Forumas: temos peržiūra
Dvasinio augimo žingsniai
Dabar lauke apie trisdešimt laipsnių karščio. Kaip aš sakau PAGALIAU ATĖJO IR MANO VASARA, tikrai žmoniška NORMALI, o ne APIPEŠIOTA, VASARA.
Tačiau dabar dar geriau gali pajusti, ką reiškia Tėvo-Rojaus Trejybės, net ir fizinės, energijos karštis, sklindantis tik iš VIENO dangaus kūno – mūsų Monmatijos saulės-žvaigždės sistemos.
O juk Tėvo-Rojaus Trejybės energija iš Rojaus PASKLINDA į kosmosą DAR GALINGESNĖS MEILĖS ENERGIJOS DĖKA.
Rojaus Jėgos Organizatoriai iš Rojaus paskleistą į kosmosą energiją įsuka į sūkurinius ūkus, iš kurių ir susiformuoja SAULĖS-ŽVAIGŽDĖS. Iš vieno ūko gali susiformuoti net iki 100 milijonų saulių, ir dar daug galingesnių negu Monmatijos saules sistemos.
Iš saulių, dėl karščio spaudimo, nugalinčo to paties šviesulio milžinišką traukos jėgą, vis tik pabėga į kosminę erdvę dalis energijos, degančios materijos pavidalu, ir kosmose ima vėsti, ir prie savęs prisitraukti mažesnių, tokių pačių, jau anksčiau, pabėgusių iš saulės, dalių, arba prisijungti prie didesnių. Čia jau nulemia didesnio kūno didesnė trauka, kuriai negali pasipriešinti mažesnis dangaus kūnas.
ŠITAIP SUSIFORMUOJA PLANETOS EVOLIUCINIU BŪDU. Sakau evoliuciniu, nes KITOS PLANETOS YRA SPECIALIAI SUKUIAMOS TIESIAI IŠ ENERGIJOS.
Tačiau jūs susimąstykite - IŠ ROJAUS PASKLEISTĄ MILIJARDUS KARTŲ GALINGESNĘ ENERGIJĄ Į SŪKURINIUS ŪKUS ĮSUKA ROJAUS JĖGOS ORGANIZATORIAI - REALŪS ASMENYS. Ar galite nors akimirkai suvokti - šitą energijos karusėlę IŠMINTINGAI VALDO ASMENYBĖ? Ar suvokiate, KOKIA YRA ASMENYBĖS GALIA, SUTEIKTA JAI ROJAUS TREJYBĖS, KAD JI GALĖTŲ ATLIKTI SAVO FUNKCIJAS KŪRINIJOJE?
Kadangi mūsų DABARTINIS statusas yra kitas, tai mums karšta net po vienos, net ir labai vidutinės saulės, pagal savo energijos talpą, spinduliais.
Tačiau ir čia mes turime taip pat suvokti VIENĄ ESMINĮ DALYKĄ - ATSIRĖMĘ Į ROJAUS TREJYBĘ BESĄLYGIŠKAI IR IŠ MEILĖS JAI VISIŠKAI ATSIDAVĘ JĄ GARBINDAMI IR MELSDAMI GEROVĖS VISAI KŪRINIJAI, MES ESAME STIPRINAMI IŠ VIDAUS NE TIK DVASINIU ŪGIU BET IR FIZINIU PAVIDALU, KURIS NE TAIP LEPIAI REAGUOJA Į APLINKOS POVEIKIUS, KAIP REAGUOTŲ BE TOKIO ATSIDAVIMO IR GYVO RYŠIO.
O kiek to gyvo ryšio gelmės kiekvienas atveriame, tiek ir turime pasitenkinimo saulės spinduliais.
Mielieji, mūsų Forumas yra – jau jūs puikiai suvokiate – DVASINIŲ MOKYTOJŲ RENGIMO. Todėl temos, nesusietos su dvasiniais dalykais, mums – urantams - jau yra vakar dienos temos, o šios dienos BALASTAS.
Kas tinka pradinei mokyklai, TAS JAU NEBETINKA UNIVERSITETUI, NES TAS MOKYMOSI ETAPAS SENIAI LIKĘS PRAEITYJE. .
Mūsų Forume yra PATI RYŠKIAUSIA ŠVIESA VISAME PASAULYJE, TODĖL JI DAUGUMĄ IŠ JŪSŲ AKINA, MAT SKIRTA JI NE VISIEMS, BET TIK URANTAMS, O TAIP PAT IR TIEMS, KURIE YRA NUOŠIRDŪS RYŠKIAUSIOS ŠVIESOS DAR TIK IEŠKOTOJAI, JOS DAR NĖRA ATRADĘ, bet kurie jos nori dar ryškesnės, negu ją jau iki šiol patyrė.
Nuoširdūs tiesos ieškotojai – tai reiškia, kad savo patyrimu jie TAIP PAT patvirtina tuos APREIŠKIMŲ – Urantijos Knygos, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, ir Rojaus Trejybės Asmenų, kaip ir MANO JUMS PATEIKIAMUS teiginius ne mėgindami išsisukinėti, bet ATVIRAI PRISIPAŽINDAMI, JOG PATYS ASMENIŠKAI ATSIVĖRĘ TĖVUI-ROJAUS TREJYBEI IR PATYRĖ TAI SAVO GYVENIME. Ir patvirtina šiuos teiginius ne dėl to, kad jie tuos teiginius perskaitė apreiškimuose ar mūsų Forume, ar išgirdo klausydami mano paaiškinimų tiek Urantijos grupėje, tiek Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, o dėl to, kad TOKIA YRA TIKROVĖ IR JIE PATYS Į JĄ PATEKO IŠTIRPDĘ ANKSTESNĘ SAVO SUSIKURTĄ ILIUZIJĄ, KURI KĖLĖ TIEK DAUG PAINIAVOS IR NESUTEIKĖ GYVOSIOS ŠVIESOS IR MEILĖS. Tai yra vienintelis GYVASIS kelias, kito kelio nėra, KITI KELIAI YRA KLYSTKELIAI, pas mūsų TIKRUOSIUS TĖVUS - ROJAUS TREJYBĘ.
Ir tas, kas JUO NEINA PATS, einančiųjų gyvuoju keliu patyrimo ne tik nesuvokia, bet jį net NEIGIA. O kaip gi gali paneigti kito PATYRIMĄ? Gali, jeigu esi neišmintingas. Kai kurie iš jūsų tą ir darote. Jūsų kelias nėra DVASINIO MOKYTOJO. Ir tai nėra blogai, tiesiog jūsų yra kitas kelias, ir jums urantų dvasinis Forumas yra dar per sunkus. Tačiau jūs taip pat turite žinoti, kad jūsų tušti plepalai bet kur darbe, gatvėje, anmuose, mūsų Forume, eikvoja JŪSŲ PAČIŲ energiją, tuo pačiu silpnina, labai palengva, jums to iš karto nepajaučiant, jūsų fizinio kūno sveikatą, kaip ir tų, kurie su jumis tokiu tuštybės lygiu bendrauja su jums ilgesnį laiką, ar dažniau, ir tuo TAIP PAT IR JIE DRAUGE SU JUMIS ATSITRAUKIA NUO TIKROVĖS GILESNIO PAŽINIMO IR PANYRA Į ILIUZIJĄ.
