus plačiau pažvelgti į PASIRENKAMŲ PASTRAIPŲ TURINĮ, KAD MATYTUMĖTE GILESNĮ IR PLATESNĮ KONTEKSTĄ.
Todėl jums ir parašiau,kad kitas pastraipas iš to paties skyriaus palieku jūsų nagrinėjimui.
Štai šitokiu platesniu savo žvilgsniu ir tu pažvelk į tas pastraipas, kurias pasirinksi savo nagrinėjimui.
Priedo, jeigu įsigilinsi ir į savo parašytas mintis, tai pamatysi, kad jos taip pat atskleidžia, kad žmogus, būdamas sotus, yra TINGUS - JIS TINGI MĄSTYTI PLAČIAU.
Ir tai yra ne mano ar tavo samprata, kad žmogus yra tingus, bet tokia yra žmogaus evoliucija, sumanyta Rojaus Trejybės - tinginystę jis privalo nugalėti, nes kitokiu atveju jis tiesiog fiziškai žus, nes pirmiausia jis turi susirasti maisto, tada apsiginti save, ir galiausiai turėti pastogę. Štai šitie TRYS DALYKAI YRA PATYS PAGRINDINIAI ŽMOGUI ĮVEIKTI TINGINYSTĘ IR IŠGYVENTI.
IŠ PRADŽIŲ ŽMOGŲ DIRBTI VERČIA ALKIS. KADA ALKĮ JIS NUMALŠINA, TADA TIK IMA RŪPINTIS SAVO SAUGUMU. IR TIK DAR VĖLIAU - PASTOGE. Ir jeigu šituos tris pagrindinius savo fizinio išgyvenimo aspektus jis galėtų patenkinti savaime, be pastangų, tai jis pats net nepradėtų dirbti ir vystytis į aukštesnį civilizacijos lygį. Toks yra Rojaus Trejybės sumanymas, kad išjudintų žmogaus veiklą ir jis irtųsi pirmyn savo idėjomis ir veikla.
Todėl tu teisingai pastebi, kad žmogus yra patenkintas tuo, kas yra, dėl to ir nėra to alkio, kuris jį gintų mąstyti toliau ir giliau. Bet ŠITAIP tik santykinai yra patenkinamas žmogaus proto interesas - atlikti išoriniai ritualai ir palaikomos tradicijos, jis iš dalies džiaugiasi, kad gyvena taip, ir ne kitaip, kaip gyveno protėviai, ir savo vaikus moko šitaip pat gyventi. Tai PAPŪGOS GYVENIMAS, BE SAVOJO MĄSTYMO SAVARANKIŠKUMO IR KŪRYBOS. KOL KAS daugiau nieko - jam taip atrodo - ir nereikia. Tai ir yra TINGINYSTĖ TIESIOGINE PRASME.
Aš komentavau tik savo parinktų pastraipų teiginius šiek tiek išplėsdamas Jėzaus mintis, nes pažvelgiau į žmogaus būseną, šitaip atskleisdamas Jėzaus mokymą plačiau ir susiedamas jį ir su dabartine diena, bet tik pateiktų pastraipų apimtyje, nors ir platesniame kontekste.
O žmogaus tinginystę specialiai pabrėžiau, nes būtent ją sumini ir Jėzus, kad jums parodyčiau, KAIP IR JŪS TURĖTUMĖTE PLAČIAU ŽVELGTI Į SKAITOMAS PASTRAIPAS, O NE VIEN TIK PERSKAITYDAMI TAI, KAS YRA PARAŠYTA IR TUO TEIGIMU APSIRIBODAMI.
Beje, mielas Petrai, būk atidesnis ką nors teigdamas, jeigu tas teigimas yra siejamas su kokiu nors kitu komentaru, ir ypač vartodamas žodį "absoliutus." Šį žodį visiškai netinkamai pavartojai. Jį daug kas vartoja net nemąstydamas, nes jų niekas nemokė, ir nemoko, šito žodžio vartojimo tikslumo, nes be urantų niekas apie tai ir nežino nieko. Bet urantas jau turi tą žinoti.
Tu jį pavartojai taip: "Tačiau šiandienos nudvasėjimą , aš priskirčiau ne dvasinių žinių ir šaltinių stokai , kurias atseit tik urantiečiai gali atnešti , bet kiek absoliučiam religiniam-dvasiniam sotumo jausmui bendrai visoje visuomenėje."
