Forumas: temos peržiūra
Tėvo-Rojaus Trejybės gyvąją šviesą ir kūrinijos dvasinės šeimos realų veikimą-paramą mums dabar atstumia tik savo viiduje dar neatvėrę savo tikrojo aš, savosios asmenybės dovanos, gautos iš Tėvo-Rojaus Trejybės.
Tėvo-Rojaus Trejybės gyvąją šviesą ir kūrinijos dvasinės šeimos realų veikimą-paramą mums dabar atstumia tik savo viiduje dar neatvėrę savo tikrojo aš, savosios asmenybės dovanos, gautos iš Tėvo-Rojaus Trejybės.
Štai kodėl absoliuti visos žmonijos dauguma yra neįtikėjusi, nors turi daugybę prisistačiusi įvairių bažnyčių, yra prikūrusi įvairių religijų, tačiau įtikėjimo nė viena iš jų taip ir nesuteikia.
O kada nėra GYVOJO ĮTIKĖJIMO ATSIVĖRUSIOJE TĖVUI-ROJAUS TREJYBEI SIELOJE-DVASIOJE, tada ir negali būti GYVOJO PATYRIMO SU ATRASTU SAVYJE TĖVU-ROJAUS TREJYBE. Todėl tokios negyvos religijos yra pilnos negyvų ritualų ir įvairiausių negyvų religinių švenčių, kurių metų gali būti didžiulis šurmulys, gausios minios, bet ASMENIŠKAI KIEKVIENO VIDUJE NEBUS GYVO RYŠIO SU TĖVU-ROJAUS TREJYBE, NES IŠORINIS KLEGESYS IR ŠURMULYS BŪTENT IR UŽKERTA KELIĄ GYVAM ASMENINIAM RYŠIUI SU KŪRĖJU.
Štai kodėl Jėzus septyniolikmečiui indui, Ganidui, aiškino, KODĖL JIS NEGAIŠTA laiko ir nesustoja prie pagonio, kuris NĖRA ATSIVĖRĘS IR NET NENORI TOKIO ATSIVĖRIMO TĖVUI, nes jam patogiau likti savojoje tamsoje ir įprastoje aplinkoje.
"Jėzus, Gonodas, ir Ganidas penkis kartus buvo išvykę už Romos į įdomias vietas aplinkinėse vietovėse. Jiems lankantis prie šiaurės Italijos ežerų Jėzus ilgai šnekėjosi su Ganidu apie tai, jog neįmanoma žmogui suteikti žinių apie Dievą, jeigu šis žmogus netrokšta pažinti Dievo. Pakeliui prie ežerų jie atsitiktinai buvo sutikę nemąstantį pagonį, ir Ganidas buvo nustebintas, kad Jėzus nepasinaudojo savo įprastu metodu, jog tą vyrą įtrauktų į pokalbį, kurio metu natūraliai būtų prieita prie dvasinių klausimų aptarimo. Kada Ganidas paklausė savo mokytojo, kodėl jis parodė tiek mažai susidomėjimo šituo pagonimi, tada Jėzus atsakė: (1466-01)
“Ganidai, tas vyras nebuvo išalkęs tiesos. Jis nebuvo nepatenkintas savimi. Jis nebuvo pasirengęs prašyti pagalbos, o jo vaizduotė nebuvo atsivėrusi tam, kad priimtų šviesą sielai. Tas žmogus nebuvo prinokęs išgelbėjimo derliui; jam turi būti suteikta daugiau laiko gyvenimo išbandymams ir sunkumams, kad jį paruoštų priimti išmintį ir aukštesnį mokymą. Arba, jeigu jis galėtų gyventi su mumis, tada mes galėtume savo gyvenimu parodyti jam Tėvą danguje, ir šitokiu būdu jį patrauktų mūsų kaip Dievo sūnų gyvenimas, kad jis būtų priverstas pasiteirauti apie mūsų Tėvą. Tu negali atskleisti Dievo tiems, kurie jo neieško; tu negali nenorinčių sielų vesti į išgelbėjimo džiaugsmus. Žmogus turi pajusti alkį tiesai dėl gyvenimo patyrimų, arba jis turi trokšti pažinti Dievą dėl ryšių su gyvenimu tų, kurie yra susipažinę su dieviškuoju Tėvu, prieš tai, kada kita žmogiškoji būtybė gali veikti kaip priemonė, kuri tokį bičiulį mirtingąjį vestų pas Tėvą danguje. Jeigu mes pažįstame Dievą, tai mūsų tikrasis reikalas žemėje yra gyventi taip, kad leistume Tėvui save atskleisti mūsų gyvenimu, ir šitokiu būdu iš tikrųjų visi Dievo ieškantys žmonės pamatys Tėvą ir paprašys mūsų pagalbos, kad sužinotų daugiau apie tą Dievą, kuris šitokiu būdu pasireiškia mūsų gyvenime." (1466-02)
Kada aš stoviu su Jėzaus Kristaus apreiškimu KALBU JUMS VĖL ir Urantijos Knyga gatvėje, pro mane praeina šimtai ir tūkstančiai žmonių. Ir jie YRA LYGIAI TOKIE PATYS, kaip ir tas nemąstantis ir neišmintingas PAGONIS, prie kurio nepriėjo, kad pasikalbėtų, Jėzus.
Jie eina pro mane, net į gatvę išėjusiį jiems PADĖTI ROJAUS TREJYBĖS - KŪRĖJO - vardu, ir nestoja, eina pro šalį pilni nerimo viduje, susiraukę, susirūpinę, su fizinio kūno negaliomis, tačiau nenori paimti jiiems ištiestą Tėvo-Rojaus Trejybės pagalbos ir šviesos ranką. Ir juos dar daugiau prispaus ligos, stresai, depresija, prievarta, pyktis, nes jie NENORI NET PIRŠTO PAJUDINTI, KAD PATIRTŲ TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ SAVYJE IR PAMATYTŲ JO GYVĄ ŠVIESĄ SAVO VIDUJE.
Todėl, kaip tam, neišmintingam IR AKLAM, pagoniui, Jėzus nieko nesakė, taip ir aš dabar stoviu nieko net nebekviesdamas prie mano staliuko su knygomis, tegul prieina TIE, KURIE JAU YRA PASIRENGĘ TOKIAI ŠVIESAI, KURIE JOS JAU YRA IŠTROŠKĘ, KURIE NUOŠIRDŽIAI JOS JAU IEŠKO.
KITI GI DAR YRA KAIP NEIŠMINTINGI PAGONYS, NORS SAVE IR VADINA TIKINČIAIS Į JĖZŲ IR LANKANČIAIS BAŽNYČIĄ.
Tol, kol jie patys neperžengs savojo GYVO NORO PAŽINTI TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ slenksčio, tol jų visos bažnyčios ir ritualinės šventės yra beprasmės. Iir jiems patiems kaskart jos paaukština jų pačių šitą asmeninį slenkstį, kad jie jau iš viso bijo per jį žengti, tarp ir likdami to neišmintingo pagonio kailyje.
Nuoširdaus noro patirti Tėvą-Rojaus Trejybę savyje ir pažinti Jo dvasinės šeimos veikimo pasireiškimą išorėje suteikti negali niekas, tik pats mirtingasis turi jį pajausti. O aplinka gali jam padėti arba trukdyti. Dabartinė aplinka trukdo.
Todėl teik mažai Urantijoje ĮTIKĖJUSIŲJŲ.
Tačiau būtent per mūsų svetainę ir per Rojaus Trejybės GYVĄJĄ šventovę Tėvas-Rojaus Trejybė suteikia pačią ryškiausią gyvąją šviesą, kad atsirastų Urantijoje jau įtikėjusioji karta, ir ateities įtikėjusios kartos.
Telydi jus ramybė.
Su brolišįka meile,
Algimantas
2010-06-07 20:05:44
Komentarai
Mielieji, dabar ką tik nusiunčiau savo komentarą, tačiau jo nepasirašiau, kad nebūtų dukart savo vardu pasirašytas komentaras, tai išėjo taip, kad jis iš viso liko anonimiškas.Tad dabar pasirašau, žiūrėsime, ar bus dukart mano vardas po šita žinute. Jeigu dukart, tai neaišku, kur dingo mano bent jau vienas vardas aname komentare.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2010-06-08 15:42:11
Mielieji, tai, ką mes darome dabar mūsų svetainėje, mūsų Forume, Urantijos grupėje, Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje būtent ir yra ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS IR ŠVIESOS SĄLYGŲ KŪRIMAS NAUJAJAI EKONOMIKAI IR POLITIKAI kuri dar tik bus ATEITYJE.
Ar gali grūdas užaugti, jeigu jį numesi bet kur, net ir ant uolų ar visiškai nesuartą lauką, kuriame viešpatauja nepaliesta velėna? Aišku, kad ne, nes grūdui turi būti rengiama TINKAMA DIRVA. Štai kodėl taip reikalingi DVASINIAI MOKYTOJAI, ruošiantys tą dirvą gausaus grūdo sėjai. Dabar gi mes šiuos grūdus ne sėjame gausiai, bet TIESIOG SODINAME PAVIENIUI, VIS PASIŽIŪRĖDAMI, AR TINKAMA JAM DIRVA.
Šiandien netikėtai gatvėje susitikau su viena gydytoja, su kuria bendrauju nuo senų televizijos laikų. Ir mūsų pokalbiai visada būna pilni šviesos. Žinodamas jos požiūrį į šviesą, į Jėzų, aš jai parodžiau Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL. Tik pamačiusi knygą ji iš karto panoro ją turėti. Paaiškinau, kad knyga neparduodama, o duodama už aukas, ir kas yra auka paaiškinau - pasidalinimas iš MEILĖS VISŲ LABUI. Ji paaukojo už knygą ir paprašė ką nors užrašyti. O tada paaiškino, kad dar norėtų su manimi šiek tiek pasikalbėti, tik yra sutarusi susitikti su savo kita kolege, kuri jos jau laukia prekybos centro viduje, į kurį aš irgi buvau atvažiavęs. Tad ji pasiūlė man prisijungti ir eiti kartu išgerti arbatos prekybos centre, o ten ir užrašysiu kokį nors jai palinkėjimą. Taip ir padarėme. Jos kolegė jau laukė. Kol man vardino jos įvairias pareigas, jos visos man susimaišė, nes jų man nereikia KAIP APVALKALO - man reikia ŽMOGAUS VIDAUS. Pamačiusi knygą, ji paprašė parodyti ją. Pavartė rankose, paskaitinėjo turinį ir man pasakė: "Aš šiek tiek domėjausi Senuoju Testamentu ir Naujuoju Testamentu, ir matau, kad jūsų knygos kai kurios temos yra paimtos iš ten." - "Tai - ne mano knyga, tai - KRISTAUS apreiškimas visiems." - "Tai per ką gi Jėzus perdavė savo apreiškimą." - "Per mane." - "Nesąmonė, nejuokinkite manęs." Aš užrašiau savo palinkėjimą. Tuo tarpu mano pažįstamos gydytojos kolegė jau buvo sudirgusi ir praradusi savitvardą. Ypač jai nepatiko, kada į jos klausimą, ar aš esu krikščionis, išgirdo mano kategorišką - NE. Tada ji užsipuolė mane, kad aš kuriu sektą, kad per mane išnyks ir Lietuva, kad tokios lengvatikės, kaip jos draugė, ir pasiduoda tokių, kaip aš, apgavystėms, nes ir pas ją ateina ir perša savo literatūrą įvairių sektantų. Ji nieko nenorėjo klausyti, ir nieko NEBEGIRDĖJO. VEIDAS IR KAKLAS BUVO VISAS RAUDONAS, KAIP VIRTO VĖŽIO, pakvietė padavėją ir susimokėjusi už savo puoduką kavos atsistojo tardama: "Aš negaliu daugiau būti čia, kur kuriamos sektos." O tada kreipdamasi į savo draugę tetarė: "Ir tave įtrauks į sektą." Palinkėjau jai ramybės.
