Forumas: temos peržiūra
Įvairios ištraukos, pastraipos, ar atskiros mintys iš Urantijos Knygos ir jūsų komentarai
Mielieji, šitą temą siūlau dėl to, kad galėtumėte patys patalpinti kokias nors ištraukas iš Urantijos Knygos apreiškimo, ilgesnes ar trumpersnes, kelių pastraipų, ar vienos pastraipos, ar net vieno sakinio, ir jas PAKOMENTUOTI, KODĖL jos yra tokios svarbios JUMS, kaip jas suvokiate JŪS.
Kadangi tai yra bendra tema iš Urantijos Knygos apreiškimo, tai joje bus įvairių temų rinkinys, kuris leis jums patiems sklaidyti Urantijos Knygą ir dalintis, kas TUO METU jums labiau įstrigo minty, kas sujaudino, ir KODĖL.
Dabar man perskaičius vieną pastraipą apie mūsų atvykimą į Havoną man sukilo mintis, kuria ir noriu pasidalinti.
Iš pradžių pateikiu būtent šitą pastraipą:
"Jūsų Havonos karjeroje pirmasis veiksmas bus suvokti ir padėkoti savo transportiniam sekonafimui už ilgą ir saugią kelionę. Tada jūs būsite supažindintas su tomis būtybėmis, kurios organizuos jūsų ankstyvąją veiklą Havonoje. Po šito jūs nuvyksite užregistruoti savojo atvykimo ir paruošti padėkos ir gilios meilės pranešimą, kuris bus pasiųstas jūsų vietinės visatos Sūnui Kūrėjui, visatos Tėvui, kuris padarė jūsų sūnystės karjerą įmanomą. Šitai užbaigia atvykimo į Havoną formalumus; po šito jums yra suteikiamas ilgas poilsio laikotarpis laisvam stebėjimui, ir tai yra proga paieškoti savo draugų, bičiulių, ir partnerių iš ilgo kilimo patyrimo. Jūs taip pat galite pasinaudoti programomis, kad nustatytumėte, kurie iš jūsų bičiulių piligrimų išvyko į Havoną nuo tada, kada Uversą palikote jūs." (0343-03)
Taigi, mes jau pakylame į Havoną. O tai reiškia, kad PRIEŠ TAI, labai ilgą laiką, jau buvome mokomi kaip DVASIOS, o iki to - dar kaip SIELOS, ir visą laiką turime savo tą patį aš. Ir HAVONOJE VIS TIEK turime savo tą patį AŠ, KOKS YRA DABARTINIAME MATERIALIAME ŽMOGAUS KŪNE, TIK HAVONOJE JIS NEPALYGINAMAI DAUG GERIAU SUOKIA TIKROVĘ, DAUG GILIAU PAŽĮSTA ENERGIJAS, VISĄ APLINKĄ - KOSMOSĄ, ŽVAIGŽDES, VISATAS, JŲ VALDYMĄ, IR VISOS ŠITOS TIKROVĖS KŪRĖJUS - ROJAUS TREJYBĘ, BET DAR NE TIEK, KIEK JĄ PAŽINS PO HAVONOS.
Ir ką mes darome savo pirmuoju VEIKSMU HAVONOJE - O GI DĖKOJAME.
Nuoširdi padėka visada galima tik iš meilės, ne iš pareigos, bet iš meilės. REIŠKIA MES MYLIME APLINKĄ. Dėkojame mus atgabenusiam į Havoną transportiniam angelui, kurio dvasinė kategorija yra labai aukšta - sekonamifimas - jo energetinė įkrova mižinišką, todėl jis mus gali gabenti šimtus tūkstančių šviesmečių atstumais, ko NEGALI PADARYTI VIETINĖS VISATOS ANGELAI TRANSPORTUOTOJAI.