ŠIANDIEN MES ESAME TIK PRADINIAME SAVOJO TOBULĖJIMO KELYJE PAKELIUI Į ROJŲ, KUR IR BŪSIME IŠTOBULINTOS DVASIOS, IR NE ANKSČIAU. Bet gi iki tol dar tapsime sielomis po prisiėklimo, ir tada tūkstančius metų mes mokysimės ir tobulėsime kaip sielos tapatybės pasireiškimas. Ir tik po šito pereisime į savo tikrąjį amžinosios DVASIOS statusą. Ir jau šituo lygiu vystysimės link savojo tobulėjimo likimo - Rojaus - per milijardus metų. Tačiau ir pasiekę Rojų mes būsime tik IŠTOBULINTI KAIP RIBINIAI tvariniai. Tada prasidės - nuo ABC - mūsų tobulinimas ABSONITO LYGIU. Tai milžiniškos trukmės procesas. Ir po šito mes pereisime prie mūsų pradinio laiptelio tam, kad vystytumės ABSOLIUČIU LYGIU, irgi nuo ABC. Šiandien VISOJE KŪRINIJOJE NĖRA NĖ VIENOS ABSOLIUČIOS DVASIOS, IŠSKYRUS AMŽINĄJĮ SŪNŲ-KŪRINIJOS MOTINĄ-KŪRINIJOS BROLĮ, tačiau jis buvo VISADA, NES JIS YRA ROJAUS TREJYBĖS ANTRASIS ASMUO - PRIEŽASTIS BE PRIEŽASTIES.
Todėl dabar tu pats turi matyti, kaip toli prasilenkia su tikrove ir TIESA tavo pavartotas šis žodis ir kuris taikomas jau net ir žmogaus atžvilgiu: "bet kiek ABSOLIUČIAM religiniam-dvasiniam sotumui."
Lygiai taip pat būk atidesnis sakydamas ir apie urantus, KADA TU TAME PAČIAME SAKINYJE RAŠAI:
"Tačiau šiandienos nudvasėjimą , aš priskirčiau ne dvasinių žinių ir šaltinių stokai , kurias atseit tik urantiečiai gali atnešti..."
MAN TAMPA NEAIŠKU, KĄ NORI PASAKYTI, parašęs: "... ATSEIT tik URANTAI gali atnešti..." ATSEIT reiškia, kad iš tikrųjų ne vien tik urantai atneša dvasines žinias ir šaltinius. Kadangi tu atsiliepei į mano dviejų konkrečių pastraipų aiškinimą, tai tarsi tu nesutinki su mano teiginiais tuose aiškinimuose, kas susije su TIK SU URANTŲ DVASINIŲ ŽINIŲ NEŠIMU. Tačiau aš ir neteigiau ir neteigiu, kad tik urantai neša dvasines žinias ir šaltinius. Todėl tau čia prieštarauti niekaip neišeitų. Bet aš teigiau ir teigiu, ir teigsiu, kad urantai neša vieninteliai visame pasaulyje pačias RYŠKIAUSIAS IR GYVAS ŽINIAS IR ŠALTINIUS, KOKIŲ NENEŠA NIEKAS KITAS. O komentuodamas dvi pastraipas aš parašiau,kad tik urantų gyvasis kelias yra vienintelis gyvas kelias pas Tėvą, kuris neturi tiek daug kančios ir blogio, kiek jo turi visi kiti takeliai, nes tai yra gyvasis Rojaus Trejybės kelias. Tačiau tu apie tai tu net neužsimeni, bet priskiri urantams tokius teiginius, kokių mano mokymuose nėra. Kitais takeliais nešama, jau ne urantų, NE PATI RYŠKIAUSIA ŠVIESA, NORS JI TAIP PAT YRA DVASINIŲ ŽINIŲ IR ŠALTINIŲ PAVIDALU.
Todėl tam, kad galėtume susikalbėti tarpusavyje argumentų lygiu, mes turime būti tikslūs, ypač reikšdami savo mintis kitų komentarų atžvilgiu.
Taip pat tada bus aiškiau ir kitiems, KOKS TEIGINYS YRA PANEIGIAMAS IR KODĖL.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-03-07 00:18:51
Gal čia bus ir nevisai į temą , todėl iš anksto atsiprašau .
