Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Siela narve. Situacija - mokymas.

Bendraujant su žmogumi kalba pakrypo apie dvasinius dalykus.
Sakau:
- Nesvarbu kokio amžiaus esi, niekada ne per anksti ir ne per vėlai rūpintis savo sielos reikalais, nepaisant to kaip būtume save supainioję materealiuose dalykuose.
- Vaikeli, aš gyvenu čia - materialiame pasaulyje, turiu kūną ir rūpesčiai materealūs, gyvas į žemę nesulįsi, čia priklausau, čia ir numirsiu, o mano siela - Dievo reikalas, aš nieko blogo nedarau, Dievo neišsižadu, o kaip Dievas duos taip ir bus.
Dar norėjau pradėt kalbėt apie tai, kad reikia labiau stengtis, norėjau pradėt sakyt ką ne taip daro, kad reikia analizuot savo poelgius ir taip toliau, bet pagalvojau, kad tai neišmintinga, nes tai užkirstų kelią tolesniam bendravimui, tad teištariau:
- Tai taip, anksčiau ar vėliau siela bus pasirūpinta. - Tada tiesiog sėdėjom tyloje, bet susierzinimas buvo sustabdytas.
O pats mintiju, kaipgi reikia pasakyt tai ką nori pasakyt, kaip tai pasakyt išmintingiau, kad tai netaptų kaltinimu ar priekaištu žiūrint to žmogaus akimis, kad pasidalinimas nuomone pasiektų protą aplenkęs asmeniškumus. Paprašiau Tėvo išminties ir, kad patartų kaip reikia pasielgti tokiu konkrečiu atveju, kai žmogus tiesiog paprastas geras žmogus su vienokiais ar kitokiais trūkumais, gyvena paprastą gyvenimą.
Tėvas perdavė tokį mokymą. Pirmiausiai pavaizdavo narvą su kažkokiu gyvūnu ir pridėjo tokias mintis.
"Kai jūs gyvenat tokį gyvenimą be pastangų, tokį "patogų gyvenimą", tai jūs su savo siela elgetės kaip su uždarytu į narvą laukiniu gyvūnu, jūs jai neleidžiate numirti, bet ir neleidžiate būti savimi, jūs tik palaikot jai gyvybę atsitiktinėmis nuotrupomis nuo savo gyvenimo stalo, netgi sąmoningai to nesuprasdami."
Paskui parodė erelį skriejantį virš kalnų, liūtą bėgantį per lauką.
Pamąsčiau, kad kiekviena gyvybė trokšta būti savimi, trokšta savo esaties pasireiškimo laisvės.
Po trijų savaičių aš papasakojau tai tam pačiam žmogui, jis ramiai išklausė ir nesusierzino, išsiskiriant pajutau, kad durys liko atviros.



.
Tiems kam to reikia.

Arnoldas
2010-07-05 13:25:06

Komentarai

Vel noriu pakelti sia tema, nes zmones vel ir vel susiduria su ta pacia problema ka pasakyti ir kip pasakyti. Algimantas labai gerai isaiskina ir pasako, Nustokit galvoti apie save kaip jus pasakysit ir kas pasakysit, vis giliaus atsiverkit Rojaus Trejybei, Musu tevams, kuo gilesnis paties uranto rysys su dvasios Saltiniais ir centrais, tuo gilesne to zmogaus yzvalga, tuo labiau jo Dvasia, ir Minties Derintojas gali reikstis per zmogu, Tuo labiau pats zmogus yra nuosirdesnis, o kai zmogus nuosirdus jis tikrai suras ka paskyti tokiam nei siokiam nei tokiam zmogui, islavintam ir isaugusiam socializmo laikais, ar siaip tiesiog besivelkanciam per gyvenima. TIK PATIES URANTO KUO GILESNIS ATSIVERIMAS IR ATSIDAVIMAS ROJAUS TEVU VEDIMUI YRA TA SALYGA KURIAI ESANT ZMOGUS NUOSIRDZIAI ZINO KA PASAKYTI bet kam. neuzmirskim kad kalbedami nuo savo dvasios sejam sekla, o kur ji nukris ne mums spresti. Viena diena ji isaugs ir duos vaisiu. apimtas nevilties ar depresijos ar dar kokio sunkumo zmous prisimins ta uranto pasakyta zodi ir tas zodis ji susildys ir isvaduos. Tad nebijokime to ka zmones apie mus pagalvos drasiai sakykime kas mes esame, drasiai skelbkime Rojaus tevu mums taip nuosirdziai ir pilna tekme duodamus mokymus. Uz dyka gauname uz dyka ir atiduokime, Sekime ir nesirupinkime kas isgirs. o tas kas iesko, visada bus atsiustas pas viena is musu Dvasiniu zmoniu, kad susiltu nuo situ ir sviesiu musu mokymu ir ne tik,... sypsenu Energijos, Orumo, isminties, tobulo paprastumo.
Telydi jus sviesa ir ramybe
Su meile

valdasAirija1
2011-07-07 00:05:10



Taip pat tas žmogus ne kraštutinis, nei nuoširdžiai atsivėręs, nei intelektualiai užsivėręs, kažkuo tiki, kažkuo abejoja ir tokių žmonių tikrai daug.
Taip pat labai svarbu tai, kad Jėzus tam, kuris beviltiškas neskirdavo dėmesio iš viso, o ne skirdavo dėmesį nekreipdamas dėmesio kokia bus jo reakcija. Čia kaip maišyti žarijas su žarsetekliu, jos tavęs nedegina, bet pačios kaista. Energetiškai tai labai svarbu - reakcija, ir už ją atsakingos abi pusės, ne dėl baimės, ne dėl to kad įrodyti drąsą ir atsidavimą Dievui Tėvui, Dievui Sūnui, Dievui Dvasiai.

Arnoldas
2010-07-05 20:25:03



Algimantai, tai ne naujai sutiktas žmogus. Ir ši situacija ne dėl baimės, o dėl išminties.

Arnoldas
2010-07-05 20:07:28



Perskaičiau prasmingą Arnoldo situaciją – mokymą ir prisiminiau jaunystę. Būdavo atsikeliu nuo darbo stalo, prieinu prie lango, o už jo – Vilniaus senamiesčio panorama...raudoni čerpių stogai.. ir bažnyčių bokštai...Jaučiu, kaip staiga tampu paukščiu, atsispiriu nuo tos palangės ir skrendu...sklendžiu...virš viso to grožio...Laisvės pojūtis toks nuostabus, toks galingas...tuoj pasuksiu Baltijos link...tapsiu žuvėdra amžiams...Tik staiga:
– Tadai, man reikia tavęs – šefo balsas. Jo... Cezaris vėl reikalauja savo duoklės...o mano siela dar ten aukštai...aukštai...
Grįžtu prie darbo stalo, kaip reikės dirbti be sielos, galvoju, bet jaučiu Ji jau čia, tik strikt atgal į savo narvą...ir einam kartu tęsti pradėtų darbų.
Kai paskaičiau UK, supratau, kad siela gali ramiai tupėti tame mano narvely, bet dvasia – tikrasis mano aš – asmenybė – amžinasis asmuo – visa tai pranoksta, nes ji susilieja su Rojaus Trejybe ir man visai nebūtina tapti paukščiu.
Pagarbiai

