Forumas: temos peržiūra
Tėvo mokymas - KAS YRA MEILĖ? 2010 06 10
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš garbinu tave, nes tavoji meilės virpesių banga mane užlieja ir atveria tiek, kad aš trokšte trokštu šito gyvo ryšio su tavimi, kad noriu jį gilinti, ir kasdien gilinu, savo visu atsivėrimu ir atsidavimu TAU. Aš garbinu tave iš meilės ir laisva valia, GAUTA IŠ TAVĘS. Manoji valia, kad būtų TAVOJI valia. Amen.
Mylimas Tėve, mes labai dažnai vartojame žodį MEILĖ, tačiau kaip mes turėtume suvokti – KAS YRA MEILĖ? Ar mes ją SUVOKIAME taip, kaip tu mokai ją suvokti ir patirti?
Tėvas:
Mylimas Mano sūnau, kaip tu garbini ir šlovini Mane, iš meilės, taip Aš tave irgi šlovinu ir garbinu iš MEILĖS, nes meilė - ir jos Šaltinis ir Centras – esu AŠ – su savo Rojaus Trejybės kitais dviemis Lygiaverčiais Partneriais – AMŽINUOJU SŪNUMI IR BEGALINE DVASIA. Todėl jūs ir galite Mane garbinti ir šlovinti kiekvienas, kuris tik atsiveriate Mums ir viduje PATIRIATE SU MUMIS SUSILIEJANČIĄ GRANDĮ, MŪSŲ DVASIĄ – MINTIES DERINTOJĄ – VEIKIANTĮ SU MEILE JUS KIEKVIENĄ IŠ VIDAUS.
Štai šis atsivėrimo metu susiliejimas – jūsų kiekvieno asmeniškai – su VISUOTINIU ŠALTINIU IR CENTRU ir yra MEILĖS PATYRIMAS jūsų viduje, kada jūs pajuntate palaimos būseną ir milžinišką troškimą likti šitoje būsenoje kuo ilgiau, nes ji jus pakylėja šviesos darbams drauge su Mumis visų, ir MŪSŲ, labui, tuo pačiu ir jūsų labui.
Meilė – tai nėra elektrocheminė formulė, kurią jūsų mokslas ima vis labiau piršti jums į galvas, kad meilė sukuria atitinkamus hormonus, sukuria net jūsų klaidingai interpretuojamos laimės hormonus.
Meilė – tai yra gyvas ir tikroviškas jūsų asmeninis ryšys su TIKROVĖS ŠALTINIU, JUS PAKRAUNANTIS VEIKTI VISŲ LABUI BE JOKIO NORO SULAUKTI UŽ ŠITOKĮ VEIKIMĄ NET MENKIAUSIOS PADĖKOS, NES TAI YRA MŪSŲ JUMS SUTEIKIAMA DVASINĖ VIDINĖ ENERGIJA IR JĄ NAUDOTI JŪS GALITE TIK VISŲ LABUI, NES TOKIA YRA TOS MŪSŲ MEILĖS DVASINĖS ENERGIJOS KRYPTIS. TAI KAIP VIENPUSIO EISMO GATVĖ, KADA VISI VAŽIUOJA, PAJUTĘ MŪSŲ MEILĖS ENERGIJĄ, Į DIDESNĖS ŠVIESOS PUSĘ, JĄ PATYS NEŠDAMI IR ŠVIESDAMI KITIEMS, KURIE ŠITOS ENERGIJOS PATYS DAR NEPATIRIA.
Tai, ką meile vadinate JŪS, labai dažnai neturi nieko bendro su Manąja meile, nes jūs labai dažnai instinktus supainiojate su Mano meile. Tai, kad jūs sakote, kad jaučiate meilę priešingai lyčiai ar savo vaikui, motinai, tėvui, tai nėra MANO TIKROJI MEILĖ. Tai Mano sumanyto evoliucinio plano instinkto pasireiškimo forma primityvioje gyvulinėje visuomenės išsivystymo fazėje. Tačiau ši fazė yra būtina – kaip pakopa – žengiant į Manosios meilės realią tikrovę, kurioje instinktai nustoja viešpatauti ir jų vietoje dominuoja Manosios meilės DVASINIS PASIREIŠKIMAS, kuris ir apima kiekvieną visuomenės narį, ir visų narių atžvilgiu šis narys išreiškia lygiai tą pačią MANO MEILĘ – REALIĄ IR NEIŠKREIPTĄ – VISIEMS visuomenės nariams VIENODAI – nė vieno neišskiriant ir nė vieno neatstumiant. Tokia yra MANOJI MEILĖ, KURIĄ MES TRYS ROJAUS TREJYBĖS ASMENYS PASKLEIDŽIAME VISAI KŪRINIJAI IR NĖ VIENO JOS PAKRAŠČIO NENUSKRIAUSDAMI. Todėl Mūsų meilės niekada nebūną nė menkiausio trūkumo. Jos iškraipymai ir trūkumai atsiranda tik tokioje primityvioje, dar barbariškoje, dvasinio išsivystymo prasme, visuomenėje, kuri yra visiškai supainiojusi Manosios meilės reiškinį su savo instinktų ir ydų pasireiškimo išrorinėje aplinkoje veiksmais ir patyrimais.
