Forumas: temos peržiūra
Lietuvos katalikų sektos vadai neįsileido į Arkikatedrą, kaip raupsuotojo, Algirdo Brazausko palaikų net ir per jam skirtas mišias
Mielieji, tie iš jūsų, kurie mūsų svetainėje perskaitė mano knygą KRIKŠČIONYBĖS DUŽENOS, šią savaitę galėjo patys įsitikinti mano pateikiamų teiginių TIESA IR TIKRUMU - kunigai NĖRA ATSIVĖRĘ TĖVUI, IR NĖRA ATRADĘ TĖVO SAVYJE - todėl jie atlieka tik NEGYVĄ RITUALĄ BAŽNYČIOSE PER NEGYVAS PAMALDAS. Kadangi nėra gyvo ryšio su Tėvu, todėl kunigai NEPATIRIA MEILĖS IŠ TĖVO SAVYJE VISIEMS VIENODAI.
Štai būtent dėl to Arkikatedros duris krikščionybės religijos Lietuvos katalikų sektos valdžia užtrenkė Algirdo Brazausko palaikams, neįsileisdama jo kūno net ir per jam pačiam skirtas mišias Arkikatedroje.
Tuo tarpu Jėzus apaštalams aiškino, kad jie MYLĖTŲ VISUS, IR ATLEISTŲ VISIEMS, IR YPAČ MELSTŲSI UŽ TUOS, KURIE YRA, JŲ SUPRATIMU, PRIEŠAI. To jis mokė apaštalus, nes apaštalai niekada nesutiko laikyti pagonių sau - žydams - lygiais, nes jie manė, kad tik jie – žydai – yra Dievo išrinktieji, o pagonys tokiais būti negali, nes jie prilygsta tik gyvuliui. Būtent dėl tokio požiūrio žydams užteko pačios mažiausios išpirkos už pagonio nužudymą, kad gautų tokios nuodėmės atleidimą - karvelio paaukojimą sinagogoje. Tai buvo paties vargingiausio žydo auka.
Todėl Jėzus stengėsi savo apaštalus mokyti, kad jie kurtų dangaus karalystę SAVO ŠIRDYJE, JĄ ATVERDAMI TĖVUI.
Ir tik tada, kada yra atverta širdis Tėvui, kada Tėvas yra ATRASTAS SAVO VIDUJE, kadangi Tėvo DVASIA yra GYVA - TAI NE ŽODIS, TAI GYVA TĖVO MEILĖS ENERGIJA – ir ji yra MŪSŲ VIDUJE, dėl to mes ir galime Tėvą ATRASTI SAVYJE, IR JĮ PATIRTI, o tada ir nebėra NĖ VIENO, KURĮ ATSTUMTUM, IR KURIS NUOŠIRDŽIAI SIEKIA PATS ŠVIESOS.
Ir tada nebelieka tokios situacijos, kokią ką tik pateikė katalikų sektos valdžia kaip raupsuotajam užtrenkdama Arkikatedros duris buvusio Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko paskutinei valiai būti palydėtam į kapines iš Arkikatedros.
Bažnyčios žodis NETAPO kūnu, nes JOS žodžiai, kartojami per kiekvienas pamaldas - atleiskite vieni kitiems, palinkėkite ramybės vieni kitiems - PRASILENKĖ - kaip jau daug ŠIMTMEČIŲ jie prasilenkia - su DARBAIS.
O tai BAŽNYČIOS DVIVEIDIŠKUMAS, kuris ją ir ištuštins VISĄ IR VISIŠKAI.
Kodėl taip yra? O gi todėl, kad Jėzaus mokymus ir evangeliją iškraipė jo paties apaštalai, ypač Paulius, nors jis pats niekada nebendravo su Jėzumi, tačiau įnešė savo asmeninį didžiulį indėlį, kad Jėzaus evangeliją – DIEVO TĖVYSTĘ, ŽMONIŲ BROLYSTĘ – sufalsifikuotų ir paverstų ją negyva samprata – Jėzus yra VIEŠPATS, jis numirė už žmonių nuodėmes jas išpirkdamas, po mirties prisikėlė, įsteigė bažnyčią ir yra jos vyriausiasis kunigas, ir tik bažnyčios bendruomenės nariai yra broliai ir sesės – kurią ir atstūmė visas Rytų pasaulis, turėjęs daug gilesnę Dievo sampratą negu tą, kurią pasiūlė Naujojo Testamento autoriai ir ypač Paulius, ir kuri tiesiog NEGALĖJO PAPLISTI PASAULYJE, NES JO SAMPRATA BUVO NEGYVA.
Tačiau labai daug prie tokios negyvos, ir VISIŠKAI NEREIKALINGOS PASAULIUI IR PRIEŠ JĖZAUS IR TĖVO VALIĄ, krikščionybės religijos išplitimo prisidėjo ir patys tikintieji, kurie nesusimąstė ir dėl to nesuvokė KĄ GI JIE DARO.
Negyva žinia ir dogma buvo perduodama iš kartos į kartą, o tai neleido žmonėms PATIRTI GYVO TĖVO, ATRASTO SAVYJE, nes niekas nemokė atrasti Tėvą SAVYJE, ir ne bažnyčioje ar vadinamose šventosiose vietose ieškoti Dievo.