Tadas
2010-07-05 18:27:30



Mielas Arnoldai, tau suteiktas vaizdinys yra labai gilus, svarbu, kad tik jame rastum GELMĘ TU PATS.
Narvas tikrai trukdo mūsų dvasiai, ne sielai, bet dvasiai. Siela dar gali tame narve susirangyti, koks jis bebūtų mažas, ji vis tiek riesis kaip į ožio ragą, tuo tarpu DVASIA - TIKRASIS MŪSŲ DVASINĖS ASMENYBĖS AŠ NEPRIPAŽĮSTA JOKIŲ NARVŲ, JOKIŲ ERELIO SKRYDŽIŲ, AR LIŪTO LAISVĖS SAVANOJE, TIKRASIS MŪSŲ AŠ - DVASIA-ASMENYBĖ-AMŽINASIS ASMUO - visa tai PRANOKSTA, NES JI SUSILIEJA SU ROJAUS TREJYBE - TĖVU, AMŽINUOJU SŪNUMI-MOTINA-BROLIU, IR BEGALINE DVASIA-MOTINA-SESE - KŪRĖJU, ir tada nustoja IŠ VISO kilti KLAUSIMAS - O KAIP GI PASAKYTI TAI, KĄ NORIU PASAKYTI, KAD NEĮSIŽEISTŲ, KAD NEUŽGAUČIAU, NES TADA KALBA SUSILIEJUSI DVASIA SU KŪRĖJU IR KŪRĖJO ŽODŽIAIS. O klausantysis - jeigu jis yra nuošrdus tiesos ieškotojas - JAUČIA DVASINIUS VIRPESIUS IR TARIA - TIKRAI TAIP, TAI YRA TIESA, NEŽINAU KODĖL, BET ŠITAIS ŽODŽIAIS TIKIU, KAD JIE YRA TIESA. Jis jaučia VIRPESIUS, bet NESUVOKIA sakomų žodžių prasmės, todėl ir pasako NEŽINAU, KODĖL, BET TIKIU, JOG TAI YRA TIESA.
Tik NEPASITIKĖJIMAS Rojaus Trejybe užkerta kelią tokiam naujai sutiktam pasakyti šviesos žodį apie TĖVĄ-ROJAUS TREJYBĘ.
TODĖL gilinkite įtikėjimą į Tėvą-Rojaus Trejybę, nuo to didės jūsų atsivėrimas, ir tik tada bus platesnis ir gilesnis jūsų DVASIOS SUSILIEJIMAS SU TĖVU-ROJAUS TREJYBE, KAD JIS KALBĖTŲ JŪSŲ LŪPOMIS, nes kitokiu atveju jūsų viduje viešpataus vien tik jūsų gyvulinis protas, kuris visko bijo, ir ypač bijo GARSIAI IŠTARTI TĖVO VARDĄ NAUJAI SUTIKTAM, ir suras tūkstantį priežasčių, kad tik jo NEIŠTARTI. Ir jam dar tūkstantis seklaus įtikėjimo brolių ir sesių DVASIOJE taip pat pritars, kad nereikia gąsdinti Tėvo vardu, galima apsieiti be JO.
Ne negalima.
Jeigu nuoširdžiai norite atverti NARVĄ, tai ir turite kalbėti apie TĄ, KURIS JĮ IR ATVERIA. KAS GI YRA VERTINGESNIS - NARVAS AR TAS, KURIS JĮ ATVERIA?
VISADA IMKITE TAI, KAS YRA DAUGIAU, IR JAME SAVAIME JAU BUS TAI, KAS YRA MAŽIAU. Neapribokite savęs SAVO VALIA, ATIDUOKITE SAVE TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS VALIAI KASDIEN. Tik šitaip jūs patirsite Tėvo vedimą pačia ryškiausia šviesos galia. Ir joje ištirps visi jūsų vidinės tamsos - nepasitikėjimo savimi ir Tėvu-Rojaus Trejybe - keliami klusimai ir pateikiami argumentai, tada jūs net patys stebėsite, kad kiekviename NUOŠIRDŽIAME susitikime jūs atrandate naują NUOŠIRDŲ TIESOS IEŠKOTOJĄ, KAIP IŠ KARTO PAJUSITE IR TĄ, KURIS YRA UŽKIETĖJĘS INTELEKTUALAS IR SAVIMYLA BAILYS NĖ IŠ TOLO NENORINTIS IR MINTIES ĮSILEISTI, KAD KAS NORS GALĖTŲ BŪTI NE TAIP, KAIP JIS IKI ŠIOL MANĖ. Su tokiu negaiškite nė akimirkos, net ir taip, kaip Jėzus nė akimirkai nesustodavo prie pagonio, kuris dar nebuvo nuoširdus tiesos ir šviesos ieškotojas. Jūs neturite tuščiai švaistyti energijos tiems, kurie šviesos NENORI - o tą jūs pajausite iš energetinių virpesių, kuruos patvirtins jų tariami žodžiai - kaip yra ir mūsų Forume - todėl ir savo pastangas nukreipkite į tuos, kurie patys jau nuoširdžiai tiesos ieško, tik jiems sunku surasti į ją patį tiesiausią kelią, todėl jie klaidžioja, griuvinėja, keliasi, ir vėl patenka į naują klystkelį, kuriuo greit vėl nusivilia. Ir nepaisant savo tokių nevykusių klaidžiojimų, jie yra NUOŠIRDŪS, priešingai intelektualams, kurie nėra nuoširdūs.
Atėjo laikas Urantijoje, kad TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS VARDAS NUSKAMBĖTŲ NEPERTRAUKIAMA AMŽINĄJA GAIDA PER VISĄ URANTIJOS AMŽINĄ ATEITĮ.
Ir jeigu tik jūs atsiduosite ne savo gyvulinio-intelektualus ir bailaus proto išvedžiojimams, bet Tėvui-Rojaus Trejybei, tai visda Ji išmintingai pateiks tokią šviesą, kuri neapakins mūsų naujai sutikto žmogaus, tačiau visada bus jam logiškai ir išmintingai paaiškinta, ir pateikiant Tėvo-Rojaus Trejybės vardą, kad nusėstų jis į to žmogaus PASĄMONĘ KAIP DAR MENKOJE DIRVOJE NESUDYGUSI SĖKLA, TAČIAU JI DYGS JO PASĄMONĖJE, NES JI JAU BUVO MATERIALIA KLAUSA PRIIMTA, KAI DVASINĖ KLAUSA DAR YRA KURČIA, IR KURIĄ IŠ VIDAUS VISOMIS IŠGALĖMIS SU TOBULA IŠMINTIMI LAVINA MINTIES DERINTOJAS. Ir ją lavina ta pačia kryptimi - Tėvo-Rojaus Trejybės kryptimi, SAVOJO ŠALTINIO kryptimi. Tačiau išorinės problemos ir materialūs interesai užgožia vidinę dvasinę klausą kaip kamštis ausyse. O štai čia mes ir turime suteikti savo materialiu balsu lygiai tokią pačią dvasinę šviesą iš išorės, kad toji šviesa po kurio laiko tam žmogui likus vienam, vėl iškiltų iš pasąmonės į jo sąmonės lygį.
Nustokite rūpintis kaip kas pagalvos apie jus, supras jus ar nesupras, VIETOJE ŠITO geriau pasirūpinkite savimi, kad būtų gilesnis ir gyvas JŪSŲ ASMENINIS ryšys su Rojaus Trejybe, nes tik šitai yra jūsų - kiekvieno - valioje. O tada išnyks jūsų visi rūpesčiai dėl kitų. Ir tik tada jūs galėsite ir jiems PADĖTI SURASTI JŲ IEŠKOMĄ ŠALTINĮ IR KŪRĖJĄ. IR TIK TAIP, O NE KITAIP.
AŠ ŽINAU, KĄ SAKAU.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2010-07-05 14:57:33



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal