Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Mūsų pragrama minimum - susiliejimas su Tėvo-Rojaus Trejybės dvasia - MINITES DEIRNTOJU - būnant dar šitame materialiame kūne.

Mielieji, 2010 metų rugpjūčio 28 dieną Rojaus Trejybės šventovėje Vilniuje įvyko unikalus dalykas, apie kokį net ir pagalvoti negalėjau važiuodamas į mūsų GYVĄSIAS pamaldas.

Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje man buvo perduota ROJAUS TREJYBĖS, NE KURIO NORS vieno iš Rojaus Trejybės Narių, bet jų VISŲ TRIJŲ KOLEKTYVINĖ NUOSTATA, SKIRTA BŪSIMIESIEMS DVASINIAMS MOKYTOJAMS, KURIUOS AŠ IR RUOŠIU LABAI INTENSYVIAI, KAIP PROGRAMA MINIMUM - SIEKTI SUSILIEJIMO SU SAVO ASMENINIU MINTIES DERINTOJU, kuris yra Tėvo-ROJAUS TREJYBĖS FRAGMENTAS MIRTINGOJO PROTE, dar šitame materialiame kūne būnant Urantijoje.

AŠ ŠĮ SUSILIEJIMO SU SAVO MINTIES DERINTOJU LYGĮ PASIEKIAU DAR PRIEŠ KELETĄ METŲ.

Susiliejimo su Mintes Derintoju lygio pasiekimas numato vadinamosios mirties reiškinio išvengimą iš viso, ir pervedimą be MIRTIES TIESIAI Į MORONTINĮ SIELOS TAPATYBĖS ETAPĄ, KUR TOLIAU TĘSIAMAS MOKYMASIS DAUG TŪKSTANČIŲ METŲ IKI TAMPANT AMŽINĄJA IR TIKRĄJA DVASINE ASMENYBE SU SAVO DVASINIU ATITINKAMŲ ENERGETINIŲ VIRPESIŲ APVALKALU.

Mano susiliejimo su Minties Derintoju akimirka buvo Rojaus Trejybės ATIDĖTA, KAD GALĖČIAU JUS RUOŠTI DVASiNIAIS MOKYTOJAIS; ir atidėta keliems šimtams metų.

BŪTENT VYKDYDAMAS ROJAUS TREJYBĖS VALIĄ ŠIANDIEN AŠ ROJAUS TREJYBĖS GYVOSIOS RELIGIJOS GYVOJOJE ROJAUS TREJYBĖS ŠVENTOVĖJE VILNIUJE IR PERDAVIAU SAVO DVASINIAMS BROLIAMS IR SESĖMS - PIRMĄ KARTĄ URANTIJOS ISTORIJOJE - TOKIĄ MILŽINIŠKOS ŠVIESOS ROJAUS TREJYBĖS PATEIKTĄ NUOSTATA-NURODYMĄ.

DABAR TĄ PAGARSINU IR MŪSŲ FORUME.

Taip, kaip Jėzus savo apaštalams davė naują įsakymą - MYLĖKITE VIENAS KITĄ TAIP, KAIP JUS MYLĖJAU AŠ, taip šiandien aš perteikiau ROJAUS TREJYBĖS NAUJĄ NURODYMĄ - SIEKITE SUSILIEJIMO SU SAVO ASMENINIU MINTIES DERINTOJU DAR ŠITAME MATERIALIAME KŪNE URANTIJOJE KAIP MINIMUMO PROGRAMOS, ir jums vadinamoji mirtis taip pat nustos egzistavusi ir jūsų išėjimas iš Urantijos bus taip pat ATIDĖTAS ŠIMTAMS METŲ, KAD SAVO PATYRIMU IR ŠVIESA MOKYTUMĖTE KITUS SAVO DVASINIUS BROLIUS IR SESES.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas

Algimantas
2010-08-29 00:22:42

Komentarai

Tikrai gera daina . Rusai – slavai dvasinga tauta ir labai turtinga kalba , ypač kai skaitai romanus ar dvasinius tekstus . Aišku ne visi yra tobulo žodžio meistrai , bet daugumoje .

Pagal šią temą , Vaidai ( VDS) , tai mums visiems reikia plaukti link susiliejimo su Dievo Tėvo dvasios fragmentu ir savo dvasinį būvį nuolatos aktivuoti šia linkme . Tai iššūkis kiekvienai sielai . Kaip tai seksis praktiškai aš net nenumanau . Bandžiau ta linkme mąstyti , tai labai greitai gali užgirsti savo pasąmonės sprendimą , kad viskas gerai ir tu jau esi tame būvyje . Tačiau rimčiau padirbėjus , visos iliuzijos išsisklaido . Tuo patyrimu nenoriu nieko kritikuoti , tačiau pamačiau , kaip be rimtos savo proto analizės , galiu gauti labai norimą atsakymą iš savo pasąmonės .
Tai ir galvoju , aš turiu tik vieną galvą , o aš pats , tai reiškia ta pati galva , gali užgirsti ir tokį ir kitokį atsakymą iš tos pačios galvos . Aišku tuoj pradės mane kritikuoti , kad galva tai imtuvas , o informacijos šaltinis virš galvos , virš sąmonės . Ir aš taip manau , tačiau kaip befilosofuosi vis viena to šaltinio priėmimą atlieka mano materialūs neuronai , kurie yra mano materialioje galvoje . Todėl pamačiau , kad reikia labai atidžiai klausytis savęs , nes spontaniškas noras , gali atsišaukti ir iš pasąmonės norų , kurie labai aktyviai nori bendradarbiauti - duoti atsakymus . Todėl apibendrinus , manau , kad tiek dvasiniame pasaulyje , kaip ir fiziniame pasaulyje galioja ta pati taisyklė - dešimt kartų pamatuok ir tik tada nukirpk . Aš to netaikau kitiems , kiekvienas vis kitaip save suvokia , bet man tai toks buvo patyrimas .
Su meile , Emilis

emilispetras
2010-09-07 18:47:21



Petrai,
siūlau tau paklausyti šią dainą:
http://www.youtube.com/watch?v=OZ63X_oRtR8
Jau patys pirmi žodžiai "Aš - cerkvė (bažnyčia) be kryžių" turi tiek daug drąsos pravoslaviškame pasaulyje pareikšti tokias nuostatas.
Kiti žodžiai: "Aš - tikėjimas be priežasčių"; "Tu girdi, kaip suriko siela", "Aš - ...atvėsusi žvaigždė prapuolusių kartų".
Kažkada klausiau šią dainą, bet kreipiau dėmesį ne į žodžius, o į dainavimo manierą ir man ta daina nepaliko labai gero įspūdžio, be to dainininkas J. Ševčiukas, kuris atlieka šią dainą, savo dainas dainuoja įvairiomis versijomis, kurios būna ir gerokai prastesnės, kai kuriose dainose per daug rėkaujama (bet tokia yra šio dainininko vizitinė kortelė).
Toks yra tas mūsų pasaulis, jame tobulumo dar nėra daug. Bet ir tame netobulume yra tokių "perlų", todėl labai svarbu juos surasti, surankioti ir sudėti į vieną vietą. Nesu girdėjęs, kad Ševčiukas būtų skaitęs Urantijos Knygą, bet jis labai dažnai pasisako apie dvasinius dalykus ir kas svarbiausia ne dogmatiškai. Yra ir žymiai daugiau jo dainų, kuriose yra tikrai nemažų įžvalgų į dvasinius dalykus. Tikrai yra rusų urantų ir Lietuvos urantų, kuriems jo dainos yra prie širdies. Garsai gali apgauti ir trikdyti, bet sielos neapgausi...

VaidasVDS
2010-09-07 12:24:43



Gal aš ir klystu , tačiau idėmiau pasiskaičius ir paanalizavus visus mokymus , atrodo , kad vyksta dvasinės varžybos . Kas greičiau , kas idomiau , kas dvasingiau ką nors sukurs ir parašys . O man taip dažnai norisi sušukti - sustok akimirka žavinga . Sustokime ir pasidžiaugkime , savo gyvenimu , savo būtimi , paklauskime vieni kitų kas naujo , prasmingo , idomaus kiekvieno kasdienybėje . Ar mes mokame džiaugtis kiekviena gyvenimo diena ? Ar mes geidžiame ką nors gražaus , prasmingo , dvasingo perteikti savo artimui , savo sielos broliams , sesėms , ne iš dvasinės analizės ir apžvalgos , bet iš širdies šilumos ? Ar mes jaučiame vieni kitų gyvenimus , ar tik rašome dvasines deklaracijas ?

Šiaip jau tai viskas , kaip ir puiku būtų , žymiai geriau už aną atvirą forumą , daugiau rimties , daugiau prasmingų pokalbių ir pranešimų . Bet reikėtų konkrečių žemiško gyvenimo ir veiklos temų . Tiktai ne tų - štai aš padariau , štai aš pardaviau , štai aš nuvažiavau . Ne , visai ne tokių . Bet reikėtų tokių broliškų ir seseriškų prisilietimų prie kiekvieno mūsų sielų , per kasdieninį gyvenimą , per kasdieninio gyvenimo prasmę . Tas raginimas dvasiniam atsivėrimui , turėtų būti aptariamas kaip patirtis , kaip naudingas patyrimas , dvasinių prasmių , tarp ieškančių sielų . Visa tikėjimo ir įtikėjimo prasmė , ne tik nutiesta į amžinybę , bet ji jau prasmingiausia čia , gyvame bendravime , su giminingo požiūrio siela ir protu . Neatsiribokime , kaip Vaidas (VDS ) sako , savo aukštais dvasiniais siekiais , nuo bendros širdies ir sielos brolystės . Rojus , tikrai , kiekvienos brandžios sielos tikslas ir likimas , tačiau dar pabūkime čia žemėje . Pasidžiaugkime šia diena , šią dieną paskytu žodžiu , šią dieną sutiktu žmogumi ir prasme , pasakyto žodžio ir sutikto žmogaus .

Su meile , Emilis - Petras

emilispetras
2010-09-07 11:38:07



Ir kas čia tokio?
Tai evoliucija ir jos vingiai;ir užtrunka tai čia,Urantijoje, labai trumpai.
Su meile,