Taip ir keitė aklos kartos, kurčios kartos kitas aklas ir kurčias kartas du tūkstančius metų. Iki URANTŲ atsiradimo Lietuvoje.
Su Urantijios Knyga ir Jėzaus Kristaus apreiškimu KALBU JUMS VĖL šią savaitę stovėjau skirtingose trijose vietose. Ir kiekvieną dieną buvo tas pats vaizdas - šimtai, o vakar ir šiandien jau net ir tūkstančiai, žmonių eina pro mane, tačiau net nemano sustoti. Daug žmonių ėjo su gėlėmis pagerbti velionio prezidento Algirdo Brazausko. Tačiau ėjo tik RITUALO ATLIKTI, nes patys Tėvo nėra atradę savyje, todėl jiems svarbiau buvo, ir yra, RITUALAS, NEGYVAS RITUALAS, O NE GYVOJI ŠVIESA IR GYVASIS Tėvo-Rojaus Trejybės KELIAS, KURIS VISĄ KŪRINIJĄ MAUDO ROJAUS TREJYBĖS GYVUOSE MEILĖS VIRPESIUOSE, VISĄ KOSMOSĄ, VISĄ TIKROVĘ, IR TIK ATRADĘS TĖVĄ SAVYJE, GYVAI PATYRĘS ŠIUOS GYVUS MEILĖS VIRPESIUS GIMSTI IŠ DVASIOS IR PATS JAIS MYLI, IR MYLI VISUS VIENODAI, NĖ VIENO NEIŠSKIRDAMAS.
Šiandien prie manęs priėjo vidutinio amžiaus moteris. Apžvelgė knygas. Pamatė Jėzaus vardą ir taip skausmingai ėmė apgailestauti man, kaip gi šitaip galėjo pasielgti su prezidento Algirdo Brazausko palaikais, neįsileisdami jų į Arkikatedrą. Juk būtent jis ir sugrąžino Arkikatedrą tikintiesiems kaip bažnyčią; ir savo paskutinę valią išreiškė kunigui, kad nori būti išlydėtas iš Arkikatedros; ir išpažinties priėjo, o taip su juo nedorai pasielgė. Ji vis suko jai taip skausmingą kalbą apie tai, kas jai maudė širdį. Aš jai aiškinau, kad šitaip katalikų vadai pasielgė dėl to, kad jie patys nėra atradę Tėvo savo širdyje, todėl jie kalba gražius žodžius, o viduje turi akmenį tiems, kurių nekenčia. Juk Jėzus mokė savo apaštalus, kad dangaus karalystė yra ne išorėje, bet kiekvieno širdyje. O tai reiškia, kad tokie kunigai, kurie neįsileido Algirdo Brazausko palaikų į Arkikatedrą patys nėra dangaus karalystėje, nors liežuviu apie ją nuolat kalba per savo pamaldas. Jų darbai ir skiriasi nuo žodžių. Bet jiems už savo veiksmus reikės atsakyti prieš Tėvą, kuris sprendžia iš vidaus ir čia jau nieko nenuslėpsi, KODĖL ŠITAIP PASIELGEI, NORS KITIEMS GALI PRIKALBĖTI DAUG ŽODŽIŲ, KURIE IR GALĖTŲ JUOS ĮTIKINTI, BET TIK NE TĖVĄ, nes Jis sprendžia pagal tai, KIEK GI TU MOTYVUOJI SAVO VEIKSMUS JO MEILE VISIEMS VIENODA.
Moteris klausėsi mano aiškinimo ir pripažino: “Tikra tiesa.”
Priėjo prie manęs senutė. Žvelgė į išdėliotas knygas labai nedrąsiai. Pradėjau jai aiškinti, koks tai Jėzus Kristaus apreiškimas KALBU JUMS VĖL. Ji buvo tokia nuoširdi, buvo tiek susidomėjusi mano aiškinimu, kad labai greitai apsisprendė, jog ši GYVA šviesa jai labai reikalinga.
Lietuviškai ji kalbėjo su akcentu, bet vis tik knygą paėmė lietuvių kalba, ir paklausė manęs, kaip jai paveikti anūką, kad jis šitą knygą irgi perskaitytų. Ji – ne lietuvė, todėl jai lengviau būtų skaityti ne lietuvių, bet rusų kalba, tačiau anūkas ir girdėti nenori nieko apie rusų kalbą, o tokių knygų iš viso neskaito. Ir apie Jėzų nenori nieko išgirsti.
Aš jos paklausiau, kiek jos anūkui metų. – “Aštuoniolika,” atsakė ji. Tada jai nuoširdžiai paaiškinau, kad jis jau turi savo sampratą apie Dievą, suformuotą jo auklėjimo šeimoje, jo draugų, gatvės įtakos, televizijos poveikio, ir labai gaila, kad tos nuostatos prasilenkia su tikrovės šviesa, kurią ir pateikia savo apreiškime Jėzus. Dabar net ir muzika nebeturi melodijų, nes viešpatauja vien tik žemų dažnių ritmas, kuris bukina ne tik smegenis, bet ir provokuoja agresiją ir ligas. Ji man tik patvirtino, kad jos anūkas, kaip tik toks.
Kadangi ji taip nuoširdžiai rūpinasi savo anūko šviesa, o pačiai jai daug lengviau skaityti rusų kalba, tai aš jai Jėzaus Kristaus vardu padovanojau šį apreiškimą ir rusų kalba. Ji dar mėgina man paaukoti kaip ir už lietuvišką knygą, tačiau aš jai paaiškinau, kad ji gauna šią knygą DOVANŲ NUO JĖZAUS, o už dovaną niekas nemoka, ir dovanoti Jėzaus vardu aš turiu gautus įgaliojimus ir iš Jėzaus, ir iš Tėvo.
Ji taip nuoširdžiai džiaugėsi tokia dovana, ir pasakė, kad dabar ji skaitys ŠITĄ KNYGĄ ir NEBEBUS VIENA. Ir galbūt ir anūkas ją skaitys lietuvių klaba.
Du vaikinai sustojo prie manęs ir tyrinėja mano dviratį, atremtą į sieną. Aš jiems ir sakau - "Ne ten žvelgiate. Žiūrėkite, kas yra ant mano stalo." - "Mums įdomiau dviratis." Pasižiūrėjo į knygas ir vienas iš jų sako: "Aš bažnyčios Dievu netikiu, nes ji nežino, kas tai." Aš jam paaiškinau, kad bažnyčiios dogmos yra negyvos, ir jos neturi nieko bendro su Dievu, o Dievas - tai energija, tai asmenybės ir energijos šaltinis, jis būtent ir paskleidžia energiją į kosmosą. Tada jis tuoj ir sako: "Aš tikiu, kad Dievas yra energija." Aš jam sakau, jog Dievas taip pat yra ir SĄMONĖ, IR ASMENYBĖ, IR DVASIA, IR VISA TAI YRA GYVA ENERGIJA, o dviratis taip pat yra energijos tam tikra išraiška, tik ji neturi gyvybės formos, kokią turi asmuo.
Jie abu klausėsi mano aiškinimo labai susidomėję. Ir su mano visais teiginiais visiškai sutiko. Tuomet aš jiems ir sakau, kad apie tai ir kalba Jėzus savo apreiškime. O nueidami pasakė: "Jūs dirbate labai svarbų darbą visiems žmonėms; linkime jums ir toliau jį dirbti, nes jis tikrai reikalingas visiems."
Šie du jaunuoliai TIKI Į DIEVĄ, TAČIAU JUOS PURTO BAŽNYČIOS PERŠAMOS NEGYVOS DOGMOS IR RITUALAI.
O vakar priėjusi prie manęs moteris paklausė, KOKIOS ČIA KNYGOS? Aš tik spėjau pasakyti, jog tai Jėzaus apreiškimas, kai ji tą pačią akimirką persimainė ir puolė šaukti - "Jėzaus..? Ooo - MELAGIS, VISOKIŲ ČIA JŪSŲ PRIVISO, ramybės neduoda..." ir vis dar atsigręždama į mane, nuėjo su visa minia, panašu, jog irgi link prezidentūros ATIDUOTI VADINAMOSIOS PASKUTINĖS PAGARBOS ALGIRDUI BRAZAUSKUI.
O štai prieš porą dienų buvo puikus patyrimas, kada pro mane praėjo jaunas juodaodis. Tačiau už poros žingsnių nuo mano staliuko apsigręžė ir vėl sugrįžo. Kartu su juo buvo ir lietuvis palydovas. Pradėjo juodaodis vartyti Jėzaus Kristaus apreiškimo anglišką vertimą. Jo palydovas man paaiškino, kad jo bičiulis yra labai religingas. Aš jutau to jauno juodaodžio nuoširdumą, kada aiškinau angliškai, kokia tai knyga. Ir aš labai džiaugiuosi, kad ši knyga surado nuoširdų skaitytoją - juodaodį mano brolį dvasioje. Aš jam paaiškinau, kad ši knyga nepardavinėjama, bet dalinama už aukas, o auka - tai pasidalinimas iš meilės visų šviesos labui, ir visos šios knygos buvo atspausdintos už aukas, ir šitokiu būdu bus spausdinamos ir kitos knygos.
Jis vis atidžiai vartė knygą, vis dar neapsispręsdamas paimti ją ar ne. Tačiau jutau, kaip jis jos nori, nuoširdžiai nori. Ir tada aš jam tariau, kad palengvinčiau jo apsisprendimą - "Aš tau ją dovanoju Jėzaus vardu, jeigu tu ją tikrai nuoširdžiai nori skaityti." - "Taip, aš ją skaitysiu." - "Tuomet knyga yra tavo, ir tau ją dovanoja per MANE JĖZUS KRISTUS, NES JIS MAN SUTEIKĖ TOKĮ ĮGALIOJIMĄ DOVANOTI JO VARDU." - "Ir man nereikia nieko mokėti?" - "Nieko, nes tai dovana nuo Jėzaus." - "Ir aš galiu dabar eiti?" - "Aišku, kad gali, knyga tavo." Aš jam dar padaviau lapelį su mūsų svetainės adresu. Paaiškinau, kaip jis galės patekti į mūsų svetainės anglišką variantą, ir iš ten galės taip pat patekti ir į Urantijos Knygos anglišką tekstą.
