Forumas: temos peržiūra
Įvairios ištraukos, pastraipos, ar atskiros mintys iš Urantijos Knygos ir jūsų komentarai
Mielieji, šitą temą siūlau dėl to, kad galėtumėte patys patalpinti kokias nors ištraukas iš Urantijos Knygos apreiškimo, ilgesnes ar trumpersnes, kelių pastraipų, ar vienos pastraipos, ar net vieno sakinio, ir jas PAKOMENTUOTI, KODĖL jos yra tokios svarbios JUMS, kaip jas suvokiate JŪS.
Kadangi tai yra bendra tema iš Urantijos Knygos apreiškimo, tai joje bus įvairių temų rinkinys, kuris leis jums patiems sklaidyti Urantijos Knygą ir dalintis, kas TUO METU jums labiau įstrigo minty, kas sujaudino, ir KODĖL.
Dabar man perskaičius vieną pastraipą apie mūsų atvykimą į Havoną man sukilo mintis, kuria ir noriu pasidalinti.
Iš pradžių pateikiu būtent šitą pastraipą:
"Jūsų Havonos karjeroje pirmasis veiksmas bus suvokti ir padėkoti savo transportiniam sekonafimui už ilgą ir saugią kelionę. Tada jūs būsite supažindintas su tomis būtybėmis, kurios organizuos jūsų ankstyvąją veiklą Havonoje. Po šito jūs nuvyksite užregistruoti savojo atvykimo ir paruošti padėkos ir gilios meilės pranešimą, kuris bus pasiųstas jūsų vietinės visatos Sūnui Kūrėjui, visatos Tėvui, kuris padarė jūsų sūnystės karjerą įmanomą. Šitai užbaigia atvykimo į Havoną formalumus; po šito jums yra suteikiamas ilgas poilsio laikotarpis laisvam stebėjimui, ir tai yra proga paieškoti savo draugų, bičiulių, ir partnerių iš ilgo kilimo patyrimo. Jūs taip pat galite pasinaudoti programomis, kad nustatytumėte, kurie iš jūsų bičiulių piligrimų išvyko į Havoną nuo tada, kada Uversą palikote jūs." (0343-03)
Taigi, mes jau pakylame į Havoną. O tai reiškia, kad PRIEŠ TAI, labai ilgą laiką, jau buvome mokomi kaip DVASIOS, o iki to - dar kaip SIELOS, ir visą laiką turime savo tą patį aš. Ir HAVONOJE VIS TIEK turime savo tą patį AŠ, KOKS YRA DABARTINIAME MATERIALIAME ŽMOGAUS KŪNE, TIK HAVONOJE JIS NEPALYGINAMAI DAUG GERIAU SUOKIA TIKROVĘ, DAUG GILIAU PAŽĮSTA ENERGIJAS, VISĄ APLINKĄ - KOSMOSĄ, ŽVAIGŽDES, VISATAS, JŲ VALDYMĄ, IR VISOS ŠITOS TIKROVĖS KŪRĖJUS - ROJAUS TREJYBĘ, BET DAR NE TIEK, KIEK JĄ PAŽINS PO HAVONOS.
Ir ką mes darome savo pirmuoju VEIKSMU HAVONOJE - O GI DĖKOJAME.
Nuoširdi padėka visada galima tik iš meilės, ne iš pareigos, bet iš meilės. REIŠKIA MES MYLIME APLINKĄ. Dėkojame mus atgabenusiam į Havoną transportiniam angelui, kurio dvasinė kategorija yra labai aukšta - sekonamifimas - jo energetinė įkrova mižinišką, todėl jis mus gali gabenti šimtus tūkstančių šviesmečių atstumais, ko NEGALI PADARYTI VIETINĖS VISATOS ANGELAI TRANSPORTUOTOJAI.
Tačiau mes taip pat dėkojame ir savo vyresniajam dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui, kuris Urantijoje buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto pavidalu. Mes jam siunčiame padėką už JO MEILĘ ir RŪPESTĮ, nes JO VIETINĖ VISATA MUMS PER VISĄ AMŽINYBĘ LIKS GIMTOJI VISATA, KIEK BESIPLĖSTŲ KŪRINIJOS RIBOS Į IŠORINĘ KOSMINĘ ERDVĘ, IR NORS MŪSŲ NAMAI YRA ROJUS, BET PRADŽIĄ Į AMŽINYBĘ MES GAVOME BŪTENT NEBADONO VIETINĖJE VISATOJE, nes būtent čia mes patyrėme materialų augimą ir pirmąjį GYVĄ ryšį su savo Rojaus Tėvais, garbindami JUOS iš meilės, būtent čia mes perėjome per patyrimą, kada iš materialus pavidalo po prisikėlimo tapome SIELOMIS, ir per tūkstančius metų MŪSŲ TEORINIO MOKYMO KLASĖSE IR ŠITŲ MOKYMO PRAKTINIO ASMENINIO TAIKYMO, mes vis ėjome pirmyn į savo amžinąjį DVASIOS STATUSĄ. Ir kada tapome dvasia, ja ir tapome būtent VIETINĖJE VISATOJE. Ir tada mus vyresnysis Brolis palydėjo į SUPERVISATOS, mūsų tolimesnio mokymo, pakopą, kuri užtruko daug ilgiau negu mūsų visas mokymasis ir gyvenimas Vietinėje Visatoje.
Ir po atvykimo į amžinąją Havoną, mes parengiame padėkos ir meilės pranešimą mūsų dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui-Jėzui. O tai reiškia, kad mūsų meilės ryšys su juo yra toks giluminis, nes jam dėkojame už visą jo mokymą ir globą, kuri buvo prieš tūkstančius metų, o šis gyvas ryšys ir tooiau tęsiais, ir jis būtent ir padiktuoja tokią padėką ir jam.
