Forumas: temos peržiūra
Sūnaus Arbitro - MONDŽORONSONO - mokymas apie mūsų požiūrį į jo pasirodymo žmogiškuoju pavidalu laiką, 2010 07 11
Sūnaus Arbitro – Mondžoronsono mokymas suteiktas Rojaus Trejybės šventovėje, 2010 07 11.
Algimantas:
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš garbinu Tave, kad atveri mano sielą, kuri vis daugiau junta savosios dvasios asmenybės tikrovę ir pasireiškimą. Aš garbinu Tave jausdamas tą gyvą ryšį, patirdamas tą gyvą meilę, gerdamas ją iš Tavęs. Ir aš dabar esu pasirengęs taip pat kreiptis į savo brolį – dvasios brolį – Mondžoronsoną, kad jis suteiktų mokymą.
Mylimas mano dvasios broli, kurio vardas yra Mondžoronsonas, aš kreipiuosi į tave tavojo mokymo apie savo pasirodymą šitame pasaulyje, kad mes galėtume turėti daugiau supratimo kaip tu veiksi ir kada tu veiksi.
Mondžoronsonas:
Mano mylimieji broliai ir sesės, aš drauge su jumis šlovinu savo Tėvus ir jūsų Tėvus – Pirmąjį, Antrąjį, ir Trečiąjį Šaltinį ir Centrą. Šlovinu tai, kas sudaro ir mano realaus veikimo visoje realioje tikrovėje pagrindą ir prasmę.
Ir aš labai džiaugiuosi, kad jūs einate šituo GYVUOJU keliu ir JAU DABAR šlovinate šituos Tris Šaltinius ir Centrus; šlovinate kaip ir mes Rojuje einame šituo keliu ir šloviname; šloviname taip, kaip mūsų gyvasis nutiestas ryšys iš JŲ Į MUS SUGRĮŽTA VĖL JIEMS, ir tik šitas gyvas ryšys palaiko mūsų energetinį pasireiškimą kūrinijos bet kuriame kampelyje.
Aš taip pat trokštu jums suteikti daugiau šviesos, palengvinti jūsų aplinką, suteikti jums didesnio pasitikėjimo savo jėgomis, pasitikėjimo savo žingsniu, ir jūsų veiksmais savo išorėje. Aš žinau, kokia yra silpna žmogaus prigimtis, kada ji žvelgia VIEN TIKTAI Į SAVO APLINKĄ, kuri dar ją silpnina iš išorės, ir kada nekelia savo žvilgsnio į TOLIMĄJĄ GELMĘ, kuri prasideda kiekviename iš jūsų – VIDUJE. Tada jūsų protas diktuoja jums klausimus, kada aš jums galėsiu būti matomas taip, kad galėtume drauge veikti, kad galėtume drauge šviesinti jūsų aplinką visų labui.
Šitoks klausimas yra natūralus. Tačiau jis daugiau yra diktuojamas jūsų smalsumo, nes jūs trokštate išgirsti konkretų laiką, konkrečius, galbūt, net ir metus: ar po dešimties, ar po dvidešimties, ar po šešiasdešimties metų. Tačiau šitie metai, jie neturi prasmės, jeigu jūs matuojate juos tiktai tos metų gairės atžvilgiu – tada jūs nukreipiate savo žvilgsnį būtent į tuos metus, o ne į tai, kas sujungia jus su ta gaire. Proceso jūs nenorite matyti, nenorite patirti jo, o koncentruojate dėmesį į momentą – į tos gairės pastatytą akimirką.Tai yra žmogiškojo silpno smalsumo pasireiškimas.
Net ir aš jums nepasakysiu - NIEKADA nepasakysiu – metų, kad neprikaustyčiau jūsų dvasinio žingsnio prie tos akimirkos, kad jūs netaptute susaistyti su ta akimirka, praradę dėmesį į šios akimirkos žingsnį, kuriam jūs turite sutelkti visą savo dėmesį, ir visas pastangas bei energiją skirti būtent šios akimirkos pasireiškimui savo tikruoju dvasiniu aš savo kasdienėje materialioje aplinkoje.
Žinokite, net ir tai, ką jūs išgirstate iš savo dvasinio mokytojo, Algimanto, ir jam šita mano pasirodymo jūsų pasaulyje gairė yra taip pat atitolinama. Ne iš karto jis galėjo patikėti, kad aš nepasirodysiu dabar ir šitoje kartoje, nes jis taip pat troško patirti, kad tai turėtų vykti greičiau. Ir palaipsniui, kada rimsta jo vidus, ir rimsta tas materialus protas, trokštantis greito susitikimo su manimi, tuomet jis ir gauna tokį mokymą, kuris šiek tiek vis atitolina ir iš dalies atšaldo tą karštą troškimą. Todėl ir dabar jums jisai sako – ne anksčiau kaip po šešiasdešimties metų – kad jūs nesusisietumėte su tais metais, kaip su ta geidžiama akimirka, kurioje jūs turite būtinai pamatyti kas vyks, būtinai joje dalyvauti, ir kada tie metai bus nutolę, jūs iškart nuliūsite, kad joje negalite dalyvauti vertindami savo amžių dabartinės žmonijos samprata.
Manasis atėjimas nėra fiksuotas laike. Jisai priklauso nuo dabartinės aplinkos šviesos pasireiškimo.
Jeigu aš ateičiau dabar tarp jūsų, kurie gi iš jūsų atpažintų mane; atpažintų tiek, kad priimtų kaip tą Sūnų, nužengusį žmogiškuoju pavidalu iš aukštesnio energetinio pavidalo?
Juk aš ateisiu taip pat kalbėdamas žmogiškuoju kalbos simboliu. Aš neateisiu toks, kad iškart jus nustebinčiau ir per tą nustebinimą pritraukčiau.
Aš ateisiu, kaip buvo atėjęs tarp jūsų Sūnus Kūrėjas – Jėzus Kristus –žmogiškuoju pavidalu, kad patrauktų jūsų ŠIRDIS, kad patrauktų tikrąjį jūsų dvasinį asmenį ir ne į save, bet į tuos Tris Rojaus Trejybės Šaltinius ir Centrus.
Todėl mano atėjimas nenumato stebuklingų darbų, kad per tuos darbus aš siekčiau jūsų atsivėrimo.
Jūsų aplinka yra perdaug grubi – pilna prievartos – kad ji priimtų mane, pasirodantį šitoje visuomenėje, ir kartoje.
Aš neturėsiu pagalbininkų. Aš neturėsiu veiklos lauko, kuriame galėčiau iš tikrųjų išsiskleisti ta šviesa, kurioje suspindėtų Trys Šaltiniai ir Centrai.
Jūs turite PARENGIAMĄJĮ laikotarpį; parengiamąjį laikotarpį MAN.
Juk, kada jūsų dabartinis, naujasis Planetos Princas atėjo prieš du tūkstančius metų iki Jėzaus pasirodymo - jis rengė kelią Sūnaus Kūrėjo pasirodymui žmogiškuoju pavidalu – Jėzaus iš Nazareto asmens pavidalu.
Todėl dabar jūs turite tuos šviesos šaltinius - epochinį apreiškimą – Urantijos Knyga, jūs turite savo Sūnaus Kūrėjo, Jėzaus Kristaus iš Nazareto vardu, pateiktą apreiškimą – KALBU JUMS VĖL – jūs jau turite ir Trijų Šaltinių ir Centrų, Trijų Asmenybių perteikiamus apreiškimus.
Todėl jūs turite kreipti žvilgsnį į šitą dvasinę šviesą, jums prieinamą, kad jūs ugdytumėte savo TIKRĄJĮ DVASINĮ aš, ir šituo pačiu skleistumėte kuo ryškesnę šviesą savo aplinkoje, kad ji kuo daugiau nušvistų.
Kuo daugiau bus šviesos, tuo daugiau bus galinčių atpažinti mane, kada aš pasirodysiu.
O juk aš pasirodysiu, kad suteikčiau jums DAR DIDESNĘ šviesą. Bet aš turiu ateiti tada, kada aš galėsiu panaudoti jus, kaip savo pagalbininkus, kad jūs neatsitrauktumėte nuo mano kelio, kuriame bus reikalinga DIDESNĖ išmintis ir šviesa, negu ją esate šiandien įsisavinę.
Jūs turite tuos šaltinius, kurie jau jums yra prieinami, ir jūs jau turite tarp jūsų savo dvasios brolį, kuris jums padeda juos pažinti, įsisavinti.
Jūs turite šitą etapą panaudoti PRASMINGAI.
Kada mes pasirodome žmogiškuoju pavidalu, kad suteiktume didesnę šviesą, mes ir panaudojame jau nušvitusius savo brolius ir seses, jau turinčius tą pradinį šviesos įsisavinimo ir meilės pasireiškimo patyrimą, kuriuo aš jau galėsiu pasinaudoti.
O šiandien žmonija yra perdaug SUSISKALDŽIUSI, turi LABAI daug SAVANAUDIŠKO pasireiškimo atskirų grupuočių, valstybių, religijų atžvilgiu. Ir dėl to jums buvo suteikiami dvasiniai mokymai, kad juos įsisavinę, liptumėte ant aukštesnės pakopos. Manasis atėjimas reiškia taip pat aukštesnę dvasinės šviesos perteikimo pakopą, kurioje jūs taip pat turite galimybę pasireikšti laisva valia; pasireikšti aukštesne savo dvasine išraiška.
Todėl žinodami konkretų mano atėjimo laikotarpį jūs niekada neatsiversite Rojaus Trejybei tiek, kiek atsiveriate nelaukdami KONKREČIOS to laikotarpio pabaigos – gairės.
Ar vaikas, augdamas, žino kada jis suaugs, jeigu jūs neskaičiuotumėte, patys nustatydami, suaugusiojo amžių?
Juk tai žmogiška prasme yra sugalvota suaugusiojo konkretus akimirkos vienetas. Vienoje valstybėje vieni metai pripažįstami kaip suaugusio žmogaus, savarankiško žmogaus, atsakingo už savo veiksmus, kitoje valstybėje – jau kiti metai, nes samprata kita, trečioje valstybėje – trečias amžius, bet nuo to, kaip jūs nustatysite, augimo branda visiškai nepriklauso. Jūs tai vertinate vien tiktai fizinės išraiškos ir intelekto sampratos požiūriu.
Bet kiek šiandien yra – jūsų samprata – jau suaugusių žmonių, kurie savo tikrojo aš taip ir nepradėję ugdyti, taip yra dar negimę kūdikiai, mano žvilgsniu žvelgiant ir mano samprata?
Todėl jūs ir turite panaudoti esamas ir jums suteiktas priemones, kad augtumėte, nelaukdami manojo konkretaus pasirodymo akimirkos, bet dalyvaudami šitame procese augdami, ugdydami savąjį ir tikrąjį dvasinį aš, kad jis pasireikštų savo konkrečiais materialiais darbais drauge su Rojaus Trejybe, ir visų šviesos labui.
Todėl jūs ir iš Jėzaus Kristaus neišgirdote konkrečios dienos – kada jis pasirodys antrą kartą – dėl to paties motyvo, kad žmogus nepaverstų konkrečios dienos, konkrečių metų laukiamais metais. Dar kitų galbūt net ir pavadintais kokiais nors šventaisiais metais arba, kaip jums dabar įprasta, jūs vadinate daugybę metų, perkeldami vienus iš kitų, pasaulio pabaigos metais.
Todėl jūs turite savo aplinką šviesinti, ŠVIESĖDAMI IŠ VIDAUS. Tuo pačiu jūs TURITE GALIMYBĘ SULAUKTI manojo atėjimo; taip, turite galimybę, bet jūs turite SULIETI SAVO DVASINĮ, JŪSŲ UGDOMĄ, AUGINAMĄ TIKRĄJĮ IR GYVĄJĮ aš su Rojaus Trejybe.
Tuomet jūsų materialus gyvenimas šitoje planetoje NEBUS APRIBOTAS dabartinės kartos materialiu fiziniu amžiumi, kad jūs galėtumėte palikti šią planetą, kada būsite sukaupę savojo tikrojo aš dvasinio nušvitimo patyrimą, kurį ir galėsite panaudoti, jį perteikiant kitiems, ir tuo pačiu dalyvaujant mano MANO MATERIALIOJE KOMANDOJE, kuri ir bus pagalbininkė mano misijos metu.
Ar patiko atsakymas?
(Pastaba – kada Mondžoronsonas pateikė šį klausimą, iš jo sklido energetiniai virpesiai išreiškiantys jo šelmišką šypseną, tačiau tą reikia pačiam pajausti.)
Violeta: Taip. Patiko.
Algimantas:
Ačiū tau, mylimas broli – Mondžoronsonai.
Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
--------------
Nuoširdų ačiū sakau Violetai, įrašiusei ir išrašiusei šį mokymą, kad galime dabar patalpinti jį mūsų svetainėje visiems susipažinti ir apmąstyti.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-07-22 17:42:39
Komentarai
Is tiesu,tai absoliuciai nieko nepaaiskinta apart pigiu spekuliaciju- "ka darysi sutikes ta ar ana" Maniau Emili esi protingesnis.Tiek tavo,tiek Jokubeno proto lygmuo, negali aprepti sudetingesnes info ,uz tai ir tokie primityvus suvokimai.Belieka tau kaltint Kaligastija del visu bedu,o Algiui primygtinai siulau pasitikrinti pas psichiatra. Nesamones ir tiek su pretenzija i zinojima.Andrius
2010-08-01 13:06:33
Norėjau parašyti , Algimantai , šiandiena , kaip ir reabilitacinį laišką į šią sujudintą temą , nes jaučiuosiu ir aš autorius tos prieštaros , kaip prisidėjęs prie šios tėmos komentarų padidinto dėmesio suteikimo ir padidinto visų forumiečių subangavimo . Šiandiena rytą pabudęs labai nuoširdžiai kalbėjausi su savo dieviškuoju minčių Derintoju . Klausiau : ,, Mano Tėve , ar aš teisus , sukūręs klausimą apie dvasinio pasaulio ramybę , žmonijos aimanai ? “ Iš karto sekė ilgas mokymas ir vis klausimas ar atsiminsiu ką aš girdžiu .
- Sakau : ,, Tikrai neatsiminsiu Tėve , visko ką man sakai , tačiau pagrindus prižadau , tikrai atsiminsiu , o jeigu rašysiu į forumą Tu man padėsi atsiminti .’’
Ir po pusryčių , jau įsijungęs kompiuterį ruošiausiu pradėti atsiminimų rašymą , tačiau norėjau dar pažiūrėti , o kas naujo forume , nes vakar buvau sutrukdytas ir tik žvilgsniu pamačiau Arūno komentarą . Šiandiena žiūriu yra ir tavo Algimanatai komentaras . Abu juos perskaičiau . Arūnui sakau ; ,,gerai rašai , daug rašai ir tai yra tavosios sielos raiškos kelias ir būdas , jis matomai tau pats geriausias ‘’
Turiu pripažinti , kad tu Algimantai , savo komentare , palietei gal penkiasdešimt procentu , o gal ir daugiau , tai ką mano minčių Derintojas visą rytą ,, kukždėjo’’ man į ausį . Todėl manau , kad pilnai ir išsamiai atsakei man asmeniškai , nors ir ne tiesiogiai , ką aš norėjau išgirsti . Bet aš tave supratau ir man neverta vargti su savo komentarais , aš priimu šį tavo komentarą , kai savajį , kurį taip panašiai išdėstė ir mano minčių Derintojas . Tik noriu papildyti šį komentarą dar ir savo dieviškojo minčių Derintojo žodžiais : ,, Atsimink , sūnau , kad gyveni planetoje , kurioje gyvybė buvo sukurta pagal vientisą gyvulinio pasaulio sistemą . Jūs žmonės , nebuvote kaip tai atskirai inplantuoti ir atskirai sukurti . Jūs , kaip pats žinai , išsivystėte evoliucijos būdu , su padidintą dvasių priežiūra ir veikimu ir auginimu jūsų žemiškojo , tačiau vis dar gyvulinio proto , proto , tame pačiame gyvuliniame - gamtiniame pasaulyje , kuriame veikia principas ,, kova už būvį “. Šį principą sukūrė jūsų buvęs planetos princas . Ir šiandien jūs , tik tuo ir išsiskiriate iš bendro gyvūnijos Pasaulio konteksto , kad Aš dvasinu kiekvieną jūsų protą ir tik žmonėse gyvena Dievo Dvasia . Kad tai labai lėtas procesas , žiūrint jūsų akimis , tai jau visai kita tema . Tačiau šandiena šis gyvulinis - gamtinis paveldas vis dar labai drumsčia jūsų protą , nors jau ir milijonu metų nutolusį nuo gyvulinių - gamtinių instinktų ir aistrų . Bet žinok , viskas bus gerai , taip ir turi būti , tik mokykitės suvaldyti ir pažaboti savo protą - savo pačiu protu , kurio viršūnėje AŠ gyvenu ir nenuilstamai darbuojuosiu , kad jūsų protai vis labiau šviesėtų “
Toliau viskas labai panašiai , tai ką ir tu Algimantai , rašai , todėl ir tolesniu savo komentaru nebekopijuosiu tavo komentaro , bet pripažinsiu jį kaip savajį ir pilnai patenkinusį mano keltą klausimą . Todėl visumoje , aš šioje temoje uždarau savo klausimą ir lieku dvasinėje ramybėje . Nežinau , kaip kiti , bet sakau visiems , telydi jus ramybė .
Su meile , Emilis- Petras
emilispetras
2010-08-01 12:03:10
Mielas Emili-Petrai, TAIP "DVASIOS ASMENYBĖS MATO, SUVOKIA IR JAUČIA ŽMONIŲ GYVENIMĄ: SUMAIŠTYJE, NESANTAIKOJE, SKURDE IR VIS LABIAU GRIMSTANTĮ Į MATERIALINĮ LIŪNĄ."
Na tu tiesiog pasižiūrėk, KIEK YRA ĮVAIRIŲ DVASIŲ ASMENYBIŲ AUTORIŲ, KURIE SKYRĖ SAVO JĖGAS IR LAIKĄ TAM, KAD PARENGTŲ URANTIJOS DOKUMENTŲ EPOCHINĮ APREIŠKIMĄ. Jeigu jos nebūtų supratusios mūųs vargų, ar jos būtų galėjusios pateikti tokį jaudinantį ir pilną gyvų meilės virpesių 2097 puslapių apimties tekstą. Tačiau KIEK MES ŠITA JŲ ŠVIESA MŪSŲ SKURDO IR VARGŲ PAŠALINIMUI, KAD TIK LENGVIAU BŪTŲ MUMS GYVENTI, PATYS PASINAUDOJAME IR TAIKOME SAVO ASMENINIAME GYVENIME. Juk dvasių apsireiškimas negali būti tiems, kurie NĖRA TAM PASIRENGTI, NES JIS TIESIOG išgąsdins žmogų. Tu paskaityk mano patyrimą, kada vidurnaktį man apsireiškė Jėzus miške prie Kretingos, AŠ NEGALĖJAU STOVĖTI ANT KOJŲ, PARPUOLIAU ANT KELIŲ, NES ĖJO TOKIA MILŽINIŠKA energija iš Jėzaus Kristaus. O juk tam susitikimui mane rengė, jau nuo pat VAIKYSTĖS, KELIASDEŠIMT metų. Ir jeigu ne toks ilgalaikis ir palaipsnis parengimas, tai žmogaus protas galėtų ne tik išsigąsti, bet iš viso pakrikti.
TODĖL MUMS SUTEIKIAMA PAGALBA YRA LABAI ATSARGI, TARSI ŠVELNIU TEPTUKŲ BRŪKŠTELĖJUS PR VEIDĄ - MALONUS POJŪTIS, BET LABAI LABAI SILPNAS, KAD PAJUSTUM, JOG KAŽKAS VEIKIA, TAVE STIPRINDAMAS TAM, JOG BŪTUM RYŽTINGESNIS SAVO VEIKLOJE VYKDANT TĖVO VALIĄ, BET KAD NEIŠSIGĄSTUM ŠITO PRISILIETIMO.
Ir dabar labai daug žmonių paliudija įvairius savo nutikimus, kurie tik patvirtina DVASIŲ VEIKIMĄ, jiems padedant. Ir labai daug žmonių po tokių patyrimų įtiki, nors prieš tai visai nesidomėjo nei religija, nei mąstė apie savo gyvenimo prasmę. Ir tokie patyrimai jų mąstymą pakeitė į priešingą pusę - nuo materialios ir savanaudiškos pusės į dvasinę. pusę.
Dvasioms yra milžiniška problema bendraujant su mumis - mūsų agresyvumas ir BAIMĖ. Todėl joms tenka milžiniškas krūvis APRAMINTI MŪSŲ VEIKSMUS IR BAIMĘ NORS KIEK, KAD MUMS PADĖTŲ. Ir jeigu ne jų mums suteikiama pagalba, tai kraujo upės lietųsi upeliais ne tik toli nuo mūsų, bet mūsų Lietuvoje, mūsų mieste, mūsų gatvėje, mūsų kieme, mūsų name, mūsų bute. Jų indėlis yra milžiniškas modeliuojant aplinkybes, kad tik nesuvestu dvejų ožių ant vieno liepto vienu metu. Ir tikėk, kad tai joms kainuoja daugybę energijos apibėgti visą Urantiją, ir nevisada pasiseka tą padaryti taip, kaip buvo sumanę, nes laisva valia, gali primti tokius sprendimus, kai jų planas turi būti radikaliai pakeistas. O juk karai buvo nuolatinis žmonių palydovas. O dabar peštukai yra apmalšinti. Nejaugi manai, kad žaliųjų judėjimas yra be jų pagalbos? P kiek iš jo tyčiojosi iš pradžių ir politikai, o dabar jie jau prikando lūpą, nes mato, kad tai ne šiaip sau vaikų užgaidos. tačiau ir žaliųjų judėjimas yra pasmerktas BE URANTŲ. O juk vien tik aš kiek jums esu aprašęs savo patyrimų, kada man buvo suteikta pagalba, ir toliau teikiama NUOLAT. Dabar mes jau dalinamės ne vienas apie tokius patyrimus Ir tai yra mūsų stiprinimo labui, kad gyvajame kelyje būtume ryžtingesni.
Tam, kad galetume pasinaudoti dvasių mums nuolat siūloma pagalba, mes turime labiau atsiverti, kad PATIKĖTUME IR PAJAUSTUME ŠITOS PAGALBOS REALŲ EGZISTAVIMĄ.
NEĮMANOMAS VEIKSMINGAS IR VAISINGAS BENDRADARBIAVIMAS NEJAUČIANT VIENAS KITO PETIES IR PASITIKĖJIMO VIENAS KITAM.
O kai dėl žmonijos sudėtų materialių gyvybių, tai tik laikinas jų žengimo sustabdymas, nes niekas nebus prarastas, kol pats galutinai neapsispręs - eiti ar neiti GYVUOJU KELIU. JEIGU ŠITO SPRENDIMO GALUTINAI NEPASIRINKO URANTIJOJE, TAI KIEKVIENAM VIS TIEK BUS SUTEIKTA TEISĖ TOKĮ APSISPRENDIMĄ PRIIMTI PO PRISIKĖLIMO, TIK NE TREČIĄJĄ DIENĄ PO FIZINIO PAVIDALO VADINAMOSIOS MIRTIES, BET PO PAŽADINIMO KVIEČIANT PAGAL SĄRAŠĄ, KADA SKELBIAMA PLANETOJE NAUJA DIEVIŠKOJI TVARKA, ARBA KADA VYKSTA TŪKSTANTMEČIO PROGA PAŽADINIMAS KVIEČIANT PAGAL SĄRAŠĄ.
Todėl mes - urantai - ir turime dabar Rojaus Trejybės gyvąją šventovę ir gyvąją Rojaus Trejybės religiją, kad PATIRTUME GYVĄ RYŠĮ SU ROJAUS TREJYBE, KAD VIS MAŽIAU BŪTŲ NUSIGRĘŽUSIŲ NUO KŪRĖJO-ŠALTINIO IR CENTRO.