Šis epizodas man suteikė tiek daug minčių apmąstymams. Juk šis mano brolis dvasioje – juodaodis, ir atvyko iš toli, IR DABAR YRA tarp mūsų baltaodžių, tačiau būtent jis sugrįžo prie manęs, o ne nuėjo tolyn pro GYVĄ ŠVIESĄ KAIP PRO JĄ PRAEINA KASDIEN MANO BALTAODŽIAI BROLIAI IR SESĖS DVASIOJE BŪDAMI SAVO ĮPRASTOJE APLINKOJE. Atrodytų juodaodžiui turėtų būti nejauku tarp kitos spalvos žmonių, tai ko čia jam dar dairytis į kažkokias knygas, kurias tiesiog gatvėje, o ne įprastame knygyne siūlo kažkoks jam nesuprantamas žmogus, reikia eiti ten, kur veda jo bičiulis lietuvis. Ir jeigu net tokiomis, jam neįprastomis, aplinkybėmis jis SUGRĮŽO, tai reiškia jis pajautė - PATS TO SĄMONINGAI NESUVOKDAMAS - Tėvo vedimą iš vidaus - SUGRĮŽK, NEPRAEIK, ČIA GYVOJI MANO ŠVIESA.
Kada aš ir jo bičiuliui lietuviui pasiūliau taip pat pavartyti Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL, tai šis nuo manęs net atšoko, tuoj pat pareikšdamas, kad tokiais dalykais netiki, nesidomi, ir jam jų nereikia.
Aklas ir kurčias lietuvis ir dvasiškai ištroškęs ir išalkęs jo juodaodis bičiulis, ieškantis GYVOJO VANDENS IR GYVOJO MAISTO. Ir Tėvas pasirūpino, kad jo nuoširdus troškimas būtų PATENKINTAS.
O aš džiaugiuosi, kad jis buvo patenkintas būtent tokiu būdu - Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL angliško vertimo patekimu į juodosios rasės atstovo rankas jam neįprastame krašte - Lietuvoje. Jam šis kraštas jau turės gilią DVASINĘ prasmę, nes būtent čia jis gavo GYVOSIOS Šviesos dovaną Kristaus vardu.
Ar galėjo jis šito tikėtis prieš atvykdamas į Lietuvą, dar net ir prieš akimirką eidamas Gedimino prospektu?
Ir kaip liūdna dėl kitų mūsų lietuvių brolių ir sesių dvasioje, kurie yra tokie akli, kada gyvoji šviesa jų labui yra JAU SUTEIKTA, tereikia tik ištiesti ranką, ir ją paimti, o jie visi neria gilyn į tamsą. O tada NEGYVA tamsa jų nebepaleidžia ir GYVOJI šviesa juos vis labiau baugina. Todėl ir laiko užantyje akmenį kunigai, o Arkikatedros duris atveria tik tiems, kurie yra priimtini jų gyvuliniam protui, nes jų širdys yra kietos ir šaltos – be meilės.
Melsiuosi už juos visus, kad atsivertų jie TĖVUI, IR ATRASTŲ JĮ SAVYJE, KAD JŲ ŠIRDYS SUMINKŠTĖTŲ IR PAMILTŲ JIE VISUS ROJAUS TREJYBĖS MEILE, NET IR TAIP, KAIP JA MYLĖJO JĖZUS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010 07 01
2010-07-02 00:40:46
Komentarai
Tikrai, kad Jėzus nieko neteisė. Jis mokė: neteisk ir nebūsi teisiamas. Tai ir nereikia teisti katalikų bažnyčios už tai, kad ji teisia. Tėvas jiems bus teisėjas.RimantasV
2010-07-04 16:18:02
Mielieji, aš jums dažnai primenu ir MOKAU ŽVELGTI Į REIŠKINIUS IR DARYTI ANALIZĘ SISTEMIŠKAI, visumos požiūriu - kūrinijos požiūriu - o ne kalbėti pavieniais segmentais, kaip dabar kalbate kai kurIe iš jūsų. Šitaip jūs VISADA PADARYSITE KLAIDINGUS APIBENDRINIMUS IR KLAIDINGAS IŠVADAS, KURIOS APSUNKINS JŪSŲ PAČIŲ ASMENINĮ GYVENIMĄ, IR APLINKOS PADĖTĮ.
Kad jums būtų aiškiau, pamėginsiu šiek tiek daugiau praskleisti užuolaidėlę, negu tą padariau savo temos dėstyme.
Būtent šioje temoje aš jums ir pateikiau IŠ PAT PRADŽIŲ savo BENDRĄ teiginį, kad bažnyčia negyvena tuo, ką kalba, ir apie tai aš jums parašiau visą knygą - KRIKŠČIONYBĖS DUŽENOS - kurioje pateikiau akivaizdžias citatas iš Naujojo Testamento, kurias katalikų sektos valdžia NUTYLI, nes jos NENAUDINGOS BŪTENT JAI - KATALIKŲ VALDŽIAI, jos demaskuoja, NUVAINIKUOJA jos pačios negyvumą ir dviveidiškumą, net remiantis, jos PAČIOS laikomu, MANO vadinamuoju, šventuoju Raštu.
SKAITYKITE IR ANALIZUOKIE Krikščionybės duženas - knyga yra mūsų svetainėje - IR TADA PATYS PASTEBĖSITE MANO TEIGINIŲ TIESĄ IR TIKRUMĄ.