Gerb. Algimantai , tavo mokymai kaip visada ir teisingi , ir išmintingi . Tačiau šiandienos nudvasėjimą , aš priskirčiau ne dvasinių žinių ir šaltinių stokai , kurias atseit tik urantiečiai gali atnešti , bet kiek absoliučiam religiniam - dvasiniam sotumo jausmui bendrai visoje visuomenėje . Ar Lietuva jaučia dvasinį alkį ? Tikrai nejaučia , o bažnyčių tikintieji tikrai savo dvasinį alkį numalšina ir pilnai jį realizuoja šimtuose religinių namų - bažnyčių . Algimantai mielas , žmonės patys , savo noru ,nenori nieko keisti , nes jiems tai yra patogu ir ramu dėl savo ateities , jiems nereikia nieko galvoti , už juos galvoja ir jų sielas saugo , bažnyčių dvasininkija . Tikinys , religingi žmonės yra ramūs dėl savo ateities , nes per maldą ir tikėjimą jie tikrai , visai gerai jaučiasi ir turi tikėjimą į amžiną gyvenimą . Devyniasdešimt devyni procentai neturi įtikėjimo dvasinių problemų .
Problema yra ta , kad šioje dvasiškai tingioje ir dvasiškai sočioje visuomenėje yra atbukęs pažinimo noras , ieškoti naujo ir dar nepažinto , ieškoti savyje , savo prote dvasinės išminties . Žmonės nenori papildomi mąstyti , tuo labiau abstrakčiai mąstyti , dvasinėmis kategorijomis , nes tam jų protuose trūksta pažinimo noro. Trūsta noro pažinti Tiesą iš esmės , per sąmoningą mąstymą apie Dievo veikimą. Žmonės yra išauginti šimtmečių , kaip nemąstyti . Mąsto , Algimantai , tik vienetai , kurie trokšta pažinimo gelmių , ir nelabai tvirtą turėjo standartinių tikėjimo ir religinių dogmų pažinimą . Štai tokie žmonės , pusiau laisvi savo religinėse dogmose ir ateina čia , arba užklysta į šį urantinio judėjimo forumą , nes čia atranda ir supranta , kad šis mokymas tikrai yra toks , apie ką savo pasąmonėje , jie visa laiką troško ir svajojo . Todėl manau , kad eiti pas žmones ir kalbinti juos apie jų dvasinį komfortą , tikrai būtų kišimasis į šių asmenybių religinį komfortą . Kas nori kitaip mąstyti , tas tikrai atras Urantiją , o kai atras , tai dar nereiškia , kad patikės ir įtikės , o jeigu ir patikės , tai dar nereiškia , kad jis tas Tiesas supras , kaip tu Algimantai . Kiekvieno protelyje sukasi milijardai minčių , tuo labiau mąstant abstrakčiomos mintimis ir savokomis , kurioms susikurti reikia vien tik dvasinės energijos , o jeigu nėra noro mąstyti , tai neteka ir dvasinė energija .
Kai neteka dvasinė energija , nėra noro mąsyti , kai nėra noro mąstyti , nėra noro ir garbinti Aukštąsias Rojaus Dvasias asmenybes , kai nėra noro garbinti , neteka ir dvasinė energija . Štai aš Algimantai ir uždarau savo norų uždarą ratą , kuris rodo kad šiame amžiname gyvybės variklyje , kad jis veiktų , reikalingas žmogaus sąmoningas , valinis noras .
Todėl šiandiena , suderinti ir suniveliuoti religinio pasaulio religines dogmines mintis su agstraktaus ir laisvo religinio mąstymo mintimis , tikrai ne taip paprasta , tuo labiau , kad šis urantinis judėjimas yra ne dogminis ir ne akademinis , bet laisvas dvasioje - Tiesą ir Gėrį išpažystantis judėjimas .
Petras
2010-03-06 18:33:17
Miela Onute iš Vilniaus, aš tikrai negalėčiau komentuoti kiek mano mylimo brolužio Arūno šis vaizdingas situacijos apibūdinimas yra sektantiškas, nes ko ne visą savo amželį praktiškai "tradiciškai" priklausiau tik vienai katalikiškajai sektai, bet šiek tiek dar domėjausi ir kitomis sektomis, krikščioniškomis ir ne, kol pagaliau mylimo Tėvo vedimu radau, iškart pajaučiau ir per keletą metų atpažinau tikrąjį ir gyvą - visai kūrinijai vienintėlį, jos TIKRŲJŲ, SUSIVIENIJUSIŲ DVASIOJE KŪRĖJŲ, todėl VIENO VISIEMS DIEVO-ROJAUS TREJYBĖS AMŽINAI GYVĄ IR REALIAI PATIRIAMĄ RELIGIJĄ, taip galingai žmonijai apreikštą URANTIJOS KNYGOJE. Patikėk, Onute iš Vilniaus, tikrieji sektantai ne mes, nes mes pelėsiais atsiduodančiomis dogmomis nekalbame, nieko nebauginame bausmėmis, dievo rūstybe, jo kerštu, bet būdami laisvi ir laimingi Trejybės vaikai-kūrinijos šeimos pilnaverčiai nariai- kūrinijos piliečiai, Trejybės Meilėje kartais ir didelę tiesą galime pasakyti ir taip vaizdingai, ir taip nuoširširdžiai kaip tai šį kartą labai metaforiškai pasakė brolis Arūnas. Man labai patiko, nes ir pralinksmino ir supratau, kas norėta pasakyti.
