Forumas: temos peržiūra
Įvairios ištraukos, pastraipos, ar atskiros mintys iš Urantijos Knygos ir jūsų komentarai
Mielieji, šitą temą siūlau dėl to, kad galėtumėte patys patalpinti kokias nors ištraukas iš Urantijos Knygos apreiškimo, ilgesnes ar trumpersnes, kelių pastraipų, ar vienos pastraipos, ar net vieno sakinio, ir jas PAKOMENTUOTI, KODĖL jos yra tokios svarbios JUMS, kaip jas suvokiate JŪS.
Kadangi tai yra bendra tema iš Urantijos Knygos apreiškimo, tai joje bus įvairių temų rinkinys, kuris leis jums patiems sklaidyti Urantijos Knygą ir dalintis, kas TUO METU jums labiau įstrigo minty, kas sujaudino, ir KODĖL.
Dabar man perskaičius vieną pastraipą apie mūsų atvykimą į Havoną man sukilo mintis, kuria ir noriu pasidalinti.
Iš pradžių pateikiu būtent šitą pastraipą:
"Jūsų Havonos karjeroje pirmasis veiksmas bus suvokti ir padėkoti savo transportiniam sekonafimui už ilgą ir saugią kelionę. Tada jūs būsite supažindintas su tomis būtybėmis, kurios organizuos jūsų ankstyvąją veiklą Havonoje. Po šito jūs nuvyksite užregistruoti savojo atvykimo ir paruošti padėkos ir gilios meilės pranešimą, kuris bus pasiųstas jūsų vietinės visatos Sūnui Kūrėjui, visatos Tėvui, kuris padarė jūsų sūnystės karjerą įmanomą. Šitai užbaigia atvykimo į Havoną formalumus; po šito jums yra suteikiamas ilgas poilsio laikotarpis laisvam stebėjimui, ir tai yra proga paieškoti savo draugų, bičiulių, ir partnerių iš ilgo kilimo patyrimo. Jūs taip pat galite pasinaudoti programomis, kad nustatytumėte, kurie iš jūsų bičiulių piligrimų išvyko į Havoną nuo tada, kada Uversą palikote jūs." (0343-03)
Taigi, mes jau pakylame į Havoną. O tai reiškia, kad PRIEŠ TAI, labai ilgą laiką, jau buvome mokomi kaip DVASIOS, o iki to - dar kaip SIELOS, ir visą laiką turime savo tą patį aš. Ir HAVONOJE VIS TIEK turime savo tą patį AŠ, KOKS YRA DABARTINIAME MATERIALIAME ŽMOGAUS KŪNE, TIK HAVONOJE JIS NEPALYGINAMAI DAUG GERIAU SUOKIA TIKROVĘ, DAUG GILIAU PAŽĮSTA ENERGIJAS, VISĄ APLINKĄ - KOSMOSĄ, ŽVAIGŽDES, VISATAS, JŲ VALDYMĄ, IR VISOS ŠITOS TIKROVĖS KŪRĖJUS - ROJAUS TREJYBĘ, BET DAR NE TIEK, KIEK JĄ PAŽINS PO HAVONOS.
Ir ką mes darome savo pirmuoju VEIKSMU HAVONOJE - O GI DĖKOJAME.
Nuoširdi padėka visada galima tik iš meilės, ne iš pareigos, bet iš meilės. REIŠKIA MES MYLIME APLINKĄ. Dėkojame mus atgabenusiam į Havoną transportiniam angelui, kurio dvasinė kategorija yra labai aukšta - sekonamifimas - jo energetinė įkrova mižinišką, todėl jis mus gali gabenti šimtus tūkstančių šviesmečių atstumais, ko NEGALI PADARYTI VIETINĖS VISATOS ANGELAI TRANSPORTUOTOJAI.