Tačiau neapsirikite perskaitę mano prieš tai parašytą pastraipą ir nepulkite GINČYTIS dėl NIEKŲ, jog reikia ir mažiems skirti dėmesį mūsų Forume, ne tik apie didingus dalykus kalbėti. Taip, reikia ir apie juos, tačiau skruzdėlės ar dramblio vieta dabartimiame evoliucijos etape Urantijoje yra tokia, kad ir juose turite matyti evoliucijos ryšį su Rojaus Trejybe. O kaip gi jį matysite, jeigu nuolat kalbėsite tik apie skruzdelę ar dramblį? Jūs iš pražių turite nuo skruzdėlės lygio pakilti iki Kūrėjo jums – KIEKVIENAM – suteiktos dvasios vedimo iš vidaus PAJAUTIMO VISA SAVASTIMI, o taip pat nuoširdžiai ir nuosekliai, be šokinėjimų, studijuoti mūsų svetainės dvasinius šaltinius, ir lankyti Rojaus Trejybės gyvąją šventovę, kur GARBINTUMĖTE ROJAUS TREJYBĘ JAU IŠ MEILĖS, O NE IŠ PAREIGOS, ir vis drąsiau ir ryžtingiau pradėtumėte – drauge su Tėvu-Amžinuoju Sūnumi-Motina-Broliu, ir Begaline Dvasia-Motina-Sese – skleisti ryškesnę šviesą VISŲ LABUI, ir štai tada vėl pažvelgtumėte į skruzdėlę ir dramblį visiškai kitokiu žvilgsniu, KITOKIU, NEGU ŽVELGIATE DABAR.
TIK SIEKDAMI DIDESNIO GERIAU SUPRASITE IR MAŽESNĮ – JAU ESANTĮ DIDESNIAME SAVAIME – BET NE ATVIRKŠČIAI.
Nepaprastai džiaugiuosi Gailės pateiktais giluminės šviesos mokymais. Kol kas jie dar tik PAČIAME PRADINIAME ETAPE, tačiau neužilgo jie taps vis RYŠKESNI IR GILESNI, dar labiau išskleisti ir sisteminiai, kad ir jums būtų suprantamiau, ką ji nori vienais ar kitais teiginiais pasakyti, ko daug kas dabar JAU nebesupranta, nors neseniai jai skyrė pagyras, o dabar liko bejėgiai suvokti jos mintis, nes pastarųjų mėnesių Gailės MILŽINIŠKAS dvasinis šuolis toli pralenkė daugumos Forumo lankytojų dvasinio patyrimo ir mąstymo lygį, kad jiems jau reikia ir smulkiau sukramtyto trupinėlio, kad neužsikosėtų užspringę.
Štai vis labiau ir ima pasireikšti mūsų Forumo GYVOJI ŠVIESA, skirta tiems, kurie jau NUOŠRDŽIAI SIEKIA RYŠKIAUSIOS ŠVIESOS – DVASINIAMS MOKYTOJMS. O jie jau prie tokių ryškių spindulių yra pakankamai įpratę, kiti gi yra arba užsispyruoliai – IR SAUSUOLIAI – NES NEGERIA GYVOJO ROJAUS TREJYBĖS VANDENS, KADANGI NĖRA PAKANKAMAI ATSIVĖRĘ ROJAUS TREJYBEI, ir jiems TOKIAS DVASINES GAILĖS MINTIS SUVOKTI YRA ŠIANDIEN DAR NEĮMANOMA, NES JIE STOVI ANT KITO LAIPTELIO – INTELEKTO, arba iš viso yra tik smalsuoliai, kuriems dvasiniai dalykai yra tik momento užsiėmimas, nes jų siekiai nukreipti į MATERIJĄ, bet smalsus gyvulinis jų protas atveda juos pas mus.
DEJA, VIEN TIK gyvulinis protas-intelektas, prikimštas CHAOTIŠKAI, BE RYŠIO SU KŪRĖJU IR KŪRINIJA, absoliučia dalimi niekam nereikalingos DABARTINĖS informacijos, net ir nesuvokia – KAS YRA DVASINIS PATYRIMAS, NES NĖRA ATRADĘS TĖVO SAVYJE, TODĖL NETURI GYVO RYŠIO SU JUO IR DĖL TO NEJAUČIA JO MEILĖS. O be patyrimo, vien tik citatomis, iš Naujojo Testamento, ar Urantijos Knygos žongliruojant nė per milimetrą nepadidėja DVASIOS ATSIVĖRIMAS IR GIMIMAS, KURIS IR YRA TIKROJI MŪSŲ DVASINĖ ASMENYBĖ, GAUTA IŠ TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS, KAIP UNIKALI IR AMŽINOJI DOVANA, IR TIK JI TEGALI PATIRTI DVASINIUS PATYRIMUS, O JOS PROTAS TAMPA IŠMINTINGU IR NUSTOJA BIJOTI DIDESNĖS ŠVIESOS, KAIP JOS BIJO GYVULINIS PROTAS, IR DĖL TO STENGIASI NIEKKO NEKEISTI, KAS BUVO IŠ ANKSTESNIŲ KARTŲ NET SAVO ASMENINIAME GYVENIME, JAU NEKALBANT APIE VISUOMENĘ AR ŽMONIJĄ.
Ir tik DVASIOS ATVĖRIMAS TĖVUI-ROJAUS TREJYBEI SUTVARKO INTELEKTO INFORMACINĮ IR GYVENIMO CHAOSĄ Į TVARKINGĄ SISTEMĄ, KURI YRA GYVA. IR TIK TADA DVASIA PATIRIA TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS MEILĘ VISIEMS, NES JI YRA GYVAJAME TIKROVĖS-AMŽINYBĖS KELYJE; IR TĄ KELIĄ LIUDIJA SAVO PATYRIMU IR TVIRTU ŽINOJIMU; O PATI MEILĖ – VIDUJE – IR SKATINA ŠLOVINTI IR GARBINTI ROJAUS TREJYBĘ - SAVO TĖVUS. Kitų Tėvų mes neturime, kad ir kaip jūs norėtumėte vadinti savo žemiškus tėvus tėvais – jie NĖRA TĖVAI. Jie yra TIK GIMDYTOJAI, NES IR JŲ TĖVAI YRA TIE PATYS – ROJAUS TREJYBĖ.
O žodis TĖVAS ar MOTINA yra vartojamas – KOL KAS – taikant žemiškiems tėvams yra tik dėl siauros sampratos apie šeimą, kurioje nėra vieta iš viso nė menkiausios minties užuomazgai apie VISOS KŪRINIJOS ŠEIMOS SUPRATIMĄ. Todėl ir žodis TĖVAI žemiška dabartine samprata neatitinka tikrovės, ir PALAIPSNIUI turės keistis, kad išreikštų savo tikrąjį turinį, kuris ir atskleistų jų kaip GIMDYTOJŲ dalyvavimą drauge su Rojaus Trejybės asmenimis į kitų dvasios brolių ir sesių GYVYBĖS PRATĘSIME ŠIOJE PLANETOJE.
