Forumas: temos peržiūra
Įvairios ištraukos, pastraipos, ar atskiros mintys iš Urantijos Knygos ir jūsų komentarai
Mielieji, šitą temą siūlau dėl to, kad galėtumėte patys patalpinti kokias nors ištraukas iš Urantijos Knygos apreiškimo, ilgesnes ar trumpersnes, kelių pastraipų, ar vienos pastraipos, ar net vieno sakinio, ir jas PAKOMENTUOTI, KODĖL jos yra tokios svarbios JUMS, kaip jas suvokiate JŪS.
Kadangi tai yra bendra tema iš Urantijos Knygos apreiškimo, tai joje bus įvairių temų rinkinys, kuris leis jums patiems sklaidyti Urantijos Knygą ir dalintis, kas TUO METU jums labiau įstrigo minty, kas sujaudino, ir KODĖL.
Dabar man perskaičius vieną pastraipą apie mūsų atvykimą į Havoną man sukilo mintis, kuria ir noriu pasidalinti.
Iš pradžių pateikiu būtent šitą pastraipą:
"Jūsų Havonos karjeroje pirmasis veiksmas bus suvokti ir padėkoti savo transportiniam sekonafimui už ilgą ir saugią kelionę. Tada jūs būsite supažindintas su tomis būtybėmis, kurios organizuos jūsų ankstyvąją veiklą Havonoje. Po šito jūs nuvyksite užregistruoti savojo atvykimo ir paruošti padėkos ir gilios meilės pranešimą, kuris bus pasiųstas jūsų vietinės visatos Sūnui Kūrėjui, visatos Tėvui, kuris padarė jūsų sūnystės karjerą įmanomą. Šitai užbaigia atvykimo į Havoną formalumus; po šito jums yra suteikiamas ilgas poilsio laikotarpis laisvam stebėjimui, ir tai yra proga paieškoti savo draugų, bičiulių, ir partnerių iš ilgo kilimo patyrimo. Jūs taip pat galite pasinaudoti programomis, kad nustatytumėte, kurie iš jūsų bičiulių piligrimų išvyko į Havoną nuo tada, kada Uversą palikote jūs." (0343-03)
Taigi, mes jau pakylame į Havoną. O tai reiškia, kad PRIEŠ TAI, labai ilgą laiką, jau buvome mokomi kaip DVASIOS, o iki to - dar kaip SIELOS, ir visą laiką turime savo tą patį aš. Ir HAVONOJE VIS TIEK turime savo tą patį AŠ, KOKS YRA DABARTINIAME MATERIALIAME ŽMOGAUS KŪNE, TIK HAVONOJE JIS NEPALYGINAMAI DAUG GERIAU SUOKIA TIKROVĘ, DAUG GILIAU PAŽĮSTA ENERGIJAS, VISĄ APLINKĄ - KOSMOSĄ, ŽVAIGŽDES, VISATAS, JŲ VALDYMĄ, IR VISOS ŠITOS TIKROVĖS KŪRĖJUS - ROJAUS TREJYBĘ, BET DAR NE TIEK, KIEK JĄ PAŽINS PO HAVONOS.
Ir ką mes darome savo pirmuoju VEIKSMU HAVONOJE - O GI DĖKOJAME.
Nuoširdi padėka visada galima tik iš meilės, ne iš pareigos, bet iš meilės. REIŠKIA MES MYLIME APLINKĄ. Dėkojame mus atgabenusiam į Havoną transportiniam angelui, kurio dvasinė kategorija yra labai aukšta - sekonamifimas - jo energetinė įkrova mižinišką, todėl jis mus gali gabenti šimtus tūkstančių šviesmečių atstumais, ko NEGALI PADARYTI VIETINĖS VISATOS ANGELAI TRANSPORTUOTOJAI.
Tačiau mes taip pat dėkojame ir savo vyresniajam dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui, kuris Urantijoje buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto pavidalu. Mes jam siunčiame padėką už JO MEILĘ ir RŪPESTĮ, nes JO VIETINĖ VISATA MUMS PER VISĄ AMŽINYBĘ LIKS GIMTOJI VISATA, KIEK BESIPLĖSTŲ KŪRINIJOS RIBOS Į IŠORINĘ KOSMINĘ ERDVĘ, IR NORS MŪSŲ NAMAI YRA ROJUS, BET PRADŽIĄ Į AMŽINYBĘ MES GAVOME BŪTENT NEBADONO VIETINĖJE VISATOJE, nes būtent čia mes patyrėme materialų augimą ir pirmąjį GYVĄ ryšį su savo Rojaus Tėvais, garbindami JUOS iš meilės, būtent čia mes perėjome per patyrimą, kada iš materialus pavidalo po prisikėlimo tapome SIELOMIS, ir per tūkstančius metų MŪSŲ TEORINIO MOKYMO KLASĖSE IR ŠITŲ MOKYMO PRAKTINIO ASMENINIO TAIKYMO, mes vis ėjome pirmyn į savo amžinąjį DVASIOS STATUSĄ. Ir kada tapome dvasia, ja ir tapome būtent VIETINĖJE VISATOJE. Ir tada mus vyresnysis Brolis palydėjo į SUPERVISATOS, mūsų tolimesnio mokymo, pakopą, kuri užtruko daug ilgiau negu mūsų visas mokymasis ir gyvenimas Vietinėje Visatoje.