Jūs vadinate savo vaikus mylimais, tuo tarpu visiškai nerodote TOS PAČIOS meilės kaimynų vaikams. Tai – visiškai natūrali būsena jūsų visuomenės menkoje dvasinio išsivystymo stadijoje. Todėl jūs ir supainiojate Mano meilę su savo instinktu, kurį jums ir formuoja jūsų materialūs hormonai. Lygiai tas pats yra su jūsų požiūriu net į savo šeimos narius, kada vienus mylite, o kitų net neapkenčiate. Ir čia jus veikia jūsų pasąmonės ir sąmonės būsenoje formuojami hormanai, kurių materialiam impulsui jūsų protas nepajėgia atsispirti. Todėl vieniems savo šeimos nariams jūs be perstojo pataikaujate, o kitus įžeidinėjate. Šitaip elgiasi žvėrys bandose. Tačiau jūs sugalvojate savo klaidingoms Manosios meilės iškraipymų interpretacijoms begalę atspalvių ir labai dažnai imate priekaištauti savo šeimos nariams, kad jie nemyli jūsų tiek, kiek mylite jūs; arba jie yra nedėkingi jums, nes atsilygina abejingumu už jūsų nuolatines pastangas tenkinti jų kaprizingas užgaidas; kad jūs jiems atiduodate visą save, o jie net nepastebi jūsų pastangų. Jūs liekate nepatenkinti tokia šeimos narių ne tik reakcija, bet ir pažiūra, todėl tas nepasitenkinimas nusėda į jūsų pasąmonę, ir jūs imate vis daugiau nusivilti savo šeimos narių nedėkingumu ir nedėmesingumu. Taip jūs tik dar labiau savo viduje udgote SAVININKIŠKUMO JAUSMĄ SAVO VADINAMAJAI MEILEI. Jūs vis labiau ir stipriau imate žvelgti į savo šeimos narius kaip į savo daiktus, kaip priklausančius jums asmeniškai, todėl jums atrodo visiškai nepriimtina, kada jūsų pastangos lieka be atsako, tarsi koks būtumėte šeimininkas, kuriam tarnas už kiekvieną ištartą gerą žodį turi lankstytis ir dėkoti, kad jis yra toks GERAS JAM. TAI NĖRA MANOJI MEILĖ.
Manoji meilė yra pačių aukščiausio dažnio virpesių išraiška, pasklidusi iš Manęs visoje kūrinijoje. Tik jos dėka egzistuoja VISOS KITOS energijos rūšys, kurios yra IŠVESTINĖS iš Mano paties aukščiausijo dažnio virpesių. Todėl toji energija, iš kurios yra sudarytos saulės-žvaigždės, taip pat yra iš Manosios meilės aukščiausio dažnio virpesių, tik jie yra nužeminti iki tokio lygio, kad atitiktų saulės-žvaigždės funkciją Manosios kūrinijos evoliucijoje, jai besivystant kosminėje erdvėje. Jūsų planetos materija taip pat yra Manosios meilės virpesių išraiška, tik dar labiau nužeminta negu saulės. Tuo tarpu gyvybės energetinė išraiška turi Manosios meilės individualų atspalvį, tačiau ji taip pat yra kilusi iš Manosios meilės aukščiausio dažnio nužemintų virpesių pagal sumanytas funkcijas kiekvienai planetai individuliai. Todėl ir jūs turėdami savo viduje Mano fragmentą, Minties Derintoją, ir galite patirti Manosios gyvos meilės aukščiausio dažnio virpesių pasireiškimą jūsų viduje. Ir kiekvienas ją patiriate asmeniškai ir unikaliai, nė vienas nepatiriate jos identiškai kito patyrimui, lygiai taip, kaip ir jūsų patyrimas, kas yra susiliejimas su Manosios meilės energija, esančia Mano dvasioje – Minties Derintojuje – yra kaskart kitoks, nepakartojamas, uniklus, nes būtent tai yra dėl to, kad jūs galėtumėte augti savo įtikėjimu ir tikruoju savo dvasiniu ūgiu kaip Mano jums padovanota individuali asmenybė save vis labiau atskleidžianti pagal Mano sumanytą atvaizdą ir planą. Šitas jūsų VIDINIS ATITIKIMAS MANO SUMANYTAM EVOLOIUCINIAM PLANUI VISŲ ŠVEIOSS LABUI – VISOS KŪRINIJOS ŠVIESOS LABUI – ir yra Manosios meilės aukščiausio dažnio energetinių virpesių pasireiškimas jūsų tikrajame aš. Kuo labiau atsiveriate Man, tuo labiau ir pajuntate savo paties viduje Mano pasireiškimą per Mano fragmentą – Minties Derintoją – ir tuo aktyviau veikiate visų šviesos labui, kaip jus šitaip ryžtingai ir aktyviai skatinu jus Aš kiekvieną iš vidaus. TAI IR YRA MANOJI MEILĖ. Kitokios meilės nėra – ir būti negali. Kitokia meilė yra iliuzija, kurioje iki šiol, jūs klaidžiojate kaip rūke ir klaidingai vadinate meilę net FIZINĮ potraukį kitam asmeniui. Kaip gi gali būti meilė kitiam asmeniui, jeigu jūs nesate atradę Manęs savyje kaip tos meilės ŠALTINIO IR CENTRO? O kada atrandate Mane savyje, tada jūs pajuntate vidinę dvasinę palaimos būseną ir transformaciją, kai tampate savo tikruoju aš. Ir įtikėjimo dėka jūs vis labiau ir daugiau imate kvėpuoti MANIMI – SAVO TIKRUOJU ŠALTINIU IR CENTRU. Ir šitaip jūs vis labiau ir labiau prisigeriate MEILĖS – gyvų Mano aukščiausio dažnio virpesių – ir juos PATIRIATE savyje ir SPINDULIUOJATE visiai aplinkai. Ir ateina tokia akimirka, kada į aplinką žvelgiate MANUOJU žvilgsniu – VISUS mylėdami VIENODAI – ir savo vaiką, ir kaimyno vaiką, ir skruzdėlę, ir liūtą, lygiai tokiais pat Mano AUKŠČIAUSIOJO DAŽNIO VIRPESIAIS. Aš jų nedalinu skirtingų savo kūrinijai. Tik kūrinijos šeimos nariai Mano aukščiausio dažnio energiją transformuoja atitinkamai pagal vienos ar kitos kūrinijos dalies poreikius ir funkcijas. Todėl ir jūs Mano meilę per visą kelionę pas Mane į Rojų vis giliau ir stipriau patirsite kaip susiliejimą su Manimi ir veikimą drauge su Manimi visų labui savo lygiu, kuris kaskart vis keisis ir kils, atitinkamai su jūsų įtikėjimo ir susiliejimo su Manimi laipsniu. Štai kodėl jūs ir dabar galite patys pasitikrinti savojo asmeninio įtikėjimo į Mane laipsnį palygindami savo žvilgsnį su Manuoju – ar vienodai žvelgiate, ar su tuo pačiu meilės pojūčiu žvelgiate į visus žmones – darančius jums pikta ir gera, savo vaikus, tėvus, senelius, ir kaip jūs vadinate – svetimus, ne savo. Ir kada patys patirsite, kad jau žvelgiate MANO GALUTINIU IR GILUMINIU ŽVILGSNIU – VIENODAI SU MEILE Į VISUS – TADA JŪSŲ ĮTIKĖJIMO LAIPSNIS BUS TOKS, KOKĮ TURĖJO JĖZUS PRIEŠ DU TŪKSTANČIUS METŲ IR KOKIO ĮTIKĖJIMO JIS MOKĖ SAVO APAŠTALUS IR MOKINIUS PRIEŠ DU TŪKSTANČIUS METŲ.