Štai kodėl atėjo laikas jums dar labiau nušvisti, kad pažvelgtumėte į savo vadinamuosius žemiškus tėvus ne kaip į tėvus, bet kaip į DVASINIUS BROLIUS IR SESES. Taip pat ir į senelius, prosenelius, vaikus, vaikaičius, ir į VISAS KARTAS praeityje, ir ateityje. Štai kodėl NĖ VIENA valstybė negali kariauti prieš KITĄ valstybę, nes BET KOKIU ATVEJU tai yra brolžudiškas karas žudant ROJAUS TREJYBĖS VAIKUS, SAVO DVASNIUS BROLIUS IR SESES. Už KIEKVIENĄ – KIEKVIENĄ – ŠIOS DIENOS VEIKSMĄ REIKĖS ATSISKAITYTI.
Štai kodėl dabar yra aplinkui savanaudiška tamsa, sklindanti REALIAIS ŽEMO DAŽNIO VIRPESIAIS iš VISŲ – ABSOLIUČIAI VISŲ PASAULIO valstybių prezidentų – IŠSKYRUS JUNGTINIŲ VALSTIJŲ PREZIDENTĄ BARAKĄ OBAMĄ – tačiau jis vykdo misiją apie kurią net ir pats nežino – jis yra išrinktas prezidentu su ROJAUS TREJYBĖS IR TARPINIŲ BŪTYBIŲ PAGALBA, bet jo misija, APIE KURIĄ JIS NEŽINO NIEKO – PAKELTI AFRIKOS JUODOSIOS RASĖS ORUMĄ, KURIĄ PER VISĄ URANTIJOS ISTORIJĄ ENGĖ IR IŠNAUDOJO KITOS RASĖS, O DABAR JŲ RASĖS DVASIOS BROLIS TAPO PAČIOS GALINGIAUSIOS VALSTYBĖS VADOVU, IR TAI YRA IMPULSAS JUODJAI RASEI PAJAUSTI SAVO VIDUJE, KAD JI NĖRA MENKESNĖ, KAD JI GALI SUŽYDĖTI NUOSTABIAIS AFRIKOS GYVAIS ŽIEDAIS, KAS IR BUS ATEITYJE – karalių, karalienių, parlamentarų, premjierų, vyriausybių narių, štai kodėl jums jie sako vienaip – nors patys žino, kad jus apgaudinėja – o elgiasi kitaip. Ir tą mato žmonės įvairiose pasaulio valstybėse ir savo nuostatais išsako kaip kas išmano. Ir padėtis TIK BLOGĖS. IR BLOGĖS RADIKLIAI, TODĖL BUS TRAGEDIJOS PASAULINIO LYGIO, IR JŲ NEIŠVENGSITE NĖ VIENAS. Intelektias šitų dalykų nežino, ir nemato, kaip artėja tregedija. O išeitis yra tik viena – GYVASIS URANTŲ KELIAS. TOKIA YRA ROJAUS TREJYBĖS VALIA. Būtent dėl to buvo apreikšta Urantijos Knyga, būtent dėl to Jėzus Kristus KALBA MUMS VĖL, ir dabar jau mums kalba net ir pati ROJAUS TREJYBĖ SAVO APREIŠKIMAIS, IR TUO PAČIU PANAUDOJA MANE, KAIP SAVO ATSTOVĄ RENGIANT DVASINIUS MOKYTOJUS – KO NEDARO NIEKAS DAUGIAU VISOJE MŪSŲ PLANETOJE – KAD MOKYMUS PERTEIKČIAU NET IR DABAR JUMS RAŠYDAMAS ŠIUOS ŽODŽIUS AR KALBĖDAMAS SUSITIKĘS TIEK SU URANTAIS GRUPĖJE AR ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖJE, AR ASMENIŠKAI, AR SU KITAIS DVASIOS BROLIAIS, KURIE NIEKO NEŽINO APIE MŪSŲ ŠALTINIUS, KAIP IR APIE ROJAUS TREJYBĘ.
CIVILIZACIJOS DEGRADACIJA TĘSIS TOL, kol urantai neįsiviešpataus savo meile ir šviesa aplink PASAULYJE.
Tačiau pradžia YRA LIETUVOJE. JĄ MES – URANTAI – JAU ESAME PRADĖJĘ, NORS MŪSŲ DABAR YRA DAR TIK SAUJELĖ. Ateis laikas, kada mes būsime VISA žmonija, nes TOKIA yra Rojaus Trejybės sumanyta evoliucija Urantijai – MEILĖ IR ŠVIESA VISOS KŪRINIJOS LABUI.
Ateina ir jūsų apsisprendimo metas – ar norite gyventi savanaudiškoje tamsoje ir toliau, arba turite pasirinkti GYVĄJĮ MEILĖS IR ŠVIESOS KELIĄ. Trečio pasirinkimo NĖRA.
Tai skirtingų pakopų keliai ir skirtingi jų aukščiai. Dvasinis kelias yra GRADUOJAMAS.
JAME TIKRAI YRA HIERARCHIJA, TIK JI SKIRTA VIENAM TIKSLUI – PADĖTI VISIEMS ŽENGTI ŠVIESOS KELIU IR TIK VISŲ LABUI, DALINANTIS SAVO ŠVIESOS PATYRIMU.
Tuo tarpu patyrimas yra kiekvieno asmeninis ir unikalus, todėl negali būti, kad juo dalinantis mūsų Forumas būtų vienodai “uniformuotas.” Vienovė yra DVASIOJE PER GYVĄ RYŠĮ SU ROJAUS TREJYBE. Tai yra KOKYBINĖ VIENOVĖ. Tuo tarpu asmeniniai patyrmai ir nuomonės apie juos yra KIEKYBINĖ IŠRAIŠKA. Todėl jie visada yra ĮVAIRŪS. Ir kuo gilesnis dvasinis ryšys su Rojaus Trejybe – tuo glaudesnė ir tvirtesnė DVASINĖ VIENOVĖ TARPUSAVYJE, BET VISADA JI YRA IR BUS TIK PER GYVĄ RYŠĮ SU ROJAUS TREJYBE.
Ir tuomet, kada dvasini lygis kyla, savaime atkrenta tauškalų lygis, ir atsiranda alkis DVASINEI DAR RYŠKESNEI ŠVIESAI. Jėzaus man perduotą, per kitą žmogų, pasiūlymą įsteigti gyvąją šventovę vis atmetinėjau. Aš su juo TARSI atsitiktinai pirmą kartą susitikau JAV vienoje Urantijos Knygos skaitytojų konferencijoje kalnuose, o dar po savaitės jis atvažiavo į tuos namus, kur aš dar tebeviešėjau, kad mes visą naktį praleistume diskutuodami ir apie dvasinius dalykus, ir apie Urantijos Knygą, ir vis sakydamas, kad įkurčiau bažnyčią, ir net ryte, kada jį nuvežiau į aerouostą, jis atsisvekinant ir apsikabinus pasakė vėl man į ausį, kad kiti negirdėtų, jog turėčiau įkurti bažnyčią. O aš jam tvirtai ir kategoriškai vėl pasakiau NE.
Mano to meto dvasinis lygis negalėjo gyvulinio proto virpesiais pajausti jo aukštesnio dažnio virpesių perteikiamo prašymo, todėl šį prašymą atstūmiau, likdamas prie savojo kelio – intelektualaus šviečiamojo darbo paskaitų keliu.
Gal po menesio, ar net ir greičiau, jis man paskambino į Vilnių ir pasakė, kad atvažiuoja pas mane, nes labai svarbu mums susitikti. Tai mane nustebino. Juk matėmės tik du kartus. Ir vėl mūsų diskusijos truko porą dienų. Aš jam vis sakiau NE dėl bažnyčios steigimo. Pasiūliau nuvažiuoti į mano užsiėmimą su Urantijos grupe Kaune, kad jis pats pamatytų, kaip paskaitos Urantijos Knygos pagrindu yra tikrai reikalingos ir tai ir yra būent toji šviesa, o ne bažnyčios įkūrimas, kuris tik sukiršintų žmones, nes atsirastų įvairios intrigos, įvairios grupuotės, įvairūs ritualai, tiesos iškraipymai. Taip man argumentus diktavo mano loginis intelektas, dvasinius dalykus matavęs savo supratimu ir patyrimu pagal savo seklų dvasinį laiptelį, lyginant su tuo, kas laukė ateityje. Bet tai buvo man TUOMETINĖ tikra tiesa.
Ir po susitikimo su Urantijos grupe, kuris užsitęsė netikėtai gal iki pusę dešimtos vakaro, jis pasiūlė užkąsti lauko kavinėje prieš kelionę į Vilnių. Ir vėl už stalo sėdint jis man ir sako, jog šis prašymas dėl bažnyčios steigimo yra ne jo, jis atvežė man nuo JĖZAUS. Aš tuo negalėjau patikėti. Mano tuometinis dvasinis lygis neleido pripažinti, kad tas žmogus gali gauti prašymą nuo Jėzaus – KAIP, KOKIU BŪDU? Intelektualios mano žinios buvo gausios, bet dvasinis patyrimas buvo seklus, todėl gyvulinis protas ir nesugebėjo suteikti DERAMOS svarbos JO ŽODŽIAMS. Todėl aš jam vis tike pasakaiu NE, JOKIOS BAŽNYČIOS, TIK URANTIJOS KNYGOS ŠVIESOS PASKAITOS IR TO UŽTENKA. Atsipjoviau bulvinį blyną ir jau kąsnis buvo prie pat burnos, kai man visiškai to nesitikint tam žmogui į pagalbą atėjo mano Minties Derintojas, kuris taip aškiai ir suprantamai man PIRMĄ KARTĄ pasakė, kada aš išgirdau: “Garbinti Tėvą ir melstis VIENAM yra gerai, bet šito NEUŽTENKA, REIKIA GARBINTI TĖVĄ IR MELSTIS DAR IR KOLEKTYVIAI.” Ir nieko daugiau. Šis apreiškimas man buvo tokia gyva ir aiški šviesa mano viduje pajausta VIRPESIAIS, kad aš TĄ PAČIĄ AKIMIRKĄ, kąsnio taip ir neįdėjęs į burną, pasakiau – BAŽNYČIA JAU ĮSTEIGTA. Mano bičiulis nusišypsojo ir pasveikino su bažnyčios įsteigimu. Sugrįžę į Vilnių, nors jau buvo apie pirma valanda nakties mes apsikabinome ir pasimeldėme. Parvažiavęs namo aš vėl išėjau į skverą melstis. Jutau galingą dvasinį pakilimą virpesiais. Tai buvo milžiniška palaima viduje.
Taigi įvyko KOKYBINIS DVASINIS ŪGTELĖJIMAS, KADA APŠVIETĖ MANO VIDŲ MINITES DERINTOJAS. Ir tik tokioje šveisoje mano gyvulinis protas nebegalėjo viešpatauti toliau taip, kaip viešpatavo iki tol. Todėl ir sprendimas buvo priimtas TEIGIAMAS, IR PRIIMTAS DVASINĖS ASMENYBĖS IŠMINTIES DĖKA, O NE GYVULINIO INTELEKTO IŠSKAIČIAVIMŲ IR BAIMIŲ ATSTUMTAS.
Tuo metu mano dvasinis lygis buvo tokio lygio, kad nežinojau KAIP VESTI PAMALDAS, NORS URANTIJOS GRUPĖJE JAU BUVAU ĮVEDĘS MALDĄ UŽSIĖMIMO PRADŽIOJE IR PABAIGOJE JAU PRIEŠ PUSANTRŲ METŲ. Tačiau trumpa malda ir pamaldos – du skirtingi dalykai.
Taip pirmą kartą Urantijos ISTORIJOJE ĮKŪRIAU GYVĄJĄ ŠVENTOVĘ-RELIGIJĄ – ROJAUS TREJYBĖS. Ši vienintelė GYVOJI RELIGIJA URANTIJOJE suteikia terpę pasireikšti pačiam aukščiausiam žmonijos DVASINIAM LYGIUI. Ir jo pranokti nebus įmanoma niekada, nes tai yra amžinybės GYVOJI religija.
Tad mano priešinimasis australo perduotam Jėzaus prašymui liudijo mano dvasinio laiptelio žemesnį lygį, KURIAME VIEŠPATAVO GYVULINIO PROTO NUOSTATOS – NEREIKIA JOKIOS BAŽNYČIOS, NES TEN YRA RITUALAI IR DOGMOS. Taip atrodė gyvuliniam protui, kuris dar nebuvo patyręs dvasinės KOLEKTYVINĖS komunijos gyvosios šviesos, nes pasaulyje niekur neegzistavo GYVOJI ŠVENTOVĖ. Minties Derintojui ir apšvietus mane ir man priėmus sprendimą, kuris ju buvo aukštesnio dvasinio lygio, taip pat man suteikė ir nerimo.
Tą naktį tokio apšvietimo PATYRIMAS mane džiugino ir stiprino, tačiau ryte jis lygiai tiek mane ir išgąsdino – o kaip gi ŽODĮ PAVERSTI KŪNU – PASAKIAU ĮSTEGITA, O KĄ GI DARYTI IR KAIP DARYTI TOLIAU, KAD TOJI ŠVENTOVĖ VEIKTŲ. Tad sprendimo priėmimas liudijo mano dvasinę brandą jam priimti, nors ir su Minties Derintojo pasufleruota PAPILDOMA pagalba. Tačiau ŠITAM sprendimui įgyvendinti jau reikėjo DAR AUKŠTESNIO dvasinio lygio. Ir TADA kada mano abejonems nebuvo galo, ir vos tik pagalvojau ramiau, kad čia juk reikalingas ir pavadimnimas. Ir tą pačią akimirką VĖL puikia išfgridau Tėvo dvasią man sakančią: TU JĄ PAVADINSI DIEVO TĖVO IR JO SŪNAUS JĖZAUS VARDU. O aš čia kaip mat ir leptelėjau – O KAM TAIP AUKŠTAI, KAM TĖVO VARDAS, GAL GALIMA KAIP NORS APSIEITI BE JO, KAIP NORS ŽEMIŠKIAU, ARČIAU ŽMOGAUS?
Tai rodė mano vidinę baimę, nes tokie ėjo Tėvo-Rojaus Trejybės galingi virpesiai, o mano dvasinis lygis buvo tam dar neparengtas, todėl mane išgąsdino Tėvo paminėjimas pavadinime. Išgaravo visos mintys apei Tėvą, visi teiginiai apei Tėvą, skaityti Urantijos Knygoje, jog Tėvas turi būti tikrai centras, liko tik noras, kad tik kaip nors sumažinti pavadino ryškumą, šviesą, kad tik jis nebūtų taip atitrūkęs nuo žemiškos aplinkos. Nors toliau netariau nė žodžio, bet mano žemo dažnio virpesiai sklido iš manęs man net žodžio nebeištariant. Ir Tėvas labai ramiu, bet labia TVIRTU balsu pasakė: “Seniai laikas, kad bažnyčioje būtų TĖVO vardas.” Ir nieko daugiau. Jokių argumentų. Ką nori tą daryk. Ir daryk kaip išmanai. Laisvė veikti. Ir tą pačią akimirką pradėjau verkti, jutau meilės gyvus virpesius savyje, visas kūnas buvo pripildytas šilumos, palimos, ir dėkingumo. Atsikėliau ir pradėjau melstis. Buvo rytas dar prieš šešias.
Pakili būsena liko visą dieną, ir bendraujant su australu. Kada jis išvažiavo, aš pradėjau mąstyti – KĄ DARYTI TOLIAU. Štai tas dvasinis ūgtelėijimas ant naujo laiptelio suteikė pakilimą, tačiau kaip ant to laiptelio stovėti ir veikti, aš nežinojau. Ir vėl kilo abejonės. O jų ir tereikia gyvuliniam protui, kad jis tave pasičiuptų į savo gniaužtus. O tada vėl ritimasis atgal ir žemyn. Statikos būti negali. Visa kūrinijja yra amžiname judėjime, išskyrus Rojų, kuris vienintelis nejuda, o visi ir visa kas visame kosmose, visoje kūrinijoje juda JO ATŽVILGIU, O JAU JAME PAČIAME JUDAMA SAVO VALIOS SPRENDIMŲ DĖKA IŠ VIENOS VIETOS Į KITĄ.
Ir tik Tėvo garbinimas ir malda bei veikimas įgyvendinant mano priimtą sprendimą per savaitę mane pakylėjo į tą dvasinę pakopą, kad aš jau išdrįsau dar konkrečiau veikti – ieškoti PAČIOS VIETOS, kur pakviesti į pamaldas urantus ir ko reikės man, kaip papildomų priemonių, kurios galėtų paliudyti, kad čia yra ne Urantijos grupės garbinimas ir malda prieš užsimimą ir jo pabaigoje, bet pamaldos gyvojoje ŠVENTOVĖJE.
Savaitė gyvame ryšyje su Tėvu man leido įgauti daugiau pasitikėjimo ir ryžto veikti, nes vis tik savo viduje save raminau, kad sprendimą apie bažnyčios įkūrimą nors ir priėmiau, tačiau apie jį težino vienintelis australas, o jam nesvarbu, kada ir kaip jį realizuosiu, todėl aš galiu jį įgyvendinti ir po metų, ir po dvejų, ar po dešimties, tuo labiau, kad dar ir Urantijos Knygos vertimas atima daug laiko, o kur dar kelionės su paskaitomis į Kauną, po Lietuvą, o aš niekam jokių įsipareigojimų nesu davęs. Tai buvo mano gyvulinio proto viešpatujanti viduje baimė, kaip gi vis tik reikės tą sprendimą įgyvendinti, tad geriau nuo jo bėgti, kol galiu, nors kiek toliau – atidėti neribotam laikui.
TOKS buvo tuo metu mano DVASINIS LYGIS, nors intelektualus lygis buvo labai aktyvus ir gyvybingas.
Savaitė Tėvo garbinimo ir maldų mane pripildė tiek gyvos dvasinės šviesos ir noro veikti nieko neatidėliojant po metų ar kitų.
Ir tai jau liudijo aukštesnį mano dvasinį lygį, kuriame gyvulinio proto neseniai pasireiškusi baimė nustojo tiek reikštis, kad aš dar mėginčiau savo sprendimo įgyvendinimą atidėlioti nors menesiui.
Todėl aš jums sakau – kiekvienas iš jūsų stovite ant SAVOJO dvasinio lygio laiptelio, KURIS SKIRIASI NUO KITŲ LAIPTELIO. Bet visada prieš akis yra DAR aukštesnis. Ir dėl to nereikia nei erzintis, nei pykti, kad TARSI vieni save laiko aukštesniais už kitus. Tokia nuostata yra tik iš tų, kurie yra neatsivėrę ir turi daug pasąmoninių baimių, KURIAS JAUČIA BŪTENT GYVULINIS PROTAS IR PATS BIJO, DĖL TO ATIDĖLIOJA VEIKLĄ VIS GERESNIEMS, IR AIŠKU KUO TOLIMESNIEMS, LAIKAMS, nes šios baimės pasireiškia nepilnavertiškumo kompleksu.
Taip, mes – urantai – iš tikrųjų stovime aukščiausiai visoje planetoje, ir būtent dėl to ir stovime aukščiausiai, kad ATSIVĖRĖME ROJAUS TREJYBEI IR JOS DIDESNEI ŠVIESAI SAVO LAISVA VALIA, IR KAD PADĖTUME IR KITIEMS TAIP PAT ATSISTOTI ANT SAVOJO AUKŠTESNIO LAIPTELIO, O NE BIJOTI DVASINIO KELIO GRADACIJOS.
Tačiau stovėdami aukščiausiai mes nežvelgiame iš aukšto ir nemenkiname kitų, bet jiems suteikiame PLATESNĮ TIKROVĖS PANORAMINĮ VAIZDĄ, KAD JIE SUVOKTŲ PATYS, KUR JIE YRA IR KOKIE JIE YRA, IR KOKIE GALI BŪTI, IR KODĖL JIE YRA BŪTENT TOKIE IR KODĖL JIE GALI BŪTI BŪTENT KITOKIE, KAIP MES – URANTAI.
Štai jums paties pasitikrinimui pavyzdys. Tas, kas dar sako Dievas Tėvas, tas stovi ant žemesnio dvasinio laiptelio už tą, kuris sako tiesiog TĖVAS. Kodėl? Todėl, kad jam dar sunku atsiriboti nuo pasąmonėje įsišaknijusio pagalbinio ramento ir tiesiog apsieiti be jo ir sakyti TĖVAS. Kada atsivėrimas pagilės, kada gyvas ryšys su Tėvu sustiprės, tada savaime atkris nereikalingi žodžiai. Lygiai tas pats kaip ir tas, kuris dar sako Šventoji Rojaus Trejybė ir tas kuris sako tiesiog Rojaus Trejybė. Dvasnis laiptelis yra aukštesnis tų, kurie garbina negu tų, kurie dar negarbina. Tai taip pat tik liudija gyvo ryšio stygių tų, kurie dar negarbina, o tai savaime ir atspindi jų žemesnį dvasinį lygį, kurs dar labiau degraduos, jeigu garbinti nepradės iš viso.
Dvasinis gyvasis kelias nenumato STOVINIAVIMO. Jeigu lipi aukštyn-pirmyn – AUGI, nustoji lipti, pradedi ristis žemyn. Vietoje sustoti ir stovėti ilgesnį laiką NEĮMANOMA, NES VISA EVOLIUCIJA YRA JUDĖJIAMS Į PRIEKĮ, nors ir su apylankomis, bet vis tik į priekį, tik į didesnę ir ryškesnę šviesą ir į naujus patyrimus augant savo asmeniniu dvasiniu asmenybės ūgiu. KITOKIE IR ILGESNI stovėjimai jau VEDA į asmenybės degradacijos pasireiškimą, kas nėra numatyta Rojaus Trejybės evoliuciniame plane.
