Forumas: temos peržiūra
Tėvo mokymas apie mūsų dvasinio imlumo padidinimą gyvosios kolektyvinės komunijos metu, 2010 08 17
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš garbinu tave, kad tu suteiki kiekvienam – tavęs nuoširdžiai trokštančiam – galimybę tave patirti savo viduje, nes tu esi gyvas ir dalyvauji mūsų veikime per savo dvasios – Minties Derintojo veikimą. Aš garbinu tave, kad tavo dėka galiu bendrauti su tavimi ir mokyti kitus tokio pat betarpiško ir gyvo bendravimo su REALIU IR GYVU TAVIMI, ESANČIU IR JUOSE. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.
Mylimas Tėve, tu suteikei mokymą mūsų gyvojoje šventovėje, kuriai tu ir davei pavadinimą – ROJAUS TREJYBĖS – po mūsų gyvųjų pamaldų Kaune, ir jame tu pateikei teiginį, kad mūsų dvasinis imlumas tokio KOLEKTYVINIO Rojaus Trejybės garbinimo metu padidėja tiek, kad jis prilygsta dalyvaujančiųjų garbinime skaičiui pakeltam kvadratu. Tai buvo mums pasakyta pirmą kartą per visą Urantijos istoriją, nes šito nebuvo niekada perteikta nė viename anksteniame apreiškime, šito nėra nei Urantijos Knygoje, nei Jėzaus Kristaus apreiškime KALBU JUMS VĖL, todėl aš noriu Tavęs paklausti, ar galėjo būti taip, kad aš priimdamas tavo mokymą galėjau įterpti tokį teiginį iš savosios pasąmonės kokių nors teršalų, ir tuo pačiu iškreipti tavo mokymą. Todėl dabar Tavęs ir prašau naujo mokymo apie mūsų DVASINĮ IMLUMĄ, kad jį galėčiau jau užrašyti ir pateikti visiems studijuoti mūsų Forume.
Tėvas:
Mano mylimas sūnau, aš labai džiaugiuosi tavo pastangomis vis daugiau ir ryškiau pateikti Mano Šviesą savo dvesiniams broliams ir sesėms. Tokia yra tavoji misija – rengti dvasinius mokytojus, kurie neapsiribotų vien tik turimais dvasiniais šaltiniais, bet taip pat klausytųsi ir tavo pateikiamų mokymų, kurie iš tikrųjų yra MŪSŲ MOKYMAI PERTEIKIAMI TAVO LŪPOMIS, NES JIE TAIP PAT MOKO IR PATĮ TAVE.
IR TU PATS TĄ JAU SENIAI ŽINAI, KADA AŠ TAU NUOLAT SAKIAU, KAD TU MOKYSI SAVO SIELOS BROLIUS NET IR TAIP, KAIP DABAR DAR NEĮSIVAIZDUOJI, KAD JUOS GALĖTUM MOKYTI.
