Forumas: temos peržiūra
Ištaisymo laikotarpis
Ištaisymo laikotarpis
Gyvename galbūt patį įdomiausią Urantijos planetos vystimosi laikotarpį. Du šimtus tūkstančių metų dėl Liuciferio maišto visi Satanijos pasauliai buvo nugrimzdę į Norlatiadeko dvasinį uždraudimą. Planetinis karantinas ir sistemos izoliacija smarkiai atsiliepė Urantijos planetinės pažangos ir kultūrinio vystimosi planams, tačiau Urantijos perėmėjai Melkizedekai ir jų palikuonys daug padarė, kad būtų išsaugotos planetinės sampratos apie tiesą ir teisumą. Jie mums išlaikė gyvas kai kurias žinias apie Tėvo valdymą, kad štai atsirastų net ir šitas forumas, skaitytojus vedantis prie paties gyvojo Tėvo-Rojaus Trejybės meilės šaltinio. Praeis amžių amžiai, kol bus išdildytos atsiskyrimo sukeltos kliūtys. Tačiau, kaip liaudyje sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Per visus dvasinėje izoliacijoje patirtus ir tebepatiriamus po dvasinių ryšio grandinių atstatymo sunkumus mes įgyjame unikalią galimybę tam, jog pasireikštų įtikėjimas į nematomą Kūrėją-Visuotinį Tėvą.
Ką reiškia mums Sūnaus Kūrėjo Mykolo, Nebadono šeimininko (mūsų mylimo Jėzaus iš Nazareto), pažadas po tam tikro laikotarpio, prašviesėjus žmonių sąmonei, aplankyti pasaulį, kuris jo fiziniame gyvenime tapo gimtąja planeta?
Nuščiuvusi visa kūrinija stebi, kaip sunkiausiomis sąlygomis pro tamsių jėgų suaustus tirštus voratinklių raizginius, įvairiais dvasiniais ryšio kanalais šviesos spinduliai prasiskverbia į žmonių sąmonę tiesos mokymais iš įvairaus lygmens šaltinių per įvairiausius dvasinius mokytojus. Vietinės visatos Sūnaus Kūrėjo meile ir rūpesčiu planetoje veikia visa gausybė mums nematomų padėjėjų. Lietuvoje suspindo pirmieji gyvos Tėvo-Rojaus Trejybės šviesuliai, ir jau ima sruventi mažyčiai gyvo vandens šaltinėliai, maitinami Rojaus Trejybės Gyvojo Šaltinio ir Centro. Įkurta Gyvoji Rojaus Trejybės šventovė, kur jau ne tik meldžiasi, bet ir garbina Tėvą-Rojaus Trejybę. Dvasinio mokymo centre gausėja studijuojančių epochinius apreiškimus „Urantijos knyga“ ir Jėzaus „Kalbu jums vėl.“
Ištaisymo laikotarpį suprantu kaip sąmonės pakeitimą – proto prašvitimą, naują vis gilėjantį suvokimą per sielų atsivėrimą. Pagal dieviškąją tvarką evoliucijos plane normaliomis sąlygomis turėjome jau pasiekti Kristaus sąmonės lygį, kokį turėjo Jėzus prieš du tūkstančius su viršumi metų. Tačiau tik pačiam mūsų Kūrėjui žinoma atstatymo programa. Tik jis ir gali užsitęsusį žmonių sąmonės keitimo-šviesinimo procesą pagreitinti, sutrumpinant, t.y. pernešant jį per laiko juostą.
Mes žinome, jog nė vienu aspektu nebus pažeista iš Tėvo gauta žmonių laisva valia. Tad kas gi atsitinka su aktyviai šviesai besipriešinančiomis tamsiomis jėgomis? Ogi visą pasaulio ekonomiką reguliuojantys finansiniai magnatai, apimti panikos, iš kailio neriasi, gelbėdamiesi nuo pačių sukeltų gamtinių stichijų jau jiems paruoštuose požeminiuose miestuose, dalinasi Marsą ir Mėnulį, o aukso luitus verčia į platiną. Jie kelia sau vis didesnius uždavinius užgniaužti žmonių laisvos valios pasireiškimą. Didžiausią pavojų jiems kelia pasireiškimas žmogaus vidinės laisvės su kūrybiniu proveržiu, atsigręžiant į Kūrėją. Argi ne jų slaptu vadovavimu kūrėsi visos žmonijai pragaištingos sistemos? Neužteko jiems nuodingo maisto ant kiekvieno žmogaus stalo, kenksmingų drabužių, namų, net kūdikiams nuodingų žaislų... jie finansuoja mokslines laboratorijas, kuriose kuriamos paralyžiuojančios žmonių protus bei naikinančios kūnus kapsulės. Jomis ginkluojasi kariai beprotiškam brolžudiškam karui. Negana to, iš slaptų laboratorijų pasklinda vis naujesni (kiaulių, raguočių, paukščių...) virusai, kuriems iš anksto sukurtos vakcinos. Daugėja religijų, daugėja partijų... žmogui nebėra kada galvoti apie savąją prigimtį. Susipainiojęs slaptųjų nusikaltėlių paspęstuose spąstuose, ieškodami išsigelbėjimo savomis jėgomis, jie jau patys kuria savus voratinklius kitiems, pasinaudodami aukštesne padėtimi visuomenės pakopose, ir tokiam piktnaudžiavimui pasitarnauja įsigalėjusi korupcija. Stovintieji ant žemiausių socialinių laiptelių bėga į bažnyčias pas kunigus, ieškodami tarpininkų ir užtarėjų. Būtent pas kunigus – ne pas gyvą visus mylintį Gelbėtoją-Visuotinį Tėvą, nes apie jį nieko nežino, jokiuose vadovėliuose apie JĮ neparašyta.
Pastebėkime, kiek Lietuvoje sutiksime atvirai, nuoširdžiai žvelgiančių vienas į kitą žmonių. Kiek pamatysime laimingų veidų? Ir pajuskime, kokios žemos vibracijos sklinda iš piktų, suirzusių, ligų iškankintų žmonių.
Kai giliau susimąstysime ir suvoksime, kas nuodija žmonių, mūsų dvasios brolių ir seserų sąmonę, tada dar kryptingiau, t.y. dar tiesiau nukryps mūsų dvasinis žvilgsnis į AMŽINUOSIUS ROJAUS TĖVUS. Ir tik per didėjantį sielų atsivėrimą Tėvui, gilės mūsų įtikėjimas, nes būsime pripildyti Tėvo meilės aukštomis vibracijomis, kurios iš mūsų sklis neregėta šviesa, išmintimi ir meile visiems vienodai, net ir tiems didžiausiems visos žmonijos piktavaliams kenkėjams.
Garbindami Tėvą-Rojaus Trejybę, būdami nuolat gyvame ryšyje su jais mes jau šviesiname savo gimtą planetą, blaiviname žmonių protus, vis aktyviau padedame mūsų vietinės visatos Aukščiausiajam Valdovui Sūnui Kūrėjui Mykolui sutrumpinti kelią į Urantijos šviesos ir gyvenimo erą.
2010-07-06 13:01:15
Komentarai
Ištaisomasis laikotarpis ir jo programaMielieji, Ištaisomasis laikotarpis turi savo programą, kurią parengė mūsų Vietinės Visatos, Nebadono, Sūnus Kūrėjas, Mykolas, kuris buvo įsikūnijęs žmogiškuoju pavidalu kaip Jėzus iš Nazareto prieš du tūkstančius metų mūsų planetoje, Urantijoje, kad sukauptų ŽMOGIŠKOJO GYVENIMO PATYRIMĄ.
Šį ŽMOGIŠKOJO GYVENIMO patyrimą TURI SUKAUPTI VISI SEPTYNI ŠIMTAI TŪKSTANČIŲ SŪNŲ KŪRĖJŲ tam, kad savojoje Vietinėje Visatoje toliau galėtų valdyti jau ne kaip Tėvo vicegerentai, bet kaip Aukščiausieji Valdovai – Suverenai – savo patyrimu užsitarnavę ją valdyti SAVO PILNA TESISE, gauta iš Rojaus Trejybės, ir valdytų ją taip, tarsi pats Tėvas asmeniškai būtų šioje Visatoje Tiesioginis jos Suverenas.
Toks yra Rojaus Trejybės evoiucinis kūrinijos valdymo planas, numatytas VISOMS DABAR ESANČIOMS 700.000 VIETINIŲ VISATŲ. Ir jo pakeisti negali niekas.
Tačiau Jėzui dar buvo ir PAPILDOMA, BET LABAI ATSAKINGA, užduotis – užbaigti 200.000 metų trukusį Liuciferio maištą Satanijos Vietinėje SISTEMOJE, KURIOJE TUO METU BUVO 607 apgyventinti pasauliai, kuriuose gyveno mirtingieji žmonės, tarp jų ir mūsų planeta – Urantija – kuri pagal gyvybės plazmos implantavimo eilės numerį buvo beveik pati jauniausioji, nes ji turėjo – ir turi, kaip ir ateityje turės – 606-ąjį numerį. O tai reiškia, kad joje ir civilizacijos bei dvasinio išsivystymo lygis buvo tarp pačių žemiausių visoje Satanijos Vietinėje Sistemoje.
Šiuo metu Satanijos Vietinėje Sistemoje yra 619 apgyvendintų pasaulių, dar keliose planetose rengiama artimiuasiu metu apgyvnedinti gyvybės plazmą, kad iš jos taip pat išsivystytų, evoliuciškai – PER KOKYBINIUS ŠUOLIUS BE JUNGIAMŲJŲ GRANDŽIŲ TARP ŽEMESNĖS GYVYBĖS FORMOS IR AUKŠTESNĖS – žmogaus lygio gyvybė, kuri savo laisva valia, gauta iš Tėvo-Rojaus Trejybės pasirinktų Tėvo valios vykdymą iš meilės visiems ir tuo pasiektų šviesos ir gyvenimo civilizacijos lygį visoje planetoje. Kada šitaip nušvis visos tūkstantis planetų su žmonėmis – o tiek turės būti apgyvendintų planetų ir Satanijos Vietinėje Sistemoje, kaip ir kitose Vietinėse Sistemose – tada visa Satanija taip pat įžvengs į Šviesos ir Gyvenimo SAVOJO LYGIO ETAPĄ.
Štai kodėl žmonijai yra padedama iš AUKŠČIAU dvasiškai vystytis, net ir esant dar laukinio žmogaus lygyje. Be pagalbos iš AUKŠČIAU žmogus pats NIEKADA NEGLĖTŲ VYSTYTIS, NIEKADA.
Kada į Urantiją atvyko mūsų Planetos Princas – Kaligastija – tarp jo dvasinių ĮVAIRAUS STATUSO pagalbininkų buvo ir VIENAS ŠIMTAS materialių pagalbininkų. Tam, kad šis vienas šimtas mirtingųjų – 50 buvusių moterų ir 50 buvusių vyrų – jau prikeltų morontiniu pavidalu Satanijos Vietinėje Sistemoje po vadinamosios savo materialios mirties žmogiškuoju pavidalu kitose planetose, nes tarp jų nebuvo nė vieno iš Urantijos planetos, galėtų veikti mūsų planetoje bendraudami su vietiniais žmonėmis, jie turėjo būti iš naujo MATERIALIZUOTI po jų atgabenimo morontiniu pavidalu į Urantiją. Jų kūnų materializavimui buvo atrinkta penkasdešimt vyrų ir penkiasdešimt moterų, tuo metu buvusių savo išsivystymu pačių geriausių gentainių iš įvairių vietovių, ir jiems atjungus sąmonę, buvo panaudota jų gyvybės plazma atgabentų morontinių vienos šimtinės pagalbininkų matrialių formų sukūrimui. Šitą oeraciją atliko Gyvybės Nešėjai, Morontinės Energijos Reguliuotojai, ir Fiziniiai Kontrolieriai. O iš įvairių genčių atrinktieji tapo šios šimtinės padėjėjais, ir jiems taip pat buvo pakeistos kai kurios organų funkcijos, kad jie taip pat galėtų pasidaudoti GYVYBĖS MEDŽIO vaisius sutiekiam energija ir šitoje planetoje likti neribotą metų skaičių, kaip iš šitoji materializuota šimtinė.
Ir tai įvyko prieš pusę milijono metų. Ir būtent šitos šimtinės dėka žmogus buvo mokomas higienos, žemės ūkio, vandentiekio tiesimo, plytų degimo ir namų iš plytų statymo, įvairių amatų, net kredito suteikimo, kuris niekuo nesiskiria ir dabartiniais laikais. Ir ypač žmogus buvo mokomas DVASINĖS ŠVIESOS IR MORALIOS RELIGIJOS. Ir toks mokymas sklandžiai vyko 300.000 metų.
Ir kaip bebūtų liūdna, vis tik reikia konstatuoti tokį faktą, kad šį žmonijos TUOMETINĮ dvasinimo procesą SUŽLUGDĖ NE TIE PAGALBININKAI, BET JŲ PATS VADOVAS – PLANETOS PRINCAS, KALIGASTIJA. priklausęs – kaip ir Liuciferis su Šėtonu – Lanonandekų kategorijos dvasioms, kada jis aktyviai įsitraukė į Satanijos Vietinės Sistemos neištikimo tuometinio vadovo Liuciferio maištą prieš Tėvą, ir tuo būdu ir pats susipainiojęs, ir painiodamas kitų savo pavaldinių protus įtraukė daugumą ir jų į maištą, tiek kitas dvasias, tiek pirmines Tarpines Būtybes, tiek ir savo materialios šimtinės didesniąją dalį.
Kaligastija, vietoje to, kad būtų atpažinęs Liuciferio, ir jo padėjėjo – Šėtono – sofistinius išvedžiojimus, ir atsiribojęs nuo jų gyvąja Tėvo meile ir šviesa, patiriama savo atsivėrusio Tėvui aš vidumi, pats užsikrėtė jais ir neigė Tėvo buvimą iš viso.
Susipainiojęs, ir dėl savo paties ego apgaulės pats žlugęs kaip Urantijos dvasinės vyriausybės vadovas vis tik paskui save į tamsą patraukė dar ir daugybę angelų, Tarpinių Būtybių, tuo metu veikusių Urantijoje, kaip ir didžiąją dalį savo paties materialaus personalo – šimto narių, kurie buvo atgabenti iš Satanijos Sistemos sostinės Jerusemo ir iš naujo materializuoti Urantijoje, kad galėtų bendrauti su žmonėmis ir juos šviesti. Šie LENGVATIKIAI IR BE ĮTIKĖJIMO ŠVIESOS ANGELAI, TARPINIAI TVARINIAI, IR TARPINĖS BŪTYBĖS pritarė paklydusio Kaligastijos klaidinantiems išvedžiojimams, ir PATYS SAVO LAISVA VALIA apsisprendė neiti gyvuoju šviesos ir meilės keliu visų labui, bet prisijungti prie maištininkų.
Urantija, kaip ir visa Satanijos Vietinė Sistema nebegalėjo naudotis, savo valdymui ir tvarinių švietimui, būtinomis RYŠIO grandinėmis, nes jos visos buvo nutrauktos Norlatiadeko Žvaigždyno, kuriam priklauso ir Satanijos Vietinė Sistema, vadovų, kurie dar vadinami Patys Aukštieji, arba Žvaigždyno Tėvai, priklausantys Vorondadekų kategorijos dvasioms, nurodymu.
Ryšio grandinės buvo nutrauktos ir izoliacijoje atsidūrė ne tik Satanijos Vietinė Sistema, bet ir prie maišto prisijungusios apgyvendintos planetos, kurių Planetų Princai savo laisva valia pasirinko sukilimo prieš Tėvą, ir Sūnų Kūrėją, kelią. O tokių buvo 37. Tai buvo padaryta dėl dviejų priežasčių – kad ši maišto bacila neišplistų po kitas Nebadono Vietines Sistemas ir planetas, o taip pat, kad ir patys maištininkai, kaip ir jiems pavaldūs visi segmentai ir jų tvariniai patirtų, ką reiškia valdyti savuosius segmentus be jokios informacijos iš aukštesnių segmentų, be jokio išmintingo patarimio iš aukštesnio rango ir gilesnės išminties dvasinių būtybių, IR DAR NEIGIANT PATĮ KŪRĖJĄ – TĖVĄ IR JO GYVĄ MEILĘ.
Dėl tokios izoliacijos, dvasiniai mokymai Urantijoje nebegalėjo vykti iš viso. Todėl per 10.000 metų buvo iš esmės prarasta tai, ką tas pats Kaligastija taip atklaiai diegė sklandaus dvasinio vystymo 300.000 metų.
Adomo ir Ievos atsiuntimas SU MISIJA kaip MATERIALIŲJŲ Sūnų ir Dukrų kategorijos atstovų pagalba žmonijai, kad Urantijoje būtų sukurta aukščiausia VIOLETINĖ RASĖ IR KAD BENT TUO BŪTŲ PAGERINTAS ŽMONIŲ BIOLOGINIS STATUSAS IR IMLUMAS DVASINEI ŠVIESAI prieš 38.000 metų taip pat Ievos ir Adomo buvo sužlugdyta.
Ir Liuciferio maištas tęsėsi toliau. O jį nutraukti tegalėjo tik dvi dvasinės sūnystės kategorijos – Sūnus Arbitras arba Sūnus Kūrėjas, nes tik šitos dvi sūnystės kategorijos gali gimti bejėgiu kūdikiu iš moters įsčių ir patirti žmogiškąjį brendimą, konfliktus, ir visas problemas, kokias patiria visi tos planetos tos kartos vaikai savo augimo metu ir savoje aplinkoje. Štai tik šitaip žmogiškai sukaupęs patyrimą toks Sūnus ir tegali užbaigti maištą Vietinėje Sistemoje.
Todėl Mūsų Sūnui Kūrėjui, dar prieš jo savęs padovanojimo misiją, buvo perteiktas Emanuelio, priklausančio Dienų Sąjungos dvasių kategorijai ir kuri yra Rojaus Trjeybės atstovai ir patarėjai Vietinių Visatų Vadovams – Sūnums Kūrėjams, kurie dar nėra patyrę savęs padovanojimo misijos mirtingojo materialaus pavidalu , dar vienas pageidavimas – užbaigti Liuciferio maištą.
Būtent NESĖKMINGAS Šėtono mėginimas sugundyti Jėzų ant Hermono kalno, dar iki jo krikšto Jordano upėje, kada jis dar nebuvo iki galo užbaigęs savo misijos, kada jis dar neturėjo tokios valdžios, kurią įgijo jau po krikšto, OFICIALIAI UŽBAIGĖ Liuciferio maištą visoje Satanijos Vietinėje Sistemoje.
Jėzus šį, savo puolusio Sūnaus – Lanonandeko-Liuciferio, maištą užbaigė kaip Žmogaus Sūnus, atsidavęs Tėvo valios vykdymui ir atsilaikęs prieš visus Šėtono gundymus. Lanonandekai yra Vietinės Visatos Vadovų – Sūnaus Kūrėjo ir jo Partnerės – Vietinės Visatos Motinos Dvasios – sukurta Vietinės Visatos viena iš dvasių kategorijų.
Jėzus pademonstravo VISAI SAVO VISATAI, kad jis pats savo valia sąmoningai atsisakęs bet kokios jam prieinamos viršžmogiškosios pagalbos net ir būdamas žmogaus pavidalu, ir remdamasis vien tik į savo viduje esantį Tėvo fragmentą – Minties Derintoją – KAIP ŽMOGUS, ATSIDAVĘS TĖVO VALIOS VYKDYMUI, GALI ATLAIKYTI DVASINIUS GUNDYMUS, SIŪLOMUS NET IR SAVO VYRESNIŲJŲ DVASINIŲ VADOVŲ, JEIGU JIE YRA NUKREIPTI PRIEŠ TĖVĄ, KAD IR KOKIE JIE ATRODYTŲ VYLIOJANTYS ŽMOGIŠKAJAM PROTUI, arba priešingai, kokie jie atrodytų jam gąsdinantys.
Tarpinės Būtybės, kurios buvo iš antrinės kategorijos ir kurios buvo arčiau žmonių, iki maišto užbaigimo veikė padrikai, nes nebepriklausė jokiai organizacijai, kadangi iki maišto veikusi jų organizavimo tvarka jau buvo pakrikusi ir nebeveikė. Todėl būtent šios antrinės Tarpinės Būtybės ir padarydavo tą “juodą“ darbą, kurį žmonės priskirdavo piktų dvasių arba demonų apsėdimui. Po maišto užbaigimo šito darbo jos tęsti nebegalėjo, nes jos įgavo struktūrizuoto ir valdomo veikimo pobūdį.
Po prisikėlimo sugrįžęs pas Tėvą-Rojaus Trejybę ir gavęs Aukščiausiojo Suvereno įgaliojimus savosios Vietinės Visatos valdymui mūsų Mykolas savo valdžia savanoriškai pasidalino su savo Partnere – Vietinės Visatos Motina Dvasia – Nebadonija – kuri nuo pat šios Vietinės Visatos kūrimo pradžios savosios Vietinės Visatos kosmines ribas pažymėjo savo Šventosios Dvasios grandine.
Lygiai tuo pačiu metu jis paprašė ir Emanuelio toliau pasilikti Vietinėje Visatoje, nors dabar Dienų Sąjungos patarimai nebėra reikalingi, kokie buvo reikalingi iki Sūnui Kūrėjui užsitarnaujant, savo patyrimu, pačią aukščiausią valdžią.
Emanuelis mūsų Mykolo prašymą patenkino ir jis toliau yra drauge su Mykolu-Jėzumi Kristumi ir Vietinės Visatos Motina Dvasia-Nebadonija.
Dabar Nebadono Mykolas-Jėzus – po savosios misijos užbaigimo – yra taip pat pakeltas į naują dvasinį rangą – Šeimininko Sūnaus Kūrėjo statusą. Tad nieko nelaukdamas po savojo sugrįžimo į savo Vietinės Visatos būstinę – Salvingtoną – jis, drauge su savo Partnere, Nebadonija, ir Emanueliu, ėmė rengti Ištaisomojo laikotarpio programą, kurios tikslas visomis jam prienamomis priemonėmis siekti, kad maišto sukeltos neigiamos pasekmės tiek Nabadono Vietinei Visatai, tiek ypač Satinijos Vietinei Sistemai, ir jos apgyvendintiems pasauliams, kurių Planetų Princai puolė į tamsos bedugnę, būtų pašalintos, ir pašalintos tokiu laipsniu, kad to maišto tarsi ir nebūtų įvykusio iš viso.
Didžiulis apribojimas buvo Satinijos izoliacija ir apgyvendintų pasaulių izoliacija karantino sąlygomis. Nutrauktų ryšio grandinių nebuvo galima atsatatyti tol, kol pagrindiniai mašto dalyviai nebuvo nuteisti Orvontono Supervisatos, mums daugiau suprantamo Paukščių Tako galaktikos pavadinimu, viso šito mūsų žvilgsniui matomo dangaus skliauto būstinės – Uversos – teismo ir kol nuosprendis byloje Gabrielis prieš Liuciferį nebuvo paskelbtas. Nors teismo procesas jau buvo prasidėjęs po Jėzaus sugrįžimo į savo ankstesnį postą, buvo pateikiami liudijimai, tačiau paties nuosprendžio paskelbti nebuvo įmanoma tol, kol pagrindiniai maištininkai NUOŠIRDŽIAI NESUVOKĖ SAVO KALTĖS IR JOS NUOŠIRDŽIAI NEPRIPAŽINO.
Satanijos Vietinės Sistemos ir neištikimų Planetų Princų planetų karantino padėtis galėjo trukti neribtą metų skaičių, kol maištinankai taps NUOŠIRDŪS. Jiems pasiūlytą Mykolo gailestinumą jie su panieka buvo atstūmę ir savosios kaltės nepripažino.
Štai kodėl Mykolas priėmė šitokią tolimesnio ŠVIESOS AKTYVAUS SKLEIDIMO IR VEIKIMO, O NE PASYVAUS LAUKIMO PROGRAMĄ. Tam jis panaudojo ir įvairaus rango dvasines būtybes, IKI PAČIŲ AUKŠČIAUSIŲJŲ, KILUSIŲ TIESIOGIAI IŠ ROJAUS TREJYBĖS ir Tarpines Būtybes, ir pačius tam parengtus žmones, jiems šito sąmoningai net ir nežinant.
Urantijos Knygos apreiškimas taip pat sudaro šios programos vieną iš aktyvaus veikimo ir žmonių šviesinimo dalį, kurioje didžiulį indėlį įnešė, ir toliau tebeįneša, tiek paties aukščiausio statuso dvasios, kilusios iš pačios Rojaus Trejybės, tiek ir žemesnio rango Vietinės Visatos kilmės dvasios, tiek ir Tarpinės Būtybės.
Keturis šimtus metų – NUO VIDURAMŽIŲ – buvo rengiamasi perteikti Urantijos Dokumentus žmonijai, kad ši šviesa ją ne VISIŠKAI apakintų, ir tuo pačių NEVISIŠKAI išgąsdintų, bet kad NORS JAU NEDAUGELĮ pavyliotų į didesnės šviesos pažinimą ir tyrinėjimą, net jeigu dėl tokios perteikiamos Epochinio Apreiškimo ryškios šviesos ir reikia prisimerkti net ir tiems, kurie jos nuoširdžiai siekia, nors ir tamsoje. O kad ji akina absoliučią daugumą dar ir šiandien, tą paliudija mūsų Forume kai kurių iš mūsų dvasinių brolių ir sesių nenuoširdumas, užsispyrimas, nesiekti didesnės šviesos, pasitenkinimas pasiektu, noras eiti PASYVAUS LAUKIMO KELIU, NUOLAT teigiant – KUR SKUBĖTI, JEGU AMŽINYBĖ PRIEŠ AKIS, GYVENU ŽEMĖJE, ESU ŽMOGUS, TAD IR SVARBIAU MAN DRAUGAI SODO KOMPANIJOJE, MATERLALŪS SIEKIAI TURI BŪTI PATIRIAMI ĮVAIRIAPUSIAI, NETURI BŪTI DVASINIO VYSTYMOSI DOZĖ PER DIDELĖ.
Toks JŲ požūris yra visiškai klaidingas, ir net žalingas. Jį mes turime ištaisyti patys aktyviai irgi dalyvaudami IŠTAISOMOJO LAIKOTARPIO PROGRAMOJE, o ne laukti, kad tą padarys už mus KITI – AKTYVŪS IR NUOŠIRDŪS TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS SŪNŪS IR DUKROS, KURIE JAU PATYS SUVOKIA, KAD PASYVUS LAUKIMAS YRA NE KAS KITA, KAIP TAMSOS IR BAIMĖS STIPRINIMAS SAVO VIDUJE. O tai irgi yra LIUCIFERIO MAIŠTO PASEKMĖ-LIEKANA KIEKVIENO VIDUJE.
Štai kodėl turime semtis pačios ryškiausios šviesos kuo intensyviau PIRMIAUSIA mes patys, ir O JAU TADA JOS PATYS PRISIGĖRĘ ja dalintis su jos dar tik ieškančiais, bet nežinančiais, kur ją surasti.
Milžiniškas virsmas įgavo viškai naują pagreitį, kada 1985 metais pagrindiniai maištininkai nuoširdžiai pripažino savo kaltę ir sukelto maišto prieš Tėvą beprotybę, tačiau vėl jiems pasiūlyto gailestingumo nepriėmė, pasirinkdami savosios tapatybės sunaikinimą. Todėl Uversos tribunolo nuosprendis buvo paskelbtas ir tą pat akimirką įvykdytas. Jų individuali tapatybė nustojo egzistuoti, o jų amžinos asmenybės, kaip buvusių patyrimų ir pasireiškusių savybių neveiksni visuma nebeturinti individualios tapatybės išraiškos yra Aukščiausiosios Būtybės prieglobstyje; ir ten liks be jų tapatybės per visą ateities amžinybę.
Buvusių šių pagrindinių maištininkų visi duomenys iš VISŲ registrų yra PAŠALINTI, todėl šie buvę maištininkai ne tik sunaikinti, bet visoje KŪRINIJOJE – NE TIK SATANIJOJE – yra taip, tarsi jų ir nebūtų buvę iš viso. Ir per visą ateities amžinybę, mėgindami gauti bet kokių faktų apie juos, sulauksite vietoje atsakymo vien tik TYLOS.
Nuo 1985 metų Satanijos sistema, kaip ir buvusios karatine apgyvendintos planetos nebėra izoliacijoje. Ryšio grandinės palaispniui yra atstatomos pagal poreikį. O tai reiškia vsai kitą mūsų ATSAKOMYBĘ DĖL KIEKVIENO SAVO ASMENINIO VEIKSMO, DĖL KIEKVIENO SAVO ASMENINIO DELSIMO SIEKTI DIDESNĖS ŠVIESOS, NES TAI TIK LIUDIJA MŪSŲ SEKLŲ GYVĄ RYŠĮ SU KŪRĖJŲ, O TUO PAČIU IR ŽEMŲ GYVŲ VIRPESIŲ SKLIDIMĄ IŠ MŪSŲ VIDAUS, KURIE IR NULEMIA MŪSŲ INDĖLĮ Į ŠILTNAMIO EFEKTO PASIREIŠKIMĄ PLANETOJE, O NE GAMYBINĖ VEIKLA, KAIP TĄ KLAIDINGAI JUMS NUOLAT PATEIKIA TRUMPAREGIAI MOKSLININKAI, O TAIP PAT IR GAMTOS STICHIJOS YRA TIESIOGIAI SUSIJUSIOS SU MŪSŲ SKLEIDŽIAMAIS – NUOLAT – DIENĄ NAKTĮ – GYVAIS ENERGETINIAIS VIRPESIAIS. Žmonių žemo dvasinio lygio sąmonės virpesai – ilgos bangos – uždengia visą planetos paviršių ir sulėtina šiluminės energijos sklidimą į kosmosą iš mūsų planetos karšto – apie 2000 laipsnių – branduolio. Ir tik kuo aukštesnio dažnio, kuo aukštesnės dvasinės sąmonės skleidžiami virpesiai gali palengvinti šios šiluminės energijos cirkuliaciją per žemų virpesių didžiulį apklotą.
Kol planeta buvo karantine ir izoliuota, tol tokius pagalbinius darbus – irgi Ištaisomojo laikotarpio programos veikimo dėka – mums atliko mums nematomi Energijos Reguliuotojai, Fiziniai Kontrolieriai, ir Tarpinės Būtybės. Todėl stichinės nelaimės Urantijoje buvo daug mažesnės apimties. Dabar mes turime tą daryti jau patys, nes esame nebeizoliuota planeta, todėl ir turime tvarkytis savojo sąmonės dvasinio augimo dėka, kuo labiau atsiduodami Tėvo-Rojaus Trejybės vedimui iš vidaus. Taip tvarkosi visos neizoliuotos evoliucinės apgyvendintos planetos.
Būtent tam, kad mums dar daugiau padėtų ir toliau žengti GYVUOJU KELIU, vis daugiau atveriamos ryšio grandinės buvo panaudotos, ir yra toliau panaudojamos, sukuriant Ištaisomojo laikotarpio dar kitą sudedamąją dalį – Mokymo misiją. Ją sudaro įvairaus rango dvasinių būtybių ir visai šalia mūsų veikiančių Tarpinių Būtybių, o taip pat ir morontiniu pavidalu dar esančių mirtingųjų perduodami dvasinės šviesos mokymai. Jie ir perduodami būtent per vis daugiau atstatomas ryšio grandines. Jas atverti reikia vis daugiau ir daugiau, nes vis daugiau mūsų dvasios brolių ir sesių užmezga dvasinius ryšius su savo dvasiniais mokytojais. Tai nėra Minties Derintojo tiesioginė Tėvo asmenybės grandinė, kuri veikė visada, net ir izoliacijos sąlygomis, kaip ir Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio – dvasingumo grandinė, kaip ir Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės – proto grandinė. Šios grandinės yra VISADA, JOS NEPAVALDŽIOS IZOLIACIJOS REŽIMUI.
Mokymo misija prasidėjo apie 1989 metus, kada pirmiausia Naujojoje Zelandijoje dvasios užmezgė ryšį su žmonėmis, kurie tuo metu jau turėjo patį plačiausią kūrinijos supratimą – studijavo Urantijos Knygą. Todėl būtent tokie žmonės jau galėjo nepulti į paniką, kada su jais pradės siekti ryšio dvasinės būtybės, nes jų samprata apie kūrinijos dvasinę šeimą jau buvo labai smarkiai išplėsta. Vėliau toks pat ryšys buvo užmegztas su Urantijos Dokumentus studijavusiais žmonėmis Australijoje. Dar po kuruio laiko šis Mokymo misijos diapazonas išsiplėtė iki Jungtinišų Valstijų, Meksikos, Brazilijos, Kai kurių valstybių Europoje. Ryšys po kurio laiko buvo užmegztas ir su kitus dvasinius šaltinius studijuojančiais žmonėmis, kuire apie Urantijos Knygą.net nėra nieko girdėję.
Aš labai aktyviai dalyvavau Mokymo misijos veikloje kartu su amerikiečiais, brazilais, Pietų Afrikos Respublikos, Olandijos, Kanados, Pietų Korėjos ir kitų valstybių dvasiniais broliais ir sesėmis. Aš pradėjau jiems siųsti tiek savo mokymus, tiek iš Tėvo gaunamus mokymus. Po kelerių metų man buvo Tėvo pasakyta, kad aš turiu rengti dvasinius mokytojus, nes aš mokau taip, kaip tie dvasiniai mokytojai, kurių mokymus Mokymo Misijos dalyviai skelbia šios Mokymo Misijos svetainėje. Tą taip pat pastebėjo kai kurie ir amerikiečiai.
Ištaisomojo laikotarpio programos, o tuo pačiu ir Mokymo Misijos viena iš sudėtinių dalių yra Jėzaus Kristaus apreiškimai, kuriuos jis perteikia per įvairius žmones. Per mane jo perteiktas apreiškimas KALBU JUMS VĖL sudaro Mokymo Misijos KERTINĮ AKMENĮ VISAI PLANETAI. Šį apreiškimą žmonija dar turės atrasti, kaip ir Urantijos Knygą.
Ištaisomojo laikotarpio programos esminė dalis yra ROJAUS TREJYBĖS GYVOJI ŠVENTOVĖ IR GYVOJI ROJAUS TREJYBĖS RELIGIJA, kurią Jėzaus perteikta per kitą asmenį man žinia įkūriau čia Lietuvoje. Tačiau tai yra svarbiausia VISOS URANTIJOS ŽMONIJOS VYSTYMOSI ATEITIS. Todėl ir mano veiklos pobūis vis daugiau krypsta ir į šitą sferą – ROJAUS TREJYBĖS GYVĄJĄ ŠVENTOVĘ.
Ištaisomojo laikotarpio programoje mes REALIAI pasireiškiame kiekvienas ir įnešame savo ASMENINĮ indėlį, IR JĮ ĮNEŠAME TIEK, KIEK ŠITO TROKŠTA ATSIVĖRĘS TĖVUI-ROJAUS TREJYBEI KIEKVIENO IŠ MŪSŲ TIKRASIS IR DVASINIS AŠ, KURĮ MES IR ESAME GAVĘ KAIP ASMENYBĖS AMŽINĄ DOVANĄ IŠ TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS, KAD RYŽTINGAI VEIKTŲ DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE VISŲ LABUI IŠ MEILĖS IR LAISVA VALIA, TAIP PAT GAUTA IŠ TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2010-07-13 13:56:48
Norint kad visi piktavaliu zmoniu keslai istirptu tarsi ledas,reikia nuolat melstis ir nepaliauti,nes kuo daugiau zmoniu isijungs i kolektyvine malda,tuo bus karstesnes vibracijos ateinancios is Rojaus Tevu, kurios tirpins blogi tarsi leda, kurio saltis kauste zmones daugeli amziu,ypac po Liuciferio ir jo sajungininku sukilimo pries ROJAUS TREJYBE. Vienikimes karstomis maldomis budami bet kokiame pasaulio kampelyje,kuo daugiau zmoniu isijungs i kolektyvine malda ,tuo geriau bus visai planetai,visai zmonijai.Susijunge mintimis, susikabine rankomis istirpinsim blogio leda kurio saltis kauste mus visus daugeli amziu.
Fredas
2010-07-09 14:54:58
Mielieji, ar jaučiame ir kaip jaučiame savo greitėjančias mintis?
Visų mūsų Tėvas per vietinės visatos Aukščiausiąjį Valdovą Sūnų Kūrėją Mykolą ir Nebadonę Motiną Dvasią, talkininkaujant Energijos Reguliuotojams ir Fiziniams Kontrolieriams bei kitoms įvairaus dvasinio rango ir kategorijų aukštoms būtybėms, savo energijas pagreitina, idant mes, jo mylimiausi vaikai, lengviau suvoktumėm ir net fizinėmis akimis regėtumėm Tėvo-Rojaus Trejybės kasdienį pasireiškimą materialiu pavidalu pačiuose mumyse ir visoje mus supančioje aplinkoje.
Jėzaus iš Nazareto pažadas tikras.
Ramybės ir meilės visiems.
gaile
2010-07-09 09:37:06
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.