Kadangi anksčiau ar vėliau melas ir dviveidiškumas išlenda KAIP YLA IŠ MAIŠO, IR SKAUDŽIAI ĮDURIA, tai ir ryškų BAŽNYČIOS DVIVEIDYSTĖS epizodą dėl prezidento Algirdo Brazausko palaikų neįsileidimo į Arkikatedrą ir pateikiau kaip iliustraciją iš aplinkos, KAD SUSIMĄSTYTUMĖTE, KUR VEDA NEGYVA BAŽNYČIA, kada pats DVIVEIDIŠKUMO faktas yra akivaizdus visiems DORIEMS IR NUOŠIRDIEMS ŽMONĖMS, KURIE TĖVĄ YRA ATRADĘ SAVYJE, IR KURIE MYLI VISUS VIENODA MEILE, NEIŠSKIRIANT KATALIKO, PROTESTANTO, JUDĖJAUS, ŠIITO, SUNITO, SAIBABISTO, BUDISTO, KRIŠNAITO, AR URANTO.
Todėl šis konkretus ir PRIEŠTARAUJANTIS TĖVO VALIAI NEDORAS KATALIKŲ SEKTANTŲ VALDŽIOS poelgis turi dar gilesnę visuminę prasmę ir pačios VALSTYBĖS ATŽVILGIU, KURIĄ JI TAIP TARIASI MYLINTI, NES PER VISAS VALSTYBĖS ŠVENTES VISADA KATEDOROJE LAIKO PAMALDAS, IR TIK JIE SAVO PAMOKSLUOSE MOKO, KAD MYLĖTUME VIENI KITUS IR LINKĖTUME RAMYBĖS VIENI KITIEMS, MOKO BŪTI VALSTYBĖS PATRIOTAIS, MYLINČIAIS SAVO ŠALĮ. Tačiau dabar šitie patys krikščioniškos religijos kataliikų sektos vadai būtent PATYS ir PAMYNĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO INSTITUCIJĄ IR VALSTYBĖS KONSTITUCIJĄ, NES KARTĄ BUVĘS IŠRINKTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTU, ŠITAS REGALIJAS ASMUO IŠLAIKO VISĄ SAVO GYVENIMĄ, NORS LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTU JAU BŪNA IŠRINKTAS KITAS ASMUO. O tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos Prezidentus - VISUS - LAIDOJA VALSTYBĖ kaip SAVO VADOVUS. Todėl ir pagarba rodoma VIENODA JIEMS VISIEMS, NORS JŲ VALDYMO LAIKOTARPIS SKIRIASI, NES SKYRĖSI ASMENYBĖS, CHARAKTERIAI, SKYRĖSI MĄSTYMAS, IR IŠORINĖS APLINKYBĖS, ŠEIMOS APLINKYBĖS BUVO SKIRTINGOS KIEKVIENAM, TAČIAU TAI NETURI NIEKO BENDRO SU LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO STATUSU. Todėl net jeigu kam nors ir NEPATIKO KONKRETAUS ASMENS ELGESYS, TAI TIEMS TURIU PASAKYTI, KAD JIE TURI ATSKIRTI ELGESĮ NUO PATIES ASMENS, KURIS TAIP ELGIASI - ELGESIUI GALITE IR NEPRITARTI, AR PRITARTI, BET TĄ ASMENĮ TURITE VIEN TIK MYLĖTI, IR MYLĖTI VIENODAI, KAIP PATĮ JĖZŲ. Tokia yra DIEVIŠKOJI MEILĖ. Ir jos pakeisti negalite NĖ VIENAS.
Tad ir prezidento Algirdo Brazausko palaiikai PRIVALĖJO BŪTI ARKIKATEDROJE, KAIP AUKŠČIAUSIO STATUSO VALSTYBĖS PAREIGŪNO. TAČIAU ŠITO NEĮVYKO NĖ DĖL KITOS PRIEŽASTIES, O TIK DĖL TO, KAD DIEVIŠKOSIOS MEILĖS NEJAUTĖ TIE, KURIE PRIĖMĖ SPRENDIMĄ UŽTRENKTI KATEDROS DURIS.
Dar daugiau. Tie, kurie priėmė tokį sprendimą, save iškėlė VIRŠ JĖZAUS, nes Jėzus nieko NETEISĖ, o šie gi mūsų broliai DVASIOJE prisiėmė - BE JOKIŲ JIEMS SUTEIKTŲ IŠ AUKŠČIAU ĮGALIOJIMŲ - TEISĖJO VAIDMENĮ - MAT JIE NUSPRENDĖ, KOKS GI TAS MŪSŲ BROLIS DVASIOJE ALGIRDAS BUVO - VERTAS AR NEVERTAS ĮSILEISTI Į ARKIKATEDRĄ. Net Jėzus - Sūnus Kūrėjas - Vietinės Visatos vienas iš dviejų Sutvėrėjų ir Valdovų - net tik nedrįso teisti NĖ VIENO, bet jis žinojo, kad yra AUKŠTESNIS UŽ JĮ, KURIS TEISIA, IR TEISIA REMDAMASIS NE IŠORINIAIS VEIKSMAIS, BET SPRĘSDAMAS PAGAL KIEKViENO atlikto veiksmo VIDINIUS MOTYVUS VISŲ LABUI.. O čia atsirado mūsų tokie gudročiai sutanoti broliai dvasioje, kad jie prisiėmė TEISĖJO VAIDMENĮ.