Tavasis mokymas taip pat gilėja ir vystosi, todėl ir jo galia taip pat auga, ir šitą taip pat pajuto kai kurie iš tavo dvasinių brolių ir sesių, todėl vienus jis džiugina, o kitus neramina, ar tikrai tai yra tiesa, ar nėra tai tavo paties pasąmonės perteikti teiginiai. Tačiau tavoji misija yra ŠVIESOS MISIJA VISŲ LABUI, VISOS URANTIJOS LABUI, TODĖL NEKREIPK JOKIO DĖMESIO Į KITŲ NUOSTATAS IR NUOMONES DĖL TO, KĄ JIE KALBA APIE TAVE AR TAVO PERTEIKIAMUS MOKYMUS, O DAUGIAU – DAR DAUGIAU – ATSIVERK, DAR DAUGIAU ĮTIKĖK, IR DAR DAUGIAU PASITIKĖK MUMIS, KAD GALĖTUM DAR GILESNIUS MŪSŲ MOKYMUS GAUTI IŠ MŪSŲ – ČIA TEIGIU NE TUOS MOKYMUS, KURIUOS UŽRAŠAI, BET KURIUOS GAUNI IŠ MŪSŲ NET ŠITO PATS NEJAUSDAMSA IR NEŽINODAMAS, KADA MIEGI, KADA TAU MANOJI DVASIA PERTEIKIA TĄ ŠVIESĄ IR TIKROVĖS TIESĄ, KURIĄ GALI KAI KURIAIS ATVEJAIS PADALINTI IR KITIEMS, nes tavo dvasinis imlumas šiuo metu yra tokios gelmės, kokios neturi NĖ VIENAS MIRTINGASIS VISOJE URANTIJOJE, todėl tu neturi sustoti vietoje, ir laukti, kad kiti taip pat tiek pagilintų savo asmeninį dvasinį imlumą, nes tada pats pradėsi ristis atgal, žemyn, degraduoti ir nebebūsi pajėgus įvykdyti MŪSŲ TAU PAVESTOS MISIJOS – RENGTI DVASINIUS MOKYTOJUS URANTIJOS PASAULIUI.
Tačiau tu lygiai taip pat turi graduoti savo šviesą, net ir taip, kaip ją graduoju Aš TAU.
Ir būtent atėjo toji akimirka per jūsų gyvąsias pamaldas MŪSŲ-JŪSŲ ŠVENTOVĖJE IŠGIRSTI MANO NAUJĄ IR IŠPLĖSTĄ MOKYMĄ – JŪSŲ PAČIŲ – KIEKVIENO – DVASINIS IMLUMAS KOLEKTYVINIO MŪSŲ GARBINIMO METU PAGILĖJA KVADRATU PAKĖLUS DALYVIŲ GYVOJOJE KOMUNIJOJE SKAIČIŲ.
Taip yra dėl to, kad jūs tuo metu atsiveriate tiek giliai, kad galite patys savo viduje pajusti MŪSŲ BANGAVIMĄ, PRIPILDANTĮ JŪSŲ VIDŲ, IR TIEK PRIPILDANTĮ, KIEK NIEKADA JŪSŲ NEPRIPILDYS MŪSŲ GYVOMIS VIRPESIŲ BANGOMIS JUMS GARBINANT MUS INDIVIDUALIAI, ASMENIŠKAI, PAVIENIUI, ATSKIRAI, NES TADA JŪS VEIKIATE TIK KAIP INDIVIDAS IR TURITE SU MUMIS TIK INDIVIDUALŲ RYŠĮ PER MANĄJĄ DVASIĄ – MINTIES DERINTOJĄ, O KOLEKTYVINIAME GARBINIME JŪSŲ RYŠYS NORS IR LIEKA ASMENINIS, BET JUMS POVEIKIS Į JŪSŲ PAČIŲ VIDŲ YRA MILŽINIŠKAI PADIDĖJĘS, NES KIEKVIENO IŠ JŪSŲ, TUO METU DALYBVAUJANČIO DVASINĖJE GYVOJOJE KOMUNIJOJE, MINTIES DERINTOJAS TAIP PAT SUTEIKIA JUMS PAGALBĄ, DVASINIO IMLUMO PAGALBĄ, IR TAIP DARO KIEKVENO MINTIES DERINTOJAS KIEKVIENAM GYVOSIOS KOMUNIJOS DALYVIUI, NE TIK SAVO PATIES DVASINIAM PARTNERIUI MIRTINGAJAM, kurio prote ji gyvena nuolat.
Tad pamėginkie įsivaizduoti tokius persipynusius GYVUS RYŠIUS kolektyvinės gyvos komunijos meteu, kada kiekvieno iš jūsų asmeniniai Minties Derintojai – per ryšį su JŪSŲ MINTIES DERINTOJAIS – jums padeda atsiverti visa savo gelme ne tik jums patiems – asmeniškai – bet KIEKVIENAM DALYVAUJANČIAM GYVOJOJE KOMUNIJOJE. Tada jūs pajausite, kad tie ryšiai yra ne tik PERSIPYNĘ IR LABAI GLAUDŪS, bet jie SUKURIA milžinišką lauką aplinkui besimeldžiančiųjų kolektyvą, ir kuo daugiau bus besimeldžiančiųjų, tuo galingesnis ir glausdesnis, tirštesnis – gal galiu tau taip suprantamiau pasakyti – bus dvasinių virpesių GYVAS LAUKAS, KURIS IR PRIPILDO KIEKVIENĄ IŠ JŪSŲ VIDŲ IR NE TIK IŠ IŠORĖS, BET IR IŠ VIDAUS, NES KIEKVIENO IŠ JŪSŲ MINTIES DERINTOJAS TUO METU SĄVEIKAUJA SU VISAIS KITAIS DALYVIŲ MINTIES DERINTOJAIS. Todėl net ir vienas MANOJO TOBULUMO TOBULAS FRAGMENTAS tokios gyvos kolektyvinės komunijos metu PADIDINA DVASINIO IMLUMO SAVO PARTNERIUI LAIPSNĮ KVADRATU NUO KOMUNIJOS DALYVIŲ SKAIČIAUS BE JOKIŲ NEIGIAMŲ PASEKMIŲ DALYVIŲ PASĄMONEI AR SĄMONEI, NES TOKIA GYVOJI KOMUNIJA VYKSTA PER VIRŠSĄMONĘ. Tuo pačiu dar labiau valosi ir pasąmonė bei stiprėja sąmonės lygio dvasinė įžvalga, nes patyrimas, garbinimo metu sukauptas per viršsąmonę, iš dalies – ne visas, kita, ir daug didesnė, patyrimo dalis nugrimsta į pasąmonės klodus – lieka SĄMONĖS LYGIU jau pasibaigus kolektyviniam bendravimui su Manimi-Mumis Rojuje.
Jūs dar patyrėte taip pat naują kolektyvinio garbinimo metu aspektą, kada vieno iš mano vaikų malda taip pat pavirto ir mokymu, MŪSŲ MOKYMU. Ir tai įvyko dėl to, kad imlumas dvasiniam gyvam tekėjimui iš MŪSŲ buvo tiek pagilėjęs, kad jo asmenybė per viršąmonę pati siuntusi savo asmeninę maldą MUMS, tiek atsidavė šitam gyvam ryšiui su Mumis, kad pati nepajuto, kaip ėmė sugrįžti jai pačiai MŪSŲ SIUNČIAMI VIRPESIAI, NES IMLUMAS BUVO JOS PADIDINTAS KVADRATU NUO DALYVAUJANČIŲJŲ SKAIČIAUS.
Tai buvo milžiniška Mūsų dvasinės srovės banga kuri savo galia pranoko iš jo mums suteikiamą intaką į MŪSŲ plačią ir gilią upę, net į Mūsų visaapimantį vandenyną, ir MŪSŲ VANDENYS ĖMĖ LIETIS ATGAL Į JO UPĖS-INTAKO NEŠAMUS VANDENIS, NES JO IMLUMAS BUVO NEPAPRASTAI PADIDINTAS, O PASĄMONĖ APRAMINTA, VIRŠSĄMONĖ TAIP SUAKTYVINTA, KAD JO PATIES PRADINĖ MALDOS DALIS, NEŠUSI JO MALDOS VANDENIS, SUSILEIJO SU MŪSŲ VANDENIMIS, IR LABAI GFREITAI ĖMĖ JAU SUGRĮŽTI JAM PAČIAM, IR JUMS VISIEMS, MŪSŲ VANDENYNO GILIAIS VANDENIMIS.
Štai kodėl ne vienas buvo nustebintas, kad mano sūnaus Arūno malda įgavo mokymo atspalvį – MŪSŲ MOKYMO – ATSPALVĮ, KAI IŠ TIKRŲJŲ IR BUVO JAU MŪSŲ MOKYMAS SUTEIKTAS PADIDĖJUS DVASINIAM JO TALPUMUI.
Šito jūs negalėjote dar paaiškinti, bet tai buvo jums pademonstruota praktiniu lygiu, ką VĖLIAU Aš ir pateikiau savo mokyme atskleisdamas NAUJĄ JŪSŲ DVASINIO IMLUMO-TALPUMO ASPEKTĄ KOLEKTYVINĖJE KOMUNIJOJE, KIEK JIS PADIDĖJA IR KAIP PASIKEIČIA JŪSŲ PAČIŲ DVASINIO IMLUMO KOKYBĖ, NE TIK TALPUMAS.
Juk jūs patys žinote, kad net materialiuose dalykuose talpumą kondensatoriaus nulemia plokštelių skaičius, o akumuliatoriaus – sekcijų skaičius. Didinate jų plokštelių ar sekcijų skaičių, didėja talpumas. Tačiu jūs gi esate ne materialios plokštelės, jūs esate Mano AMŽINI VAIKAI – MANO SŪNŪS IR DUKROS, TURINTYS LAISVĄ VALIĄ, TODĖL AŠ JUMS SUTEIKIAU DAUG DIDESNĮ TALPUMĄ NEGU JŪS PATYS GALITE DIDINTI MATERIALIŲ DAIKTŲ VIDINĮ TALPUMĄ.
DAR DAUGIAU, JEIGU TIK JŪS LABIAU ATSIVERTUMĖTE MAN, JŪS PASIEKTUMĖTE TOKĮ LYGĮ, KAD PATYS GALĖTUMĖTE ĮKRAUTI MATERIALŲ AKUMULIATORIŲ BE JOKIOS ELEKROS SROVĖS, PANAUDODAMI MŪSŲ ENERGIJĄ, KURIA JŪS TAIP PAT PANAUDOJATE PRIJUNGDAMI AKUMULIATORIU MATERIALIAIS LAIDAIS.
Tai jums dabar jau akivaizdu, kada iškyla problemos jūsų fiziniame pasaulyje su energijos gavimu ir panaudojimu. Argi nebūtų jums PATOGIAU, kad jūsų jau sukurti elektromobiliai galėtų gauti energiją tiesiog IŠ JŪSŲ. Argi nesutaupytumėte savo materialių lėšų, kurios dabar reikalingos akumuliatoriaus pakrovimui, ir dar tiek nedaug tenuvažiavus materialiu keliu? O pakrauti akumuliatoriaus jūs neturi kur kelyje, todėl tokia kelionė sukelia jums nepasitikėjimo. O pasitikėdami MANIMI JŪS PADARYTUMĖ TAIP, KAD VAŽIUODAMI IR PAKRAUTUMĖTE PATĮ AKUMULIATORIŲ IR TIEK, KIEK REIKIA VISAI KELIONEI. Ar ne ramiau važiuotumėte, žinodami, kad savo DVASINĮ TALPUMĄ GALITE PRITAIKYTI IR MATERIALIOJE PLOTMĖJE?
Žinokite, MATERIALUS remiasi į DVASINĮ, BET NE ATVIRKŠČIAI, NORS JUMS ŠIANDIEN ŠITĄ SUVOKTI DAR SUNKU. Jums, kol kas, sunku suvokti net ir tai, ką sakau jums savo šituo mokymu, bet TIKROVĖ YRA MANOJI, O JŪS ESATE MANO VAIKAI IR MANO MOKINIAI, TODĖL TIKĖKITE MANIMI, IR PASITIKĖKITE, KAIP GALI PASITIKĖTI TIK MYLINTIS VAIKAS SAVO MYLIMU TĖVU, KADa TARP JŲ ABIEJŲ YRA GYVAS MEILĖS IR ŠVIESOS RYŠYS.
Aš jums dar daug ką atversiu, kada jūs IŠPLĖSITE IR PAGILINSITE savo DVASINĮ IMLUMĄ, kurį, dabar sužinojote dar vieną būdą, ir galite plėsti kolektyvinės komunijos su MANIMI-MUMIS ROJUJE metu.
--------------------------------------------
Ačiū tau, mano mylimas Tėve, už šitokį apšviečiantį mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia, amen.
Vilnius, 2010 08 17
12.10
Nuostabus mokymas iš Tėvo, kuris suteikia tiek minčių apmąstymui apie GYVOS KOLEKTYVINĖS KOMUNIJOS SVARBĄ, o tuo pačiu ir MŪŲS GYVOSIOS ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖS IR GYVOSIOS ROJAUS TREJYBĖS APRIEKŠTOSIOS RELIGIJOS PRASMĘ VISAI ŽMONIJAI, JOS ATEIČIAI.
Kaip nuostabiai mes vėl išplečiame savo tikrovės pažinimą dar vienu gyvu ir patiriamu aspektu.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-08-17 12:25:26
Komentarai
Mielieji, peržiūrinėdama senesnes forumo temas, aptikau šį Tėvo mokymą, tokį išplečiantį mūsų supratimą kodėl gi mus taip traukia sugrįžti į Gyvąją mūsų Šventovę, kodėl mes čia patiriame tokius patyrimus kaip kad – kaip dažnas tą garsiai paliudijame visiems – kad mano štai mintį ką tik pasakė tas brolis ar ta sesė – arba – mintyse jau žinai už ką pasimelsi ir staiga kažkas pasimeldžia kaip tik už tą už ką tu galvojai pasimelsti.. ir pan., Tai kaip tik šiame mokyme ir yra paaiškinta kodėl taip atsitinka.Perskaičiusi šį mokymą, dar gi susimąsčiau ar aš jį iš viso esu skaičiusi? Negi praleidau? O gal nepamenu. Tada pamaniau, kad jį reikia iškelti į forumo priekį, kad ir jūs, norintys, jį dar kartą, o gal ir pirmą, pasiskaitytumėte.
Kodėl mums patiems taip svarbu – kiekvienas – dalyvaujantysis Kolektyvinėje Garbinimo Komunijoje? Kodėl – mes patiriame – taip pasikeičia mūsų dvasinio imlumo kokybė Kolektyvinio Garbinimo metu? Nuostabus mokymas.
Telydi jus Kūrėjo Ramybė, Vita
vvita
2017-11-25 01:38:04
Panagrinėkime šitą neva Tėvo (pačio aukščiausio dvasios apreiškimo) padiktuotą "mokymą".
Tradiciškai jis prasideda pagarbinimu :"Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš garbinu tave,". Kam dievui reikalingas garbinimas? Stabui reikalingas garbinimas, dievui galima dėkoti, būti dėkingam, garbinimas yra labai žemo lygio veiksmas. Tam dievui trūksta garbės? Stabui, prezidentui trūksta garbės, šlovės, tačiau dievui to tikrai nereikia, nes dievas neturi ego, kurį reikėtų garbinti. Pagonys garbino perkūną ir komunistai Leniną, Staliną, fašistai Hitlerį. Negi dievams reikalingas žmonių pagarbinimas? Ką jie savo Olimpe tokie biedni, kad reikalautų iš mūsų garbinti jų ego?
Taigi, žiūrim ką atsako Tėvas: " Mano mylimas sūnau, aš labai džiaugiuosi tavo pastangomis vis daugiau ir ryškiau pateikti Mano Šviesą savo dvesiniams broliams ir sesėms. Tokia yra tavoji misija – rengti dvasinius mokytojus, kurie neapsiribotų vien tik turimais dvasiniais šaltiniais, bet taip pat klausytųsi ir tavo pateikiamų mokymų, kurie iš tikrųjų yra MŪSŲ MOKYMAI PERTEIKIAMI TAVO LŪPOMIS, NES JIE TAIP PAT MOKO IR PATĮ TAVE."
Tėvas DŽIAUGIASI? Taip išeitų, kad jis gali ir liūdėti? Jei taip, tuomet tai joks ne tėvas, o fantazijos vaisius. Šis "tėvas" yra Algimanto ir kitų tikinčiųjų žmogiškųjų teigiamų savybių projekcija. Šį tėvą ir kitus asmenis žmonės susikuria pagal savo pačių pasąmoninius norus, poreikius.
Žiūrim toliau: "Tokia yra tavoji misija – rengti dvasinius mokytojus, ". Labai maloni ir įkvepianti perspektyva - rengti dvasinius mokytojus, o kas juos rengs? Juk paprastas mokytojas negali rengti kitų mokytojų, čia reikia aukštesnio statuso, štai Algimantas ir buvo "paskirtas" ambasadoriumi žemėje. Va, ambasadorius jau gali rengti dvasinius mokytojus!
Toliau: "bet taip pat klausytųsi ir tavo pateikiamų mokymų, kurie iš tikrųjų yra MŪSŲ MOKYMAI PERTEIKIAMI TAVO LŪPOMIS".
Štai pagrindinis koziris, tūzas! Kai žmogus sako, tai galima jo nuomonę kvestionuoti, suabejoti tikrumu, TAČIAU JEIGU TAI SAKO DIEVAS AR TĖVAS!!! TUO ABEJOTI NEVALIA. Tai pigus psichologinis triukas, kurį naudoja visi religiniai verbuotojai. "Taip sako dievas", "tokia dievo valia" - tai akivaizdūs manipuliavimo pavyzdžiai. Tai neurolingvistinis programavimas, tariami tam tikri specialūs žodžiai, frazės, kurios eliminuoja žmogaus savarankišką kritinę savimonę, žmogus esti užhipnotizuotas. Panašiai veikia telefoniniai sukčiai, čigonai, jie puikiai įvaldę psichologiją ir įtaigą.
Ypatingai ryškiai naujas adeptas reiškiasi ką tik užverbuotas, jis labai aktyviai imasi visų jam vedlio pasiūlytų darbų, jis maniakiškai ieško naujų narių ir skleidžia jiems, jam pačiam naują, įkvepiančią ideologiją. Šis liguistas noras "nuversti kalnus" gana greit išblėsta, nes žmogus susiduria su tikrove, aplinkinių žmonių priešiška, nemalonia reakcija, ir jis pradeda abejoti savo pasirinkimu. Čia savo rolės imasi guru, jis ramina ir visaip bando įkvėpti savo pasekėjus, kad jau greitas turėtų viskas pasikeisti, kad šito proceso niekas jau negali sustabdyti, nes tai "dievo valia, mums padeda daugybė tarpinių būtybių, pakylėtųjų valdovų ir angelų". ir hipnozė vėl suveikia, žmogus tiki, kad su juo dievas, jis pradeda dar aršiau vykdyti visus vedlio nurodymus, tačiau kartu jis pats senka, jo energetika silpsta, nes visa energija buvo nukreipta į išorę, ekspresyvioms ir emocingoms kalboms, įtikinėjimams. Šeimos nariai mato keistą adepto elgesį ir bando susigrąžinti jį į savo šeimą, tačiau bet kokia kritika vedlio atžvilgiu yra suprantama, kaip asmeninis įžeidimas.
Galų gale žmogui pradeda "čiuožti stogas", jis įgyja psichologinę priklausomybę, vedlys jam tampa svarbesnis už šeimą, o ideologija ir fantastiniai tikslai lengva paranoja - neįgyvendinamo siekimas, priešų ieškojimų ir savęs, kaip didingo plano dalies iškėlimas.
Ir visa tai yra vedlio palaikoma, nes žmogus nutraukęs kontaktus su vedliu, grupuote, gana greitai atsipeikėja, hipnozė silpsta ir jis pradeda mąstyti kritiškai, blaiviai. Tuomet dažnai įvyksta rimti konfliktai tarp buvusių adeptų ir vedlio, nes viduje žmonės jaučia, kad juos mulkina, kad juos tiesiogiai apgavo.
Toliau tėvas giria savo ambasadorių: "Tavasis mokymas taip pat gilėja ir vystosi, todėl ir jo galia taip pat auga, ir šitą taip pat pajuto kai kurie iš tavo dvasinių brolių ir sesių, todėl vienus jis džiugina, o kitus neramina, ar tikrai tai yra tiesa, ar nėra tai tavo paties pasąmonės perteikti teiginiai."
Na kas gi pakels šuniui uodegą, jei ne jis pats? O realiai, tai vėl hipnotinė įtaigą: "o kitus neramina, ar tikrai tai yra tiesa, ar nėra tai tavo paties pasąmonės perteikti teiginiai". Tai dar vienas pigus programavimo triukas. Realiai žmogus norėdamas įtikinti save ir kitus, kad jis yra dievo atstovas, pats klausia: "dieve, čia tu kalbi?" ir pats atsako: " taip, sūnau mano, čia aš kalbu". Šitas trumpas dialogas atskleidžia esminį psichologinį, lengvai įtikinamiems žmonėms, triuką - PATS DIEVAS PATVIRTINO, KAD JIS ČIA KALBA.
Ši įtaiga puikiai veikia, kai reikia ką nors pagrįsti. Vienuolė Faustina Kovalska taip pat kalbėjo su Jėzumi, jis jai rodėsi vos ne kas diena, ji laikė save išrinktąją...o juk būti išrinktuoju, taip pamalonina religinį subtilų EGO.
Kad būtų įtikinamesnis spektaklis, Algimantas, ir daugybė kitų vedlių, demonstratyviai abejoja savo išrinktumu: "ar tikrai, tėve, tu mane išrinkai?", ir jam aišku "atsako": "neabejok, tau paskirta didelė misija". Taip žmogus pats save paskiria kuo tik nori ir tai patvirtina savo paties prote skambančiomis mintimis.
Labai malonu save laikyti "aukščiausios šviesos" skleidėju, naujos religijos įkūrėju, tačiau iš tikro tai sekina, nes po pasipūtimo ateina noras nusižeminti ir aš net neabejoju, kad Algimantas vakarais labai graudžiai kalbasi su "dievais" savo prote, kurie be abejo jį guodžia. Tokiu būdu mes matome kaip Algimantas ir jo sukurti dievai giria vienas kitą. "aš tave garbinu", o! aš labai džiaugiuosi", "tu didis", o! ir tu būsi didis, paskiriu tave savo ambasadoriumi"!
Šitie dalykai akivaizdžiai matomi ir žmonės tai junta, jiems norisi patiems daryti išvadas ir kad iš jų nesityčiotų, o priimtų tokiais kokie jie yra. O dabar, tik papūgiškas atkartojimas, to ką pasakė Algimantas yra laikoma norma, visa kita yra " jūsų pasąmonės teršalai", kodėl?, o gi todėl, kad balsas mano viduje taip pasakė!!! Štai kietas, geležinis autoritarinis įrodymas, kad yra būtent taip. Kiek sąmoningesnis žmogus ilgainiui pradės abejoti ir tikrinti pats. Ir tai aš mačiau šitame forume, urantai pradėjo dėti savo mokymus, tačiau jie buvo griežtai sukritikuoti, nes neatitiko VIENO ASMENS POZICIJOS. Labai patogu menkinti kitus ir aukštinti save : jūs neturite, kosminės įžvalgos, o aš turiu; jūs neturite sisteminių žinių, o aš turiu; jūsų gyvuliniai protai, o aš jau morontinį užsichaltūrinau. Psichologai, tai vadina narcisizmu, kai žmogus liaupsina pats save tiesiogiai, arba per kitus (tėvą, begalinės seses).
Tai trumpi pamatymai, apie taip vadinamą, rojaus ambasadorių ir jo būklę.
Povilas
2010-08-17 18:09:58
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]