Ir po atvykimo į amžinąją Havoną, mes parengiame padėkos ir meilės pranešimą mūsų dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui-Jėzui. O tai reiškia, kad mūsų meilės ryšys su juo yra toks giluminis, nes jam dėkojame už visą jo mokymą ir globą, kuri buvo prieš tūkstančius metų, o šis gyvas ryšys ir tooiau tęsiais, ir jis būtent ir padiktuoja tokią padėką ir jam.
Ir šį pranešimą parengiame žvelgdami nebe iš apačios į viršų, kaip žvelgėme būdami materialiu pavidalu, žmogaus kūne, kada maldoje prašėme pagalbos iš jo, esančio kažkur toli ir aukštai, kad net nežinia kur ir kaip jį pasiekti, ar būdami sielos morontiniu pavidalu, ir net tapę jauna dvasia. Dabar mes jau pasiekę amžinąją Havoną turime supervisatos etapo sukauptą patyrima. Štai dėl ko mes jau į vietinę visatą žvelgiame tarsi iš ANAPUS.
O kadangi mūsų brolystė yra tapusi tokia išvystyta, meilės virpesiai yra pasiekę tokį aukštą dažnį, jog pati GYVA meilė mūsų viduje ir diktuoja tokį padėkos pranešimą mūsų gimtosios Vietinės Visatos Valdovui-Sūnui Kūrėjui-Jėzui.
Ir Havonoje, mums visiškai naujoje kūrinijos dalyje, jau nebe laiko ir erdvės visatose, kur mus mokino anksčiau, dabar mumis su meile tiek rūpinasi, kad mums PIRMIAUSIA suteikia POILSĮ IR APSIPRATIMĄ naujoje vietoje, ir galimybę, kaip kūrinijos šeimos nariui susitikti su kitais mūsų broliais ir sesėmis dvasioje, su kuriais palaikėme arba nepalaikėme ryšius anksčiau.
Ar suvokiate, kad visa tai daroma, kad tik geriau būtų mums, kad tik patenkintų mūsų giluminius bendravimo troškimus, kada meilė apjungia visumą be jokių išlygų.
Ir tada galėsime sutikti ne tik tokius savo buvusius sielos brolius, kaip Paulių, Petrą, ar Joną Krikštytoją, bet GALBŪT ir Staliną ar Hitlerį, JEIGU JIE VIS TIK PASIRINKS TIESOS IR ŠVIESOS KELIĄ PO PRISIKĖLIMO KVIEČIANT PAGAL SĄRAŠĄ, KURĮ DAR TIK PATIRS ATEITYJE, ir kurie iki Havonos pasiekimo taip pat bus tapę MEILĖS IR ŠVIESOS SKLEIDĖJAIS, aukštą lygį pasiekusiomis DVASIOMIS, KAIP IR MES.
TODĖL IR NUOSTABUS ROJAUS TREJYBĖS MŪSŲ TOBULINIMO PLANAS, KAD NĖRA ATSTUMIAMAS NĖ VIENAS, KAD IR KOKIUS NUSIKALTIMUS, MŪSŲ SUPRATIMU, BŪTŲ PRIDARĘS, NEBENT JIS PATS NUSIGRĘŽIA IR GALUTANAI APSISPRENDŽIA MEILĖS IR ŠVIESOS GYVOJO KELIO ATSISAKYTI SAVO LAISVA VALIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-10-16 15:31:46
Komentarai
Tadai, esu linkęs manyti, kad gerai suprantu žmones, esu atviras įvairiausioms idėjoms, nesu prisirišęs prie kokių nors proto nuostatų ar parašytų tiesų - bet taip pat sugebu atpažinti kas dieviška ir nuoširdu, o kas savanaudiška, izoliuota ir negyva. Viskas labai paprasta, Kūrinijos Šaltinis kviečia - o žmonės turi laisvą valią pasirinkti atsiliepti į šį kvietimą, arba padaryti nuodėmę ir elgtis priešingai. Niekas negali pagal savo įgeidžius ar kažkokius toli siekiančius tikslus koreguoti laisvos valios - bet nuodėmė lieka nuodėme. Ir čia ateina tokie kurie demonstruoja savo nuodėmingumą ir pražangumą. Todėl natūralu kad Dievas mylėdamas žmones, tikrai nori, kad užėjus į forumą naujas žmogus pamatytų prasmingas diskusijas kur dalyvaujančių žmonių širdys yra atviros Kūrinijos Šaltinio kvietimui, nei priešingai. Tik tada Dievas bus laimingas, kada gyvenimo klausimų ir neramumų, kovų patyrusiems žmonėms atėjus čia bus randami atsakymai ir nuraminimas. O kam reikalingas forumas tiems kurie ignoruoja Dievą ir aukština proto abejones ir kitaip stabdo visų čia apsilankančių augimą? Aš tai interpretuoju kaip jų pačių laisva valia pasirinkimą.Pasakysiu esu labai jautrus žmogus, ir giliai ir empatiškai suprantu kitus žmones. Bet tai yra pasityčiojimas ir karo kurstymas kai vis čia pilami teršalai ir demonstruojama nesantaikos idėja. Aš tikiu, kad su betkuriuo žmogumi pakalbėjus galima prieiti įkvepiančių minčių ir dieviškų suvokimų. Bet kiek mačiau čia pastarąsias dienas tiesiog tęsiasi balaganas, kuris tikiuosi užsibaigs. O kiekvienam yra laisvas pasirinkimas vidiniu jausmu, jis gali ir nesuvokti visko intelektualiai ir sampratomis žodžiais įvardintomis, bet tai kokį pasirinkimą jis padaro manau pilnai jaučia ir tuo gyvena. Aš tikiu kad jausmu ir apsisprendimu kiekvienas žmogus žino, jaučia ir mato ką daro - nors sąmoningai ir žodžių sakiniais gali neįvardinti. Kaip gali atėjęs naujas žmogus diskutuoti, jeigu kasnors kura eilėraščius apie tai kaip juos kažkas baisiai kankina? Juk kančia nėra Trejybės valioje. Tokios mano mintys.
