Forumas: temos peržiūra
Lietuvos katalikų sektos vadai neįsileido į Arkikatedrą, kaip raupsuotojo, Algirdo Brazausko palaikų net ir per jam skirtas mišias
Mielieji, tie iš jūsų, kurie mūsų svetainėje perskaitė mano knygą KRIKŠČIONYBĖS DUŽENOS, šią savaitę galėjo patys įsitikinti mano pateikiamų teiginių TIESA IR TIKRUMU - kunigai NĖRA ATSIVĖRĘ TĖVUI, IR NĖRA ATRADĘ TĖVO SAVYJE - todėl jie atlieka tik NEGYVĄ RITUALĄ BAŽNYČIOSE PER NEGYVAS PAMALDAS. Kadangi nėra gyvo ryšio su Tėvu, todėl kunigai NEPATIRIA MEILĖS IŠ TĖVO SAVYJE VISIEMS VIENODAI.
Štai būtent dėl to Arkikatedros duris krikščionybės religijos Lietuvos katalikų sektos valdžia užtrenkė Algirdo Brazausko palaikams, neįsileisdama jo kūno net ir per jam pačiam skirtas mišias Arkikatedroje.
Tuo tarpu Jėzus apaštalams aiškino, kad jie MYLĖTŲ VISUS, IR ATLEISTŲ VISIEMS, IR YPAČ MELSTŲSI UŽ TUOS, KURIE YRA, JŲ SUPRATIMU, PRIEŠAI. To jis mokė apaštalus, nes apaštalai niekada nesutiko laikyti pagonių sau - žydams - lygiais, nes jie manė, kad tik jie – žydai – yra Dievo išrinktieji, o pagonys tokiais būti negali, nes jie prilygsta tik gyvuliui. Būtent dėl tokio požiūrio žydams užteko pačios mažiausios išpirkos už pagonio nužudymą, kad gautų tokios nuodėmės atleidimą - karvelio paaukojimą sinagogoje. Tai buvo paties vargingiausio žydo auka.
Todėl Jėzus stengėsi savo apaštalus mokyti, kad jie kurtų dangaus karalystę SAVO ŠIRDYJE, JĄ ATVERDAMI TĖVUI.
Ir tik tada, kada yra atverta širdis Tėvui, kada Tėvas yra ATRASTAS SAVO VIDUJE, kadangi Tėvo DVASIA yra GYVA - TAI NE ŽODIS, TAI GYVA TĖVO MEILĖS ENERGIJA – ir ji yra MŪSŲ VIDUJE, dėl to mes ir galime Tėvą ATRASTI SAVYJE, IR JĮ PATIRTI, o tada ir nebėra NĖ VIENO, KURĮ ATSTUMTUM, IR KURIS NUOŠIRDŽIAI SIEKIA PATS ŠVIESOS.
Ir tada nebelieka tokios situacijos, kokią ką tik pateikė katalikų sektos valdžia kaip raupsuotajam užtrenkdama Arkikatedros duris buvusio Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko paskutinei valiai būti palydėtam į kapines iš Arkikatedros.
Bažnyčios žodis NETAPO kūnu, nes JOS žodžiai, kartojami per kiekvienas pamaldas - atleiskite vieni kitiems, palinkėkite ramybės vieni kitiems - PRASILENKĖ - kaip jau daug ŠIMTMEČIŲ jie prasilenkia - su DARBAIS.
O tai BAŽNYČIOS DVIVEIDIŠKUMAS, kuris ją ir ištuštins VISĄ IR VISIŠKAI.
Kodėl taip yra? O gi todėl, kad Jėzaus mokymus ir evangeliją iškraipė jo paties apaštalai, ypač Paulius, nors jis pats niekada nebendravo su Jėzumi, tačiau įnešė savo asmeninį didžiulį indėlį, kad Jėzaus evangeliją – DIEVO TĖVYSTĘ, ŽMONIŲ BROLYSTĘ – sufalsifikuotų ir paverstų ją negyva samprata – Jėzus yra VIEŠPATS, jis numirė už žmonių nuodėmes jas išpirkdamas, po mirties prisikėlė, įsteigė bažnyčią ir yra jos vyriausiasis kunigas, ir tik bažnyčios bendruomenės nariai yra broliai ir sesės – kurią ir atstūmė visas Rytų pasaulis, turėjęs daug gilesnę Dievo sampratą negu tą, kurią pasiūlė Naujojo Testamento autoriai ir ypač Paulius, ir kuri tiesiog NEGALĖJO PAPLISTI PASAULYJE, NES JO SAMPRATA BUVO NEGYVA.
Tačiau labai daug prie tokios negyvos, ir VISIŠKAI NEREIKALINGOS PASAULIUI IR PRIEŠ JĖZAUS IR TĖVO VALIĄ, krikščionybės religijos išplitimo prisidėjo ir patys tikintieji, kurie nesusimąstė ir dėl to nesuvokė KĄ GI JIE DARO.
Negyva žinia ir dogma buvo perduodama iš kartos į kartą, o tai neleido žmonėms PATIRTI GYVO TĖVO, ATRASTO SAVYJE, nes niekas nemokė atrasti Tėvą SAVYJE, ir ne bažnyčioje ar vadinamose šventosiose vietose ieškoti Dievo.
Taip ir keitė aklos kartos, kurčios kartos kitas aklas ir kurčias kartas du tūkstančius metų. Iki URANTŲ atsiradimo Lietuvoje.
Su Urantijios Knyga ir Jėzaus Kristaus apreiškimu KALBU JUMS VĖL šią savaitę stovėjau skirtingose trijose vietose. Ir kiekvieną dieną buvo tas pats vaizdas - šimtai, o vakar ir šiandien jau net ir tūkstančiai, žmonių eina pro mane, tačiau net nemano sustoti. Daug žmonių ėjo su gėlėmis pagerbti velionio prezidento Algirdo Brazausko. Tačiau ėjo tik RITUALO ATLIKTI, nes patys Tėvo nėra atradę savyje, todėl jiems svarbiau buvo, ir yra, RITUALAS, NEGYVAS RITUALAS, O NE GYVOJI ŠVIESA IR GYVASIS Tėvo-Rojaus Trejybės KELIAS, KURIS VISĄ KŪRINIJĄ MAUDO ROJAUS TREJYBĖS GYVUOSE MEILĖS VIRPESIUOSE, VISĄ KOSMOSĄ, VISĄ TIKROVĘ, IR TIK ATRADĘS TĖVĄ SAVYJE, GYVAI PATYRĘS ŠIUOS GYVUS MEILĖS VIRPESIUS GIMSTI IŠ DVASIOS IR PATS JAIS MYLI, IR MYLI VISUS VIENODAI, NĖ VIENO NEIŠSKIRDAMAS.
Šiandien prie manęs priėjo vidutinio amžiaus moteris. Apžvelgė knygas. Pamatė Jėzaus vardą ir taip skausmingai ėmė apgailestauti man, kaip gi šitaip galėjo pasielgti su prezidento Algirdo Brazausko palaikais, neįsileisdami jų į Arkikatedrą. Juk būtent jis ir sugrąžino Arkikatedrą tikintiesiems kaip bažnyčią; ir savo paskutinę valią išreiškė kunigui, kad nori būti išlydėtas iš Arkikatedros; ir išpažinties priėjo, o taip su juo nedorai pasielgė. Ji vis suko jai taip skausmingą kalbą apie tai, kas jai maudė širdį. Aš jai aiškinau, kad šitaip katalikų vadai pasielgė dėl to, kad jie patys nėra atradę Tėvo savo širdyje, todėl jie kalba gražius žodžius, o viduje turi akmenį tiems, kurių nekenčia. Juk Jėzus mokė savo apaštalus, kad dangaus karalystė yra ne išorėje, bet kiekvieno širdyje. O tai reiškia, kad tokie kunigai, kurie neįsileido Algirdo Brazausko palaikų į Arkikatedrą patys nėra dangaus karalystėje, nors liežuviu apie ją nuolat kalba per savo pamaldas. Jų darbai ir skiriasi nuo žodžių. Bet jiems už savo veiksmus reikės atsakyti prieš Tėvą, kuris sprendžia iš vidaus ir čia jau nieko nenuslėpsi, KODĖL ŠITAIP PASIELGEI, NORS KITIEMS GALI PRIKALBĖTI DAUG ŽODŽIŲ, KURIE IR GALĖTŲ JUOS ĮTIKINTI, BET TIK NE TĖVĄ, nes Jis sprendžia pagal tai, KIEK GI TU MOTYVUOJI SAVO VEIKSMUS JO MEILE VISIEMS VIENODA.
Moteris klausėsi mano aiškinimo ir pripažino: “Tikra tiesa.”
Priėjo prie manęs senutė. Žvelgė į išdėliotas knygas labai nedrąsiai. Pradėjau jai aiškinti, koks tai Jėzus Kristaus apreiškimas KALBU JUMS VĖL. Ji buvo tokia nuoširdi, buvo tiek susidomėjusi mano aiškinimu, kad labai greitai apsisprendė, jog ši GYVA šviesa jai labai reikalinga.
Lietuviškai ji kalbėjo su akcentu, bet vis tik knygą paėmė lietuvių kalba, ir paklausė manęs, kaip jai paveikti anūką, kad jis šitą knygą irgi perskaitytų. Ji – ne lietuvė, todėl jai lengviau būtų skaityti ne lietuvių, bet rusų kalba, tačiau anūkas ir girdėti nenori nieko apie rusų kalbą, o tokių knygų iš viso neskaito. Ir apie Jėzų nenori nieko išgirsti.
Aš jos paklausiau, kiek jos anūkui metų. – “Aštuoniolika,” atsakė ji. Tada jai nuoširdžiai paaiškinau, kad jis jau turi savo sampratą apie Dievą, suformuotą jo auklėjimo šeimoje, jo draugų, gatvės įtakos, televizijos poveikio, ir labai gaila, kad tos nuostatos prasilenkia su tikrovės šviesa, kurią ir pateikia savo apreiškime Jėzus. Dabar net ir muzika nebeturi melodijų, nes viešpatauja vien tik žemų dažnių ritmas, kuris bukina ne tik smegenis, bet ir provokuoja agresiją ir ligas. Ji man tik patvirtino, kad jos anūkas, kaip tik toks.
Kadangi ji taip nuoširdžiai rūpinasi savo anūko šviesa, o pačiai jai daug lengviau skaityti rusų kalba, tai aš jai Jėzaus Kristaus vardu padovanojau šį apreiškimą ir rusų kalba. Ji dar mėgina man paaukoti kaip ir už lietuvišką knygą, tačiau aš jai paaiškinau, kad ji gauna šią knygą DOVANŲ NUO JĖZAUS, o už dovaną niekas nemoka, ir dovanoti Jėzaus vardu aš turiu gautus įgaliojimus ir iš Jėzaus, ir iš Tėvo.
Ji taip nuoširdžiai džiaugėsi tokia dovana, ir pasakė, kad dabar ji skaitys ŠITĄ KNYGĄ ir NEBEBUS VIENA. Ir galbūt ir anūkas ją skaitys lietuvių klaba.
Du vaikinai sustojo prie manęs ir tyrinėja mano dviratį, atremtą į sieną. Aš jiems ir sakau - "Ne ten žvelgiate. Žiūrėkite, kas yra ant mano stalo." - "Mums įdomiau dviratis." Pasižiūrėjo į knygas ir vienas iš jų sako: "Aš bažnyčios Dievu netikiu, nes ji nežino, kas tai." Aš jam paaiškinau, kad bažnyčiios dogmos yra negyvos, ir jos neturi nieko bendro su Dievu, o Dievas - tai energija, tai asmenybės ir energijos šaltinis, jis būtent ir paskleidžia energiją į kosmosą. Tada jis tuoj ir sako: "Aš tikiu, kad Dievas yra energija." Aš jam sakau, jog Dievas taip pat yra ir SĄMONĖ, IR ASMENYBĖ, IR DVASIA, IR VISA TAI YRA GYVA ENERGIJA, o dviratis taip pat yra energijos tam tikra išraiška, tik ji neturi gyvybės formos, kokią turi asmuo.
Jie abu klausėsi mano aiškinimo labai susidomėję. Ir su mano visais teiginiais visiškai sutiko. Tuomet aš jiems ir sakau, kad apie tai ir kalba Jėzus savo apreiškime. O nueidami pasakė: "Jūs dirbate labai svarbų darbą visiems žmonėms; linkime jums ir toliau jį dirbti, nes jis tikrai reikalingas visiems."
Šie du jaunuoliai TIKI Į DIEVĄ, TAČIAU JUOS PURTO BAŽNYČIOS PERŠAMOS NEGYVOS DOGMOS IR RITUALAI.
O vakar priėjusi prie manęs moteris paklausė, KOKIOS ČIA KNYGOS? Aš tik spėjau pasakyti, jog tai Jėzaus apreiškimas, kai ji tą pačią akimirką persimainė ir puolė šaukti - "Jėzaus..? Ooo - MELAGIS, VISOKIŲ ČIA JŪSŲ PRIVISO, ramybės neduoda..." ir vis dar atsigręždama į mane, nuėjo su visa minia, panašu, jog irgi link prezidentūros ATIDUOTI VADINAMOSIOS PASKUTINĖS PAGARBOS ALGIRDUI BRAZAUSKUI.
O štai prieš porą dienų buvo puikus patyrimas, kada pro mane praėjo jaunas juodaodis. Tačiau už poros žingsnių nuo mano staliuko apsigręžė ir vėl sugrįžo. Kartu su juo buvo ir lietuvis palydovas. Pradėjo juodaodis vartyti Jėzaus Kristaus apreiškimo anglišką vertimą. Jo palydovas man paaiškino, kad jo bičiulis yra labai religingas. Aš jutau to jauno juodaodžio nuoširdumą, kada aiškinau angliškai, kokia tai knyga. Ir aš labai džiaugiuosi, kad ši knyga surado nuoširdų skaitytoją - juodaodį mano brolį dvasioje. Aš jam paaiškinau, kad ši knyga nepardavinėjama, bet dalinama už aukas, o auka - tai pasidalinimas iš meilės visų šviesos labui, ir visos šios knygos buvo atspausdintos už aukas, ir šitokiu būdu bus spausdinamos ir kitos knygos.
Jis vis atidžiai vartė knygą, vis dar neapsispręsdamas paimti ją ar ne. Tačiau jutau, kaip jis jos nori, nuoširdžiai nori. Ir tada aš jam tariau, kad palengvinčiau jo apsisprendimą - "Aš tau ją dovanoju Jėzaus vardu, jeigu tu ją tikrai nuoširdžiai nori skaityti." - "Taip, aš ją skaitysiu." - "Tuomet knyga yra tavo, ir tau ją dovanoja per MANE JĖZUS KRISTUS, NES JIS MAN SUTEIKĖ TOKĮ ĮGALIOJIMĄ DOVANOTI JO VARDU." - "Ir man nereikia nieko mokėti?" - "Nieko, nes tai dovana nuo Jėzaus." - "Ir aš galiu dabar eiti?" - "Aišku, kad gali, knyga tavo." Aš jam dar padaviau lapelį su mūsų svetainės adresu. Paaiškinau, kaip jis galės patekti į mūsų svetainės anglišką variantą, ir iš ten galės taip pat patekti ir į Urantijos Knygos anglišką tekstą.
Šis epizodas man suteikė tiek daug minčių apmąstymams. Juk šis mano brolis dvasioje – juodaodis, ir atvyko iš toli, IR DABAR YRA tarp mūsų baltaodžių, tačiau būtent jis sugrįžo prie manęs, o ne nuėjo tolyn pro GYVĄ ŠVIESĄ KAIP PRO JĄ PRAEINA KASDIEN MANO BALTAODŽIAI BROLIAI IR SESĖS DVASIOJE BŪDAMI SAVO ĮPRASTOJE APLINKOJE. Atrodytų juodaodžiui turėtų būti nejauku tarp kitos spalvos žmonių, tai ko čia jam dar dairytis į kažkokias knygas, kurias tiesiog gatvėje, o ne įprastame knygyne siūlo kažkoks jam nesuprantamas žmogus, reikia eiti ten, kur veda jo bičiulis lietuvis. Ir jeigu net tokiomis, jam neįprastomis, aplinkybėmis jis SUGRĮŽO, tai reiškia jis pajautė - PATS TO SĄMONINGAI NESUVOKDAMAS - Tėvo vedimą iš vidaus - SUGRĮŽK, NEPRAEIK, ČIA GYVOJI MANO ŠVIESA.
Kada aš ir jo bičiuliui lietuviui pasiūliau taip pat pavartyti Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL, tai šis nuo manęs net atšoko, tuoj pat pareikšdamas, kad tokiais dalykais netiki, nesidomi, ir jam jų nereikia.
Aklas ir kurčias lietuvis ir dvasiškai ištroškęs ir išalkęs jo juodaodis bičiulis, ieškantis GYVOJO VANDENS IR GYVOJO MAISTO. Ir Tėvas pasirūpino, kad jo nuoširdus troškimas būtų PATENKINTAS.
O aš džiaugiuosi, kad jis buvo patenkintas būtent tokiu būdu - Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL angliško vertimo patekimu į juodosios rasės atstovo rankas jam neįprastame krašte - Lietuvoje. Jam šis kraštas jau turės gilią DVASINĘ prasmę, nes būtent čia jis gavo GYVOSIOS Šviesos dovaną Kristaus vardu.
Ar galėjo jis šito tikėtis prieš atvykdamas į Lietuvą, dar net ir prieš akimirką eidamas Gedimino prospektu?
Ir kaip liūdna dėl kitų mūsų lietuvių brolių ir sesių dvasioje, kurie yra tokie akli, kada gyvoji šviesa jų labui yra JAU SUTEIKTA, tereikia tik ištiesti ranką, ir ją paimti, o jie visi neria gilyn į tamsą. O tada NEGYVA tamsa jų nebepaleidžia ir GYVOJI šviesa juos vis labiau baugina. Todėl ir laiko užantyje akmenį kunigai, o Arkikatedros duris atveria tik tiems, kurie yra priimtini jų gyvuliniam protui, nes jų širdys yra kietos ir šaltos – be meilės.
Melsiuosi už juos visus, kad atsivertų jie TĖVUI, IR ATRASTŲ JĮ SAVYJE, KAD JŲ ŠIRDYS SUMINKŠTĖTŲ IR PAMILTŲ JIE VISUS ROJAUS TREJYBĖS MEILE, NET IR TAIP, KAIP JA MYLĖJO JĖZUS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010 07 01
2010-07-02 00:40:46
Komentarai
Ačiū, Arnoldai, tik 2 sakinius parašei, o visa prasmė, kaip ant delno.O Algio, prašau, nepykti, aš žmogus tiesus, tad tiesiai ir klausiu, ką reiškia tie tavo „VISI“? VISAS VILNIUS? VISA LETUVA? VISA URANTIJA?
Pakviesčiau kaimynus iš kaimo, jei toks būtų, bet ten vienkiemis...
Jei šventovė tau ne vieta, tai ko pastoviai visus ragini atvykti į Vilnių?
O dėl mano nesuvokimo, tai, atsiprašau, šituose reikaluose aš geriau už tave, sielos brolį, gaudausi, nes tu manęs nepažįsti, o aš save ir tave pažįstu :)
Pagal tave išeitų, kad svarbiausia yra pagrindas : /VISIEMS NORĖSI organizuoti gyvąsias pamaldas, kurios bus PAGRINDU, O NE DRAUGŲ KOMPANIJA, NE DARŽAS, NE FUTBOLAS, NE ŠAŠLYKAI, NE LAUŽAS, NES VISA TAI NUSTOJA ANKSTESNĖS PRASMĖS, KADA ATSIVERIA DVASINIS AŠ. /
O ar gyvenimo esmė, gyvenimo grožis, tau, broli, nėra svarbūs?
Žmonės yra sveiki, jauni, gyvybingi...jiems reikia judėti, sportuoti, karštą dieną lįsti vandenin paplaukiot...o daržą tai reikia ravėti...na, savo malonumui, kad nereiktų Maximoje vasarą svogūnų laiškų ar salotų pirkti...
Pagal tave turėtų būti taip: atvažiuoja visas būrys vyresnio amžiaus ir jaunimo gražiausią vasaros dieną prie miško, prie vandens, susėda vidury lauko ir visą dieną meldžiasi ir garbina, o išalkę skina aplink augančią žolę ir valgo...nes nėra ankstesnės prasmės, ką nors veikti...ATSIVĖRĘS DVASINIS AŠ, mat jiems to neleidžia...
KODĖL negalima viso to gražiai suderinti?...
Mums labai tas gerai gaunasi...būnam visi patenkinti ir kūnui suteikę atgaivos ir atsivėrusiam savąjam dvasiniam aš....
Tokie būtų mano pastebėjimai. Ir atsiprašau, jei ką įžeidžiau.
Pagarbiai
Tadas
2010-07-07 18:59:14
Mielas Tadai, matai, kad tu ir pats - to net NESUVOKDAMAS - BET ATSIDAVĘS ROJAUS TREJYBĖS VEDIMUI IŠ VIDAUS - IR ATĖJAI Į MŪSŲ GYVĄJĄ ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĘ IR GYVAJĄ ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJĄ.
ŠITUO PAČIU TIK PATVIRTINAI MANO TAU PASAKYTUS TEIGINIUS, KADA AŠ AIŠKINAU NE TIK TAU, BET VISIEMS, KAD ŠITAIP BUS VISIEMS, KADA ATSIVERS DVASINIS VIDUS.
Rojaus Trejybės gyvoji šventovė yra ne vieta, bet DVASINIO IR TIKROJO DVASINIO AŠ ATSIVĖRIMAS Rojaus Trejybei ir Jos GARBINIMAS KOLEKTYVIAI. BŪTENT DĖL TO Rojaus Trejybės gyvoji šventovė yra VIENA, nesvarbu, kad ji bus skirtingose vietose, skirtinguose pasaulio kraštuose, bet ji bus TOJI PATI VIENA Rojaus Trejybės GYVOJI šventovė.
Mielas Tadai, kadangi tu prieš tai NĖ ŽODŽIU NEUŽSIMINEI apie Rojaus Trejybės garbinimą, drauge su savo draugais, gal su kokia dvidešimčia asmenų, nes kalbėjai apie save, ir dar pridėjai savo šeimą, nors NERAŠEI NIEKO, ar šeimoje KOLEKTYVIAI GARBINATE ROJAUS TREJYBĘ kaip ką tik dabar aprašei savo patyrimą, kada organizuoji savo svečiams Rojaus Trejybės VISŲ TRIJŲ ASMENŲ GARBINIMĄ IR MALDĄ.
Tai ir yra ROJAUS TREJYBĖS GYVOSIOS RELIGIJOS UŽUOMAZGA tavo viduje.
Tačiau šitame kelyje bus ir nauji iššūkiai, ir tada tu pajusi savo paties viduje NAUJĄ LAIPTELĮ, ir GALBŪT išdrįsi žengti ir kitą žingsnį, kada ne tik savo draugams, bet ir VISIEMS NORĖSI organizuoti gyvąsias pamaldas, kurios bus PAGRINDU, O NE DRAUGŲ KOMPANIJA, NE DARŽAS, NE FUTBOLAS, NE ŠAŠLYKAI, NE LAUŽAS, NES VISA TAI NUSTOJA ANKSTESNĖS PRASMĖS, KADA ATSIVERIA DVASINIS AŠ. Ir galbūt tada visi važiuos būtent dėl to, kad susilietų su Rojaus Trejybe ir tarpusavyje, ir kitiems pasakotų apie Rojaus Trejybę ir kviestų kitus į ROJAUS TREJYBĖS šventovėje vykstančias GYVĄSIAS PAMALDAS.
Ir šiuo metu Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje garbinama Rojaus Trejybė ne tik Vilniuje, bet ir keliuose kituose LIETUVOS miestuose. Ir laikas pasirenkamas tada, kada patogu tiems, kurie renkasi į garbinimą.
GARBINIMĄ ROJAUS TREJYBĖS GYVOJOJE ŠVENTOVĖJE REIKĖTŲ ATSKIRTI NUO BET KOKIOS KITOS MATERIALIOS IR INTELEKTUALIOS VEIKLOS, TODĖL TAM IR REIKIA SKIRTI ATSKIRĄ DIENĄ, LAIKĄ, KAD ŽMONĖS ŽINOTŲ, JOG VAŽIUOJA Į GYVĄSIAS PAMALDAS, GARBINTI ROJAUS TREJYBĖS.
TOKS PAMALDŲ ATSKYRIMAS REIKALINGAS PATIEMS GARBINANTIEMS, O NE ROJAUS TREJYBEI, NES JIS UGDO DVASINĮ AŠ TĄ DIENĄ, IR NE TIK TĄ DIENĄ, NUSITEIKTI BŪTENT KOLEKTYVINIO GARBINIMO RYŠIUI IR JUO MĖGAUTIS, NES JOKIA KITA VEIKLA JAM PRILYGTI NEPAJĖGI.
Mielas Tadai, tavo atveju tai gali ne iš karto pavykti padaryti, nes daug kas gali išsigąsti, jeigu žmonės susirenka vedini kitokių motyvų, o ne garbinimo. Todėl tokie žmonės po kurio laiko pradės vengti dalyvauti gyvosiose pamaldose iš viso. Ir jeigu tai nebus vien tik UŽDARA, TIK DRAUGŲ GRUPĖ, tai ateis kiti, iki tol visai nematyti dvasios broliai ir sesės, nes juos atves Tėvas-Rojaus Trejybė ir vidaus.
Mielas Tadai, tavo tikrasis dvasinis aš, kada dar daugiau įtikės ir pasitikės, tada ir žengs daug atviresni šį žingsnį, kad pakviestum Į ROJAUS TREJYBĖS GYVĄSIAS PAMALDAS, O NE LAISVALAIKIO PRALEISTI.
Tai ir yra evoliucinis sumanymas, kada atsiveria mūsų tikrasis dvasinis aš, TADA JIS TROKŠTE TROKŠTA GARBINTI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-07-07 17:32:02
Kai kalba Tėvas mokymuose apie saują, Jis neįvardija kuriam bute su kuo, manau visus sudėjus ta saujelė ir išeina, gyvam ryšį su Juo.
Šventovių ne viena, ji kiekvienoj "širdy", kuri be sienų atsivėrus trokšta šlovint, ir Tadai tu neišimtis.
Arnoldas
2010-07-07 16:15:36
Kai kalba Tėvas mokymuose apie saują, Jis neįvardija kuriam bute su kuo, manau visus sudėjus ta saujelė ir išeina, gyvam ryšį su Juo.
Šventovių ne viena, ji kiekvienoj "širdy", kuri be sienų atsivėrus trokšta šlovint, ir Tadai tu neišimtis.
Arnoldas
2010-07-07 16:15:36
Kai kalba Tėvas mokymuose apie saują, Jis neįvardija kuriam bute su kuo, manau visus sudėjus ta saujelė ir išeina, gyvam ryšį su Juo.
Šventovių ne viena, ji kiekvienoj "širdy", kuri be sienų atsivėrus trokšta šlovint, ir Tadai tu neišimtis.
Arnoldas
2010-07-07 16:15:35
Nepyk, Gailut, kad niekaip į Tavo komentarą nespėjau sureaguoti...Abu, matyt, kartu rašėm...tik dabar skaitysiu, na, forumo moterų korpusas tai visada aukštumoje, tą jau aš iš praeito forumo prisimenu....ypač tavo parabolės patikdavo. Ačiū.
Su meile
Tadas
2010-07-07 15:32:00
Atsiprašau, mielas Algi, kodėl manai, kad daugiau pasaulyje nėra tokių šventovių, kur būtų gyvai garbinama Rojaus Trejybė?
Yra, drįstu pareikšti, ir visai atsakingai.
Pasidalinsiu trumpai. Susirenkam per išeigines visa mano šeima sodyboje. Atvažiuoja dar keli mano geriausi draugai ir vaikų draugai, na, bus arti dvidešimties žmonių. Dieną praleidžiam, kaip visi normalūs lietuviai: kas daržą ravi, kas eina uogauti ir grybauti, kas futbolą spardo, kas hamake guli ir knygą skaito, kas baseine turškiasi...Vakare, aišku jaunimui reik būtinai laužą susikurt, dešrelių ar šašlykų pasikept... Taip ir ateina gili naktis...žvaigždės spindi, mėnulis šviečia...aplink jau tokia ramybė...Tada aš ir sakau tai visai kompanijai:
-Mielieji mano, o dabar pats laikas pagarbint ir padėkot Tam, kuris mums tokią gražią dieną ir naktį padovanojo...
Ir einam visi į lauko vidurį, sustojam ratu, iškeliam rankas, na, nebūtinai visi, kas kaip nori...ir aš pradedu garbinti Dievą Tėvą – Rojaus Trejybę...iš visos atsivėrusios sielos...na, ana man, tai niekad ir nebūna užsivėrus...Ir visa ta jaunimo kompanija kartoja paskui mane, ką sakau, na, gal ne visi, kas kaip nori...Bet jaučiam tokią BROLYBĘ SU VISA KŪRINIJA, SU TUO ŽVAIGŽDĖTU DANGUM... TIKRĄ GYVĄ KOMUNIJĄ SU ROJAUS TREJYBE IR TARPUSAVYJE - SU SAVO DVASIOS BROLIAIS IR SESĖMIS, IR NE TIK MATOMAIS IR MATERIALIAIS, BET IR DVASIOMIS, TARPINĖMIS BŪTYBĖMIS IR MELDŽIAMĖS UŽ ROJAUS TREJYBĖS GEROVĘ, UŽ KŪRINIJOS DVASINĘ ŠEIMĄ...
Tai kaip čia yra, mielas broli, mes teisingai darom, ar ne? Šventovė ten yra ar ne? Su mumis kartu garbina TĖVĄ visos dangiškosios būtybės ar ne? Ar mums visiems reikia būtinai pas tave, ten į kažkokį butą važiuoti, kad parodyti savo meilę ir ištikimybę mūsų KŪRĖJUI?
Ir kokia yra nuomonė tuo klausimu kitų mielų forumo dalyvių, labai norėčiau išgirsti.
Ačiū.
Pagarbiai
Tadas
2010-07-07 15:25:18
Mielas broli, Tadai,
Tokį išsamų meilės padiktuotą Algimanto atsakymą į tavo kreipinį man norisi pailiustruoti mūsų kasdieniu gyvenimu. Įsivaizduokime tikintįjį, dorą pamaldų tėvą, kuris taip pat dorai stengiasi auginti savas atžalas. Nuo mažų dienų šie vaikai žino, kad negalima gatvėje šiukšlinti, negalima keiktis, meluoti. Tėvo akyse jie visada elgiasi pavyzdingai.
Bet vieną kartą jaunesniojo sūnaus galvoje sušvinta netikėta mintis ir jis klausia:
-Tėveli, kodėl aš privalau eiti kiekvieną sekmadienį į bažnyčią? Ko aš ten nemačiau? Ten gražu, groja vargonai ir dega didelės žvakės, bet aš nesuprantu, ką sako kunigas, man nesusikuria vaizdas to, apie ką jis šneka.
Tėvas mažumėlę pasimetė, bet atsakė:
-Pažiūrėk, sūnau, kiek žmonių susirenka, kad pažintų dievą, kad taptų geresni.
-Jeigu, tėveli, jie tik dėl to lanko bažnyčią, tai aš visa tai jau turiu.
-Bet juk tobulėjimui nėra ribų.
-Tu manęs, tėveli, nesupranti. Bažnyčioje žmonės elgiasi gražiai, kaip ir dera dievobaimingiems krikščionims, bet išėję iš bažnyčios jie atsiverčia vėl į tuos pačius piktus, niurzglius nekultūringus žmones. Ką mes matome savo kieme, gatvėje?
Čia ir sustokime, mielas dvasios broli.
Tu jau stovi prie Gyvosios Rojaus Trejybės Šventovės durų, tereiktų jas atidaryti ir drauge su kitais broliais, sesėmis dvasioje įsilieti į gyvąsias pamaldas. Vidinis kompasas tau aiškiai nurodė kryptį, ir tu nepaklydai atradęs šį forumą. Tačiau tam neužtenka mechaninio žingsnio, reikia žengti ryžtingą dvasinį žingsnį, o jo be įsisąmoninimo negali padaryti, nes priešakinį žengimą lydi ankstesnieji. Kitais žodžiais tariant, Tėvo-Rojaus Trejybės garbinimas dvasinėje komunijoje reikalingas sąmoningas žingsnis į gilesnį dvasinį sielos atsivėrimą, kad prisipildęs gyvais Tėvo meilės virpesiais tu ir pajaustum nenumaldomą troškimą dar gilesniam atsivėrimui, nes aukštėjantys energetiniai meilės virpesių dažniai kelia tave į viršsąmonės lygį, kur ir tegali vykti energetinis susiliejimas su Rojaus Trejybe.
Jeigu tam nebūtum pribrendęs, argi keltum sau dabar tokius tikslus?
Tarkime, tau reikia iš krano prisipilti vandens. Tu atveri čiaupą. Nereikia išminties tą padaryti. Ir jeigu atsistoji po dušu ar nori nuprausti vaiką, atsuksi kraną taip pat. Bet jeigu dušo galvutėje užakę skylutės, lašės tik pro vieną, ar nusiprausi? Tas pats su fizine šviesa: jeigu pro naktinės užuolaidos vienintelę skylutę prasiskverbs rytinės saulės spindulys, ar pakaks tau šviesos, kad pažintum išaušusią dieną? Atversi visą langą, tiesa? Natūraliai šviesai nereikia nei elektros lempučių, nei žvakių. Ji šviečia visiems vienodai ir nemokamai. Bet juk galima pasakyti, man pakanka šviesos ir tiek, kiek įeina per užuolaidos skylutę, galima ir prietemoje gyventi. Mūsų pačių laisvas pasirinkimas. Nuo to pačios šviesos nesumažėja.
Dvasinė šviesa iš Tėvo meilės šaltinio srūva taip pat nuolatos visiems ir kiekvienam, o jos pasiimame tik tiek, kiek pajėgiame atverti savo šventąjį indą.
Savi žingsniai, savi sprendimai sava laisva valia, gauta iš Tėvo.
Sėkmės tau, broli, šviesos ir meilės kelyje.
gaile
2010-07-07 15:00:05
Mielas Tadai, tuo ir nuostabus KŪRĖJAS, kad gali į jį kreiptis įvairiais vardais ir BET KUR.
Aš jums nuolat primenu, kad mano žodžius skaitytumėte LABAI ATIDŽIAI, nes turite pajausti JUOSE ESANČIĄ GILUMINĘ MEILĘ IR PRASMĘ. Kol skaitote tik intelektu, tol matote tik žodžių paviršių, bet nepatenkate į tų pačių žodžių energijos virpesius. Todėl turite atverti savo TIKRĄJĮ DVASINĮ AŠ KUO GILIAU, NES TIK TADA SUPRASITE GILUMINES PRASMES, KURIOS PRANOKSTA ŠITŲ PAČIŲ ŽODŽIŲ JŪSŲ PERSKAITOMĄ PAVIRŠINĘ INFORMACIJĄ.
Tai, kad tu esi įtikėjęs ir gimęs iš dvasios, aš tuo labai džiaugiuosi, ir nesvarbu, ar šią DVASINĘ IR GYVĄ ASMENINĘ TRANSFORMACIJĄ patyrei seniai ar neseniai. Reiškia tu esi teisingame kelyje. Tačiau šis kelias yra GYVASIS IR AMŽINAS. Todėl tik ĮTIKĖJIMO GILINIMAS IR AUGANTIS PASITIKĖJIMAS TĖVU-ROJAUS TREJYBE IR ATSIDAVIMAS VOS VEDIMUI IŠ VIDAUS tau ir suteikia naują KOKYBĘ SAVO DVASINIAME IR TIKRAJAME AŠ, KURIS IR TROKŠTA DALYVAUTI KOLEKTYVINIAME ROJAUS TREJYBĖS GARBINIME IR GYVOJOJE KOMUNIJOJE SU ROJAUS TREJYBE IR TARPUSAVYJE - SU SAVO DVASIOS BROLIAIS IR SESĖMIS, IR NE TIK MATOMAIS IR MATERIALIAIS, BET IR DVASIOMIS, TARPINĖMIS BŪTYBĖMIS, TROKŠTA MELSTIS UŽ ROJAUS TREJYBĖS GEROVĘ IR VISŲ KŪRINIJOS SUDEDAMŲJŲ SEGMENTŲ VADOVUS, UŽ KŪRINIJOS DVASINĘ ŠEIMĄ.
Tokios gyvos kolektyvinės komunijos be Rojaus Trejybės gyvosios šventovės šiuo metu NĖRA NIEKUR VISAME PASAULYJE.
Štai kodėl, mielas Tada, kada tavo įtikėjimo laipsnis bus DAR GILESNIS-AUKŠTESNIS, kada tu pajausi Rojaus Trejybės DAR GILESNĮ VEDIMĄ IŠ VIDAUS, tada tu ir IŠGIRSI, kaip Tėvas-Rojaus Trejybė JAU SENIAI tave kviečia ateiti į mūsų gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės šventovėje. KOL KAS, kartoju, KOL KAS, tu šito kvietimo DAR NEIŠGIRSTI, nes esi patenkintas savo viduje dabartiniais asmeniniais ir šeimos pasiekimais, o dėl kitų tau nėra taip svarbu, KAS BUS PO ŠIMTO TŪKSTANČIO METŲ.
Tačiau KŪRINIJOS VYSTOMA VISŲ LABUI, O NE ASMENINIAM TAVO AR TAVO ŠEIMOS LABUI.
Ir Žvilgsnį į VISUMĄ nulemia ĮTIKĖJIMO GELMĖ, KURI DUGNO NETURI.
Štai kodėl prie savo ką tik pateiktų teiginių turėjai parašyti TAIP MANAI KOL KAS, KOL ĮTIKĖJIMAS DAR NEPASIEKĖ TOKIO LYGIO, KAD AŠ NORĖČIAU ATEITĮ Į ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖS GYVĄSIAS PAMALDAS.
VISI - IKI - VIENO - MUSULMONAI, PROTESTANTAI, KATALIKAI, BUDISTAI, JUDĖJAI, MORMONAI, PAGONYS, IR VISŲ KITŲ PAKRAIPŲ TIKINTIEJI, kada savo tikėjimą pavers ĮTIKĖJIMU IR JŲ ĮTIKĖJIMAS PASIEKS TOKIĄ GELMĘ, KAD JIE PATYS IŠ VIDAUS PAJUS TROŠKIMĄ SUSILIETI SU ROJAUS TREJYBE, IR GARBINTI JĄ NE TIK ASMENIŠKAI, BET DAR BŪTINAI IR KOLEKTYVIAI - ŠITĄ TROŠKIMĄ JIE PAJUS SAVYJE - TADA JIE ATEIS PAS MUS.