Aš savo pažįstamai paaiškinau, kad šitaip neatsivėrę Tėvui ir Jo šviesai žmonės reaguoja į ŠVIESĄ, nes ji BIJO GYVOS ŠVIESOS, NES TADA REIKĖS JIEMS KEISTIS PATIEMS, IR IŠ BAIMĖS GINASI AGRESIJA. Jų PASĄMONĖ junta daug aukštesnio dažnio VIRPESIUS, BET SĄMONINAI JŲ JIE NESUVOKIA, TODĖL IR NEGALI IKI GALO PAAIŠKINTI, KODĖL YRA TOKIA JŲ AGRESIJA.
Tai buvo NAUJAS patyrimas ir mano pažįstamai, nes ji niekada tokios nematė agresyvios savo kolegės. Jai akimirką pasirodė JI net kaip pamišimo būsenoje.
ŠĮ EPIZODĄ perteikiu jums tik dėl to, kad patys savo gyvajame kelyje sutikę panašius sielos brolius ir seses, NENUSIVILTUMĖTE PAČIU GYVUOJU KELIU, IR NESISTENGTUMĖTE PATAIKAUTI TIEMS TAMSOS VAIKAMS, KAD TIK JIE PALAIKYTŲ JŪSŲ NUOMONĘ.
Kol neišgirdo mano atsakymo, kad aš NESU KRIKŠČIONIS, tol dar į mane žvelgė mano pažįstamos kolegė PAKANČIAI.
Aš neaprašau viso mūsų bendravimo, kuris buvo lygiai toks, kad kurčias ir aklas nieko nematydamas ir negirdėdamas mėgino aiškinti man KAIP AŠ SEKTĄ KURIU IR NAIKINU LIETUVĄ.
O kada ji paklausė, ar aš einu į bažnyčią, mėgindama nors kiek man "padėti" sugrįžti į katalikus, ir kada aš jai pasakiau, apie Rojaus Trejybės gyvąją religiją ir Rojaus Trejybės šventovę, į kurią įsilies visi atsivėrę Tėvui, kad ir kas jie būtų dabar - katalikai, protestantai, budistai, musulmonai - tai ji ne tik nebenorėjo klausyti atsakymo į savo pačios pateiktą klausimą, bet ir nebeištvėrusi mano aplinkos ėmė kviestis greičiau prieiti padavėją, kad atsiskaitytų už savo išgertą kavos puodelį.
Tai buvo jos grynai PAGONIŠKAS ir nepakantus bendravimas, nors pati ką tik kalbėjo, kad katalikai Lietuvoje yra perdaug PAKANTŪS KITIEMS, ne taip, kaip musulmonai.
Tai yra lygiai tokie patys, sujungti dviejų tūkstančių metų istorijos NEGYVA grandine, epizodai - Jėzaus ignoruojančio elgesio su nemąstančiu ir neišmintingu pagoniu ir dabartinėje Lietuvoje esančių nemąstančių ir neišmintingų katalikų, bijančių GYVOJO JĖZAUS IR GYVOJO TĖVO.