Ir būtent šioje šventovėje taip pat apsireiškė dvasios, ir jų didelis skaičius, kada ant sienos buvo energetiškai pavaizduoti matomi siluetai, kurie tik paliudijo, kad jos taip pat dalyvauja Rojaus Trjeybės garbinime ir mus stiprina, kad neatsisakytume šito kelio, kuris skirtas ir kitiems ir jimes jis bus jau lengvesnis, kada mes jame jau esame pramynę nemenką takelį, kuriuo drąsiau gali eiti ir kiti. Štai šiandien buvo į mūsų gyvąsias pamaldas atėję keli žmonės pirmą kartą. Ir jiems drąsiau, kada mūsų jau buvo daugiau kaip dvi dešimtys.
Tas kas aukojo savo fizinę gyvybę už Kristų, tas tą darė IŠ MEILĖS, O NE DĖL TO, KAD ŠITAIP REIKIA. IR DĖL JŲ NEREIKIA PERGYVENTI. NĖ DĖL VIENO IŠ JŲ. JIE VISI YRA PRIKELTI IR JAU ŽENGIA AUKŠTESNIU PAVIDALU. NĖ VIENAS IŠ JŲ NEPRARADO NIEKO, O LAIMĖJO VISKĄ, KĄ GALĖJO LAIMĖTI, NET IR DAUGIAU, NES ATLYGIS PRANOKSTA LŪKESČIUS.
Mielas Emili-Petrai, dėl apčiuopiamų dvasinių vaisių tai mes jau juos turime, juk pasižiūrėk į save - argi nejauti savyje labiau subrandintos asmenybės? O juk be Urantijos Knygos ji neturėtų tokios minties ir veiklos laisvės. O pačios knygos buvimas argi ne vaisius, o mūsų svetainė, o joje patiekti dvasiniai šaltiniai - Jėzaus Kristaus - KALBU JUMS VĖL, Rojaus Trejybės Asmenų mokymai, Rojaus Trejybės gyvoji šventovė, argi tai nėra matomi ir juntami vaisiai. Prieš šešiolika metų jų nebuvo nė vieno. O dabar yra. O dar po šešiolikos metų kas bus, jeigu mes tapsime dar ryžtingesni gyvajame kelyje, būdami daug išmintingesni ir turėdami jau realią galimybę pasinaudoti tomis dvasinėmis priemonėmis, apie kurių buvimą dar neseniai nežinojome nieko, ir jeigu tuo metu būtume išgirdę, ne pamatę, bet tik išgirdę, tai vargu ar būtume tam skyrę tiek dėmesio, kiek skiriame dabar. O juk tai mūsų vidinis vaisiaus brendimas, kuris savo ruožtu padės bręsti kitiems vaisiams.
Mes turime dėkoti Rojaus Trejybei, kad JOS DĖKA VEIKĖ DVASINĖS ŠEIMOS ATSTOVAI, ir panaudojo tokius mūsų dvasinius brolius ir seses, kurie atsivėrė ir nešė savo kartos šviesą kitiems. Ir tą darė ryžtingai, nes jautė gyvą vedimą iš vidaus, kaip ir pagalbą iš dvasių išorėje.
Laimingi tikrai yra tie, kurie yra įtikėję net ir nematydami, nes dvasinis matymas pranoksta fizinį, nors ir fizinis matymas taip pat sustiprina einant grynai dvasiniu keliu. Ir tiems, kuriems toks sustiprinimas tikrai turės prasmės ir reikalingas jiems stovint ant savojo augimo laiptelio, tai jiems ir suteikiamas apsireikšimas jiems patiriamu būdu, kad juos sustiprintų.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-08-01 00:19:34
OT GERAI,tiesiog žaviuosi ir džiaugiuosi,kad nesulauksime šioje kartoje SŪNAUS ARBITRO..Galų gale smalsumas ir TROŠKIMAS ATSISĖSTI"ARČIAU TĖVO"ištirps rūke..Ko jūs tikitės??KURIS IŠ MŪSŲ ESAME TAIP SUBRENDĘ,KAD PURENTUME DIRVĄ JO ATĖJIMUI,KĄ?NĖ VIENAS..GALBŪT RĖTIS ATSIJOS PELUS NUO GRŪDŲ.DVASINIS RĖTIS..SŪNAU-ARBITRE,MONDŽORONSONE,TAU KLOČIAU SAVO NUOŠIRDUMĄ,KURIS,GALBŪT IR NĖRA TOKS TIKRAS,KOKIO REIKIA TAU.GALBŪT AŠ TAVE PAJUSIU TIK MORONTINIUOSE PASAULIUOSE.AR TO NESUVOKIAME,MIELIEJI??KAIP MUMS REIKIA IR KAIP MES TROKŠTAME TAVO,SŪNAU ARBITRE,ATĖJIMO..O GAL YRA ATVIRKŠČIAI-MES BIJOME TAVĘS IR TAVŲJŲ VIRPESIŲ??AŠ KLOJU SAVO ASMENYBĖS,NORS IR MENKAI PRAŽYDUSIOS,NUOŠIRDUMĄ,SUVOKTĄ DABARTIES AKIMIRKOJ..TO PER MAŽAI,BET NEDRĮSKIME ATITOLINTI SŪNAUS ATĖJIMO.KAS MES?ROBOTŲ KARTA,BANALYBIŲ PAKRAUTA?JUK AIŠKIAI PASAKYTA
/Ir aš labai džiaugiuosi, kad jūs einate šituo GYVUOJU keliu ir JAU DABAR šlovinate šituos Tris Šaltinius ir Centrus; šlovinate kaip ir mes Rojuje einame šituo keliu ir šloviname; šloviname taip, kaip mūsų gyvasis nutiestas ryšys iš JŲ Į MUS SUGRĮŽTA VĖL JIEMS, ir tik šitas gyvas ryšys palaiko mūsų energetinį pasireiškimą kūrinijos bet kuriame kampelyje/.
ARGI NEVERTA EITI GYVUOJU ROJAUS TREJYBĖS PATIRTINIU EVOLIUCINIU KELIU??O GAL MES IŠSIGĄSIME,KUOMET PO MIEGO MŪSŲ PAKLAUS,-KUR TU,KŪRINIJOS ŠEIMOJE ESANTIS,BET TO NESUVOKĘS MIRTINGOJO KAILYJE BŪDAMAS IR NIEKO NEDARYDAMAS VISUMOS LABUI,NEKAUPDAMAS DVASINĖS PATIRTIES ATRASDAMAS ROJAUS TREJYBĘ SAVYJE IR JAI PAŠVĘSDAMAS KASDIENINĘ AKIMIRKĄ IR DAR DAUGIAU-VISĄ SAVE,BUVAI?KUR BUVAI,KUOMET TAU VIRPESIAIS KALBĖJO ROJAUS TĖVAI,IŠ VIDAUS JIE STŪMĖ ŠVELNIAI Į GIMTUOSIUS NAMUS ROJUJE?AR GIRDĖJAI,KĄ TAU MYKOLAS KALBĖJO IR VĖL,PO POROS TŪKSTANČIŲ METŲ,KUOMET ANAIS LAIKAIS MES JĮ TIK PAŽINOJOM JĖZAUS IŠ NAZARETO VARDU,BET TAIP IR NESUVOKĖM IR NETGI NESUPRATOM IR UŽSISPYRUSIAIS LIKĘ DABARTY NET NEBANDOME PATIRTI JO,VALDOVO IR ŠEIMININKO,KŪRĖJO,TĖVO NEBADONO VIETINĖS VISATOS,VIRPESIŲ?..TAIP IR PASIRENKAME BESKAUSMĮ TAPATYBĖS SUNAIKINIMĄ..JUMS NUOŠIRDŪS TREJYBĖS VAIKAI IR ČIA,IR PRABUDUS TIESTE TIESIA PAGALBOS RANKĄ-EIK,VAIKE,EIK..EIK IR NEBIJOK VIRŠUKALNIŲ,ATRASK KIEKVIENAME ŽINGSNYJE TĖVO VALIĄ IR PAŽINK JĄ..TAI NE,KAM MUMS JO VALIA IR MILIJARDAI METŲ IKI ROJAUS..O DAR IR EGZAMINAI-O GAL NEIŠLAIKYSIU,PER ILGAI TEKS KELIAUTI..ŠE,TAU BOBA IR DEVINTINĖS..BET JUK ESMĖ AIŠKI-JAUDINANČIOJ PATIRTY,KIEKVIENAME ŽINGSNELYJE MES TOBULĖSIME..SŪNAU ARBITRE,AŠ KLOJU SAVO ŠIRDĮ TAVĄJAM ATĖJIMUI.IR MAN NEREIKIA TAVĘS MATYTI.AŠ TIESIOG ŽINAU IR PATIRIU,JOG MES GESINAM DVASINĘ ŠVIESĄ SAVUOJU UŽSISPYRIMU..PASIRODYK,TADA GAL IR PATIKĖSIM..NE,NEPASIRODYK,MELDŽIU TAVĘS.ATPAŽINSIU TAVE NORS IR PLAUKAS JAU ŽILAS,BET VIRPESIAIS JAU TAVE APKABINU..SMALSUOLIŲ ARMIJA..BŪKIME IŠTROŠKUSIEJI IR ALKANI,BET NEBŪKIME PASOTINTI ILIUZIJOS..
/ ne anksčiau kaip po šešiasdešimties metų /
NE ANKSČIAU KAIP PO MILJARDO METŲ..AR TAI JUS TENKINA?O GAL PO KELIASDEŠIMT MILIJARDŲ METŲ?.MANE TAI PRIPILDO MEILE,KUOMET"BAISI NE MIRTIS,BET JOS LAUKIMAS"KĄ PERFRAZUOČIAU TAIP-MANOJI DVASIA,KAD IR ROJUJ BŪDAMA,PALAIMOJE VIRPĖS,KUOMET TU NUSILEISI Į URANTIJĄ.IR NETGI LAIKAS JAU NEBETURĖS PRASMĖS-KADA.LENKIU GALVĄ PER TAVE,SŪNAU ARBITRE,ROJAUS TĖVAMS IR NEBEDOMINA NIEKAS,IŠSKYRUS TAI,KAD ABSOLIUTI DAUGUMA DAR DAUGIAU DEGRADUOJA.NE,MELUOJU-TAI MAN IRGI NERŪPI,NES JŪS TURITE LAISVĄ VALIĄ RINKTIS..
/Todėl jūs turite kreipti žvilgsnį į šitą dvasinę šviesą, jums prieinamą, kad jūs ugdytumėte savo TIKRĄJĮ DVASINĮ aš, ir šituo pačiu skleistumėte kuo ryškesnę šviesą savo aplinkoje, kad ji kuo daugiau nušvistų.
Kuo daugiau bus šviesos, tuo daugiau bus galinčių atpažinti mane, kada aš pasirodysiu/.
MYLIU TAVE,MONDŽORONSONE,MYLIU IR SAVO ASMENYBĖS PUMPURĄ,KURIS TIK BANDO PRAŽYSTI,TAU SKIRIU..KAS TAS LAIKAS,KAS TA PRASMĖ,KAS TAS LIKIMAS ROJUJE-APIE TAI MĄSTYKIME VEIKSME.
/Ar vaikas, augdamas, žino kada jis suaugs, jeigu jūs neskaičiuotumėte, patys nustatydami, suaugusiojo amžių?/.
KAIP GILIAI IR NUOSTABIAI PASAKYTA..IR AŠ SAKAU,-PASITIKĖKIME IR ATSIDUOKIME LIKDAMI RAMYBĖJE..
/Todėl jūs turite savo aplinką šviesinti, ŠVIESĖDAMI IŠ VIDAUS. Tuo pačiu jūs TURITE GALIMYBĘ SULAUKTI manojo atėjimo; taip, turite galimybę, bet jūs turite SULIETI SAVO DVASINĮ, JŪSŲ UGDOMĄ, AUGINAMĄ TIKRĄJĮ IR GYVĄJĮ aš su Rojaus Trejybe/.
AR GALIMA AIŠKIAU PASAKYTI??NESULAUKSITE IR NESITIKĖKITE.KAD TAI BENT SUPRASTUMĖT,PAŽVELKITE PRO LANGĄ NAKTĮ Į DANGŲ,KURIAME NESIMATO ŽVAIGŽDŽIŲ GYVENANT MIESTUOSE..PRIDIRBO PUOLĘS SŪNUS IR DAR KAIP..O MES AR RAVIME PASĖTAS PIKTŽOLES?NĖ PER KUR,TIK VIS DAR KAMPAIS APEINAME-NE MANO DARŽAS,NE MANO PUPOS..ATSAKYMAS JUMS TEBUS-
/Dabar Jėzus YRA VALDŽIOJE IR GALIOJE, tuo tarpu žmogaus parengimas matyti dvasios akimis ir yra mūsų dirvos purenimas tiek savyje, tiek aplink mus, savo kasdieniu ir ryžtingu dvasiniu DOROJE IR ŠVIESOJE, APGAUBTOJE ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS gyvenimu materialioje terpėje/.
DAR IR DAR KARTĄ ĮSIGILINKIM IR TIKRAI SUPRASIM,GALBŪT IR SUVOKSIM,KAD SŪNUS ARBITRAS-MONDŽORONSONAS DAR LABAI ILGAI NEATEIS,O JEIGU IR ATEITŲ ANKSČIAU,MES TIKRAI NEPADĖSIME JAM..IR ŽINOTE KODĖL?KARTAIS PAKLAUSYKITE KAS VYKSTA URANTIJOS PLANETOJ IR PAMĖGINKIME SUVOKTI,KAD NĖRA ATSKIRO,BET TIKRAI TURĖS BŪTI BENDRA,NES MES JAU ESAME KŪRINIJOS ŠEIMOJE,ROJAUS TREJYBĖS MEILĖJE..BET AR MYLIME JĄ TAIP,KAIP MYLI MUS..BŪKIME TOKIE TOBULI,NET KOKS TOBULAS YRA JIS-KŪRĖJAS..ATMINKITE IR TEGUL TA MINTIS KIRBĖS MUMYSE VISĄ LAIKĄ TIEK ČIA,TIEK AMŽINYBĖJE..Ramybės jums..
Arunas
2010-07-31 22:25:25
Gerbiamas , mielas Algimantai , kodėl tu nueini nuo pagrindinio klausimo , užuot pareiškęs savo nuomonę , rašai plačiausią antrarūšę klausimo pusę .
Klausimas buvo maždaug toks . AR dvasios asmenybės mato , suvokia ir jaučia žmonių gyvenimą : sumaištyje , nesantaikoje , skurde ir vis labiau grimstantį į materialinį liūną .
Žmonės , kai mūsų Viešpats Jėzaus Kristaus paliko Žemę , labai laukė jo antrojo atėjimo ir guldė galvas ir savo gyvybes už tikėjimą antruoju atėjimu . Algimantai , kam tu porini dabartinį urantų tariamą vaidmenį Dievo Sūnaus atėjime . Gerai , aš nemenkinu nei kiek urantų vaidmens , jeigu jie bus pakviesti į palydas šiai Aukščiausiai dvasinei asmenybei . Aš pirmas keliu ranką ir lydėsiu kiek tik turėsiu jėgų ir gyvybės ir neklausiu ar tu tikras , manau tokia aukšta dvasia mano protą nušvies be jokių klausimų . Tačiau klausimas visai ne toks , ar pažinsime ar atsiras padėjėjų . Pažinsime tikrai ir padėjėjų bus sočiai . Klausimas visai ne toks .