Jūs turite Urantijoje tapti Jėzumi kiekvienas. Tai nėra nepasiekiamas idealas. Tai yra Mano sumanytas planas, kaip kiekvienam iš jūsų asmeniškai pasiekiant Jėzaus įtikėjimą, padėti jo siekti ir kitiems. Būtent dėl to Aš ir pasirinaku tave mokyti savo sielos brolius ir seses tokios giluminės šviesos, kurios nemoko Urantijos tokiu lygiu NIEKAS. Tu turi aiškinti savo sielos broliams ir sesėms, kad Manoji meilė nėra susieta su FIZINE INSTINKTO PASIREIŠKIMO IŠRAIŠKA, KADA JŪS NET SEKSĄ JAU VADINATE MEILE, IR NET TOKĮ IŠKREIPTĄ RYŠĮ, KAIP LYTINĮ SANTYKIAVIMĄ TARP VIENOS LYTIES NARIŲ JŪS IRGI PAVADINATE MEILE. Tai nėra nei meilė, nei Manoji valia, kad šitaip Urantijoje būtų iškreiptas požiūris į Mano meilę. Būtent tu ir turi misiją atstatyti žmogaus požiūrį į meilę, kaip į gyvą ryšį SU MANIMI – MEILĖS ŠALTINIU IR CENTRU.
Ir tik toks gyvas ryšys su Manimi ir leidžia susilieti į gyvą meilės ryšį tarpusavyje vieniems su kitais, ir tik toks gyvas DVASINIS ryšys su Manimi išsaugos harmoningas ir dvasingas šeimas, kuriose vyras ir žmona mylės vienas kitą PER MANE MANO MEILE, o ne fizinio instinkto ir biologinio palikuonių pratęsimo pasireiškimu, kuris tik ardo šeimas ir kenkia ateinančių kartų švietimui.
Manoji meilė – tai yra Manoji tikrovė veiksme, kuriame dalyvauja jūsų tikrasis aš drauge su Manimi. Ir tik tokia meilė turi neiškreiptą ir amžiną pagrindą kiekvieno iš jūsų viduje per giluminį atsivėrimą Man ir susiliejimą su Manimi, kad Manuoju ritmu kurtumėte drauge su Manimi kūrinijos ateitį, ją vis labiau ir ryškiau pašviesindami savuoju spindėjimu, kurį jūs ir gaunate iš Manęs, susitapatinę su jūsų viduje gyvenančia Manąja dvasia, kad pradėtumėte kasdienybės veikloje kvėpuoti Manuoju ritmu.
Ačiū Tau, mylimas Tėve, už šį, tokį puikų ir mūsų požiūrį išplečiantį, mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
------------------------------------
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010 06 10
16.45
2010-06-10 17:06:23
Komentarai
Ačiū tau Petrai,Išdėstei ir mano pastarųjų savaičių ir net mėnesių mintis. Turėtume kažką keisti, tik man vienas klausimas vis iškyla, ar pakilus labai aukštai, galima vėl nusileisti šiek tiek žemiau ir kitokiu žvilgsniu žvelgti į mus supantį pasaulį...
Keisti save yra sunku, ypač kai kai kas galvoja, kad jam jau savęs keisti tikrai nereikia...
VaidasVDS
2010-08-23 10:51:33
... Aš įtikėjau ir esu ant Olimpo kalno ir kaip man gaila jūsų , kad negalite ateiti čia , kad negalite jausti tai ką aš jaučiu , kad nesugebate mąstyti taip kaip aš mąstau , kad nesugebate gėrėtis šviesa ...
Bent jau tokiomis potekstemis norime broliškai vienas kitam padėti . Tačiau kaip ? Kokiu būdu ?
... Šiandiena tokia nuostabi diena , šiltas gaivus vėjas jau neša vėsą , nueinančios vasaros . Jau nebekaršta ir mūsų kūnai nebekarščiuoja ir emocijos rimsta . Einu ir žiūriu į tokią sodrią žalumą , lyg pavasario lietaus išaugintą ir taip džiugu , kad tokia graži ir žalia šį vasara . Žinau , kad kai kam , ši vasara buvo tragedija , tačiau čia Panevežyje viskas tekėjo ramiai ir žaliai .
-Dieve , - sakau , koks puikus tavo pasaulis , koks grožis mus supa , kurio sukūrime , mes žmonės , nei vienu pirštu neprisidėjome , o tavo angelai kiekvienais metais vis nauju rūbu aprengia ir medžius ir pievas , kad tik žmogus turėtų džiaugsmą , viltį ir meilę tai aplinkai , kurioje gyvena . Tačiau pasaulį ir jo grožį , ne visi vienodai priima ir ne visi jį mato vienodomis spalvomis . Štai aš einu ir net sustoju , net apsidairau , kad dar vis tokia nuostabi žaluma , o daug žmonių tiesiog eina , lenkia mane , skuba ir viso to net nepastebi .
Todėl visame kame nereikia skubėti . Štai prieš dvidešimt metų nebuvo Urantijos knygos , tačiau žmonių sielos buvo taip pakilėtos , taip tryško meile ir gražiausia ateities vizija , kad ėjome , bėgome ir susikabinę rankomis visi dainavome meilės himną savo kraštui . Tada mes buvome tikrais žmonėmis , tais tikraisiais žmonėmis iš ateities vizijų . Jeigu dangiškosios Dvasios yra emocionalios , jos tikrai laimino ir mojavo visai Lietuvai gražiausiomis spalvomis ir giesmėmis . Šitokiam tauriam žmogiškųjų jausmų patosui , manau , tikrai neabejingas buvo ir dangus .
Ir tu Arūnai buvai pilnas džiaugsmo ir vilties , nors Urantijos knygos net sapne nebuvai matęs . Ir į Rojų nebuvai įtikėjęs . Tu tikėjai gyvenimu ir žmones kvietei eiti į šį gyvenimą . Ar tu vidumi ir išore nebuvai žmogus ? Buvai ir dar koks žmogus buvai , duok Dieve , per amžių amžius mums tokių sielos ir proto susivienimų , tokios kolektyvinės draugystės , tokios nesavanaudiškos meilės ir jos pagimdytų darbų .
Tačiau praėjus tik keliems metams mes išsisklaidėme kiekvienas kur kas , kiekvienas atskirai į savo krūmus . O krūmuose , mes kiekvienas patekome į tam tikrų grupuočių įtaką . Kai dingo , išgaravo meilė Tėvynei , pradėjome jos ieškoti danguje ir kosmose . Nemokame nei puoselėti , nei naujai auginti gražios žemiškos meilės. Nemokame apipinti meile nei savo artimo , nei savo priešo . Kur pavyzdžiai ? Rodykime gražius žemiškos meilės pavyzdius . Rašykime , raginkime , patarkime vieni kitiems , kaip tai geriausiai atlikti .
Ką jūs brangieji nunešite į angelų ir dvasių pasaulį ? Įtikėjimą , tikėjimą , žodžių čiurlenimą ? O kur konkreti meilė savo artimui , ne kosminiam centrui , bet konkrečiam žmogui , kuriame ir gyvena gyvoji Dievo Dvasia. Žmogus yra Gyvoji Dievo Dvasios Šventovė . Mes kiekvienas Šventovė . Tačiau tai nereiškia , kad reikia pradėti žmones garbinti . Ne , tikrai ne . Garbinkime tik vieną Dievą – Dievą TĖVĄ TREJYBĘ . Tačiau visa tai yra kiekviename žmoguje . Taigi visą savo meilę kreipkime tik į žmogų , ne abstrakčiai , bet konkrečiai .
Gal pas ką jau yra užaugęs meilės dievas ir jis jau žmogų veda Dievo išminties keliu . Tačiau pas kitą meilės dievas dar mažas vaikelis , o dar pas kitą tik ką gimęs . Tai kodėl mes turime stebėtis ne visų žmonių dvasiniu nenuovokumu . Turėkime kantrybės , tegu auga MEILĖS dievas kiekviename žmoguje . Ateis laikas - bus ir vaikas - bus naujas žmogus . Tačiau kol neužaudo tavo asmeninis dievas , kol Dievo Tėvo Dvasia nepažadino tavo žmogau sąmonės , kitokiam mąstymui , kol nesusiformavo tame žmoguje nebudingas mąstymas , tai yra priešingas esamam visuomeninam mąstymui , jokių greitų ir sąmoningų garbinimo rezultatų nebus .
Mėtysimės replikomis ir tiek , kad štai aš , tai matau labai ryškią šviesą ir jaučiu savo veikimą visumos labui , o jūs esate nichiliuojantys žmogeliai ir visokie neapsišvieteliai ir nejaučiate jokių virpesių . Ką tai reiškia >? Kas išmatavo tuos virpesius manyje , arba pas Rimantą V , arba pas Povilą , arba pas Algirdą , arba pas Vaidą VDS . Kas juos išmatavo ? Koks žmogus gali drįsti ir kokiais metodais gali mano sielą išmatuoti ir pasveri ir nustatyti jos dvasinę kokybę ? Kas žino mano sielos virpesius ? Ar tai mes galime teisti vieni kitus vien tik iš šito forumo replikų . Brangieji , norint pažinti žmogų , reikia su tuo žmogumi kartu pudą druskos suvalgyti . Todėl manau , kad tikrai pažangiame dvasiniame mokyme , svarbiausia žmogus . Ir dar didelis noras vienas kitą pažinti . Turtingi ir gražūs žmogiški santikiai , logiška protinga kalba , noras padėti vienas kitam , viskuo kuo tik begalima , turi išugdyti kolektyvinę broliją , ne deklaraciją , bet realiai veikiančią , o tik tada visiems susitarus , pagarbinti ir pašlovinti Dievą Tėvą danguje .
Ugdykime normalų susikalbėjimą , tai kas guli ant širdies ir tai kas yra neaišku . Nedeklaruokime savo ribotumo , citatomis ir superšviesomis apie visuminę pagalbą kūrinijai . Išgelbėkime nors vieną žmogų iš tikro chaoso , iš tikros sumaišties , iš tikros juodos nakties . Galų gale , nors ką nors pabučiuokime , apkabinkime ir pasakykime - aš tave labai myliu , aš tave visada saugosiu , aš melsiu , kad tu pabustum , aš tave visada mylėsiu .
Su meile Emilis - Petras
emilispetras
2010-08-22 20:10:26
Algimantas rašo: "Štai ir tie mūsų dvasiniai broliai ir sesės, kurie laido replikėles apie BALANSĄ, patys net nemato, kad sėdi giliuose - labai giliuose apkasuose, iš kurių jiems dar reikia išsiropšti į žemės PAVIRŠIAUS lygį, NES DABAR YRA ŽEMIAU JO, MINUSINIAME LYGYJE, o tada jau nuo to NULINIO lygio mėginti NE KALBĖTI apie balansą, bet SAVO PATIES VIDUJE JO SIEKTI, KAD BŪTŲ 50 PROCENTŲ, BENT JAU 50 PROCENTŲ DVASINĖS VEIKLOS JŲ PAČIŲ."
Manau, kad 50 procentų jau būtų disbalansas, nes urantijos knygoje rašoma, kad žmogus yra trivienis: fizinis, protinis ir dvasinis. Apie tai rašiau temoje "Balansas". Galima "praplėsti" epochinio apreiškimo (Urantijos knygos) tiesas, bet ar verta tai daryti pačioje epochos pradžioje?
RimantasV
2010-08-19 08:26:11
Algimantas kitoje temoje parašė: "Štai ir tie mūsų dvasiniai broliai ir sesės, kurie laido replikėles apie BALANSĄ, patys net nemato, kad sėdi giliuose - labai giliuose apkasuose, iš kurių jiems dar reikia išsiropšti į žemės PAVIRŠIAUS lygį, NES DABAR YRA ŽEMIAU JO, MINUSINIAME LYGYJE, o tada jau nuo to NULINIO lygio mėginti NE KALBĖTI apie balansą, bet SAVO PATIES VIDUJE JO SIEKTI, KAD BŪTŲ 50 PROCENTŲ, BENT JAU 50 PROCENTŲ DVASINĖS VEIKLOS JŲ PAČIŲ."
Kaip suprantu ši pastaba buvo pareikšta mano atžvilgiu, tokiu būdu atsiliepiant į mano žemiau esantį komentarą, kurį aš parašiau nuoširdžiai, būdamas savo dvasiniuose apmąstymuose ir tikrai nenorėdamas nieko užgauti.
Kitą dieną po to komentaro parašymo nusprendžiau pasitikrinti su Urantijos Knyga savo apmąstymus ir nustebau labai lengvai suradęs panašias dvasinių būtybių perduotas mintis, kurias šiandien verta ir pacituoti:
"Tam tikras moralinio potraukio ir dvasinės harmonijos laipsnis yra esminis draugystei tarp dviejų asmenų; mylinti asmenybė vargu ar gali atsiskleisti tokiam asmeniui, kuris nemyli. Net ir dėl to, kad būtų priartėta prie dieviškosios asmenybės pažinimo, turi būti pašvęstas visas žmogaus asmenybės talentas; neryžtingas, dalinis atsidavimas bus bergždžias.
KUO GERIAU ŽMOGUS SUPRAS SAVE IR ĮVERTINS SAVO BIČIULIŲ ASMENYBĖS VERTYBES, tuo daugiau jis trokš pažinti Pirminę Asmenybę, ir tuo nuoširdžiau toks Dievą pažįstantis žmogus stengsis būti toks, kaip Pirminė Asmenybė. Jūs galite ginčytis dėl nuomonių apie Dievą, bet patyrimas su juo ir jame egzistuoja aukščiau už ir pranoksta bet kokius žmogiškuosius ginčus ir paprasčiausią intelektualią logiką. DIEVĄ PAŽĮSTANTIS ŽMOGUS SAVO DVASINĮ PATYRIMĄ PAVAIZDUOJA NE TAM, KAD ĮTIKINTŲ NETIKINČIUOSIUS, BET TIKINČIŲJŲ MOKYMUI IR ABIPUSIAM PASITENKINIMUI."
Visapusiškos meilės ir ramybės visiems, broliai ir sesės. Myliu jus tokius, kokie esate ir nepaprastai džiaugiuosi galėdamas bendrauti tokiame aukštame dvasiniame lygyje.
VaidasVDS
2010-08-16 23:07:11
VaidasVDS rašo: "Ta jungtis veikia geriausiai tada, kada asmuo, kuriam nukreipiami meilės impulsai (tame tarpe ir pamokymai, pastabos), lieka nesuirzęs, ne piktas, o džiaugsmingas, pakylėtas ir laimingas."
Štai kur yra aukštasis pilotažas.
RimantasV
2010-08-15 19:42:32
Na norisi pasakyti paprastai ir visiems suprantamai:
Meilė dvasiškai - tai pats Dievas Tėvas ir visa Rojaus Trejybė.
Meilė, kaip ribinio žmogaus suvokimo sąvoka, - tai sugebėjimas pamilti kitus žmones tokius, kokiais jie yra, suvokiant kiekvieno mylimo žmogaus esamą dvasinę būklę ir aplinkybes, kuriose susiformavo to žmogaus dvasinė būklė.
Be abejo reikalinga tam tikra jungtis (balansas) tarp dvasinės meilės ir ribinio žmogaus skleidžiamos meilės. Ta jungtis veikia geriausiai tada, kada asmuo, kuriam nukreipiami meilės impulsai (tame tarpe ir pamokymai, pastabos), lieka nesuirzęs, ne piktas, o džiaugsmingas, pakylėtas ir laimingas. Kada vyks toks bendravimas tarp žmonių, tuomet ribinis meilės lygis pasieks dvasinės meilės lygį. O tie dvasiniai mokytojai, kurie suartins šiuos du meilės lygius, bus aukščiausio dvasinio lygio mokytojai.
Tad pirmyn į tikrų dvasinių mokytojų rengimą, berods tokia šio forumo paskirtis...
VaidasVDS
2010-08-15 10:51:31
Emilis-Petras rašo:"Šiandiena krikščionybėje apie du šimtai skirtingų mokyklų ir dvasinių krypčių , skelbiančių meilę ir Jėzaus Kristaus principus , tame tarpe ir Urantijos Forumas . Ir dar gražiau , šiandiena sutiksime nemažai vyrų ir moterų , skelbiančių Evangeliją , ypač didmesčiuose . Tačiau tai yra – skelbimas, o ne – vykdymas. Vykdyti yra labai svarbu , net svarbiausia . Galite skelbti labai gražiai , tačiau tai tebus laikina. Dvasinį mokslą skleisti galima tik pačiam darant tai, ką sakai , savo pavyzdžiu. Tai – pagrindinis dalykas. Kai su džiaugsmu taip gyvensime , kiti seks mūsų pavyzdžiu ."
Labai teisingas ir gyvenimiškas komentaras, mano manymu. Šiandien kažką panašaus parašiau kitoje temoje.
Algimantui nesakysiu :), kad jo komentaras sausokas ir iš knygų, nes myliu jį net ir taip, kaip myli jį Tėvas, tokį koks jis yra.
