Forumas: temos peržiūra
Įvairios ištraukos, pastraipos, ar atskiros mintys iš Urantijos Knygos ir jūsų komentarai
Mielieji, šitą temą siūlau dėl to, kad galėtumėte patys patalpinti kokias nors ištraukas iš Urantijos Knygos apreiškimo, ilgesnes ar trumpersnes, kelių pastraipų, ar vienos pastraipos, ar net vieno sakinio, ir jas PAKOMENTUOTI, KODĖL jos yra tokios svarbios JUMS, kaip jas suvokiate JŪS.
Kadangi tai yra bendra tema iš Urantijos Knygos apreiškimo, tai joje bus įvairių temų rinkinys, kuris leis jums patiems sklaidyti Urantijos Knygą ir dalintis, kas TUO METU jums labiau įstrigo minty, kas sujaudino, ir KODĖL.
Dabar man perskaičius vieną pastraipą apie mūsų atvykimą į Havoną man sukilo mintis, kuria ir noriu pasidalinti.
Iš pradžių pateikiu būtent šitą pastraipą:
"Jūsų Havonos karjeroje pirmasis veiksmas bus suvokti ir padėkoti savo transportiniam sekonafimui už ilgą ir saugią kelionę. Tada jūs būsite supažindintas su tomis būtybėmis, kurios organizuos jūsų ankstyvąją veiklą Havonoje. Po šito jūs nuvyksite užregistruoti savojo atvykimo ir paruošti padėkos ir gilios meilės pranešimą, kuris bus pasiųstas jūsų vietinės visatos Sūnui Kūrėjui, visatos Tėvui, kuris padarė jūsų sūnystės karjerą įmanomą. Šitai užbaigia atvykimo į Havoną formalumus; po šito jums yra suteikiamas ilgas poilsio laikotarpis laisvam stebėjimui, ir tai yra proga paieškoti savo draugų, bičiulių, ir partnerių iš ilgo kilimo patyrimo. Jūs taip pat galite pasinaudoti programomis, kad nustatytumėte, kurie iš jūsų bičiulių piligrimų išvyko į Havoną nuo tada, kada Uversą palikote jūs." (0343-03)
Taigi, mes jau pakylame į Havoną. O tai reiškia, kad PRIEŠ TAI, labai ilgą laiką, jau buvome mokomi kaip DVASIOS, o iki to - dar kaip SIELOS, ir visą laiką turime savo tą patį aš. Ir HAVONOJE VIS TIEK turime savo tą patį AŠ, KOKS YRA DABARTINIAME MATERIALIAME ŽMOGAUS KŪNE, TIK HAVONOJE JIS NEPALYGINAMAI DAUG GERIAU SUOKIA TIKROVĘ, DAUG GILIAU PAŽĮSTA ENERGIJAS, VISĄ APLINKĄ - KOSMOSĄ, ŽVAIGŽDES, VISATAS, JŲ VALDYMĄ, IR VISOS ŠITOS TIKROVĖS KŪRĖJUS - ROJAUS TREJYBĘ, BET DAR NE TIEK, KIEK JĄ PAŽINS PO HAVONOS.
Ir ką mes darome savo pirmuoju VEIKSMU HAVONOJE - O GI DĖKOJAME.
Nuoširdi padėka visada galima tik iš meilės, ne iš pareigos, bet iš meilės. REIŠKIA MES MYLIME APLINKĄ. Dėkojame mus atgabenusiam į Havoną transportiniam angelui, kurio dvasinė kategorija yra labai aukšta - sekonamifimas - jo energetinė įkrova mižinišką, todėl jis mus gali gabenti šimtus tūkstančių šviesmečių atstumais, ko NEGALI PADARYTI VIETINĖS VISATOS ANGELAI TRANSPORTUOTOJAI.