Tačiau mes taip pat dėkojame ir savo vyresniajam dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui, kuris Urantijoje buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto pavidalu. Mes jam siunčiame padėką už JO MEILĘ ir RŪPESTĮ, nes JO VIETINĖ VISATA MUMS PER VISĄ AMŽINYBĘ LIKS GIMTOJI VISATA, KIEK BESIPLĖSTŲ KŪRINIJOS RIBOS Į IŠORINĘ KOSMINĘ ERDVĘ, IR NORS MŪSŲ NAMAI YRA ROJUS, BET PRADŽIĄ Į AMŽINYBĘ MES GAVOME BŪTENT NEBADONO VIETINĖJE VISATOJE, nes būtent čia mes patyrėme materialų augimą ir pirmąjį GYVĄ ryšį su savo Rojaus Tėvais, garbindami JUOS iš meilės, būtent čia mes perėjome per patyrimą, kada iš materialus pavidalo po prisikėlimo tapome SIELOMIS, ir per tūkstančius metų MŪSŲ TEORINIO MOKYMO KLASĖSE IR ŠITŲ MOKYMO PRAKTINIO ASMENINIO TAIKYMO, mes vis ėjome pirmyn į savo amžinąjį DVASIOS STATUSĄ. Ir kada tapome dvasia, ja ir tapome būtent VIETINĖJE VISATOJE. Ir tada mus vyresnysis Brolis palydėjo į SUPERVISATOS, mūsų tolimesnio mokymo, pakopą, kuri užtruko daug ilgiau negu mūsų visas mokymasis ir gyvenimas Vietinėje Visatoje.
Ir po atvykimo į amžinąją Havoną, mes parengiame padėkos ir meilės pranešimą mūsų dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui-Jėzui. O tai reiškia, kad mūsų meilės ryšys su juo yra toks giluminis, nes jam dėkojame už visą jo mokymą ir globą, kuri buvo prieš tūkstančius metų, o šis gyvas ryšys ir tooiau tęsiais, ir jis būtent ir padiktuoja tokią padėką ir jam.
Ir šį pranešimą parengiame žvelgdami nebe iš apačios į viršų, kaip žvelgėme būdami materialiu pavidalu, žmogaus kūne, kada maldoje prašėme pagalbos iš jo, esančio kažkur toli ir aukštai, kad net nežinia kur ir kaip jį pasiekti, ar būdami sielos morontiniu pavidalu, ir net tapę jauna dvasia. Dabar mes jau pasiekę amžinąją Havoną turime supervisatos etapo sukauptą patyrima. Štai dėl ko mes jau į vietinę visatą žvelgiame tarsi iš ANAPUS.
O kadangi mūsų brolystė yra tapusi tokia išvystyta, meilės virpesiai yra pasiekę tokį aukštą dažnį, jog pati GYVA meilė mūsų viduje ir diktuoja tokį padėkos pranešimą mūsų gimtosios Vietinės Visatos Valdovui-Sūnui Kūrėjui-Jėzui.
Ir Havonoje, mums visiškai naujoje kūrinijos dalyje, jau nebe laiko ir erdvės visatose, kur mus mokino anksčiau, dabar mumis su meile tiek rūpinasi, kad mums PIRMIAUSIA suteikia POILSĮ IR APSIPRATIMĄ naujoje vietoje, ir galimybę, kaip kūrinijos šeimos nariui susitikti su kitais mūsų broliais ir sesėmis dvasioje, su kuriais palaikėme arba nepalaikėme ryšius anksčiau.
Ar suvokiate, kad visa tai daroma, kad tik geriau būtų mums, kad tik patenkintų mūsų giluminius bendravimo troškimus, kada meilė apjungia visumą be jokių išlygų.
