Forumas: temos peržiūra

Gyvybės plazma Urantijos buvusio Planetos Princo, Kaligastijos, materialiai šimtinei, 2010 07 17

Šiandien, Rojaus Trejybės šventovėje po mūsų gyvųjų pamaldų ir kiekvieno, kas tik norėjo pasakyti savojo – kaip dvasinių mokytojų – pamokomojo žodžio, Rimantas iš Kauno pateikė klausimą, KAS GI TEN BUVO paimta iš materialių žmonių kūnų ir įdiegta į Planetos Princo personalo, atgabento iš Jerusemo, kūnus, kad jie galėtų viekti Urantijjoje materilau pavidalu. Jis perskaitė pastraipą iš Urantijos Knygos, kuri konkrečiai kalba apie gyvybės plazmos perkėlimą atgabentam Planetos Princo, Kaligastijos, materialiai šimtinei.
Ir šiek tiek išplėsdamas tai, ką aiškinau ir Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, noriu jums dar pateikti šiek tiek išplėstą ir patį KONTEKSTĄ, kad prisimintumėte kas gi tas Kaligastija, ir koks buvo jo personalas. Todėl pateikiu 66 Dokumento porą skyrių:

“66 DOKUMENTAS
“URANTIJOS PLANETOS PRINCAS
“SŪNAUS Lanonandeko atėjimas į vidutinį pasaulį liudija, kad valia, sugebėjimas pasirinkti amžinojo išlikimo kelią, išsivystė primityvaus žmogaus prote. Bet į Urantiją Planetos Princas atvyko praėjus maždaug pusei milijono metų po to, kada buvo atsiradusi žmogiškoji valia.(0741-01)
“Maždaug prieš penkis šimtus tūkstančių metų ir kartu su šešių spalvotųjų arba sangikų rasių pasirodymu, į Urantiją atvyko Kaligastija, Planetos Princas. Princo atvykimo metu žemėje buvo maždaug pusė milijardo primityvių žmogiškųjų būtybių, ir jos buvo pasklidusios po visą Europą, Aziją, ir Afriką. Princo būstinė, įkurta Mesopotamijoje, buvo maždaug pasaulio gyventojų centre.
“1. PRINCAS KALIGASTIJA
“Kaligastija buvo Sūnus Lanonandekas, antrinės kategorijos 9.344 numeris. Jis turėjo vietinės visatos reikalų administravimo bendrą patyrimą, ir, vėlesniaisiais amžiais, konkrečiai patyrė, kaip reikia tvarkyti Satanijos vietinę sistemą.
“Iki to meto, kada Liuciferis ėmė valdyti Satanijoje, Kaligastija buvo paskirtas į Gyvybės Nešėjų patarėjų tarybą Jeruseme. Liuciferis pakėlė Kaligastiją, suteikdamas jam savo asmeninio personalo nario rangą, ir šis sėkmingai atliko penkias viena po kitos ėjusias garbės ir pasitikėjimo užduotis.
“Kaligastija labai seniai siekė gauti paskyrimą į Planetos Princo pareigas, bet kaskart, kada tik jo prašymą reikėdavo patvirtinti žvaigždyno tarybose, jis nesulaukdavo Žvaigždyno Tėvų pritarimo. Atrodė, jog Kaligastija ypač trokšta, kad jį pasiųstų kaip planetos valdovą į dešimtainį arba gyvybės modifikavimo pasaulį. Jo prašymas kelis kartus buvo atmestas, kol galiausiai jis buvo paskirtas į Urantiją.
“Kaligastija išvyko iš Jerusemo į jam patikėto pasaulio valdas turėdamas pavydėtinus duomenis, kaip ištikimai ir atsidavusiai tarnauti savosios visatos, kurioje gimė ir gyveno, gerovei, nežiūrint jam būdingo tam tikro nekantrumo, kurį sustiprino polinkis nesutikti su nustatyta tvarka kai kuriuose antraeiliuose dalykuose.
“Aš buvau Jeruseme tada, kada šaunusis Kaligastija išvyko iš sistemos sostinės. Nė vienas kitas planetos princas niekada nebuvo pradėjęs pasaulio valdymo karjeros, turėdamas turtingesnį pasiruošimo patyrimą arba geresnes perspektyvas, kaip šitą pradėjo Kaligastija tą reikšmingą dieną prieš pusę milijono metų. Vienas dalykas yra akivaizdus: kada aš vykdžiau savo užduotį, pasakodamas apie tą įvykį vietinės visatos programoje, tada aš nė akimirką nepuoselėjau net ir mažiausios minties, jog šitas kilnus Lanonandekas taip greitai išduos planetinės globos šventą pasitikėjimą ir taip siaubingai suterš visatos sūnystės savosios išaukštintos kategorijos dorą vardą. Aš iš tikrųjų maniau, jog visoje Satanijoje Urantija buvo tarp tų penkių ar šešių planetų, kurioms labiausiai pasisekė ta prasme, kad ji prie pasaulio reikalų vairo turės tokį patyrusį, šviesų, ir originalų protą. Tada aš nesuvokiau, jog Kaligastija ėmė klastingai įsimylėti pats save, tada aš iki galo nesupratau asmenybės išpuikimo niuansų.
“2. PRINCO PERSONALAS
“Urantijos Planetos Princas į savo misiją nebuvo išsiųstas vienas, jį lydėjo įprastas padėjėjų ir administracinių pagalbininkų korpusas.
“Šitai grupei vadovavo Daligastija, Planetos Princo partneris-padėjėjas. Daligastija taip pat buvo antrinės kategorijos Sūnus Lanonandekas, kuris toje kategorijoje turėjo 319.407 numerį. Jis turėjo padėjėjo rangą tuo metu, kada buvo paskirtas Kaligastijos partneriu.
“Planetinį personalą sudarė didžiulis skaičius angeliškųjų bendradarbių ir gausybė kitų dangiškųjų būtybių, paskirtų tam, kad vystytų žmogiškųjų rasių interesus ir skatintų jų gerovę. Bet jūsų požiūriu, iš visų grupių pati įdomiausioji buvo Princo personalo materialūs nariai – kartais vadinti Kaligastijos šimtine.
“Šitą vieną šimtą iš naujo materializuotų Princo personalo narių Kaligastija atrinko iš daugiau negu 785.000 kylančiųjų Jerusemo piliečių, kurie patys pasisiūlė dalyvauti Urantijos jaudinančiame patyrime. Kiekvienas iš to vieno šimto pasirinktųjų buvo iš skirtingos planetos, o iš Urantijos nebuvo nė vieno.
“Šitie jerusemiečiai savanoriai į Urantiją serafiniu transportu buvo atgabenti tiesiai iš sistemos sostinės, ir juos atgabenus, jie liko įserafimuoti iki to laiko, kada jiems buvo parūpintos ypatingos planetinės tarnystės dualios prigimties asmenybės formos, tikrieji kūnai, susidedantys iš mėsos ir kraujo, o taip pat suderinti ir su sistemos gyvybės grandinėmis.
“Likus kažkiek laiko iki šitų vieno šimto Jerusemo piliečių atvykimo, abu prižiūrintys Gyvybės Nešėjai, gyvenantys Urantijoje, prieš tai patobulinę savo planus, pasiuntė į Jerusemą ir Edentiją prašymus leisti transplantuoti gyvybės plazmą iš atrinktų vieno šimto išlikusių Andono ir Fontos palikuonių į tuos materialius kūnus, kurie turi būti suprojektuoti Princo personalo fiziniams nariams. Pageidavimą patenkino Jeruseme ir patvirtino Edentijoje.
“Sutinkamai su tuo, Gyvybės Nešėjai atrinko penkiasdešimt vyrų ir penkiasdešimt moterų iš Andono ir Fontos palikuonių, atstovaujančių tos unikalios rasės geriausiems išlikusiems palikuonims. Su viena ar dviem išimtimis šitie Andonitai, prisidėję prie šios rasės vystymo, vienas su kitu buvo nepažįstami. Prie Princo planetinės būstinės slenksčio jie buvo surinkti iš viena nuo kitos toli buvusių vietovių, koordinuotai vadovaujant Minties Derintojams ir padedant serafimams. Čia šitas vienas šimtas žmogiškųjų subjektų buvo perduoti iš Avalono atvykusiai labai kvalifikuotai savanorių komisijai, kuri vadovavo tam darbui, kada iš šitų Andono palikuonių buvo materialiai ištraukta dalis gyvybės plazmos. Tada šita gyvoji medžiaga buvo perkelta į materialius kūnus, sukonstruotus tam, kad būtų panaudoti tam vienam šimtui Princo personalo jerusemiečių narių. Tuo tarpu, šitie naujai atvykę sistemos sostinės piliečiai buvo laikomi serafinio transportavimo miego būsenoje.
“Šitos transakcijos, kartu su specialių kūnų tikru sukūrimu tai Kaligastijos šimtinei, pagimdė daug legendų, kurių didelė dalis vėliau susimaišė su vėlesniaisiais pasakojimais apie Adomo ir Ievos pasirodymą planetoje.
“Įasmeninant iš naujo, visas procesas, pradedant serafinio transporto, atgabenusio tą vieną šimtą Jerusemo savanorių, atvykimu ir baigiant tuo laiku, kada jie atgavo sąmonę, tapo trigubomis sferų būtybėmis, užtruko lygiai dešimt dienų.” (0743-01)
Taigi, kas gi yra toji GYVYBĖS PLAZMA, ir kaip ji buvo įdiegta Planetos Princo materialiai šimtinei?
Kiekviena apgyvendinta planeta, kurioje numatoma implantuoti gyvybės plazmą, kad iš jos EVOLIUCINIU BŪDU – per KOKYBINIUS ŠUOLIUS – be jungiamųjų grandžių TARP JŲ išsivystytų ŽMOGUS, kuris DVASINGĖTŲ per gyvą ryšį su Kūrėju, nėra į planetą atgabenama, ar sukuriame pačioje planetoje, be išankstinio šios gyvybės plazmos eksperimentinio patikrinimo Satanijos sistemos sostinėje – Jeruseme. Jos cheminė formulė kuriama, atsižvelgiant į tos planetos, kurioje numatoma ją impantuoti, fizinių savybių – atmosferos spaudimo, temperatūros svyravimų, planetos materijos tankio ir masės, planetos apsisukimo aplink savo ašį greičio, ir t.t. – numatomo poveikio būsimajam – tolimoje perspektyvoje – žmogui. Ją kuria Gyvybės Našėjų kategorijai priklausantčios dvasios drauge su Morontinės Energijos Reguliuotojais ir Fiziniais Kontrolieriais.
Gyvybės plazma – tai pati mažiausia materialios gyvybės substancija, tačiau savyje talpinanti visą cheminę formulę, kuri turi būti pagrindu jos sukūrimui, kad ši sėkmingai vystytųsi tomis planetos sąlygomis, kur ji bus įterpta. Būtent dėl to siekiama eksperimentų būdų gyvybės plazmą sukurti tokią, kad ji tos planetos sąlygomis atskleistų tos cheminės formulės pagrindu nustatytą VISAPUSĮ POTENCIALĄ.
Būtent mūsų planetos, Urantijos, gyvybės plazmos cheminės formulės pagrindu – po daugiau kaip penkių šimtų tūkstančių atliktų eksperimentų Satanijos sostinėje, Jeruseme, – buvo pasirinktas natrio chlorido – arba druskos tirpalas. Ir jau būtent šią gyvybės plazmos formulę patvirtino mūsų Vietinės Visatos – Nebadono – Sūnus Kūrėjas-Mykolas, DAUGUMAI ŽINOMAS TIKTAI SAVOJO ĮSIKŪNIJIMO ŽMOGIŠKUOJU PAVIDALU kaip Jėzus iš Nazareto.
Gyvybės plazma yra GYVYBĖS PATI MAŽIAUSIA MATERIALI ENERGETINĖ SUBSTANCIJA, kuri yra mažesnė už bet kokius, pačius mažiausius, virusus, kurių jau neįmanoma fiksuoti jokiais žmogaus sukurtais materialiais prietaisais. Kad jums būtų nors kiek aiškiau, tai net nefiksuojamas virusas turėtų atrodyti dramblio dydžio palyginus su gyvybės plazmos skruzdėlės dydžio energetine išraiška, tačiau vis tiek savyje talpinančiai visą natrio chlorido realią cheminę FORMULĘ.
Būtent toji gyvybės plazma buvo įterpta druskingame ir lygiai tokios pačios koncentracijos, kokia ir atitiko sukurtą, ir patvirtintą, pačią veiksmingiausią mūsų eksperimentinei planetai gyvybės plazmos cheminę formulę. Todėl riekėjo laukti tol, kol vandenyno vandens druskos koncemtricija bus lygiai tokia pati, kokią ir numato gyvybės plazmos pativirtinta formulė. Gyvybės plazma savo evolicinį vystymąsi pradėjo vandenyne, kada ji buvo implantuota trijose skirtingose jo dalyse, kad šitokiu būdu galėtų išsivysčiusi jau iki sausumo gyvybės apimti visą planetą ne iš vienoo taško, bet iš trijų skirtingų pusių. Vienoje iš šitų trijų pusių gyvybės plazmos vystymasis patyrė nesėkmę, todėl jis nustoje egizistavęs.
Kadangi gyvybės plazmą yra GYVA ENERGEIJA, tai pačią gyvybės plazmą sukuria Gyvybės Nešėjai ir Fiziniia Kontrolieriai, tačiau, kad ją paverstų gyvą, kad paleistų jos evoliucinį mechanizmą, atskleidžiantį jos potencialą per aktualų pasiekimą, yra BŪTINAS Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės DVASINĖ GYVYBĖS KIBIRKŠTIS – DVASINIS PŪSTĖLĖJIMAS, kuris yra suteikiamas per konkrečios Supervisatos Pagrindinės Dvasios ir Vietinės Visatos Motinos Dvasios veikimą, kurį betapriškai įgyvendina būtent GYVYBĖS NEŠĖJAI.. Jie taip ir vadinasi, kad būtent jie turi ĮGALIOJIMUS atlikti šitą gyvybės kibirkšties įpūtimo veiksmą, kad jau sukurta gyvybės plazma tap GYVA, tarsi mechaninis laikrodis būtų užvestas, arba elektroninis laikrodis būtų prijungtas prie maitinimo šaltinio, be kurio jis negali pradėti atlikti savo funkcijų.
Gyvybės plazma jau prieš milijoną metų pasiekė žmogaus evoliucinio išsivystymo lygį, tačiau ir tada, ir šiandien kiekviena gyva fizinio kūno ląstelė yra maudoma tos pačios koncentracijos druskingame tirpale, koks gyvybės plazmos įterpimo metu buvo tuometiniame vandenyne.
Kadangi tokia gyvybės pati mažiausia materiali energtinė substancija – gyvybės plazma – neprieinama niekam kitam, tik tiems, kurie ją kūrė, todėl gyvybės plazmą iš materialaus kūno ir gali paimti tie, kurie tokią energiją yra pajėgūs tvarkyti – GYVYBĖS NEŠĖJAI, MORONTINĖS ENERGIJOS REGULIUOTOJAI, IR FIZINIAI KONTROLIERIAI.
Kaligastijos šimtinė jau buvo patyrusi savojo gyvenimo kitose planetose užbaigimą ir prisikėlimą JAU MORONTINIU PAVIDALU, ir dar nebuvo susilieję su savo Mnties Derintojais, tai jų morontinės energijos kūnų transformavimui buvo būtinas Morontinės Energijos Reguliuotojų darbas, o taip pat jiems naujų MATERIALIŲ žmogiškųjų kūnų sukūrimas ne iš naujo gimstant, bet Fizinių Kontrolierių fizinės energijos priederinimo būdu išaudžiant naujuosius kūnus. O kad jie būtų GYVI, ir buvo būtina GYVYBĖS PLAZMA, kurią ir reikėjo paimti iš vietinių gentainių Urantijoje, atjungus jiems sąmonę.
Angelų transportuotojų atgabenti – su atjungta sąmone – morontiniai tvariniai, iki naujų kūnų energetinio parengimo ir gyvybės plazmos juose įterpimo bei jiems sąmonės sugrąžinimo buvo angelų piežiūroje. Jiems turėjo būti perngti TOKIE MATERIALIŪS KŪNAI, KAD BŪTŲ SUDERINTI SU PAČIAIS AUKŠČIAUSIAIS TUOMETINĖS KARTOS ENERGETINIO DAŽNIO VIRPESIAIS. Morontiniu energetiniu pavidalu šias asmenybes SAVYJE TALPINO angelai transportuotojai, kurie GALI GABENTI IR GABENA, žemesnio lygio energetinių dažnių morontinius pavidalus, dėl to juos jie ir gali savyje talpinti, kaip žemesnę už jų pačių energijos išraišką. Tuo tarpu, kada mes tapsime dvasiomis, mūsų energetinio pavidalo dažnis bus nepalyginamai aukštesnis už mūųs buvusį morontinių pavidalą, todėl mus į supervisatą – jau kaip dvasios kūną turinčias REALIAS dvasias – gabens IRGI angelai transportuoptojai, TIK JŲ energetinis užtaisas BUS NEPALYGINAMAI galingesnis už tuos angelus trasportuotojus, kurie gabena morontinius pavidalus.
ENERGETINE PRASME – IR TIESIOGINE PRASME – GALINGESNIS SAVYJE GALI PATALPINTI NE TOKĮ GALINGĄ, O NE ATVIRKŠČIAI.
Gyvybės plazma iš atrinktų materialių mirtingųjų paėmė Gyvybės Našėjai ne pincetu, bet ENERGETINIU SPINDULIU, be jokios žalos tiek JŲ PAČIŲ GYVYBĖS PLAZMAI, tiek jų kūnams, tiek jų organams, tiek jų mąstymui, kada jie vėl buvo – energetiniu būdu – Fizinių Kontrolierių sugrąžinti į SĄMONĖS būseną.
Tai nebuvo akimirksniu įvykdomas energetinis veiksmas, kaip, sakykim, Jėzaus atveju, kada per vestuves Kanoje, kada buvo pašalintas laiko faktorius ir vanduo akimirksniu pavirto vynu, taip pat veikiant Energijos Reguliuotojams ir Fiziniams Kontrolieriams. Tai buvo dešimt dienų trukęs procesas, nes morontinė energija turėjo būti palaipsniui derinama ir pakeičiame į fizinę enerigją ir dar savyje turinčią GYVYBĘ. Ir ne šiaip gyvybę, bet būtent tą gyvybę, kuri iki tol buvo morontiniu pavidalu asmenybės lygiu su savo anksčiau sukauptu patyimu ir visomis ankstesnėmis charakterio savybėmis, atitankančiomis tos asmenybės DVASINĮ IŠSIVYSTYMĄ, IR JIEMS IŠAUSTAS NAUJAS MATERIALIUS KŪNAS TURĖJO BŪTENT BŪTI KIEKVIENAM INDIVIDUALUS, IR NEPAKARTOJAMAS. Lygiai taip jis turėjo būti pritaikytas, kad materiali gyvybės plazma galėtų likti neritobą laiką Urantijoje, maitinant materialų kūną Gyvybės medžio vaisiumi, todėl įprasti žmogaus organizmo organaii buvo tansformuoti, kad galėti NESENTI, EIKVOJANT ENERGIJĄ, MAIITNTANTIS VIEN TIK MATERIALIU MAISTU.
Štai kodėl toks morontinio pavidalo transformavimo į materialų pavidalą procesas turėjo trukti tas dešimt dienų, o ne akimirką.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Komentarai