Ir šį pranešimą parengiame žvelgdami nebe iš apačios į viršų, kaip žvelgėme būdami materialiu pavidalu, žmogaus kūne, kada maldoje prašėme pagalbos iš jo, esančio kažkur toli ir aukštai, kad net nežinia kur ir kaip jį pasiekti, ar būdami sielos morontiniu pavidalu, ir net tapę jauna dvasia. Dabar mes jau pasiekę amžinąją Havoną turime supervisatos etapo sukauptą patyrima. Štai dėl ko mes jau į vietinę visatą žvelgiame tarsi iš ANAPUS.
O kadangi mūsų brolystė yra tapusi tokia išvystyta, meilės virpesiai yra pasiekę tokį aukštą dažnį, jog pati GYVA meilė mūsų viduje ir diktuoja tokį padėkos pranešimą mūsų gimtosios Vietinės Visatos Valdovui-Sūnui Kūrėjui-Jėzui.
Ir Havonoje, mums visiškai naujoje kūrinijos dalyje, jau nebe laiko ir erdvės visatose, kur mus mokino anksčiau, dabar mumis su meile tiek rūpinasi, kad mums PIRMIAUSIA suteikia POILSĮ IR APSIPRATIMĄ naujoje vietoje, ir galimybę, kaip kūrinijos šeimos nariui susitikti su kitais mūsų broliais ir sesėmis dvasioje, su kuriais palaikėme arba nepalaikėme ryšius anksčiau.
Ar suvokiate, kad visa tai daroma, kad tik geriau būtų mums, kad tik patenkintų mūsų giluminius bendravimo troškimus, kada meilė apjungia visumą be jokių išlygų.
Ir tada galėsime sutikti ne tik tokius savo buvusius sielos brolius, kaip Paulių, Petrą, ar Joną Krikštytoją, bet GALBŪT ir Staliną ar Hitlerį, JEIGU JIE VIS TIK PASIRINKS TIESOS IR ŠVIESOS KELIĄ PO PRISIKĖLIMO KVIEČIANT PAGAL SĄRAŠĄ, KURĮ DAR TIK PATIRS ATEITYJE, ir kurie iki Havonos pasiekimo taip pat bus tapę MEILĖS IR ŠVIESOS SKLEIDĖJAIS, aukštą lygį pasiekusiomis DVASIOMIS, KAIP IR MES.
TODĖL IR NUOSTABUS ROJAUS TREJYBĖS MŪSŲ TOBULINIMO PLANAS, KAD NĖRA ATSTUMIAMAS NĖ VIENAS, KAD IR KOKIUS NUSIKALTIMUS, MŪSŲ SUPRATIMU, BŪTŲ PRIDARĘS, NEBENT JIS PATS NUSIGRĘŽIA IR GALUTANAI APSISPRENDŽIA MEILĖS IR ŠVIESOS GYVOJO KELIO ATSISAKYTI SAVO LAISVA VALIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-10-16 15:31:46
Komentarai
Gerasis žmogau , linakn , perskaičiau tolesnius Urantijos knygos 304 puslapio komentarus ir supratau , kad kalba eina apie Rojaus Trejybės garbinimą pačiame Rojuje . Todėl , jeigu turėjai mintį , kad toks garbinimas paplites visatų visatose - būtų visiška netiesa . Toks garbinimas vyksta tik Rojuje ir Algimanto Rojaus Trejybės garbinimo šventovėje , taigi kaip ir viskas aišku ir kitokiems pamąstymams kaip ir nebelieka vietos .emilispetras
2010-10-22 15:12:57
"Ištisos visatos visų būtybių visi sugebėjimai, kurie gali suintensyvinti ir išaukštinti saviraiškos galimybes ir dėkingumo perteikimą, visu didžiausiu jų pajėgumu yra panaudojami garbinant Rojaus Dievybes". 304 psl.
Kaip matote, čia panaudota daugiskaita. Ir tai daug ką sako.
linakn
2010-10-22 10:01:13
Ar visus ir viską mylintis Tėvas to norėtų..
Tebūnie tai pasvarstymas klaidžiojantiems pasąmonės labirintuose. Tebūnie tai tik laikinas reiškinys procese. Tame procese, kuris ir atveda mus į TIKRĄJĮ MEILĖS KELIĄ.
Kuomet prabyla atverta dvasia, sklinda gyvieji virpesiai. Mes jaučiame ir patiriame juos gyvai tarpusavyje. Negana to, Meilės atgimusio iš dvasios virpesiai yra itin aukšto dažnio vibracijos. Ką mums tai sako? Tikrai ne šiame įvardijime telpa platesnis religijos pavadinimas:
"Meilės ir visų žmonių brolystės religija".
Tai jokiu būdu nėra iškėlimas platesnei diskusijai, bet tikrai diskusiją dar labiau susiaurina.
Atgimęs iš dvasios Urantas Tikrasis tikrai patiria ne visų žmonių brolystės religiją. Vietoje to jis jau DABAR žino ir plečia panoraminę įžvalgą per įtikėjimo gilinimą atradus Tėvą- Rojaus Trejybę savyje, kas ir sulieja urantą su Šaltiniu. Šaltinis jau yra viduje visų, bet tik nedaugelis Jo ieško ir dar mažiau yra Jį atradę savyje. Atrodytų paprasta, bet taip nėra. Kuomet išpažįstama Gyvoji Rojaus Trejybės religija, urantas gyvai patiria ne tiktai žmonių brolystę ir Meilę, bet tikrai yra taip, kad jis save SUVOKIA ESANTĮ KŪRINIJOS ŠEIMOJE.
Ir tai jau yra pagrindinė takoskyra tarp iki šiol evoliucionavusių religijų Urantijoje ir dabartinės, apreikštos įvairaus rango dvasinių tvarinių GYVOSIOS MEILĖS RELIGIJOS, kuri nepaliaujamai evoliucionuoja dėka ir kitų apreiškimų. Mūsų vyresniojo brolio Sūnaus Kūrėjo Jėzaus vardas teparodo, kad mes dar esame tikri triušiukai, kurie tik šmurkšt, ir jau slepiasi oloje nuo Tikrovės. Tos Tikrovės, kuri taip akina ŠVIESA IR TIESA, kad tikrai yra labai pavojinga pasąmonės mesteltą mintį ar mokymą priskirti Minties Derintojui.
Mes kiekvienas turime savo individualų kelią, kuris telpa į platų Rojaus Trejybės Gyvąjį Kelią. Bet ar mūsų pačių kelias yra Gyvai Patirtinis? Tikrai ne. Tvyksteli Gyva Meilės virpesio kibirkštėlė, perskrodžia kūriniją ir mes..NUTYLAM, užveriam dvasią. Žodis ištartas kitam neprapuola, bet gali jaučiu sugrįžti ir sudarkyti asmenybę ne tik pačiam sau, bet ir kitiems. Aplinkai, kuri yra ne tik valiniai tvariniai, bet ir flora, fauna. Žodis griaunantis neveikia kūrinijos, bet kad liūdina – tai jau tikrai.
Ar Mylintis Tėvas to norėtų? Susimąstykime ir pamėginkime pažvelgti Jo akimis. Nors ir neįmanoma, bet prisiminkite Jo raginimą BŪTI TOBULAIS, NET KOKS TOBULAS YRA JIS. Ką tai sako? Mūsų visų kelias buvo, yra, ir bus Gyvasis Rojaus Trejybės Meilės kelias. Mūsų išpažįstama religija taip pat yra Gyvai Patirtinė Rojaus Trejybės Meilės religija. NĖRA KITOS TIKRESNĖS. Nėra kitos tokios GYVESNĖS. Nėra kitos tokios nei ši. Visos religijos yra tik evoliucinės su daliniais apreiškimais. Bet tik ŠI RELIGIJA Išlaisvina ir Pakylėja sielą – dvasią skrydžiui. Tam skrydžiui, kuriame mes jau esame visi, tik tam skrydžiui atsisakome ATSIDUOTI. Neieškom ir tikrai nerasim, kol nesuvoksim, kad mums geriau ne nuolatos nudrėksti šašą nuo žaizdos ir guostis ar likti tariamu ieškotoju kažko. Kažko kas tikrai neduos atsakymų, bet suteiks laikiną gyvulinio proto nuraminimą. NEPASITIKIM Rojaus Trejybe. Kur tavo namai, broli? Kas tavo Tėvai? Kokį likimą tu renkiesi? Vegetuoti ar išlikti tapatybei nori? Tai kas kad prikels, bet kada? Kai jūsų palikuonys jau bus Morontiniuose pasauliuose jaudinančioj patirtinėj kelionėj į Rojų? Norėtumėt. Prikels, bet dar didesnėj nevilty paliksit, kuomet PAMATYSIT IR VIRPESIAIS PAJUSIT TIKROVĘ. Ir jūs tuomet išsigąsit. Pasirinksit tapatybės sunaikinimą.
Kai garbinu ir meldžiuosi, dėkoju Rojaus Trejybei už tokią nuostabią galimybę patirti blogį ir troškimą jį įveikti. Ir tampa aišku, kad viskas yra įmanoma su TĖVU. Kalnai tampa tik menkučiais grumsteliais atkaklumui. Ir nesąmone BIJANTIEMS.
Mes galime ir nelaukti jaučiu grįžtančio. Vietoje to, atsiduokim Rojaus Trejybės vedimui, tvirtai atsiremkime į savy atrastą Tėvą – Rojaus Trejybę, melskimės ir garbinkim ne tik po vieną, bet ir kolektyviai. Studijuokim TĖVO – ROJAUS TREJYBĖS ASMENŲ mokymus- apreiškimus, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, KRIKŠČIONYBĖS DUŽENAS, garbinkim ir melskimės Rojaus Trejybės Šventovėje. Ir išauš ta valanda, kuomet mes “ atskleisim paslaptį “. Ir tai bus ne Tėvo ištiesta ranka, bet VISAS GLĖBYS. Mes jau dabar esam apglėbti ir patys apglėbiam JĮ. Apglėbiam kartu, būdami kūrinijos šeimoje.
Nepamirškime kada buvo pirmą kartą materializuotas Epochinis Apreiškimas.
Jei tada postulavome Dievą, tai dabar suvokiam NEDALOMĄ VIENĮ. Tėvą- Rojaus Trejybę, Visako Šaltinį, Meilės Šaltinį, Gėrio Šaltinį, Teisingumo, Gailestingumo, Dvasingumo, Proto- Išminties.
Kaip galime garbinti KIEKVIENĄ ASMENĮ ATSKIRAI, kuomet Jie veikia kartu? Rojaus Tėvai nesislepia vienas nuo kito kaip mes darome.
Čia turėtume suvokti, kad kardinaliai nepakeisime ir nepatrauksime į savo gretas kitų religijų daugumos individų. Bet BŪTINA kiekviename tikėjime įnešti Rojaus Trejybės sampratą ir tai bus tas ATRAMOS TAŠKAS, KURIAME TELPA VISKAS. Visos religijos. Bet pirmiausia turime įtikėjimą gilinti patys, vis giliau ir plačiau atrasdami Šaltinį savyje. Dvasios tyrumas įmanomas tik einant Gyvai Patirtiniu Rojaus Trejybės Keliu.
Šitas pasakymas yra netinkamas:
“ aš tikrai nesu sunerimęs. Atvirkščiai, paskutiniu metu esu kaip niekad laimingas dėl vis gilėjančio dvasinio ryšio su Tėvu.
Nes net ir išaiškinus, užterštos pasąmonės blokada neleidžia suvokti kas tai yra Dvasinis Mokytojas ir koks yra Jo dvasinis rangas. Atsisako netgi intelektas. Toliau įnirtingai laikomasi įsikibus į stulpą, kad tik jis nenuvirstų. Bet juk stulpas stovi tvirtai ir giliai įbetonuotas į Rojaus Trejybės pamatus. Taip galima ir pačiam nepastebint apaugti iliuzine žole.
Kaip jau esu minėjęs, mano komentarai yra konstatavimas, bet ne dogma. Jie ir toliau gali daug kam nepatikti ar įžeisti ( kas įrodytų individo įtikėjimo nebuvimą ar seklumą ), bet tai jau ne mano problema. Komentarai kis atitinkamai kiek pats įdėsiu pastangų.
“ Paskutiniu metu turėjau labai daug nuostabių patyrimų, kurių metu man atėjo suvokimas, kad tik per ilgesnį laiką galima gauti atsakymus į tau rūpimus klausimus. Ir tu juos pamatai, kada suvoki, kad net jei kas nors konkrečiu metu nors kiek ir nesisekė, bet galutiniame rezultate, ta nesėkmė virto į sėkmę.
Pirmąjame sakinyje nepilnai išvystytas suvokimas, nes per ilgesnį laiką galima gauti tik tokius atsakymus kurie ateityje plėsis ir galutinio rezultato mes niekad nesulauksim.
Nors mūsų Likimas yra Rojus, bet manau, kad tai tik pradžia. NĖ VIENAS NEŽINOME KĄ YRA MUMS NUMATĘS KŪRĖJAS.
Komentaras, kuris turi dvasingumo kibirkštį niekad neprapuls. Jį skaito dvasios, kurios to dar nežino, jį skaito ir visa kūrinija. Jį skaito Rojaus Trejybė. Jį mums diktuoja ATRASTAS SAVY TĖVAS – ROJAUS TREJYBĖ.
“ Tačiau lygiai taip pat KVAILA ir spyriotis religiniu požiūriu atsisakyti vystytis toliau negu šiandien rasė arba nacija, savo visuma gali įsisavinti. Rasė arba nacija negali VYSTYTIS KAIP VISUMA VIENODAI VISA. Visada bus jos vedliai, kurie ir sudaro rasės arba nacijos smaigalį, kuris ir rodo jai - kaip VISUMAI - kelią, kaip ir kur ji turi vystytis. Todėl rasės arba nacijos smaigalys - vedliai - ir yra būtent dėl to smaigalys, kad jis NEBIJO ŽENGTI NET IR JAM ĮPRASTU ŽINGSNIU, BET VIS TIEK PRANOKSTANT VISOS RASĖS ARBA NACIJOS ŽINGSNIO TEMPĄ.
Ši Urantijos Knygos pastraipa kalba apie bendrą rasės arba nacijos evoliucinės religijos vystymąsi.
TUO TAPRU urantai dabar jau turi įkūrę APREIKŠTĄ ROJAUS TREJYBĖS GYVĄJĄ RELIGIJĄ. O tai jau yra visiškai, kitas KOKYBIŠKAS LYGIS, (…) nes šitoji gyvoji religija yra PATIRIAMA ASMENIŠKAI PER ATSIVĖRIMĄ ROJAUS TREJYBEI IR ĮTIKĖJIMĄ.
Ir būtent ASMENINIS PATYRIMAS PALIUDIJA TUOS TEIGINIUS, KURIUOS DEKLARUOJA ŠIS RASĖS ARBA NACIJOS SMAIGALYS. Ir tai visiškai pranoksta visuomenines, klimatines, politines, ir ekonomines sąlygas, tas religinis gyvas patyrimas - be jokių ritualų ir dogmų - tiesiog IŠKYLA VIRŠ šitų sąlygų.
Todėl gyvosios religijos atžvilgiu nebetinka evoliucinės religijos sampratos apie moralę, nes gyvoji ROJAUS TREJYBĖS APREIKŠTOJI religija ir yra GYVOJI ROJAUS TREJYBĖS MEILĖ VEIKSME GARBINANT ROJAUS TREJYBĘ IŠ MEILĖS IR KURIANT DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE GĖRĮ VISŲ ŠVIESOS LABUI.
Manau, kad turėtų būti aišku, jog yra visiškai nereikalinga vėl ir vėl kalbėti apie rases ir nacijas. Labai prašau įsigilinti į pastarąją pastraipą ir pasistengti suvokti, kad:
“..gyvoji ROJAUS TREJYBĖS APREIKŠTOJI religija ir yra GYVOJI ROJAUS TREJYBĖS MEILĖ VEIKSME GARBINANT ROJAUS TREJYBĘ IŠ MEILĖS IR KURIANT DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE GĖRĮ VISŲ ŠVIESOS LABUI.
Sekanti pastraipa tik patvirtina, jog individas ne tik nežino, bet ir nesupranta ką kalba. Kitaip žinotų, jog tik individo MILŽINIŠKOS PASTANGOS eiti Gyvuoju Rojaus Trejybės Keliu, pratęsia net ir biologinį amžių. Kitaip tariant, nepakenktų ir “ kvalifikaciją kelti “. Kalbu rimtai, nes tą pats galiu paliudyti. Buvo pora tokių momentų, kad man pačiam ir laikas buvo sulėtėjęs. Gal ir pasąmonės tai vaisius, bet tuo metu jaučiausi kitaip. Paaiškinti nemoku. Tiesiog vairavau, o kiti vairuotojai labai skubėjo ir “ nardė ”, bet aš važiavau leistinu greičiu ir spėjau kartu su jais. Keista, bet tai tiesa.