Štai kodėl žmoės bažnyčioje nesuranda nei DVASINĖS ŠVEIOSOS, NEI MEILĖS, NEI GALESTINGUMO, NEI ATLAIDUMO, NES JOS VADAI YRA KIETI IR UŽANTYJE LAIKANTYS AKMENĮ TEISĖJAI. Ir štai sulaukė savo KERŠTO PATENKINIMO akimirkos jį mesti savo broliui dvasioje ALGIRDUI. IR LIETUVAI. IR UTANTIJAI, IR JĖZUI. KŪRINIJAI, IR ROJAUS TREJYBEI. Ir METĖ. SĄMONINGAI METĖ. APMĄSTĘ. IR NET TADA, KADA JŲ PRAŠĖ ATSIKVOŠĖTI IR NEMESTI, JIE NEATSIKVOŠĖJO.
Štai jums KRIKŠČIONYBĖS DUŽENŲ teiginių pativritinimas - NEGYVA BAŽNYČIA IR JI NEGALI IŠLIKTI, KUR SVAIDOMI AKMENYS Į SAVO PAČIŲ TIKINČIUOSIUS.
Ir dar vienas niuansas. Nesvarbu, koks buvo tikintysis, dažnai lankė bažnyčią, ar meldėsi vienas namuose, tačiau jeigu tik išreiškė pageidavimą jis pats, ar per savo pagalbininkus, tai jo valia turėjo būti patenkinta, ir patenkinta pačių aukščiausiu lygiu, kaip priklauso aukščiausio rango valstybės pareigūnui. Iš imtis yra tik viena - jeigu pats asmuo paprašo jo nelaidoti kaip tikinčiojo. Tada jo valia taip ir patenkinama.
Ir tiesus yra mano bičiulis, kuris rašo, jog visiškai nesvarbu KAIP IR KUR VEŽAMAS, NEŠAMAS, LAIDOJAMAS JAU NEBETURINTIS GYVYBINĖS ENERGIJOS KŪNAS. Ir urantams aš to neaiškinčiau iš viso nieko. Mano tikslas yra ne apie laidotuves kalbėti, bet suteikti jums gilesnę ir platesnę sampratą į tamsos ir ritualų negyvą bažnyčią, kad jūs pamatytumėte, kokia ji yra VAKARYKŠTĖ DIENA, KADA MES GYVENAME RYTO AUŠROJE SU URANTIJOS KNYGOS EPOCHINIU APREIŠKIMU, SU Jėzaus Kristaus apreiškimu KALBU JUMS VĖL, su ROJAUS TREJYBĖS ASMENŲ MOKYMAIS, IR YPAČ SU GYVĄJA ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVE IR GYVĄJĄ ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJA, KURI IR PAKEIS VISAS KITAS DABAR MŪSŲ PASAULYJE ESANČIAS RITUALINES IR NEGYVAS RELIGIJAS. VISAS PAKEIS GYVĄJA ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJA, KURIOJE NĖRA NEI RITUALŲ, NEI NEGYVŲ DOGMŲ, KURIĄ IR PATIRIA SAVO ATSIVĖRIMU TĖVUI-ROJAUS TREJYBEI TIKRASIS DVASINIS AŠ. Ir tada jis JAU ŽINO - PATS IŠ VIDAUS - KAD IR MIRTIES NĖRA, YRA AMŽINASIS GYVENIMAS TIKROVĖJE, VIS AUGANT SAVO DVASINIU IR TIKRUOJU ŪGIU. Mes jau ŽINOME, KAD PRISIKĖLIMAS YRA, IR NE DĖL TO, KAD TĄ PERSKAITĖME, BET DĖL TO, KAD MŪSŲ TIKRASIS DVASINIS AŠ PER GYVĄSIAS PAMALDAS GARBINANT ROJAUS TREJYBĘ, PER GYVAS MALDAS JAU PATIRIA AUKŠTESNIO GYVENIMO SKONĮ.
Todėl ir laidotuvės iš viso NEREIKALINGOS JOKIOS.
Kaip gi jūs galite laidoti tą, kurio jau šitame materialiame kūne NEBĖRA, jis jau prisikėlė, ir prisikėle dėl to, kad BUVO ĮTIKĖJĘS, O NE DĖL TO, KAD BAŽNYČIOJE PRALEIDO GYVENIMĄ.
ĮTIKĖJIMAS YRA VIDINIS GYVAS ATSIVĖRIMAS IR RYŠYS SU TĖVU-ROJAUS TREJYBE, O NE NEGYVOS MALDOS RITUALO ATLIKIMAS RITUALINĖJE IR NEGYVOJE BAŽNYČIOJE. Čia jūs tik TRUMPAM apraminate SAVO protą, BET PRISIKĖLIMĄ GARANTUOJA VIEN TIK ĮTIKĖJIMAS.
Tai kaip gi tada laidoti GYVĄ ir dėl jo DAR RAUDOTI, kai jis jau eina aukštesniu evoliucinio augimo, savojo augimo, lygiu. Tad mūsų išsiskyrimas yra labai laikinas. Todėl ir kapinės nereikalingos kaip raudų ir skausmo vieta, nes NĖ VIENAS ĮTIKĖJĘS NĖRA NEI KAPINĖSE, NEI KUR NORS ARTI JŲ. Tik jūsų tamsa, vidinė dvasinė tamsa ir pasąmoninė bažnyčios įpiršta, per kartų kartas, BAIMĖ jums kelia tokias mintis, kad kapinės yra pilnos mirusiųjų ir jie su savo kūnais pakils per prisikėlimą, kada atsivers kapų duobės. Tai ne kas daugiau, kaip sakoma, bobučių pasakos, kurias ir sudėliojo tiek į Naująjį Testamentą, tiek ir į jūsų pasąmonę, tamsūs ir neišmanantys žmonės, ir kuriuos bažnyčia laikė ir laiko nepajudinamais autoritetais, todėl ir ji pati lieka jų tamsoje.
Su kūnais, kurie jau išeikvojo savo energiją, geriausiai tvarkosi Indijoje. Juos tiesiog sudegina prie Gango upės viešai, be jokių baimių. Mes taip pat prie šito prieisime, nes tai logiškiausias būdas, kaip pasielgti su visiškai sudėvėtu drabužiu ir dar kandžių suėstu, kai naujas drabužis jau yra suteiktas prisikėlusiam mūsų broliuii ar sesei dvasioje.
O iki prisikėlimo mūųs mieganti asmens-asmenybės tapatybė yra ne kape, bet mūųs angelo serafimo prieglobstyje, nes jis turi tokį sugebėjimą išlaikyti mūsų asmens tapatybę, kada mūsų sąmonė yra atjungta, o ji buvo atjungta, kada mūsų materialios smegenys galutinai nustojo siųsti impulsus, tada fiksuojama kad toks valinis mirtingasis savo buvimą šiame Urantijos pasaulyje baigė. Šis faktas yra užregistruojamas angelų registruotojų ir informacija pateikiamą tiek mūsų Vietinei Visatai, tiek Supervisatai. Ir kol Supervisatos Trys Dienų Senieji priima nuosprendį dėl mūsų prikėlimo, tol angelas serafimas mūsų asmens tapatybę be senojo materialaus kūno ir be naujo dar nesuteikto morontinio energetinio pavidalo - nes dar nėra nuosprendžio prikelti šitame naujame pavidale - lako savo globoje.
Todėl čia kapinių NĖRA. LAIDOTUVIŲ TAIP PAT NĖRA. Kol jos vyksta, tai tik patvirtina, kokia tamsa vyrauja Urantijoje.
Būtent tam ir esame mes URANTAI LIETUVOJE, KAD APŠVIESTUME ROJAUS TREJYBĖS ŠVIESA VISĄ URANTIJĄ ir tam, kad NEBELIKTŲ JOJE NEI AŠARŲ, NEI SKAUSMO, NEI KANČIOS, KURI ŠIANDIEN DAR LYDI DAUG AKIMIRKŲ KASDIENIAME GYVENIME.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2010-07-04 12:36:25
Esu nustebintas, kad a.a. A. Brazausko pašarvojimo klausimą ima nagrinėti net urantai. Tarsi dar mažai būtų sukeltos visuotinės isterijos spaudoje, televizijoje, internete.
Šiuo klausimu turiu savo nuomonę, tačiau, manau, kad geriau negu ją suformulavo Liudvikas Jakimavičius (Bernardinai.lt) nepajėgčiau, todėl įdedu ištrauką iš jo straipsnio „Kas yra kreiva, negali būti ištiesinta“
.....
„Per laidotuves viešumon išniro keletas senų ir vienas kitas naujas, žiniasklaidos eskaluojamas, epizodas, liudijantis liūdną mūsų mentalinę būseną. Bene ryškiausias jų buvo pastanga į politinių žaidimų paradigmą įpainioti ir Bažnyčią. Buvo numanoma ir nujaučiama, kad Prezidento mirtį pasistengs privatizuoti partijos bičiuliai, kas jiems visai neblogai sekėsi. Iš anksto buvo pasiruoštos kalbos, iš TV archyvų lentynų nukelta filmuota dokumentinė medžiaga, sumontuoti „reklaminiai“ klipai, kuriuose labai prasmingai sudėlioti akcentai, koks uolus katalikas buvo mūsų a.a. Prezidentas ir kokia nyki ir davatkiška mūsų katalikų bendruomenė, neįsileidžianti į šventovę to, kuris tą šventovę tai bendruomenei sugrąžino. „Morfijus liaudžiai“, kaip kalbėjo neišeinantis visų laikų genijus, o tuos žaidimus ėmę lošti pasirodė ne tik seklūs, bet ir žiaurūs velionio artimųjų ir visuomenės atžvilgiu.
Ir vis dėlto mirties prichvatizatoriai prašovė pro šalį. Jiems dingojosi, kad sukeltas ažiotažas įtaigos Bažnyčią pasielgti pagal jų sukurtą scenarijų. Kai Bažnyčia nepasirašė po vienu scenarijaus epizodu, kilo baisus erzelis, liudijantis apie labai rimtą mūsų visuomenės ligą nuo pat sovietizmo laikų - jos metastazes, išnyrančias, kai klausimai keliami iš esmės. Jie nustebo pamatę, kad Bažnyčia nėra pastumdėlė podukra.
Štai ir atsirado naujas siužetas, sukurptas siekiant dramaturginės įtampos tarp laidotuvių „ceremonmeisterių“, partijos „bičiulių“, jiems patarnaujančių žiniasklaidininkų ir Bažnyčios. Jis kalba apie paviršutinišką ir suvaidintą visuomenės religingumą. Iš tikro ta publika tik eilinį kartą parodė, kad Bažnyčia jiems tėra tik ritualų rinkinys, kurį institucija privalėtų atlikti, kai vaiką reikia pakrikštyti, sūnų ar dukrą sutuokti, mirusįjį palaidoti. Iki šiol jie neįsisąmonino, kad Bažnyčia yra ne sporto klubas, ne kulto pastatai, kuriuose sėdi geri arba nuožmūs ir (kaip jiems atrodo) dogmatiški klebonai, o bendruomenė, kuri gyvena savo gyvenimą su Kristumi. Iš tos pseudokatalikiškos propagandistų bendruomenės pasipylė gausybė plebėjiškų svaičiojimų, priekaištų ir šypseną keliančių miliūtiškų ir lopatiškų interpretacijų. Žiūrėkite, mes grąžinome jums bažnyčias, lopėme skylėtus bažnyčių stogus, mes davėme jums pinigų, bendravome su Tėvu Stanislovu ir monsinjoru Kazimieru Vasiliausku, stovėjome šalia popiežiaus Jono Pauliaus II, o jūs „nedėkingieji“ neatsilyginate mums tuo pačiu, kai mes prašome.
Jie nesuvokia, kad Bažnyčia nėra UAB ir nesivadovauja mitologine formule „aš tau – tu man“. Tai visai kitos, ne horizontalios plotmės institucija, kurioje vargšas nelaimėlis mažutėlis yra nė kiek ne mažiau svarbus už tą, kuris į bažnyčią atvažiuoja su limuzinu ir apsaugininkų palydėtas sėdasi į pirmąjį suolą, po to žvilgčioja į aplinkinius, kada reikia klauptis, kada sėstis ir kada stotis.
.....
Epizodų apie mūsų religingumo seklumą ir įtrūkį vertybinių nuostatų plote galima būtų parankioti ir paanalizuoti gyvą gausybę, tačiau visus juos redukavę į vieną teiginį, galėtume pasakyti, kad, nesvarbu kokia neganda mus beužkluptų, nesantaikos akmuo tebeguli ten kur ir buvęs nuo pat Atgimimo laikų.“
.....
Pagarbiai
Tadas
2010-07-03 23:30:31
Ar tu irgi nori, kad tavo kaulai į Katedrą būtų nunešti? Juk kaulams visai nesvarbu, kur ir kaip juos padėsi, svarbu tik tavajam egocentrizmui...ką reiškia "Brazausko valia būti palydėtam į kapines" ...jo ten nėra ir niekas jo į kapines nelydėjo, ten tik jo lavonas nuneštas, o lavonui visai nesvarbu, kur ir kaip būti padėtm...na o egoizmui svarbu aišku... va čia ir prasideda religininkų spekuliacijos...varykit ant tos Bažnyčios kiek tik norit...tačiau jos viduje vis tiek formuojasi gyvosios bendruomenės ir ne jums ja nuverst...ji transformuosis be jūsų pagalbos...man tai tas pats, nepriklausau toms bendruomenėms nei Bažnyčiai...tačiau pripažįstu reikiamą pripažint faktorių... šitaip dergti vieni ant kitų...mėšlas ir tiek...trąša, kitaip tariant...Irenai patarimas neieškoti neapykantos ten, kur jos nėra ir netuščiažodžiauti, nes nekabina visai...
Arnika
2010-07-03 17:57:25
TĖVŲ-KŪRĖJŲ, net Gamtinė Saulė šviečia vienodai tiek "brazui" tiek "arnikui",o ką jau kalbėti apie DVASINĘ SAULĘ.
KAS PASIDARĖ SU MŪSŲ SĄMONE?
AR GALIMA BŪTI LAIMINGAM,KAŽKAM TAI JAUČIANT NEAPYKANTĄ?
Ar dar ilgai žmonija neįsisąmonins PRIEŽASTINGUMO DĖSNIO? Jog sėdami vėją, BŪTINAI, piausim A U D R Ą, ir,kad pasekmės kris ant mūsų ir mūsų vaikų ir anūkų.
VISUS KVIEČIU Į GERUMO AKCIJĄ!
SPINDULIUOKIM Į APLINKĄ MEILINGAS MINTIS,šildydami savo sielos brolius ir seses;tirpdykim ledokšnius visų širdy.
Visiems linkiu geros dienos.
Su meile,
IRENA
2010-07-03 11:05:32
Brazas ambicijoms patenkinti savo kaulams pareikalavo visos Katedros. Žmonės, atsikvošėkite, ką čia rašote, jau Brazui ir maldų negana, o jums negana, kad jis šalia Katedros rūmus pasistatė, o gal jau ir ragus užkabino, o jūs dar reikalaujate negyvėlio kūnui visos Katedros! Stabmeldžiai! Taigi džiaukitės, kad lavonas nebuvo tasomas po aikštę ir adoruojamas, užuot skleidę tokius nevykusius religinius prietarus, gėda tiesiog net skaityti tokį jovalą...
Arnika
2010-07-02 23:17:52
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]