Forumas: temos peržiūra
Tėvo mokymas - KAS YRA MEILĖ? 2010 06 10
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš garbinu tave, nes tavoji meilės virpesių banga mane užlieja ir atveria tiek, kad aš trokšte trokštu šito gyvo ryšio su tavimi, kad noriu jį gilinti, ir kasdien gilinu, savo visu atsivėrimu ir atsidavimu TAU. Aš garbinu tave iš meilės ir laisva valia, GAUTA IŠ TAVĘS. Manoji valia, kad būtų TAVOJI valia. Amen.
Mylimas Tėve, mes labai dažnai vartojame žodį MEILĖ, tačiau kaip mes turėtume suvokti – KAS YRA MEILĖ? Ar mes ją SUVOKIAME taip, kaip tu mokai ją suvokti ir patirti?
Tėvas:
Mylimas Mano sūnau, kaip tu garbini ir šlovini Mane, iš meilės, taip Aš tave irgi šlovinu ir garbinu iš MEILĖS, nes meilė - ir jos Šaltinis ir Centras – esu AŠ – su savo Rojaus Trejybės kitais dviemis Lygiaverčiais Partneriais – AMŽINUOJU SŪNUMI IR BEGALINE DVASIA. Todėl jūs ir galite Mane garbinti ir šlovinti kiekvienas, kuris tik atsiveriate Mums ir viduje PATIRIATE SU MUMIS SUSILIEJANČIĄ GRANDĮ, MŪSŲ DVASIĄ – MINTIES DERINTOJĄ – VEIKIANTĮ SU MEILE JUS KIEKVIENĄ IŠ VIDAUS.
Štai šis atsivėrimo metu susiliejimas – jūsų kiekvieno asmeniškai – su VISUOTINIU ŠALTINIU IR CENTRU ir yra MEILĖS PATYRIMAS jūsų viduje, kada jūs pajuntate palaimos būseną ir milžinišką troškimą likti šitoje būsenoje kuo ilgiau, nes ji jus pakylėja šviesos darbams drauge su Mumis visų, ir MŪSŲ, labui, tuo pačiu ir jūsų labui.
Meilė – tai nėra elektrocheminė formulė, kurią jūsų mokslas ima vis labiau piršti jums į galvas, kad meilė sukuria atitinkamus hormonus, sukuria net jūsų klaidingai interpretuojamos laimės hormonus.
Meilė – tai yra gyvas ir tikroviškas jūsų asmeninis ryšys su TIKROVĖS ŠALTINIU, JUS PAKRAUNANTIS VEIKTI VISŲ LABUI BE JOKIO NORO SULAUKTI UŽ ŠITOKĮ VEIKIMĄ NET MENKIAUSIOS PADĖKOS, NES TAI YRA MŪSŲ JUMS SUTEIKIAMA DVASINĖ VIDINĖ ENERGIJA IR JĄ NAUDOTI JŪS GALITE TIK VISŲ LABUI, NES TOKIA YRA TOS MŪSŲ MEILĖS DVASINĖS ENERGIJOS KRYPTIS. TAI KAIP VIENPUSIO EISMO GATVĖ, KADA VISI VAŽIUOJA, PAJUTĘ MŪSŲ MEILĖS ENERGIJĄ, Į DIDESNĖS ŠVIESOS PUSĘ, JĄ PATYS NEŠDAMI IR ŠVIESDAMI KITIEMS, KURIE ŠITOS ENERGIJOS PATYS DAR NEPATIRIA.
Tai, ką meile vadinate JŪS, labai dažnai neturi nieko bendro su Manąja meile, nes jūs labai dažnai instinktus supainiojate su Mano meile. Tai, kad jūs sakote, kad jaučiate meilę priešingai lyčiai ar savo vaikui, motinai, tėvui, tai nėra MANO TIKROJI MEILĖ. Tai Mano sumanyto evoliucinio plano instinkto pasireiškimo forma primityvioje gyvulinėje visuomenės išsivystymo fazėje. Tačiau ši fazė yra būtina – kaip pakopa – žengiant į Manosios meilės realią tikrovę, kurioje instinktai nustoja viešpatauti ir jų vietoje dominuoja Manosios meilės DVASINIS PASIREIŠKIMAS, kuris ir apima kiekvieną visuomenės narį, ir visų narių atžvilgiu šis narys išreiškia lygiai tą pačią MANO MEILĘ – REALIĄ IR NEIŠKREIPTĄ – VISIEMS visuomenės nariams VIENODAI – nė vieno neišskiriant ir nė vieno neatstumiant. Tokia yra MANOJI MEILĖ, KURIĄ MES TRYS ROJAUS TREJYBĖS ASMENYS PASKLEIDŽIAME VISAI KŪRINIJAI IR NĖ VIENO JOS PAKRAŠČIO NENUSKRIAUSDAMI. Todėl Mūsų meilės niekada nebūną nė menkiausio trūkumo. Jos iškraipymai ir trūkumai atsiranda tik tokioje primityvioje, dar barbariškoje, dvasinio išsivystymo prasme, visuomenėje, kuri yra visiškai supainiojusi Manosios meilės reiškinį su savo instinktų ir ydų pasireiškimo išrorinėje aplinkoje veiksmais ir patyrimais.
