Forumas: temos peržiūra
Pastarosios nakties patyrimas su Rojaus Trejybe, 2010 06 10.
Pastarosios nakties patyrimas su Rojaus Trejybe, 2010 06 10.
Praėjusią naktį, prieš vidurnaktį, Vilniuje pradėjo siautėti tokią lūtis, bent jau Žvėryne vanduo iš debesų liejosi ištisomis PAKLODĖMIS.
O žaibų šviesos efektų raštai buvo tokie milžiniški ir įvairūs, nušviečiantys visą aplinką kaip dieną, nes gatvelėje prie mūsų namo apšvietimo lempos dėl kažkieno VADINAMOJO taupymo yra išjungtos, tai žaibai taip ryškiai nušviesdavo visus namus, griaustinis savo nuolat kintančia tonacija kele tokią kanodą, kad kartais sudrebindavo ir namo sienas. Ir jeigu tik tokia liūtis trūks ilgiau, labai greitai gali patvinti gatvės, nes miesto kanalizacija nepajėgs tiek vendens perleisti per savo nutekamuosius vamzdynus.
Aš stebėjau tokį šelstantį reginį ir mąsčiau, kokia tai yra energija, kad norint tiek vandens perkelti iš vienos vietos į kitą prireiktų gausybės agregatų, kad jie tą vandenį pripumpuotų į cisternas ir jomis kažkur pervežtų, eikvojant kurą, panaudojant žmogaus proto sukurtus mechanizmus kaip TĄ ENERGIJOS JĖGĄ, kuri iš viršaus kriste krenta be JOKIŲ MECHANIZMŲ PAGALBOS. Kažkodėl mane persmelkė užlietos Varšuvos blyksnis. Tą pačią akimirką atsisėdau ir pradėjau garbinti Rojaus Trejybę ir melsti Tarpinių Būtybių įsikišimo, kad debesys – fiziniai vandens rezervuarai – būtų nors kiek išsklaidyti, kad ta milžinišką energetinė iškrovą žaibų pavidalu taip pat būtų nors kiek išlyginta panaudojant Energijos Reguliuotojus ir Fizinius Kontrolierius, kad nebūtų sukelti gaisrai.
Malda buvo tokia giluminė, tokia visą mane panardinusi į kažkokios neapsakomos gelmės virpesius. Ir labai greitai pajutau, ne išgirdau ausimis, bet PAJUTAU VIDUJE nepaaiškinamą lengvumą, tarsi kažkas būtų nuėmęs nuo manęs prieš tai mane iki pusės suveržusį tvarstį. Aš net pasimečiau, kas tai, kodėl toks lengvumas? Tada akimirksniu išgirdau, kaip liūtis liovėsi, o žaibai ir griaustinis buvo lyg pakelti kažkur aukštyn virš debesų, ir vis labiau tolo.
Aš negalėjau susilaikyti nesišypsojęs. Šypsojausi ir dėkojau Rojaus Trejybei. Ir vėl negaliu aprašyti paties patyrimo, jutau gyvą jungtį, kurios net nesiekiau, kažkokią energetinę jungtį su tais, kurie buvo man nematomi, bet kurie apramino tokį stichijos beprasidedantį siautėjimą.