“ Bet kaip tą harmonizuoti, kai net ir šviesūs, ir tikrai dvasingi žmonės atėję į TOKĮ Forumą, yra neišklausomi ir yra trinami. Pasakymas, kad skaitykite Urantijos Knygą ir Forumo temas yra net labai kvailas. Nes norint tą padaryti manau gali prireikti ir kelių metų, jei žmogus yra užimtas. O dar daugybė žmonių yra taip nuvarginami darbe, kad jiems ir šimtmečio neužtektų susipažinti su tokio turinio informacija. Tai kaip tuos žmones adaptuoti prie šių dvasinių tiesų. Negi jų minčių trynimais???
Toliau mielieji, pateikiu pastraipą į kurią ir atsakysiu:
“- Ar jūs ką nors pasiekėte, kai atsirado ši religija? Ar jūs pakeitėte visuomenės moralę? Na tikrai ne. Bent jau šiuo metu iš valdžios pusės aš matau totalų nužmogėjimą, nesiskaitymą su pačiais vargingiausiais visuomenės sluoksniais..”
Taip, mes pasiekėme. Kalbėsiu tik tai, ką matau aš. Kai atsirado ši religija, mūsų net nebuvo. Ir tikrai reikėtų suprasti, jog ši religija yra EGZISTENCIALI. Kaip ir Rojaus Trejybė. Tai daugiau nei amžina.
Urantai, išpažįstantys Šią, Gyvąją religiją man davė daug daugiau, nei aš daviau jiems. Jie per MEILĘ ROJAUS TĖVAMS sustygavo mano išderintas mintis, kurios blaškosi atitolus nuo šios religijos. Kad ir kur beeičiau, kad ir ką bedaryčiau – suvokiau, kad su Tėvu viskas įmanoma. Tai ne trafaretinis atsakymas, bet tiesa. Tiesa, suvokta dabarties akimirkoj. Mano akyse vyksta didžiulės permainos. Šios MEILĖS religijos dėka atgimsta dvasioje mano sielos – dvasios broliai ir sesės. Epochinis Apreiškimas tapo ta atrama, kuri prieš kelis metus padėjo man išlikti tiesiogine šio žodžio prasme. Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL priartino prie suvokimo apie savo vyresnį brolį Mykolą, valdovą ir šeimininką. Patyriau Jį virpesiais. Dar tik skaitydamas Urantijos Knygą džiaugiausi ir verkiau kartu su Juo. KOKS JO KELIAS. Koks dvasios tvirtumas ir atsidavimas Tėvo valiai. Nėra nė vienos citatos, kuri BENT DALINAI JĮ APIBŪDINTŲ. Yra tik beviltiškos mūsų pastangos JĮ ĮSIVAIZDUOTI. Bet aš tvirtai žinau, kad Jį ir Motiną Dvasią apkabinsiu kaip ir Jie apkabins mane.
Ir mes pakeitėme visuomenės moralę. Čia matosi tik kelių urantų komentarai. O kiek dar tik skaito? Ir kiek jų sugrįš neradę ir išvargę? Ir sprendimai tik artėja eiti Uranto Tikrojo keliu. Jei bent vienas atsidurtų smėlio dykumoje – tas smėlis sutviskėtų Morontinėm spalvom. Mes ir esam moralė čia. Moralė ROJAUS TREJYBĖS. Ir išauš tas rytojus, kada Urantijos sūnūs ir dukros, vaikai Rojaus Trejybės išsklaidys žemų virpesių tamsą. Ir mes, būdami Morontijos pasauliuose, gėrėsimės ir maudysimės Urantijos šviesa ir Rojaus Tėvų MEILĖS JŪROJE.
Kantrybės ir ramybės
Arunas
2010-10-20 23:33:04
Na ką gi Algimantai,
aš tikrai nesu sunerimęs. Atvirkščiai, paskutiniu metu esu kaip niekad laimingas dėl vis gilėjančio dvasinio ryšio su Tėvu. Paskutiniu metu turėjau labai daug nuostabių patyrimų, kurių metu man atėjo suvokimas, kad tik per ilgesnį laiką galima gauti atsakymus į tau rūpimus klausimus. Ir tu juos pamatai, kada suvoki, kad net jei kas nors konkrečiu metu nors kiek ir nesisekė, bet galutiniame rezultate, ta nesėkmė virto į sėkmę.
Tiesa paskutiniu apie patyrimus nėra kur ir parašyti, nes buvusios dvi temos apie juos ištrintos dar gerokai anksčiau. Todėl ir DaliosG gražus patyrimas greitu laiku bus pamirštas ir paskęs kitų komentarų jūroje.