Tačiau mes taip pat dėkojame ir savo vyresniajam dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui, kuris Urantijoje buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto pavidalu. Mes jam siunčiame padėką už JO MEILĘ ir RŪPESTĮ, nes JO VIETINĖ VISATA MUMS PER VISĄ AMŽINYBĘ LIKS GIMTOJI VISATA, KIEK BESIPLĖSTŲ KŪRINIJOS RIBOS Į IŠORINĘ KOSMINĘ ERDVĘ, IR NORS MŪSŲ NAMAI YRA ROJUS, BET PRADŽIĄ Į AMŽINYBĘ MES GAVOME BŪTENT NEBADONO VIETINĖJE VISATOJE, nes būtent čia mes patyrėme materialų augimą ir pirmąjį GYVĄ ryšį su savo Rojaus Tėvais, garbindami JUOS iš meilės, būtent čia mes perėjome per patyrimą, kada iš materialus pavidalo po prisikėlimo tapome SIELOMIS, ir per tūkstančius metų MŪSŲ TEORINIO MOKYMO KLASĖSE IR ŠITŲ MOKYMO PRAKTINIO ASMENINIO TAIKYMO, mes vis ėjome pirmyn į savo amžinąjį DVASIOS STATUSĄ. Ir kada tapome dvasia, ja ir tapome būtent VIETINĖJE VISATOJE. Ir tada mus vyresnysis Brolis palydėjo į SUPERVISATOS, mūsų tolimesnio mokymo, pakopą, kuri užtruko daug ilgiau negu mūsų visas mokymasis ir gyvenimas Vietinėje Visatoje.
Ir po atvykimo į amžinąją Havoną, mes parengiame padėkos ir meilės pranešimą mūsų dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui-Jėzui. O tai reiškia, kad mūsų meilės ryšys su juo yra toks giluminis, nes jam dėkojame už visą jo mokymą ir globą, kuri buvo prieš tūkstančius metų, o šis gyvas ryšys ir tooiau tęsiais, ir jis būtent ir padiktuoja tokią padėką ir jam.
Ir šį pranešimą parengiame žvelgdami nebe iš apačios į viršų, kaip žvelgėme būdami materialiu pavidalu, žmogaus kūne, kada maldoje prašėme pagalbos iš jo, esančio kažkur toli ir aukštai, kad net nežinia kur ir kaip jį pasiekti, ar būdami sielos morontiniu pavidalu, ir net tapę jauna dvasia. Dabar mes jau pasiekę amžinąją Havoną turime supervisatos etapo sukauptą patyrima. Štai dėl ko mes jau į vietinę visatą žvelgiame tarsi iš ANAPUS.
O kadangi mūsų brolystė yra tapusi tokia išvystyta, meilės virpesiai yra pasiekę tokį aukštą dažnį, jog pati GYVA meilė mūsų viduje ir diktuoja tokį padėkos pranešimą mūsų gimtosios Vietinės Visatos Valdovui-Sūnui Kūrėjui-Jėzui.
Ir Havonoje, mums visiškai naujoje kūrinijos dalyje, jau nebe laiko ir erdvės visatose, kur mus mokino anksčiau, dabar mumis su meile tiek rūpinasi, kad mums PIRMIAUSIA suteikia POILSĮ IR APSIPRATIMĄ naujoje vietoje, ir galimybę, kaip kūrinijos šeimos nariui susitikti su kitais mūsų broliais ir sesėmis dvasioje, su kuriais palaikėme arba nepalaikėme ryšius anksčiau.
Ar suvokiate, kad visa tai daroma, kad tik geriau būtų mums, kad tik patenkintų mūsų giluminius bendravimo troškimus, kada meilė apjungia visumą be jokių išlygų.
Ir tada galėsime sutikti ne tik tokius savo buvusius sielos brolius, kaip Paulių, Petrą, ar Joną Krikštytoją, bet GALBŪT ir Staliną ar Hitlerį, JEIGU JIE VIS TIK PASIRINKS TIESOS IR ŠVIESOS KELIĄ PO PRISIKĖLIMO KVIEČIANT PAGAL SĄRAŠĄ, KURĮ DAR TIK PATIRS ATEITYJE, ir kurie iki Havonos pasiekimo taip pat bus tapę MEILĖS IR ŠVIESOS SKLEIDĖJAIS, aukštą lygį pasiekusiomis DVASIOMIS, KAIP IR MES.
TODĖL IR NUOSTABUS ROJAUS TREJYBĖS MŪSŲ TOBULINIMO PLANAS, KAD NĖRA ATSTUMIAMAS NĖ VIENAS, KAD IR KOKIUS NUSIKALTIMUS, MŪSŲ SUPRATIMU, BŪTŲ PRIDARĘS, NEBENT JIS PATS NUSIGRĘŽIA IR GALUTANAI APSISPRENDŽIA MEILĖS IR ŠVIESOS GYVOJO KELIO ATSISAKYTI SAVO LAISVA VALIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-10-16 15:31:46
Komentarai
Ačiū Rimantai už paguodžiamąjį žodį , tikrai ir aš tai skaičiau anksčiau , bet buvau primiršęs tą puslapį . Kadangi ši tema apie Havoną , tai ir parašiau , kad sprendimą išlikimui priima Uversoje .