Ir tada galėsime sutikti ne tik tokius savo buvusius sielos brolius, kaip Paulių, Petrą, ar Joną Krikštytoją, bet GALBŪT ir Staliną ar Hitlerį, JEIGU JIE VIS TIK PASIRINKS TIESOS IR ŠVIESOS KELIĄ PO PRISIKĖLIMO KVIEČIANT PAGAL SĄRAŠĄ, KURĮ DAR TIK PATIRS ATEITYJE, ir kurie iki Havonos pasiekimo taip pat bus tapę MEILĖS IR ŠVIESOS SKLEIDĖJAIS, aukštą lygį pasiekusiomis DVASIOMIS, KAIP IR MES.
TODĖL IR NUOSTABUS ROJAUS TREJYBĖS MŪSŲ TOBULINIMO PLANAS, KAD NĖRA ATSTUMIAMAS NĖ VIENAS, KAD IR KOKIUS NUSIKALTIMUS, MŪSŲ SUPRATIMU, BŪTŲ PRIDARĘS, NEBENT JIS PATS NUSIGRĘŽIA IR GALUTANAI APSISPRENDŽIA MEILĖS IR ŠVIESOS GYVOJO KELIO ATSISAKYTI SAVO LAISVA VALIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-10-16 15:31:46
Komentarai
Jėzus niekada netvirtino, kad yra Elohimo (Dievo) pasireiškimas materialaus kūno pavidalu. Jis niekada neskelbė, kad jis yra Elohimo (Dievo) apreiškimas pasauliams. Jis niekada nemokė, kad tas, kuris matė jį, matė Elohimą (Dievą). Bet jis iš tikrųjų skelbė, kad jis yra Tėvo apreiškimas materialiame kūne, ir jis iš tikrųjų sakė, kas tik yra matęs jį, tas yra matęs Tėvą. Kaip dieviškasis Sūnus jis tvirtino, jog atstovauja tiktai Tėvui.Jis buvo, iš tikrųjų, net ir Elohimo Dievo Sūnus; bet mirtingojo materialaus kūno pavidalu ir mirtingiesiems Dievo sūnums, jis nusprendė savo gyvenimo apreiškimą apriboti savojo Tėvo charakterį pavaizduodamas tokiu laipsniu, kokiu tokį apreiškimą galėtų suprasti mirtingasis žmogus. Kai dėl kitų Rojaus Trejybės asmenų charakterio, tai mes turime pasitenkinti tuo mokymu, kad jie yra visiškai tokie, kaip Tėvas, kurį atskleidė jo įsikūnijęs Sūnus, Jėzus iš Nazareto, savo asmeniniu gyvenimu.
Nors savo žemiškuoju gyvenimu jis atskleidė dangiškojo Tėvo tikrąją prigimtį, bet apie jį jis mokė mažai. Iš esmės, jis mokė tiktai dviejų dalykų: kad Dievas pats savaime yra dvasia, ir kad, visuose ryšiuose su savo tvariniais, jis yra Tėvas. Šitą vakarą Jėzus pateikė paskutinįjį pareiškimą apie savo ryšį su Dievu, kada jis pareiškė: “Aš atėjau nuo Tėvo, ir atėjau į šitą pasaulį; antra vertus, aš tikrai paliksiu šį pasaulį ir vyksiu pas Tėvą..”
Bet jūs iš tikrųjų įsidėmėkite! tikrai niekada Jėzus nesakė, “Kas girdėjo mane, tas girdėjo Dievą.” Bet jis tikrai sakė, “Kas matė mane, tas matė Tėvą.” Girdėti Jėzaus mokymą nėra tas pats, kaip Dievą pažinti, bet matyti Jėzų yra toks patyrimas, kuris pats savaime yra Tėvo atskleidimas sielai. Visatų Dievas valdo toli nusidriekiančią kūriniją, bet būtent Tėvas danguje pasiunčia savo dvasią tam, kad apsigyventų jūsų proto viduje.