O dabar šiek tiek giliau panagrinėkime mano pateiktą citatą:
"Rasė arba nacija iš išsivysčiusios religijos gali įsisavinti tik tai, kas yra protingai harmonizuota ir suderinta su jos dabartiniu evoliuciniu statusu, plius, kas atitinka jos sugebėjimą adaptuoti." - ką sako ši citata? Mano manymu ji kalba apie tai, kad reikia protingai harmonizuoti dabartinį žmonių evoliucinį statusą. O koks gi tas dabartinis žmonių (na mūsų nacijos) evoliucinis statusas? O jis juk labai įvairus - tai ir daugybė nusikaltėlių, daugybė savanaudžių, daugybė užguitų ir nuskurusių, bėgančių iš šios nacijos buveinės, kai kiti (politikai, verslininkai) tarpsta iš kitų žmonių. Ir yra nedidelė dalis tikrai šviesių, nuoširdžių žmonių. Nedidelė dalis šių šviesių ir nuoširdžių žmonių taip iš tiesų eina kartu su Algimantu, ir tai labai gerai. Bet dar didesnė dalis tokių žmonių yra ir pasimetę, ir turintys mažesnį suvokimą, ar net neturintys galimybės žinoti apie galimybę žengti tvirtu ir aiškiu dvasiniu keliu. Visa tai harmonizuoti yra labai sunku. Bet kaip tą harmonizuoti, kai net ir šviesūs, ir tikrai dvasingi žmonės atėję į TOKĮ Forumą, yra neišklausomi ir yra trinami. Pasakymas, kad skaitykite Urantijos Knygą ir Forumo temas yra net labai kvailas. Nes norint tą padaryti manau gali prireikti ir kelių metų, jei žmogus yra užimtas. O dar daugybė žmonių yra taip nuvarginami darbe, kad jiems ir šimtmečio neužtektų susipažinti su tokio turinio informacija. Tai kaip tuos žmones adaptuoti prie šių dvasinių tiesų. Negi jų minčių trynimais???
"Visuomenės moralės nenulemia religija, tai yra, evoliucinė religija; vietoje šito būtent religijos formoms diktuoja rasinė moralė." - Ar jūs ką nors pasiekėte, kai atsirado ši religija? Ar jūs pakeitėte visuomenės moralę? Na tikrai ne. Bent jau šiuo metu iš valdžios pusės aš matau totalų nužmogėjimą, nesiskaitymą su pačiais vargingiausiais visuomenės sluoksniais, kai tuo tarpu Algimantas piktinosi Brazausko laidotuvėmis neypatingai pagarbiomis kaip tokiai asabai. Ir atvirkščiai, kad ir kaip pikta kam bebūtų, būtent religija turi prisiderinti prie dabartinės rasinės moralės, aišku tik prie vertingų ir prasmingų jos normų. Ir vėl kai kurie žmonės, kurie propaguoja tokias moralines vertybes, nors ir ne aukščiausio lygio (ne ryškiausios šviesos), čia yra trinami.
"Žmonių rasės tiktai paviršutiniškai priima keistą ir naują religiją; jos iš tikrųjų priderina ją prie savo papročių ir senųjų tikėjimo būdų." - na taip vyko ir vyks, norime mes to ar nenorime. Evoliucija tam ir yra evoliucija, kad mes evoliucionuotume palaipsniu, o ne iš karto nušvitę ryškiausia šviesa.
Algimantai, aš tau atskleisiu paslaptį. Aš galėjau anksčiau tau atsakyti į tuos tavo atsakymus, kuriuos tu pateikei atsakydamas į mano tam tikrą kritiką labai esmingais ir fundamentaliais religiniais klausimais. Tačiau aš to nepadariau, nes nenorėjau veltis į diskusijas, nes tave įtikinti manau nelabai įmanoma. Tuomet aš su malda kreipiausi į Tėvą būtent dėl tavęs. Tikrai gerokai nustebau sužinojęs apie tavo tuo patyrimus, kuriuos tu patyrei kelionės metu. Tu dar tų patyrimų neaprašei. Bet sprendžiant iš tavo paskutinių veiksmų, greičiausiai nelabai teisingai supratai jų prasmę.
Man pačiam labai liūdna rašyti šį komentarą, bet manau, kad kas nors turi ką nors daryti, kas ir nėra taip malonu...
VaidasVDS
2010-10-19 22:35:51
Mielieji, pasižiūrėkime į šitą pačią VaidoVDS pateiktą pastraipą kitomis akimis, kada jis - sunerimęs - klausia, "kur link veda religinis skubėjimas Urantijos Knygos žodžiais":
"Bet tai yra tiesiog kvaila mėginti perdaug staigiai pagreitinti religinį vystymąsi. Rasė arba nacija iš išsivysčiusios religijos gali įsisavinti tik tai, kas yra protingai harmonizuota ir suderinta su jos dabartiniu evoliuciniu statusu, plius, kas atitinka jos sugebėjimą adaptuoti. Visuomeninės, klimatinės, politinės, ir ekonominės sąlygos visos turi įtakos nulemiant religinės evoliucijos kursą ir vystymąsi. Visuomenės moralės nenulemia religija, tai yra, evoliucinė religija; vietoje šito būtent religijos formoms diktuoja rasinė moralė.
Žmonių rasės tiktai paviršutiniškai priima keistą ir naują religiją; jos iš tikrųjų priderina ją prie savo papročių ir senųjų tikėjimo būdų."
Tikra tiesa, kad "kvaila mėginti perdaug staigiai pagreitinti religinį vystymąsi." Tačiau lygiai taip pat KVAILA ir spyriotis religiniu požiūriu atsisakyti vystytis toliau negu šiandien rasė arba nacija, savo visuma gali įsisavinti. Rasė arba nacija negali VYSTYTIS KAIP VISUMA VIENODAI VISA. Visada bus jos vedliai, kurie ir sudaro rasės arba nacijos smaigalį, kuris ir rodo jai - kaip VISUMAI - kelią, kaip ir kur ji turi vystytis. Todėl rasės arba nacijos smaigalys - vedliai - ir yra būtent dėl to smaigalys, kad jis NEBIJO ŽENGTI NET IR JAM ĮPRASTU ŽINGSNIU, BET VIS TIEK PRANOKSTANT VISOS RASĖS ARBA NACIJOS ŽINGSNIO TEMPĄ.
Ši Urantijos Knygos pastraipa kalba apie bendrą rasės arba nacijos evoliucinės religijos vystymąsi.
TUO TAPRU urantai dabar jau turi įkūrę APREIKŠTĄ ROJAUS TREJYBĖS GYVĄJĄ RELIGIJĄ. O tai jau yra visiškai, kitas KOKYBIŠKAS LYGIS, kuriam VaidoVDS nerimo pilnas klausimas - kur link veda religinis skubėjimas - nebetinka iš viso, nes šitoji gyvoji religija yra PATIRIAMA ASMENIŠKAI PER ATSIVĖRIMĄ ROJAUS TREJYBEI IR ĮTIKĖJIMĄ.
Ir būtent ASMENINIS PATYRIMAS PALIUDIJA TUOS TEIGINIUS, KURIUOS DEKLARUOJA ŠIS RASĖS ARBA NACIJOS SMAIGALYS. Ir tai visiškai pranoksta visuomenines, klimatines, politines, ir ekonomines sąlygas, tas religinis gyvas patyrimas - be jokių ritualų ir dogmų - tiesiog IŠKYLA VIRŠ šitų sąlygų.
Todėl gyvosios religijos atžvilgiu nebetinka evoliucinės religijos sampratos apie moralę, nes gyvoji ROJAUS TREJYBĖS APREIKŠTOJI religija ir yra GYVOJI ROJAUS TREJYBĖS MEILĖ VEIKSME GARBINANT ROJAUS TREJYBĘ IŠ MEILĖS IR KURIANT DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE GĖRĮ VISŲ ŠVIESOS LABUI.
Štai kodėl ir buvo suteiktas laikas prieš daugiau kaip aštuonerius metus urantams įkurti GYVĄJĄ IR APREIKŠTĄ RELIGIJĄ mūsų šventovėje, iš pradžių pavadintoje DIEVO TĖVO IR JO SŪNAUS JĖZAUS vardu, o DABAR JAU VADINAMĄ ROJAUS TREJYBĖS vardu.
Iš pradžių tuo smaigaliu buvau aš vienas, kada įsteigiau gyvąją šventovę, kada ieškojau vietos pamaldoms, kada rinkau muziką, altorėlį pamaldoms. Kada apie šventovės įkūrimą pranešiau pirmą kartą Vilniaus Urantijos grupėje ir pakviečiau į pirmąsias mūsų gyvąsias pamaldas kitos dienos rytą skvere prie senojo Žvėryno tilto prieš cerkvę, visi grupėje buvo pasimetę ir nežinojo kaip į tai reaguoti. Kitą rytą mūsų buvo aštuoni. Tai nebuvo nei rasė, nei nacija, bet tikrai TUO METU tai buvo rasės, ir nacijos smaigalys, skinantis kelią KITIEMS, kurie taip pat trokšta gyvosios religijos patyrimo. Deja, iš to smaigalio aštuntuko tik trys išliko iki šios dienos. Kitiems šis kelias buvo per sunkus, nes neįvyko ATSIVĖRIMAS TĖVUI-ROJAUS TREJYBEI TOKIU LAIPSNIU, KAD ŠITO GYVOS TIKROVĖS RELIGINIO KELIO PATYRIMAI JUOS SUJAUDINTŲ IR PRIPILDYTŲ GYVOS DVASINĖS ENERGIJOS TOLIAU EITI JUO. Jie tikrai labai paviršutiniškai priėmė šitą jiems naują ir keistą religiją. Todėl ir neištvėrė joje, nes ji nesiderino prie jokių papročių. Dar daugiau, gyvoji religija ėmė atsisakyti jai nebereikalingų atributų - altorėlio, muzikos.
Tačiau atėjo kiti nuoširdūs urantai, nes jie jau TURĖJO Į KUR ATEITI, NES MES IŠSILAIKĖME, nors dažnai į pamaldas ateidavome vos du-trys-keturi. Tada pamaldas pradėjau vesti ir KAUNE. Kas savaitę važinėjau į Kauną tą pačią dieną po mūsų pamaldų Vilniuje. Ir Kaune žmonės ėmė rinktis į gyvąsias pamaldas. JIE PATYS JUTO SAVO PATYRIMU, KĄ REIŠKIA GYVOSIOS PAMALDOS.
Į Vilnių atvažiuodavo iš kitų miestų, Laima net iš Klaipėdos. Taip po truputį ėmė plėstis gyvoji šventovė į kitus Lietuvos kampelius - Šakius, Klaipėdą, Panevėžį, Telšius. Jau atsirado galimybė prie tų miestų garbinimo grupelių prisijungti kitiems žmonėms, ir taip pat ASMENINIU PATYRIMU PALIUDYTI ROJAUS TREJYBĖS TIKROVĖS PASIREIŠKIMĄ JĄ GARBINANT.
Štai šitaip šitas pats smaigalys išsiplėtė, ir toliau plėsis. O rasė arba nacija prie jo jungsis tiek, kiek kiekvienas jos narys nuoširdžiai norės patyrimo su Rojaus Trejybe ją garbinant kolektyvinės komunijos metu gyvojoje Rojaus Trejybės šventovėje ir išpažįstant Rojaus Trejybės TIKROVĖS GYVĄJĄ RELIGIJĄ.
Ir čia niekur nenuskubėsi, nes evoliucija tęsiasi natūraliai, Tačiau ją uždelsti tikrai galite, jeigu patys stabdysite SAVE SUGALVOJĘ DAUGYBĘ PASITEISINIMŲ, KURIUOS JŪSŲ PROTAS GREITAI PANAUDOS, KAD TIK MAŽIAU VEIKTI VISŲ LABUI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-10-19 12:34:22
Retoriniai pamąstymai, kur link veda religinis skubėjimas Urantijos Knygos žodžiais:
"Bet tai yra tiesiog kvaila mėginti perdaug staigiai pagreitinti religinį vystymąsi. Rasė arba nacija iš išsivysčiusios religijos gali įsisavinti tik tai, kas yra protingai harmonizuota ir suderinta su jos dabartiniu evoliuciniu statusu, plius, kas atitinka jos sugebėjimą adaptuoti. Visuomeninės, klimatinės, politinės, ir ekonominės sąlygos visos turi įtakos nulemiant religinės evoliucijos kursą ir vystymąsi. Visuomenės moralės nenulemia religija, tai yra, evoliucinė religija; vietoje šito būtent religijos formoms diktuoja rasinė moralė.
Žmonių rasės tiktai paviršutiniškai priima keistą ir naują religiją; jos iš tikrųjų priderina ją prie savo papročių ir senųjų tikėjimo būdų."....
"Sąžinė, nepamokyta patyrimo dėka ir neparemta proto dėka, niekada nebuvo ir niekada negali būti patikimas ir neklystantis žmogaus elgesio vadovas. Sąžinė nėra dieviškasis balsas, kalbantis žmogaus sielai. Ji yra tiesiog egzistencijos bet kurios to laikmečio pakopos papročių moralinio ir etinio turinio visuma; ji tiesiog išreiškia žmogiškai suvoktą reakcijos idealą bet kuriame pateiktų aplinkybių rinkinyje."
VaidasVDS
2010-10-18 23:13:43
Iš tikrųjų buvo sunku įtikinti primityvius žmones prausti savo kūnus savosios sveikatos labui. Galiausiai Lutas įtikino religinius mokytojus įtraukti apsiplovimą vandeniu kaip apsivalymo ritualo dalį, kad būtų praktikuojamas sąsajoje su pusiaudienio pasišventimais, kartą per savaitę, garbinant visų Tėvą. 0748-02-01 / Pateikė Nebadono Melkizedekas.
panašu, jog taip prieš kelis šimtus tūkstančių metų "darant nuolaidą" buvo padaryta pradžia tam, kad vėliau atsirastų tai kas vadinama krikštu pasineriant į vandenį. Tik, dabar skaitant nenuosekliai, kada jau anksčiau buvau skaitęs nelabai radau tiksliai kada būtent tai vyko ar prieš 500 ar prieš 300 tūkstančių metų.
Vaidas
2010-10-05 10:39:48
Mieli forumiečiai,
Mano palinkėjimai jums kuo geriausi.
Pažadas susitikti Lietuvoje nusitolino iki nežinomybės. Nauji darbo užmojai ir siekiai...
Dėkoju Algimantui už tvirtą poziciją, už nepajudinamą tikėjimą Rojaus Trejybe. Tvirčiau stokis ir tu, EmiliPetrai. Tavo intelektas ir neapsimestinis geranoriškumas jau tapo svetainės puošmena.
Šis kelias tampa ir mano savastimi. Tuo ir bandysiu pripildyti savąją veiklos sferą. Atsisveikindamas (ko gero, visam laikui) palinkėsiu visiems susiklausymo.
Tau, Algirdai, tarsiu keletą žodžių, į kuriuos norėsi piktai atsikirsti, bet aš jau išjungiu kompiuterį ir niekada nebeatsakinėsiu: cinizmu intelekto nenublizginsi. Kritikuoji tokius pat neapsiplunksnavusius viščiukus, koks ir pats esi. Tik tavo cypsėjimas nemielas ausiai. Neduokdiev, jei net pačiame užgimime neturi švelnaus pūkuotumo.
Visi mes – tik pūkuoti viščiukai. Būkime pakantūs ir atlaidūs.
gylys
2010-09-29 11:31:30
O kas kam yra pirminis ir kas kurio yra priežastis. Ar intelektas protas dvasiai , ar dvasia intelektui. Kuris kuriam yra pridedamas. Ar dvasia yra protinga ar ji nėra aukščiau už intelektą ar nesudvasintas intelektas pats savaime gali suvokti tikruosius dvasinius dalykus. Tikruosius o ne tuos , kuriuos jis tas intelektas kol yra nesudvasintas ir prikuria , juos pavadindamas dvasiniais dalykais, kuriuos jis žinoma ir supranta, ir aiškina kitiems, kaip gi kitaip nes pats ir yra juos sukūręs. Ir žinoma save laiko intelektualiai vientisu ir pirminiai svarbiu dvasinių dalykų atžvilgiu ir sugebančiu juos aiškinti.Ir tuo savo tariamu mokytumu puikuojasi. Nors puikybė pasak to paties nesudvasinto intelekto yra nuodėmė. Bet ar ne savo nesudvasinto proto sukurtų dvasinių dalykų atžvilgiu jis yra intelektualaii vientisas ir pirminiai svarbus. Ką tai turi bendro su tikraisiais dvasiniais dalykais, kurie yra patiriami sudvasinto proto dėka.
rimantasKaunas
2010-09-29 10:53:30
Nesudvasinto mokytumo puikavimasis žmogaus patyrime yra klastingas dalykas. Tikrasis mokytojas savo intelektualų vientisumą išlaiko tuo, kad visą laiką jis lieka mokinys. 1433-02-05 /parengta Urantijos tarpinių būtybių komisijos
Tokia gana klastinga citata, su išlygom.
O kaip manote apie SUDVASINTO mokytumo puikavimąsi?
Intelektualus vientisumas yra gerai, bet jei kalbame apie dvasinius dalykus, tai ar jų atžvilgiu intelektinis vientisumas netenka pirminės svarbos?
Ar ši citata irgi yra dvejamintė?
Jonas
2010-09-29 09:56:21
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.