Štai tokie negyvi ritualiniai mūsų sielos broliai ir sesės ir deda visas pastangas, kad būtų trukdoma dėti pamatus GYVAI ateities ekonomikai, ateities politikai, ateities švietimui, ateities visuomenei, ateities šeimai, ateities TIKROVEI, TIKROVEI BE ILIUZIJOS, KURI VIEŠPATAUJA IR VALDO ŠIANDIEN VISĄ MATERIALIĄ IR IŠKREIPTĄ CIVILIZACIJĄ, KURI NEIŠSILAIKYS, NES NEPAREMTA ROJAUS TREJYBĖS PAMATAIS, KURIE YRA DVASINIAI IR YRA KIEKVIENO ASMENIŠKAI VIDUJE TIK ATRADUS TĖVĄ SAVYJE.
Todėl tik atradęs Tėvą SAVYJE - asmeniškai - IR GIMĘS IŠ DVASIOS - verslininkas ir išdrįs savo verslą atremti VIEN TIK - IR IŠIMTINAI TIK - Į ROJAUS TREJYBĘ.
Ir kitokių pamatų NĖRA, NEBUS, IR BŪTI NEGALI ROJAUS TREJYBĖS SUMANYTAI TIKROVEI URANTIJOJE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-06-08 15:29:16
Algimantai,
Kalbi apie tai, jog daugybė žmonių eina pro šalį ir nenori priimti jiems ištiestos pagalbos. Pamąstykime, kodėl taip yra?
Šiandien mes gyvename informacinių technologijų amžiuje. Per vienerius metus žmonija tiek prikuria informacijos, kiek anksčiau prireikdavo šimtmečių tokiems informacijos kiekiams prikaupti. Žmogaus sugebėjimas apdoroti didesnius informacijos kiekius yra evoliucinio augimo dalis ir rezultatas. Tačiau tai ne tik didesni informacijos kiekiai. Tai ir greičiau besikeičianti aplinka ir PASIRINKIMŲ GAUSA, kokios žmogus anksčiau neturėjo ir kuri vis auga.
Mūsų aplinkoje yra tiek daug visokių paslaugų, visokių produktų, visokių pramogų, mokymų, siūlymų ir t.t. Žmogus nespėja visko peržiūrėti ir į viską įsigilinti.
Jeigu aš pagaminčiau puikų produktą, kuris turėtų puikų kokybės ir kainos santykį; produktas būtų pagamintas su meile ir parduodamas su nedideliu antkainiu – ir aš atsistočiau gatvėje ir visus kviesčiau įsigyti mano produktą – lygiai taip pat labai retas prieis ir pasidomės ką aš siūlau ir ką aš noriu jiems parduoti. Situacija bus tokia pati. Galiu siūlyti produktus, galiu siūlyti mokymus, knygas, idėjas, šviesą ar dar ką nors. Tiesiog visokių siūlymų yra per daug ir ką bepasiūlytum vistiek būsi vienas iš daugelio tūkstančių pasiūlymų. Tačiau reikia neužmiršti tai, jog didžioji dalis tų pasiūlymų vis tik yra tokie, kurie žmogui yra nereikalingi. Taigi žmogus yra ne tai, jog pripratęs prie pasiūlymų gausos, tačiau žmogus pripratęs prie nereikalingų pasiūlymų gausos. Kiekvienas nori parduoti savo mokymą, išstumti savo politinę partiją, parduoti savo produktą, parodyti savo prekės ženklą, įkišti reklamą ir t.t.
Todėl man būtų labai keista, jeigu tokioje aplinkoje žmonės šniūrais eitų ir prašytų jiems parduoti kokį nors mokymą, ar knygą. Taip, jie ateis ir prašys, tačiau visai kitokioje šviesoje. Ir tai bus tuomet, kada jie realiai pamatys jog Algimantas vadovaujasi Tėvo vedimu, kuris akivaizdžiai jam padeda išgyventi labai sudėtingose situacijose ir net kitiems padėti. Žmonės ateis, kuomet jie įsitikins, jog Algimantas turi kažką, ko neturi aplink esantys pranašai, mesijai, mokytojai, guru, kunigai, vyskupai, prezidentai, merai ir t.t. Tik tuomet jie ateis. Ir mes visi tai suprantame, todėl yra neprotinga kelti retorinį klausimą „kodėl jie neateina?“. Jie dar ilgai neateis, kol jiems bus siūlomi religiniai mokymai ir teoretinės išplėsto kosmoso sampratos. Ir ne dėl to, kad mokymai būtų blogi, tačiau dėl to, kad MOKYMAI NEDEMONSTRUOJA MATERIALIŲ PAVYZDŽIŲ, kurie atvertų naujus horizontus materialiai mąstantiems žmonėms.
Mes dažnai kritikuojame aplink esamas religijas, kurios nesuteikia įtikėjimo. Tačiau tie žmonės, kurie užaugo religinėje aplinkoje – jie bent turi kažkokį suvokimą apie Dievą ir žmogaus dvasinę prigimtį. Tačiau kiek yra tokių žmonių, kuriems Dievo samprata iš viso yra nepriimtina. Kiek yra žmonių kurie vadovaujasi tais šūkiais, kurių taip gausu aplink mus - „pramogos paklūsta tau“, „pasiimk pramogas su savimi“, „dabar gali pramogauti nevaržomai“ ir t.t.
Taigi, ar tai būtų šiek tiek religingas žmogus, ar tai būtų žmogus bukai prisirišęs prie tam tikros religijos, ar tai būtų visai apie Dievą nesidomintis žmogus – visi jie dar ilgą laiką praeis pro šalį iki to laiko, kada aplinka bus tokia sudėtinga, jog tik Tėvo vedimu pasitikintys galės rodyti realius materialius veiksmus ir rezultatus.
Todėl aš dar ir dar kartą grįžtu prie to, jog jau dabar reikia dėti pamatus verslui, kuris būtų atremtas į Tėvą. Praeis daug metų, kol šie žodžiai taps kūnu, todėl tam reikia ruoštis jau dabar.
Aš suprantu tavo atsakymą, Algimantai. Tik Tėvą savyje atradęs žmogus galės tokį verslą daryti. Tikiu, kad kažkada taip ir bus, tačiau verslas daromas kiekvieną akimirką aplink mus. Todėl mokymai verslo tema jau yra reikalingi šiandien. Ir tai yra tas kelias, kuris demonstruotų, jog materiali aplinka paklūsta įtikėjimo keliu einančiam žmogui.
Tam tikra prasme galima laukti tų sudėtingų aplinkos sąlygų, kuriose kristalizuosis kas yra kas, tačiau aš raginu ieškoti būdų kaip labai realiais ir materialiais veiksmais jau artimiausiu metu būtu galima demonstruoti įtikėjimo prasmę mūsų materialioje aplinkoje.
Telydi jus ramybė,
Povilas L.
povilasL
2010-06-08 10:38:26
Mieliejii, sukūriau šitą temą, tačiau išsiųsti jos man nepavyko. Niekur jos neradau Forume, nei viršuje, nei apačioje, po jos išsiuntimo. Tad ją dar kartą pakartojau. Tada ją, jau po antrojo išsiuntimo, suradau paskutiniame Forumo puslapyje, ir jo apačioje. Tad dabar rašau komentarą vien tik dėl to, kad ją iškelčiau į Forumo viršų, nes kol nesate įpratę prie tokio Forumo NEPATOGAUS skaitymo, tai gal niekas ir neis į Forumo paskutinį puslapį, kad susipažintų su naujausiomis temomis. Beje, mūsų Forumui netinka ir tokia teksto išdėstymo naujoji tvarka, kada nėra jokių pastraipų. Juk tai ne tik labai apsunkina skaitymą, bet IŠKREIPIA PAČIĄ MINTĮ, kada temoje viskas yra suvelta į vieną ištisą tekstą. Kada rašiau pačią temą, mano buvo atskirtos atskiros pastraipos, tačiau šito nebeliiko Forume.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-06-07 20:21:12
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]