Vaidas
2010-12-11 20:20:19
“Niekada nesigėdykite Manosios meilės. Niekada nesigėdykite dalintis ja su kitais. Niekada nebijokite priimti ją iš kitų. Niekada nebūkite perdaug drovūs, kad žengtumėte bent jau mažiausią žingsnelį link meilės, nes meilė augina jus. Meilė veda jus prie kitų. Meilė suvienija jus. Meilė sukuria šeimą. Meilė padaro jus nemirtingą. Meilė įamžina jus. Meilė sujungia jus su Manimi. Meilė yra vienintelė reikšminga priemonė, kurios dėka jūs galite jausti deginančią liepsną ir šviesą ir nesudegti.” - Tėvo Dvasia, Minties Derintojas, apie Meilę.
Niekaip negaliu suprasti baimės prigimties. Mums galioja tik Tėvo valia ir mūsų asmeninė, kurią gavome, kaip dovaną. Ir niekas negali jos koreaguoti pagal savo įgeidžius ar kažkokius toli siekiančius tikslus.
Kalbama apie kažkokius baimės virpesius, kurių, neva, forumą pripildo kažkokie mistiniai broliai dvasioje dar neatsivėrę Tėvui.
Tai aš ir klausiu, ko bijoti, jei Tėvas su mumis?
Tadas
2010-12-11 16:10:50
6. IŠSILAISVINIMAS IŠ ŽEMĖS
Visi skirtingi fiziniai tipai ir planetinių mirtingųjų visos serijos naudojasi Minties Derintojų, angelų sargų, ir Begalinės Dvasios įvairių kategorijų žinianešių gausybių vienodu tarnavimu. Iš materialaus kūno pančių visi yra išvaduojami panašiu būdu natūralios mirties išlaisvinimo pagalba, ir tuomet visi vienodai vyksta į dvasinės evoliucijos ir proto vystymosi morontinius pasaulius.
( 0568-01 - [Pateikta Melkizedeko iš Planetinio Administravimo Jerusemo Mokyklos.]
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------
2. Individualių kilimo kategorijų mirtingieji. Žmogiškųjų būtybių individualus žengimas į priekį yra matuojamas tuo, kaip jos pasiekia einančius vienas po kito septynis kosminius apskritimus ir kaip jais keliauja (juos įsisavina). Šitie mirtingųjų žengimo pirmyn apskritimai yra intelektualių, visuomeninių, dvasinių, ir kosminės įžvalgos vertybių susieti lygiai. Pradėdami septintajame apskritime, mirtingieji siekia pirmojo, ir visi tie, kurie pasiekia trečiąjį, nedelsiant gauna jiems paskirtus asmeninius likimo sargus. Šitie mirtingieji gali būti iš naujo įasmeninami morontiniame gyvenime nepriklausomai nuo dieviškosios tvarkos paskelbimo ar kitokių nuosprendžių.
Evoliucinio pasaulio ankstyvaisiais amžiais nedaug mirtingųjų gauna nuosprendį trečiąją dieną. Bet amžiams einant, besivystantiems mirtingiesiems vis daugiau ir daugiau paskiriama asmeninių likimo sargų, ir tokiu būdu šitų besivystančių tvarinių augantis skaičius yra iš naujo įasmeninamas pirmajame gyvenamajame pasaulyje trečiąją dieną po natūralios mirties. Tokiomis progomis Derintojo sugrįžimas pažymi žmogiškosios sielos pažadinimą, ir tai yra mirusiojo įasmeninimas iš naujo tiesiogine prasme, kaip ir masinio kvietimo pagal sąrašą metu pasibaigus dieviškajai tvarkai evoliuciniuose pasauliuose.
Individualių kylančiųjų yra trys grupės: Mažiau išsivystę nusileidžia pradiniame arba pirmajame gyvenamajame pasaulyje. Daugiau išsivysčiusi grupė morontinę karjerą gali pradėti bet kuriame iš tarpinių gyvenamųjų pasaulių sutinkamai su ankstesniuoju planetiniu žengimu į priekį. Iš šitų kategorijų labiausiai išsivysčiusios savo morontinį patyrimą realiai pradeda septintajame gyvenamajame pasaulyje.
( 0569 -03-4 [Pateikta Melkizedeko iš Planetinio Administravimo Jerusemo Mokyklos.]
Čia kalbama apie mūsų tolesnį egzistavimą , po mirties miego , tačiau vieni bus pažadinti trečią dieną , kiti po tūkstančio metų ir dar vėliau . Pagrindinė sąlyga , kad būtum pažadintas , reikia turėti Angelą Sargą.
Ar kas nors iš jūsų yra pasidomėję savo Angelo Sargo buvimu ? Jeigu taip , tai kaip jūs jaučiate ir žinote jo buvimą ? Gal yra drąsesnių , kurie gali pakelti ranką ir pasamprotauti apie asmeninio Angelo atsiradimą ir jo veikimą ?
Ir iš viso , ar tai masinys reiškinys šioje ŽEMĖS –URANTIJOS planetoje , ar tai išskirtinis dvasinis fenomenas šioje , naujausių amžių , dabartinėje civilizacijoje ?
emilispetras
2010-12-10 18:08:57
„Didžioji dalis iš tų tikrai svarbių dalykų, apie kuriuos Jėzus pasakojo arba kuriuos padarė, atrodė, jog atsitinka atsitiktinai, “jam einant pro šalį.” Mokytojo žemiškasis tarnavimas turėjo tiek mažai to, kas yra profesionalu, gerai suplanuota, ar iš anksto apmąstyta. Jis dalino sveikatą ir barstė laimę natūraliai ir maloningai keliaudamas per gyvenimą. Tiesiogine prasme tai yra tiesa, “Jis darė gėrį.”
Ir Mokytojo pasekėjams per visus amžius reikia mokytis tarnauti “jiems einant pro šalį” – daryti nesavanaudišką gėrį tuomet, kada jie vykdo kasdienines pareigas.“ 1875-05-01
Juk būna kartais, ypatingai su tais, kurie ką tik užsidegė Tėvo Rojaus Trejybės ieškojimu, kurie ne taip ir senai atsigręžė į Gyvąjį Kelią, kad norisi padaryti KAŽKĄ TOKIO! Mažų mažiausiai pastatyti Šventovę, bent jau Katedros dydžio, o kitam tris kartus per dieną maitinti visus elgetas, trečias svajoja pastatyti nuskriaustųjų globos namus, kažkam itin rūpi, kad būtų uždaryti gyvūnų globos namai.
Bet kokia gi tai didžiulė klaida! Didžiulė klaida NORĖTI. Nereikia šventovių, nereikia kovoti su skurdu, su niekuo nereikia kovoti. Mokytojas, čia kalbama apie mūsų dvasinį brolį Jėzų, mus moko daryti mažus darbus, bet DARYTI. Kiekvieną akimirką, kur bebūtume, turime pastebėti, kam mūsų reikia. Gal motinai besibarančiai su vaiku viešajame transporte, gal senolei atėjusiai paprašyti kriaukšlio duonos, gal bendradarbiui ar bičiuliui.
Svarbiausia, kad apie tai nesužinotų nė vienas žmogus. Svarbiausia, padaryti KAŽKĄ GERO, dažniausiai tai bus reikalingas žodis, ir iš karto pamiršti. NEVERKIME GERŲ DARBŲ KAROLIŲ! Tas, kas turi apie tai žinoti, patikėkite, tikrai žino, žino net jau tada, kai kyla mintis atlikti nesavanaudišką veiksmą. Neskaičiuokime dabar savo teigiamybių, geriau tegu tuos gerumo karolius mums ant kaklo užkabins įžengus į morontinį pasaulį! Gi nuolat čiuopdami gerų darbų vėrinį, kaip močiutė rožančių, netyčia galime jį nutraukti...
Su meile
Gitana
2010-11-29 06:48:23
"Nuo amžinybės pirminiai serafimai tarnauja Šviesos Saloje, ir su vadovavimo misijomis vyksta į erdvės pasaulius, bet taip, kaip dabar yra suklasifikuoti, jie veikia tiktai nuo to meto, kada laiko piligrimai iš Havonos atvyko į Rojų. Šitie aukštieji angelai dabar daugiausia tarnauja tokiose septyniose tarnystės kategorijose: (0298-03)
"1. Garbinimo Vadovų.
"2. Filosofijos Mokytojų.
"3. Žinių Saugotojų.
"4. Elgesio Reguliuotojų.
"5. Etikos Aiškintojų.
"6. Užduočių Vadovų.
"7. Poilsio Skatintojų.
"Tiktai tada, kada kylantieji piligrimai realiai pasiekia Rojaus gyvenamąjį statusą, jie iš tikrųjų patenka į tiesioginę šitų supernafimų įtaką, ir tada, vadovaujant šitiems angelams atvirkštine jų išvardijimo tvarka, jie pereina per mokymo patyrimą. Tai yra, savo Rojaus karjerą jūs pradedate, mokant poilsio skatintojams, o pasibaigus vienas po kito einantiems laikotarpiams su įsiterpiančiomis kategorijomis, šitą mokymo periodą užbaigiate su garbinimo vadovais. Po šito jūs esate pasirengę pradėti užbaigtojo begalinę karjerą." (0299-00)
Šitomis pastraipomis noriu atkreipti jūsų dėmesį į pačių galingiausių ANGELŲ - SUPERNAFIMŲ - vaidmenį mūsų kelyje jau pasiekus Rojų - ROJAUS TREJYBĖS gyvenamąją buveinę ir mūsų likimą, nors dar jo ir neįgyvendinus, dar netapus Mirtingųjų Užbaigtųjų Rojaus Korpuso nariu. Atrodytų nekeliautas milijardų milijardus trukęs TOBULĖJIMO kelias, jau ir TOBULUMO ŠALTINIO BUVEINĖ PRIEINAMA, o TOBULINIMOSI KELIAS IR MOKYMOSI KELIAS TOLIAU TĘSIASI. Tik pagalvokite, KOKS turi būti ROJUJE DAUG GALINGESNIS garbinimas, daug gilesnė filosofija, daug ryškesnės žinios, daug kilnesnis elgesys, daug šviesesnė etika, daug platesnės užduotys, daug prasmingesnis poilsis, jeigu per visą kelią iki Rojaus mus visus šitų dalykų taip pat mokė ir Vietinėje Visatoje, ir Supervisatoje, ir vis tie dabar ROJUJE MOKOMĖS DAR DAUGIAU.
Mane žavi tai, kokia mūsų laukia mokymosi gelmė ir perspektyva, o taip pat ir SUPERNAFIMŲ-MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJA, nes būtent jie išplės mūsų sampratas tose sferose jau ROJUJE.
KOKS ROJAUS TREJYBĖS IŠMINTIES PASIREIŠKIMAS IR KOKS NUOSTABUS JOS SUMANYTAS KŪRINIJAI EVOLIUCIJOS PLANAS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-11-09 10:28:29
"Prietarai sielą apakina neleisdami jai suvokti tiesos,o prietarus galima pašalinti tiktai tuomet,kada siela nuoširdžiai atsiduoda tokio reikalo,kuris aprėpia ir apjungia visus bičiulius žmones,garbinimui.Prietarai yra neatskiriamai susieti su savanaudiškumu.Prietarus galima pašalinti tiktai atsisakius savanaudiško siekio,ir jį pakeitus ieškojimu,kaip pasitenkinti tarnaujant tokiam reikalui,kuris yra didingesnis ne tik už savajį aš,bet kuris yra didingesnis net ir už visą žmoniją-Dievo ieškojimu,dieviškumo pasiekimu.Asmenybės brandos įrodymą sudaro žmogiškojo troškimo tokią transformacija,kada ji nuolat siekia suvokti tas vertybes,kurios yra aukščiausios ir kuo dieviškiausiai realios". 1774-06. UK Knyga.
Dažnai klausiu Tėvo-Rojaus Trejybės,kodel mano ieškojimuose Tavęs,visuomet eina patirtis,o po to žinios,atsakymų atradimas;kad ir šiuo metu:iš pirmo karto atverčiau vietą UK Knygoje,kuri pastarosiomis dienomis man asmeniškai tapo aktuali.
Gyvename dvidešimt pirmąjame amžiuje.Atrodytų,kad prietarams vietos turėtų būti mažiausiai skiriama,ypatingai tų žmonių protuose,kurie yra šiek tiek išsilavinę;ir net aukštajį išsilavinimą turintys.
Žinoma,į visą tai galimą pažiūrėti atlaidžiai, net filosofiškai-"Nieko tokio,mielas brolis ar sesė dar užaugs".Su tokiomis mintimis gyveni tol,kol nepaliečia tavęs pačio asmeniškai,ar tavo šeimos narių.O,va, tuomet tenka gerai "pasiraitoti rankoves".Turi laiko ar neturi;esi pavargęs nuo kasdienių darbų,ar trykštantis energiją;esi "priverstas" atsigręžti į Tėvą-Rojaus Trejybę ir sustingti JAME atsivėrimo būsenoje;kito kelio nebėra. Patikėkit, pasekmės,mažiau praregėjusiems žmonėms būną įvairios,sakyčiau gana įdomios ir labai,labai pamokančios;gailesčiui vietos nebelieka;supranti,kad įvyko teisingumas.
Dabar suprantu,kodel buvo sudeginta Žana d Ark.
Prietarai priklauso prie žemūjų virpesių ir pasineriant į tokius žemus apmąstymus, asmeninės pasekmės būna gana liūdnokos;kalbu iš nuosavos patirties.
Neprisimenu kokiame UK dokumente, Dvasinė Būtybė sudariusi šį dokumentą,pateikė savo pačios mintį,kad iš tiesų, aukštesnėje dvasinėje pakopoje stovintiems asmenims,kartais tenka iškentėti šiokius tokius nepatogumus del dvasiškai mažiau subrendusių sielos brolių ir sesių.
Taip gaunasi,kad mokomės VISI.Iš patyrimų mokomės.
Su meile,
IRENA
2010-11-07 13:55:05
Mielieji, aš jums siūlau Emilio Petro klausimą apie Tėvo įsiviešpatavimą mumyse - "Toks naujas požiūris tikrai būtų revoliucija , ar tai sektose ar tai bažnyčiose , tačiau kada tai įvyks ? Manau , kad labai , labai ..., kažkada , kažkada ... , ateities laikais " - išleisti iš akiračio iš viso, o dėmesį sutekti į SAVE, kad MANYJE TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ ĮSIVIEŠPATAUTŲ KUO STIPRIAU IR GILIAU, kad AŠ ATSIDUOČIAU JO VEDIMUI DRĄSIAU IR RYŽTINGIAU, nes niekas negali pakeisti KITŲ ir VISŲ, nekeisdamas SAVĘS.
Štai kodėl palikime KITUS keistis JIEMS PATIEMS, matant mūsų asmenines permainas mūsų asmeniniame gyvenime ir charakterio savybėse.
DARBAS yra MŪSŲ, tuo tarpu to darbo vaisiai yra TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS rankose.
Jeigu mes vis stipriau jausime Tėvo-Rojaus Trjeybės veikimą SAVO VIDUJE, ir atsiduosime šitam vedimui, TUOMET MES realiai patirsime palaimą DIRBDAMI, ir dėl to tokią mūsų būseną pastebės KITI, ir jie norės sužinoti, KODĖL mes patiriame pasitenkinimą DIRBDAMI? Ir tokie pabendravimai suteiks mums galimybę paskleisti didesnę šviesą būtent jiems, o mums tai bus naujas patyrimas, kaip dar daugiau patirti palaimą dalinantis tokia nuostabia šviesa ir meile, kad ir jiiems būtų geriau ir šviesiau.
Juk TIKROVĖ NETAPS IŠ ILIUZIJOS TIKROVE, JIEGU MES JOS NEATSKLEISIME KITIEMS, KAD IR JIE PATIRTŲ, KOKIA JI YRA NUOSTABI IR TIKRA, IR KURIOJE NEBĖRA SAVANAUDIŠKUMO KILPOS, KURI VIEŠPATAUJA TIK ILIUZINĖJE TIKROVĖJE.
Parabolių vartojimas yra nuostabi galimybė pasiekti kiekvieno ausis tiek, kiek klausantysis ar skaitantysis yra pajėgus tą akimirką suvokti tos parabolės tiesas.
Tačiau čia yra ir kita medalio pusė. Nevisi yra pajėgūs ANALITIŠKAI MĄSTYTI, kad parabolės tiesas perkeltų į SAVO KASDIENIO GYVENIMO APLINKĄ. Yra tokių žmonių, kurie mąsto labai konkrečiai, ir jiems reikalingas labai konkretus aiškinimas, beveik pažodinis. Todėl net ir parabolėmis mokydamas gali tokių žmonių mąstymo iš viso nepažadinti dvasiniams dalykams.
Tačiau labai ir svarbu ir tai, KOKIOMIS SĄLYGOMIS mokė Jėzus. Juk iš pradžių jis nemokė parabolėmis, jis mokė kalbėdamas tiesiai ir atvirai. tačiau kada jo atžvilgiu pradėjo reikštis vis didėjantis fariziejų priešiškumas, tada jis nusprendė sakyti paraboles, kad negalėtų prie jo prisikabinti fariziejai ir jį apkaltinti RAŠTŲ ir ĮSTATYMO pažeidimais.
Šiandie padėtis yra kitokia, nes yra daug religijų ir jų pasekėjų net ir Lietuvoje. Todėl parabolės, kad ir kaip jos yra vertingos, bet atėjo LAIKAS ROJAUS TREJYBĘ SKELBTI RYŽTINGAI IR DRĄSIAI, KAD JAI BŪTŲ SUTEIKTA DERAMA VIETA NE TIK LIETUVOJE, BET IR VISAME PASAULYJE.
Ir JOS šviesa nepasklis per visą pasaulį per akimirką, nes ją nešame kiekvienas, kuris tą šviesą jau atradome savyje ir patiriame savo viduje. Štai kodėl daug svarbiau yra savuoju PATYRIMU LIUDYTI TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS GYVĄ BUVIMĄ IR VIETĄ ASMENINIAME GYVENIME. O prie šito GYVO liudijimo tinka ir PARABOLĖS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-11-02 11:14:59
Gerai Algimantai , pritariu , kad krikščioniškos bažnyčios nuėjo ne brolystės ir sunystės Dievuje keliu , tačiau protestantiškos bažnyčios daug prasmingiau ir išmintingiau suvokia dievybės dvasios atsiskleidimą žmoguje . Bet tai jau praeitis , o ateitis tikrai turi pakeisti visų bažnyčių ideologiją ir teologiją apie dangiškojo Dievo Tėvo dvasios įsibūtinimą žmoguje , viršprotiniame lygmenyje . Toks naujas požiūris tikrai būtų revoliucija , ar tai sektose ar tai bažnyčiose , tačiau kada tai įvyks ? Manau , kad labai , labai ..., kažkada , kažkada ... , ateities laikais .
Štai perskaičiau apie Jėzaus Kristaus parabolių panaudojimą jo mokymų praktikoje , kaip veiksmingaiausią ir efektiviausią priemonę tiesos žodžiui pateikti ir vienokiai , ir kitokiai žmogiškąjai ausiai , tai yra , bet kokio dvasinio lygio auditorijai . Tai man pasidarė labai idomu . Ir pamąsčiau , gal ir mums urantiečiams reikėtų daug aktyviau padirbėti , kad įsisavintume šitą literatūrinės kalbos žanrą , kaip dvasinių mokymų patrauklesnį išdėstymą skirtingam klausytojų lygiui .
Tolimesnę diskusiją apie paraboles ir tolesnį mokymą apie jų aiškinimą galima būtų apibendrinti ir šiuolaikine frazeologija išreikšti šitaip:
1. Mokant evangelijos tiesų Jėzus patarė nevartoti netikrų istorijų ar alegorijų. Jis iš tikrųjų rekomendavo laisvai vartoti paraboles, ypač paraboles gamtos tema. Jis pabrėžė tarp gamtinio ir dvasinio pasaulių egzistuojančios analogijos panaudojimo vertę kaip tiesos mokymo priemonę. Jis dažnai užsimindavo, jog tai, kas yra gamtiška, yra kaip “dvasinių realybių nerealus ir greitai pralekiantis šešėlis.”