IRENA
2010-09-03 21:18:30



(skiriu emiliupetrui, Irenai, Rimantui, Laimai)
Tavieji nugirdimai manyje sujudino tektoninius klodus ~kažkada praplaukę mintys (tarsi debesys, kaip Povilas sakytų), dabar ėmė rikiuotis tarsi kalnagūbriai. Mano molinės kojos ir molio tešloje gyvenantis protas –atsargiai judės –atsargiai tyrinės >besiformuojantį minčių turinį. Pasiduosiu praryjamas žuvies; apsiprasiu su šviesos nebuvimu ir pasilabysiu su Jona. Pilvo šonkaulių jaukumoj toliau irkluosiu per penktojo puslapius. Kada plauksiu viduržemio jūros rytiniais vandenimis; žinosiu, jog čia kažkada užgimusi savanaudiška Dievo samprata –Izraelio Dievo, egoistinė tautos sąmonė –išrinktoji tauta, šiandieną įgyja naują turinį [bus vėliau, gal ir nebus]
Mano širdis nedunda požemiuose
Negriaudžia ji ir debesyse
Esti ten kur vandenys
http://www.youtube.com/watch?v=0Y8DzGz3I7k&feature=channel
renkuosi tai kas iš vandenyno plazmos
esu nuogas gyvenimo nervas
pašinas apaštalo smegenyse
rastas dievybės aky
esu viskas nuo čia iki pat žemiausių pažemių
tetrališkais rūbais apsigaubęs katalikų kunigas
Jeruzalės rabinas su kraujuose spurdančiu balandžiu
aukštuma Jošujei rodanti tolimąją jūrą
apavo raištelis ant Abraomo kojos
palapinė priėmusi Makiventą
dulkė pranašo gerklėje
klaikus sapnas žvaigždėtoj nakty
medžių šakomis šokliuojantis lemūras
saulės kaitroj išsiskėtusi varlė
plazmos sūrumo parštėjimas dievybių akyse
.
esu
Pažaislio marmuro spalvingi registrai
Saliamono šventovės kupolo atspindys
Nežinomo dievo užrašas ant Romos sienų
meistrų kaulai po Egipto piramidėm
Šumerų sudūlėję papirusai
padlaižūniškai į dangų besistiebentys Inkų aukurai
paukščio plunksna nuo indėno galvos
Ievos romantiškas kekšiškumas Pirmąjame Edene
negudrus Dalamatijos pastatas Persų įlankos plokštikalnėje
nevykusi iniciatyva Aukščiausiojo Visagalio
bjauri pareiga Aukščiausiąjai Būtybei
dėmė Rojaus šviesose
pirmasis nebūties sąrašuose
Persona non Grato Havonos pasauliuose
bėglys greitesnis už Atsiskyrusyjį Žinianešį
akiniai Rojaus žvairumui
kūrinys bylojantis apie savo kūrėją
iškrypėliškas svaigulys apaštalo sieloje
slibinas su septyniais ragais monsonijos pasauliuose
problema Sistemos mokytojams
paskaitų praleidinėtojas Žvaigždyno auditorijose
...
-e-s-u- - - - - - - - - - -t-e-n
-k-u-r- - - -v-a-n-d-e-n-y-s

Algirdas
2010-09-03 19:08:21



Mielas Algirdai,beveik keturi metai,kaip esu šiame forume. Nuo pat vaikystės man be galo svarbus buvo ir yra Dievo,o dabar Tėvo-Rojaus Trejybės vardas.Mėgau beveik viską savo gyvenime pačiupinėti,patirti,ypatingai kas buvo sisije su Dievu.AŠ JĮ MYLIU,ir jau seniai;keli dešimtmečiai,kaip myliu.Keista mylėti kažką nematoma,bet man taip yra.Ir tą meile trokštu su kitais pasidalinti.Ieškodama Tėvo,pasiklydau,pasiklydusi susibraižiau, ir pagaliau,ta nemątoma ranka išvedė į URANTINĮ KELIĄ.Labai jau keistas man tas kelias buvo;jis visai neatitiko mano įsivaizdavimų apie Dievą;pamėginau pasiklausyti ką Algimantas kalba apie Tą Dievą,apie tą naują,man dar nepažintą, kelią.Nepabijojau,galima sakyti,ant visos Lietuvos išpažintis atlikti,ir ne vieną kartą.Kadangi man labau skaudėjo,tai nuolatos dejavau,patikėk,tik urantiniame kelyje suradau tokius nuoširdžius brolius ir seses,kurie nukreipė mano mintis ir darbus gera linkme;nesakau,kad visi su manimi buvo kantrūs,buvo ir tokių,kuriems pasirodžiau ir gana kvailoka,ir jų, manęs auklėjimo metodai nevisada man buvo priimtini.Dabar jaučiuosi nemenku laipsniu laimėjusi.AŠ BAIGIU IŠGYTI, tiek kūnu tiek dvasia sava.
Mielas brolį, nenoromis man peršasi mintis,kad šitą kelią-urantinį kelią žmones priims tik po didelių sukrėtimu.Kol žmogus nėra patyręs labai didelio susipainiojimo,didelių išgyvenimų,tol jis visai nesistengia per patyrimą įsitikinti tuo gyvuoju Tėvo-Rojaus Trejybės keliu;tiesiog,jam atrodo,kad jam viskas gerai,o tai ko čia dar norėti?kam tie nuotykiai ant savo tam tikros vietos?
Tai trumparegiškumas.PASAULIUI MŪSŲ JAU BLOGAI;tai reiškia,kad greitai ir mums, kiekvienam individualiai, bus nevisai gerai.
Algimantas,jam, Tėvo patikėtą laivą,vairuoja gera linkme.Jo vedimo metodai nevisada man yra priimtini.Mes visi esame TIK žmones.Pasauliui mūsų gręse katastrofa,Tai iš kur gi tam Tėvui -Rojaus Trejybei paimti šventų žmonių tiems gelbėjimo darbams.Iš tų pačių, netobulų savo vaikų jam, reikia paruošti vedlius.Mielas Algirdai,jeigu tavo sieloje gims toks troškimas,kad reikia prisidėti prie tos misijos skleidžiant Tėvo-Rojaus Trejybės šviesą,tu tikrai pajusi iš vidaus realią pagalbą.Tavo vidinės, ikišiolinės nuostatos gali per akimirksnį pasikeisti.
Net ir mūsų,šios planetos žmonių, yra toks posakis:"NIEKADA NESAKYK NIEKADA"
Rašiau nuoširdžiai,ir iš asmeninės patirties.
Linkiu tau dvasinės ramybės.
Su meile,

IRENA
2010-09-03 14:10:46



Irute, kas šiame forume pravedinėja fronto linijas? Paieškok. Gal rasi kokį karininką apsimetinėjantį apaštalu

Algirdas
2010-09-03 12:08:00



Mano požiūriu, Petrai esi teisus-ne konfrontacija mums yra reikalinga; šitoks metodas vargu,ar mus suvienys.Manau,kada mes nuoširdžiai, ,nepavydėdami,džiaugsimės savo mažesnių sielos sesių ir brolių dvasioje kad ir menkais pasiekimais,mažomis pergalėmis,tai tokie mūsų pademonstravimai liūdys,kad ištiesų esame atsivėrę Tėvui - Rojaus Trejybei,kad tinkamai,visa savo esybe atstovaujame Tėvą-Rojaus Trejybę.
Gal ne su visais,o įpatingai su naujokais reikėtų elgtis,sakyčiau,kaip su kūju ir tiesiai į kaktą.
Visiems linkiu geros dienos ir Tėvo-Rojaus Trejybės palaimos.
Su meile,

IRENA
2010-09-03 11:50:26



pašnekove, Rimantai V, manau svarbiausia yra žmonių atsivėrimas ir nuoširdumas, nes kai žmogus yra atviras tuo pačiu jis yra atviras tiek naujovėms, tiek ir kito žmogaus supratimui.
Nors kaikurie klaidingai ieško dvasingumo tam kad tarsi pabėgti nuo savo problemų, tačiau kaip Urantijos Knygoje rašoma, Dievas ragina drąsiai spręsti problemas o ne nuo jų bėgti. Bėgima nuo gyvenimo, ar atitrūkimą nuo jo galima įžvelgti visur - pvz televizoriaus žiūrėjime, ar autobuso talonėlio sukinėjime tarp pirštų. Bet apibendrinai nelaikau kad esu atitrūkęs nuo gyvenimo, kaip ir kitus tokius pažįstu. Atvirkščiai, žmonės pradėję eiti dvasingumo keliu - atsisako ar tai natūraliai atkrenta tai kas nereikalinga, ir atsiranda geros veiklos gyvenime. Tačiau kada nėra dvasinių mokytojų, daug kas gali nuklysti su savo uždara samprata ir nediskutuojant su kitais, ir džiaugtis dvasiniais dalykais be darbų ir su atsiribojimu nuo aplinkos. Visokių variantų teoriškai gali būti.
Rašai: "Reikia, kad tie kurie žino apie dvasinę realybę, be jiems patinkančios ir malonios veiklos (malda, garbinimas) užsiimtų ir tokia veikla, kaip dvasinių žinių nešimu paprastais žmonėms suprantamais žodžiais ir svarbiausia veiksmais jau dabar, o ne tada, kai bus paruošti kažkokie ypatingi dvasiniai mokytojai." Nežinau ar pats užsiimi čia įvardinta patinkančia veikla, bet nuo malodos ir garbinimo - didėja suvokimas, atsivėrimas, nyksta baimės ir atitrūkimo ar susvetimėjimo jausmas, žmogus stabiliau išlieka veiklos darant gėrio darbus visiems nuostatoje ar kaip pavadinti. Svarbūs yra darbai, bet nežinau kiek yra suvokiama tai kad maldos ar garbinimo metu žmogus pasiekia naujus savo sąmonės virpesių lygius, o ir gyvendamas kasdienybėje ne tik maldos metu - tai yra nuolatinis tų virpesių skleidimas į aplinką. Kada mažas darbas atliktas roboto kuris nespinduliuoja nieko santykinai padaro kanors gero, tai žmogus einantis mieste ir spinduliuojantis aukštais virpesiais įtakoja šimtus žmonių, nors gal ir ne taip žymiai.
Tėvui, sielai svarbu yra sąmonės būsena. Tiesiog tokiais žodžiais įvardinu, tikriausiai ne visiem tai suprantama. Bet taip yra, kad su vis didesniu kontekstu, yra daug labiau suvokiamas kiekienas paprastas žodis ar trumpa samprata. Be vidinio noro, tos gelbės ir konteksto neatskleisi.. nes tie kurie neieško tiesiog bus uždari tam ir patys neieškos.
-
Jeigu žmogus pasiekia bendravimo su Rojaus Tėvais kasdienybę, natūraliai jis vykdys gėrio darbus visumos labui. Ir tai daro būdamas viena dvasioje su Tėvu. Atvirkščiai, vien darymas to kas nepajausta visu vidumi kaip gera, bet todėl kad yra protinga daroma, jau
nėra taip gerai.
Užtenka tos natūralios būsenos, sąmoningo ir samprotaujančio žmogaus kuris yra atviras pamatyti betką tam kad jis veiktų visumos labui. O ji pasiekiama dedant asmenines pastangas.
Aš palinkėčiau daugiau natūralaus bendravimo, laisvo naujų idėjų išsakymo. Šiuo atveju Algimantas rūpinasi dvasinių mokytojų rengimu, nes tokia yra Trejybės valia. Jeigu atsirastų žmogus kuris vykdydamas tėvo valią, suvestų žmones bendrai veiklai kokiai nors tai irgi būtų gerai. O tokia veikla organizuojama ar vykdoma nebus vykdoma šiame forume. Todėl reikia vietos galbūt ar kažkokio organizavimo, jeigu kasnors turi tokį vedimą iš vidaus tokiai veiklai. http://bit.ly/d43elb Nors Tėvui rūpi harmonija, jis jos siekia dvasiniu pagrindu. O realūs veiksmai ir priimami sprendimai yra žmonių. Kol kas tiek.

Vaidas
2010-09-03 11:48:44



…ir tu tegali tik stebėti ir tu tegali tik stebėti… -gėda –gėda -gėda
Petrai, jeigu pats ir savanoriškai įlendi į algimantinę matricą, tai bent nekišk ten kitų. Prieš nepilnus metus, kada atėjau į šį foruma, tavo rašiniai padarė didelį įspūdį; -taip Algimantai –atsiprašau Algimantai –stengsiuosi Algimantai. Šiandien gražu žiūrėti, kaip išsikabaroji iš po apaštalo letenos:::---šaunuolis.

Algirdas
2010-09-03 11:36:18




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal