Forumas: temos peržiūra
Kas yra Dievas? Kodėl Jis yra Tėvas?
Kas yra Dievas? Kodėl Jis yra Tėvas? Kokius žodžius vartoja žmogus, kad apibūdintų Dievą ir kodėl? Pamėginkime paanalizuoti, kaip ir kodėl žmogus klaidingai apibūdina Dievą? Kaip galėtume paaiškinti kitam žmogui, ką mes turime galvoje sakydami "Dievas, Dievas Tėvas..."
Algimantas
2006-01-13 13:51:00
Komentarai
Mielas Arnoldai, tavo klausimai yra labai gilūs ir aš į juos atsakysiu vėliau, juos matau nuo tos dienos, kada pateikiai.Dabar rašau apie Bibliją ir krikščionybę, todėl tik pasakysiu, kad Aukščiausioji Būtybė yra tas pats, kas Aukščiausiasis.
Dievas Septinkartis yra ne VIENA ASMENYBĖ, o DIEVO PASIREIŠKIMAS KŪRINIJOJE - LAIKO IR ERDVĖS VISATOSE.
DIEVĄ SEPTIMNKARTĮ SUDARO SEPTYNIOS DIEVO PASIREIKŠIKMO STADIJOS, TODĖL JIS IR VADINASI DIEVAS SEPTINKARTIS:
1) Visuotinis Tėvas - Rojaus Trejybės Pirmasis Asmuo
2) Amžinasis Sūnus-Kūrinijos Motina-Brolis - Rojaus Trejybės Antrasis Asmuo
3) Begalinė Dvasia-Kūrinijos Motina-Sesė - Rojaus Trejybės Trečiasis Asmuo
4) AUKŠČIAUSIOJI BŪTYBĖ - BESIAKTUALIZUOJANTI PATIRTINĖ DIEVYBĖ, KOL KAS DAR NEVEIKIANTI, NORS JAU SUKŪRUSI MEDŽESTONĄ, ATSPINDINČIŲJŲ DVASIŲ VADOVĄ.
5) SEPTYNIOS PAGRINDINĖS DVASIOS, PO VIENĄ KIEKVIENAI SUPERVISATAI, KURIOS IR YRA TIKRIEJI SUPERVISATŲ VALDOVAI
6) DIENŲ SENIEJI - 21 ASMENYBĖ, PO TRIS KIEKVIENAI SUPERVISATAI, JIE YRA SUPERVISATŲ ADMINISTRATORIAI IR TEISĖJAI. Būtent jie mums suteiks nuosprendį dėl prisikėlimo ar neprisiklimo, nes net Sūnūs Kūrėjai tokių sprendimų neturi galios priimti. Dieviškasis teisingumas yra visada KOLEKTYVINIS, O NE VIENO ASMENS. VISAI KŪRINIJAI TEISINGUMĄ UŽTIKRINA ROJAUS TREJYBĖ, SUPERVISATAI - TRYS DIENŲ SENIEJI.
7) SŪNŪS KŪRĖJAI IR JŲ PARTNERĖS VIETINIŲ VISATŲ MOTINOS DVASIOS - PO SEPTYNIS ŠIMTUS TŪKSTANČIŲ.
Štai visos šitos ASMENYBĖS IR SUDARO Dievą Septinkartį. TAIP PADARYTA SĄMONINGAI, NES TVARINIO TOBULINIMO KELIAS VYKSTA PAKOPOMIS IR VIS LIPANT AUKŠČIAU IR Į VIDŲ LINK ROJAUS, VIS LABIAU PAŽĮSTANT DIEVO SEPTINKARČIO PASIREIŠKIMĄ SAVO DVASINIO AUGIMO SEGMENTUOSE, PRADEDANT NUO SŪNŲ KŪRĖJŲ.
Aukščiausioji Būtybė savyje talpina visų šitų Dievybių asmenų kaupiamą patyrimą, o tuo pačiu ir bet kokių tvarinių patyrimą.
Aukščiauioji Būtybė GALBŪT PERIMS ROJAUS TREJYBĖS FUNKCIJAS DIDŽIOJOJE VISATOJE - SEPTYNIOSE SUPERVISATOSE - KADA KIEKVIENOJE APGYVENDINTOJE PLANETOJE VISI MIRTINGIEJI PASIEKS TOKĮ DVASINĮ LYGĮ, KOKĮ BUVO PASIEKĘS JĖZUS URANTIJOJE.
Tuo tarpu šiandien mūsų Visatoje, NEBADONE, iš 10 milijonų apgyvendinti planetų apgyvendinta yra mažiau negu 4 milijonai, o kitose dar net nėra gyvybės iš viso. Ir visose tose planetose turės žmonės nueiti visą gyvybės evoliucinį ciklą nuo gyvybės plazmos, iki laukinio žmogaus, nuo laukinio žmogaus iki Jėzaus lygio.
Mielas Arnoldai, skaityk knygą nesistengdamas suvokti viską, kas parašyta, nes paaiškinimai yra suteikiami TOLIAU.
Todėl tavo mėginimas viską išsiaiškinti tuo metu, kada kas nors neaišku, tau neduos jokių teigiamų rezultatų, nes tu klausi klausimus, kada atsakymai yra pateikiami už kelių ar keliasdešimties puslapių. Todėl skaityk net nesivargindamas viską prisiminti ar suprasti. KSaityk, o informacija pati nusės į pasąmonę, ir palaipsiui tau darysis vis aiškesni sistemos kontūrai, nors visų atsakymų nesurasi perskaitęs knygą tik kartą. Bet skaitydamas tu pradėsi jausti ALKĮ TOKIAI KNYGAI, JOS STRUKTŪRAI IR DĖSTYMUI. PAJAUSI JOS GELMĘ, VISIŠKAI NEBŪDINGĄ ŽMOGAUS MĄSTYMUI. DĖL TO JĄ SKAITYSI ANTRĄ, TREČIĄ, KETVIRTĄ, PENKTĄ KARTĄ IR VIS TIEK DAR DAUG KAS LIKS NEAIŠKU, BET JAU TURĖSI GILŲ SUVOKIMĄ KUR IR KAIP SURASTI JOJE ATSAKYMUS.
Knyga padės tau ugdyti KANTRYBĘ, TIKSLIAI PARINKTI ŽODŽIUS, MINTIS REIKŠTI, UGDYS MĄSTYMĄ IR ORATORINĮ SUGEBĖJIMĄ, NES PLĖS TAVO POŽIŪRĮ Į APLINKĄ IR TĖVO VEIKIMĄ JOJE.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-06-25 22:56:30
Ar Dievas Aukščiausiasis ir Aukščiausioji Būtybė taspats ?
Arnoldas
2009-06-25 21:54:14
Kad jau visi sako, kad pradėki nuo pradžių, tai ir pradedu nuo įvado, o įvade parašyta:
Dievas Aukščiausiasis – besirealizuojantis arba besivystantis laiko ir erdvės Dievas.
Dievas Septinkartis – Dievybės asmenybė realiai veikianti bet kur laike ir erdvėje.
Iš esmės tuose apibudinimuose nematau didelio skirtumo. Kai realiai veiki, tai save realizuoji, o tai ir yra vystymasis. Tai mano klausimas ir esu dėkingas už pateiktas sampratas.
Arnoldas
2009-06-25 21:36:01
Mielas , Arnoldai , mielai norėčiau susikaupti tik ties urantinėmis temomis , bet kai čia žmonės ateina su sava religine filosofija ir nori ją uždėti ant Urantijos apreiškimų , tai tada paima pagunda aštriau pasiginčyti . Nors ir žinau , kad nauda iš tokių dialogų minimaliai nulinė , tačiau galvoju , o gal tas žmogus , kiek nors , kad ir minimaliai - 0,001 priims naujesnį urantišką dvasinį apreiškimą .
O tu ką čia , Arnoldai , sugalvojai ar tikrai nežinai tų DIEVYBIŲ skirtumo ?
Jeigu tai labai svarbu , tai manau , kad Urantijos knygoje pilnai ir išsamiai aprašyta . Bet jeigu tu nori , kad aš savais žodžiais parašyčiau , tai tikrai , dar šiandieną , neturėčiau tiek išminties , kad būčiau išmintingesnis už tas Dvasias , kurios labai gražiai tai aprašo Urantijos apreiškimuose . Jaučiu tik tiek , kad visos Aukščiausios Dievybės yra funkciškai surištos su Rojaus Šventąja Trejybe ir vykdo arba kaupia patirtinį visos kosminės kūrinijos besivystančią aktualybę . Tai tik mano toks mąstymas . Žinau , kad URANTIJOS knygoje viskas daug sudėtingiau aprašyta , bet man užtenka ir tiek suprasti , o prieš akis dar milijonai metų tobulėjimo , kur galėsių geriau ir tobuliau suprasti . šiandiena , Arnoldai , man daug svarbiau suprasti ir žinoti , kaip veikia mano dieviškasis minčių Derintojas , manasis Tėvas , nuo Dievo Tėvo , negu kitų , kad ir labai Aukštų Dievybių skirtumai ar panašumai . Jau vien suprasti dieviškąjį minčių Derintoją ir net siekti susiliejimo su savo Aukščiausia dievybe , yra fantastiškai jaudinantis ir pasakiškai viliojantis šio gyvenimo patyrimas . Kai aš apie tai pagalvoju , kada tai pasieksiu ir kada tai įvyks , tai net kvapą užgniaužia tokios dvasinės aktualijos . Taigi , žingsnelis po žingsnelio mes visi tikrai augame ir augsime , tačiau augimo spindulys arba vektorius , kiekvienam vis kitoks , arba kaip sakoma , vis kitokiame sielos virpesių dažnyje mes augsime ir tobulėsime . Tai tiek . Linkiu gerų minčių .
Petras
2009-06-25 19:25:20
JO VARDAS TEVAS,TEVELIS,TETUKAS,T E V A S ir nekitaip
Arunelis
2009-06-25 19:07:14
Rašyk, Petrai, visiems. Man pavyzdžiui neaišku kuo Dievas Septinkartis nuo Dievo Aukščiausiojo skiriasi, o į "išmanančius" nekreipk labai daug dėmesio, susitelkim į tai ko mes čia iš tikrųjų esame.
Arnoldas
2009-06-25 15:50:03
Labas , Arnoldai . Nenoriu aš čia mokyti mūsų urantiečių , bet tankiai čia ateina visokie labai ,,GERAI'' išmanatys Kristaus Evangeliją . Tai aš jiems , kaip Kestui , noriu pateikti keletą citatų apie Tėvą iš Naujojo testamento , kad nustotų spekuliuoti biblijinėmis ištraukomis , tipo ,,kestas'' ir pan. Jie tendencingai nepateikia kryptingo JEZAUS KRISTAUS mokymo apie Dievą Tėvą . Mums urantiečiams , tai gal ir visai neaktualu , bet kitiems žmonėms būtų vertinga žinoti ką kalbėjo Kristus anais tolimais laikais apie Dievą Tėvą :
Mt 20,22 Jėzus atsakė: 'Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią Aš gersiu, ir būti krikštijami krikštu, kuriuo Aš krikštijamas?' Jie atsakė: 'Galime'. En McGee mp3 txt Lk 12,50
Mt 20,23 Tuomet Jis tarė: 'Mano taurę, tiesa, gersite, ir krikštu, kuriuo Aš krikštijamas, būsite pakrikštyti, bet vietą mano dešinėje ar kairėje ne Aš duodu ; tai bus tiems , kuriems mano TĖVO paruošta'. En McGee mp3 Apd 12,2, Apr 1,9
Jn 6,37 Visi, kuriuos man duoda TĖVAS , ateis pas mane, ir ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk, En McGee mp3
Jn 6,44 Niekas negali ateiti pas mane, jei mane siuntęs TĖVAS jo nepatraukia; ir tą Aš prikelsiu paskutiniąją dieną. En McGee mp3
2 Kor 6,16 Ir kaip suderinti Dievo šventyklą su stabais? Juk jūs esate gyvojo Dievo šventykla, kaip Dievas yra pasakęs: 'Aš gyvensiu juose ir vaikščiosiu tarp jų; būsiu jų Dievas, ir jie bus manoji tauta'. En McGee mp3
Ir dar , ir dar galima pririnkti geriausių citatų , kur akivaizdžiai yra nudodoma į Dievo dvasios veikimą žmoguje . Todėl ivairių bažnytininkų apeliavimas į vien tik KRISTAUS veikimą į žmogų yra ne visai teisingas ir net klaidingas . Kai štai pats Viešpats aiškiai nurodo , kad pagrindinis veikimas turi būti priimtas iš Dievo , tai yra iš DIEVO TĖVO . Štai apaštalas Jonas dar sako :
Jn 7,14 Šventei įpusėjus, Jėzus atėjo į šventyklą ir ėmė mokyti. En McGee mp3 txt
Jn 7,15 Žydai stebėjosi ir sakė: 'Iš kur Jis žino raštą, visai nesimokęs?' En McGee mp3 txt
Jn 7,16 Jėzus jiems atsakė: 'Mano mokslas ne iš manęs, bet iš To, kuris mane siuntė. En McGee mp3 txt
Jn 7,17 Kas nori vykdyti Jo valią, supras, ar tas mokymas iš Dievo, ar Aš kalbu iš savęs. En McGee mp3 txt
PETRAS
2009-06-23 21:43:51
Nors Tėvas nėra visuma, bet nėr dalelės visumoj, kurioj nėra Jo nuolatos. Kaip tu, kad sėdi kambary, kuris kaip visumos dalelė, tai tu nesi tas kambarys, bet tu jame. O tai, kad Jie Trejybė Rojaus neišskiriama, tai esa ten ir čia jau tobuliausia parama.
Arnoldas
2009-06-23 20:16:52
Man tai labai svarbi tema prie, kurios nuolat grįžta mintys.
Sūnus klausia vieną rytą:
- Ar Dievas miega ant debesėlio, kai pavargsta?
Sakau:
- Jis nepavargsta ir nemiega iš viso.
- O kaip Jis taip gali?
- Tai, kad Jis yra visa ko Šaltinis, iš Jo kyla visa kūrinija ir jei Jis pailstų, tai išnyktumėm mes visi.
Tam kartui užteko, bet jaučiu, kad greitai reiks kur kas daugiau pasakyti, o tai labai sudėtinga, nes reikia turėti ką pasakyti.
.
Sudėtingomis frazėmis, papasakoti negaliu ne tik sūnui, bet ir daugeliui žmonių. Juolab, kad ir pačiam kyla klausimų.
Urantijos Knygos įvade rašo "DIEVAS yra žodinis simbolis, pavadinantis visus Dievybės įasmeninimus." , o "Visuminė, begalinė tikrovė egzistuoja septyniose fazėse ir kaip septyni lygiaverčiai Absoliutai." Taip išeitų, kad Dievas nėra visuma, nes ne visi absoliutai įasmeninti. Ir taip pat išeina, kad kiekvieną asmenybę galima vadinti Dievu, nes ji sukuriama iš Dievybės.
.
O su jausmais visai kitaip, su jais man viskas aišku, nereikia frazių jiems tikslių. Ne vienas sakė jau, kam tu kartoji meilė, Dievas, Tėvas nuvalkioti tie žodžiai. O kaip netarti žodžių šių, jei, šiuo metu kaip niekad, aš ieškau jų visur ir suvirpu kiekvieną kartą jųjų palytėtas. Kai akys bėga tarp eilučių, kai įsitempusi ausis, kai visas kūnas uodžia erdvę ir geria savo širdimi - Jis gyvas, tikras, Jis laimingas, kai Jo vaikai Jam atviri.
Arnoldas
2009-06-21 20:37:59
Ėjau gatve. Išskleistas lietsargis saugojo mane nuo lietaus ir tuo pačiu siaurino mano matymo lauką. Atsisukau į kvietimą, nors negirdėjau savo vardo, bet iš tikrųjų kvietė mane. Tai buvo mano pažįstama mokytoja. Ėjo iš mokyklos namo. Mokykloje, kaip liaudis sako, užlūžo kompjuteriai nuo per didelio krūvio, nes visos mokytojos pradėjo suvedinėti į kompjuterius įvairiausias reikalaujamas suvestines. Kadangi nepavyko įgyvendinti pradėto darbo, tai tą šūsnį dokumentų su nuovargiu ir nusivylimu nešėsi namo. Sako: „Ar žinai, kad Ados giminėj nelaimė - sesers sūnus, verslininkas, Klaipėdoje, savo namo kieme nusišovė?" Taip, aš jau žinojau. "Nežinau, kaip galima šitaip nevertinti gyvybės?" Na, sakau jai, kad žmogus tiesiog neištvėrė tos jį prislėgusios naštos, apie kurią mes nieko nežinome; nežinome tų aplinkybių kurios atvedė į būtent tokį sprendimą. Jis namatė kitokios išeities. Jis neturėjo kuo pasitikėti, neturėjo į ką atsiremti. Bet, jeigu jis, sakau, tą pačią akimirką būtų kreipesis į Dievą, jeigu būtų papasakojęs Dievui Tėvui apie jį prislėgusius, nepakeliamus sunkumus, tai tą pačią akimirką būtų iš Dievo Tėvo gavęs jį sustiprinantį nuraminimą. Bet toks jo pasirinkimas rodo, kad jo gyvenime nebuvo Dievo Tėvo, o jeigu ir buvo jo gyvenime Dievas, tai buvo tik tas bažnytinis, ritualinis, šventinis Dievas, kuriuo nepasitikėjo dėl per menko įtikėjimo. Dėl tos pačios priežasties žmogus nežino, kad Dievas yra ne tik išorėje, bet ir žmogaus viduje, ir JIS YRA TIKRAS IR GYVAS kiekvieno viduje, kaip tvirtas ir patikimas turėklas, į kurį bet kada galima atsiremti, jeigu žmogus atveria savo vidų, pažadindamas tuo atsivėrimu savo miegančią sielą, ir atrasdamas savo viduje savo asmeniniu patyrimu ne tik Dievą, bet savo gilėjančiu įtikėjimu atranda mylintį Tėvą, o drauge su juo ir kitus Du Rojaus Trejybės Pagrindinius Asmenis – Amžinąjį Sūnų, kaip Motiną-Brolį ir Begalinę Dvasią, kaip Motiną- Sesę. Jie yra neatskiriami, nes Jie yra viena dvasioje ir veikia kaip vienas visos kūrinijos gerovei, ir todėl, jeigu žmogus savo viduje atrado Tėvą, tai tuo pačiu atrado ir Motiną-Brolį ir Motiną-Sesę.
„Taip, taip, jeigu ne Dievas, tai nežinau kaip ištverčiau visus tuos krūvius, kuriuos patiriu ir mokykloje, ir namuose su savo mama ir sūnumi. O – o – o, visos šitos ataskaitos, charakteristikos ... Tiek įdėjau pastangų! Tiek sugaišau laiko, ach!” – skaudžiai atsiduso. Ir tuomet aš jai sakau, kad sekantį kartą tu šitą darbą pašvęsk Tėvui, ir kiekvieną savo veiksmą pašvęsk jam, ir tu pati pamatysi tos pagalbos rezultatą; jis bus kitoks negu buvo iki šiol. „Ne, ne aš negaliu dėl tokių smulkmenų trukdyti Dievo!” – net susitraukė, tapdama dar labiau mažesnė, kai sakė žodį Dievas; susitraukė prieš jo didybę. Sakau, juk jis yra Kūrėjas, jis sukūrė ir tave, ir dar daugiau jis yra ir tavo Tėvas, kaip Jėzaus, kaip Vietinės Visatos Motinos Dvasios, kaip ir mūsų visų. Tu esi jo duktė, ir jis tave pažįsta nuo pabaigos į pradžią, jis žino kiekvieną tavo mintį ir kiekvieną tavo sekantį žodį, kiekvieną žingsnį, apie kurį tu net nenumanai. „O be to aš nemoku taip sklandžiai kalbėti kaip tu.“ – tarė ji po truputį toldama nuo manęs. O juk Tėvui nereikia sklandžios kalbos, sakau jai, jam reikia tik tavo atviro nuoširdumo, jis nori, kad tu savais žodžiais pakalbėtum su juo, pasidalintum su juo savo rūpesčiais, bet nežinau ar ji išgirdo visus mano ištartus žodžius, nes paspartinusi žingsnius, ji greitai išnyko toje lietingoje, aptemusioje gatvėje, nes nuskubėjo gyventi savo įprastą, kančios kupiną, apniukusį gyvenimą be Tėvo, kurio dar kol kas ji neatrado savo viduje, bet nuskubėjo gyventi su Dievu, kuris, kaip žino ji, yra, bet tik pats Dievas ir težino kur jis pats yra.
Daugybė žmonių žino, kad yra Dievas, ir kai prispaudžia bėdos įvairiausiais pasireiškimais, kurios yra kaip pasekmė to mūsų grynai materialaus gyvenimo, kurio pagrindinis variklis yra mūsų niekaip nepatenkinamas savanaudiškumas, tas gyvulinis ego, ir kai nebelieka į ką daugiau kreiptis, tik tuomet prisimenam, kad yra toks visagalis Dievas, tikėdamiesi paramos iš Jo, nors to pasitikėjimo Juo mumyse yra tik labai maža kruopelytė. Ir yra taip, kad vieni kreipiasi į Dievą, o kiti savo laisva valia tik mosteli ranka tarsi sakydami, kad tik pats žmogus gali sau padėti, ir to pasekmes visi puikiai matome. Sunkia našta spaudžiančios bėdos tai nėra tas vienintelis būdas atrasti Dievą, bet mūsų Urantijoje taip jau yra, kad dauguma žmonių tik didžiulei bėdai prispaudus pakelia akis, ir pakelia rankas į viršų su prašymo malda. Taip buvo ir su manimi, nors prieš tai buvau netikinti. Bet kai tapo nepakeliamai sunku, aš krisdavau ant kelių ir su, kriokliu pliaupiančiom, ašarom kartojau ir kartojau, tuos pačius žodžius: Viešpatie padėk! Viešpatie padėk!
Štai tokiu vardu tuo metu vadinau Dievą. Manau, kad būtent nuo to pirmojo kreipimosi ir prasidėjo gyvojo įtikėjimo dvasiniu lygiu kelionė tuo gyvuoju dvasinio vystymosi, dvasinio brendimo, dvasinio augimo keliu, vedančiu į Rojaus Trejybę, į Rojų. Dvasinio įtikėjimo procesas prasidėjo sielos pabudimu ir jos atsivėrimu. Siela troško Dievo meilės virpesių. Ir aš pagal to laikmečio savo atsivėrimo galimybes kaip supratau taip ir meldžiausi. Ir taip įtikėjimas vis gilėjo ir gilėjo, ir gilėja, ir gilės. O siela atsiverdavo vis plačiau ir giliau, atsiveria gilėjančiai ir dabar, ir dar atsivers ir atsivers. Dvasinio augimo procesas vyksta, ir jis tęsis dar ilgai ilgai, ir šis procesas tikrai nėra toks greitas kad ir kaip norėtume save pamatyti tokiais kokiais įsivaizduojame save jau tokiais labai labai dvasiškai pasikeitusiais. Norėjau ir aš greito pasikeitimo, ir jau mačiau save tokia. Ir kiek daug nusivylimo akimirkų teko patirti, kad vis dar nėra taip kaip save matau. Kantrybės niekada neturėjau. Visada norėjau greito galutinio rezultato. Praėjo nemažai laiko, kol supratau, kad nereikia gyventi galutiniu rezultatu, o reikia tiesiog gyventi, ir gyvenant džiaugtis tuo, kad aš iš tikrųjų keičiuosi ir pati tą matau, kad bendrauju su savo šeimos nariais ir su aplinkiniais kitaip, matau kaip keičiasi manieji apmąstymai, keičiasi tų apmąstymų turinys ir kokybė, keičiasi samprata, kuri nuolat prasiplečia vis gilesniu atsiskleidimu, apie Dievą ir apie daug ką. Pasikeitė vertybės, pasikeitė moralė, etika. Žinau kokia manojo gyvenimo prasmė, kokia to gyvenimo lemtis ir galutinis tikslas. Žinau nes atradau TĄ VEDLĮ, kuris išvedė mane į tą kelią, kuriuo einu ir trokštu vis daugiau ir daugiau tik juo eiti. Žinau, kad šituo keliu einu ne viena, o su tuo, kurį atradau savo viduje, ir į kurio ištiestą ranką bet kada galiu atsiremti kai suklumpu. Tas kelias yra ne materialus, bet dvasinis. Jis yra grįstas meilės virpesiais iš Meilės Šaltinio ir todėl jis yra gyvas, nes Meilės Šaltinis yra gyvas, ir jis trykšta gyva energija, ir visa dvasinė, ir visa materiali kūrinija yra gyva tais gyvais energetiniais virpesiais. Tais Meilės Šaltinio meilės virpesiais esu gyva ir aš, ir mano pabudusi ir atsivėrusi siela. Aš džiaugiuosi, kad aš atradau savo viduje šito gyvojo kelio, dvasinio augimo kelio, Šeimininką – Rojaus Trejybę.
Rojaus Trejybė tai yra visos kūrinijos Trys Pagrindiniai Asmenys ir Asmenybės. Jie yra Amžini. Jie yra be pradžios ir pabaigos. Todėl Jie yra begaliniai. Visa kūrinija yra Jų glėbyje, ir Jie visai kūrinijai yra - Pirmasis Šaltinis ir Centras, Antrasis Šaltinis ir Centras, ir Trečiasis Šaltinis ir Centras. O mums kylantiems mirtingiesiems jie yra – Tėvas, Amžinasis Sūnus-Kūrinijos Motina-Brolis, Begalinė Dvasia-Kūrinijos Motina-Sesė. Tai Juos, Rojaus Trejybės Tris Pagrindinius Asmenis mes vadiname tuo vienu apibendrinančiu vardu – Dievas. O Tėvo, Motinos, Sūnaus, Dukros, Brolio, Sesės samprata mūsų sąmonei yra pateikta todėl, kad mums mirtingiesiems tokie tarpusavio ryšiai, kai tėvai myli savo vaikus, o vaikai myli savo tėvus, yra puikiai suprantami, nes ir mes kuriame šeimas. Ir todėl Tėvas, Amžinasis Sūnus, ir Begalinė dvasia, kaip mažos šeimos modelis, mylinčios šeimos, mums turi būti priimtinas; priimtinas taip, kad žvelgdami į juos, norėtume būti panašūs į juos ir norėtume tą panašumą kiekvieną akimirką išlaikyti savo viduje, ir gyventi patiriant savo viduje Dvasinių Tėvų, savo Tikrųjų Tėvų, meilės virpesių poveikį kiekvieno gyvenime, kai žmogaus savanaudiškasis gyvulinis ego pradeda nykti, o tas, Tėvo suteiktas, tikrasis aš vis laibiau pradeda pasireikšti dieviškom meilės, gėrio, gailestingumo savybėm. Tuomet visos ankstesnės vertybės tampa beprasmės, nes drauge su Tėvu, atrastu savo viduje, susiformuoja naujos vertybės. Ir viena iš jų yra tai, kad tu pripažįsti Rojaus Trejybę, kaip savo tikruosius Tėvus ir pripažįsti, kad ir tu esi tos didžiulės dvasinės šeimos narys, ir tu gyveni vardan visos kūrinijos gerovės.