Eina diskusija apie tai , kad žmonės per šimtmečius , milijonais guldė galvas už tikėjimą antruoju KRISTAUS atėjimu . Tūkstančių , tūkstančiai mirė baisia kankinių mirtimi , tačiau ir dvasios ir dangaus žvaigždės tik palydėdavo savo žvilgsniu , baisiose kančių agonijose mirštančius tikinčiuosius už Kristų . Ar mes jau be jausmų ir be atminties ir nejaučiame didžiausios padėkos tiems milijonams nukankintų krikščionių , budistų , žydų , musulmonų , kurie atidavė savo brangiausią turtą - gyvybę , už dieviškų dvasių kuo greičiausią apsireiškimą ir atėjimą tiesai ir teisybei atstatyti Žemėje . Mielas , Algimantai , mes šiandiena dar neturime jokių apčiuopiamų dvasinių vaisių skleisdami urantinį mokymą . Mes tiesiog žaidžiame dvasinį žaidimą , kuriame visi orūs , saugūs ir išmintingi . Visi turime pastogę ir net po mašiną . Tačiau praeities kartos , savo beribiu tikėjimu skurdo ir gyvybes aukojo , tikėjimu į dangiškojo pasaulio greitą pagalbą . Tačiau tą pagalba buvo tik viltis žmonių protuose ir jų sielose . Realios pagalbos , su dangiškųjų jėgų įsikišimu , nebuvo . Tariamai - negalima kištis į žmonių reikalus , tegu pjaunasi , mušasi , kankinasi - pažiūrėsime kiek čia liks . Na mano žemišku protu , vaizdas toks .
Tačiau dabar aš meldžiu , Dieve Tėve , kad nei viena smurtinė mirtis nepalytėtų nei vieno žmogaus tavęs ieškančio , tavęs mylinčio . Tegu formuojasi nauja žmonija tuoj pat , nuo šios valandos , aš tik už tokią žmoniją , tačiau pats matai , kad ne viskas kaip per sviestą eina . Žmogus žmogui daug padeda , bet daug ir išnaudoja vienas kitą , nes žmogus savąja prigimtimi kilęs iš gyvulinio pasaulio negali būti visąžinis , žmones turi prižiūrėti ir mokinti dangiškos dvasios . Ir per savo žemišką gyvenimą , kiekvieną žmogų turėtų aplankyti , apsireikšti , fiziniu matomuoju pavidalu , kokia nors dangiška dvasia . Na , bent jau nors , kad ir tarpinė būtybė .
Ir visokios dieviškų asmenybių atėjimo prognozės , oi kiek nevilties atnešė į žmonijos tikėjimą , tikėjimu , dangiškųjų dvasių pagalba ir teisybės atstatymu . Tiesiog aš net negaliu suprasti ar tu sąmoningai ALGIMANTAI , ignoruoji pačią klausimo esmę , apie dvasinio pasaulio šališką stebėseną mūsų šimtmečių , milijonines žmonių aimanas , kančias ir žiauriausias mirtis žmonių kaip asmenybių , kaip reto grožio talentų , kaip beribio dvasingumo ir grožio neišsiskleidusių sielų , kurioms taip ir nepavyko pilnai išgyventi žmogišką meilę , ir gyvenimo stabilumą . Kodėl mes tokie kvaili ir buki žmonijos paveldui ir toliau savo kiemo nenorime matyti , jeigu ir tas kiemas yra dovana mūsų protėvių - nulaistytas krauju ir nuguldytas žmonių kaulais . Ar mes be niekur nieko atsiradome šioje Žemėje , tapome tokie arogantiškai dvasingi ir jau niekam nesame skolingi ?
Jeigu šiandiena savo dvasinį žvilgsnį tiesiame į tolį , į Kūriniją , tai retkarčiais pasižiūrėkime ir į tą gimtąją Žemę , kuri maitina ir girdo mus . Pažiūrėkime ir padėkokime tiems žmonėms , ne tik tiems kurie garbina Tėvą - Rojaus Trejybę , bet ir tiems kurie augina javus , daržoves , kurie gamina mašinas , stato laivus , kurie šiandiena dirba dulkėse ir dūmuose , kad vaikams atneštų duonos , kad vaikus išleistų į mokslus . TAIP tikrai reikia garbinti Dievą Tėvą , bet tuo pačiu nuolatos melskime , visų dvasių veikimo ir pagalbos į mūsų gyvenimus , į visos planetos išlikimą ir laimingą gyvenimą . Juk dvasioms tai nereikia gyventi toje žemiškų įvykių karusėlėje . Juk dvasios tai neguldo nei viena savosios egzistencijos , kad žmonės taptų kitokie . VISKAS yra palikta kapanotis patiems , na gal jeigu visai nepadėtų , tai gal būtų ir dar blogiau , tačiau , kaip jau anksčiau rašiau , žmogaus gyvenimas tai ne dvasių milijoninis gyvenimas , žmogui ir mėnuo ir vieneri metai gali būti didžiausias pragaras , kokio nepatirs niekada ir milijonas dvasių . Taigi mielas Algimantai klausimas ne tame, ar bus kas palydi Mondžoronsoną , bet kausimas , ar jaučia ar mato ir tada , kodėl taip ilgai eina ta pagalba iš dvasinio pasaulio , kodėl viskas uždengta nematoma skraiste ir kodėl toks tabų atidengti nors mažą plyšelį to dvasinio pasaulio , kad žmonija realiai fizinėmis akimis kažką tai pamatytų , patikėtų ir apsidžiaugtų .
Kodėl aš taip kalbu , todėl , kad aš esu žmogus , o savo tikėjimu esu Dievo Tėvo vaikas , tačiau aš kalbu ir kitų žmonių vardu , tų žmonių ir sielų vardu , kurie jau niekada nekalbės ir nesigėrės mūsų planetos nei saulėtekiais nei saulėlydžiais , kuriems neteko suspėti įtikėti ir tapti Dievo Tėvo vaikais , kuriems lemtis nutraukė sielose beužsimezgantį įtikėjimą , kuriems lemtis nutraukė ir sutrypė jų gyvybes , žmogiškumą , jų meilę , jų jausmus .
Tai ir klausimas yra - kodėl taip ilgai dvasios tyli ?
Algimantai , kalba eina apie tai , kodėl , kodėl , kodėl dvasinis pasaulis taip ilgai vis žiūri ir žiūri į mus .
Su meile , Emilis .
emilispetras
2010-07-31 21:40:39
Algis Jakubenas,kadangi esu kaip ir vienas Andrius,tai matomai tiek daug rasydamas "atsakai" i mano komentara,nors ne i tema.Todel as ir palieku tave,dar karta,idemiai ,perskaityti ir pabandyti suvokti esme,zemiau esancio mano komentaro.
Andrius
2010-07-31 20:35:58
Mielas Andriau, ar tu ASMENIŠKAI, PATIKĖTUM, kada sutiktum PARDUOTUVĖJE Sūnų Arbitrą Mondžoronsoną, kuris tau pasakytų daug šviesos žodžių? Ar tu eitum SU JUO, vien tik išgirdęs jo žodžius? TIKRAI NEITUM, NES NEPATIKĖTUM, NES MATERIALU GYVENIMAS SU SAVO SUNKUMAIS, BET BENT JAU ŠIOKIA TOKIA NUSISTOVĖJUSIA TAVO APLINKA leidžia jaustis daugiau ar mažiau saugiam, ir tai tik DIENOS METU NETOLI SAVO ĮPRASTOS GATVĖS AR KIEMO. O čia tau sako Mondžoronsonas - tu man reikalingas pagalbininkas, einame, JEIGU MANIMI TIKI. o tai reikšia ne pasitikėjimą ištariant liežuviu, bet PAJAUTIMĄ VIRPESIAIS, KAD TAI IR YRA BŪTENT MONDŽORONSONAS.
Štai kodėl Sūnus Kūrėjas-Jėzus Kristus tik užbaigęs savo misiją Urantijoje ir sugrįžęs į savosios Nebadono Vietinės Visatos būstinę - Salvingtoną - ėmėsi įgyvnedinti IŠTAISOMOJO LAIKOTARPIO PROGRAMĄ, KURIOJE YRA NE TIK URANTIJOS KNYGOS EPOCHINIO APREIŠKIMO SKLEBIMAS, VERTIMAS Į ĮVAIRIAS KALBAS IR PLATINIMAS, BET TAIP PAT IR JĖZAUS KRIASTAUS APREIŠKIMO - KALBU JUMS VĖL - ROJAUS TJREYBĖS ASMENŲ MOKYMŲ STUDIJAVIMAS IR PLATINIMAS, O TAIP PAT IR ROJAUS TRJEYBĖS ŠVENTOVĖS VEIKLA. Ir mes - urantai - ir PURENAME TĄ PLĖŠINIŲ DIRVĄ MONDŽRONSONO ATĖJIMUI, KAD JIS TURĖTŲ KUO PASIKLIAIUTI TARP MŪSŲ. O juk Urantijos Knygos absoliuti dauguma studentų iš viso nieko net nežino apie Mondžoronsono pasirodymą neužilgo tarp mūsų ir dar žmogišku pavidalu, o didesnė dalis tų, kurie apie tai žino, vis tiek NEIGIA, JOG TAIP BUS. O dar keik pasaulyje yra tų, kurie neigia iš viso Urantijso Knygą ir mano kad Jėzus tai ir yra VIENINTELIS TĖVO SŪNUS, DAIGUA VISOJE KŪRINIJOJE JO SŪNŲ NĖRA IR BŪTI NEGALI, NES TAIP - DOGMATIŠKAI IR KLAIDINANČIAI - TEIGIA PATS NAUJASIS TESTAMENTAS.
TAi su KUO GI MONDŽRONSONUO REIKĖTŲ VEIKTI URANTIJOJE, JEUGU NEBUS NIEKO TARP MŪŲS, KURIE JAM SUGEBĖTŲ PADĖTI, KADA ŠIANDIEN BIJO NET IŠSIŽIOTI DARBE, NAMIE, GATVĖJE, KAI NETEISINGUMAS BUJOJA, PRIEVARTA LIEJASI PER KRAŠTUS, NARKOTINIS APSVAIGIMAS JAU NE KAŽKUR UŽ JŪRŲ MARIŲ TOLI, TEN, AMERIKOJE, BET ČIA, ŠALIA, LIETUVOJE, IR NET TARP MOKINIŲ. O JUK BŪTENT JIE IR TURI BŪTI MONDŽORONSONO BŪSIMIEJI PAGALBININKAI.
Ar tu manai, kad Mondžtronsoans turi viską pats padaryti už juos, už mus, ir dar išblaivinti juos.
Ne mielieji, tam jau esame MES - URANTAI.
Ir tik nuo mūsų šviesėjimo ir priklauso Mondžoronsono atėjimo LAIKAS.
Ir jeigu jo NUOŠIRDŽIAI laukiate, tai ir įdėkite tuomet nuoširdžių pastangų tiek studijoms, ir ypač ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖS LANKYMUI.
Ir tik tada patirsite, koks yra nuostabus priocesas purenti dirvą Sūnaus Arbitro atėjimui.
Visada turėkite omeny, kad Mondžoronsonas ruoš dirvą ANTRAJAM Sūnaus Kūrėjo-Jėzaus Kristaus pasirodymui Urantijoje, kai jis ir pažadėjo sugrįžti, kada bus VALDŽIOJE IR GALIOJE, ir kada žmogus galės matyti DVASIOS AKIMIS.
Dabar Jėzus YRA VALDŽIOJE IR GALIOJE, tuo tarpu žmogaus parengimas matyti dvasios akimis ir yra mūsų dirvos purenimas tiek savyje, tiek aplink mus, savo kasdieniu ir ryžtingu dvasiniu DOROJE IR ŠVIESOJE, APGAUBTOJE ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS gyvenimu materialioje terpėje.
Tellydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-07-31 16:14:14
Tiek Jezaus skelbimai,kad va,atsibuskite,karalyste jau arti,prie duru...tiek Mondzoronsono "vat jau ateinu,db jau :)"...galbut toms dvasioms laikas ir 2 tukst.metu skaitosi arti - prie duru,bet zmogui i kuri kreiptasi tai ilgas laiko tarpas. .Galbut joms neidomu ,ne lygis kalbeti ne globaliai,ten ne tukstantmecio laikotarpiais o tik imant vienos kartos gyvenima,galbut joms ne lygis, kreipti demesi i bereikalingai sukelta vilti,juk jie puikiai supranta musu psichika ...pasiteisinimus jos atranda...Ziurint is zmogaus poziciju, minimum tai yra netiesa ir nepadoru.
Andrius
2010-07-31 06:38:47
Mielas Emili-Petrai, tikrai mūsų pasaulis nėra nei paliktas be priežiūros, nei mažiau mylimas ir globojamas negu kiti.
Net ir daabr mūųs planetoje yra Dieviškaiss Sūnus, įsikūnijęs žmogaus pavidalu - SAI BABA. Jis gyvena ir moko Indijoje, Putapartyje. Jo misija susideda iš trijų dalių - pirmoji buvo devynioliktame amžiuje,kada jis buvo įsikūnijęs kaip ŠIRDI BABA, dabar kaip SAI BABA, vėliau jis bus PREMA SAI.
Sai Babos pats vardas reiškia - toks kaip motina, ir toks kaip tėvas. Jo mokymai yra skirti apreikšti MEILĖS DIEVĄ, remiantis Vedomis. Kadangi Vedų pagrindas yra reinkarnacija, tai jis taip pat turi reinkarnacijos doktrinos laikytis. Tačiau jo mokymai yra tokie patys, kaip Jėzaus Kristaus, išsikžyrus reinkarnacijos dogmą. Sai Babos dabartinis tikslas - išlaikyti šios dienos status quo tarp šiandieninių susiskaidžiusiu ir byrančių religijų, kad nekiltų tarpreliginių konfliktų. Būtent dėl to jis moko, kad kiekvienas savosios konfesijos tikintysis būtų NUOŠIRDUS TIKINTYSIS, O NE RITUALISTAS IR MACHANIŠKAI ATLIEKANTIS RITUALUS.
Jis net plyginimus patieia kaip Jėzus, kada ir Jėzus savo apaštalams, einant per tiltą, pasakė, kad niekas nestato mano ant tilto, nes tiltas sujungia du krantus. Todėl ir šitas pasaulis yra kaip tiltas, kuris sujungia du krantus - materialų ir dvasinį, todėl ir čia nereikia siekti ir krauti materialių turtų, nes jie tik apsunkimą žingsnį einant pačiu tiltu.
Taigi Sai Babos dieviškumu tu pat galbūt abejoji, ir tuo pačiu jautiesi, tarsi tau dvasios nesuteiktų pagalbos, tarsi tu kentėtum vienas, kaip visa žmonija, palikta savo klaidžiojimuose ir kančiose. NETIESA. Sai Babos dvasinė šviesa uždegė, ir toliau uždega, šimtus milijonų širdžių, ir jie savo patyrimu paliudiją jo dieviškumą, kaip jį liudiju ir aš savo paties patyrimu.
Mielas Emilli-Petrai, nejaugi tu manai Tarybų Sąjunga sugriuvo be krauijo žmogaus pastangų dėka? Nebūk naivus. Tai buvo MINTIES DERINTOJO, SERAFIMŲ, IR TARPINIŲ BŪTYBIŲ BENDRŲ PASTANGŲ DĖKA, nes be jų poveikio Lietuvos nebūtų likę ir kvapo. Ir Lietuva liko dėl to, kad ji įvykdė MALDOS REVOLIUCIJĄ. Ir į maldą buvo ATSILIEPTA. Tik žmonės šito nežinojo nei tada, nei dabar, todėl sau ėmė SAVANAUDIŠKAI prisiskirti visus nuopelnus ir net medalius dalintis, sklypus dalintis, turtus ir pareigas dalintis, UŽ KĄ? Kada jiems tai visai nepriklauso, nes ne jie buvo tikrieji veikėjai.
IR NIEKAS NIEKUR NIEKO NENURAŠO. Neišnyksta niekas, kas turi DVASINĖS VERTĖS. NAIKINAMA TIK MATERIJA, IR TAI DARO NE ROJAUS TREJYBĖ AR JOS ĮGALIOTI ASMENYS, BET ŽMOGUS - GYVULINIO PROTO VIEŠPATIJOJE VERGAUJANTIS IR KELIAKLUPSČIAUJANTIS JAM BE IŠLYGŲ.
Tai kam gi esame mes - URANTAI? Nejaugi tu manai, kad mes čia žaidžiame vaikšiką žaidimą? Tau gal dar iki šiol atrodo, kad aš jus mokau NERIMTAI, KAD JŪS TIK ŠIAIP SMALSUMO VEDAMI ESATE MŪSŲ FORUME? Atsisakyk tokio naivaus požiūrio. Tu esi - kaip ir kit - čia tam, kad augtum ir tvirtėtum savo DVASIOS ASMENYBE, O NE ŽMOGAUS GYVULINIO PROTO SAMPRATOMIS, KAD GAUNAMUS MOKYMUS PRIOTIAKYTUM KASDIENYBĖJE RYŽTINGAI IR DRĄSIAI, NES TAI IR YRA TAS VIENAS-VIENINTELIS KELIAS, KAD IŠNYKTŲ KORUPCIJA, MELAS, NETEISINGUMAS, APGAULĖ, SAVANAUDIŠKUMAS, PRIEVARTA, KARAI, NUSIKALSTAMUMAS, NARKOTIKAI, ALKOHOLIS, TABAKAS, LIGOS, KAD VIETOJE ŠITO ĮSIVYRAUTŲ MEILĖ, RAMYBĖ, IR PALAIMA, KURIANT GĖRĮ DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE VISŲ LABUI. Tai ir yra EVOLIUCIJOS ŽIEDŲ NUOSTABI PUOKŠTĖ.
Mielas Emili-Petrai, jeigu tau tikrai BRANGUS KIEKVIENAS METŲ TARPSNIS, tai pasiraitok rankoves ir pirmyn į Urantijos grupės įkūrimą Panevėžyje ir į Rojaus Trejybės šventovės GYVĄSIAS pamaldas VILNIUJE ARBA KAUNE, kad prisigertum daugiau gyvybingos energijos, kuri imtų veržtis su meile iš tavęs PER KRAŠTUS KITIEMS. O kol jos prisigersi, teks pavažinėti į Vilnių ar į Kauną, nieko nepadarysi, nes Panevėžyje KOL KAS Rojaus Trejybės šventovės gyvųjų pamaldų nėra. Laima buvo pradėjusi Rojaus Trejybės garbinimą Velžyje, tačiau grupė neištvėrė tokios šviesos.
Tu kalbi apie VILTĮ, IR DAR KAŽKOKIĄ TOLIMĄ, O AŠ TAU SIŪLAU VEILĄ JAU DABAR, IR NERIEKĖS SVAJOKLIŠKOS VILTIES, KADA PATS PATIRSI, KAD JU JAU REALIAI GYVENI TUO, KĄ LAIKEI TIK ATIETIES VILTIMI.
TIK ŠITAIM MES IŠSPRĘSIME BADO, SKURDO, POLITINIO DVIVEIDIŠKUMO, EKONOMINIO RIBOTUMO, BAŽNYTINIO AKLUMO, ŠEIMOS BEVILTIŠKUMO PROBLEMAS.
Tad jeigu tu NESI TAS ROBOTAS, TAI PASVARSTYK SAVO GYVENIMO PRIORITETUS DAR ŠIANDIEN, IR PRIIMK SPRENDIMĄ. Ti priimk sprendimą ne pusinį, bet ryžtingą ir visų šviesos labui. Ir tada pats pajusi vidinį impulsą VEIKTI pasitinkant naujus iššūkius tavo paties gyvajame kelyje,m tačiau jame jau veiksi visos LIETUVOS, ŽMONIJOS, IR KŪRINIJOS LABUI. O tai ne tas pats, kaip eiti į darbą ir pasyviai dejuoti, kokie mes pasmerkti gyventi nuo pat gimimo.
NIEKAS MŪSŲ NEI PASMERKĖ, NEI APLEIDO, O PRIEŠINGAI - PADEDA MUMS NUOLAT IR RAGINA NEBIJOTI NEŠTI ŠVIESĄ IR TIESĄ VISIEMS IR VISUR. IR TĄ DARYTI REALIAI, O NE TEORIŠKAI FILOSOFUOTI SAVAITGALIAIS RATELYJE TARP DRAUGŲ SODE.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-07-31 00:11:10
,,Manasis atėjimas nėra fiksuotas laike. Jisai priklauso nuo dabartinės aplinkos šviesos pasireiškimo.
Jeigu aš ateičiau dabar tarp jūsų, kurie gi iš jūsų atpažintų mane; atpažintų tiek, kad priimtų kaip tą Sūnų, nužengusį žmogiškuoju pavidalu iš aukštesnio energetinio pavidalo?
Juk aš ateisiu taip pat kalbėdamas žmogiškuoju kalbos simboliu. Aš neateisiu toks, kad iškart jus nustebinčiau ir per tą nustebinimą pritraukčiau.
Aš ateisiu, kaip buvo atėjęs tarp jūsų Sūnus Kūrėjas – Jėzus Kristus –žmogiškuoju pavidalu, kad patrauktų jūsų ŠIRDIS, kad patrauktų tikrąjį jūsų dvasinį asmenį ir ne į save, bet į tuos Tris Rojaus Trejybės Šaltinius ir Centrus.
Todėl mano atėjimas nenumato stebuklingų darbų, kad per tuos darbus aš siekčiau jūsų atsivėrimo.
Jūsų aplinka yra perdaug grubi – pilna prievartos – kad ji priimtų mane, pasirodantį šitoje visuomenėje, ir kartoje. ,,
Tai ištrauka iš Algimanto temos , pagal Dievo Sūnaus žodžius .
Skaitau dar kartą ir galvoju , kaip čia yra . Ar žmogaus protas gali suprasti dvasių protą ir šio dvasinio proto logiką ? Ar mūsų protai , tai yra žmonių ir dvasių , skiriasi kaip diena nuo nakties . Kodėl žmogaus gyvenimo mirksnyje , kodėl vienos kartos gyvenimo mirksnyje , neapsireiškia nei viena dvasinė asmenybė , kad priimintų ir apreikštų dvasinio pasaulio realumą ? Kodėl ištisos žmonijos kartos pasmerktos fiziniam menkaverčiam egzistavimui , kodėl žmonėmis ir jų gyvenimais manipuliuoja kiti , tokie pat žmonės , tik su atbukusiais jausmais , artimo skausmui ir artimo nepritekliui ? Pagal žemiško proto logiką - mūsų planetą šefuojančios dvasios , galėtų kažkaip save išreikšti , pasirodyti valstybių ir nacijų lyderiams arba jų grupiniams susivienijimams , kad šie lyderiai atsibustų , atsipeikėtų ir pasibaisėtų savo darbais .
Tačiau dvasios , kaip ir visais šimtmečiais , tyli ir leidžia vykti , tai kas vadinama evoliucija . Evoliucijos vardu nurašomos ir nutrinamos nuo Žemės veido tautos , nacijos , civilizacijos . Atrodo , kad čia ne žmonės su jausmais ir svajonėmis gyvena , bet kažkokios bandomosios dvikojės būtybės . Ir pagal priežodį ,, mišką kertant skiedros lekia “ , sudaro prielaidą pamąstymui , kad milijonai žmonių pavirsta tik skiedromis , kad paruoštų vieną stulpą , kuris bus nuvežtas ir pastatytas kur nors ministerijoje , parlamente arba kariniame aljanse . Kiekvienam žemės individui labai brangus kiekvienas metų tarpsnis , ar tai mėnesiai ar tai metai , tuo tarpu dvasioms ir šimtas metų , matomai kaip viena diena .
Jos žiūri , manau , kad tikrai žiūri į mus ir supranta tą žmonijos begalo ilgą viltį , sakyčiau beviltišką viltį , šimtmečių šimtmečiais vis laukti ir laukti ir tikėti pažadais , per pranašus ir mokytojus , kad štai greitai , jau greitai mes padėsime tiesai ir meilei įsiviešpatauti jūsų protuose ir jūsų gyvenime . Tačiau žmonija , kaip eksperimentinė laboratorija , vis gimdo ir daugina milijonus nelaimelių , nepritekliuose ir skurde , pasmerktus gyventi jau nuo pat gimimo dienos , be jokių gerbūvio prošvaisčių likusiam gyvenimui . Kodėl žmonijos klystkeliai , skausmas , nepritekliai leidžiami ir toleruojami egzistuoti šimtmečių šimtmečiais , lyg mes būtume bejausmiai robotai ?
Su meile , Emilis-Petras
emilispetras
2010-07-30 21:49:09
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]