Pabandyk išgirsti, Onute iš Vilniaus, ką Arūnas čia nori pasakyti, įsiklausyk ir pajausk siela, visa siela (o tu ją taip pat turi ir pati tikrai tuo neabejoji) pajausk, koks tai nuostabus jo patarimas apie tai, kaip paprastai, bet ir realiai, galima apsisaugoti nuo šiuolaikinio paklaikusio ir tamsaus, tikrąsias vertybes praradusio išorinio pasaulio dažno ir brutalaus pasireiškimo ir ypač šiuo laikotarpiu, kol dar ne visų mūsų įtikėjimas yra pakankamai gilus ir atsparus pačios netikėčiausios bjaurasties gaivalo pasireiškimui. O per tą gaivalą pasireiškiančius sielos brolius ir seses turime mylėti ir mylėti nuoširdžiai tikrąja Tėvo Meile, o ne tuščiai tik ją deklaruoti. Ne visada tai būna paprasta ir lengva. Kai bus sunku, miela sese, prisimink Arūno metaforą!
Su meile,
Tomas VLN
2010-01-27 21:35:09
Miela sielos sese,jau esu minėjęs apie sektas,kurios aprašytos"KRIKŠČIONYBĖS DUŽENOSE".Ir vienas iš sektos požymių yra-įsitempus stebėti,kad auka neišsprūstų ir liktų toje sektoje,kad palaipsniui sektų lyderiai iščiulptų iš sektos narių ir turtą,ir Tėvo valią pakreiptų sau naudinga linkme...Ar tai neprimena tavęs pačios-tau spręsti...4. Pasitikėjimo Rimtumas. Pasitikėjimas yra valios tvarinių lemiamas patikrinimas. Patikimumas yra savęs įvaldymo, charakterio, tikrasis matas. Šitie sekonafimai supervisatų sferoje turi dvigubą tikslą: Jie visiems valiniams tvariniams pavaizduoja įsipareigojimo, šventumo, ir pasitikėjimo rimtumo jausmą. Tuo pačiu metu valdančiajai valdžiai jie neklystamai atspindi bet kurio kandidato į patikimumą ir pasitikėjimą tikslų patikimumą.
Urantijoje, jūs mėginate groteskiškai nustatyti charakterį ir įvertinti specifinius sugebėjimus, bet Uversoje mes šituos dalykus atliekame iš tikrųjų tobulai. Šitie sekonafimai patikimumą sveria neklystančiomis charakterio įvertinimo gyvosiomis svarstyklėmis, ir kada jie pasižiūri į jus, tada mums tereikia pažvelgti į juos, kad sužinotume, kokie yra jūsų sugebėjimų apribojimai, kada jūs laikotės įsipareigojimų, įgyvendinate pasitikėjimą, ir vykdote užduotis. Jūsų patikimumo aktyvai yra aiškiai nustatomi šalia jūsų galimos pražangos ar išdavystės pasyvų.
Būtent tai ir yra jūsų vyresnybės planas jus vystyti padidinto pasitikėjimo būdu tiesiog tiek greitai, kiek jūsų charakteris yra pakankamai išugdytas tam, kad maloningai atliktų šitas padidintas pareigas, bet perdaug didelė našta individui tiktai sukelia nelaimę ir garantuoja nusivylimą. Ir tos klaidos, kada žmogui ar angelui pareiga yra suteikiama perdaug anksti, galima išvengti naudojant šitų neklystančių laiko ir erdvės individų patikimumo potencialo įvertintojų tarnystę. Šitie sekonafimai visada lydi Tuos Aukštuosius Valdžioje, ir niekada šitie vykdytojai nepaskiria užduočių tol, kol jų kandidatai nebūna pasverti sekorafinėmis svarstyklėmis ir kol nepaskelbiama "nieko nestinga.".Su meile
Arūnas
2010-01-27 21:07:49
Paimta citata iš mano komentaro reiškia,kad kol individas yra per jautrus TIKROVEI,tol jis pamažu tegali atverti savo sielą.Ir kuomet jo dvasinis žingsnis taps TVIRTAS IR TIK KILS,jam nebereikės jokio atsiribojimo nuo kitų-jis eis TĖVO-TREJYBĖS VEDINAS,PASITIKĖDAMAS IR BE BAIMĖS..Tai ilgas ir sunkus kelias,bet jei protas blokuoja sielos veržimąsi į geografinį centrą-ROJŲ PAS TĖVUS IR STOTI TĖVO AKIVAIZDOJE,TOKIA SIELA PRADEDA MERDĖTI IR GALOP UŽGĘSTA ARBA SUSTOJA PASIEKTAME ETAPE..Nuoširdžiai to nelinkiu niekam.Tik į priekį vektoriumi aukštyn..Su meile
Arūnas
2010-01-27 21:20:41
„Susikurkim,Petrai,savo pasaulį. Jame nebus blogio apraiškų ir bus galima, tarsi kupolu atsitverti nuo aplinkos. Tik kupole palikim skylę TREJYBĖS MEILEI PRIIMTI ATVIRA SIELA..Ir kai TOS MEILĖS BŪSIM PILNI - KUPOLO NEBEREIKĖS... “ – Arūnas.