Nors aš nepatyriau savo žemiškojo tėvo meilės, ir dėl to daug metų jaučiau nuoskaudą, bet kai atradau Tėvą savo viduje, o drauge su juo ir kitus Du Rojaus Trejybės Asmenis, per man suteiktą Tėvo dvasios dalelę, ta, mane graužusi, nuoskauda buvo nuplauta tokia šilta, tokia švelnia Tėvo meile. Nėra niekur nieko tikresnio ir galingesnio už Tėvo meilę. Niekas niekada jos neatstos. Aš esu daug daug kartų laimingesnė ir limksmesnė gyvendama su Tėvu savo viduje. Ir sakau jums, kad Tėvas yra asmuo, ir kad aš jį patiriu kaip asmenį savo viduje per jo skleidžiamus energetinius informacinius virpesius, kurie pasiekia mane per mano pabudusią ir atsivėrusią sielą. Ir šitas sielos atsivėrimo procesas yra nuolat gilėjantis ir nuolat besiplečiantis tik kasdieninės dvasinės komunijos dėka per garbinimą ir per maldą ir savais žodžiais ir tam pašvęstu laiku. Kuo daugiau bendrauji su Dvasiniais tėvais tuo daugiau patiri, ir tuo giliau atsiveria siela. Kuo daugiau atsiveria siela tuo daugiau ji gali prisipildyti meile, dvasingumu, išmintimi, ir tokiu būdu mūsų sąmonėje vis plačiau atsiskleidžia Tėvo informacija. Kuo giliau ir plačiau mūsų pastangų dėka atsiveria siela, tuo giliau ji gali pasinerti į Tėvo meilės vandenyno gelmių gelmę, o ta gelmių gelmė neturi dugno, nes tai yra Tėvo, kuris yra Amžinas, kuris neturi nei pradžios, nei pabaigos, meilės vandenynas, į kurį nert ir nert; ir taip per visą amžinybę.
Dvasinio augimo procesas iš tikrųjų yra lėtas procesas, nors nėr ko ir skubėt, juk prieš mus amžinybė. Kartais man atrodo, kad nieko nevyksta, nes aš nematau tokių ryškių dvasinio augimo pasireiškimų, kuriuos mačiau aksčiau, bet tik taip atrodo, nes kai vis pažvelgi atgal, tai ir pamatai, kad man tik taip atrodo. Tai gi, jau vien palygindama tą savo pirminį suvokimą apie Dievą su šios dienos Dievo sampratos atsivėrusia gelme, tai puikiai suprantu, kad mano pabudusi siela – embrionas vystosi, auga ir vis po truputį tvirtėja. Ir šito proceso, be manęs pačios, niekas nesustabdys, o mano valia yra tokia, kad aš trokštu dvasiškai augti, nes šis Tėvo planas, pasiūlytas mums, mirtingiesiems, yra toks nuostabus, kad siūlau ir jums įsileisti šitą sumanymą į savo vidų ir patirti, kaip sakoma, savo kailiu kaip tai yra saldu.
Rašinys gavosi ilgas. Nieko nuostabaus, juk tie mano asmeniniai patyrimai irgi truko ne vienerius metus.
Kantrybės jums. Su meile,
Violeta(Vilnius)
2009-06-21 01:06:13
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.