Jūs vadinate savo vaikus mylimais, tuo tarpu visiškai nerodote TOS PAČIOS meilės kaimynų vaikams. Tai – visiškai natūrali būsena jūsų visuomenės menkoje dvasinio išsivystymo stadijoje. Todėl jūs ir supainiojate Mano meilę su savo instinktu, kurį jums ir formuoja jūsų materialūs hormonai. Lygiai tas pats yra su jūsų požiūriu net į savo šeimos narius, kada vienus mylite, o kitų net neapkenčiate. Ir čia jus veikia jūsų pasąmonės ir sąmonės būsenoje formuojami hormanai, kurių materialiam impulsui jūsų protas nepajėgia atsispirti. Todėl vieniems savo šeimos nariams jūs be perstojo pataikaujate, o kitus įžeidinėjate. Šitaip elgiasi žvėrys bandose. Tačiau jūs sugalvojate savo klaidingoms Manosios meilės iškraipymų interpretacijoms begalę atspalvių ir labai dažnai imate priekaištauti savo šeimos nariams, kad jie nemyli jūsų tiek, kiek mylite jūs; arba jie yra nedėkingi jums, nes atsilygina abejingumu už jūsų nuolatines pastangas tenkinti jų kaprizingas užgaidas; kad jūs jiems atiduodate visą save, o jie net nepastebi jūsų pastangų. Jūs liekate nepatenkinti tokia šeimos narių ne tik reakcija, bet ir pažiūra, todėl tas nepasitenkinimas nusėda į jūsų pasąmonę, ir jūs imate vis daugiau nusivilti savo šeimos narių nedėkingumu ir nedėmesingumu. Taip jūs tik dar labiau savo viduje udgote SAVININKIŠKUMO JAUSMĄ SAVO VADINAMAJAI MEILEI. Jūs vis labiau ir stipriau imate žvelgti į savo šeimos narius kaip į savo daiktus, kaip priklausančius jums asmeniškai, todėl jums atrodo visiškai nepriimtina, kada jūsų pastangos lieka be atsako, tarsi koks būtumėte šeimininkas, kuriam tarnas už kiekvieną ištartą gerą žodį turi lankstytis ir dėkoti, kad jis yra toks GERAS JAM. TAI NĖRA MANOJI MEILĖ.
Manoji meilė yra pačių aukščiausio dažnio virpesių išraiška, pasklidusi iš Manęs visoje kūrinijoje. Tik jos dėka egzistuoja VISOS KITOS energijos rūšys, kurios yra IŠVESTINĖS iš Mano paties aukščiausijo dažnio virpesių. Todėl toji energija, iš kurios yra sudarytos saulės-žvaigždės, taip pat yra iš Manosios meilės aukščiausio dažnio virpesių, tik jie yra nužeminti iki tokio lygio, kad atitiktų saulės-žvaigždės funkciją Manosios kūrinijos evoliucijoje, jai besivystant kosminėje erdvėje. Jūsų planetos materija taip pat yra Manosios meilės virpesių išraiška, tik dar labiau nužeminta negu saulės. Tuo tarpu gyvybės energetinė išraiška turi Manosios meilės individualų atspalvį, tačiau ji taip pat yra kilusi iš Manosios meilės aukščiausio dažnio nužemintų virpesių pagal sumanytas funkcijas kiekvienai planetai individuliai. Todėl ir jūs turėdami savo viduje Mano fragmentą, Minties Derintoją, ir galite patirti Manosios gyvos meilės aukščiausio dažnio virpesių pasireiškimą jūsų viduje. Ir kiekvienas ją patiriate asmeniškai ir unikaliai, nė vienas nepatiriate jos identiškai kito patyrimui, lygiai taip, kaip ir jūsų patyrimas, kas yra susiliejimas su Manosios meilės energija, esančia Mano dvasioje – Minties Derintojuje – yra kaskart kitoks, nepakartojamas, uniklus, nes būtent tai yra dėl to, kad jūs galėtumėte augti savo įtikėjimu ir tikruoju savo dvasiniu ūgiu kaip Mano jums padovanota individuali asmenybė save vis labiau atskleidžianti pagal Mano sumanytą atvaizdą ir planą. Šitas jūsų VIDINIS ATITIKIMAS MANO SUMANYTAM EVOLOIUCINIAM PLANUI VISŲ ŠVEIOSS LABUI – VISOS KŪRINIJOS ŠVIESOS LABUI – ir yra Manosios meilės aukščiausio dažnio energetinių virpesių pasireiškimas jūsų tikrajame aš. Kuo labiau atsiveriate Man, tuo labiau ir pajuntate savo paties viduje Mano pasireiškimą per Mano fragmentą – Minties Derintoją – ir tuo aktyviau veikiate visų šviesos labui, kaip jus šitaip ryžtingai ir aktyviai skatinu jus Aš kiekvieną iš vidaus. TAI IR YRA MANOJI MEILĖ. Kitokios meilės nėra – ir būti negali. Kitokia meilė yra iliuzija, kurioje iki šiol, jūs klaidžiojate kaip rūke ir klaidingai vadinate meilę net FIZINĮ potraukį kitam asmeniui. Kaip gi gali būti meilė kitiam asmeniui, jeigu jūs nesate atradę Manęs savyje kaip tos meilės ŠALTINIO IR CENTRO? O kada atrandate Mane savyje, tada jūs pajuntate vidinę dvasinę palaimos būseną ir transformaciją, kai tampate savo tikruoju aš. Ir įtikėjimo dėka jūs vis labiau ir daugiau imate kvėpuoti MANIMI – SAVO TIKRUOJU ŠALTINIU IR CENTRU. Ir šitaip jūs vis labiau ir labiau prisigeriate MEILĖS – gyvų Mano aukščiausio dažnio virpesių – ir juos PATIRIATE savyje ir SPINDULIUOJATE visiai aplinkai. Ir ateina tokia akimirka, kada į aplinką žvelgiate MANUOJU žvilgsniu – VISUS mylėdami VIENODAI – ir savo vaiką, ir kaimyno vaiką, ir skruzdėlę, ir liūtą, lygiai tokiais pat Mano AUKŠČIAUSIOJO DAŽNIO VIRPESIAIS. Aš jų nedalinu skirtingų savo kūrinijai. Tik kūrinijos šeimos nariai Mano aukščiausio dažnio energiją transformuoja atitinkamai pagal vienos ar kitos kūrinijos dalies poreikius ir funkcijas. Todėl ir jūs Mano meilę per visą kelionę pas Mane į Rojų vis giliau ir stipriau patirsite kaip susiliejimą su Manimi ir veikimą drauge su Manimi visų labui savo lygiu, kuris kaskart vis keisis ir kils, atitinkamai su jūsų įtikėjimo ir susiliejimo su Manimi laipsniu. Štai kodėl jūs ir dabar galite patys pasitikrinti savojo asmeninio įtikėjimo į Mane laipsnį palygindami savo žvilgsnį su Manuoju – ar vienodai žvelgiate, ar su tuo pačiu meilės pojūčiu žvelgiate į visus žmones – darančius jums pikta ir gera, savo vaikus, tėvus, senelius, ir kaip jūs vadinate – svetimus, ne savo. Ir kada patys patirsite, kad jau žvelgiate MANO GALUTINIU IR GILUMINIU ŽVILGSNIU – VIENODAI SU MEILE Į VISUS – TADA JŪSŲ ĮTIKĖJIMO LAIPSNIS BUS TOKS, KOKĮ TURĖJO JĖZUS PRIEŠ DU TŪKSTANČIUS METŲ IR KOKIO ĮTIKĖJIMO JIS MOKĖ SAVO APAŠTALUS IR MOKINIUS PRIEŠ DU TŪKSTANČIUS METŲ.