Tokia yra Rojaus Trejybės evoliucijos sumanymo dalis, kad Rojaus Trejybės gyvoji religija, kurią mes - urantai Lietuvoje - pradėjome prieš aštuonerius metus Jėzaus prašymu, išplistų po visą planetą, kad negyvos ir ritualinės bei dogmatinės religijos išnyktų iš viso.
Todėl ir tavo, mielas Tada, patyrimas, kuriuo tu panorai pasidalinti TAIP PAT TAVE ATVES PAS MUS - TAI DVASINĖ AKSIOMA - SU SĄLYGA, JEIGU PATS EISI IR TOLIAU GYVUOJU MIELĖS IR ŠVIESOS KELIU ATSIDAVĘS ROJAUS TREJYBĖS IŠ VIDAUS.
Rojaus Trejybės Gyvoji religija neplis SAVAIME, MUMS SĖDINT SAVO ŠEIMOSE, SAVO NAMUOSE, SAVO KAMBARYJE, IR DAR SAVE RAMINANT IR SUVARŽANT, JOG GALIMA GARBINTI ROJAUS TREJYBĘ IR VIENAM. Taip, galima ir BŪTINA. Tačiau šito MAŽA. Būtina ir KOLEKTYVINIS ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMAS IR KOMUNIJA. O šito jau niekaip negali padaryti būdamas VIENAS.
O kol įtikėjimas yra seklus, kol atsivėrimas dar menkas, tol viešpatauja gyvulinis protas, kuris suvaržo tikrojo ir dvasinio aš mintis ir veiksmus. IR TUO PAČIU SEKINA IR SEKLINA PATĮ ĮTIKĖJIMĄ.
Todėl gilinkite GYVĄ RYŠĮ SU ROJAUS TREJYBE, KAD PATYS PAJAUSTUMĖTE SAVO ATSIVĖRUSIAME ROJAUS TREJYBEI VIDUJE, JOG JŪS ASMENIŠKAI JAU IRGI NORITE DALYVAUTI GYVOSIOSE ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖS GARBINIMO PAMALDOSE, NET IR TAIP, KAIP NORIME MES - urantai, kas savaitę jose dalyvaujantys, ne iš pareigos, ne dėl to, kad reikia, o iš meilės Rojaus Trejybei, kurią patiriame ir kuria dalinamės dvasinės kolektyvinės komunijos metu ir po jos. Šitaip mes ir patiriame BROLYSTĘ.
Aš jums nieko neperšu, ko nenori JŪSŲ VIDUS. Bet aš jums aiškinu, kaip bus - ir jums visiems, ir asmeniškai kiekvienam, jeigu vadovausitės ar priešingai nesivadovausite mano jums suteikiama šviesa iš Rojaus Trejybės. Gyvąja šviesa, nes ją ir patiriate.
Štai kodėl į mūsų gyvąsias pamaldas atvažiuoja ir iš kitų miestų, ir PATIRIA tai, apie ką aš kalbu. O patyrimas SUSTIPRINA įtikėjimą, O STIPRĖJANTIS ĮTIKĖJIMAS DIDINA TROŠKIMĄ DALYVAUTI GYVOSIOSE PAMALDOSE. Tai - gyva sistema ir ji veikia kiekvieną atsvėrusį Rojaus Trejybei savo vidumi, o ne žodžiais. Štai kodėl vien tik žodžiai nereiškia dar nieko, jeigu užvertas vidus ir dvasinis aš lieka nepažadintas. O įtiki ir įtikėjimo gelmę vis gilina vien tik dvasinis aš, o ne intelektualūs išvedžiojimai.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-07-07 12:42:42
Algimantas rašo Rimantui: „...bijai lipti ANT ŠVIESESENIO IR GYVYBINGO LAIPTO, ATSIDAVUS TIK ROJAUS TREJYBEI IR VIEN TIK JAI – NE JĖZUI, BET ROJAUS TREJYBEI. Būtent tuomet ji tave ant sparnų atneštų į mūsų Rojaus Trejybės šventovės gyvąsias pamaldas.“
Įdomus požiūris, tiesą sakant...
Aš, pavyzdžiui, su visa savo šeima esam atsidavę Rojaus Trejybei, gyvai įtikėję, gimę iš Dvasios, kai dar UK nė kvapo Lietuvoje nebuvo ir labai mylim mūsų Visatos Kūrėją Mykolą – Jėzų Kristų, bet JI - ROJAUS TREJYBĖ kažkodėl neneša nei vieno iš mūsų ant savo sparnų į tas Rojaus Trejybės šventovės gyvąsias pamaldas, nors tu ką...
Kurią dieną ar naktį, jau nepamenu, klausiu Tėvo, kodėl taip yra. O jis sako:
- Mielas Sūnau, visai nesvarbu, kur tu Mane garbinsi – bažnyčioje... šventovėje.... stovėdamas prisiglaudęs prie ąžuolo kamieno... po žvaigždėtu dangum...ką tu taip mėgsti daryti...SVARBU, KAD TU MANE VISA SAVO ATSIVĖRUSIA SIELA GARBINI IR DĖKOJI. Ir visiškai nesvarbu, kokiu vardu į Mane kreipiesi, vistiek VISI VARDAI YRA MANO.
Padėkojau Tėvui, dar su juo pakalbėjom asmeniškais klausimais... ir tada visiškai nusiraminau...
JIS gi TEISUS, po šimts pypkių...
Garbė Tau, Viešpatie, dabar ir per amžius. Amen.
Toks tai mano asmeninis patyrimas, broliai ir sesės, kuriuo labai norėjau su jumis visais pasidalinti.
Pagarbiai, su meile
Tadas
2010-07-06 20:16:20
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]