Jėzus yra tas padidinamasis stiklas žmogiškuoju pavidalu, kuris materialiam tvariniui padaro matomą Tą, kuris yra nematomas. Jis yra jūsų vyresnysis brolis, kuris būdamas materialaus kūno pavidalu įgalina jus pažinti tokią begalinių savybių turinčią Būtybę, kurios iki galo suprasti negali net ir dangiškosios gausybės. Bet visa tai turi sudaryti atskiro tikinčiojo asmeninį patyrimą. Dievą, kuris yra dvasia, galima pažinti tiktai kaip dvasinį patyrimą. Dievą galima atskleisti materialių pasaulių ribiniams sūnums, dvasinių valdų dieviškųjų Sūnų dėka, tiktai kaip Tėvą. Jūs galite pažinti Amžinąjį kaip Tėvą; jūs galite jį garbinti kaip visatų Dievą, viso to, kas egzistuoja, begalinį Kūrėją.
( 1857 - Tarpiniu Butybiu Komisija )
Labai toks prasmingas pareiškimas , per Jėzaus gyvenimo , žmogiškuoju pavidalu , dvasinį turinį , išskleistą kaip mokymą savo mokiniams .
Taigi , mūsų kiekvieno dvasinis patyrimas , tiksliau būtų - šiandieninis patyrimas , tikrai turi labai didelę reikšmę , ruošiantis garbinti Dievybes arba Tėvą , kaip garbinimo tikslo ir prasmės suvokimą ir pačios garbinimo dvasios pajautimą . Tačiau yra ir kitas lygiavertis kelias per Jėzaus Kristaus gyvenimo prizmę , kas buvo ir esama praktikuojama du tūkstančius metų visose krikščioniškose bažnyčiose . Aš to antro kelio neperšu , tačiau sakau , kad yra ir kitas panašus kelias , dievybių pažinime , ką liudija ir šis urantijos dokumentas .
emilispetras
2010-10-31 18:27:08
Mielieji, kaip gi jūs galite AUGTI, jeigu visą laiką SAVO VEIKLA BŪTUMĖTE UŽIMTI TIK SAVO VIETINĖJE SISTEMOJE AR VIETINĖJE VISATOJE, AR SUPERVISATOJE? Argi galėtumėte plėsti savo suvokimą apie Rojaus Trejybės pasireiškimą nepažinę kūrinijos kitų, dar iki tol jūsų neaplankytų, ir tuo pačiu nepažintų, supervisatų? O juk kiekviena iš jų yra SKIRTINGA, TURI SAVO SAVITUMŲ, nes kiekviena iš SEPTYNIŲ PAGRINDINIŲ DVASIŲ, SUPERVISATŲ PAGRINDINIŲ VALDOVŲ, PADOVANOJA BEGALINĖS DVASIOS ABSOLIUTAUS PROTO SAVĄJĮ KOSMINIO PROTO MODELĮ SAVAJAI SUPERVISATAI. O TAI ATSISPINDI VALINIŲ TVARINIŲ EVOLIUCINĖJE VEIKLOJE, KURIĄ JIE KŪRYBIŠKAI ATLIEKA SAVOJOJE SUPERVISATOJE, VIETINĖJE VISATOJE, ŽVAIGŽGYNE, VIETINĖJE SISTEMOJE, AR APGYVENDINTOJE PLANETOJE.
Todėl toks samprotavimas apie DVASIŲ ŠALIŠKUMĄ - JAU PASIEKUSIŲ RIBINĮ IŠTOBULINIMĄ IR STOVĖJUSIŲ ROJAUS TREJYBĖS AKIVAIZDOJE ROJUJE - visiškai čia nebetinka, nebe toks DVASINIS TŲ IŠTOBULINTŲ DVASIŲ LYGIS, KURIS REALIAI ĮKŪNIJA ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS VISUOTINUMĄ VIENODAI VISIEMS TVARINIAMS. Net ir mes - urantai - garbinantys ROJAUS TREJYBĘ - gyvojoje ROJAUS TREJYBĖS šventovėje - jau imame vis daugiau jausti ŠITĄ PAČIĄ ROJAUS TREJYBĖS VISUMINĘ MEILĘ VISIEMS VIENODAI, be šališkumo, nors dar esame materialiu pavidalu, ir mūsų dar tik laukia milžiniškas kelias iki Rojaus Trejybės akivaizdos Rojuje.
Todėl jūs turite suvokti, kad mes kūrinijos pažinimą pasiekiame, ją įsisaviname, ne kokiu nors kitu, o vieninteliu būdu - PATIRTINIU METODU.
BŪTENT DĖL TO IR BŪTINAS KITŲ ŠEŠIŲ SUPERVISATŲ IR JŲ SEGMENTŲ PATIRTINIS STUDIJAVIMAS PRIEŠ TAI, KADA GALĖSIME PASIMĖGAUTI KOKIOMIS NORS UŽDUOTIMIS SAVO GIMTOJOJE - ORVONTONO - SUPERVISATOJE AR VIETINĖJE VISATOJE, NEBADONE, AR JO MAŽESNIUOSE SEGMENTUOSE, IR NET URANTIJOJE.
Turėkite kantrybės, ateis toji akimirka, kada būsime PASIEKĘ ROJŲ, kada būsime patyrę ROJAUS TREJYBĖS ASMENYBIŲ AKIVAIZDĄ, ir kada būsime įsisavinę kitas šešias Supervisatas ir jų segmentus, ir turėsime galimybę pažvelgti į TOS DIENOS URANTIJOS MEILĖS IR ŠVIESOS VAIKŲ-ŽMONIJOS GYVENIMĄ REALIAI JĄ APLANKYDAMI SU UŽDUOTIMI, KAD DAR LABIAU JOJE ĮSIVYRAUTŲ ROJAUS TREJYBĖS GYVA MEILĖ IR ŠVIESA, KURIOS IR TAIP JAU BUS ĮSIVIEŠPATAVUSIOS PLANETOJE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-10-30 19:25:20
Dabartinio visatos amžiaus metu užbaigtieji sugrįžta tarnauti į laiko visatas. Jie yra paskiriami dirbti pakaitomis skirtingose supervisatose ir niekada neskiriami į savo gimtąsias supervisatas tol, kol nebūna tarnavę visuose kituose šešiuose superkūriniuose. Šitokiu būdu jiems tikrai yra leidžiama įgyti Aukščiausiosios Būtybės septinkartę sampratą.
Mirtingųjų užbaigtųjų viena ar daugiau kuopų nuolat tarnauja Urantijoje. Visatos tarnystėje nėra tokios srities, į kurią jie nebūtų paskiriami; jie veikia visuotinai ir vienas kitą keičiančiais ir vienodos trukmės paskirtos užduoties ir laisvos tarnystės laikotarpiais.
Mes neturime jokio supratimo, koks bus šitos nepaprastos grupės organizacijos pobūdis ateityje, bet dabar užbaigtieji yra visiškai savivaldus organas. Jie išsirenka savo pačių nuolatinius, periodiškus, ir užduoties vadovus ir reguliuotojus. Jokia pašalinė įtaka niekada negali paveikti jų politikos, ir jų ištikimybės priesaika yra tiktai Rojaus Trejybei.
(Dieviškasis Patarėjas ir Vienas be Vardo ir Skaičiaus 345 -3-4-5 )
Man skaitant šią pastraipą susidarė įspūdis , kad mūsų Žemėje , tai yra Urantijos planetoje , visas dvasines tarnystes atlieka kitų supervisatų , užbaigtųjų korpusio , dvasios . Mūsų žemiškos sielos . kol gaus tarnystę Saulės sistemoje , tikriausiai išlauks milijonus metų , kol užbaigs visas tarnystes kitose šešiose supervisatose . Labai idomus variantas , kodėl neleidžiama žmonių sieloms , kaip dvasios statusą turinčioms dvasioms , pirmiausia sugrįžti į savo VIETINĖS VISATOS tarnystę . Gal manoma , kad bus šališkas požiūris ir šališka tarnystė , bet juk priesaika Rojaus Trejybei , neturėtų išbalansuoti žmogaus sielos-dvasios , nostalgiškiems prisiminimams .
Vienu žodžiu , kaip rašė vienas išminčius , mes žmonės , esame amžini kosmoso klajūnai . Mes eisime ir eisime vis tolyn ir gilyn , nuo savo žemiškų namų , nuo gimtosios Saulės sistemos , kol pasieksime Rojų , o kai Rojaus Trejybės Dievybių būsime palaiminti amžinąjam gyvenimui , vėl iškeliausime į begalines tarnystes , šešiose supervisatose , o vėliau dar toliau į neištirtą ir neapgyvendintą kosminę erdvę , naujiems darbams , naujoms tarnystėms .
emilispetras
2010-10-30 14:19:50
Būtent tvarinio veikimo svarba ir yra apvaizdos įsikišimo priežastis, o ne tvarinio kaip asmens svarba. 1305 07 ( Galingasis Žinianešys
Labai prasminga Galingojo Žinianešio frazė , verčianti gerai permąsyti asmeninio gyvenimo kelią ir darbus šiame kelyje . Tai labai svarbus mokymas . Nežinau kaip kitiems šis sakinys , bet man jis sužadino norą apmąsyti visą mano gyvenimo praeiti ir ateitį . Kaip matome , Galingasis Žinianešys labai aiškiai nurodo , kad ne žmogaus asmenybės statusas , išsilavinimas ar dvasinis bagažas lemia Apvaizdos įsikišimą ir tolesnę dieviškų energijų buvimą šalia žmogaus , bet viską lemia konkretus žmogiškas darbas , kaip savo dvasinio potencialo ugdymas ir vystymas aplink save , raštu , žodžiu , fiziniu darbu arba kitais ekonominiais ar finansiniais svertais . Tai yra , manau , kai žmogus pasirinkęs dvasinio mokytojo kelią , aktyviai išnaudoja visas turimas galimybes ir dar šiek tiek daugiau , virš savo galimybių . Štai ta ,, šiek tiek daugiau ‚‘‘ ir paremia dieviškoji apvaizda , kad žmogus turėtų jėgų ir išminties realizuoti save visos žmonijos naudai ir Dievo Tėvo šlovei apreikšti .
emilispetras
2010-10-23 21:13:04
Pilypo asmenybė mažai ką turėjo,kas būtų įspūdinga.Dažnai apie jį kalbėdavo kaip apie "Pilypą iš Betsaidos,iš to miesto,kur gyvena Andrėjus ir Petras".Jis beveik neturėjo skvarbaus matymo;jis nesugebėdavo suvokti konkrečios situacijos stulbinančių galimybių.Jis nebuvo pesimistas;tiesiog jis buvo proziškas.Jam taip pat stigo dvasinės įžvalgos.Jis nedvejodamas Jėzų nutraukdavo viduryje pačios giliausios Mokytojo kalbos,kad paklaustų akivaizdžiai kvailoką klausymą.Bet Jėzus niekada jam nepriekaištavo del tokio nedėmesingumo;jis buvo kantrus su juo ir taktiškas del jo nesugebėjimo suvokti gilesnių mokymo prasmių.Jėzus gerai žinojo,kad jeigu jis Pilypui kartą papriekaištaus,kad jis užduoda tokius erzinančius klausymus,tai jis ne tik sužeis šitą dorą sielą,bet šitoks priekaištas Pilypą tiek įskaudins,kad jis niekada daugiau nebedrįs pateikti nė vieno klausimo.Jėzus žinojo,kad jo erdvės pasauliuose yra neapsakoma gausybė milijardų panašių lėtai mąstančių mirtingųjų,ir jis norėjo juos visus padrąsinti,kad kreiptųsi į jį,ir kad jiems visada būtų lengva ateiti pas jį su savo klausimais ir problemomis.Galų gale,Jėzus iš tikrųjų labiau domėjosi Pilipo kvailais klausimais negu tuo pamokslu,kurį jis galėtų pasakyti.Jėzus nepaprastai domėjosi žmonėmis. 1557-01 UK knyga.
Šią ištrauką apie Pilypo asmenybę paėmiau ne todel,kad tokia asmenybė būtų manę labai sužavėjusi;iš kai kurių Pilypo asmenybės bruožų galima atpažinti ir savę del ko labai žavėtis savimi nesigauna.Manę žavi Jėzaus asmenybė.Iki šiol miglotai įsivaizdavau jo charakterį;būtent šitokia asmenybė gali būti etalonu, gyvu pavyzdžiu sau ir kitiems sielos broliams ir sesėms.
Mielas Vaidai VDS aš taip pat galiu pasakyti,kad UK knyga man daugeliuose susipainiojamuose atvėrė akis.Galiu iš naujo peržiūrėti savo taip neprotingai pademonstruotus veiksmus savo brolių ir sesių atžvilgiu.Dabar tenka taisyti klaidas. Nebijau prisipažinti klydus.Trokštu,kad šalia manęs visiems būtų gerai.Manau,kad su meile,Tėvo -Rojaus Trejybės pagalba dar šioje sferoje daugelį savo charakterio bruožų pavyks pakeisti.
Tai tiek.
Su meile,
IRENA
2010-10-23 14:54:00
Irena,
Ačiū tau už tavo nuoširdumą. Tu esi nuostabus žmogus. Šitą komentarą rašau virpančia siela ir su ašaromis akyse. Seniai tokio jausmo nebuvau patyręs. Dar kartą tau AČIŪ.
VaidasVDS
2010-10-23 09:59:28
Nepadarykite klaidos!
Jėzaus mokymuose yra tokia amžinoji prigimtis,kuri mąstančių žmonių širdyse neleis jiems likti nevaisingiems amžinai.Tokia karalystė,kokia suvokė Jėzus,dideliu laipsniu žemėje sužlugo;KOL KAS,jos vietą užėmė išorinė bažnyčia;bet jūs turėtumėte suvokti,kad šitoji bažnyčia yra DVASINĖS karalystės,kuriai yra TRUKDOMA,tiktai lervinė stadija,kuri ją nuneš per šitų materialių amžių ir tolin į dvasingesnę dieviškają tvarką,kur Mokytojo mokymai galėtų turėti vystymuisi geresnę galimybę.Šitokiu būdu iš tikrūjų vadinamoji krikščioniškoji bažnyčia tampa tuo KOKONU,kuriame dabar miega Jėzaus sampratos karalystė.DIEVIŠKOSIOS BROLYSTĖS KARALYSTĖ TEBĖRA GYVA,ir galiausiai ir tikrai iškils iš šito ilgo nugrimzdimo,lygiai taip tikrai,kaip drugelis galiausiai pasirodo kaip GRAŽUS išsirutuliojimas iš savo MAŽIAU PATRAUKLAUS metamorfozinio vystymosi tvarinio.1866-04.
Kai kuriems,senesniems urantams,ne vieną dešimtmetį esantiems šalia Algimanto ir girdėjusiems jo paskaitas,urantijos knygos išsamius išaiškinimus,gali pasirodyti,kad štai vel,šiame forume,pasireiškė Irena,naujokė su savo kvailumu, žema kultūra,chamizmu, /mano paminėti epitetai man buvo pasakyti tiesiai į akis Kaune/ituo labiau buvusi bažnytininkė."Kas gero gali būti iš Nazareto"?O kas gero gali būti iš buvusių bažnytininkų? To seno raugo kvapas vis dar
jaučiasi.
Šią akimirką,kai kuriems mano sielos broliams ir sesėms norisi parodyti ,kad aukščiau parašyti žodžiai išplaukė ne iš piktos širdies;tiesiog,tai rami samprata iš gautos patirties.
Kiekvieną dieną po 10 valandų žiūriu į naują savo mąžają, vienerių metų globotinę ir į jos, aštuonerių metų sesutę,tiksliau pasakius į juodviejų tarpusavio santykius.
Mažoji,savo gražiomis akutėmis,su tokia meilę žiūri į savo, iš mokyklos sugrįžusią sesutę,ir kaip jinai nori su ją draugauti,su josios žąisliukais žaisti.O sesutė nė iš tolo neleidžia prisiartinti prie savo daigtų.
Kažkas panašaus ir mūsų urantinėje šeimoje gaunasi;gal ir klystu.
Be jokios abejonės naujokai sudaro tikrai daug nepatogumų senesniems urantams,ir net trukdo.Galbūt ir vel būsiu apkaltinta apsimestiniu nuoširdumu,bet pasakysiu atvirai,jau seniai,kokie trys metai svajoju apie tokią urantinę svetainę,kuri būtų skirta naujokams;esu tvirtai įsitikinusi,kad tų naujokų buvo ir bus,ir kad ten labiau pažęngę broliai ir sesės dalintųsi savo sąmpratomis gautomis studijuojant UK knygą.
Ir tai yra tiesa,kad naujokai yra skirtingo intelektualinio lygio;mažiau išsilavine,žemesnės kultūros,bet net ir tarp šitokių yra ištroškusių giliau pažintį naujają epochinę šviesą.
Žinoma,galima pasakyti,kad klauskitr jums ir šitoje svetainėje bus atsakyta.Na,o jeigu net klausymą suformuluoti sunku?Kad vis delto yra pas naujoką ta vidinė baimė būti gyvuliu pavadintam? Dvasinės Būtybės pabrėžė,kad šis PENKTAS EPOCHINIS APREIŠKIMAS yra skirtas tūstantmečiui.
Aš asmeniškai sutinku su Vaido VDS nuomone.
Tam,kad skleisti naujają šviesą reikia pačiam gerai pažinti tą naujają šviesą,susilieti su tą šviesa.
Ir daugiau galėčiau parašyti,bet nujaučiu būsimą reakciją,todel neturiu noro plėstis.
Visiems linkiu labos nakties.
Su meile,
IRENA
2010-10-23 00:03:47
Be jokios abejonės Urantijos ateitį apibūdins religinės tiesos – Dievo Tėvystės ir visų tvarinių brolystės – mokytojų pasirodymas. Bet reikia tikėtis, jog šitų ateities pranašų tvirtos ir nuoširdžios pastangos bus mažiau nukreiptos į tarpreliginių barjerų stiprinimą, o daugiau į religinės dvasinio garbinimo brolystės didinimą tarp tų daugybės pasekėjų, išpažįstančių skirtingas intelektualias teologines doktrinas, kurios taip apibūdina Satanijos Urantiją. ( Urantija 1010 - 04 - pateikta Nebadono Melkizedeko )
Labai idomi pastraipa . Gal kas turi ir kitokią nuomonę ? Kaip manote ?
emilispetras
2010-10-22 19:55:52
Viskas yra gerai linakn , jokių problemų . Aš šiek tiek tavo žodžius kitaip supratau . Tačiau matau , kad tu mąstai Urantijos dvasia , tai man dėl to straipsnelio komentavimų , neliko jokių klausimų . Linkiu puikių , naujų minčių .
emilispetras
2010-10-22 17:43:29
Petrai, iš kur žinai, kad Trejybė garbinama tik Rojuje, ar taip rašoma Urantijos knygoje? Ir jeigu garbinama Rojuje, reiškia, tai teisinga ir tinkama, tai kodėl Trejybės negalima garbinti kitur, pvz., vietinėje visatoje?
O šia citata tik norėjau pasakyti, kad Urantijos knyga apskritai neatmeta galimybės garbinti Trejybę.
linakn
2010-10-22 15:58:20
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]