Jūs turite Urantijoje tapti Jėzumi kiekvienas. Tai nėra nepasiekiamas idealas. Tai yra Mano sumanytas planas, kaip kiekvienam iš jūsų asmeniškai pasiekiant Jėzaus įtikėjimą, padėti jo siekti ir kitiems. Būtent dėl to Aš ir pasirinaku tave mokyti savo sielos brolius ir seses tokios giluminės šviesos, kurios nemoko Urantijos tokiu lygiu NIEKAS. Tu turi aiškinti savo sielos broliams ir sesėms, kad Manoji meilė nėra susieta su FIZINE INSTINKTO PASIREIŠKIMO IŠRAIŠKA, KADA JŪS NET SEKSĄ JAU VADINATE MEILE, IR NET TOKĮ IŠKREIPTĄ RYŠĮ, KAIP LYTINĮ SANTYKIAVIMĄ TARP VIENOS LYTIES NARIŲ JŪS IRGI PAVADINATE MEILE. Tai nėra nei meilė, nei Manoji valia, kad šitaip Urantijoje būtų iškreiptas požiūris į Mano meilę. Būtent tu ir turi misiją atstatyti žmogaus požiūrį į meilę, kaip į gyvą ryšį SU MANIMI – MEILĖS ŠALTINIU IR CENTRU.
Ir tik toks gyvas ryšys su Manimi ir leidžia susilieti į gyvą meilės ryšį tarpusavyje vieniems su kitais, ir tik toks gyvas DVASINIS ryšys su Manimi išsaugos harmoningas ir dvasingas šeimas, kuriose vyras ir žmona mylės vienas kitą PER MANE MANO MEILE, o ne fizinio instinkto ir biologinio palikuonių pratęsimo pasireiškimu, kuris tik ardo šeimas ir kenkia ateinančių kartų švietimui.
Manoji meilė – tai yra Manoji tikrovė veiksme, kuriame dalyvauja jūsų tikrasis aš drauge su Manimi. Ir tik tokia meilė turi neiškreiptą ir amžiną pagrindą kiekvieno iš jūsų viduje per giluminį atsivėrimą Man ir susiliejimą su Manimi, kad Manuoju ritmu kurtumėte drauge su Manimi kūrinijos ateitį, ją vis labiau ir ryškiau pašviesindami savuoju spindėjimu, kurį jūs ir gaunate iš Manęs, susitapatinę su jūsų viduje gyvenančia Manąja dvasia, kad pradėtumėte kasdienybės veikloje kvėpuoti Manuoju ritmu.
Ačiū Tau, mylimas Tėve, už šį, tokį puikų ir mūsų požiūrį išplečiantį, mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
------------------------------------
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010 06 10
16.45
2010-06-10 17:06:23
Komentarai
Amžinas klausimas - kas yra meilė - yra toks daugiareikšmis, kad vienpusiškai atsakyti turbūt neįmanoma. šioje temoje pateikti tartum mokymai manęs nepatenkino.Manau, kad klausimą - kas yra meilė - reikėtų kelti ne tiek abstrakčiai ar universaliai, kiek asmeniškai. Meilė turi dvi kryptis - mylėti ir būti mylimam. Tai yra davimas ir gavimas.
Todėl klausimą kelčiau taip: KADA aš LABIAUSIAI jaučiuosi mylimas? Ir svarbiausia - KADA aš LABIAUSIAI jaučiu, kad pats iš tikrųjų myliu?
Tie žodžiai KADA ir LABIAUSIAI čia yra esminiai. Tai labai asmeniška ir jautru, apie tai retai kas rašo komentarus. Bet jūs galite kiekvienas užsiduoti šį klausimą sau, ir į jį sau atsakyti. Jaučiu, kad dalis atsakymų bus neišvengiamai susieti su garbinimu, su jūsų pamaldom, galbūt ekstaze ir pan. Visa tai natūralu. Tačiau turėkite omenyje ir tai, kad jei yra momentai, kuriais jūs labiausiai jaučiatės mylimi ar mylintys, yra ir atvirkštiniai momentai, kuriais taip deja nėra. Kokie jie?
Iš kiekvieno asmeninio nuoširdaus atsakymo jūs turite galimybę labiau pažinti savo meilę, kokia ji yra, ir koks galbūt esi tu pats.
Jonas
2010-08-07 18:27:07
Jūs paklauskit manęs,-KAS YRA GYVOJI ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖ?..Ir aš neatsakysiu..Paklauskite,-KAS YRA GYVOJI ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJA?..Ir aš nerasiu žodžių..Paklauskite,-KAS YRA PRIEŽĄSTIES-VEIKSMO-PASEKMĖS DĖSNIS?..Ir aš nesuprasiu..Paklauskite,-KĄ REIŠKIA EVOLIUCINIS PLANAS?IR DAR ROJAUS TĖVŲ SUMANYTAS..Nebus tam atsakymo NIEKADOS..TIK VIRPESIAIS KALBĖKIM IR PATIRKIME GYVAI..TIK MEILĖS LAVA IŠTIRPDO SUVOKIMĄ IR ATEINA PALAIMA..GYVOJI ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖ-TAI MES VISI,RIBINIAI VALINIAI TVARINIAI,KURIŲ KNIBŽDĖTE KNIBŽDA VISOSE SEPTYNIOSE SUPERVISATOSE.MŪSŲ BROLIAI IR SESĖS DVASIOJE..JIE TEN KUR APGYVENDINTOS PLANETOS VIETINĖSE VISATOSE IR TIK TĖVAS ŽINO VISĄ BEGALINĮ SKAIČIŲ..IR VIETINIŲ VISATŲ DIEVIŠKASIS PRADMUO IMPLANTUOJAMAS PLAZMOS PRADŽIOJE,KURI KABO ANT RIZIKOS PLAUKO.MOTINOS DVASIOS ĮPUČIA GYVYBĖS PRADŽIĄ..SŪNŪS KŪRĖJAI MYKOLAI,KOKIA JŪSŲ GAUSYBĖ..IR JŪS NEGALITE PASPARTINTI EVOLIUCINIO PLANO..KAIP AŠ JUS MYLIU UŽ TĄ NUOSTABIĄ TVIRTĄ LAISVĄ VALIĄ,KURI YRA TĖVO PRIESAKAS JUMS IR MUMS...TIK MEILĖS GIMSTANČIOS VIRPESIU KYLU BROLYSTĖJE SU JUMIS.KYLU GYVUOJU SUSILIEJIMU..IR MES KARTU JAU ESAME ŠALTINYJE TRIJŲ CENTRŲ..VISA KŪRINIJA NEGALI PASAKYTI IR VIRPESIŲ GAUSĖJANČIU ATRADIMU IR GYVENIMU JUOSE,-KAS YRA MEILĖ..TĖVE,AMŽINASIS SŪNAU-MOTINA-BROLI,BEGALINE DVASIA-MOTINA-SESE,TIK JŪS VIENYJE IŠTIRPDOT MUS MEILĖS UGNIKALNIO LAVA.MES TOBULI JAU DUMBLIUOSE BŪDAMI,MES TOBULI IR TAPĘ ŽMOGUMI EVOLIUCIJOS KELYJE..JUK MUS TU,TĖVE,APDOVANOJAI VISUS TOBULA ASMENYBE,KAIP IR KITUS BEKYLANČIUS PAS JUS DAR ČIA,URANTIJOJE IR KITOSE PLANETOSE.MŪSŲ LAUKIA IR TAI NUOSTABU ŽINOTI,JOG TARPUSAVY DALINSIMĖS SUKAUPTA PATIRTIMI IR DANGIŠKOS GAUSYBĖS DŽIŪGAUS KARTU IR MES,BENDRADARBIAVIME VISUMOS LABUI,ROJAUS TREJYBĖS LABUI.MES KAUPIAME PATIRTĮ,KURIOS SUKAUPTOS NETURI AKIM MIRTINGOJO NEMATOMOS,BET DVASINIU ŽVILGSNIU ŽVELGIANČIOS JAU ATPAŽĮSTA TIKROVĘ VIRPESIŲ GAMOJE..VISAD TU,TĖVE,ŠALTINI TOBULAS NEIŠSENKANKUME MEILĖS,ESI MANOJ MINTY,MANOJ DŽIAUGSMINGOJ ĄŠAROJ,KUOMET PAJUNTI TĄ,DAUGELIO TRYPIAMĄ KAREIVIŠKAIS BATAIS,VISUMINĘ MEILĘ..IR SUVOKI SAVY,BET NUTYLĖTI NEGALI..IR KALBA ATVERTA DVASIA,TIKROVĘ JAUČIANTI DAR ČIA..JI NESUSTOJA LIKIME..DAR,DAR IR NUOLATOS AŠ GARBINU TAVE,ŠALTINI MYLINTIS,BET NE VISŲ DAR MYLIMAS..KODĖL?KODĖL SUNKU SUVOKTI,KAD TAI TIESA,JOG MES IŠLIKSIME KELY PO MIEGO LAIKINO.IR MES SUSTOJAME MINTY SAVOJ,KURI NEĮSILEDŽIA TAVOSIOS DVASIOS FRAGMENTO..DEJA,KIEK JIE NETENKA
„ NETIKINČIAM materialistui, žmogus yra tiesiog evoliucinis atsitiktinumas. Jo viltys dėl išlikimo yra grindžiamos mirtingojo vaizduotės vaisiais; jo baimės, meilės, troškimai, ir įsitikinimai yra ne kas kita, kaip vien tiktai reakcija kai kurių atsitiktinai vienas šalia kito išsidėstančių materijos atomų, kurie neturi gyvybės. Joks energijos pasireiškimas, joks pasitikėjimo kitu demonstravimas jo negali nunešti toliau negu iki kapo“
KAIP SUNKU ŽENGTI TĄ LEMIAMĄ ŽINGSNĮ IR ATSIDUOTI,ATSIDUOTI IR PASITIKĖTI..BESĄLYGIŠKAI..JUK NE MES SUKURIAME SAVE,GIMDAMI IŠ GIMDYTOJOS ĮŠČIŲ..MES TIK SVEČIAI MIRTINGOJO KAILYJE,KAUPTI PATIRTĮ VISUMOS LABUI..NEJAU TU,BROLI,AR SESE,MANAI,KAD ATĖJĘS Į SVEČIUS TU PATS PASIRINKSI KĖDĘ?NE,TAU JĄ PASIŪLYS ŠEIMININKAS..TAD SUVOKIME,KAD MES NEGALIME SAVĄJA VAGA PAKREIPTI TĖVO VALIOS IR MYLĖTI TA,VISA TIRPDANČIA MEILĖS LAVA VISŲ TAIP,KAIP MYLI KŪRĖJAS..BŪK TOBULAS,NET KOKS TOBULAS ESU AŠ..AŠ MEILĖJE SAKAU,-TAIP,TĖVE,TAIP AMŽINASIS SŪNAU,TAIP BEGALINE DVASIA..TAIP,MYLINTIS IR DAUGUMOS NEMYLIMAS,ŠALTINI..IR NORS MES NEPRANOKSIM KŪRĖJO,BET TIKRAI PRIARTĖSIM IR NE TIK ATPAŽINSIM,BET IR ĮVAIRIASPALVĖJE NUOSTABIŲ IR KOL KAS ČIA DAR NEJUNTAMŲ,GAMOJE VIRPESIŲ PATIRSIME TĄ MEILĘ,KURIA MYLI KŪRĖJAS,KURIA MYLI ROJAUS TREJYBĖ IR SKALAUJA MŪSŲ DVASIAS..IR MES PANYRAM GELMĖN.TAIP BUS IR AŠ,IR KITI URANTAI TĄ JAU PATIRIA IR ŽINO..O