Forumas: temos peržiūra
Kas yra dogmatiškumas? Kodėl mes sakome, kad vienas ar kitas žmogus yra dogmatikas?
Kas yra dogma? Iš kur atsiranda dogmatiškumas? Kiek jis padeda ar trukdo mums atrasti DIevą savo viduje?
Šitą temą siūlau šiuo metu, nes matau, kad ir Forume jaug dogmatiškumas kai kuriems tampa didele kliūtimi atrasti Tėvą savyje ir pajusti JO meilę. Pamąstykim apie patį reiškinį, prieš kūrį ypač griežtai pasisakė ir Jėzus.
ALGIMANTAS
2006-01-21 14:04:40
Komentarai
1) Manau, kad dogma tai įsitikinimas/prietaras/baimė kažką padaryti/įsipareigojimas/pažadas...2) Atsiranda dogamtiškumas manau iš nežinojimo arba neradimo atsakymų ir tada padarant tam tikras išvadas, kurios dažnai neatspindi Tėvo tiesos pvz. jei nežinau kas bus po fizinės mirties - tai reikia bijoti mirti :)
3) Dogmatiškumą beje galiu pasakyti savo nuomonę - kad naudoja ir tie, kurie yra atradę ir Tėvą savyje ir atgimę iš dvasios, nes manau, kad dogmatiškumas dar labai susijęs su kūniškumu - o mes gi nesam dvasios, o esam kūniški, todėl, drįsčiau teigti, kad visi žmonės vienaip ar kitaip yra dogmatiški..
Linas J
2009-10-24 23:32:35
Dogma - tai yra bet koks teiginys bet kokioje veikloe sferoje, kurio NELEIDŽIAMA nei pakeisti, nei patikrinti, ŠIS TEIGINYS TURI BŪTI PRIIMAMAS TIK TOKS, IR NE KITOKS. Kartais dogma savyje gali talpinti ir DALĮ tiesos. Tačiau dėl to, kad neleidžiama dogma nei suabejoti, nei jos išplėsti, nei jos keisti, tai ji įsigali be jokių klausinėjimų. Pavyzdžiui, sporte. Vienas treneris pasiekė geresnių rezultatų, negu kitas, ir geresnio trenerio metodai tiesiogiai perkelti priverstinai visiems kitiems tos pačio sporto šako trenieriams, tampa dogma, jeigu nėra atsižvelgiama į konkrečias sąlygas, konkrečius sportininkų individualius bruožus, sugebėjimus, kliamatines sąlygas, net kultūrinę aplinka. Tiesiog iš "viršaus nuleistas nurodymas". Tą patį galima pasakyti apie mokslinius tyrinėjimo metodus, medicinos praktiką. Pavyzdžiui, absoliuti dauguma gydytojų laikosi dogmos ir vaistus skiria taip, kaip nurodo farmacijos gigantai, kurie tuos vaistus ir pagamino. O juk kiekvienas ligonis INDIVIDUALUS IR UNIKALUS. Negali būti VIDUTINĖS dozės, turi būti KIEKVIENA LABAI KONKRETI DOZĖ. Bet gydytojai net nežimno, kaip nustatyti konkrečią dozę kiekvienam ASMENIŠKAI. Štai dogma ir įsigalėjo per daugelį metų...
Lygiai tas pats ir religijoje. Kada žmogus verčiamas tikėti, kad Dievas sukūrė pasaulį per šešias dienas, o septintąją ilsėjosi, įdomu, ką Jis veikė ilsėdamasis, pliaže gylėjo..? kad Adomas buvo nulipdytas...iš molio, o Ieva iš Adomo šonkaulio, kad Adomas buvo pirmasis žmogus, Adomas ir Ieva už kažkokią "nuodėmę" buvo "išvaryti iš kažkokio "rojaus", kad Marija pagimdė būdama nekalta mergelė, kada Juozapas nebuvo jos vyras, o kažkodėl tik kažkoks globėjas, kad ji šventoji, kad ji neturėjo daugiau vaikų, kad ji negyveno santuokoje su Juozapu, kad ji buvo su visu kūnu paimta į dangų, kad žydai išrinktoji tauta, kad Jėzus yra mūsų karalius, kad Jėzus įsteigė bažnyčią, kad Jėzus yra bažnyčios galva ir daugybę daugybę kitokių teiginių, kuriais neleidžiama suabejoti, pavirto dogmomis.
Štai dėl to ir buvo perteiktas Epochinis Apreiškimas, sudėtas į Urantijos Knygą, kuris ir leido pamatyti visų mano suminėtų dogmų vaikiškumą ir beviltiškumą.
Tik iš Urantijos Knygos mes matome, kaip Gyvybės Nešėjai įterpė gyvybės plazmą vandenyje, kurio druskingumo koncentracija atitiko mūsų gyvybės formulę, kurios pagrindą sudarė natrio chlorido tirpalas, t.y. druskos tirpalas. Ir būtent iš tos pačios gyvybės plazmos prasidėjo gyvybė žemėje, kuri, kaip planeta atsirado iš mūsų saulės. Ir tai užtruko milijonus metų, o ne šešias dienas. Ir visa gyvybės evoliucija vystosi kokybiniais šuoliais, o tarp šių šuolių nėra jokių sujungiamųjų grandžių. Mes ir dabar ieškome tų jungčių, kurios neegzistuoja. Tą puikiai demonstruoja drugelio atsradimas iš vikšro. Jeigu kartais įsipjautumėte pirštą, palaižykite, pajusite sūrumą. Tai tokios pačios koncentracijos druskingas tirpalas, koks tuo metu skalavo į vandenyną trijose vietose įterptą gyvybės plazmą. Taigi, ir šiandien, nmors gyvename sausumoje, bet kiekvieną gyvą ląstelę skalauja toks pat druskingas tirpalas. Ir NaChl tirpalą net lašina ligoninėse, kada būna nusilpęs organizmas. Ne cukraus, bet druskos tirpalą. Štai tau ir molinis Adomas.
Iki Adomo ir Ievos pasirodymo planetoje, žmogus jau egzistavo beveik milijoną metų. Adomas ir Ieva gyveno prieš beveik 38000 metų. Ir gyveno Edeno sode. Ir tai yra tiesos dalis, kurią skelbia ir dogma. Bet dogma negali paaiškinti kodėl Edeno pavadinimas. Urantijos Knyga paaiškina: Edeno sodais vadinama tos nuostabaus grožio vietos, į kurias atvyksta Adomai ir Ievos į žmonėmis apgyvendintas planetas, kad GIMDYTŲ VAIKUS, ir taip BIOLOGIŠKAI IR EVOLIUCIŠKAI PAGERINTŲ ŽMONIJOS RASĘ. Štai tokia jų misija. Ir jie gyvena subtropinio klimato sąlygomias, kur vešli ir graži aplinka, primenanti mūsų Žvaigždyno būstinės botaninį sodų grožį, nors ir nedidele dalimi. O mūsų Žvaigždyno sostinė yra Edentija. Ir būtent jos garbei Adomo ir Ievos rezidencija vadinama Edeno Sodas. Ir Adomas ir Ieva nusižengė Tėvo valiai, sužlugdė savo misiją, bet nuodėmės NEPADARĖ. Tuo tarpu Adomas, ne tik sužlugdė savo misiją, bet padarė ir NUODĖMĘ. Kodėl, todėl, kad Ieva buvo suviliota apgaule, o Adomas jos pražangą pakartojo SĄMONINGAI.
O kai dėl nekaltos mergelės Marijos, tai žydai laikėsi papročio net ir ištekėjusią noterį vadinti mergina, kol ji nepagimdo pirmagimio vaikelio taip tikrai tapdama moterimi. Dėl to, mergina Marija, nors jau ir Juozapo žmona, tapo moterimi tik su savo pirmagimio Jėzaus gimimu.
O tai, kad Jėzaus įsikūnijimui buvo renkamos šeimos ir rodo tą svarbą, kurią teikė mūsų visatos Sutvėrėjas, kada Jis prieš 40000 metų pasirinko Urantiją paskutiniojo savęs padovanojimo vieta. Ir Jis pats nusprendė, kad įsikūnys VIDUTINĖJE ŠEIMOJE. ŠEIMOJE, O NE NEKALTOJE MERGELĖJE. Juk Jis turi suaugti į normalų to amžiaus ir tos kartos vyrą, kad įgytų pilnavertį žmogaus patyrimą. Kaip gi Jis būtų galėjęs išaugti į normalų vyrą, jeigu būtų augęs NE ŠEIMOJE. Ir dar NE GAUSIOJE ŠEIMOJE. Tuo metu buvo normalu turėti po keliolika vaikų.. Ir nieko nėra išskirtino, kad ir Juozapas su Marija turėjo devynis vaikus, o Jėzus buvo jų PIRMAGIMIS. Kaip gi Mariją galėjo paimti į dangų su kūnu, kai pat VISATOS SUTVĖRĖJAS, privalo kilti netekęs savo materialaus apvalkalo. Net Visatos Valdovui nėra išimčių. Nes toks yra VISUOTINIO TĖVO PLANAS.
Žydai nebuvo išrinktoji Dievo tauta, nes Dievas neturi privilegijuotų ir savo favoritų. Bet kadangi žydai turėjo gilesnę vieno Dievo sampratą, tai jiems ir buvo leidžiama išgirsti pranašų mokymus, nes kitos gentys tokių mokymų būtų visai nesupratusios. Dėl to evoliuciškai žydai turėjo aukštesnį suprratimą, tuo metu, apie Dievą. Bet savo galimybę praleido Jėzų atstumdami. Ir būtent atstūmė jį RELIGINIAI LYDERIAI. Žmonės Jo mielai klausėsi. Bet jie irgi buvo dogmų nelaisvėje, dėl to ir nusekė paskui fariziejus, o ne paskui Jėzų. Ir Jėzui Emanuelis, Rojaus Trejybės atstovas mūsų vietinėje visatoje, dar prieš įsikūnijimą perdavė Tėvo apribojančius nurodymus, ko Jam daryti neleidžiama: turėti palikuonių, kurti bažnyčia, palikti užrašų, kad žmonės nepradėtų viso šito garbinti vietoje Tėvo. Jam buvo nurodyta savo gyvenimu atitikti tos kartos ir to amžiaus tradicijas, ir savuoju gyvenimu apšviesti VISUS žmones ir VISĄ VISATĄ. Dėl to Jis ir atsisakė tapti karaliumi...
Jėzus būtent ir laisvino žmones iš dogmų varžtų.
Ir Epochinis Urantijos Knygos apreiškimas dar labiau laisviną žmogų iš bet kokių dogmų, nes jis skatina žmogų MĄSTYTI IR TIKRINTI, DIEVĄ PATIRTI IR ĮTIKĖTI NE DĖL TO, KAD REIKIA, BET DĖL TO, KAD ŽMOGUS IMA VIS DAUGIAU IR DAUGIAU PATS ATRASTI DIEVO SAVO VIDUJE IR NETIKĖTAI PAJUNTA, KAIP IŠSIVADAVO DAR IŠ VIENOS DOGMOS NELAISVĖS, KAD JIS TURI KAŽKOKIĄ PRIGIMTINĘ NUODĖMĘ.
Žmogus pajunta, kad jis tampa su DIEVU BENDRAKŪRĖJU. Jis su Dievu kuria GĖRĮ IR GROŽĮ, DALINA MEILĘ IR GAILESTINGUMĄ. IR JUN TA GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU. BENDRAUJA SU JUO NE KAIP SU NEGYVA DOGMA, BET KAIP SU GYVU IR JAME PAČIAME GYVENANČIU PER SAVO DVASIĄ, MINTIES DERINTOJĄ.
Ir tada žmogus ima patirti, kad Dievas iš tikrųjų YRA TĖVAS. MYLINTIS TĖVAS. Tik tada jis ima suvokti Jėzaus evangeliją - Dievo Tėvystė, žmonių brolystė. IR VISOS KŪRINIJOS BROLYSTĖ.
Tokia Tėvo suteikta ir Jėzaus įgyvendinta tvarinio dvasinė laisvė tampa žmogui REALI. Ir tik tada suvoki, kaip tampi vis labiau mylinbtis ir gyuvenantis Jėzumi, kaip imi matuoti viską Jėzumi, ir patiri, kad Jėzus yra tavo IR TĖVAS IR VYRESNYSIS BROLIS, o JO PARTNERĖ, VISATOS MOTINA DVASIA, NEBADONIJA, YRA TAVO MOTINA-SESUO. Tada gyvenimas įgauna tikrąją prasmę - padėti kitiems išsivaduoti iš taip įkyriai ir tvirtai sukabintų dogmų gniaužtų. Kad ir kiti pajustų DVASINIO RYŠIO SU TĖVU, SU JĖZUMI NUOSTABŲ POLĖKĮ, KADA VIS GILIAU IR GILIAU SKĘSTI TĖVO MEILĖS VANDENYNE, KURIAME GAUNI AMŽINĄJĄ GYVYBĘ.
Kad pati Urantijos Knyga nepavirstų DOGMA, jos autoriai perspėja, kad neviską jie mums gali dabar atskleisti, nes vis tiek žmogaus protas to nesupras, kad TIESA vis daugiau atsiskleidžia tvariniui vis arčiau žengiant į Rojų per visatas, kad net ir bet kokie moksliniai faktai, pateikti, netukus pasens, nes bus padaryti atradimai, kad me s visą laiką evoliuciškai vystomės, nestovime vietoje, ir daug daug kitų teiginių...
MIELIEJI, DOGMA YRA MIRTIS JŪSŲ AUGIMUI. DĖL TO NENUSTOKITE AUGTI, STUDIJUOKITE URANTIJOS KNYGĄ, IR PALAIKYKITE DVASINĮ RYŠĮ SU TĖVU PER NUOŠIRDŽIĄ MALDĄ.
Algimantas
2006-01-23 11:24:02
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.