Tačiau mes taip pat dėkojame ir savo vyresniajam dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui, kuris Urantijoje buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto pavidalu. Mes jam siunčiame padėką už JO MEILĘ ir RŪPESTĮ, nes JO VIETINĖ VISATA MUMS PER VISĄ AMŽINYBĘ LIKS GIMTOJI VISATA, KIEK BESIPLĖSTŲ KŪRINIJOS RIBOS Į IŠORINĘ KOSMINĘ ERDVĘ, IR NORS MŪSŲ NAMAI YRA ROJUS, BET PRADŽIĄ Į AMŽINYBĘ MES GAVOME BŪTENT NEBADONO VIETINĖJE VISATOJE, nes būtent čia mes patyrėme materialų augimą ir pirmąjį GYVĄ ryšį su savo Rojaus Tėvais, garbindami JUOS iš meilės, būtent čia mes perėjome per patyrimą, kada iš materialus pavidalo po prisikėlimo tapome SIELOMIS, ir per tūkstančius metų MŪSŲ TEORINIO MOKYMO KLASĖSE IR ŠITŲ MOKYMO PRAKTINIO ASMENINIO TAIKYMO, mes vis ėjome pirmyn į savo amžinąjį DVASIOS STATUSĄ. Ir kada tapome dvasia, ja ir tapome būtent VIETINĖJE VISATOJE. Ir tada mus vyresnysis Brolis palydėjo į SUPERVISATOS, mūsų tolimesnio mokymo, pakopą, kuri užtruko daug ilgiau negu mūsų visas mokymasis ir gyvenimas Vietinėje Visatoje.
Ir po atvykimo į amžinąją Havoną, mes parengiame padėkos ir meilės pranešimą mūsų dvasios broliui - Sūnui Kūrėjui-Jėzui. O tai reiškia, kad mūsų meilės ryšys su juo yra toks giluminis, nes jam dėkojame už visą jo mokymą ir globą, kuri buvo prieš tūkstančius metų, o šis gyvas ryšys ir tooiau tęsiais, ir jis būtent ir padiktuoja tokią padėką ir jam.
Ir šį pranešimą parengiame žvelgdami nebe iš apačios į viršų, kaip žvelgėme būdami materialiu pavidalu, žmogaus kūne, kada maldoje prašėme pagalbos iš jo, esančio kažkur toli ir aukštai, kad net nežinia kur ir kaip jį pasiekti, ar būdami sielos morontiniu pavidalu, ir net tapę jauna dvasia. Dabar mes jau pasiekę amžinąją Havoną turime supervisatos etapo sukauptą patyrima. Štai dėl ko mes jau į vietinę visatą žvelgiame tarsi iš ANAPUS.
O kadangi mūsų brolystė yra tapusi tokia išvystyta, meilės virpesiai yra pasiekę tokį aukštą dažnį, jog pati GYVA meilė mūsų viduje ir diktuoja tokį padėkos pranešimą mūsų gimtosios Vietinės Visatos Valdovui-Sūnui Kūrėjui-Jėzui.
Ir Havonoje, mums visiškai naujoje kūrinijos dalyje, jau nebe laiko ir erdvės visatose, kur mus mokino anksčiau, dabar mumis su meile tiek rūpinasi, kad mums PIRMIAUSIA suteikia POILSĮ IR APSIPRATIMĄ naujoje vietoje, ir galimybę, kaip kūrinijos šeimos nariui susitikti su kitais mūsų broliais ir sesėmis dvasioje, su kuriais palaikėme arba nepalaikėme ryšius anksčiau.
Ar suvokiate, kad visa tai daroma, kad tik geriau būtų mums, kad tik patenkintų mūsų giluminius bendravimo troškimus, kada meilė apjungia visumą be jokių išlygų.
Ir tada galėsime sutikti ne tik tokius savo buvusius sielos brolius, kaip Paulių, Petrą, ar Joną Krikštytoją, bet GALBŪT ir Staliną ar Hitlerį, JEIGU JIE VIS TIK PASIRINKS TIESOS IR ŠVIESOS KELIĄ PO PRISIKĖLIMO KVIEČIANT PAGAL SĄRAŠĄ, KURĮ DAR TIK PATIRS ATEITYJE, ir kurie iki Havonos pasiekimo taip pat bus tapę MEILĖS IR ŠVIESOS SKLEIDĖJAIS, aukštą lygį pasiekusiomis DVASIOMIS, KAIP IR MES.