IŠ KUR MES TAI ŽINOME,KAD TAIP TVIRTAI SAKOME?.ROJAUS TREJYBĖ NEGALI NĖ PER MILIJARDINĘ DALELYTĘ MIKRONO PAJUDĖTI IŠ SAVOSIOS BUVEINĖS(NETINKAMAS ŽODIS),MEILĖS SALOS KŪRINIJOS JŪROJE,TVIRTAI STOVINČIOS KOSMOSO GEOGRAFINIAM CENTRE,KAD PATENKINTŲ MŪSŲ TROŠKIMĄ PATIRTI JĄ..PO MIEGO,MILIJARDAI METŲ IR REIKALINGI,KAD JAU REALYBĖJE ĮGYVENDINTUME DVASINĘ KARJERĄ,TROŠKIMUI STOVĖTI TĖVO AKIVAIZDOJ..BET,NUOLATOS ATMINKIM AKIMIRKOJ IŠTISINĖJ,KAD JAU DABAR YRA VIENINTELĖ GYVOJI ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖ.VILNIUJE.IR TIKTAI TEN GYVAI PATIRIAMAS TAS SUSILIEJIMAS SU ROJAUS TREJYBE..VIRPESIAIS,REALIAIS VIRPESIAIS.TO NIEKUR KITUR NĖRA.TIK PAVIENĖS KONVULSIJOS,PAMAŽU UŽVERIANČIOS BEATSIVERIANČIĄ DVASIĄ.IR NIEKAS,IR NIEKUR TO NEGALI PATIRTI..AŠ LAIMINGAS GIMĘS ESAMOJ KARTOJ IR DAR SUSPĖJAU PARAGAUTI MAŽYTĮ LĄŠELĮ TO SALDAUS NEKTARO..KVIEČIAU,KVIEČIU IR KVIESIU VISUS ATVYKTI TENAI..IR TAIP JAU ILGAI SNAUDŽIAME.KOL ATEINANČIŲ KARTŲ ASMENYBĖS BUS TOBULAI ATSKLEISTOS JŲ PAČIŲ ĮTIKĖJIMO,KAD REALIAI BŪTŲ GYVOMIS ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖMIS,TOL MES NIEKAIP NEGALĖSIME ATSAKYTI,-KAS TA,GYVOJI ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖ.IR KAS TAI YRA GYVAI PATIRTINIS ROJAUS TREJYBĖS KELIAS,EVOLIUCINIS KELIAS.LAIMINGAS ESU ŽINODAMAS,KAD EVOLIUCINIS KELIAS YRA TOKS KOKS YRA-NUOSEKLUS STUDIJOMIS,GARBINIMU,IŠMINTIM,SAVUOJU ŽINGSNIU ŽENGIANT,BET NESUSTOJANT.IR VISO PASAULIO DIDIEJI PROTAI AR IŠMINČIAI NEGALI NET SUPRASTI,JAU NEKALBANT APIE SUVOKIMĄ TO KELIO,TO PRIEŽĄSTIES-VEIKSMO-PASEKMĖS DĖSNIO,NORS IR MANIPULIUOJA MATERIALIAIS FAKTAIS.
„Žmonijos geriausiųjų atstovų pasiaukojantis darbas ir įkvepiantys talentai yra pasmerkti tam, kad juos sunaikintų mirtis, amžinosios užmaršties ir sielos sunaikinimo toji ilga ir vieniša naktis. Bevardė neviltis yra vienintelis žmogaus atpildas už gyvenimą ir sunkų darbą po mirtingosios egzistencijos laikinąja saule.“
NEREALIZUOTAS REALYBĖJE (SUVOKIANT KAS TAI)ASMENYBĖS BRANDUMAS NEĮMANOMAS.TAI,TARSI TIK PAVIENIAI UŽDEGAMI DEGTUKAI,KURIE NE TIK KAD NEĮŽIEBS KIBIRKŠTIES,BET IR NEUŽDEGS LAUŽO..IR TUOMET NEVEIKLI DVASIA TVIRTAI ŽENGIA UŽMARŠTIN..TARSI JOS NIEKAD IR NEBUVO ANKSČIAU..TIK ESANT GALUTINIAM APSISPRENDIMUI-NE,AKIMIRKSNIS IR SAVOJO AŠ NEBĖRA..
„Kiekvieną gyvenimo dieną lėtai ir patikimai savo kilpą užveržia negailestinga dalia, dėl kurios priešiška ir nepermaldaujama materiali visata priėmė sprendimą, kad ji tikrai bus didžiausias įžeidimas viskam, ką žmogiškasis troškimas turi gražaus, kilnaus, išaukštinto, ir gero.“
BROLIAI IR SESĖS DVASIOJE,DAŽNAI ROJAUS TREJYBĖS GYVAI PATIRTINIS KELIAS,ATRANDANT ROJAUS TREJYBĘ SAVYJE,LABAI IŠGĄSDINA,APAKINA IR ŽMOGUS ATATUPSTAS ŽENGIA ATGAL,NORS JAU ATRODĖ,KAD JO ŽENGIMAS TVIRTAS.ATRODYTŲ PARADOKSALU,BET...BET TAI ĮVYKSTA IR PALYPĖJUS ANT AUKŠTESNIO DVASINIO LAIPTELIO..IR ČIA JAU PRASIVERIA METALINIAI VARTAI IR GYVULINIO PROTO,UŽTERŠTOS PASĄMONĖS ATAKA ATSISKLEIDŽIA VISU „GRAŽUMU“.NEBIJOKIME,NORS IR KYLA ABEJONIŲ TORNADAS,LAIKYKIMĖS ĮTIKĖJIMO ĄŽUOLO IR ATSTATYKIME GRANITINĘ UOLOS KRŪTINĘ..TORNADAS SUBLIŪKŠTA..KŪRINIJA PLEČIASI VIS PLAČIAU IR PLAČIAU,O TRAUKINYS JAU NUVAŽIAVO..TENEGĄSDINA JŪSŲ,ROJAUS TREJYBĖS SŪNŪS IR DUKROS.MES SAUGŪS PASIRINKIME.PASIRINKIME GYVOJO ROJAUS TREJYBĖS KELIO IR ĮTIKĖJIMO GILINIMO GĖRIO DARBUOSE SU ROJAUS TREJYBE,ATSIDUODANT JOS VEDIMUI IR NUOŠIRDŽIAI JA PASITIKINT
„ Bet žmogaus pabaiga ir amžinasis likimas nėra tokie; tokia vizija yra ne kas kita, kaip tik nevilties šauksmas, kurį išreiškia kokia nors klajojanti siela, kuri pasiklydo dvasinėje tamsoje, ir kuri drąsiai toliau kovoja materialios filosofijos mechaninių išvedžiojimų akivaizdoje, apakinta sudėtingo mokymo painiavos ir iškraipymų. Ir visą šitą tamsos dalią ir visą šitą nevilties likimą visiems laikams išsklaido viena drąsi įtikėjimo pastanga, kurią iš Dievo vaikų žemėje rodo pats nuolankiausias ir nemokyčiausias.