Tai nebuvo ATSITIKTINIS SUTAPIMAS, kad šitaip pasibaigė liūtis. Jos pabaiga buvo NENATŪRALI. PAJUTAU IŠ VIDAUS, KAD JI BUVO DIRBTINAI NUTRAUKTA Tai buvo suteiktas MOKYMAS-PATYRIMAS – STICHIJAI TURI MILŽINIŠKOS ĮTAKOS MŪSŲ MALDA – GILUMINĖ, NUOŠIRDI, KADA BESIMELDŽIANČIAJAM NUSTOJA EGZISTUOTI KAS NORS KITA APLINKUI BE ROJAUS TREJYBĖS. Tuo labiau, kada tokia malda būna KOLEKTYVINĖ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-06-11 16:52:25
Komentarai
Ką tik patyriau unikalų Rojaus Trejybės gyvą ryšį ir juo skubu su jumis pasidalinti.Dabar jau po 23 valandos. Vilniuje ką tik buvo besiautėjantys žaibai ir perkūnija. Ir tokia perkūnija, kad ritosi drebindamos namus garso bangos po visą dangų iš vienos pusės į kitą, skersai išilgai. Tas truko gal apie pusvalandį. Tada atsisėdau raminti ENERGIJOS PAŽEISTĄ PUSIAUSVYRĄ, KAD IŠKROVA NEBŪTŲ TOKIA GALINGA IR SUTELKTA Į ŽAIBO TAŠKĄ, KURIS SAVO IŠKROVA IR SUKELIA GAISRUS. Turėdamas jau ankstesnį patyrimą, kurį jau šioje temoje ir aprašiau, ĖMIAU GARBINTI ROJAUS TREJYBĘ IR MELSTIS. O tada ėmiau prašyti ne tik išlyginti energijos pusiausvyrą ir suteiktą jos perteklių atskiruose taškuose TOLYGIAI, kad nustotų žaibuoti ir griaudėti, bet, kaip sako, apetitas ateina bevalgant, arba pagavus auksinę žuvelę vienas prašymas didesnis už kitą, tai ir aš panorau dar ir pamatyti žvaigždėtą dangų, kad debesys būtų išsklaidyti ratu, ir pamatyčiau didžiulėje "skylėje" tarp aplinkui esančių debesų skaidrų dangų. Ir ką gi aš pamačiau savo materialiomis akimis ir išgirdau savo materialiomis ausimis. Žaibai liovėsi, griaustinis dingo. Na pamaniau, o kaip gi su mano skaidriu dangumi "skylėje" tarp debesų. Atsidarau langą, žvalgausi, ir negaliu patikėti, mano akyse, ėmė šviesėti ir plonėti debesų sluoksnis, ir netrukus prie save išvydau skaidrų dangų. Aš stebėjau visą procesą. Ir toje MILŽINIŠKO DIAMETRO "SKYLĖJE" debesys "TIRPO" palaiipsniui, todėl ten kur jie dar tebebuvo, juos apšviestė saulės spinduliai, nors jau buvo po 23 valandos, ir jie atrodė rožinės spalvos. Nuėjau į virtuvė, kad pasižiūrėčiau, ar ir kitoje namo pusėje yra debesys ištirpę. Ne, ten tamsu, debesys, tokie, kaip buvo. Aš žiūrėjau į dangaus "šulinį," ir vėl džiaugiausi nauju patyrimu su Rojaus Trejybe.
Su Rojaus Trejybe įmanoma VISKAS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile.
Algimantas
2010-07-04 23:33:49
Tikrai žinau, kad tai visiškai realu ir tikra, kad tikrai taip gali būti ir kad šis Algimanto patyrimas yra daugiau negu tikras, nes žiūrėdamas į debesis esu juos stumdęs, savaip rikiavęs, ir tuo metu tai nebuvo mano tikslas, būtent stumdyti, kažką formuoti, bet tiesiog tą dariau ir džiūgavau, kad sekasi, daugiau nieko aplinkui nematydamas ir į nieką kitą nereaguodamas, o tuo metu, nors ir nesuvokiau, kas vyksta, bet tas lengvumo jausmas ir svaigino ir nepaprastai džiugino, tiek apraminęs, kad visiškai buvo atimta galimybė sureikšminti, kaip tai analizuoti tą, kas vyksta, lyg tai būtų visiškai natūralu ir įprasta, nors daugiau niekada tai nebepasikartojo, gal būt todėl, kad to siekiau sąmoningai. Ačiū Algimantai už šį papasakotą patyrimą, kuriuo ne tik be pasekmių baigėsi audra, bet ir man priminei manąjį patyrimą, kuris buvo senokai, bet tikrai ne šią vasarą.
Su meile,
TomasVLN
TomasVLN
2010-06-11 22:02:21
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]