2. Jėzus pateikė tris ar keturias paraboles iš hebrajų raštų, atkreipdamas dėmesį į tą faktą, jog šitas mokymo metodas nėra visiškai naujas. Tačiau taip, kaip jį nuo šito meto ėmė naudoti Jėzus, tai šis metodas tapo beveik nauju mokymo būdu.
3. Mokydamas apaštalus apie parabolių vertę Jėzus atkreipė dėmesį į tokius aspektus:
Parabolė įgalina vienu ir tuo pačiu metu kreiptis į nepaprastai skirtingus proto ir dvasios lygius. Parabolė skatina vaizduotę, meta iššūkį suvokimui, ir sužadina kritinį mąstymą; ji skatina užuojautą nesukeldama antagonizmo.
Parabolė remiasi tais dalykais, kurie yra žinomi, ir veda į suvokimą to, kas yra nežinoma. Parabolė kaip priemone pasinaudoja tuo, kas yra materialu ir gamtiška, kad supažindintų su tuo, kas yra dvasiška ir viršmaterialu.
Parabolės padeda priimti nešališkus moralinius sprendimus. Parabolė išvengia didelės dalies prietarų ir protui naująją tiesą perteikia gailestingai, ir visa tai ji daro sukeldama minimalią asmeninio pasipiktinimo savigyną.
Tam, kad būtų atmesta toji tiesa, kurią išreiškia parabolinė analogija, reikalingas toks sąmoningas intelektualus veiksmas, kuris tiesiogiai nepaiso žmogaus nuoširdaus samprotavimo ir sąžiningo sprendimo. Parabolė priverčia besiklausantįjį susimąstyti.
Parabolės formos panaudojimas mokymo metu leidžia mokytojui pateikti naujas ir net pritrenkiančias tiesas ir tuo pačiu metu jis didele dalimi išvengia bet kokio prieštaravimo ir išorinio susidūrimo su tradicija ir pripažintu autoritetu.
[1692]▼
--------------------------------------------------------------------------------
[1693]▼
Parabolė taip pat turi ir tą privalumą, jog su panašiais atvejais susidūrus vėliau, sužadina prisiminimą apie tą tiesą, kurios buvo mokoma.
Šitokiu būdu Jėzus stengėsi savo pasekėjams paaiškinti didelę dalį tų priežasčių, kurios nulėmė tokią jo praktiką, kad mokydamas viešai jis vis dažniau ėmė vartoti paraboles.
emilispetras
2010-11-01 21:44:23
TĘSINYS - anas komentaras neužbaigtas išsisiuntė man nuspaudus tik vieną klavišą, ir nesuvokiu kaip tai įvyko.
Todėl mes turime kiekviename teiginyje, pastraipoje, Dokumente, ar visame APREIŠKIME ieškoti pačios giluminės ir RYŠKIAUSIOS šviesos ir prasmės.
Štai kodėl pati svarbiausia gelmė DABARTINIAM URANTUI yra ši trumpa pastraipa:
"Jis buvo, iš tikrųjų, net ir Elohimo Dievo Sūnus; bet mirtingojo materialaus kūno pavidalu ir mirtingiesiems Dievo sūnums, jis nusprendė savo gyvenimo apreiškimą apriboti savojo Tėvo charakterį pavaizduodamas tokiu laipsniu, kokiu tokį apreiškimą galėtų suprasti mirtingasis žmogus. Kai dėl kitų Rojaus Trejybės asmenų charakterio, tai mes turime pasitenkinti tuo mokymu, kad jie yra visiškai tokie, kaip Tėvas, kurį atskleidė jo įsikūnijęs Sūnus, Jėzus iš Nazareto, savo asmeniniu gyvenimu."
URANTUI DABAR YRA SVARBU ŠI PASTIRPOS VIETA:
"Kai dėl kitų Rojaus Trejybės asmenų charakterio, tai mes turime pasitenkinti tuo mokymu, kad jie yra visiškai tokie, kaip Tėvas, kurį atskleidė jo įsikūnijęs Sūnus, Jėzus iš Nazareto, savo asmeniniu gyvenimu."
Štai kodėl - EVOLIUCINIU BŪDU - dabartinius urantus gyvasis kelias atvedė nuo TĖVO garbinimo į ROJAUS TREJYBĖS - TĖVO, AMŽINOJO SŪNAUS-MOTINOS-BROLIO, ir BEGALINĖS DVASIOS-MOTINOS-SESĖS - GARBINIMĄ Rojaus Trejybės apreikštoje gyvojoje RELIGIJOJE, ir Rojaus Trejybės gyvojoje mūsų šventovėje. Savybės VISŲ TRIJŲ YRA VIENODOS, todėl mes juos ir garbiname visus kaip LYGIAVERČIUS ASMENIS REALIAI IR GYVAI, IR PATIRIAME JUOS SAVYJE KAIP ASMENIS, ką taip sunku suprasti net ir šito Dokumento autoriams, Tarpinių Būtybių Komisijai, todėl ir jie pripažįsta, kad turi pasitenkinti "tuo mokymu, kad jie yra visiškai tokie, kaip Tėvas."
O krikščionybės sektų nesupratimas, koks gi yra Tėvas, koks gi buvo Jėzus ir paliudija, kad IKI ŠIOL PADĖTIS PASAULYJE TIK BLOGĖJA, PER ŠITUOS DU TŪKSTANČIUS METŲ, kada Jėzus savo gyvenimu pademonstravo TĖVO charakterio pasireišikimą jo asmeniniame gyvenime.
JEIGU PADĖTIS PASAULYJE BŪTŲ GERĖJUSI, TUOMET URANTIJOS KNYGOS EPOCHINIO APREIŠKIMO NIEKAS NEBŪTŲ SUTEIKĘS, nes sveikam daktaro nereikia.
Urantijos Dokumentai ir buvo suteikti DĖL TO, KAD NEREIKALINGAS JĖZAUS IŠAUKŠTINIMAS VIETOJE TĖVO, IR VĖLESNIS PAČIOS KRIKŠČIONYBĖS SUBYRĖJIMAS Į SEKTAS IR ATVEDĖ PASAULĮ PRIE TOKIOS APVERKTINOS PADĖTIES PASAULYJE, KAD JĄ IŠTAISYTI JAU KITOMIS PRIEMONĖMIS BUVO NEBEĮMANOMA, TODĖL IR BUVO GRIEBTASI ŠOKO TERAPIJOS DVASINIAME KELYJE - SUTEIKTI PAČIĄ RYŠKIAUSIĄ TIKROVĖS ŠVIESĄ, KURIĄ DAUG KAS, ypač krikščionių kai kurių sektų nariai - katalikai ir pravoslavai, Jahovės liudytojai ir baptistai, daug mažiau mormonai - TUOJ PAT PUOLA APŠAUKTI, KAD JI NUO ŠĖTONO.
Todėl JĖZAUS KELIAS, kokį siūlo krikščioniškų sektų atstovai, kurie remiasi vien tik NAUJUOJU TESTAMENTU, nėra LYGIAVERTIS kelias, kuri, anot Emilio, du tūkstančius metų praktikuoja visos krikščioniškos bažnyčios. Šitam GYVAJAM URANTŲ keliui LYGIAVERČIO KELIO NĖRA, IR NEBUS NIEKADA, nes jis yra GYVASIS TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS kelias, kurio savo laiku mokė Jėzus to laiko žmones atskleisdamas TIK TĖVO CHARAKTERIO BRUOŽUS SAVO KASDIENIU GYVENIMU.
Urantams TĖVO jau MAŽA, jiems reikalinga VISA ROJAUS TREJYBĖ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-11-01 13:45:44
Mielieji, DVASINIS MOKYTOJAS turi MATYTI PATĮ PLAČIAUSIĄ KELIĄ, nes siauresnis kelias jo patenkinti NEBEGALI, .
Tą jums sakau dėl ką tik Emilio pateiktos mums, jo paties parinktų pastraipų iš Urantijos Dokumentų, susiaurintos sampratos. Tai NĖRA URANTŲ GYVASIS KELIAS.
Kodėl?
Štai ką teigia Emilis:
"Taigi , mūsų kiekvieno dvasinis patyrimas , tiksliau būtų - šiandieninis patyrimas , tikrai turi labai didelę reikšmę , ruošiantis garbinti Dievybes arba Tėvą , kaip garbinimo tikslo ir prasmės suvokimą ir pačios garbinimo dvasios pajautimą . Tačiau yra ir kitas lygiavertis kelias per Jėzaus Kristaus gyvenimo prizmę , kas buvo ir esama praktikuojama du tūkstančius metų visose krikščioniškose bažnyčiose . Aš to antro kelio neperšu , tačiau sakau , kad yra ir kitas panašus kelias , dievybių pažinime , ką liudija ir šis urantijos dokumentas ."
Emilis teigia, kad "...yra ir kitas LYGIAVERTIS (pastaba - išskirta didžiosiomis raidėmis mano) kelias..." Ir koks gi jo siūlomas "KITAS IR LYGIAVERTIS KELIAS"? Tai kelias "...per Jėzaus Kristaus gyvenimo prizmę, KAS BUVO IR ESAMA PRAKTIKUOJAMA VISOSE KRIKŠČIONIŠKOSE BAŽNYČIOSE." Pirmiiausa Emilis pats sau paspendė SPĄSTUS IR PATS JAU Į JUOS PATEKO. Būtent Urantijos Dokumentai ir buvo perteikti žmonijai, kad Jėzaus gyvenimo neatspindėjio KRIKŠČIONIŠKOJI RELIGIJA, net ir tada, kada ji dar egzistavo kaip KRIKŠČIONIŠKOJI BAŽNYČIA. O štai dabar ir JOS NEBELIKO, nes ji subyrėjo į daugybę, daugiau kaip septyniasdešimt įvairių SEKTŲ - katalikų, protestantų, pravoslavų, evangelikų, liuteronų, anglikonų, mormonų, baptistų, naujojo amžiaus, tokių kaip tikėjimo žodis, tiesos žodis ir t.t. Emilis bijo pavadinti jas SEKTOMIS, todėl vartoja "nekaltą" pakaitalą - bažnyčios - tuo pačiu iškreipdamas tikrąją padėtį, kurią DVASINIS MOKYTOJAS PRIVALO ŽINOTI, KAD PATS NEKLAIDŽIOTŲ, IR KITŲ NEKLAIDINTŲ.
Algimantas
2010-11-01 13:08:56
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.