TODĖL IR NUOSTABUS ROJAUS TREJYBĖS MŪSŲ TOBULINIMO PLANAS, KAD NĖRA ATSTUMIAMAS NĖ VIENAS, KAD IR KOKIUS NUSIKALTIMUS, MŪSŲ SUPRATIMU, BŪTŲ PRIDARĘS, NEBENT JIS PATS NUSIGRĘŽIA IR GALUTANAI APSISPRENDŽIA MEILĖS IR ŠVIESOS GYVOJO KELIO ATSISAKYTI SAVO LAISVA VALIA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-10-16 15:31:46
Komentarai
Tu visada Jonai sakai apie save , tavieji komentarai apie tai sako. Ir net nereikia tau savęs tiesiogei kažkuo įvardinti ar kalbėti apie save.Kaip sakaiu komentarai tavieji kalba patys už save. Ir kuo save laikai ir kokiom doktrinoms atstovauji rodo tavieji komentrai.Na galima Jonai ir iš esmės. Kas yra dora , moralė , sąžinė jau ne kartą yra aptarta šitame forume per penkis jo gyvavimo metus ir aptarta gilumine dvasine Tėvo-Trejybės požiūrio prasme. O tu vėl su savo evoliucinėmis paviršinėmis evoliucinio žmogaus proto kataliikų katekizmo doktrinomis , kas ir yra būtent " Besivystančių rasių besivystančios religinės sampratos ir papročiai – proto religija – sukurtų religinių tradicijų autoriteto intelektuali teologija.Juk ne musulmoniškomis , induistinėmis, sintoistinėmis, budistinėmis ar kabalistinėmis Jonai, o būtent katalikiškomis,tarsi tas visas temas apvainikuoji reziumuoji. Sakai galėjei parašyti doras musulmonas ,doras tėvas, doras kileris, tai ko neparašei. Kaip gi reiškiasi toji tavo paties katalikška dora , juk ne musulmonu save laikai Jonai ,tai kam čia tos perturbacijos .Gal tai kas yra pagal tave anapusinė tikrovė tai yra Dievas , ir žmogaus santykis su juo reiškiasi katalikiška dora tai yra tradicija ir papročiais. Ar kokia kitokia žmogaus proto sukurta. Gal Dievas,kuris yra Tikrovė yra katalikas Jonai. Na žinome evoliucinis žmogaus protas juk daro Dievą panašiu į save suteikdamas jam savo protą ir logiką.Kas gi Jonai yra tikroji dora, o ne kataliko dora ,uranto dora ,musulmono dora , ruso dora , lietuvio dora, amerikono dora, socialdemokrato dora , liberalo dora, rusijos ar lietuvos ar kinijos dora, ar tokia dora yra ,ar ji egzistuoja kurinijoje. Dora žmogui yra viena ir vienintelė, vykdyti Tėvo, kuris yra Tikrovė valią, Jį atradus savyje, tai yra gyvai savimi ir savo laisva valia vykdyti Jo priesaką būti tokiu tobulu koks yra Jis.
rimantasKaunas
2010-09-28 18:56:29
Šiuokart apie save nesakiau nieko, visiškai nieko, ir tekstus reikėtų suprasti visiškai nepriklausomai nuo mano asmens, tačiau tau gal labiau priimtina kreipti dėmesį ne ten kur reikia :) Galėjau parašyti ne doras katalikas, o doras musulmonas, arba doras tėvas, arba doras rinkėjas, ar doras kileris :)
Bet man savotiškai ir gaila, kad neradai argumentų prieštarauti iš esmės, jei turėtum, man būtų kur kas maloniau.
Jonas
2010-09-28 12:45:05
O ,kad pagal nustatytą tvarką , tai čia tu teisingai pastebėjei Jonai ir būtent savo paties atžvilgiu ir didžiosios žmonijos daugumos, vat ir gyveni pagal autoriteto teologijos nustatytą tvarką , kas yra ir vadinama doru gyvenimu.
rimantasKaunas
2010-09-28 11:47:24
Tai tik tavo supratimu Jonai , tavo supratimu. O tavasis supratimas nėra juk absoliutus ir su tiesa jis nieko bendro neturi. Nors tu čia ir dėstai kaip nuo bačkos tarytum iš absoliuto pozicijų. Jis juk remiasi mitologija tas tavasis supratimas. Na dar autoriteto teologija. Bet ką jie gali doro paskyti tie tavieji žemiški autoritetai ,kuriais tu vis pasiremi.Na na nebent tiek kas esi juk doras katalikas ,jokių būdu nelygus doram urantui. Bet kai tai turi bendro su tikrąją tikrovės dora , ta tavoji kataliko dora. Visa tai tik tradicijos ir papročiai , gimę žmogaus evoliuciniame prote ir iki šiol lindintys žmogaus pasąmonėje ir yra sukaustę žmogaus protą. Ar gi tikroji dora turėtų būti papročių ir tradicijų laikymasis. Vis pabrėži, kad esi katalikas ar doras katalikas nors ir netiesiogiai ir šito įvardijimo krataisi. O ko krataisi jeigu pagal tave tai kuo gyveni yra tiesa. Matyt nelabai tiesa.
rimantasKaunas
2010-09-28 11:38:39
Didįjį skirtumą tarp religinės ir nereliginės gyvenimo filosofijos sudaro suvoktų vertybių prigimtis ir lygis ir atsidavimo objektas. Religinės filosofijos evoliucijoje yra keturios fazės: Toks patyrimas gali tapti tiesiog susitaikėliškas, linkęs pasiduoti tradicijai ir valdžiai. Arba jis gali pasitenkinti nedideliais pasiekimais, tiesiog pakankamais tam, kad stabilizuotų kasdienį gyvenimą, ir dėl to greitai užsifiksuoja tokiame atsitiktiniame lygyje. Tokie mirtingieji tiki, jog viskas susitvarkys savaime. Trečioji grupė vystosi iki logiško intelektualumo lygio, bet čia ji sustabarėja dėl kultūrinės vergystės. Iš tikrųjų apgailėtina matyti, kaip intelekto
milžinus taip stipriai laiko žiaurūs kultūrinės vergovės gniaužtai. Lygiai taip pat gaila stebėti ir tuos, kurie kultūrinę vergovę iškeičia į materialistines grandines to, kas klaidingai yra vadinama mokslu. Ketvirtasis filosofijos lygmuo išsivaduoja nuo visų įprastinių ir tradicinių apribojimų ir išdrįsta mąstyti, veikti, ir gyventi dorai, ištikimai, be baimės, ir teisingai. 1114-03 ( Pateikta Nebadono Melkizedeko).
Išvertus į normalią kalbą, anot draugo Melkizedeko, yra keturi religinio atsidavimo lygiai, BET ne istorijos fazės (čia sumanipuliuota):
1. Konformizmas
2. Pragmatinis abejingumas
3. Intelektinis ieškojimas
4. Religinis fanatizmas
Toks suskirstymas iš esmės yra netikras ir pritemptas, jis nieko neduoda, ir neturi nieko bendro su religinio atsidavimo OBJEKTU. Kiekviena idėja, juolab kiekviena religija VISAIS LAIKAIS turėjo ar galėjo turėti tiek konformistų, tiek loginių ieškotojų, tiek fanatikų.
Bet koks yra tikrasis citatos tikslas? Ko siekia draugas Melkizedekas? BESĄLYGIŠKO ATSIDAVIMO. Kaip jis pats išsireiškė - "mąstyti, veikti, ir gyventi dorai, ištikimai, be baimės, ir teisingai."
Dorai - moralinė kategorija, o UK šiaip jau skeptiškai žiūri į moralę ir į sąžinę. Pvz. doras katalikas nelygu doram urantui, nors abu būtų labai dori.
