Forumas: temos peržiūra
Įvairios ištraukos, pastraipos, ar atskiros mintys iš Urantijos Knygos ir jūsų komentarai
Mielieji, šitą temą siūlau dėl to, kad galėtumėte patys patalpinti kokias nors ištraukas iš Urantijos Knygos apreiškimo, ilgesnes ar trumpersnes, kelių pastraipų, ar vienos pastraipos, ar net vieno sakinio, ir jas PAKOMENTUOTI, KODĖL jos yra tokios svarbios JUMS, kaip jas suvokiate JŪS.
Kadangi tai yra bendra tema iš Urantijos Knygos apreiškimo, tai joje bus įvairių temų rinkinys, kuris leis jums patiems sklaidyti Urantijos Knygą ir dalintis, kas TUO METU jums labiau įstrigo minty, kas sujaudino, ir KODĖL.
Dabar man perskaičius vieną pastraipą apie mūsų atvykimą į Havoną man sukilo mintis, kuria ir noriu pasidalinti.
Iš pradžių pateikiu būtent šitą pastraipą:
"Jūsų Havonos karjeroje pirmasis veiksmas bus suvokti ir padėkoti savo transportiniam sekonafimui už ilgą ir saugią kelionę. Tada jūs būsite supažindintas su tomis būtybėmis, kurios organizuos jūsų ankstyvąją veiklą Havonoje. Po šito jūs nuvyksite užregistruoti savojo atvykimo ir paruošti padėkos ir gilios meilės pranešimą, kuris bus pasiųstas jūsų vietinės visatos Sūnui Kūrėjui, visatos Tėvui, kuris padarė jūsų sūnystės karjerą įmanomą. Šitai užbaigia atvykimo į Havoną formalumus; po šito jums yra suteikiamas ilgas poilsio laikotarpis laisvam stebėjimui, ir tai yra proga paieškoti savo draugų, bičiulių, ir partnerių iš ilgo kilimo patyrimo. Jūs taip pat galite pasinaudoti programomis, kad nustatytumėte, kurie iš jūsų bičiulių piligrimų išvyko į Havoną nuo tada, kada Uversą palikote jūs." (0343-03)
Taigi, mes jau pakylame į Havoną. O tai reiškia, kad PRIEŠ TAI, labai ilgą laiką, jau buvome mokomi kaip DVASIOS, o iki to - dar kaip SIELOS, ir visą laiką turime savo tą patį aš. Ir HAVONOJE VIS TIEK turime savo tą patį AŠ, KOKS YRA DABARTINIAME MATERIALIAME ŽMOGAUS KŪNE, TIK HAVONOJE JIS NEPALYGINAMAI DAUG GERIAU SUOKIA TIKROVĘ, DAUG GILIAU PAŽĮSTA ENERGIJAS, VISĄ APLINKĄ - KOSMOSĄ, ŽVAIGŽDES, VISATAS, JŲ VALDYMĄ, IR VISOS ŠITOS TIKROVĖS KŪRĖJUS - ROJAUS TREJYBĘ, BET DAR NE TIEK, KIEK JĄ PAŽINS PO HAVONOS.
Ir ką mes darome savo pirmuoju VEIKSMU HAVONOJE - O GI DĖKOJAME.
Nuoširdi padėka visada galima tik iš meilės, ne iš pareigos, bet iš meilės. REIŠKIA MES MYLIME APLINKĄ. Dėkojame mus atgabenusiam į Havoną transportiniam angelui, kurio dvasinė kategorija yra labai aukšta - sekonamifimas - jo energetinė įkrova mižinišką, todėl jis mus gali gabenti šimtus tūkstančių šviesmečių atstumais, ko NEGALI PADARYTI VIETINĖS VISATOS ANGELAI TRANSPORTUOTOJAI.
Tačiau mes taip pat dėkojame ir savo vyresniajam dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui, kuris Urantijoje buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto pavidalu. Mes jam siunčiame padėką už JO MEILĘ ir RŪPESTĮ, nes JO VIETINĖ VISATA MUMS PER VISĄ AMŽINYBĘ LIKS GIMTOJI VISATA, KIEK BESIPLĖSTŲ KŪRINIJOS RIBOS Į IŠORINĘ KOSMINĘ ERDVĘ, IR NORS MŪSŲ NAMAI YRA ROJUS, BET PRADŽIĄ Į AMŽINYBĘ MES GAVOME BŪTENT NEBADONO VIETINĖJE VISATOJE, nes būtent čia mes patyrėme materialų augimą ir pirmąjį GYVĄ ryšį su savo Rojaus Tėvais, garbindami JUOS iš meilės, būtent čia mes perėjome per patyrimą, kada iš materialus pavidalo po prisikėlimo tapome SIELOMIS, ir per tūkstančius metų MŪSŲ TEORINIO MOKYMO KLASĖSE IR ŠITŲ MOKYMO PRAKTINIO ASMENINIO TAIKYMO, mes vis ėjome pirmyn į savo amžinąjį DVASIOS STATUSĄ. Ir kada tapome dvasia, ja ir tapome būtent VIETINĖJE VISATOJE. Ir tada mus vyresnysis Brolis palydėjo į SUPERVISATOS, mūsų tolimesnio mokymo, pakopą, kuri užtruko daug ilgiau negu mūsų visas mokymasis ir gyvenimas Vietinėje Visatoje.
Ir po atvykimo į amžinąją Havoną, mes parengiame padėkos ir meilės pranešimą mūsų dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui-Jėzui. O tai reiškia, kad mūsų meilės ryšys su juo yra toks giluminis, nes jam dėkojame už visą jo mokymą ir globą, kuri buvo prieš tūkstančius metų, o šis gyvas ryšys ir tooiau tęsiais, ir jis būtent ir padiktuoja tokią padėką ir jam.