Ar tokia šiandieninio gyvenimo išeitis priimtina Dievo sūnums ir dukroms? Ar čia ne sektantams būdingas mąstymas?
Ką apie tai galvoja sielos brolis Algimantas ir kiti urantai? Labai norėtusi suzinoti jūsų nuomonę.
Onutė/Vilnius
2010-01-27 16:53:04
Miela sese,jei taikai tai man,tai NIEKAD NETEIGIAU,kad esu išmintingesnis už kitus.Ir nėra taip,kad neišmanėlio juokingos pastangos atrodyti išmintingu yra apsimetinėjimas..Miela sese,tu esi ne"urantiniame"kelyje,bet GYVAI PATIRTINIAME ROJAUS TREJYBĖS KELYJE,ATRADUS IR GYVAI PATYRUS TĖVĄ.IR TAS KELIAS YRA PER ĮTIKĖJIMO GILINIMĄ ATGIMTI IŠ DVASIOS..Miela sese,šitame GYVAME KELYJE YRA TIKROVĖ IR SUSILIEJIMAS..Ir tikrai nėra taip,kad galima teigti,jog vienas žengia labiau,kitas lėčiau.MES ŽENGIAM SAVUOJU,KAD IR LĖTU,ŽINGSNIU,NES TURIME NE TIK TĄ GYVĄJĮ KELIĄ,BET IR KIEKVIENAS SAVO INDIVIDUALŲ..DABAR PASAKYSIU TAI,KĄ TURIU PASAKYTI-ČIA NE VIETA NEI SENTIMENTAMS IŠLIETI,NEI SARKASTIŠKAI REAGUOTI.ČIA NE VIETA TAM,KĄ AŠ ĮVARDYČIAU"DVASINGUMO KILIMO AUKŠTYN SUPAPRASTINIMAS".Tavo pastebėjimas apie puolusį sūnų yra visiškai teisingas.Bet šis forumas turi KELTI SIELĄ,o ne tiktai pasakyti savo nuomonę,KOKS JIS TURI BŪTI..TAI JAU SENIAI PASAKYTA.IR ŠIS FORUMAS NESKIRTAS DVASINIAMS KOMPROMISAMS..Mano tikslas-NEMORALIZUOTI,KRITIKUOTI AR KITAIP PAŽEMINTI..AŠ IŠKELIU TEMAS,MOKYMUS,KAD JUOS STUDIJUOTUMĖTE IR DALINTUMĖTĖS SAVO PATYRIMAIS,ĮŽVALGA DVASINE..JEI NURIEDA AŠARA,TAI GALI BŪTI SENTIMENTALU,BET GALI NURIEDĖTI IR JĖZAUS AŠAROS..SENTIMENTAMS ČIA TIKRAI NE VIETA.SENTIMENTAI NELEIDŽIA KILTI SIELAI,JIE YRA TAS BALASTAS,KURIS TRAUKIA ŽEMYN,TARSI SAKYDAMAS,-DAR PALAUK,PRAEITIS TOKIA GRAŽI AR VERTA PASIDALIJIMŲ..PRAEITIS TIEK NAUDINGA,KIEK GALI PARODYTI PRIEŽASTIES-VEIKSMO-PASEKMĖS DĖSNIO VEIKIMĄ IR SIELOS KILIMUI REIKALINGAS IŠVADAS..Sentimentams mes turėjome daug metų,laikas GYVENTI NUO DABARTIES AKIMIRKOS,KURI TAPS PRAEITIMI SEKANČIOJE AKIMIRKOJE..TROKŠTU IŠMINTIES,BET NEGUDRAUJU..PERMĄSTYK AR KALBU NUOŠIRDŽIAI.IKI
Arūnas
2010-01-28 21:19:19
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.