Ištikimai, be baimės ir teisingai - štai čia svarbiausia, ko siekia kiekvienas totalitarinis protas. Teisingai - t.y. pagal nustatytą tvarką.
Rimantai, matai, ką pacitavai?
Jonas
2010-09-28 10:09:21
Algirdai,
Manau, kad vis tik tai citatą reikia aiškinti šią:
"Materialus protas suvokia faktinio žinojimo pasaulį; sudvasintas intelektas suvokia tikrųjų vertybių pasaulį. Šitie du požiūriai, sinchronizuoti ir harmonizuoti, atskleidžia tikrovės pasaulį, kuriame išmintis paaiškina visatos reiškinius, besivystančio asmeninio patyrimo požiūriu."
Jei nebus prieštaravimų, tai ir aš ją pabandysiu paaiškinti.
Visų pirma jos prasmė labai gili dar ir dėl to, kad deja šiame forume ja beveik niekas nesivadovauja. Šiame forume arba egzistuoja materialus protas (dažniausiai nepagrįstai kažkodėl vadinamas gyvuliniu, išskyrus tuos atvejus, kuomet kas nors keikiasi, grasina ar rašo piktybines nesąmones), arba pernelyg ir labai vienpusiškai sudvasintas intelektas (na ne prie Rojaus krantų dar gyvename). O va sinchronizuoti ir harmonizuoti šiuos du požiūrius dažniausiai nepavyksta.
Norint parašyti ką nors šiek tiek išmintingesnio, reikia vis tik žinoti labai daug faktų, surinkti daug informacijos, bet tuo pačiu patirti tam tikrus asmeninius dvasinius patyrimus, kurių pagalba gali suvokti tam tikrų reiškinių dvasinę vertę. Beje tų patyrimų dauguma iš tiesų padeda suvokti ir visatos reiškinius. Ir iš tiesų labai svarbu, kad tą tu suvoki išimtinai besivystančiu asmeniniu patyrimo požiūriu, kurio tu negali "primetinėti" kitiems, o pasidalinti reikėtų.
VaidasVDS
2010-09-27 19:56:34
Žinojimas yra materialaus arba faktą suvokiančio proto sfera. Tiesa yra ta sfera, kuri priklauso dvasiškai apdovanotam intelektui, kuris suvokia, jog pažįsta Dievą. Žinojimas yra įrodomas; tiesa yra patiriama. Žinojimas yra proto nuosavybė; tiesa yra sielos patyrimas, besivystantis savasis aš. Žinojimas yra nedvasinio lygio funkcija; tiesa yra visatų intelektualaus-dvasinio lygio fazė. Materialus protas suvokia faktinio žinojimo pasaulį; sudvasintas intelektas suvokia tikrųjų vertybių pasaulį. Šitie du požiūriai, sinchronizuoti ir harmonizuoti, atskleidžia tikrovės pasaulį, kuriame išmintis paaiškina visatos reiškinius, besivystančio asmeninio patyrimo požiūriu. (1435-03, Tarpinių Būtybių Komisija)
Violeta 2010-09-27 14:31:46
.
Miela Violeta, pabandyk pakomentuoti šitą nepaprasto grožio citatą, pradėdama nuo čia
“…sudvasintas intelektas suvokia tikrųjų vertybių pasaulį. Šitie du požiūriai, sinchronizuoti ir harmonizuoti, atskleidžia tikrovės pasaulį…”
Algirdas
2010-09-27 14:48:47
Teisingai rašai , Jonai /,, Sveikas protas turi būti vientisas ir nepadalytas, psichikos procesai vykstantys smegenyse turi būti suderinti ir vieningi. ''
Tikrai , tiktai taip ir ne kitaip . Todėl savo protelius reikia nuolatos saugoti nuo visokių priešingybių ir neįisileisti dviprasmiškų teorijų . Manyk , kaip pačiam geriau , bet visą protą ir sielą orientuok tik į Visatos Centrą , tik tada niekam nesidvejins ir niekas neturės jokių psichologinių problemų .
emilispetras
2010-09-22 19:12:51
tiesa, dar dėl to proto padalinimo. Aš nesutinku, kad žmogaus evoliucionavęs (kaip jūs vadinat gyvulinis) protas yra "užklojamas" ar papildomas kitos rūšies protu. Mielieji, man tai panašu į šizofreniją (schizo - gr. skaldau, phren- protas). Sveikas protas turi būti vientisas ir nepadalytas, psichikos procesai vykstantys smegenyse turi būti suderinti ir vieningi. Turiu įtarimų, kad visokių dvejaminčių gvildenimas gali prisidėti prie to proto skilimo, nesakau kad būtinai. Povilas to neaiškino, bet šitą žodį minėjo. Tai skaitydami UK būkit ir tam tikra prasme rezervuoti ir atsargūs priimdami visą info. O aš turbūt ir taip jau daug prirašęs paskutiniu metu, gal pabandysiu padaryti pauzelę.
Jonas
2010-09-22 18:50:14
Štai labai gražus komentaras apie angeliškas gausybes , kurios nei sėja , nei pjauna , tačiau yra ir pamaitintos ir pagirdytos iš įvairių dvasinių energetinių grandinių . Šis komentaras , tai kaip ir pavyzdys , tolesnio žmogiškojo būvio , kuriam lemta keliauti amžinybės keliais .
,, Visos angeliškųjų gausybių kategorijos yra atsidavusios įvairioms visatos tarnystėms; ir vienokiu arba kitokiu būdu jos tarnauja dangiškųjų būtybių aukštesnėms kategorijoms; bet būtent supernafimai, sekonafimai, ir tertiafimai, dideliais kiekiais, yra panaudojami tam, kad būtų palengvintas vis augančio tobulumo kilimo planas laiko vaikams. Veikdamos centrinėje visatoje, supervisatose, ir vietinėse visatose, jos sudaro tą nepertrauktą dvasinių tarnų grandinę, kurią parūpino Begalinė Dvasia tam, kad būtų padedama ir vadovaujama visiems tiems, kurie per Amžinąjį Sūnų stengiasi pasiekti Visuotinį Tėvą.
Supernafimai “dvasiniu poliariškumu” yra apribojami tiktai dėl vieno veikimo aspekto, dėl aspekto su Visuotiniu Tėvu. Jie gali dirbti po vieną, išskyrus tada, kada tiesiogiai panaudoja išskirtines Tėvo grandines. Kada jie gauna energiją atlikdami tiesioginę Tėvo tarnystę, tada supernafimai turi savanoriškai susivienyti į poras tam, kad galėtų veikti. Sekonafimai yra lygiai taip pat apriboti ir priedo turi dirbti poromis tam, kad sinchronizuotųsi su Amžinojo Sūnaus grandinėmis. Serafimai gali dirbti po vieną kaip nutolusios ir lokalizuotos asmenybės, bet į grandinę jie gali įsijungti tiktai tada, kada būna poliarizuoti kaip ryšio poros. Kada tokios dvasinės būtybės yra susietos kaip poros, tada apie vieną yra kalbama, kaip apie kitos papildinį. Papildantys ryšiai gali būti laikini; nebūtinai jie turi būti nuolatinio pobūdžio.
Šitų nuostabių šviesos tvarinių egzistencija yra palaikoma tiesiogiai paimant visatos pirminių grandinių dvasinę energiją. Urantijos mirtingieji šviesos energiją turi gauti per vegetatyvinį įsikūnijimą, bet angeliškosios gausybės į grandinę yra įjungtos; jos “turi maistą, apie kurį jūs nežinote.” Jos taip pat naudojasi nuostabiųjų Trejybės Sūnų Mokytojų cirkuliuojančiais mokymais; jos žinias suvokia ir išmintį įsisavina didele dalimi labai panašiu metodu, kaip įsisavina gyvybės energiją. ( Urantija - 0286 -3-4-5 ) ''
emilispetras
2010-09-22 18:06:14
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]