Štai KODĖL ir reikalingas TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMAS IR MALDA, KAD VIS LABIAU KILTŲ TROŠKIMAS GERTI GYVĄJĮ TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS VANDENĮ VEIKIANT VISŲ ŠVIESOS LABUI.
Štai kodėl kalėjimo ir jo tvarkos aptarinėjimas – NE TOJI VIETA MŪSŲ FORUMAS.
Mielas Tadai, mačiau ne tik tuos filmus apie kalėjimus, bet ir pats daug kartų ne per vienerius metus lankiausi tiek kalėjime, tiek griežto režimo kolinijoje, tarp jų yra skirtumas toks, kad griežto režimo kolonijoje kaliniai gali laisvai vaikščioti vidaus teritorijoje, tuo tarpu kalėjime jie negali bendrauti vieni su kitais, visą laiką būna kamerose, o vaikščioti išvedami tik atskiromis kameromis, numatytu laiku, ir tik jai numatytoje vietoje, tokioje be lubų patalpoje tarp keturių sienų. Tai pažeidžia bet kokį žmogiškumą tokios kalinių laikymo sąlygos, ir dar dvidešimt pirmajame amžiuje. Aš pasakojau įkalintiems apie Tėvą, apie Jėzų, apie Urantijos Knygą, apie jų gyvenimo naują kokybę, kurią jie tikrai pajaus atradę Tėvą savyje, bendravau su ne vienu nuteistu mirties bausme, dar kada ji buvo nepanaikinta, o po jos panaikinimo – dar daugiau bendravau su tais, kurie už ne vieną žmogžudystę nuteisti iki gyvos galvos. Galbūt tu neskaitai Forumo kitų temų, nes kai kuriuos savo apsilankymus griežto režimo kolonijoje esu aprašęs ir patalpinęs mūsų Forume. Tačiau mano patyrimai visada buvo siejami SU TĖVO VEIKIMU IR IŠEITIMI IŠ TOKIOS PADĖTIES TIK PER TĖVO ATRADIMĄ SAVYJE.
AŠ NIEKADA NEPALIEKU ŽMOGAUS BE IŠEITIES, NESVARBU, PASINAUDOS JA AR NEPASINAUDOS, BET JIS JĄ SUŽINO. Ir JUS MOKAU TĄ PATĮ DARYTI, NEBIJOTI PASAKOTI APIE TĖVĄ VISIEMS. O kaip pasakoti, jau jums padiktuos Tėvas-Rojaus Trejybė, tik atsiduokite JAI NUOŠIRDŽIAI IR PASITIKĖDAMI JA. Tai ir yra Urantijos Knygos, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL, Rojaus Trejybės mokymų pritaikymas praktikoje ir tik šitaip yra įsisavinamas KIEKVIENAS NAUJAS, IR AUKŠTESNIS, DVASINIS LAIPTELIS, IR TIK TOKĮ JO ĮSISAVINIMĄ IR NUMATO ROJAUS TREJYBĖS SUMANYTAS EVOLIUCINIS PLANAS IR TIK TOKĮ IR UŽSKAITO – PO ATITINKAMŲ EGZAMINIŲ – ROJAUS TREJYBĖS TAM SUKURTI ASMENYS.
Tuo tarpu anksčiau įdėto – dabar jau pašalinto – straipsnelio apie specialius eksperimentus su studentais kalėjime, o taip pat siūlomų nuorodų su filmais apie JAV kalėjimus žala yra MILŽINIŠKA žmonių pasąmonei, ir nereikia skaityti apie jokius TOKIUS eksperimentus su studentais, kuriuose ir tegali dalyvauti tamsūs, susipainioję, ir NEATRADĘ TĖVO SAVYJE DVASINIAI NEREGIAI, PATYS NĖ NESUVOKIANTYS IŠ KUR YRA TIEK DAUG KALĖJIMŲ IR KODĖL JUOSE YRA PRIEVARTA, IR VISUOMENĖJE KODĖL YRA PRIEVARTA, KOLEKTYVE KODĖL YRA PRIEVARTA, VALSTYBĖJE KODĖL YRA RPIEVARTA.
Tada tokie AKliai ir rašo tokius tamsos straipsnius, daro tokius tamsos eksperimentus, filmuoja tokius filmus, ir dar ne po vieną, o ištisus serijalus, po kelis šimtus serijų, šituo paversdami kalėjimo gyvenimu visų žiūrovų gyvenimą paveikdami jų pasąmonę.
TOKIA JŲ VEIKLA YRA NUSIKALSTAMA. Ir ji tikrai mūsų Forume netinka.
Norėdami augti dvasiškai, turite siekti DIDESNĖS ŠVIESOS, O NE DIDESNĘ ŠVIESĄ MĖGINTI IŠKRAIPYTI IR APIBLAUSINTI.
ŽVAKĖS ŠVIESA NEREIKALINGA, KADA YRA SAULĖS ŠVIESA.
ROJAUS TREJYBĖS GYVOJI ŠVIESA YRA DAR GALINGESNĖ. TAD IR GARBINKIME ROJAUS TRJEYBĘ IŠ MEILĖS IR LAISVA VALIA IR SIEKIME SISTEMINIŲ ŽINIŲ – PAČIŲ RYŠKIAUSIŲ – URANTIJOS KNYGOS, Jėzaus Kristaus apreiškimo KALBU JUMS VĖL, ir Rojaus Trejybės Asmenų apreiškimų studijų dėka, ir taikykime jų mokymus mums savo kasdienybėje drauge su ROJAUS TREJYBĖS TRIMIS ASMENIMIS KURDAMI GĖRĮ VISŲ LABUI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-07-26 16:17:23
Komentarai
Kiekvienas, norintis augti dvasioje, džiaugiasi kada stengdamasis jog taip ir būtų pamato tuos akivaizdžius pokyčius savyje. Kad tokie pokyčiai lengviau mumyse atsirastų mums įkurta – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė. Tai didžiulis palengvinimas mums, tai gelbėjimosi ratas mestas mums gelbėtis. Ir jis LABAI realus bei veiksmingas.Mūsų šviesėjimas ateina ir per mums sunkias akimirkas, ne tiktai harmoningoje būsenoje kurią mes juntame kaip atpildą mums suteiktą už nuoširdžias mūsų pastangas veikiant gyvajame kelyje, veikiant patiriant mažytį grybšnelį tikrovės savyje. Kiekvienas mes, turėdamas laisvą valią suteiktą mums Kūrėjo neišvengiamai priimame sprendimus vieno ar kito veiksmo atžvilgiu ir priklausomai nuo to koks gi buvo mūsų priimtas sprendimas mes ir patiriame atitinkamas būsenas. Tai, kaip mes kiekvienas elgiamės ir esame atsakingi mes ir tik mes patys. Niekas mūsų neverčia vienaip ar kitaip elgtis, sprendimą priima mūsų kiekvieno protas. Bet kad priimti tuos sprendimus, kokius juos bepriimtume, mes savyje patiriame daugybę prieštaravimų ir tai yra natūralu.
„Laisva valia jums ima trukdyti tik tada, kada atsiranda konfliktas tarp jūsų vidinio ego ir jūsų sielos besiskleidžiančio ego, arba dieviškojo ego, arba jūsų tikrojo ego. Tada jūs imate intensyviai mąstyti, kaip jums pasielgus. Tada jus ima draskyti vidiniai prieštaravimai, kurių nebūna tik paties primityviausio žmogaus prote, nes jis visiškai atsiduoda savo gyvybės išsaugojimo instinktams ir nieko nesusimąsto apie jo sukeliamų veiksmų pasekmes aplinkiniams savo sielos broliams. Lygiai taip pat konfliktų mirtingojo viduje nebeegzistuoja labai dvasingoje civilizacijoje, kuri jūsų dar tik laukia.“ (Jėzus Kristus KALBU JUMS VĖL 082-01)
Bet, nors ir patirdami daugybę konfliktų savo viduje, mes – urantai – giliai savyje jau žinome ir patiriame kokios TIESOS link mūsų besiskleidžiantis dieviškasis ego mus kreipia. Yra neapsakomai gera savo viduje pajusti DVASINĘ brolystę kuri vis stipriau ir stipriau juntama kuo daugiau tavo vidus prisipildo tos tikrosios, tos grynosios meilės iš mūsų mylimos Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Yra neapsakomai gera savyje patirti laisvėjimą, kad ir kokiais mažyčiais aguonos grūdelio dydžio žingsneliais tos taip trokštamos visiškos laisvės pajautimo savyje link einame. Bet einame. Svarbu nesustoti.
Aš prieš porą dienų, vėlyvą vakarą tyloje pagarbinau ir pasimeldžiau Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Ir netrukus po to, kai tik užbaigiau savąją maldą mylimam Tėvui adresuotą, nes būtent su Juo pasikalbėti troško mano vidus tą akimirką, aš pajutau savo rankose tokio galingumo energiją, kad man buvo toks jausmas kaip į rankas įdėta kažkas sunkaus sunkaus ir tarsi rankos svyra žemyn kažkur į gilumą ir tada lydėjo jausmas kaip mano viršutinę kūno dalį, man sėdint, stipri viduje juntama energija atlošia į lovos atlošą ir tarsi didžiule jėga prispaudžia. Ir staiga aš aiškiai išgirstu man sakant: “ ATSAKYMAS TAVO VIDUJE“. Tuoj po to sekė mokymas, man asmeninis ir labai svarbus, man patariant svarbiu man klausimu ir netrukus, kitą dieną to patarimo efektyvumu aš pati ir įsitikinau. Bet tai man buvo kaip rodiklis ką aš turiu daryti, kaip aš turiu gyventi. Daug kartų šio mokymo metu man Tėvas dar ne vieną kartą priminė – ATSAKYMAS TAVO VIDUJE. Aš vėliau daug apie tai mąsčiau. Melstis gyvųjų pamaldų metu garsiai ar tylėti; bandyti sakyti pamokomąjį žodį gyvųjų pamaldų metu, kad stiprinti savo dvasinį stuburą ar tylėti; rašyti į mūsų forumą mokymą vardan visų gerovės ar užsiimti kita veikla; studijuoti ramiai dvasinius šaltinius ir šviesėti ar buitinius darbelius nuveikti ir stabdyti savąjį laisvėjimą; važiuoti į kassavaitines gyvąsias pamaldas garbinti ir šlovinti mūsų mylimus Tikruosius Tėvus kad dar stipriau savyje patirti Jų Tėvystę ir vedimą kaip gi mums teisingai gyventi ar geriau pamiegoti tą dieną save ir ne tik save savo neišmintingu priimtu sprendimu skaudžiai nuskriaudžiant – ATSAKYMAS MŪSŲ VIDUJE, o vidus, mūsų pabudusi DVASINĖ asmenybė mus visada kreips į meilę, gėrį, šviesą, tiesą, dorą vadinasi - priimant sprendimus VISŲ labui. Bet kokį sprendimą pasirinksime nulems mūsų vidinė tuometinė būsena. Tačiau kaip jau ir patys esame ne kartą patyrę - sunkios akimirkos mums taip pat reikalingos. Gyvosiose pamaldose vykusiose paskutinį šeštadienį, per pamokomąjį žodį Algimantas mus mokė: „Gyvojo kelio evoliucinės kilpos, kada tvariniai gali nupulti į didžiules duobes, iš tikrųjų yra taip pat Kūrėjui reikalinga - kad tvarinys tvirtėtų savo charakteriu, kad jis sugebėtų suvokt jog iš bet kokios duobės įmanoma atsivėrus, atsirėmus į tą Šviesos Šaltinį išsiropšt, išlipti. Nėra tokių neįveikiamų kliūčių kurios gali būti gyvajame kelyje tokios, kad išgąsdintų ir mirtingasis, jeigu yra gyvajame ryšyje su Kūrėju, atsisakytų šito gyvojo kelio.“
Dabar, kada kompiuteryje rašau šį mokymą, žiūrėdama į ekraną džiaugsmingai pastebiu kaip keletą kartų mano neteisingai parašytas žodis nuspaudus ne tą klavišą yra ištaisomas man net nespėjus pačiai paspausti reikiamą klavišą, kad ištaisyti žodį. Tai mane pralinksmino. Aš tai priimu kaip paskatinimą, kad pasidalinti savo patirtimi su visais, o ne laikyti savyje. O aš taip ir noriu, dalintis.
Su meile, Vita
vvita
2015-01-05 15:31:34
Kadangi vel esu bedarbė,tai turiu daug laisvo laiko,kurį galiu skirti dvasinėms studijoms,gilesniems apmąstymams.
Šituo laiškeliu,šitoje virtualioje erdvėje,brolio ir sesių vardu noriu padėkoti urantams už maldas;labiausiai dėkojame Daliai G. už diskelį perduota į Šakius per Astrą.
Jau antrą šeštadienį mūsų ketvertukas susirenka Rojaus Trejybės garbinimui.
Šį rytą garbinimas,skirtas Dieviškiesiems Rojaus Tėvams, praėjo įpatingai pakiliai,nes po garbinimo ir prašymų maldų turėjom galimybę pasiklausyti, į diskelį įrašytus Rojaus Dieviškūjų Asmenybių Mokymus perduotus per Algimantą.Taip pat nuoširdžiai pasidžiaugėme Laimos iš Velžio,Dalios G.ir kitų brolių ir sesių pasidalintais patyrimais Su Tėvu-Rojaus Trejybe.Naujokų klausymai pateikti Algimantui, ir jo nuoširdūs atsakymai,mums esantiems savo miestelyje,dar didesniu laipsniu praplečia dvasinį akiratį.Per daug mūsų nesmerkit,kad ne visada asmeniškai galime dalyvauti Gyvose, Rojaus Trejybės garbinimo pamaldose,net, jeigu, tos pamaldos ir Kaune vyksta.Sunki Lietuvos ekonominė padėtis paliete visus. Išgyventi,kartais, tenka iš atsitiktinių darbų.Mes taip pat už jus visus meldžiamės.
Visiems linkiu geros dienos.
Su meile,
IRENA
2011-01-29 14:24:35
Mielas Algimantai , tikrai neužspringsime ryškesne dvasine šviesa , kurią taip lengvai praryja tariamai toliau pažengę dvasiniai urantai . Kiekvienas pasiimsime tiek tos šviesos , kiek tilps jos kiekvieno sieloje . Ir nei daugiau nei mažiau - tik pagal kiekvieno sielos imlumą .
Mūsų dvasiniai turtai yra visiškai nematomi ir neapčiuopiami , tai kas geriausio ir gražiausio , kartais žodžiais nebeturi jokio prasmės . Tačiau , kaip sakoma , ką parašysi , to ir su kirviu nebeištašysi . Lieka palinkėti visiems , kad po tam tikro laiko , nesinorėtų savo ,,labai dvasingų minčių ir žodžių '' su kirviu ištašyti .
Su meile Emilis-Petras
emilispetras
2010-08-14 16:46:22
Paskaičius, ir ne vien šią temą supranti, kad Algimanto ir jo pasekėjų ir viso likusio pasaulio yra atsiradusi didelė skirtis. Ją galima apibūdinti pačiais įvairiausiais žodžiais ir pavyzdžiais, ji prasimuša bendravime, ir t.t.
Tas ATSTUMAS, koks jis bebūtų įsivaizduojamas, aišku algimantiečiai jį supranta kaip vertikalų, hierarchizuotą dvasinį lygmenį, vis dėl to PATS SAVAIME VISIŠKAI NĖRA VERTINGAS.
Supraskite, dar kartą kartoju - koks bebūtų įsivaizduojamas lygių skirtumas, ar atstumas, ar žingsniais, ar liumenais (šviesos srauto matavimo vienetas) matuojama atskirtis, ar kaip kitaip išreikšime tą skirtingumą - DVASIOJE PABRĖŽIAMAS SKIRTINGUMAS YRA BEVERTIS.
Manau, kad tai yra viena iš dvasinio mokytojo kertinių taisyklių - NE PABRĖŽTI DVASINIO LYGIO SKIRTUMĄ, o sugebėti jo nepastebėti.
Ir tai - ne iš mandagumo, bet tokia yra dvasinio mokymo esmė. Tuo tarpu Algimanto mokymuose, iš kurių kylančiomis ydomis nejučia persismelkia jo mokiniai ir mokinės, viskas yra tiesiog atvirkščiai - pagrindinis akcentas dedamas savo ryškiam/blyškiam autoritetui stiprinti pačiomis neįtikėčiausiomis formuluotėmis, aspektais, žaižaravimais, tokiais kaip ryškiausia šviesa, laipteliai, titulai ir t.t. ir pan. O visa kita yra sąmoningai ar nesąmoningai juodinama ir menkinama, ir visoje šitoje puikybės sriuboje, o tikriau sakant - jovale, net ir kai kurie geri dalykai paprasčiausiai prapuola, kaip prapuola baravykas, įmestas į kiaulių jovalo lovį.
Algimantai ir kiti mieli pretendentai į mokytojus, aš įsitikinęs kad jūs niekada galite taip ir netapti tikraisiais mokytojais, taip ir likti tik nesuprastais labai aukštai apie save manančiais žmonėm, arba gyvenantys iliuzijoje, arba iš jos išėję patirsite sunkias sielos pagirias, jei nesugebėsite ATSISAKYTI VISO TO DVASINIO TARIAMAI VERTIKALAUS ATSTUMO, kurį per tiek laiko dirbtinai susikūrėte. Tai - kaip sėdėjimas dramblio kaulo bokšte. Skamba gražiai, bet nyku.
Ne veltui yra posakis "sweet ignorance" - palaimingas nežinojimas. Suvokti save ne kaip žinantį, o kaip nežinantį - dažnai yra puikiau negu mes galime įsivaizduoti. Kas turi intuiciją, galbūt probėgšmais suvokia, kad morsyvas būtent tai ir skelbia.
*
Mes nežinome kam, bet gyventi,
Kurt ir juoktis pasauly - puiku;
Nes ir tai, ką mes esam iškentę,
Vienąsyk prasiveržia džiaugsmu.
Mes nežinom kodėl, bet darbuotis
Per šešias įtempimo dienas
Tenka mums. Ir tada vainikuoti
Galim švęsti šventes prabangias.
Mes nežinome kaip, kuo būdu:
Bet vien ieškantį glosto švelniai
Po gilių abejonės naktų
Purpuriniai tiesos spinduliai,
Ir pro ašarų tyrus lašus
Šviečia aukštas ramybės dangus.
(V. Mačernis)
P.S. Šis komentaras buvo pateiktas anksčiau, grubesne redakcija, dėl ko buvo pašalintas. Pataisiau tekstą, stengiantis vengti asmeniškumų, nieko neįžeisti ir neįskaudinti. Ačiū už supratimą.
Jonas
2010-08-07 11:01:51
Pasaulio mes nepakeisime , par mažai galingi esame , bet patys save galime keisti , galime keisti savo požiūrį į religines vizijas ir religines konstrukcijas . Tačiau vėl , jeigu sutiksime , kad Dievo dvasia , esanti žmoguje , vaidina lemiamą vaidmenį mūsų religinėje dvasinėje pasaulėžiūroje , tai ir mūsų tariamai pasirinktas Kelias , taip pat bus įtakotas Dievo dvasios veikimo per mūsų protą . Taigi vienaip ar kitaip , Dievo dvasia įtakoja į mūsų dvasinį požiūrį ir pasirinkimą ir tuo pačiu ir mūsų asmeninio Kelio pasirinkimą , tuo pačiu ir į mūsų asmenines dvasines įžvalgas . Tačiau , kai mes savo protu pasirenkame sprendimą , kad štai aš tikiu , Dieve Tėve , tavosios Dvasios veikimu į mano protą , tada atsiranda ir tas ryšys , tas dvasinis ryšys , tarp Dievo ir žmogaus , kai Dievo Dvasia tikrai , realiai galį žmogų vesti . Kol žmogus tuo netiki , tol jokio ryšio nėra , yra tik potencialus DVASIOS veikimas , bet sąmoningo ryšio nėra , o jeigu sąmoningo ryšio nėra , tai ir toks žmogus nėra vedamas , tiksliau , jis dar nėra atgimęs iš Dvasios ir Dvasia , be žmogaus noro , jo niekur neveda . Jeigu žmogus nėra atgimęs iš Dvasios , tai ir jo sielai dvasinė karjera į Rojų yra uždaryta . Daugelis to net nežino , kad čia Žemėje , per įtikėjimą , dedami pamatai mūsų sielos dvasinei evoliucijai iki pat pakilimo , į patį Visatų Visatos Centrą - Rojų . Nežino , nes neieško to žinojimo , o reikia tiek nedaug , tik vidinio dvasinio įtikėjimo , kad Dievo Tėvo dvasia aukoja save ir nusileidžia į žmogų . Prisiminkime , kaip Jėzus Kristus darydavo stebuklus . pirmiausia jis klausdavo žmogaus ,,Ar tu tuo tiki , ko prašai ? Ar tiki , kad aš esu Dievo Sūnus ir pagydysiu tave ? “ Taigi , visuose stebukluose , visose gyvenimo situacijose , visose dvasinėse kosminėse įžvalgose , visur reikalingas tikėjimas ir ne bet koks , bet besąligiškas pasitikėjimas Dievu , tai yra jo Dvasia gyvenančia žmoguje ir šios Dvasios visu realiausiu ir teisingiausiu vedimu . Nėra daugiau jokių dvasinių jėgų ir šaltinių , kurie taip asmeniškai , dieviškai ir subtiliai derintų žmogaus gyvenimą ir visą jo protą , žmogaus aukščiausiai išminčiai ir aukščiausiai meilei , kurie veda į amžiną gyvenimą . Emilis-Petras
emilispetras
2010-07-27 18:27:48
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]