RimantasV
2010-08-15 09:21:37
KAS YRA MEILĖ - mums VISIEMS suteiktame TĖVO mokyme-apreiškime PAAIŠKINTA:
"Meilė – tai yra gyvas ir tikroviškas jūsų asmeninis ryšys su TIKROVĖS ŠALTINIU, JUS PAKRAUNANTIS VEIKTI VISŲ LABUI BE JOKIO NORO SULAUKTI UŽ ŠITOKĮ VEIKIMĄ NET MENKIAUSIOS PADĖKOS, NES TAI YRA MŪSŲ JUMS SUTEIKIAMA DVASINĖ VIDINĖ ENERGIJA IR JĄ NAUDOTI JŪS GALITE TIK VISŲ LABUI, NES TOKIA YRA TOS MŪSŲ MEILĖS DVASINĖS ENERGIJOS KRYPTIS. TAI KAIP VIENPUSIO EISMO GATVĖ, KADA VISI VAŽIUOJA, PAJUTĘ MŪSŲ MEILĖS ENERGIJĄ, Į DIDESNĖS ŠVIESOS PUSĘ, JĄ PATYS NEŠDAMI IR ŠVIESDAMI KITIEMS, KURIE ŠITOS ENERGIJOS PATYS DAR NEPATIRIA."
Tad konkrečiai būtent šioje temoje KAS YRA MEILĖ vien tik deklaravimo "Meilės įsikūnijimai turi rasti vietą ir laiką kiekvieno žmogaus prote. Reikia mokytis mylėti žmones. Sunkiausia mylėti priešą, kaimyną, ir savo artimą, o lengviausia pasaulį" ir t.t. musu patenkitnt NEGALI, nes jie nieko nesako - KAS GI YRA MEILĖ, IR KUR JOS SEMTIS.
VIEN TIK PASITENKINUS DEKLARAVIMU, žmogus taip ir paliekamas ir TOLIAU aklavietėje, tai, kaip gi vis tik surasti tą meilę, kad pažintum KAS JI YRA SAVO PATYRIMU.
Juk būtent šis Tėvo MOKYMAS-APREIŠKIMAS IR NURODO RAKTĄ, ESANTĮ MŪSŲ VIDUJE, KAD ATSIRAKINTUME MEILĖS SPYNĄ IR PATYS ASMENIŠKAI PATIRTUME JOS GYVĄ VEIKIMĄ.
Štai tada nebeliks tokio teiginio, kad lengviausia mylėti visą pasaulį, o sunkiausia savo priešą, savo kaimyną, savo artimą artimus. Meilė yra GYVA, IR NUO GYVO ASMENINIO RYŠIO SU JOS ŠALTINIU IR CENTRU - SU KŪRĖJU - MES JOS IR PILDOMĖS KAIP GYVO VANDENS REZERVUARAI, NETURINTYS KRANTŲ. IR ŠITAME SAVO REZERVUARE MYLIME VISUS VIENODAI, O NE SKIRSTOME - VIENI PRIEŠAI, KITI ARTIMI, DAR KITI - VISAS PASAULIS. taip graduoja gyvulinis baimės pilnas protas. Atsivėrusi TĖVUI-ROJAUS TREJYBĖS ASMENIMS dvasia apjungia VISĄ KŪRINIJOS DVASINĘ ŠEIMĄ, IR JAI NEBĖRA JOKIŲ KAŽKADA BUVUSIŲ PRIEŠŲ, JOKIŲ ARTIMŲ AR TOLIMŲ, YRA VISI MYLIMI IR MYLIMI VIENODA MEILE - ROJAUS TRJEYBĖS MEILE, KURIOS NEGALI GRADUOTI MATERIALI PRASME- ŠTAI TIEK ATSVERSIU VISAM PASAULIAU, JAM DAUGIAU, NES, ATSIETI LENGVIAUSIA JĮ MYLĖTI, O ŠTAI TIK ŠITIEK TEATSVERSIU PRIESUI IR ARTIMAM, NES JI MYLĖTI SUNKIAU.
KADA ATSIVERIA DVASIA KŪRĖJUI, KADA ĮTIKĖJIMAS YRA PRIPILDYTAS ROJAUS TREJYBĖS ASMENŲ GARBINIMO, IR GĖRIO KŪRIMO DRAUGE SU KŪRĖJU DARBŲ VISŲ LABUI, TADA ŠITIE GYVI, REALŪS, IR PATIRIAMI MEILĖS VIRPESIAI LIEJAMI VISIEMS VIENODAI.
Buhalterija yra vienapusė - dalinti MEILĘ visiems per gyvą ryšį su Kūrėju. KITAIP NEGALI GYVENTI. Ir tada ne sakai, kad myli visą pasaulį, bet PATIRI MEILĘ VISO PASAULIO ŽMONĖMS. O TAI DU SKIRTINGI DALYKAI - KĄ SAKO LŪPOS, KADA DVASIA NEATSIVĖRUSI ROJAUS TREJYBEI, IR KADA JI ATSIVĖRUSI, TADA TIK JI IR PATIRIA GYVĄ KŪRĖJO MEILĘ, IR NE ANKSČIAU, NES MEILĖ YRA IŠ KŪRĖJO, JI NĖRA ŠIAIP METAMAS TEORINIS TEIGINYS FILOSOFUOTI, ką dauguma ir daro, DEJA, IR LAIMEI, KOL KAS.
Štai Tėvas savo mokyme sako:
"... instinktai nustoja viešpatauti ir jų vietoje dominuoja Manosios meilės DVASINIS PASIREIŠKIMAS, kuris ir apima kiekvieną visuomenės narį, ir visų narių atžvilgiu šis narys išreiškia lygiai tą pačią MANO MEILĘ – REALIĄ IR NEIŠKREIPTĄ – VISIEMS visuomenės nariams VIENODAI – nė vieno neišskiriant ir nė vieno neatstumiant. Tokia yra MANOJI MEILĖ, KURIĄ MES TRYS ROJAUS TREJYBĖS ASMENYS PASKLEIDŽIAME VISAI KŪRINIJAI IR NĖ VIENO JOS PAKRAŠČIO NENUSKRIAUSDAMI."
O tai yra TOJI VIENINTELĖ SĄLYGA, KAD IR MES, GERDAMI GYVĄ ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS NEKTARĄ, JOS TIEK PRISIPILDOME, KAD JIS TAIP PAT IMA TEKĖTI IR PER MUS, NEBESUTILPDAMAS Į MŪSŲ VIDŲ. Ir būtent dėl to mes ir imame dalintis meile su visais, nes mus iš vidaus pripildo PATS MEILĖS NEISŠENKANTIS IR GYVAS Šaltinis ir Centras, ir visa tai mes patiriame, patiriame MEILĖS NEKTARO SALDUMĄ. TAI - NE HIPOTEZĖ, NE TEORINIS TEIGINYS, TAI - PATYRIMAS patyrimas, ir jis yra AKSIOMA kiekvienai atsivėrusiai Kūrėjui dvasiai. Štai kodėl mes patys, būdami tokie skirtingi KAIP ASMENYBĖS, SU SAVO SKIRTINGAIS PATYRIMAIS, SKIRTINGU SUPRATIMU, bet vis tiek imame patvirtinti šituos GYVUS MEILĖS teiginius savo asmeniniu patyrimu ir paliudydami, jog tai yra TIESA.
Štai kodėl mes VISADA TURIME NURODYTI IŠEITĮ IŠ AKLAVIETĖS, O NE PALIKTI ŽMONES PAČIOJE AKLAVIETĖS, KĄ JIE IR TAIP ŽINO, KAD MEILĖS NEPATIRIA, O ČIA DAR JIEMS SIŪLOMA BUTAFORINĖS PSICHOLOGINĖS SAMRPATOS GYVENTI TEIGIAMAI NUSITEIKUS, GERAI MĄSTYTI APIE KITUS, GYVENTI TEIGIAMOMIS EMOCIJOMIS, VENGTI NEIGIAMŲ MINČIŲ. Visa tai yra ABSURDO TEATRO PASTALAI, KURIE NETURI JOKIO - NĖ MENKIAUSIO - ŠEŠĖLIO, KURIS NORS KIEK ATSPINDĖTŲ TIKROVĘ GYVAME RYŠYJE SU KŪRĖJU.
Todėl ir nurodykite - VISADA - GYVĄ IŠEITĮ iš AKLAVIETĖS, IR VIENINTELĘ IŠEITĮ, NES KITOS NĖRA - GYVOS KŪRĖJO MEILĖS PATYRIMĄ VISIEMS, VISIEMS VIENODAI, PER ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMĄ, URANTIJOS KNYGOS, Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, Rojaus Trejybės APREIŠKIMŲ nuoseklų studijavimą, IR BENDRŲ DARBŲ SU ROJAUS TREJYBE ATLIKIMĄ VISŲ LABUI, IŠ MEILĖS IR LAISVA VALIA, GAUTA IŠ KŪRĖJO.
O Tėvo kita mintis sako, kad mes NEBIJOTUME, JOG TOS MEILĖS GALI PRITRŪKTI; KAD DALINTUME JĄ VISIEMS BE BAIMĖS, NES GAUSIME JOS DAR, IR DAR, IR DAR; BE PERSTOJO:
"Todėl Mūsų meilės niekada nebūna nė menkiausio trūkumo."
"Manoji meilė yra pačių aukščiausio dažnio virpesių išraiška, pasklidusi iš Manęs visoje kūrinijoje. Tik jos dėka egzistuoja VISOS KITOS energijos rūšys, kurios yra IŠVESTINĖS iš Mano paties aukščiausio dažnio virpesių.
"Todėl ir jūs turėdami savo viduje Mano fragmentą, Minties Derintoją, ir galite patirti Manosios gyvos meilės aukščiausio dažnio virpesių pasireiškimą jūsų viduje."
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-08-14 20:11:18
Meilės įsikūnijimai turi rasti vietą ir laiką kiekvieno žmogaus prote ! Reikia mokytis mylėti žmones . Sunkiausia mylėti priešą , kaimyną ir savo artimą , o lengviausia mylėti visą pasaulį . Tik savyje puoselėjant tyrą , nesavanaudišką meilę visiems žmonėms , su kuriais kasdiena mes susitinkame arba su kuriais dar susitiksime rytoj , pasieksime dieviškumą ir atrasime Dievą savyje . Tai meilės ryšys sujungia visus žmones . Tai meilės saitai giminės , tautos , valstybės surišantys į draugiškus susivienijimus . Išardyk šiuos meilės saitus ir subirės giminės , tautos ir valstybės .
Šiandiena krikščionybėje apie du šimtai skirtingų mokyklų ir dvasinių krypčių , skelbiančių meilę ir Jėzaus Kristaus principus , tame tarpe ir Urantijos Forumas . Ir dar gražiau , šiandiena sutiksime nemažai vyrų ir moterų , skelbiančių Evangeliją , ypač didmesčiuose . Tačiau tai yra – skelbimas, o ne – vykdymas. Vykdyti yra labai svarbu , net svarbiausia . Galite skelbti labai gražiai , tačiau tai tebus laikina. Dvasinį mokslą skleisti galima tik pačiam darant tai, ką sakai , savo pavyzdžiu. Tai – pagrindinis dalykas. Kai su džiaugsmu taip gyvensime , kiti seks mūsų pavyzdžiu . Tačiau jei sakome viena , o darome kita , niekas mumis netikės. Bet jei jūs ( tai yra kiti žmonės ) arba aš ir nieko neskelbsiu , tačiau taip gyvensiu , – to gana. Žmonės matys tai ir seks mano pavyzdžiu . Taigi šiandiena pats svarbiausias dalykas – praktika - pats gyvenimas .
Su meile Emilis- Petras
emilispetras
2010-08-14 15:26:52
Meilė.Jos akcentavimas negali būti dirbtinas,nes Ji-Gyvai Patirtinė Tėvo-Rojaus Trejybės virpesiais.Tiek iš savy ATRASTO TĖVO-TREJYBĖS,tiek iš Rojaus Tėvų Jų buveinėje Rojuje.Atradę Tėvą savyje,užmezgame GYVĄ ryšį su Juo ir kitais Rojaus Trejybės Asmenimis.To nuostabaus troškimo MYLĖTI mes nebegalime sulaikyti savyje.Aš noriu tyliai Tave nešt,kadaise rašiau eilėse,bet aš klydau.Mes trokštame ir nešame Rojaus Tėvų Meilę GARSIAI.O kaipgi kitaip,jei Tėvas-Trejybė mus nemirtinguosius dvasioje ir kitus,suvaržytus dogmatiško mąstymo Myli VIENODAI.Meilės akcentavimas negali būti beprotiškas,nes tokia meilė būtų elementariai diktuojama gyvulinio(ne gyvūninio)proto.Mūsų protas jau priklauso žmogiškajai kategorijai,nors ir gyvulinis,bet garbinimo gyvai dėka,Rojaus Trejybės Šventovės MILŽINIŠKO srauto Meilės ir Tiesos Šviesos spindulių sraute,nuoširdžioje maldoje visumos labui,studijavimo nuosekliai,Tėvo-Trejybės,Atrastos viduje vedami,pasitikėdami Rojaus Tėvais,darydami gėrio darbus visai kūrinijai kartu su Tėvu-Trejybe,Eidami Gyvai Patirtiniu Rojaus Trejybės Evoliuciniu Keliu,žingsnis po žingsnio įveikdami dvasinės karjeros pradines pakopas ir tvirtai žinodami suvokime ir jaudinančiame patyrime,mes SUSILIEJAME SU ŠALTINIU IR SPINDULIUOJAM TUOS VIRPESIUS,KURIE IR VADINASI MEILĖ.Ji yra visuminė.Visuminė ta prasme,kad Mylintis Urantas NEBEGALI net pajusti nė šešėlio to,kas yra įvardijama meile,būdinga tik gyvuliniam protui.Tai tik instinktai,jausmai laikini,aistra,fanatiškas atsidavimas ir nenoras matyti daugiau nei dievinamas objektas.Kartais toks individas sako,kad jis taip myli,jog niekas nemylėtų labiau.O tai jau yra egoizmas,nes individas myli ir sudievina kitos lyties asmenį.Suvokdamas,kad jis turi Tėvo dovaną-TOBULĄ ASMENYBĘ,individas tikrai GILINTŲSI į Tikrąją Meilę,Kuri yra bedugnė.Ir bedugnė todėl,kad individas jau atrado Tėvą-Trejybę savyje,palaiko nenutrūkstamą ryšį su Rojaus Tėvais.Tai kaipgi gali suvokti mirtinga dvasia-kas ta Meilė yra?Jis juk žino tik susižavėjimą,aistrą,rutiną,brandžią meilę kitam.O kur PAUZĖ TĖVUI?Tik per Jį-Rojaus Trejybę ir galime Gyvai Mylėti,o ne sakyti,kad myliu.Mažų mažiausia-tai naivu.Ir naivu todėl,kad dvasia dar būdama Urantijoje,jau užbraukia išlikimą ir LIKIMĄ.Likimas yra Rojus.Pačios Meilės Tikrosios realizavimas įmanomas tik būnant Komunijoje su Rojaus Trejybe.Ar su bet Kuriuo Kitu Rojaus Trejybės Asmeniu,nebūtinai Tėvu.Bet tuom pačiu ir su Juo.Rojaus Trejybė tai-Mylintis(bet ne visų Mylimas)Tėvas,Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis(kiek dar klaidinsite kitus,nuolat Antruoju Asmeniu laikydami Sūnų Kūrėją Mykolą,daugumai žinomą kaip Jėzaus iš Nazareto vardu?),Begalinė Dvasia-Motina-Sesė(kiek dar truks susipriešinimas įvardijant Ją kaip šventoji dvasia,kuri yra Motinos Dvasios,Jėzaus partnerės PASIREIŠKIMAS VIETINĖJE VISATOJE,BET NE ROJAUS TREJYBĖS TREČIASIS ASMUO?).Ir Tie Trys Asmenys yra NEDALOMAS VIENIS SUSILIEJIME.TAI IR YRA ŠALTINIS VISOS KŪRINIJOS.Ir individas,būdamas ir gilindamas ryšį,tai yra vis labiau ir nuosekliai gilyn,dvasiniu vektorium aukštyn,eina įtikėjimo keliu,darydamas gėrio darbus kartu su Tėvu-Rojaus Trejybe visumos labui,visos kūrinijos labui.TAI ir bus MEILĖS REALIZAVIMAS.Urantų dvasingėjimas šitoj iliuzinėj tikrovėj,kuri išties yra priešiškai nusiteikusi Gyvajai ir Patirtinei Rojaus Trejybės Religijai(Ji yra VIENINTELĖ VISOJE URANTIJOJE),priklauso nuo daugelio faktorių-blaškymusi po kitas,niekad ir nebuvusias Gyvas sektas,išgąsčio,kuris kyla užkopus ant aukštesnio dvasinio laiptelio,nes atsiveria kur kas platesnė ir gilesnė kūrinijos panorama ir dvasinė įžvalga.Ir čia jau pasąmoninė baimė drėbteli didžiulę krūvą teršalų,o įtikėjimas dar silpnutis ir apninka abejonės.Štai čia,mielieji,mums ir yra vienas iš tų egzaminų,-ką daryti,kas vyksta ir taip toliau.Ir asmenine patirtimi galiu paliudyti,jog tik minčių koncentracija į vieną,pagrindinę-GARBINIMĄ IR ATSIDAVIMĄ TĖVO VALIAI,padiktuos sprendimą ir išeitis atsiras.Bet nesuklyskime tame,jog tik bėdai prispyrus kreipiamės į Tėvą-Rojaus Trejybę.NETGI BŪDAMI SAUGŪS DVASINE IR MATERIALE PRASME,GARBINKIM.GARBINKIM NETGI TADA,KUOMET ESAME PANIKOJ IR BIJOME ILIUZIJOJ.IR DRASIAI PAREIKŠKIME,-TĖVE,TREJYBE MYLIMA,NORS AŠ IR NETIKIU TAVIM,NORS IR GERIAU UŽMIGTI IR NEPRABUSTI,BET AŠ VIS TIEK GARBINU TAVE,KAD IR NETIKIU TUO KĄ SAKAU.Mielieji,mumyse yra kiekviename ta Tėvo-Trejybės Dalelytė,Kuri kibirkščiuoja nuolatos.Ir Ji GERIAU žino,kaip turi būti ir kas bus.Uždekime LAUŽĄ,Meilės Laužą.Ramybės jums
Arunas
2010-08-13 15:13:02
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]