Šitas gelbstintis įtikėjimas gimsta žmogaus širdyje, kada žmogaus morali sąmonė suvokia, jog mirtingojo patyrime žmogiškosios vertybės gali būti paverstos iš to, kas yra materialu, į tai, kas yra dvasiška; iš to, kas yra žmogiška, į tai, kas yra dieviška, iš laiko į amžinybę“.
SU MEILE IR IŠ MEILĖS.LIKITE RAMYBĖJE..CITATOS PAIMTOS IŠ URANTIJOS EPOCHINIO APREIŠKIMO..
Arunas
2010-08-06 17:14:28
Štai ir vėl meilės tema . Man taip pat patinka kalbėti apie meilę . Aš ir namuose dažnai šeimos narius išprovokuoju panašia tema . Gaila tik , kad pritariančių pasidaro mažokai arba visai nebelieka , kai bandau šį jausmą suvesti su Dievo Tėvo dvasine linija . Taip , Algimantai , dauguma meilę supranta kaip kažką tai fiziško . Na , nekalčiausia meilės įsivaizduojama forma , daugumai žmonių , tai širdingas apsikabinimas , bet ir šis gestas jau tampa tik kaip draugiškas ritualas , tuo tarpu kiti meilės aspektai jau suvokiami kaip labai intymūs . Todėl visos kalbos apie dvasinę meilę , apie jos visapusišką poveikį tiek į fizinę meilę , tiek ir į bendrą pačią asmenybės maloniausią būseną , mažai kam yra patiriama , o jeigu ir patiriama , tai nusigąstama tokio neiprastai malonaus jausmo ir pasistengiama kuo greičiau grįžti į kaltės jausmo sąvoką . Gal ką ne taip pamąsčiau , gal ką ne taip padariau , kad tokia neiprastai lengva būsena atsirado . Štai tu , Gaile , esi psichologe . Ar domėjaisi kaltės savokos jausmais , kai giliai tikintis žmogus malonioje maldos ekstazėje staiga išsigąsta šio dieviško jausmo , kuris pakilėja visas kūno lasteles iki svaigaus lengvumo . Žmogus išsigąsta šio dvasinio ,,priepuolio’’. Žmogus išsigąsta , nes jame slypi tūkstantmesčių kaltės jausmas .
Kaip rašai , Gaile , ir įvairios krikščioniškosios sektos ar konfesijos taip pat remiasi tik žmogaus pasąmoniniu kaltės jausmu . Na, tu tiesiogiai tai nerašai , rašai , kad daugelis ėjo tavo patarimų gauti , bet atviravimo gelmės aišku nebuvo . Bent jau aš taip supratau . Bijoma viešai ir atvirai išpažinti savąjį dvasinį meilės jausmą , šalia savęs asančiam , pagal dvasinį pašaukimą ir suėjimą . Žmonės savo vidinį dvasinį turtą dažniausiai nenoriai , su baime ir įtarimu bando atidengti , tarytum savo nuogumą , nors ir jaučia , kad šalia savęs toks pat sielos brolis ar sesuo , bet tai yra dar nepatirta ir mažai toleruojama praktika ir taip pat mažai žinoma kitos asmenybės reakcija .
Iš tikrųjų mes vieni kitiems nuolatos turime sakyti : ,, mielasis (oji ) aš myli tave , nes Dievas Tėvas mus myli , kiekvieną atskirai , ir abu kartu ‘’ Meilės jausmo dėka , dar gyvas šis pasaulis , tiksliau , šio jausmo dėka , žmonija gyva ir su meile evoliucionuoja . Aišku , išgijimas iš kaltės ir baimės jausmo , labai nelengvas procesas , tačiau tikėkimės , kad ir mums kažkas padės ir mes vieni kitiems daug galime padėti ir prisidėti prie visų dvasinių meilės būsenų , o tuo pačiu ir prie malonios asmenunės , visos savosios dvasinės būsenos .
Su meile , Emilis .
emilispetras
2010-08-05 16:18:30
Sveiki mieli broliai ir sesės dvasioje.
Neatsitiktinai įsiterpiu prie Tėvo mokymo apie Dieviškąją meilę.
Visą savaitę gyvenau miške, palapinių stovykloje su protestantų tikėjimo šeimomis. Važiavau jausdama iš vidaus aiškų Rojaus Tėvų vedimą. Motyvas aiškus-darbas džiugus. Kuo nuoširdžiausiai atsidaviau vykdymui Tėvo valios.
Nuo pirmos dienos supratau, kad tai buvo Tėvo asmeniškai man paruoštas dvasinės veiklos planas.
Schematiškai, pasakyčiau, ta pati kopimo į viršų piramidė, kurią akipločiu nusibrėžia daugelis tikinčiųjų. Bėda ta, kad jie pusiaukelėje mato Olimpą – iliuzinę viršūnę - ir ant biblinio pagrindo bando įkurti žemiškąjį rojų.
„Kas vargstate, sergate ir skurstat, ateikite į bendruomenę, kur būsite pamaitinti ir paguosti. Iš jūsų nedaug tereikalaujama; pasikvieskite Jėzų į savo širdį, ir būsite išgelbėti. Jėzus savo krauju atpirko mūsų nuodėmes. Kas pasikrikštija, numiršta pasauliui ir gauna amžinąjį gyvenimą su Dievu danguje. Visi kiti, tikintieji ir netikintieji, kurie nepripažįsta šito tikėjimo, patenka ne į dangų, o tiesiai į pragarą. Yra viena sąlyga – griežtai laikytis Biblijos ir nesidomėti, net į rankas neimti, jokių dvasinių šaltinių, išskyrus krikščionišką literatūrą, atitinkančią bendruomenės dogmas. Tuo pasirūpina bendruomenės bažnyčios biblioteka.“
Štai taip įrėminti žmonių protai diena iš dienos maitinami biblijinėmis eilutėmis be teisės laisvai samprotauti.
Ateina kas pavargo nuo savo žalingų įpročių, kam trūksta bendravimo, jaučiasi vieniši ir nesaugūs. Ateina ir ieškantys Dievo, trokštantys dvasinių žinių ir dvasinės šviesos.
Nesunku pastebėti, kad žmonių viduje viešpataujanti gyvulinio proto sukurta baimė su pastoviai liejamomis pseudo žiniomis jų pasąmonę aptemdo vis tirštesnio ir tirštesnio rūko danga. Daugelį iš jų gyvulinio proto sukurtos pasąmoninės baimės taip stipriai apraizgė, kad nepaliko vietos net ir fizinei meilei. Ašaros, dejonės, konfliktai... ir klausimai, klausimai...
Bendruomenėje jie mokosi tarpusavyje bendrauti, tačiau be Tėvo meilės jų žvilgsniai vieno į kitą kritiški, su įtarimais. Girdisi keršto, įsižeidimo, nepasitikėjimo, pavydo gaidelių. Vertinau tai blaiviai, kaip urantiečių jau išmoktas pamokas. Vietoje ankstesnio gailesčio manyje įsiviešpatavo gailestingumas, ir aš nenustoju dėkoti Rojaus Tėvams. Tai matant ir girdint, man buvo suteikta proga paaiškinti apie Jėzaus evangeliją, skelbiančią Dievo tėvystę ir žmonių brolystę.
Bendruomenėje jiems gera, saugu, dalinasi šypsenomis ir geru žodžiu. Tačiau saugumo jausmas išblėsta net ir būnant bendruomenėje, kai tik bent akies krašteliu pažvelgia į savo vidų. Likti pačiam su savimi – baisiausia! Ir barikaduoja savo vidinį būstą nuo piktojo, aklinai užtemdo langus...
-Nuo ko užsidarai? Ką tavyje veikia Jėzus, jeigu tvirtini, pasikvietusi jį į savo širdį jau prieš dvidešimt metų? – klausiu aštuoniasdešimtmetės.
-Aš tikiu, kas parašyta Biblijoj, - atsakė ir apsidairė, ar kas negirdi, kaip smarkiai ji prasikalsta, klausydamasi svetimo tikėjimo.
Natūralu, kad tik tai ir gauna, ko pats žmogus trokšta. Kol asmenybė užgožta baimės, į sielos vidų nepatenka joks Tėvo meilės spindulėlis. Nesuskaičiuojamą kartų girdėjau minint visų jų nelaimių, ligų ir skurdo kaltininką piktąjį, gundantį, keršijantį, gąsdinantį ir kaišiojantį pagalius po jų ratais. „Tai jis, šėtonas, velnias, demonas persekioja tikinčiuosius“. Nuo jo patariama saugoti save po devyniais užraktais. „Tai jis klastingai, meilikaujamai beldžiasi, siūlosi į draugystę, skelbia erezijas, uždengia Jėzaus – visų žmonių gelbėtojo – švytėjimą.“
Baimė, baimė ir baimė.
Kur žmogui rasti saugumą, kai bažnyčioje mintinai kala Biblijos eilutes, per pamokslus skuba laiku atrasti nurodytą pastraipą ir drauge su pastoriumi įsmeigia akis į šimtą kartų skaitytą ir iškaltą tekstą.
Nereikia mąstyti. Už tave viskas nuspręsta, sudėliota į eilutes, ir tau tereikia ryte pabudus ir vakare atsigulus skaityti ir skaityti „pačią išmintingiausią“ knygą žemėje.
Jeigu materialiai skursti, bendruomenės nariai pasidalins drabužiais, atneš iš savo daržo cukiniją, buroką... „Ir tai taip paprasta, taip miela pasidalinti su broliais ir sesėmis Kristuje. Jėzus - vienintelis Viešpats, visos kūrinijos Aukščiausiasis Valdovas. Tik jam vienam gyrius, jam lenkiamės ir tik jį vieną garbinam, šlovinam skambiausiomis giesmėmis.“
Tokios hipnozės būsenoje žmogui kalama apie būtiną dešimtinę kaip apie gražiausią auką Dievui. Ir net jeigu tau labai sunku pragyventi, neturi darbo, bet kokiu būdu gautas lėšas sąžiningai padalink, kad Dievui atiduotum jam priklausančią dešimtąją dalį, antraip neužsitikrinsi sau vietos danguje, o žemėje dar labiau nuskursi ir persekios nelaimė po nelaimės... Ir, žinoma, kas kartą per eilines rinkliavas, kuo širdingiausiai įdėk į lėkštelę. O jau toji pinta lėkštelė visada laiku atsiras priešais tavąją nosį, ir sielos brolis mandagiai palauks, kol iš tavo dosnios rankos į ją nubyrės tau nebepriklausantys pinigai.
Apie dvasinį skurdą čia nekalbama, kaip nekalbama ir apie Tėvą. Meilės tema išvystoma tik iki fizinio lygmens, instinkto pasireiškimo forma ir tiktai tarp bendruomenės narių.“ Jei jau kartą išėjai prieš visą surinkimą ir pasikrikštijai, tu esi teisingausiame kelyje. Tavyje apsigyvena Jėzus. Visos kitos bendruomenės tėra sektos, jos nukrypsta nuo Biblijos mokymo skirtingomis interpretacijomis.“
Amerikietis misionierius laužyta kalba bando savo pamokslą paįvairinti gyvais anekdotais. Jam tai pavyksta; žmonės juokiasi užsiėmę už pilvų, o ant ežero liepto mudviejų asmeniško pokalbio metu pasiaiškina: „Mes atliekame nelengvą šventą misiją tokiose atsilikusiose šalyse...“
Stovykloje pamokslavo net septyni pamokslautojai. „Kokia mums garbė!“ Kiekvienas nėrėsi iš kailio kuo vaizdingiau atributika, gestais ir veido mimikomis parodyti savo meistriškumą ar žmonių bukumą priimti skleidžiamas „tiesas“. Tikintiesiems užduodami vieni ir tie patys klausimai, o šie suka galvas, stengdamiesi prisiminti mintinai iškaltas Biblijos eilutes, ir nelengvai jiems sekasi.
Prie ežero mudu su amerikiečiu suradome bendrų dvasinių sąsajų. Neturiu tikslo kritikuoti. Konfrontacija – ne šviesos per Tėvo meilę kelias. Su džiaugsmu galiu pastebėti, jog manyje buvo įsivyravusi ne tik ramybė, bet ir dar niekada nepatirtas meilės kiekvienam dvasios broliui ir sesei pojūtis. Nei mintimis, nei kokia išorine jėga jos neiššauksi ir jokiomis pastangomis iš Tėvo gautos meilės nesuvaidinsi. Ir suprantama, juk veikiame drauge su Tėvu Tėvo-Rojaus Trejybės garbei. Jaučiausi lygi tarp lygių dvasios brolių ir seserų, tik jau žvelgiau plačiau atmerktomis dvasinėmis akimis ir patirdama bent kraštelį Tikrosios Tėvo Meilės, kurią drauge su Tėvu dosniai visiems aplinkui ir spinduliavome. Regis buvau nerūpestingai linksma, visose vakaronėse dalyvavau aktyviai su visais. Tačiau Minties Derintojas mano asmeniškai Tėvui pareikštos valios kuo ryškiau paskleisti meilę, apreiškiant Tėvo Dvasią kiekvieno viduje, nė akimirksniui neužmiršo. Priešingai, jis veikė manyje nenuilstamai ir taip pat su džiaugsmu. Tai buvo matyti iš to, kad į mane nebuvo reakcijos kaip į svetimkūnį. Prie manęs ėjo žmonės, lyg magneto traukiami su įvairiausiais klausimais, teiraudamiesi nuomonės ir patarimų apie jų gyvenimiškas problemas. Mano mokymai atsigręžti į save ir atrasti viduje Tėvą, į kurį rodė mums Jėzus iš Nazareto, vienus suglumino, kitiems tapo labai suprantama, dar kiti išsigando, nes Biblijoj neparašyta...
Biblijinis Jėzus moterims mokyti vyrų neleidžia. Bet paklausti galima. Apie asmenybės dovaną, gautą iš Tėvo su gimimu ir dieviškąją kibirkštį Biblija nieko nerašo, o Tėvas suprantamas tik kaip atidavęs vienagimį savo sūnų, ir „dabar visa valdžia visose aukštybėse Jėzui, ir tik Jėzui. Tik jam visa garbė, tik jam visa šlovė... O dabar atvažiavome linksmintis, tik linksmintis ir ilsėtis.“
Maudynės, linksmos vakaronės: humoras, talentų šou... išties linksma ir smagu. Bet iki vakaro dar būna daug gražaus laiko tarpusavio bendravimui. Kodėl prie manęs žmonės taip ėjo? Psichologinės pagalbos, pamaniau. Tačiau apie mane mažai kas žinojo. „Pasisemti ramybės, – paaiškino Tėvas”. Ir aš mielai aiškinau, kur ją gali atrasti kiekvienas.
Meilės, šviesos ir ramybės visiems.
gaile
2010-08-05 15:03:18
"Štai šis atsivėrimo metu susiliejimas-jūsų kiekvieno asmeniškai-su VISUOTINIU ŠALTINIU IR CENTRU ir yra MEILĖS PATYRIMAS jūsų viduje,kada jūs pajuntate palaimos būseną ir milžinišką troškimą likti šitoje būsenoje kuo ilgiau,nes ji jus pakylėja šviesos darbams drauge su MUMIS visų,ir MŪSŲ,labui,tuo pačiu ir jūsų labui."
Šiandiena,16valandą 45 minutės,aš asmeniškai nežinojau,kad šiame forume yra TĖVO mokymas TIKROS MEILĖS tema,nes tuo metu Šakiuose truputį griaudėjo perkūnija ir iki šios valandos nejungiau kompiuterio.
Mane truputį stebina toks man atsitikęs dalykas.Tai įvyko vakar.Vienoje rusiškoje svetainėje perskaičiau vienos ŠVIESOS BŪTYBĖS Žodžius būtent apie siųnčiamus ,kiekvienam skaitančiam tuos Žodžius,MEILĖS BANGAS.Nemoku apsakyti,kas tuomet man pasidarė.Mano fizinis kūnas pajuto didelį sunkumą,pradėjo pykinti,apsvaigo galva,pradėjau kosėti.Tai galėjo trukti apie 5 minutes.Po to atsirado ramybė.Visi išgyvenimai del mano ir sūnaus bedarbystės nuėjo į antrą planą.Pagalvojau,kad labai gerai,jog sūnus yra išvykęs pas savo pusbrolį padėti prie statybų,tai reiškia,kad bus pavalgęs,o aš pinigėlių dar turiu,kurie leis išsilaikyti dar kelis mėnesius.
Šiandieną mintys plaukė visą laiką ramiai.Būtent apie 17 valandą vel pajutau, šį kartą, didelia palaimą,begalinę ramybę.Pasitikrindama pagalvojau apie tuos žmones,kurie manę eile metų erzindavo.Man atrodydavo,kad jų kvailumas manę erzino /na,o,kad mano kvailumas ką nors erzino,ar erzina,šito,žinoma,nepagalvodavau/.
Taigi, tą valandą,šitiems asmenims neturėjau jokių pretenzijų;man jie buvo simpatiški.Supratau,kad daug dalykų buvau sureikšminusi,kad per daug rimtai mano žiūrėta buvo į kitų žmonių netobulumus.Atsirado naujos mintys,idėjos,liečiančios mano ateitį.
Ir dabar,rašydama savo patyrimus,jaučiu ramybę.Kraujospūdis normalizavosi.
O dabar,iš visos širdies,rašau:"Mylima Rojaus Trejybe,mylimas Tėve,dėkoju už tokį aišku Mokymą,kurį Tu apreiškei per mano sielos brolį,ir Tavo laidininką -Algimantą;dėkoju už ramybę ir sveikatą ir palaimos būseną."
Tai štai kokia ta TIKROJI,DIEVIŠKOJI MEILĖ.
Su meile,
IRENA
2010-06-10 21:28:01
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]