Ir šį pranešimą parengiame žvelgdami nebe iš apačios į viršų, kaip žvelgėme būdami materialiu pavidalu, žmogaus kūne, kada maldoje prašėme pagalbos iš jo, esančio kažkur toli ir aukštai, kad net nežinia kur ir kaip jį pasiekti, ar būdami sielos morontiniu pavidalu, ir net tapę jauna dvasia. Dabar mes jau pasiekę amžinąją Havoną turime supervisatos etapo sukauptą patyrima. Štai dėl ko mes jau į vietinę visatą žvelgiame tarsi iš ANAPUS.
O kadangi mūsų brolystė yra tapusi tokia išvystyta, meilės virpesiai yra pasiekę tokį aukštą dažnį, jog pati GYVA meilė mūsų viduje ir diktuoja tokį padėkos pranešimą mūsų gimtosios Vietinės Visatos Valdovui-Sūnui Kūrėjui-Jėzui.
Ir Havonoje, mums visiškai naujoje kūrinijos dalyje, jau nebe laiko ir erdvės visatose, kur mus mokino anksčiau, dabar mumis su meile tiek rūpinasi, kad mums PIRMIAUSIA suteikia POILSĮ IR APSIPRATIMĄ naujoje vietoje, ir galimybę, kaip kūrinijos šeimos nariui susitikti su kitais mūsų broliais ir sesėmis dvasioje, su kuriais palaikėme arba nepalaikėme ryšius anksčiau.
Ar suvokiate, kad visa tai daroma, kad tik geriau būtų mums, kad tik patenkintų mūsų giluminius bendravimo troškimus, kada meilė apjungia visumą be jokių išlygų.
Ir tada galėsime sutikti ne tik tokius savo buvusius sielos brolius, kaip Paulių, Petrą, ar Joną Krikštytoją, bet GALBŪT ir Staliną ar Hitlerį, JEIGU JIE VIS TIK PASIRINKS TIESOS IR ŠVIESOS KELIĄ PO PRISIKĖLIMO KVIEČIANT PAGAL SĄRAŠĄ, KURĮ DAR TIK PATIRS ATEITYJE, ir kurie iki Havonos pasiekimo taip pat bus tapę MEILĖS IR ŠVIESOS SKLEIDĖJAIS, aukštą lygį pasiekusiomis DVASIOMIS, KAIP IR MES.
TODĖL IR NUOSTABUS ROJAUS TREJYBĖS MŪSŲ TOBULINIMO PLANAS, KAD NĖRA ATSTUMIAMAS NĖ VIENAS, KAD IR KOKIUS NUSIKALTIMUS, MŪSŲ SUPRATIMU, BŪTŲ PRIDARĘS, NEBENT JIS PATS NUSIGRĘŽIA IR GALUTANAI APSISPRENDŽIA MEILĖS IR ŠVIESOS GYVOJO KELIO ATSISAKYTI SAVO LAISVA VALIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-10-16 15:31:46
Komentarai
Visada gerbkite žmogaus asmenybę. Teisingo reikalo niekada nereikėtų siekti jėgos pagalba; dvasines pergales galima laimėti tiktai dvasinės galios dėka. Šitas perspėjimas nenaudoti materialių poveikių apima psichinę jėgą, o taip pat ir fizinę jėgą. Neturi būti naudojama kvapą gniaužiančių argumentų ir protinio pranašumo tam, kad vyrai ir moterys būtų verčiami stoti į karalystę. Žmogaus protas neturi būti gniuždomas vien tiktai logikos svorio pagalba arba laikomas baimingos pagarbos būsenoje gudraus iškalbingumo dėka. Nors priimant žmogiškuosius sprendimus emocijų kaip faktoriaus pašalinti iki galo negalima, bet tiems, kurie karalystės reikalą norėtų vystyti, savo mokymuose nereikėtų į jas apeliuoti tiesiogiai. Kreipkitės tiesiai į dieviškąją dvasią, kuri gyvena žmonių proto viduje. Nesikreipkite į baimę, apgailėjimą, arba vien tik į jausmą. Kreipdamiesi į žmones, būkite dori; rodykite savikontrolę ir demonstruokite reikiamą susilaikymą; savo mokinių asmenybėms rodykite deramą pagarbą. Prisiminkite, kad aš esu sakęs: “‘Žiūrėkite, aš stoviu prie durų ir beldžiuosi, ir jeigu tiktai koks nors žmogus jas atidarys, tai tikrai aš įeisiu.”Vesdami žmones į karalystę, nesumažinkite arba nesunaikinkite jų savigarbos. Nors perdaug didelė savigarba gali sunaikinti deramą nusižeminimą ir baigtis pasididžiavimu, išpuikimu, ir įžūlumu, bet savigarbos praradimas labai dažnai baigiasi valios paralyžiumi. Šitoji evangelija būtent ir turi tikslą atstatyti savigarbą tiems, kurie ją yra praradę, ir ją apriboti tiems, kurie ją turi. Nedarykite tokios klaidos, jog savo mokinių gyvenime vien tiktai smerktumėte blogus poelgius; taip pat prisiminkite suteikti nuoširdų pripažinimą jų gyvenime labiausiai pagirtiniems dalykams. Neužmirškite, jog manęs tikrai niekas nesustabdys, kad atstatyčiau savigarbą tiems, kurie ją yra praradę, ir kurie iš tikrųjų trokšta ją atgauti.
Žiūrėkite, kad neužgautumėte drovių ir išsigandusių sielų savigarbos. Naivių mano sielos brolių nepadarykite savo sarkazmo objektu. Su baimės apimtais manaisiais vaikais nebūkite ciniški. Tinginystė savigarbą griauna; dėl to, savo sielos brolius įspėkite, jog visą laiką būtų užsiėmę savo pasirinktų užduočių vykdymu, ir iš visų jėgų stenkitės užtikrinti darbą tiems, kurie nebeturi užsiėmimo.
--------------------------------------------------------------------------------
[1766]▼
Niekada nenaudokite tokios negarbingos taktikos, kad siektumėte vyrus ir moteris įbauginti tam, kad jie stotų į karalystę. Mylintis tėvas negąsdina savo vaikų tam, kad jie nusileistų ir paklustų jo teisingiems reikalavimams.
Kada nors karalystės vaikai suvoks, jog stiprūs emociniai jausmai nėra tapatūs dieviškosios dvasios vedimui. Jeigu žmogus jaučia stiprų ir keistą norą, ką nors padaryti ar nuvykti į kokią nors vietą, tai nebūtinai reiškia, jog tokie impulsai yra viduje gyvenančios dvasios vedimas.
Iš anksto įspėkite visus tikinčiuosius dėl paribio konflikto, kurį turi patirti visi tie, kurie iš to gyvenimo, kuris yra gyvenamas materialiame kūne, eina į tą aukščiausią gyvenimą, kuris yra gyvenamas dvasioje. Tie, kurie gyvena vien tiktai kurioje nors vienoje iš šitų dviejų sferų, susiduria su nedideliu konfliktu arba pasimetimu, bet visi yra pasmerkti tam, jog patirtų didesnį ar mažesnį netikrumą tuo metu, kada iš vieno tokio gyvenimo lygio pereina į kitą. Įeidami į karalystę, jūs negalite išvengti jos pareigų arba pabėgti nuo jos suteikiamų įsipareigojimų, bet prisiminkite: Evangelijos jungas nevargina ir tiesos našta yra lengva.
Pasaulyje yra gausu išalkusių sielų, kurios badauja, kada gyvenimo duona yra šalia; žmonės miršta ieškodami to paties Dievo, kuris gyvena jų viduje. Žmonės ieško karalystės lobių ilgesingomis širdimis ir pavargusiomis kojomis, kada juos visus galima pasiekti gyvuoju įtikėjimu. Religijai įtikėjimas yra tai, kas laivui yra burės; jis yra galios padidinimas, o ne sunkesnė gyvenimo našta. Tiems, kurie įeina į karalystę, yra tiktai viena vienintelė kova, ir tai yra kovoti gerąją įtikėjimo kovą. Tikintysis kovoja tiktai viename mūšyje, ir tai yra mūšis prieš abejonę – netikėjimą.
Skelbdami karalystės evangeliją, jūs tiesiog mokote draugystės su Dievu. Ir šitoji bičiulystė vienodai patiks vyrams ir moterims dėl to, kad ir vieni, ir kiti suras tai, kas kuo tikriausiai patenkins jiems būdingus troškimus ir idealus. Sakykite mano vaikams, jog aš ne tiktai esu švelnus jų jausmams ir pakantus jų moralinėms silpnybėms, bet ir tai, jog aš taip pat esu negailestingas nuodėmei ir nepakantus sąmoningam piktybiniam blogiui. Aš iš tiesų esu nusižeminęs ir nuolankus savojo Tėvo akivaizdoje, bet lygiai taip ir griežtai aš esu nepermaldaujamas ten, kur yra tyčinis blogio darymas ir nuodėmingas maištas prieš manojo Tėvo danguje valią.
Jūs savo mokytojo tikrai neturite vaizduoti kaip liūdesio apimto žmogaus. Ateities kartos taip pat iš tiesų patirs mūsų džiaugsmo spinduliavimą, mūsų geros valios gyvumą, ir mūsų gero humoro įkvėpimą. Mes skelbiame gerosios naujienos žinią, kuri savo transformuojančia galia yra užkrečianti. Mūsų religijoje pulsuoja naujas gyvenimas ir naujos prasmės. Tuos, kurie priima šitą mokymą, užlieja džiaugsmas, ir savo širdyje jie yra priversti pajusti dar didesnį džiūgavimą. Augančią laimę visada patiria visi tie, kurie yra tikri dėl Dievo.
Visus tikinčiuosius mokykite, kad jie vengtų atsiremti į netikros užuojautos nepatikimą ramstį. Jūs negalite išugdyti stipraus charakterio gailėdami savęs; nuoširdžiai stenkitės vengti paprasčiausios bičiulystės varge apgaulingo poveikio. Užuojautą rodykite drąsiems ir bebaimiams, tuo tarpu susilaikykite nuo to, kad reikštumėte per didelę užuojautą toms bailioms sieloms, kurios gyvenimo išbandymams priešinasi neryžtingai. Nesiūlykite paguodos tiems, kurie pasiduoda net ir nepamėginę su savo vargais susigrumti. Neužjauskite savo bičiulių vien tik dėl to, kad savo ruožtu jie galėtų užjausti jus.
Kada kartą mano vaikai ima sąmoningai suvokti dieviškojo buvimo užtikrinimą, tada toks įtikėjimas išplės protą, sukilnins sielą, sustiprins asmenybę, padidins laimę, pagilins dvasinį suvokimą, ir sustiprins galią mylėti ir būti mylimam.
--------------------------------------------------------------------------------
[1767]▼
Mokykite visus tikinčiuosius, jog tie, kurie įeina į dangaus karalystę, šituo neįgauna imuniteto nuo laiko nelaimingų atsitikimų arba nuo įprastų gamtos katastrofų. Tikėjimas evangelija neužkirs kelio tam, kad nepatektumėte į bėdą, bet jis užtikrins, kad jūs tikrai neišsigąsite, kada iš tiesų bėda užklups jus. Jeigu jūs drįstate tikėti į mane ir iš visos širdies toliau eiti su manimi, tai šitaip elgdamiesi jūs kuo tikriausiai žengiate tuo keliu, kuris tikrai veda į nemalonumus. Aš neprižadu to, kad jus išvesiu iš priešiškumo vandenų, bet aš tikrai prižadu, kad aš eisiu su jumis per visus šituos vargus.
Ir dar daug ko Jėzus mokė šitą tikinčiųjų grupę prieš tai, kada jie nuėjo miegoti. Ir tie, kurie girdėjo šituos žodžius, saugojo juos savo širdyje ir dažnai juos pateikdavo pamokydami tuos apaštalus ir mokinius, kurių nebuvo tuo metu, kada jie buvo išsakyti.
- - - - - -
Manau,kad ir šiam laikmečiui labai yra naudingi šitie Jėzaus nurodymai.
Visiems linkiu geros dienos.
Su meile,
IRENA
2010-04-22 08:37:59
Gerb. Arūnai , gal aš nevisai aiškiai užrašau savo mintis , tačiau dvasinės ramybės man tikrai netrūsta . Aš visada laukiu kas savaitinės , kolektyvinės garbinimo valandos . Aš joje dalyvauju ir mano protas ir siela garbina Dievą Tėvą . Aš kiekvieną dieną , po kelis kartus , savo protą ir sielą atveriu pokalbiams su savo dieviškuoju minčių Derintoju .
Ta sumaištis , kuri dažnai šiame forume tvyro , man yra visai svetimas dalykas . Aš visada gyvenu dvasiniame džiaugsme ir sielos ramybėje . Aš linkiu visiems , visomis prasmėmis , tik meilės , laimės ir ramybės . Su meile.
Petras
2010-01-26 22:04:48
Mielas Petrai,galima gerbti savo žemiškuosius tėvus,gerbti kito nuomonę,jei ji neina prieš Tėvo valią ir t.t..Many arba kitam asmeny tu gali gerbti tik tai,kas tavo manymu yra asmenybė,įtikėjimas esant sielos atvirumui.Ir netgi tada tu neprivalai manęs gerbti.Tiesiog reikia išmokti mylėti ta Meile,kuria mylėjo Jėzus.Tuomet savaime atkris pagarba tarpusavy,nes Meilėje telpa viskas-pagarba taip pat..Ir jei tau priimtina,pasakysiu tik tiek-nelauk pirmadienio,garbink kiekvieną dieną ir garbink TĖVĄ-TREJYBĘ..Ačiū,su meile
Arūnas
2010-01-27 12:01:35
Mielieji,išties atrodo netikra tai,ką tenka matyti šiame forume.Netikra tai,jei skaitome įtakojami savųjų ambicijų.PAŠALINKIM JAS,NES EGZISTUOJA TIKTAI NEDALOMAS VIENIS-SUSILIEJIMAS SU TĖVU-TREJYBE.Aš nuoširdžiai pritariu,kuomet cituojamas Jėzus:
/Ir vien tik tokių sąlygų susiformavimas per ilgalaikį žmonijos vystymasi leidžia bet kokią konkurenciją pakeisti BENDRADARBIAVIMU IŠ VISOS ŠIRDIES,VADOVAUJANT TĖVO VEDIMUI IŠ VIDAUS.Ir kada tokiai visuomenei vadovauja patys dvasingiausi visuomenės nariai,tada tokia visuomenė tampa tikru kiekvieno asmens laisvos valios pasireiškimo veiksmingu įgyvendinimu iš meilės Tėvui ir vieni kitiems,kaip savo sielos broliams ir seserims.
Kad tai yra daug aukštesnio lygio gyvenimas visuose,absoliučiai visuose,visuomenės sferose,jūs galite įsitikinti patys.Pamėginkit suburti grupę tokių žmonių,kurie jau būtų patyrę Tėvą savo viduje,kurie jau būtų užmezgę su juo betarpišką bendravimą,komuniją,kurie jau būtų pajutę Jo meilę savo viduje,ir tegu toji grupė imasi bendro projekto.Net ir tokio,kokius jau vykdo kiti.Ir pamatysite,kad po kažkurio laiko šitos grupės veiklos rezultatai ne tik pralenks kitų grupių veiklos rezultatus,bet net ir pačioje grupėje sustiprės meilės jausmas vienų kitiems ir visiems už jos ribų,ir jų energetinis veiklos pasireiškimas padidės ir jiems suteiks papildomų jėgų. Ir tą netrukus pastebės ir aplinkiniai žmonės"./Bet visiškai nesuprantu ar žmogus konkrečiai yra vedamas TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS,kuomet kalbama:
/Tėvo meilės garbei prirašomos ištisos "paklodės",ir tai vyksta jau keli metai,o pas kai kuriuos tos meilės kaip nėra taip nėra;matys ne nuo "paklodžių" ilgio ta Dieviškoji meilė priklauso./
Nnesuvokiama kai kalbama,kuomet TĖVO-TREJYBĖS ASMENŲ mokymai pavadinami“paklodėm“.Nepriimk už netikrumą,bet įžvelk nuoširdumą,nes tai nėra paklodės.Tai yra TIKROJO IR GYVOJO KELIO PRADŽIA VISIEMS KAS TIK TROKŠTA EITI GYVAI PATIRTINIU ROJAUS TREJYBĖS KELIU.Ir tos paklodės tikrai atbaido negalinčius peržengti per žmogiškąjį aš link dieviškojo aš.Tikrai nuoširdžiai linkiu matyti problemas ne kituose,bet savyje.Ir linkiu to visiems,nes pagal priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnį mes galime labai apgaulingai pasukti ne ta kryptim,kuri veda GYVAI PATIRTINIU ROJAUS TREJYBĖS KELIU.Ir nors visi turim karčią patirtį,ji neturi mums kaboti kaip švino pilni batai.Būtina atsikratyti tokio kelio,kuris gali ir ilgesnis tapti,jeigu skaudi praeitis vis nori išlysti į paviršių.Matymas,kad kituose vis nepastebime meilės jau savaime parodo,kad IEŠKOMA NE TEN KUR REIKIA.IEŠKOKIME SAVĄJAME ĮTIKĖJIME.IEŠKOKIME TIK SAVY IR DAR KARTĄ TIK SAVY.MES TURIME EITI IŠVIEN,BET EITI TIK SAVY ĮTIKĖDAMI.Jei tik simpatija ar antipatija dominuoja-nesi URANTAS,bet gal dar būsi.Ir labai tikiuosi,kad mano žodžiai neprašvilps kaip vėjas.Ir nebus matoma kas patinka,o kas kelia atstūmimo reakciją.Šis forumas turi ŠVYTĖTI MINTIMIS,PATYRIMAIS,KURIE KELIA SIELĄ Į VIRŠŲ,KUR LAUKIA MŪSŲ ROJAUS TREJYBĖ.IR MOKYKIMĖS SU MEILE TĄ DARYTI,O NE KALBĖTI KRITIŠKAI KITŲ ATŽVILGIU.Pastarasis sakinys skirtas visiems,man taip pat.Aš iš dvasios neatgimęs,bet kryptį žinau ir greitai šiame forume būsiu tik patyrimų,kurie ugdo asmenybę liudijimu.Todėl ir vėl kviečiu urantus dalytis patirtim,nes daugeliui tik vieno sakinio pakaktų ir žmogus taptų jau GYVOSIOS ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJOS SKLEIDĖJU..Šį forumą veda tikrai TĖVAS-TREJYBĖ..Žvilgtelėjau į citatų temą.Ten buvo vieno sielos brolio citata.Aš už ją labai dėkoju,nes ji yra paimta iš nuostabaus skyriaus.
/Pereinamųjų serafimų visų kategorijų didžiulis korpusas yra laikomas pirmajame gyvenamajame pasaulyje. Po likimo sargų, šitie pereinamieji tarnai iš visų serafinių kategorijų prie žmonių priartėja labiausiai, ir su jais jūs praleisite daug savo laisvalaikio akimirkų. Angelai jaučia pasitenkinimą tarnaudami ir, kada nebūna paskirti į tarnystę, tada dažnai tarnauja savanoriškai. Ne vieno kylančiojo mirtingojo siela pirmą kartą buvo uždegta noro tarnauti dieviškąja ugnimi dėka asmeninės draugystės su serafinių rezervų savanoriais tarnais./
Mąstas mums pasiruošusių padėti serafimų yra toks gausus ir taip artimas mums,kad aš galiu paklausti apie nebuvimą išminties,kad renkamės tapatybės sunaikinimą.Matomai tie,kurie ir pasirenka tai,savo pasirinkime temato tai,jog tapatybės išskaidymas bus neskausmingas.Arba atsisako laukti ir nesuvokia kaip galima nuoširdžiai prašyti sau nuosprendžio už visa pikta,ką jie padarė dar čia,Urantijoje gyvendami..Kada mes gyvensime morontiniuose pasauliuose,mums tikrai dar reikės ir valgyti ir miegoti.Turėsime atstatyti jėgas ir toliau dirbti ir mokytis visumos labui ir TĖVO valios pažinimui.Su tais serafimais mes praleisime daug laisvalaikio akimirkų.Bet nemanykime,kad šiaip sau bim bam slampinėsime.Ne,mielieji,mes tikrai norėsime,kad laisvalaikis būtų turiningas.Juk ir čia gyvendami mes turėtume savo laisvalaikį paskirti ir apmąstymams kaip geriau darbo dienas praleisti dirbant drauge su TĖVU VISUMOS LABUI.Taip ir morontiniuose pasauliuose,nes mes būsime tik labai nedaug nutolę nuo materiališkojo gyvenimo Urantijoje..Serafimų veržlus noras su mumis bendradarbiauti,rodo kaip jie trokšta mūsų žemiškosios patirties,o mes jų.Ką jums sako pastarasis sakinys?
/ Ne vieno kylančiojo mirtingojo siela pirmą kartą buvo uždegta noro tarnauti dieviškąja ugnimi dėka asmeninės draugystės su serafinių rezervų savanoriais tarnais./.
Tai aiškiai pasako,kad mes nors ir pasirinkome išlikimą,bet mūsų laukia dar tokios gausybės patyrimų,jog galime ir išsigąsti,ir nenorėti žengti toliau pas ROJAUS TĖVUS.Taip pat dėl nuostabių potyrių su mums artimomis serafinėmis būtybėmis,draugystės dėka.
Mus jie ruoš tolimesniam sielų brandumui,padėdami atsikratyti tų ydų,kurios buvo taip pat ir balastas mirtingojo kailyje.Ir tikra tiesa,kad mes nors ir nesėkmių lydimi ir palūžtantys čia tuo nutraukdami savo žengimą įtikėjimo gelmėn,būsime paklausti ir ten,kuomet mums nepasiseks kas nors ir mes nuleisime morontines rankas:
/ Jie paklaus: Jeigu jums nepasiseks, ar jūs ir vėl energingai pakilsite naujam mėginimui?/.
Ir prieš tampant dvasia,jie tikrai“prirems mus prie sienos“,klausdami mūsų:
/ Jeigu jums pasiseks, ar išlaikysite gerai subalansuotą laikyseną – stabilų ir sudvasintą požiūrį – bet kokių pastangų metu ilgoje kovoje sutraukant materialios inercijos grandines tam, kad pasiektumėte dvasinės egzistencijos laisvę?/.
Mes,mirtingieji,tikrai nusiviliame gyvenimu,kuomet mums kas nors nepasiseka.O kiek daug vilčių mes puoselėjame.Bet puoselėjame iliuzinio pasaulio blizgučiais padabintas viltis,kurios tikrai neišsipildys,nes remiasi netikrom ir NEAMŽINOM VERTYBĖM.TAIP PAT,PAGRINDAS YRA ATRASTI TĖVĄ-TREJYBĘ SAVYJE..Bet mūsų viltys bliūkšta,o mes būdami ir morontiniuose pasauliuose,nuvilsime savuosius broliškuosius padėjėjus serafimus.Taip pat mums bus parodyta,kur mes suklydome,kad atsitiko netgi taip,kad nuleidome rankas,nes pasirinkome NETEISINGAI.O jei būtume pasirinkę tikrą,jaustume didžiausią palaimą.Mes turim savo TIKRĄ KELIĄ-GYVAI PATIRTINĮ ROJAUS TREJYBĖS KELIĄ.IR JEIGU JUO KELIAUSIME TVIRTAI ATSIRĖMĘ Į TĖVĄ-TREJYBĘ,ATRASTĄ SAVYJE,PASITIKĖSIME ROJAUS TĖVAIS,TAIP PAT SUVOKSIME,JOG MES PIRMIAUSIA,PABRĖŽIU-PIRMIAUSIA TURIM SAVE PRIPILDYTI ĮTIKĖJIMO PALAIMINGOS ATGAIVOS,MUMS NEBUS SUDAROMOS TOKIOS SITUACIJOS,KURIOS VELS MŪSŲ PROTĄ NETEISINGIEMS SPRENDIMAMS PRIIMTI. /Net ir kaip mirtingieji, taip ir šitie angelai iš tikrųjų buvo daugelio nusivylimų šaltinis, ir jie taip pat nurodys, jog kartais jūsų patys skaudžiausi nusivylimai yra tapę jūsų didžiausia palaima. Kartais pasėtas grūdas žūsta, kaip sudūžta ir jūsų nuostabiausios viltys, prieš tai, kada jos galėtų iš naujo atgimti tam, kad duotų naujo gyvenimo ir naujų galimybių vaisių. Ir iš jų išmoksite mažiau kentėti apėmus liūdesiui ir nusivylimui, pirma, kurdami mažiau asmeninių planų, susijusių su kitomis asmenybėmis, ir tada, susitaikydami su savąja dalia, kada jūs esate ištikimai įvykdę savo pareigą./.
Sekanti pastraipa teparodo abejojantiems,kodėl viskas tarsi krenta iš rankų.Mes gi taip tampame svarbūs ir tikrai“rimti“sureikšmindami save,bet neatsiduodami nuoširdžiam procesui ir nesuvokdami kaip svarbu idealiai atlikti darbą,rezultatą paliekant Tėvui-Trejybei.O jeigu dar ir pašvęsime savo darbo dieną ROJAUS TĖVAMS ir dirbsime TĖVO-TREJYBĖS VEDINI,viskas eisis kaip „sviestu patepta“.Ir čia,ir morontiniuose pasauliuose itin svarbu,kad darbas būtų svarbus ruošiantis aukštesnei sferai.Ir užmirškite,mielieji savo „svarbą“.Dirbkime tik TĖVUI-TREJYBEI,KOL DAR TURIME ILIUZINĘ IR PARAZITUOJANČIĄ VALDŽIĄ..Ir tas mūsų didingas gyvulinio proto ego-AŠ..Ne,mielieji-TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ,KŪRINIJA,MES IR MŪSŲ DIEVIŠKASIS EGO..Taigi,mielieji,nesame tokie,kad sureikšmintume savąjį aš ir neišsektume patys.SKIRKITE PASTANGAS PROCESUI,UŽMIRŠKITE GREITĄ SAVĘS PRISISTATYMĄ ROJUJE..
/Jūs sužinosite, kad savo vargus padidinate ir sėkmės galimybes sumažinate į save žvelgdami perdaug rimtai. Nieko negali būti aukščiau už darbą savojo statuso sferoje – šitame pasaulyje ar kitam. Labai svarbus yra darbas ruošiantis kitai aukštesniajai sferai, bet niekas neprilygsta to pasaulio, kuriame tuo metu jūs gyvenate, darbo svarbai. Nors svarbus yra darbas, bet savasis aš nėra svarbus. Kada jūs jaučiatės svarbiu, tada prarandate energiją dėl to, jog vargina ir drasko ego didingumas, taip, kad labai mažai energijos belieka darbo atlikimui. Savojo aš sureikšminimas, ne darbo sureikšminimas, išsekina nesubrendusius tvarinius; sekina būtent savasis aš, o ne pastangos jį pasiekti. Jūs galite atlikti svarbų darbą, jeigu nesureikšminate savojo aš; jūs galite atlikti keletą dalykų lygiai taip lengvai, kaip ir vieną, jeigu save paliekate nuošalyje. Įvairovė atgaivina; monotonija yra tai, kas alina ir sekina. Diena iš dienos viskas yra vienoda – tiesiog gyvenimas arba mirties alternatyva./.
/Tamsta nesate naujiena. Einate Arūno pramintu keliu./.Ne aš,bet JĖZUS PRAMYNĖ ŠĮ KELIĄ MŪSŲ ATEITIES VARDAN,GYVOS ATEITIES,TĖVAS-TREJYBĖ SUMĄSTĖ ŠĮ GYVAI PATIRTINĮ ROJAUS TREJYBĖS EVOLIUCINĮ PLANĄ IR MŪSŲ SUSILIEJIMĄ SU JAIS..Ramybės jums
Arūnas
2010-04-19 20:44:51
"Ir vien tik tokių sąlygų susiformavimas per ilgalaikį žmonijos vystymasi leidžia bet kokią konkurenciją pakeisti BENDRADARBIAVIMU IŠ VISOS ŠIRDIES,VADOVAUJANT TĖVO VEDIMUI IŠ VIDAUS.Ir kada tokiai visuomenei vadovauja patys dvasingiausi visuomenės nariai,tada tokia visuomenė tampa tikru kiekvieno asmens laisvos valios pasireiškimo veiksmingu įgyvendinimu iš meilės Tėvui ir vieni kitiems,kaip savo sielos broliams ir seserims.
Kad tai yra daug aukštesnio lygio gyvenimas visuose,absoliučiai visuose,visuomenės sferose,jūs galite įsitikinti patys.Pamėginkit suburti grupę tokių žmonių,kurie jau būtų patyrę Tėvą savo viduje,kurie jau būtų užmezgę su juo betarpišką bendravimą,komuniją,kurie jau būtų pajutę Jo meilę savo viduje,ir tegu toji grupė imasi bendro projekto.Net ir tokio,kokius jau vykdo kiti.Ir pamatysite,kad po kažkurio laiko šitos grupės veiklos rezultatai ne tik pralenks kitų grupių veiklos rezultatus,bet net ir pačioje grupėje sustiprės meilės jausmas vienų kitiems ir visiems už jos ribų,ir jų energetinis veiklos pasireiškimas padidės ir jiems suteiks papildomų jėgų. Ir tą netrukus pastebės ir aplinkiniai žmonės".0075-02.Kalbu jums vėl.
Į šituos,Jėzaus išsakytus Žodžius,mano komentaras būtų pats trumpiausias;ŠVENTI ŽODŽIAI,IŠSAKYTA ŠVENTA TIESA!
Šituos Žodžius patvirtina mano asmeninė patirtis.Tai vyko prieš 25 metus,tarybiniais laikais,Dvasinių Būtybių suburtam, mažam būrelį;vadovavo Dievas Tėvas per dvylikametį berniuką Rimvydą.Tuo laiku aš asmeniškai patyriau pačias didžiausias Dievo malones,tą patį patyrė visos,mūsų grupės narės,nors visos labai skyrėmės savo amžiumi;aš buvau pati jauniausia.Mes visos VAIKIŠKAI tikėjom,kad TIKRAI DIEVAS TĖVAS kalba per Rimvydą,ir su užsidegimu vykdėm kiekvienos dienos nurodymus,įvairius išbandymus.Aš nesitikėjau,kad visai neseniai Jurbarko statybos valdyboje dirbusi gamybiniame techniniame skyriuje sėdima darbą su statybiniais brėžiniais,teks išmokti dirbti nelengvus,vyriškus darbus kaime,kad teks labai daug patarnauti senesniems žmonėms,užsidirbti pragyvenimui sau ir sūnui.Turėjom bendrą pinigų kasą.Mes begalo mylėjom vienas kitą;kartu dirbdamos kalbėjom tik apie Dievą Tėvą.Mums labai buvo tuomet keista,kartais net neramu,del humoristinės TĖVO kalbos.Kartais puldavom Rimvydėlį,kad jis pasitikslintų,ar tikrai jam Tėvas kalbą;"O gal Šėtonas,apsimetęs Tėvu tau kalba"-sakydavom mes.Tuometu toks mūsų supratimas buvo;dabar iš šitokios sampratos juokas ima,nors pagal mano dabartinį suvokimą Šėtonas tuo laiku dar nebuvo sunaikintas;jeigu gerai prisimenu,tie patyrimai su Rimvydu vyko 1984-1985 metais.
Kai kada per visą dieną be sustojimo dirbdavom fizinius darbus,apmastydamos Tėvo Žodžius,JO pajuokavimus/įpatingai Tėvas iš manęs pasijuokdavo;ir tie pajuokavimai būdavo balzamas mano širdžiai/.
Man truputį keista tas kas vyksta, kartais, šiame forume.
Tėvo meilės garbei prirašomos ištisos "paklodės",ir tai vyksta jau keli metai,o pas kai kuriuos tos meilės kaip nėra taip nėra;matys ne nuo "paklodžių" ilgio ta Dieviškoji meilė priklauso.
Atvirai pasakius tas "urzgimas" vienas ant kito jau pabodo;ir srutų pylimas į svetimą daržą jau nusibodo.Nejaugi galvelėse mūsų kilnesnių minčių nebeliko.Nejaugi tik bizūnas gali mus priversti pradėti galvoti priešingomis kategorijomis.Žinių turim sočiai.Suprantu,mokyti kitus yra smagiau,svetimam darže ir pikžolės yra didesnės,visai nesvarbu,kad nuosavos ausys iš nuosavo daržo vos vos kyšo;ir nuosavi apatiniai nevisai švarūs...
Įvykiai pasaulyje verčia susimąstyti,ir net labai.Glauskimės PRIE TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS,vaikiškai pasitikėdami JUO.Tai JIS apsauga nuo karo,bado ir ligų.Toks būtų mano visiems seseriškas palinkėjimas.
Su meile,
IRENA
2010-04-19 12:37:50
Tuo metu, kada namą šitaip užplūdo žmonės ir visiškai apsupo labai norintys ką nors nugirsti klausytojai, iš Kapernaumo ant mažo minkštasuolio draugai atnešė vyrą, seniai kenčiantį nuo paralyžiaus. Šitas paralitikas buvo girdėjęs, kad Jėzus ruošiasi iš Betsaidos išvykti, ir pasišnekėjęs su Aaronu, akmentašiu, kuris taip neseniai buvo išgydytas, jis pasiryžo tam, kad jį nuneštų Jėzaus akivaizdon, kur jis galėtų ieškoti išgydymo. Jo draugai pamėgino į Zabediejaus namus įeiti tiek per priekines, tiek ir per užpakalines duris, bet draugėn buvo suplūdę per daug žmonių. Tačiau paralitikas atsisakė pripažinti pralaimėjimą; jis nurodė savo draugams surasti kopėčias, kuriomis jie užlipo ant kambario, kuriame kalbėjo Jėzus, stogo, ir, išėmę čerpes, jie sergantįjį ant minkštasuolio virvėmis drąsiai leido žemyn tol, kol kenčiantysis atsidūrė ant grindų tiesiai prieš Mokytoją. Kada Jėzus pamatė, ką jie buvo atlikę, tada nustojo kalbėti, tuo tarpu tie, kurie buvo su juo kambaryje, žavėjosi sergančiojo vyro ir jo draugų atkaklumu. Tarė paralitikas: "Mokytojau, aš netrukdyčiau tavo mokymui, bet esu pasiryžęs tam, kad būčiau išgydytas. Aš nesu toks, kaip tie, kurie buvo išgydyti ir tuoj pat tavąjį mokymą užmiršo. Aš norėčiau būti išgydytas tam, kad galėčiau tarnauti dangaus karalystėje." Dabar, nežiūrint to, kad šitam vyrui kentėjimus atnešė jo paties neteisingai praleistas gyvenimas, bet Jėzus, matydamas jo įtikėjimą, tarė paralitikui: "Sūnau, nebijok; tavo nuodėmės yra atleistos. Tavasis įtikėjimas tikrai tave išgelbės." 1666-01-01
Šioje vietoje matau draugų pagalbą savo draugui, stiprų žmogišką ryšį tarp asmenybių. Taip pat, matosi paralitiko vedimas iš širdies, kada jis buvo pasiryžęs ir tikėjo tuo kad jis elgiasi teisingai ir taip kaip daryti turėtų, todėl ir kiti jo draugai tikrai išgirdo ir suprato šitą gyvą jo paties norą/matymą/ryžtą ir ryžosi net čerpes išimti, ir nuleisti jį žemyn su virvėmis. Taip pat, žmogus kreipiasi išgydymo ne dėl savo malonumo, o tam kad galėtų tarnauti dangaus karalystėje, jis šito prašo vardan visumos gerovės. Gan jaudinanti vieta Jėzaus gyvenimo istorijoje.
Vaidas
2009-12-05 00:06:15
Mielieji,supraskite vieną dalyką-šis forumas ne save reklamuoti,ne dalintis sielos balastine patirtim-sielvartu,ligomis,švelninimo aplinkybių savo "tiesai"pateikti,ambicingai nugalėti,prievarta įtikinti,kad mano žodis būtų paskutinis ar panašiai.Mes visi jau esame(o gal ne visi?)išaugę iš pokalbių apie bele ką ir laikas pereiti prie studijų,diskusijų dvasingumo kėlimui.Skaudžia gyvenimo patirtim galima pasidalinti tik tada,kuomet bus nurodyti ir motyvai,ir sielą brandinančios teisingos išvados.Todėl,jei mano žodžiai užgauna kai kurių ambiciją,tai jų problema.Tikri urantai neįsižeidžia,nes nerašo to,kas veda sielą į degradaciją.ŠIS FORUMAS VISTIEK NUŠVIS ROJAUS TREJYBĖS ŠVIESA.Bet jis tikrai nešvytės proto blaškymusi.Tad savo pavirkavimus susikraukite kur tik norite,bet ne į šitą forumą.Ramybės jums
Arūnas
2010-04-23 21:47:42
Pritariu ir tikrai nuoširdžiai siūlau VISIEMS BE IŠIMTIES IR ATGIMUSIEMS IŠ DVASIOS IR NEATGIMUSIEMS IR MANANTIEMS, KAD JIE EINA TĖVO KELIU IR TIEMS, KURIE MANO, KAD JŲ VALIA SUSILIEJO SU TĖVO VALIA:
Atsiskleiskite kaip mylintis visą kūriniją broliai ir seserys... mylėkite ir nesmerkite nei vieno - net savęs pačios (-io)... nepažeidinėkite kitų laisvos valios... neįsakinėkite/neraginkite/neliepkite niekam nieko - tik siūlykite ir patarkite tada kai to jų prašo arba nori, kad patartumėte :)
Linas J
2009-10-24 23:13:33
Religijai vystantis, dvasininkai ėmė specializuotis pagal savo įgimtą talentą,… tada šitie dvasininkai ėmė tvirtinti, jog "saugo raktus nuo dangaus."
0992-6
.
“NIEKAS VISOJE URANTIJOJE NEPATEKS PAS JĖZŲ NIEKAIP KITAIP, KAIP TIK PER MANO MOKYMUS”
Algimantas
2010-04-25 12:29
.
Vat taip. Besivystanti religija ir tokius viražus padaro; iš XXI amžiaus į šamanų burtininkų laikus
Algirdas
2010-04-26 11:35:10
Jeigu Beribis Absoliutas neaprepia asmenybe rieskia jis turi ribas ir nera beribis
Aurius
2010-03-02 10:43:50
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.