Tavo paguodžiantis komentaras iš Urantijos knygos leidžia manyti , kad dvasinio pasaulio , Dvasinės Asmenybės srendžiančios žmogiškosios sielos išlikimą , supranta ir įvertina visas proto ir sąmonės vingius ir kovas , fizinio žemiško gyvenimo sunkumus ir klajones , kol gyvas žmogus priima asmeninį sprendimą , tikėjimą ir įtikėjimą į Dievo Tėvo dvasios vedimą ir buvimą žmogaus prote ir sąmonėje .
Jeigu jau taip pasakyta Urantijos knygoje , tai praktiškai gyvenime , pagrindinis ir lemiamas žodis paliktas žmogaus protui - valiai ir tikėjimui . Kad ir klupdamas , ir vingiuodamas žmogus eina dvasinio pažinimo keliu , bet svarbiausia , kad eina ir nesustoja . Svarbiausia , kad noriai ir linksmai eina tuo keliu ir moja ranka ir kitiems žmonėms eiti drauge kartu . Taip mielas Rimantai , tai manau ir yra svarbiausia , kad visos Dievybės yra už žmogiškosios asmenybės išlikimą , belieka tik pačiam žmogui priimti valingą ir galutinį sprendimą savo tikėjime ir požiūryje į Dievybių veikimą žmoguje .
Petras
2010-01-05 19:41:36
Noriu pasidžiaugti pasidalindamas citata iš Urantijos Knygos: "Iš šito nerealaus pasaulio vesk mus į realųjį! Iš tamsos vesk mus į šviesą! Iš mirties vesk mus į nemirtingumą!" 1448-02-13
Tai eilutės kurias Jėzus su Ganidu taip pat atrinko iš Induizmo. Tai žymios ir iš senų laikų eilutės mano supratimu, kurios yra jei ne nuo planetos materialaus personalo veikimo laikų, tai nuo Melkizedeko mokymo laikų. Pats kartais pakartoju šias eilutes sanskritiškai: Asatho ma sath gamaya, thamaso ma jyothir gamaya, mrthyam ma amritham gamaya. Ir jos nors trumpos bet apima esmę ir labai daug mano dabartiniu požiūriu..
Realus pasaulis - tai sugebėjimas matyti Dievo ir dieviškumo veikimą kūrinijoje, kada viskas yra protingai ir išmintingai sukurta, taip jog viskas kas vyksta yra meilės pasireiškimas žvelgiant dieviškuoju požiūriu. Ir kaip aš sakau, vienintelė iliuzija - yra nematyti meilės bent kame nors.
Šviesa - vienu metu žymi ir žinias, ir išmintį, ir gyvenimo būdą, ir vibracijas, ir aplinką kurioje esame, žmones tarp kurių būname, tarp kurių skleidžiamės. Pats Tėvas perteikia mokymus apie tai kad kartu su Jo buvimu būna ir šviesos pasireiškimas.. nors tai tik supaprastinimas kitoms dvasioms, pranešantis apie Jo dvasios buvimą, pvz apie Minties Derintojus.
Nemirtingumas - amžinasis gyvenimas, kuris įmanomas tik vykdant Dievo valią, nes Dievo valios vykdyme yra gyvenimas ir amžinybė, jame mes turime išlikimą ir amžiną vedimą per patyrimus augimą į tobulumą, ir toliau gėrio darbais į aplinką veikimą visumos labui. Todėl tai savotiškai išreiškia praktinį veikimą.
Ir apibendrintai eilutės kalba apie vedimą - apie žmogaus atsivėrimą Dievo sąmonės, aukščiausios sąmonės vedimui. Ir nepradėsiu pasakoti apie mantrų veikimą, bet tai savotiškai padeda pajausti tas vertybes net ir protu nesuvokiant atskirų žodžių prasmės. Tai savotiška tarpinė būsena galbūt tarp mąstymų protu ir gyvo bendravimo, nors ir čia yra gyva vertybių išraiška ir atsivėrimas. Tiek apie tai kas santykinai svarbu.
Vaidas
2009-11-24 01:04:56
<Asmenybė negali labai gerai veikti izoliacijoje. Žmogus iš prigimties yra visuomeniškas tvarinys; jį valdo troškimas priklausyti. Tiesiogine prasme tai yra tiesa: "Nė vienas žmogus negyvena pats sau.">1227-06-01
Yra sakoma kad vilkas užaugęs ne tarp vilkų nėra vilkas, taip ir žmogus užaugęs ne tarp žmonių nelabai panašus į žmogų. Dievas Tėvas yra visa ko suvienytojas, kuris sujungia visų, tokio didžiulio skaičiaus tvarinių, augimą į vieną kūrinijos veikimą kada įvykiai ir vertybės pildosi ir proceso metu mes keičiames. Mes patys atsiverdami Tėvui pradedame vis labiau veikti visumos gerovei, mąstome apie visumos poreikius, ir ilgesnių laiko tarpų net ir amžinybės sąvokomis. Tai kad ir kokia būtų izoliacija, žmogus bent jau turėtų palaikyti ryšį su kūrinijos pirmuoju šaltiniu ir centru Tėvu. Juk daug žmogiškų, visuomeniškų charakterio savybių taip pat atsiskleidžia veikloje grupėse ar bendraujant su kitais. Taipogi, visi vieno žmogaus veiksmai - tiesiogiai įtakoja visą kūrinija, visus kitus žmones ir tvarinius. Kaip ir pats žmogus negali būti atskiras nuo kūrinijos kad save išlaikytų, tai nuolatos jis yra palaikomas ir kitų tvarinių veikimo. Dar Jėzaus K.J.V. knygoje skyriuje apie ekonomiką irgi manau labai suprantamai rašoma apie tai kaip žmogui suvokti kas tai yra veikimas savanaudiškas, ir kas tai yra veikimas visos kūrinijos šeimos labui.
Dar galima būtų atkreiptį dėmesį, kad savotiškai keisti galime tik tai kas mums priklauso. O jeigu mes pareiškiame kad priklausome Tėvui ar kūrinijai, tai savotiškas atsivėrimas tam, kad mes esame atviri pokyčiams. Nors apie priklausymus labiau sprendžia protas. Svarbiausia vidiniai dvasinės sąmonės suvokimai.
Taip pat ši citata man primena Jėzaus, mūsų vietinės visatos Mykolo kvietimą padėti jam įvykdyti Tėvo jam paskirtą užduoti vystyti šią vietinę visatą.. Vien tai kaip maldose kada jos yra kolektyvinės jos yra sustiprinamos tokiu laipsniu, kad tai yra dalyvių skaičius pakeltas kvadratu, taip ir susivienijant veikloje galime galbūt tikėtis panašių efektų. Ir čia galbūt galime paklausti savęs, kuo mes prisidedame prie to, kad betkuris kūrinijos tvarinys nebūtų izoliacijoje, o toks kuris būtų labiau visuomeniškas. Tai tiek.
Vaidas
2010-02-22 20:12:12
Vardan visų gerovės visiškai aiškiai turiu svajonę-troškimą, kad šitoje temoje būtų trinamos citatos neturinčios žmogaus kuris citavo jokio komentaro. Tegul (neprieštarauju) visas forumas būna pilamas tokia neinterpretavimo mada (kopijuojant be savo paties apmąstymų pateikimo), su tikslu perteikti Urantijos Knygos apreiškėjų dvasią (kas yra gerai), bet šioje temoje manau tai labai pasitarnautų (drausti lengvabūdiškai tik pateikti citatas).
Vaidas
2010-02-22 20:11:38
Nors Jėzus ir aiškino kelias valandas,bet Tomas vis dar nebuvo patenkintas,dėl to jis tarė:"Bet,Mokytojau,mums neatrodo,jog Tėvas danguje visada su mumis elgiasi palankiai ir gailestingai.Dažnai mes sielvartaudami kenčiame žemėje,ir ne visada mūsų maldos sulaukia atsako.Kur mums nepasiseka suvokti tavojo mokymo prasmės?" Jėzus atsakė:,Tomai,kiek dar praeis laiko iki tu įgausi sugebėjimą klausytis dvasine klausa?Kiek praeis laiko iki tu suvoksi ,jog šita karalystė yra dvasinė karalystė,ir jog manasis Tėvas taip pat yra dvasinė būtybė? Argi tu nesupranti,kad aš jus mokau kaip dvasinius vaikus dangiškoje dvasinėje šeimoje,kurios tėviškoji galva yra begalinė ir amžinoji dvasia?Argi tam,kad pailiustruočiau dieviškuosius ryšius,jūs man neleisite pasinaudoti žemiškąja šeima taip,kad mano mokymo tiesiogine prasme netaikytumėte materialiems reikalams?Argi iš tikrų savo protu jūs negalite atskirti karalystės dvasinių realybių nuo šio amžiaus materialių,visuomeninių,ekonominių,ir politinių problemų?Kada aš šneku dvasios kalba,kodėl jūs atkakliai stengiatės mano prasmę išversti į materialaus kūno kalbą vien tik dėl to,jog tam,kad pateikčiau pavyzdį,aš leidžiu sau pasinaudoti įprastais ryšiais?Mano vaikai,aš maldauju,kad jūs nustotumėte mokymą apie dvasinę karalystę taikyti vergovės,skurdo,namų,ir kraštų purviniems reikalams ir žmogiškojo nešališkumo ir teisingumo materialioms problemoms.Šitie žemiškieji reikalai yra šito pasaulio žmonių rūpestis,ir nors tam tikra prasme jie turi poveikio visiems žmonėms,bet jūs esate pakviesti atstovauti šiame pasaulyje man,net ir taip,kaip aš atstovauju savajam Tėvui.Jūs esate dvasinės karalystės dvasiniai ambasadoriai, dvasinio Tėvo ypatingieji atstovai.Iki šio laiko aš jau turėjau jus mokyti kaip dvasinės karalystės visiškai suaugusius žmones. Argi man reikės visą laiką į jus kreiptis tiktai kaip į vaikus? Argi jūs niekada nesuaugsite savo dvasinio suvokimo srityje? Nepaisant šito,aš jus myliu ir būsiu kantrus su jumis,net iki mūsų bendravimo materialiame kūne pačios pabaigos.Ir net tuomet manoji dvasia iš tikrųjų eis pirma jūsų po visą pasaulį." ( Atkreipkite dėmesį į paskutinį teksto eilutės sakinį->manoji dvasia,Jėzus kalba jog būtent jo dvasia eis pirma po visą pasaulį,todėl būkime atidūs,nes daugelis ateis ir sakys, aš atstovauju Kristui,aš esu tas tikrasis dvasinis mokytojas, aš tas ar anas,todėl siūlau visiems ,visokius neaiškius rašto aiškintojus ištirti perskaitytų IV DALIES DOKUMENTŲ šviesoje.Iš jų darbų juos pažinsite. Ramybės ir sėkmės linkiu v i s i e m s.)
Fredas
2010-03-08 09:36:00
"Tol, kol jūs pasieksite Rojaus lygius, gėris visada bus daugiau ieškojimas negu nuosavybė, daugiau tikslas negu pasiekimo patyrimas. Bet net ir tuomet, kai jūs esate išalkę ir ištroškę teisingumo, jūs patiriate vis didesnį pasitenkinimą gėrį pasiekdami iš dalies. Gėrio ir blogio buvimas pasaulyje pats savaime yra žmogaus moralios valios, asmenybės, kuri šitas vertybes šitaip identifikuoja ir taip pat gali iš jų rinktis, egzistavimo ir realybės teigiamas įrodymas".1458 05
Vadinasi pasirinkimas tarp gėrio ir blogio mus dar ilgai lydės likimo keliu, nes toks pasirinkimas yra tvarinio laisvos valios buvimo garantas ir yra būtinas laiko ir erdvės visatose. Netgi Sūnūs Kūrejai, išvykdami kurti savo vietinių visatų, duoda priesaiką Rojaus Trejybei, nes ten kur jie nuo šiol bus, egzistuos potenciali pasirinkimo tarp gėrio ir blogio galimybė.
Mirtingasis tvarinys savo galimybes iš karto atpažinti blogi ir iš kato pasirinkti gėrį plečia per atsivėrimą ir įtykėjimą Rojaus Trejybe, per vis glaudesnį bendradarbiavimą su jo prote esančiu Pagalbininku, per vis subtilėjantį imlumą visiems dvasiniams poveikiams.
Ir nesvarbu, kad vis dar lieka ir lieka galimybė neatpažinti gėrio, pasirinkti blogį, kad visiškas susitapatinimas su gėriu dar yra tik tikimybė, tačiau kiekvienas, net atrodančiuose menkais dalykuose sąmoningas gėrio pasirinkimas ugdo cgarakterį, kuria sielą, aktualizuoja mirtingąjį Trejybės sūnų.
Laima(Velžys)
2010-03-07 20:31:47
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]